Tėvo reikšmė vaiko gyvenime

“Šeima:

viena seniausių visuomenės institucijų.Šeimos santykius tiria įvairios mokslinės disciplinos.

Apibūdinant šeimą kaip socialinę instituciją,pabrėžiami santuokiniai ryšiai,todėl šiuo atžvilgiu ne visos kartu gyvenančių,bendrai tvarkančių ūkį žmonių grupės laikytinos šeima.Šiuolaikinė šeima,kai kurių tyrinėtojų nuomone,tolsta nuo pasižymėjusio griežtomis normomis,tiksliai reglamentuotais elgesio būdais socialinės institucijos ir artėja prie mažosios grupės,kurioje vaidmenys,funkcijos,vertybės ir pan.kuriamos sąveikaujant asmenybėms.”

Šeima vadinami du susituokę žmonės.Jei abu jie vaisingi,anksčiau ar vėliau tokia šeima sulauks pagausėjimo.Nuo to momento iš esmės pasikeis sutuoktinių socialiniai vaidmenys – jie taps tėvais.

Moters gyvenimas sulig nėštumo pradžia daugeliu aatžvilgių gerokai pasikeičia.Iki tol ji galbūt pasižymėjo plačiais interesais ar verslo veikla,gal reiškėsi kaip aktyvi politikė ar entuziastingai žaidė tenisą.Galimas daiktas,kad žinia apie nėštumą iš pradžių ją papiktins,nes labai jau akivaizdu,kaip siaubingai sutrukdytas bus jos “asmeninis” gyvenimas.Tačiau taip pat greitai ji pakeis savo nuomonę,vos pajutusi po širdim užgimusią naują gyvybę.

Niekam ne paslaptis,kad motina vaikui ko gero svarbiausias asmuo,juos sieja gilus dvasinis ir fizinis ryšys,atsiradęs nuo pat gyvybės užsimezgimo.Motina atlieka maitintojos vaidmenį,tai švelnumo,ramybės ir užuojautos šaltinis.”Apie motinos vaidmenį kūdikio,vaiko gyvenime žinome iiš tiesų labai daug,tai plačiai psichologų aptarinėjama,diskutuojama ir aprašoma tema,todėl labai dažnai kyla natūralus klausimas – “o kaipgi tėvas?”

Turbūt visiems aišku,kad normaliomis aplinkybėmis labiausiai nuo motinos priklauso ,ar tėvas siekia pažinti savo vaiką.Galima atrasti įvairiausių priežasčių,kodėl tėvui sunku dalyvauti auginant kkūdikį.Visų pirma,jis tikrai būna retai namie,kai vaikas nemiega.Tačiau labai dažnai,net tėvui esant šalia,motina nežino,kada pasinaudoti vyro parama ir kada paprašyti jį netrukdyti.Be abejo,neretai kur kas paprasčiau užmigdyti vaiką iki tėvui pareinant.

Akivaizdu,kad vyro ir žmonos santykiams labai padeda kad ir mažiausi išgyvenimai,patirti prižiūrint savo kūdikį.Tų išgyvenimų įvairovė vis plečiasi,o drauge stiprėja ir motinos bei tėvo ryšys.

Kai kurie tėvai pradžioje su savo kūdikiais jaučiasi labai nedrąsiai,akivaizdu,kad yra ir tokių,kurių niekaip nepriversi domėtis vaikais.

Kai kuriems vyrams atrodo,kad jie geriau atliktų motinos vaidmenį negu jų žmonos,tad kartais jie gali gerokai kliudyti.Tai ypač akivaizdu,kai vyrai linkę dailiai “įčiuožti”,pabūti labai kantria “motina” kokį pusvalandį ir vėl “iščiuožti”lauk,visiškai nesirūpindami tuo,kad motinos turi būti geros dvidešimt keturias valandas per parą,ir taip diena po dienos.

