Parlamentinės Respublikos bruožai: Lietuvos Respublikos atveju

Turinys

Įvadas 2

1. Parlamentas 3

1.1. Lietuvos Respublikos Seimas 5

1.1.1. Seimo struktūra ir tvarka 5

1.1.2. Seimo įsigaliojimai ir pagrindinės funkcijos 5

1.1.3. Seimo frakcijų ir kontrolierių funkcijos seime 7

2. Vykdomoji valdžia: Parlamentinis valdymas 8

3. Vykdomoji valdžia: Pusiau prezidentinis valdymas 8

3.1 Lietuvos Respublikos Prezidentas 9

3.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 11

3.3 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 12

3.4 Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ir kitos instancijos 14

Išvados 18Įvadas

Įsijungią televizorių, pervertią spaudą labiai dažnai susiduriame su sąvoka “Seimas”, “Seimo narys”. Tačiau ar kievienas žinome kas tiksliai sudaro Seimą ir kaip ši įstatymų leidžiamoji struktūra veikia?

Prisiminkime, kad kaip vvalstybinė valdžia Seimas Lietuvoje atsirado jau XV a. antrojoje pusėje. Tuo tarpu įstatymų leidžiamąja institucija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas tapo XVI a. pradžioje, tačiau tuo metu jis dar nebuvo pilnavertė legislatyvinė institucija. Taigi, matome, kad Lietuvos Respublikos Seimo raida apima gana platų laikotarpį. Dar 1936-1940 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo tik 49 atstovai, tarp kurių nebuvo nei vienos moters. Šių dienų Lietuvos Respublikos Seimas nuo prieŠ II Pasaulinį karą veikusių Lietuvos Respublikos Seimų skiriasi ne tik savo sudėtimi, bet ir ddarbo pasidalinimu bei funcijomis.

Kiekvienos demokratinės šalies valstybės valdžios institucijų sistemoje ypatingą vietą užima gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas (pranc. parler – kalbėti). Parlamentas atstovauja tautos suverenitetui ir tik jis vienas gali išreikšti tautos valią įstatymo fforma. Parlamentas, atsiradus Anglijoje XIII a., įvairiose šalyse vadinamas skirtingais pavadinimais, iki šiol yra svarbiausias konstitucijos laikymosi garantas. Atsižvelgiant į konkrečią valstybes santvarkos formą parlamentas gali būti sudarytas iš vienerių arba iš dvejų rūmų. Vienerių rūmų parlamentas dažniausiai yra valstybėse su gimininga gyventojų nacionaline sudėtimi arba nedidelės teritorijos šalyse. Vienerių rūmų parlamentas yra ir Lietuvos Respublikos Seimas, kurio istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos. Priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tęsėjas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija (V skirsnis), Seimo rinkimų įstatymas (2000 m. redakcija), Seimo statutas (1998 m.) reglamentuoja Seimo formavimo tvarką, jo sudėtį ir struktūrą, įgaliojimus, Seimo nario teisine padėtį, įstatymų leidybos procedūrą, Seimo ppriežiūrinę veiklą, apkaltos procesą ir kitus organizacinius veiklos kausimus.

Savo temoje smulkiai apibudinsiu valdžios institucijas Lietuvoje, bei atkreipsiu dėmesi i jų funkcijas ir valdymo bruožus.1. Parlamentas

Parlamentas – valstybes valdzios institicija, be kurios neimanoma įgyvendinti šiuolaikinės atstovaujancios demokratijos. Jis dažnai laikomas demokratijos simboliu, kuris isreiškia tautos valią ir įkūnija suverenitetą. Parlamentas susideda iš keliasdešimt ar net kelių šimtų tautos rinktų atstovų. Kiek reikia rinkti tautos atstovų, iš anksto nustatoma valstybės konstitucijoje.(2)

Šiuolaikinių valstybių parlamentai būna arba vienerių, arba dvejų rūmų. Mažesnės valstybės turi vvienerių rūmų parlamentą, o didesnės – dvejų. Vienerių rūmų parlamentai dažniausiai suformuojami tiesioginiais ir visuotiniais rinkimais. Dvejų rūmų parlamentuose dažniausiai vieni rūmai laikomi žemesniais, o kiti aukštesniaisiais (JAV – Atstovų rūmai ir Senatas, Didžiojoje Britanijoje – Bendruomenių Rūmai ir Lordų Rūmai).

