terminai

Absoliučioji dauguma –

Absoliutizmas – vastybės valdymo forma : visa aukščiausioji valdžia priklauso monarchui (Liudvikui XIV 1643-1715)

Anoniminės interesų grupės – interesų grupė, kuri susiformuoja spontaniškai, nepasižymi dideliu organizuotumu, neturi ryškių lyderių ir egzistuoja trumpą laiką

Apolitiškumas – abejingumas politikai, nesidomėjimas ja

Armija – strateginis kariumenės junginys, sudarytas tam tikram uždaviniui atlikti; Visa valstybės kariuomenė

Asamblėja – tarptautinės organizacijos atstovų visuotinis susirinkimas

Asocijuotos interesų grupės – laisvai susikūrusi organizuota valstybės piliečių grupė, siekianti norima linkme paveikti vyriausybės politiką

Atstovaujamoji demokratija – valstybės valdymo forma : visa vvaldžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina laisvais ir reguliariais rinkimais renkama ir veikianti pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus vyriausybė.

*atstovaujamoji demokratija – kai valstybės piliečiai išrenka savo atstovus ir jiems padeda tverkyti valstybės reikalus

*tiesioginė demokratija – kai valstybės piliečiai visuotiniuose susirinkimuose ar visuotiniais balsavimais patys sprendžia svarbiausius valstybinius klausimus ir tik paskui sprendimus paveda įgyvendinti specialiai sudarytiems organams

Autoritarizmas – nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma : vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių ppolitinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai

Balsavimas – balso padavimas rinkimuose už vieną ąr kitą kandidatą. Balsavimas gali būti viešas ir slaptasč tiesioginis ir netiesioginis, lygus ir nelygus

Biudžetas – valstybės pajamų ir išlaidų sąmata, sudaryta tam tikram laikui ir ir ppatvirtinta įstatymo numatyta tvarka

Biurokratija – valdininkų valdžia, neprieinama visuomenės kontrolei. Bendrąja prasme reiškia valdymo kryptį, kur visi reikalai sukoncentruoti centro valdžios rankose

Cenzas – būtina sąlyga, kurios įvykdymas leidžia naudotis tam tikromis pilietinėmis teisėmis

Centristai – kai kurių šalių, politinė partija, užimti centrinę vietą tarp kairiųjų ir dešiniųjų partijų

Charizma – išskirtinė asmens ar asmenų grupės savybė, kuria gali būti grindžiama jų teisė valdyti kitus žmones, valstybę

Civilinė administracija – valstybės administracijos dalis, vykdanti politikų sprendimus, kurie liečia civilių valstybės piliečių reikalus

Daugiamandatė rinkimų apygarda –

Daugiapartinė sistema – partinė sistema, susidedanti iš daugelio maždaug vienodo pajėgumo laisvai veikiančių politinių partijų

Dešinieji – konservatyvių ir iš dalies liberalių pažiūrų politikai ir politinės partijos

Dviejų kalavijų teorija – ankstyvaisiais viduramžiais suformuluoja bažnyčios ir valstybės santykį nagrinėjanti teorija. Pagal jją žmonių visuomenė turi dvigubą vertybių ir dvigubą organizaciją, kuri tas vertybes saugo. Dvasiniais interesais ir amžinuoju išganymu rūpinasi bažnyčia, kuriai priklauso ir visuomenės švietimas. Tuo tarpu žemiškieji arba pasaulietiniai interesai ir taikos, tvarkos bei teisingumo palaikymas priklauso pasaulietinei valdžiai ir tam reikalui sukurtoms jos institucijoms

Dvipartinė sistema – partinė sistema, kai tarp visų veikiančių partijų pajėgumu ir įtaka išsiskiria dvi partijos, kurios periodiškai keičia viena kitą valdžioje. Dvipartinės sistemos susiklostymas nereiškia, kad kitoms partijoms kaip nors kliudoma veikti, tačiau jų ggalimybės laimėti rinkimuose daugumą balsų yra labia menkos

Federalizmas – valstybinė santvarkos forma, kurioje kelios valstybės ar nac. teritoriniai junginiai susivienija į vieną valstybę, išsaugodami dalį savarankiškumo

