Administraciniai teismai Lietuvos politinėje sistemoje

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

POLITOLOGIJOS KATEDRA

Lietuvos Respublikos politinės sistemos

kursinis darbas

ADMINISTRACINIAI TEISMAI LIETUVOS POLITINĖJE SISTEMOJE

Darbą atliko:

Vadovas:

Klaipėda, 2005

TURINYS:

ĮVADAS…………………………3

1. Lietuvos administracinių teismų funkcijos ir struktūra ……………4

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo funkcijos …………….7

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veikla teisinio švietimo srityje ….8

IŠVADOS …………………………9

Literatūra …………………………10

ĮVADAS

LR teismų sistema viena iš ilgiausiai besiformavusių valdžios sistemų Lietuvoje. Vienas rimčiausių žingsnių šiandieninės teismų sistemos link buvo 1933 metų Teismų santvarkos įstatymas, nustatęs keturių grandžių teismų sistemą. Šią sistemą sudarė apylinkių, apygardų teismai, Apeliacinis teismas ir Vyriausiasis Tribunolas, kuriam buvo ppavestas kasacinis bylų nagrinėjimas, įstatymų aiškinimas ir vieningo įstatymų taikymo užtikrinimas. Prie keturių grandžių sistemos su tam tikrais pakeitimais buvo grįžta jau po 1990 metų. Po nepriklausomybės atkūrimo apylinkių, apygardų teismai ir Apelaicinis teismas išliko, o Vyriausiąjį Tribunolą teismų sistemoje pakeitė Aukščiausias Teismas, kurio kompetenciją sudarė kasacinis bylų nagrinėjimas ir vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Įstatymų aiškinimo teisė buvo perduota LR Konstituciniam Teismui. Pirmasis dokumentas, kuriame buvo įtvirtinta ši keturių grandžių teismų sistema buvo1992 metų referendumu priimta LR Konstitucija (LRK). Tačiau iiki sistemos reformos užbaigtumo trūko konkretaus Teismų įstatymo. Tam pradžią padarė 1993 metų Seimo patvirtinti Teismų reformos metmenys, o 1994 metų LR Teismų įstatymas (LRTĮ) įtvirtino net tris metus trukusią teismų sistemos reorganizaciją, kuri tebesitesia ir iki šiol. Ryškus šios ssistemos reorganizacijos tęstinumo pavyzdys yra specializuotų teismų kūrimas, kuriam pradžią padarė 1999 m. sausio 14 d. įsteigti LR Administraciniai teismai.

Šio darbo tikslas apžvelgti ne visas teismų sistemas, o konkrečiai LR Administracinius teismus, jų svarbą Lietuvos politinėje sistemoje.

1. LR Administracinių teismų funkcijos ir struktūra

Administraciniai teismai – tai specializuoti teismai, Lietuvoje veikiantys nuo 1999 metų. Iki 2001 metų Lietuvoje funkcionavo trijų pakopų administracinių teismų sistema, kurią sudarė 5 apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Administracinių bylų skyrius Lietuvos apeliaciniame teisme. Nuo 2001 m. sausio 01 d. įsigaliojus Administracinių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui, ši sistema buvo reformuota, Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių kartu su Aukštesniuoju administraciniu teismu reorganizavo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 55 apygardų administraciniai teismai (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniuje.

Skirtingai nuo bendrosios kompentencijos teismų, kuriuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, kitų privatinių teisinių santykių, administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, kurie kyla vidaus ir viešojo administravimo, valdymo srityje. Kitaip tariant, administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kuriuose bent viena iš šalių yra valstybė, savivaldybė arba valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, ir kurie kyla šiems subjektams įgyvendinant vykdomosios valdžios funkcijas. Administraciniai tteismai taip pat kontroliuoja poįstatyminių, arba vykdomosios valdžios priimamų, norminių aktų teisėtumą. Šiuo požiūriu administracinių teismų kompetencija panaši į tą, kurią vykdo Konstitucinis Teismas. Privačiam asmeniui administracinis teismas – tai pirmiausia jo ir valdžios institucijų (pareigūnų) konfliktus sprendžianti institucija. Į administracinį teismą kreipiamasi tais atvejais, jei valdžios institucija ar pareigūnas, vykdydami jiems pavestas funkcijas arba neteisėtai jų nevykdydami, pažeidžia privataus asmens ar asmenų grupės teises. Jie atlieka ne tik konfliktų sprendimo, bet ir tam tikrą prevencinę funkciją – valdžios institucijos, žinodamos, kad jų veiksmus gali tikrinti teismas, yra priverstos „pasitempti“.

Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) :

• dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo;

• dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje;

• dėl mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija);

• dėl tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas);

• dėl rinkimų ir Referendumo įstatymo pažeidimo;

• užsieniečių skundus dėl leidimo aapsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo;

• dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą administracinių teisės pažeidimų bylose (kai padaromi pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, kėsinamasi į nuosavybę, aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje, transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje ir kita);

• kitus ginčus, kurie nurodyti LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje.

Administracinėse bylose už kiekvieną skundo (prašymo) nagrinėjimą jį padavę asmenys, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, turi mokėti nustatytą mokestį, nuo kurio galima atleisti tik Administracinių bylų teisenos įstatyme 40 ir 41 str. numatytais atvejais (dėl turtinės asmens padėties ir tam tikrų bylų nagrinėjimo atveju, pvz. skundai dėl rinkimų, referendumo įstatymo pažeidimo, dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ir kt.).

Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų veiksmai ir priimti aktai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokių skundų nagrinėjimą atlieka savivaldybių visuomeninės, apskričių ir Vyriausioji administracinių ginčų komisijos, kurių steigimo tvarką nustato atskiri įstatymai. Ikiteismine tvarka yra nesprendžiami tie ginčai, kurie nepriklauso administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 5str.), taip pat bylos, kurios priklauso apygardos administraciniams teismams ir Aukštesniajam administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismams. Administracinis skundas turi būti paduotas ikiteisminei ginčų komisijai ne vėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo iir turi būti išnagrinėtas per 14 dienų. Šios komisijos priimtą sprendimą asmenys gali skųsti administraciniams teismams per 20 dienų nuo jo priėmimo arba jei ikiteisminis nagrinėjimas nebuvo įvykdytas tai, nuo to termino (kai jis turėjo būti baigtas vykdyti) per 2 mėnesius.

Nesunku pastebėti, kad administracinių teismų struktūra ir kompetencijos padalijimas yra sudarytos pagal bendrosios kompetencijos teismus. Išnagrinėjęs bylą administracinis teismas savo sprendimu gali atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; patenkinti jį arba panaikinti aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; patenkinti skundą ir įpareigoti atitinkamą subjektą jį įgyvendinti, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą. Administracinių teismų sprendimai administracinėse bylose kasacine tvarka neskundžiami Skundžiami aktai yra panaikinami tuomet, kai juos priėmė nekompetetingi administravimo subjektai, jei yra iš esmės neteisėti, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams arba jį priimant buvo pažeistos pagrindinės nustatytos procedūros ir taisyklės. Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, ne tik priima sprendimą, bet ir paveda jį vykdyti administraciniam subjektui. Jei teismo sprendimą atsisako kolegialiai vykdyti valdžios institucija, už tai atsako ir yra baudžiamas institucijos vadovas ar jį pavadavęs pareigūnas. Taip pat jei per nurodytą laiką, subjektas neįvykdo nurodymų, tai

sprendimą priėmęs teismas antstolio reikalavimu gali skirti baudą. Be to, administraciniai teismai suteikia atlygio galimybę, nes (pagal ABTĮ 59str. 1dalį) šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas dėl teismo proceso.

Lietuvai pasukus kontinentinės Europos valstybių įprastu keliu, įsteigus administracinius teismus, matyti, kad šie geba veiksmingiau atlikti valdymo institucijų kontrolės funkcijas.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo funkcijos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip aukščiausioji teisminė instancija administracinėse bylose, atlieka specifinį vaidmenį. Jis yra įpareigotas formuoti vieningą administracinių teismų praktiką aiškinant ir ttaikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Vykdydamas šią funkciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas:

• skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kkiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;

• analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;

• gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis tteismas taip pat analizuoja Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, nacionalinių teismų praktikos tendencijas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra:

1. apeliacinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;

2. apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių;

3. apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms;

4. instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas.

Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutarimai ar nutartys įsiteisėja priėmimo dieną ir yra neskundžiami.

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veikla teisinio švietimo srityje

Šiandien dažnas Lietuvos pilietis nežino savo teisių, neturi pagrindinių žinių teisės klausimais, nėra susipažinęs su šalyje veikiančia teisine sistema. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į šią problemą, stengiasi pprisidėti prie teisinio visuomenės švietimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išleido informacinį lankstinuką „Ką vertėtų žinoti apie Lietuvos administracinius teismus?“. Švietėjiško pobūdžio lankstinukas visuomenę supažindina su administracinių teismų veikla, kreipimosi į administracinius teismus tvarka, skundų rašymo pavyzdžiais, žyminiu mokesčiu. Jame pateikta informacija palengvina kreipimąsi į teismą, ypač tiems asmenims, kurie neturi galimybės pasinaudoti kvalifikuotų teisininkų paslaugomis. Tokį lankstinuką galima gauti bet kuriame Lietuvos administraciniame teisme, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje www.lvat.lt.

IŠVADOS

Lietuvos Administraciniai teismai išsiskiria savo efektyvumu, eekonomiškumu, operatyvumu (vidutiniškai byla išnagrinėjama per šešis mėnesius). Žmogui sudarytos palankios sąlygos ginti savo pažeistas teise ir atstovauti savo interesus santykiuose su valstybės valdymo institucijomis. Administraciniai teismai padeda stiprinti teisinę valstybę, skatindami viešojo administravimo institucijas tiekti kokybiškas paslaugas.

2001 metais baigta formuoti dviejų institucijų administracinių teismų sistema, kurioje ypač svarbų vaidmenį atlieka Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teismų praktiką mokesčių, socialinės, sveikatos apsaugos, žemės ūkio, aplinkosaugos bei kitose viešojo administravimo srityse.

Administraciniai teismai jau taiko Europos Sąjungos teisę, kadangi ši teisė iš esmės sudaryta iš administracinio pobūdžio taisyklių.

Galima teigti, kad administracinių teismų sistemos sukūrimas pasiteisino. Tarptautiniai ekspertai siūlo diegti dvikopės administracinių teismų sistemos modelį ir kitose valstybėse. Pasak Jungtinių Tautų eksperto Daniel Bilak: Lietuvos administracinės justicijos reforma yra viena progresyviausių Rytų Europoje.

Literatūra

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992 m.

2. Lietuvos Respublikos Administracinių Bylų Teisenos Įstatymas, Vilnius, 1999-01-14.,

Nr. VIII-1029.

3. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

4. Www.lvat.lt

5. www.vtr.lt/raida.html