Rinkimuose į parlamentą dalyvauja įvairios politinės partijos, visuomeniniai politiniai judejimai, gali kelti savo kanditatūras ir pavieniai asmenys. Kiekvienos kandidatuojančios į parlamentą politinės grupuoės tikslas – gauti kuo daugiau rinkėjų balsų ir daugiau vietų parlamente. Rinkėjų valia į parlamentą patenka įvairių politinių jėgų atstovai, kurie pagal partinę priklausomybę vėliau susiskirsto į frakcijas.

Naujai išrinktam parlamentui reikia išsirinkti pir,ininką, kuris tiesiogiai vadovaus jo posėdžiams. Parlamento pirmininkas turi būti tolerantiškas visiems be išimties deputatams, nes nuo jo darbo stiliaus ir gebėjimų priklauso visas parlamento darbas.

Naujai išrinktam parlamentui tenka suformuoti nemaža įvairaus pobūdžio ir paskirties komisijų ir komitetų, kuriuose svarstomi įstatymų projektai. Svarbiausias parlamento uždavinys ir darbas yra valstybės įstatymų priėmimas.

Įvairiose valstybėse parlamentai vadinami skirtingai:

 JAV – Kongresas (Senatas ir Atstovų Rūmai);

 Lietuvoje, Latvijoje – Seimas;

 Lenkijoje – Tautos Susirinkimas (Seimas ir Senatas);

 Islandijoje – Altingas (Aukštieji ir Žemieji Rūmai);

 Ispanijoje – Generaliniai Kortesai (Deputatų Kongresas ir Senatas);

 Nyderlanduose– Generaliniai Luomai (Pirmieji ir Antrieji Rūmai);

 Norvegijoje – Stortingas (Lagtingas – Odelstingas);

 Švedijoje – Riksdagas;

 Prancūzijoje – Parlamentas (Nacionalinis Susirinkimas ir Senatas);

 Italijoje – Parlamentas (Deputatų RRūmai ir Respublikos Senatas);

 Didžiojoje Britanijoje – Parlamentas (Lordų Rūmai ir Bendruomenių Rūmai);

 Belgijoje – Parlamentas (Atstovų Rūmai ir Senatas);

 Portugalijoje – Respublikos Susirinkimas;

 Estijoje – Valstybės Asamblėja;

 Šveicarijoje – Parlamentas (Federacinis susirinkimas ir Nacijos Taryba).

Parlamento gimtinė – Anglija. Čia jis užsimezgė, rutuliojos ir XVIII – XIXa. susiformavo galutinai.

Šiuolaikinės Didžiosios Britanijos parlamentas sudarytas iš vejų rūmų: žemųjų (Bendruomenių) ir aukštųjų (Lordų).

Lordų Rūmai – nerenkamas organas. Juos sudaro kilmingieji aristokratai, lordai, teisėjai ir Anglikonų bažnyčios arkivyskupai bei vyskupai. Bendras perų (aukštosios aristokratijos titulas) skaičius – 1100 žmonių. Šiandien smarkiai suvaržytos lordų įstatyminės funkcijos: vienokį ar kitokį įstatymo projektą (ne finansinio pobudžio) jie gali sulaikyti tik vieneriems metams.

Pirmuoju smuiku parlamente (ir visame šalies politiniame gyvenime) groja Bendruomenių Rūmai. Juose dirba 650 deputatų, išrinktų penkeriems metams. Nusprendus ministrui pirmininkui ar esant nepasitikejimo votumui, šis laikas gali būti sutrumpintas. Įstatymų projektai svarstomi ir priimami abejuose rūmuose.

Bendruomenių Rūmų svarstomi Įstatymų projektų galima išskirti 3 rūšis:

 Projektai, kuriuose pateikia vyriausybė;

 Projektai, kuriuos pateikia parlamento nariai;

 ,,Privatūs“ įstatymų projektai, kuriuos pateikia interesų grupės.

Įstatymų projektas pereina tris skaitymus. (2)

Pirmasis skaitymas – tai įstatymo projekto pavadinimo paskelbimas, nagrinėjant jo teksto iš esmės.

Antrasisi skaitymas – pagrindinių įstatymo projekto principų svarstymas.

Per trečiąjį skaitymą išklausomas p.ranešimas apie padarytus pakeitimus ir svarstomos redakcinės pataisos. Paskui balsuojama.

Bendruomenių Rūmai pirmininkas vadinamas sspikeriu, jis yra labai svarbi figūra. Nustato kalbėtojų eilę, suteikia ir atima teisę deputatui kalbėti, gali atidėti kokį nors klausimą ar nebeleisti jo svarstyti parlamente.