Frakcija – organizuota politinės partijos narių grupė, veikianti parlamente ir vykdanti savo partijos politiką

Gerilja – Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje – partizanų karo veiksmai

Globalizmas – tarptautinės politicos esmės aiškinimo nuostata : teigiamač kad tarptautinė politika yra vientisas visos planetos mastu vykstantis, globalinis procesas, kuriame pagrindinį ir lemiamą vaidmenį vaidina dominuojanti pasaulinė ekonominė sistema – kapitalizmas. Svarbiausiuoju tarptautinės politicos veikėju laikomi ekonominiai stmbaus kapitalo interesai, o pati tarptautinė politika apibrėžiama kaip tų interesų pagrindu susiklostę vienų valstybių dominavimo ir kitų valstybių priklausomybės santykiai

Interesų grupė – valstybės piliečių grupės, kurios įvairiais būdais siekia, kad vyriausybė vykdytų joms palankią politiką. Pagal susiorganizavimo būdą ir laipsnį interesų grupės skirstomos į 4 tipus : anonimines, asociotos, institucinųs ir neasocijuotos

Investitūra – vyskupo, abato paskyrimas eiti bažnytines pareigas, kartu duodant valdyti pasaulietinį turtą

Institucinė interesų grupė – piliečių susivienijimas ar valstybės įstaiga, kurie buvo įsteigti ne politinei veiklai, o kokiam nors kitam tikslui, bet pasidaro politiškai aktyvūs ir siekia pakreipti vyriausybės politiką sau naudinga linkme

Kadencija – įsattymų numatytas laiko tarpas kokiam nors valstybiniam organui ar pareigūnui eiti pareigas

Kairieji – socialistinių, socialdemokratinių pažiūrų politikai ir ppolitinės partijos

Karinis pučas –

Koalicija – politinių partijų sąjunga bendriems tikslams įgyvendinti

Komunistai – komunizmo idėjų šalininkaič komunistų partijos nariai

Konservatyvizmas – laikymasis senų tradicijų, papročių, tvarkos, siekis juos išsaugoti, atkurti. Naujovių priešininkai

Konstitucija – pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemų pagrindus

Korporatyvizmas – vyriausybės ir interesų grupių tarpusavio santykių sistema : vyriausybė bendradarbiauja su atskiromis interesų grupėmis pagal įstatymų nustatytą tvarką. Korporatyvizmo sąlygomis pagal įstatymus sudaroma interesų grupių hierarchija, o politiniai sprendimai dažniausiai priimami vyriausybės ir korporicijų kompromiso būdu

Korupcija – pareigūno ar politinio veikėjo paperkamumas

Laissez faire – posakis, reiškiantis liberalizmo politinės dokrinos nuostatą, kad vyriausybės kišimasis į žmonių gyvenimo ir ūkininkavimo reikalus turi būti maksimaliai apribotas – vyriausybė su savo reglamentacijomis ir taisyklėmis turi stengtis netrugdyti savaimingam žmonių aktyvumui reikštis

Legitimumas – vyriausybės valdžios teisėtumas, kuris remiasi valstybės piliečių pasitikėjimu ir sutikimu dėl vienokių ar kitokių priežasčių paklusti valdžiai

Liberalizmas – politinė srovė, ginanti asmens, demokratijos ir ūkininkavimo laisves ir nesutinkanti, kad valstybė jas varžytų. Pripažino visiems vienodas pilietines teises ir teigė, kad samdytojas – darbdavys – ir samdinys – yra lygiateisės susitariančios šalys

Lyderis – partijos, sąjungos ar kitokios vienminšių grupės vadovas

Makiavelizmas – politinės veiklos būdas,tikslui pasiekti rekomenduojantis bet kurias, net ir pačias amoraliausias priemones t.y klastą vveidmainystę, cinizmą

Mandatas – tam tikros teritorijos, rinkiminės apygardos rinkėjų įgaliojimas asmeniui, laimėjusiam rinkimus, atstovauti jiems kokiame nors vyriausybės organe : parlamente, taryboje, kongrese ar kitokiame forume

Mažoritarinė rinkimų sistema – rinkimų sistema, grindžiama daugumos principu. Kiekvienoje rinkiminėje apygardoje renkama po vieną atstovą, o laimi tas kandidatas, kuris surenka daugiausiai balsų

Ministras – vyriausybės narys, vadovaujantis ministerijai

Ministras pirmininkas – vyriausybės vadovas. Parlamentinio ir pusiaus prezidentinio valdymo sistemose ministru pirmininku paprastai tampa tas asmuo, kuris vadovauja parlamentinę daugumą sudaranšiai frakcijai, o prezidentinio valdymo sistemoje ministrą pirmininką skiria prezidentas arba pats prezidentas eina šias pareigas. Įvairiose valstybėse ministro pirmininko pareigos galo būti vadinamos įvairiai : premjeras, kancleris, valstybės ministras

Monarchas – valstybės vadovas, valdžią gaunantis paveldėjimo tvarka arba rinkimais iki gyvos galvos

Nacija – politine prasme – valstybės piliečių visuma; sociologine – tauta; kultūrine – tauta, savo universaliai vertinga kultūrine kūryba tapusi nepakeičiama pasaulio tautų šeimos narė

Neasocijuotos interesų grupės – socialinė grupė, kuri nėra kokiu nors būdu organizuota ir politiškai aktyvi, bet vien jau savo buvimu daro įtaką valstybės politikai, verčia sprendimus priimančius politikus atsižvelgti į jos interesus

Nepasitikėjimo votumas – parlamento balsavimu išreikštas nepasitikėjimas vyriausybe. Po nepasitikėjimo pareiškimo vyriausybė turi atsistadydinti arba turi būti paskelbti nauji parlamento rinkimai. Nepasitikėjimo votumas būdingas parlamentinio valdymo sistemai

Ombudsmentas – specialus parlamentu

pavaldus valstybės pareigūnas, kuriam pavesta kontroliuoti valstybės administracijos darbą bei nusiskundimus dėl nepatenkinamos valdininkų veiklos. Jų pareigų paskirtis – kompensuoti valstybės biurokratinės administracijos nelankstumą

Opozicija – politinė grupė, motyvuotai prieštaraujanti daugumos nuomonei ar vykdomai vidaus ir užsienio politikai

Paprastoji dauguma –

Parlamentinis valdymas – tokia vyriausybės struktūros forma, kuriai būdingas valdžios sukoncentravimas viename centre – parlamente. Parlamentas, kaip aukščiausiąją valdžią turintis organas, turi tiek įstatymų leidimo valdžią, tiek galią daugumą sudarančios frakcijos lyderiui pavesti sudaryti vyriausybę. Vyriausybės nariais gali būti tik parlamento nnariai, o pati vyriausybė už savo veiklą atsakinga parlamentui. Jeigu valstybės vadovo funkcijos paskirtos karaliui, tai parlamentas skiria lėšų karališkajai šeimai išlaikyti. Jeigu valstybės vadovo funkcijas atlieka prezidentas, tai parlamentas pats tą prezidentą ir išrenka. Bet kuriuo atveju valstybės vadovas, kaip ir vyriausybė, yra atsakingas parlamentui

Parlamentinis – prezidentinis valdymas – vyriausybės struktūros forma : siekiama suderinti teigiamas tiek prezidentinio, tiek parlamentinio valdymo ypatybes bei pašalinti jų trūkumus. Čia vyriausybė yra, kaip ir parlamentinio valdymo sistemoje, atsakinga parlamentui, o prezidentas, kaip pprezidentinio valdymo sistemoje, renkamas ne parlamento, o visų valstybės piliečiųtiesiogiai. Todėl prezidentas gali atlikti ne tik valstybės, bet ir vykdomosios valdžios vadovo funkcijas

Parlamento pirmininkas –

Partija – politinis piliečių susigrupavimas, siekiantis daugumos renkamuose valdžios organuose

Partijinė sistema – valstybinėje veikiančių politinių ppartijų visuma

Partizaninis karas – vietos gyventojų ginkluotas pasipriešinimas priešo okupuotoje teritorijoje, kova su okupantais