Parlamento funkcijų turinys ir galių apimtis priklauso nuo konstitucinio valdymo tipo. Įtakingiausias parlamentas yra parlamentinio valdymo sistemoje. Šiuo atveju parlamentui tenka rinkti valstybės vadovą.

Parlamentinio valdymo sistemoje parlamentas formuoja ir vyriausybę – nuo premjero iki ministrų paskyrimo bei veiklos programos tvirtinimo.

Svarbus vaidmuo tenka parlamentinei opozicijai. Pagrindinė jos funkcija – vertinti, kritikuoti vyriaysybės politiką ir teikti siūlymus.

Parlamento pagrindinės funkcijos:

 valstybės tautos atstovavimas;

 įstatymų leidyba ir valstybės biudžeto tvirtinimas;

 vykdomosios valdžios formavimas ir kontrolė. (3 )1.1. Lietuvos Respublikos Seimas

Seimas – LDK luominis valdžios organas, jo suvažiavimas; respublikos auksčiausias įstatymų leidimo ir valstybės valdymo organas, parlamentas (pvz. Lietuvos Respublika).(1)

1.1.1.Seimo struktūra ir darbo tvarka.

Seimo struktūrą sudaro Seimo vadovai – Seimo Pirmininkas ir ne daugiau kaip 5 jo pavaduotojai (vienas iš jų Seimo opozicijos deleguotas atstovas). Jie vadovauja Seimo darbui ir posėdžiams. Minėti Seimo vadovai ir Seimo opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą, kurios pagrindinis uždavinys — spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus. Seimo ir jo valdybos dokumentų rengimo, valstybės institucijų vadovams pateiktų paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą prižiūri ir kitas Seimo statuto 31 straipsnyje numatytas funkcijas atlieka bei Seimo kanceliarijai vadovauja Seimo kancleris, jis yra Seimui

ir jo valdybai atsakingas valstybės tarnautojas (ne Seimo narys), viešo konkurso tvarka Seimo skiriamas 5 metams. Įstatymu projektams nagrinėti ir kitiems Seimo statute numatytiems klausimams rengti pagal veiklos kryptis sudaromi 13 komitetų, jų priimti sprendimai valstybės institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio. Atskiriems klausimams ištirti ir kitiems Seimo pavedimams atlikti yra. sudaromos nuolatinės Etikos ir procedūrų, Administracinė bei Peticijų ir kitos laikinosios komisijos.1.1.2. Seimo įsigaliojimai ir pagrindinės funkcijos

Lietuvos respublikos konstitucija, priimta 1992m spalio 25 d., skelbia:

 Lietuvos valstybė – nepriklausoma demokratinė respublika.

 Suverenitetas LLietuvoje priklausp Tautai.

 Aukščiausią suverenią galią Tauta išreiškia tiesiogiai ar per demokrariškai išrinktus savo atstovus.

 Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos prezidentas, Vyriausybė, Teismas.

` Seimą sudaro tautos atstovai – 141 seimo narys. Kaip minėta anksčiau, jie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. 1992 m. Liepos 9d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba:

 Nutarė surengti rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą 1992 m. spalio 25d.;

 Konstatavo, jog Aukščiausios Tarybos įgaliojimai baigsis, kai bus išrinktas naujasis Seimas ir jam susirinkus į pirmąjį posėdį.

Lietuvos Respublikos Aulsčausios TTarybos Akte ,,Dėl atkuriamojo Lietuvos Respublikos Seimo“ pažymėta, kad naijai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas perima nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų ir 1990 m. išrinktos Auksčiausios Tarybos teises ir tęsia jų tradicijas. Tuo jis išreiškia nepriklausomos valstubės – Lietuvos Respublikos – tęstinumą. LLietuvos Respublikos Seimas yra Lietuvos valstybingumo simbolis.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas:

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia įstatymus;

3) priima nutarimus dėl referendumų;

4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

5) steigia įstatymo nustatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;

9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;

10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus ;

11) skiria ir atleidžia Valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;

12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

13) sudaro įkyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;

14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;

15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus; <

16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustato Respublikos administracinį suskirstymą;

18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;

19) leidžia amnestijos aktus;

20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas. ( 1 )

Kaip matyti, tai gana platūs Seimo įgaliojimai, tačiau pagrindinė Seimo funkcija yra įstatymų leidžiamosios valdžios įgyvendinimas (tarp jų ir Konstitucijos pataisų priėmimas). Seimo ypatingąją prerogatyvą sudaro valstybės biudžeto projekto svarstymas, jo tvirtinimas ir vykdymo kontrolė, pritarimas Ministro Pirmininko kkandidatūros skyrimui ir pateiktai Vyriausybės programai, aukščiausiųjų kontroliuojančių pareigūnų ir aukščiausiųjų teismų instancijų teisėjų skyrimas, tarptautinių sutarčių ratifikavimas, karo ir nepaprastosios padėties įvedimas ir kt.1.1.3. Seimo frakcijų ir kontrolierių funkcijos seime

Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas, kiekvieną iš jų gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Seimo narių frakcijai vadovauja jos seniūnas arba pavaduotojas. Seimo sesijos darbo programoms svarstyti bei posėdžių darbotvarkėms pritarti, Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimams derinti Seime veikia Seniūnų sueiga, į ją įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario (nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d.) ir rudens (nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d.) sesijas. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams, kol slaptu balsavimu išrenkamas Seimo Pirmininkas. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių. Po to renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai, kurių kandidatūras siūlo Seimo Pirmininkas, pasitaręs su frakcijomis. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių ssiūlymu, o šalyje įvedus karo ar nepaprastąją padėtį — Respublikos Prezidentas. Seimo kontrolieriai. (7) Konstitucija naujai įtvirtino Seimo kontrolierių ombudsmenų (šved. ombudsman – kokių nors interesų atstovas) instituciją, kurios pagrindinis tikslas – tirti piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo narių, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų veiklos, Ministro Pirmininko, Valstybės kontrolieriaus ir Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) bei vietos savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Seimo kontrolierių įstatymas (1998 m.) nustatė, kad Seimas skiria 5 kontrolierius 4 metams iš kandidatų, kuriuos pateikia Seimo Pirmininkas (jų kadencijų skaičius neribojamas). Seimo kontrolieriai veiklos sritimis paskirstomi taip: po du valstybės įstaigų ir vietos savivaldybių įstaigų, vienas — karinių ir joms prilygintų institucijų (Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir jiems pavaldžios institucijos) pareigūnų veiklai tirti. Atlikęs tyrimą, Seimo kontrolierius gali perduoti medžiagą tardymo organams, pareikšti ieškinį teisme dėl nusižengusių pareigūnų atleidimo iš darbo arba padarytų moralinių ar materialinių nuostolių kompensavimo, pranešti Seimu i ar Respublikos Prezidentui apie ministrų ar kitų Seimui ar Respublikos Prezidentui atskaitingų pareigūnų padarytus pažeidimus, ar priimti kitą įstatymo nustatytą sprendimą.

3. Vykdomoji valdžia: Parlamentinis valdymas

Parlamentinėje ssistemoje pagrindinis vykdomosios valdžios kontrolierius yra parlamentas.

Parlamente išsiskiria parlamento dauguma (pozicija) ir mažuma (opozicija).

Parlamentas

 turi įstatymų leidimo galią;

 turi galią daugumą sudarančios frakcijos lyderiui pavesti sudaryti ministrų kabinetą (vyriausybę);

 vyriausybė už savo veiklą yra atsakinga parlamentui;

 parlamentas svarsto ir vyriausybės teikiamus naujų įstatymų bei veikinčių įstatymų pataisų ir papildomų projektus.

Parlamentinio valdymo pranasumai

 Valstybės valdžia sutelkiama viename centre – parlamente ir jam atskaitingoje vyriausybėje.

 Valdančiajai partijai lengva vykdyti savo politiką, jei ji kontroliuoja parlamento daugumą.

 Valdžios sukoncentravimas daugumos rankose politiką daro efektyvesnę.

 Nekyla neaiškumų, kas atsakingas už vedamą politiką ir priimamus sprendimus.

Parlamentinio valdymo trūkumai:

 Neišvengiama dažnų vyriausybės krizių.

 Nukenčia mažumos, jų politiniai interesai net minimaliai nepatenkinami. (5)

4. Vykdomojo valdžia: Pusiau prezidentinis valdymas

Kai kurios respublikos siekia įgyvendinti tarpinę demokratinio v.aldymo formą, kuri vadinama pusiau prezidentiniu valdymu. Pusiau prezidentinis valdymas šiandien veikia Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, suomijoje, Portugalijoje ir kt. šalyse.