Perversmas – ginkluotųjų pajėgų arba jų daliesįvykdytasprievartinis civilinės vyriausybės pašalinimas ir naujos, kariškių vadovaujamos vyriausybės sudarymas

Pilietinis karas –

Pilietinis nepaklusnumas – ginkluota kova, vykstanti šalies viduje tarp atskirų gyventojų luomų – sluoksnių

Pilietybė – asmens teisinė padėtis, reiškianti jo priklausomybę kuriai nors valstybei

Plebicistas – gyventojų balsavimas svarbiu politiniu valstybiniu klausimu

Pliuralizmas – valstybėje nusistovėjusi interesų grupių veiklos ir jų santykių su vyriausybe sistema, kai visi įvairiausių interesų piliešiai gali laisvai organizuoti ir konkuruoti tarpusavyje dėl įtakos vyriausybei, kuri yra atvira įvairiausių interesų grupių poveikiui, bet savo nuožiūra sprendžia, kiek ir kokių interesų grupių spaudimą atsižvelgti

Politika – politinių partijų ir valstybinės valdžios veiklos šalies viduje ir santykiuose su kitomis valstybėmis kryptis iir metodai. Skiriama vidaus ir užsienio politika. Valstybėje politinės minties kūrėjai bei jos vykdytojai yra politinės partijos

Politologija – mokslo šaka, nagrinėjanti šalies vidaus ir užsienio politiką bei jos kryptis

Policija – specialus administracinis organas, skirtas viešajai tvarkai palaikyti

Politinė doktrina – ištisa viena iš kitos išplaukiančių ir tam tikrą hierarchiją sudarnačių idėjų sistema, tam tikrų politinių pažiūrųsistema, kurioje galima išskirti palyginti aiškius sudedamuosius elementue ir griežtą vidinę logiką

Politinis spektras – politinių dokrinų kvalifikacijos schema, kurioje pagal puoselėjamas vertybes viena linija gali būti iišdėstytos politinės dokrinos bei joms atstovaujančios politinės partijos. Tradicinis politinis spektras susideda iš “kairiųjų”,”centro” doktrinų ir joms atstovaujančių politinių partijų

Pozicija – požiūris, nusistatymas kuriuo nors klausimu, lemiantis veiksmų, elgesio pobūdį

Prezidentas – renkamas valstybės vadovas; renkamas organizacijos pirmininkas

Prezidentinis valdymas – tiesioginis prezidento vadovavimas vykdomajai valdžiai

Priešrinkiminė kompanija –

Proportinio atstovavimo sistema – rinkimų sistema, pagrįsta principuč kad visos partijos turi būti atstovaujamos, bet atstovaujamos ne vienodai, o proporcingai gauti per rinkimus rinkėjų raramai. Kiekvienoje rinkiminėje apygardoje renkama po keletą ar net kelioliką atstovų, o rikėjai balsuoja ne už vieną ar kitą asmenį, bet už partijų pateiktua kandidatuų sąrašus. Po rinkimų mandatai paskirstomi proporcingai kiekvienai partijai pagal gautų už ją balsų skaičių

Radikalizmas – politinė srovė, reikalaujanti griežtų, ryžtingų reformų,nekeičiant valstybinės santvarkos pagrindų

Referendumas – visuotinis piliečių apklausos būdas, konstitucijos pakeitimo ar vidaus ir užsienio politikos klausimais

Revoliucija – valstybės perversmas, įvykdytas piliečių daugumos jėgomis, kurio metu pakeičiama valstybės politinė santvarka

Rinkimai – pagal ių anksto nustatytas taisykles atliekama procedūra, kurios metu valstybės piliečiai iš kelių kandidatų renka savo atstovus ar pareigūnus, kuriems bus pavesta valdyti valstybę. Laisvi ir periodiški atstovų rinkimai – svarbiausia demokratinio valdymo įgyvendinimo sąlyga

Rinkimų teisė – teisė dalyvauti rinkimuose. Rinkimų teisė yra dvejopa : aktyvioji ir pasyvioji