Esant pusiau prezidentinio valdymo sistemai:

 Prezidentą renka ne parlamentas, o valstybės tauta;

 Prezidentas disponuoja svarbiais vykdomosios valdžios įgaliojimais;

 Vis dėlto prezidentui nepriklauso visi vykdomosios valdžios įgaliojimai, nes vyriausybei tiesiogiai vadovauja ministras pirmininkas;

 Ministrą pirmininką skiria prezidentas, tačiau tik parlamentui pritarus;

 Ministras pirmininkas gali vadovauti vyriausybei, jeigu turi parlamento daugumos pasitikejimą. (6)

Pusiau prezidentinė vykdomosios valdžios struktūra turi ir parlamentinio, ir prezidentinio valdymo ypatybių. Prezidento ir vyriausybės darbo darna priklauso nuo politinės parlamento sudėties.

Pusiau prezidentinis valdymas

yra lanksti valdymo sistema, ji gali gerai prisitaikyti prie susiklosčiusios politinės oadėties. Be to, turi tą pranašumą, kad nekeičiant konstitucijos ir atsižvelgiant į politinių jėgų išdėstymą galima nuo prezidentinio valdymo pereiti prie parlamentinio, ir atvirkščiai.

Esant tokiai valdymo sistemai, valstybės vykdomoji valdžia gali atsidurti skirtingų politinių pažiūrų politikų rankose (kohabitacija). Tokia padėtis susiklostė 1996m. Lietuvoje, kai Seimo rinkimus laimėjo konservatoriai ir LDDP remtas 1993 m. prezidento rinkimus laimėjęs A.M. Brazauskas ministru pirmininku turėjo paskirti konservatorių lyderį G.Vagnorių. ši kohabitacioja truko nuo 11996 m. iki 198 m., kai pareigas pradėjo eiti naujas prezidentas – V.Adamkus. panašiai atsitiko ir Prancuzijoje 1986m., kai parlamento rinkimus laimėjo dešiniųjų partijų blokes ir premjeru buvo paskirtas Ž. Širakas, o prezidento postas priklausė socialistų lyderiui F.Miteranui. tokia padėtis truko iki 1988m.

4.1.Lietuvos Respublikos prezidentas

Prezidento institucija egzistuoja tose šalyse, kuriose valdymo forma yra respublika. Lietuvos Respublikos prezidentas yra valstybės valdovas ir atstovauja Lietuvos valstbei bei daro tai, kas jam pavesta Konstutucijos ir įstatymų.

Lietuvos Respublikos prezidentas:

 Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kkartu su vyriausybe vykdo užsienio politiką;

 Pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;

 Teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;

 Seimo pritarimu skiria (atleidžia) Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;

 Priima Vyriausybės atsistatydinimą ir paveda jai toliau eeiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;

 Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;

 Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;

 Nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus;

 Teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylankių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vieta; įstatymų nenumatytais atvejais skiria Seimui atleisti teisėjus.

 Teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, oo paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.

 Teikia Seimui Valstybės kontrolierius, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali Seimui teikti nepasitikėjimą jais;

 Seimu pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarybos vadovą;

 Suteikia aukščiausius karinius. laipsnius;

 Ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos dėl ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;

 Daro Seime metinius pranešimus apie padėtį šalyje, Lietuvos Respublikos vidaus iir užsienio politiką;

 Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;

 Skelbia eilinius Seimo rinkimus,

 Įstatymo numatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;

 Skiria valstybinius apdovanojimus;

 Teikia malonę nuteistiesiems;

 Pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui (1)

Lietuvos Respublikos prezidentas, įgyvendina jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus, kuriuos privalo pasirašyti ministras pirmininkas arba atitinkamas ministras. Atsakomybės už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiajam.

Respublikos prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patraukatas baudžiamojom ar administracinėn atsakomyben.

Respublikos prezidentasgali būti prieš laiką pašalintas uš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Jo pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seomo apkaltos proceso tvarka.

Respublikos prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:

1. pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;

2. įvyksta pirmalaikiai prezidento rinkimai;

3. prezidentas atsistatydina iš pareigų;

4. prezidentas miršta;

5. Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;

6. Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų priima nutarimą, kad prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų. (2)

Įgaliojimams nutrūkus, Respublikos predidento pareigas laikinai eina Seimo pirmininkas.

Prezidento darbo sąlygas ir garantijos yra numatytos LR Prezidento įstatyme, kuris buvo priimtas 1993m. Sausio 26d.

4.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Vyriausybę, kuri oficialiai vadinama Ministu kabinetu arba Ministų Taryba, sudaro atskiroms ministerijoms vadovaujantys asmenys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Pirmas Lietuvos Vyriausybės įstatymas buvo priimtas 11990 m. Kovo mėn. 22d. Naiją LR Vyriausybės įstatymą Seimas priėmė 1994m. Gegužės 19d. Vėliau jis bivo keičiamas ir papildomas.

Šiuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Brazauskas. LR Konstitucija apibrėžia Ministrą Pirmininką kaip labai svarbų Lietuvos Respublikos pareigūną.

 Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka šias funkcijas:

 tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

 vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus;

 koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;

 rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą;

 rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus;

 užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

 Lietuvos Respublikos vuriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti Valstybės kontrolierius.

Valstybės nutarimus pasirašo ministras pirmininkas ir tos srities ministras.

 LR Vyriausybė solidasriai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą.

Ministrai, vadovaudamiesi jiems pavestomis valdymo sritims, atyskaitingi Seimui, Respublikos prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui.

 Ministras pirmininkas atstovauja LR Vvyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Kol nėra ministro pirmininko ar jis negali eiti pareigų. Respublikos prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui ministro pirmininko teikimui paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o .kai tokio tteikimo nėra, Respublikos prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti ministrą pirmininka.

 Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia miniosterijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.

Ministrą laikinai gali pavaduoti tik ministro pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.

 Ministras pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose pricačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, iošskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.

 Ministras pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos prezidento sutikimo.

 Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą.

Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo Įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:

 kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;

 kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

 kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;

 po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė. (2)

Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Vyriausybės ar miniostro atsistatydinimą priima Respublikos prezidentas.

4.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Konstitucinį Teismą

įkūrti įpareigojo 1992m. LR Konstitucija. Veiklą reglamentuoja LR Konstitucinio Teismo įstatymas, priimtas 1993m. Vasario 3d.

K.T. sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai. K.T. kas treji metai atnaujinamas trečdaliu. Po tris kandidatus į K.T. teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjai juos skiria Seimas.

Konstitucinis Teismas (K.T.) sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja konstitucijai, o Respublikos prezidento ar vyriausybės teisės aktai neprieštarauja konstitucijai arba įstatymams. Jis nustato LLietuvos Respublikos teismo statusą ir jo įgaliojimus.

K.T. pirmininkas skiriamas LR Prezidento teikimu. K.T teisėjais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos LR piliečiai turintys aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyę stažą. K.T. teisėjai eidami savo pareigas yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik LR Konstitucija. K.T. teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybę kaip ir Seimo nariai.

K.T. teikia išvadas:

• Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per prezidento ar Seimo rinkimus.

• Ar pprezidento būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas

• Ar Lietuvos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai

• Ar Seimo narių ir kitų pareigūnų, prieš, kuriuos pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja konstitucijai. (2)

Į K.T. turi teisę kreiptis 1/5 Seimo narių, vyriausybė bei LR prezidentas dėl vvyriausybės aktų, taip pat teismai. Kai teisės aktas nagrinėjimas K.T.,jo galiojimas yra sustabdomas. Visi valstybės priimti teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos kai K.T. paskelbia, kad jie prieštarauja konstitucijai. K.T. sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Pirmą lartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, trys jų buvo paskirti trejiems, trys – šešeriems ir trys – dvyneriems metams. Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu tredždaliu. Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie buvo paskirti trejiems arba šešeriems metams, po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos vėl gali būti paskirti į šias pareigas.

Konstitucinio teismo teisėj.ai skiriami nepriekaištingos reputacijos LR piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko psecialybę stažą.

Teisėjai, eidami pareigas, yra nepriklausomi nuo jokio valstybės iinstitucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Konstitucija. Prieš pradėdami eiti pareigas, jie Seime prisiekia būti ištikimi LR ir Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai: jie negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ar kūrybinį darbą. Jie negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.

Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas –– be Konstitucinio Teismo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon ar adminostracinėn atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Konstitucinio Teismo teisėjai įgaliojimai nutrūksta, kai:

 Pasibaigia įgaliojimų laikas;

 Jis miršta;

 Atsistatydina;

 Negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės;

 Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;

Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja LR Konstitucijai LR įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

Taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:

 Respublikos prezidento aktai;

 Respublikos Vyrioausybės aktai;

Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

 Ar buvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos prezidento ar Seimo narių rinkimus;

 Ar Respublikos prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;

 Ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;

 Ar Seimo narių ir vyriausybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretųs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. (9)

Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.