Socialdemokratai – politinė socializmo doktrinos atšaka, pasisakyti uuž demokratiniu būdu suformuotos vyriausybės politiką, orientuotą I socialinės lygybės ir teisingumo įgyvendinimo

Socializmas – visuomenės gyvenimo sutvarkymo teorija, pagal kurią gamybinių santykių pagrindą sudaro visuomeninė gamybos priemonių nuosavybė

Stoicizmas – filosofinė mokykla, propagavusiidėją, kad žmogaus gyvenimo sąlygalemia aukštesnių jėgų nustatyta tvarka, kuri iš principo yra tobula ir kuri būtų įgyvendinta tikrovėje, jeigu jai netrugdytų kvaili ar blogi žmonės. Todėl kiekvienas išmintingas žmogusdvasios ramybę gali užtikrinti tiktaiatsiduodamas apvaizdos valiai ir šitaip veikdamas išvien su gėrio jėgomis

Suspensyvinis veto – prezidento teisė nepatvirtintiparlamento priimto įstatymo projekto. Įstatymas įsigalioja tada, kai parlamentas jį patvirtina iš naujo nustatyta kvalifikuota balsų dauguma. Šis reiškinys būdingas prezidentinio ir pusiau prezidentiniovaldymo sistemai

Suverenitetas – valstybės teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus, nepriklausomybė

Tarptautinė organizacija – dariniai, kuriuos įkuria valstybių vyriausybės ir kurie įgauna steigėjų įgaliojimus tvarkyti bendrus valstybių reikalus

Tauta – žmonių bendruomenė, kurią jungia bendra kilmė, kalba, gyvenimo būdas, bendras istorinis likimas.

Tiesioginė demokratija – valdžia, faktiškai ar formaliai kylanti iš visuomeninės daugumos valios(Aristotelis)

Totalitarizmas – neribota valstybinė valdžia, kontroliuojanti visą politinį,socialinį, kultūrinį bei ekonominį gyvenimą. Rementis represiniu aparatu bei kariuomene

Tradicinė valdžia – vyriausybės organo, turinčio įgaliojimus svarstyti ir priimti visiems valstybės piliečiams privalomus įstatymus, funkcija. Paprastai įstatymų leidimo valdžia priklauso parlamentams, o tam tikrais atvejais ir prezidentams

Unitarizmas – geografinio valdžios ssuskirstymo tipas, kai visa pagrindinė kompetencija priklauso centrinei vyriausybei. Centrinė vyriausybė savo nuožiūra gali padidinti arba sumažinti savivaldybių įgaliojimus. Vietinėms savivaldybėms priklauso tik išvestinė kompetencija

Valdžia – žmonių(grupių) tarpusavio santykis, kada vienas žmogus(grupė) paklūsta kito žmogaus(grupės) valiai. Valstybės valdžios institucija

Valstybė – visuomenės politinės sistemos organizacija, per kurią valdoma visuomenė, šalies ekonominė ir socialinė struktūra. Svarbiausi valstybės požymiai: organų ir įstaigų sistema, atliekanti valdžios funkcijas; teisės normų sistema; teritorija, kurią apima valstybės jurisdicija; gyventojai, saugomi valstybės

Valstybės administracija – valdininkai ir tarnautojai, vykdantys valstybės politikų priimtus sprendimus ir nutarimus

“Vienpartinė sistema” – vienpartinis valstybės valdymas, kuris įgyvendinamas ne kaip demokratinių rinkimų padarinys, o kaip vienos partijos diktatūra. Visų kitų politinių partijų veikla yra arba valdančios partijos griežtai kontroliuojama, arba iš viso draudžiama ir persekiojama. Kadangi sistema negali būti sudaryta iš vieno elemento, tai ir terminas “vienpartinė sistema” ra.oma kabut’se

Vykdomoji valdžia – vyriausybės institucijos, turinčios įgaliojimus vykdyti jau įgaliojančius įstatymus ar politinę liniją, funkcija. Papratstai vykdomoji valdžia priklauso valstybės vadovui ir vyriausybei

Vyriausybė – įstatymu numatytam laikotarpiui skiriamas ar renkamas aukščiausiasis vykdomasis valstybės valdžios organas, paprastai – ministrų kabinetas