4.4. Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ir kitos institucijos

Teismai. Demokratijos principai reikalauja, kad teismas būtų savarankiška, nešališka, paklustanti tik galiojantiems įstatymams institucija. Teisėjui neleistinas politinis šališkumas, jis negali dalyvauti politinių partijų veikloje, neturi pasiduoti jokiam spaudimui. Teisėjas privalo visiems taikyti vienodas įstatymo normas. Šių nuostatų realizavimas priklauso nuo teisėjo sąžinės, visuomenės aplinkos poveikio.

LR Konstitucijoje pažymima:

 teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai;

 teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi;

 teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo;

 Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu;

 teisėjas negali taikyti įstatymo, kkuris prieštarauja Konstitucijai;

 tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylosd nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teisma prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.

 LR teismai yra Lietuvos Aukščiausias Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. (6)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Šioje instancijoje CPK ir BPK nustatytais atvejais bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo Civilinių ar Baudžiamųjų skyrių plenarinė sesija.

Konstitucijoje pasakyta, kad Lietuvoje, be bendrosios kompetencijos teismų gali būti įsteigti specializuoti teismai: administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti.

Lietuvos Apeliacinis Teismas yra apeliacinė instancija byloms, dėl a.pygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų. Apeliacinis Teismas taip pat nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymo priskirtas funkcijas.

Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Apygardos teismas (jų yra penki) savo veiklos teritorijoje yra pirmoji instancija civilinėms ir baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai ir apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įįsakymų. Taip pat atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Apygardos teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas

Apylinkės teismai pagal nustatytą veiklos teritoriją (jų yra 54) yra pirmoji instancija (teisme su tam tikra kompetencija bylos nagrinėjimo stadija) civilinėms, baudžiamosioms, administracinių teisės pažeidimų byloms, priskirtoms jų kompetencijai, hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms, taip pat byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu. Be to, įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo ir kitas įstatymų priskirtas funkcijas.

Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, o įstatymų nustatytais atvejais bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija

 Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai.

 Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu LR negali būti steigiami.

 Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato LR teismų įstatymas.

1992m. LR Konstitucija įteisino jau pradėtą formuoti keturių pakopų teismų sistemą. 1994m. Gegužės 31d. Seimas priėmė naują LR teismų įstatymą, kuriuo apibrėžiama keturių pakopų sistema ir kiekvienos pakopos teismo kompetencija.

Įstatyme nurodyta teisėjų skyrimo tvarka ir jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Numatyta griežta kandidatų į teisėjus atranka. Juos parenka teisingumo ministras, svarsto Teisėjų taryba, ir tik tada Lietuvos prezidentas rašo dekretą apie apylinkių ir apygardų teisėjų skyrmą. Prezidento teikimu Seimas tvirtina Lietuvos apeliacinio teismo

kandidatūras.

Lietuvos Apeliacinis Teismas yra apeliacinė instancija byloms, dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų. Apeliacinis Teismas taip pat nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymo priskirtas funkcijas.

Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Teisėjų darbo vidaus problemos nagrinėja Teisėjų taryba ir Teisėjų galbės teismas. Šiame darbe taip pat dalyvauja Teisėjų senatas, nors jis daugiau užsiima teisminės praktikos nagrinėjimu.

Vadovaujantis Konstitucija, buvo įkurtas Ūkio teismas. JJo funkcijos nubrėžtos LR Ūkio teismo laikinajame įstatyme, priimtame 1994m. Balandžio 12d. Šis teismas atlieka panaikonto arbitražo funkcijas, t.y. sprendžia ūkinius ginčus. (2)

Prokuratūra. Nors ir savarankiška, prokuratūra vis dėlto yra teisminės valdžios sudėtinė dalis. Prokurorai palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, vykdo baudžiamąjį persekiojimą ir kontroliuoja kvotos organų veiklą. Prokurorai padeda vykdyti teisingumą ir užtikrina teisėtumą.

1994m. Spalio 13 d. Priimtame LR Prokuratūros įstatyme nurodyta josv uždaviniai ir funkcijos, struktūra ir darbo pasiskirstymas. Nauja prokuratūros sistema pradėjo veikti nuo 1995m. Sausio 1d. KKartu su nauja teismų sistema. Generalinė prokuratūra veikia prie Lietuvos Auksčiausiojo Teismo, steigiamos apygardų prokuratūros prie apygardų teismų, o miestų ir rasjonų prokuratūros reoganizuojamos į apylinkių prokuratūros prie apylinkių teismų.

Savivalda Didelė darbų dalis LR perduota vietos savivaldai. 1992m Konstitu.cija ir 11994m. Liepos 19d. Priimtas LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas įteisino naują padalijimą į apskritis ir savivaldybes. 1994m. Valstybės teritorijoje buvo įkurta 10 apskričių ( tokia sistema egzistuoja Skandinavijos šalyse).

Valdininkija atlieka visą valstybės valdymo darbą. Pagal 1995m. Balandžio 4d LR valdininkų įstatymą visi valdininkai skirstomi į dvi kategorijas: valdininkus politikus (A lygis) ir valdininkus profesionalus (B lygis). A lygio valdininkų darbas yra laikinas. Jie atsistatydina, pasibaigus terminuotos sutarties laikui arba ir anksčiau, jei jų vadovas dėl kokių nors priežastčių neišbūna viso kadencijos laiko. Atsistatydinusiems A lygio valdininkams turi būti pasiūlytas kitas darbas valstybės valdymo sistemoje arba išmokama 3 paskutinių atlyginimų dydžio kompensacija.

B lygio valdininkai yra profesionalai ir jų darbo trukmė nepriklauso nuo pasikeitimų politinėje valdžioje. Darbo vietoje jie nnegali užsiiminėti visuomenine ir politine veikla. Jie atleidžiami pagal Dsrbo įstatymą arba neigiamai atestuoti.

Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomi ir naudojami valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Jos paskirtis, veiklos teisiniai pagrindai, funkcijos, struktūra ir įgaliojimai apibrėžti LR valstybės kontrolės įstatyme, kuris priimtas 1995m. Gegužės 30d. Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos prezidento teikimu skiria Seimas. Valstyubės kontrolieriams draudžiama užimti politinę veiklą, priklausyuti politinei partijai, streikuoti ir piketuoti. Jie turi būti nešališki, objektyviai atlikti darbą. Valstybės kkontrolė už darbą atskaito LR Seimui. (2) Išvados

1. Seimas yra svarbiausia Lietuvos Respublikos institucija, aukščiausias valdymo organas. Nuo Seimo priklauso Vyriausybė.

2. Valstybės formavimas, Prezidento ir Vyriausybės darna labai priklauso nuo politinės parlamento sudėties.

3. Seimo statutas yra formalizuotos parlamento darbo taisyklės, turinčios įstatymo galią. Jis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo struktūrą.

4. Organizuojant darbą Seime pagrindines funkcijas atlieka Seimo valdyba, kurią sudaro Seimo pirmininkas, trys jo pavaduotojai, Seimo kancleris bei vienas ar du mažumos atstovai.

5. Seimo nariai, siekdami realizuoti politines pažiūras bei tikslus, Seime sudaro frakcijas, tačiau frakcijos negali būti kuriamos remiantis asmeniniais, profesiniais ar vietiniais interesais.

6. Seime veikiantys komitetai atlieka svarbias funkcijas svarstant pateitkus projektus.Paskirtas komitetas atlieka gilesnę svarstomo projekto ar klausimo analizę ir su gautais rezultatais supažindina kitus Seimo narius Seimo posėdžio metu.

7. Įstatymų priėmimas yra gerai organizuota sistema, kurioje kiekvienas Seimo narys užima tam tikrą vietą.

Seimo kanceliarija yra labai svarbi Lietuvos Respublikos Seimo dalis, nes joje esantys departamentai, skyriai, sekretoriatai bei frakcijos administruoja Seimo veiklą bei yra grandis jungianti Seimo narius, Vyriausybę bei Prezidentą.

8. Parlamento funkcijų turinys ir galių apimtis priklauso nuo konstitucinio valdymo tipo. Įtakingiausias parlamentas yra parlamentinio valdymo sistemoje. Šiuo atveju parlamentui tenka rinkti valstybės vadovą.

9. parlamentinio valdymo sistemoje parlamentas formuoja ir vyriausybės – nuo premjero iki ministrų paskyrimo bei veiklos programos tvirtinimo.

10. Parlamentinėje sistemoje pagrindinis vykdomosios valdžios kontrolierius yyra parlamentas.

11. Pusiau prezidentinio vykdomosios valdžios struktūra turi ir parlamentinio, ir prezidentinio valdymo ypatybių. Prezidento ir vyriausybės darbo darna priklauso nuo politinės parlamento sudėties.