Pažvelgę nuo pat pradžių,matome,kad naujagimis ppirmiausia sužino apie motiną.Anksčiau ar vėliau jis ima atpažinti tam tikras jos savybes,o kai kurios jų – švelnumas,meilumas – bus visada siejamos su motina.Tačiau motina pasižymi ir daugeliu “kietų” savybių : pavyzdžiui,ji gali būti nesukalbama,atšiauri ir griežta.Tam tikros,ne pačios svarbiausios motinos savybės kūdikio sąmonėje pamažu susijungia į visumą,ir ši visuma ima sietis su jausmais kuriuos kūdikis ilgainiui ima skirti tėvui.Ko gero daug geriau yra stiprus tėvas,kurį galima gerbti ir mylėti,negu vien motinos savybių ir taisyklių bei reikalavimų,leidimų bei draudimų – tt.y. negyvų ir nelanksčių dalykų – derinys.

1

Tėvas,ėmęsis savo vaidmens vaiko gyvenime,perima jausmus,kuriuos kūdikis

anksčiau išgyveno tam tikrų motinos savybių atžvilgiu,ir motinai labai palengvėja,jei tėvas iš tiesų pajėgus tai padaryti.

Kur tėvo vaidmuo yra vertingas?

Visų pirma,tėvas reikalingas namuose,kad motina geriau jaustųsi fiziškai ir būtų laiminga dvasiškai.Vaikas iš tiesų labai jautriai reaguoja į tėvų santykius,tad jei “užkulisiuose” viskas klostosi gerai,vaikas tai įvertina pirmutinis ir linkęs savo pasitenkinimą išreikšti lengviau prisitaikydamas,būdamas ramesnis ir lengviau prižiūrimas.Kūdikis ar vaikas šitaip supranta “socialinį saugumą”.

Antra,tėvas reikalingas,kad teiktų motinai moralinę paramą,palaikytų jos autoritetą,kad būtų tas žmogus,kuris įtvirtina aiškumą ir tvarką,motinos diegiamą vaiko gyvenime.Kad tai atliktų,tėvui nėra reikalo visą laiką būti šalia,tačiau jis turėtų pasirodyti pakankamai dažnai,kad vaikas jaustų : tėvas yra gyvas ir realus asmuo.Vaikams kur kas lengviau turėti du tėvus : vieną jie gali suvokti kaip visada mylintį,o kito galima nekęsti,ir tokia padėtis savaime stabilizuoja vaiko pasaulį.Kartais matome,kaip vaikas įspiria motinai,ir galime nujausti,kad jei vyras ją paremtų,vaikas,matyt,norėtų įspirti jam,o greičiausiai apskritai nemėgintų taip elgtis.Retkarčiais vaikas ima ko nors nekęsti,ir jei nėra tėvo,kuris pasakytų,ką tokiais atvejais daryti,vaikas ima nekęsti motinos.Tai jį smarkiai sutrikdo,nes kaip tik motiną jis myli visų esmingiausiai.

Trečia,tėvas labai reikalingas vaikui dėl savo teigiamų savybių,dėl to,kuo jis išsiskiria nuo kitų vyrų,ir dėl savo asmeniško gyvybingumo.

Tėvas vaikui ppadeda tyrinėti aplinką,jis tarsi tiltas tarp vaiko ir motinos.Tėvas,reikalaudamas sau atskiros vietos,padeda vaikui augti,prisiderinti prie aplinkos.Paslaptingai ateidamas ir išeidamas tėvas kur kas labiau domina vaiką,nei motina.Vaikas labai dažnai pastebi,kad tėvo vaidmuo reikšmingesnis,nes jis duoda toną,nurodinėja,baudžia,vadovauja,vaikas mato,kad visi paklūsta jo įsakymams,kad motina nuolat juo remiasi.Vyras visais atžvilgiais pasirodo esąs stiprus galingas.Kai kuriems vaikams tėvas yra toks autoritetas,kad jiems šventa viskas,ką jis pasakė ir dažniausiai vienintelis jų argumentas ginant savo nuomonę yra tas,kad tai pasakė tėvas.Net ir tada,kai tėvo įtaka nėra tokia ryški,vaikams susidaro įspūdis kad tėvas pranašesnis,nes atrodo velkąs visą šeimos naštą,nors iš tiesų tik dėl darbo padalijimo tėvas gali geriau panaudoti savo jėgas.

Vargu ar įmanoma nupasakoti,kokiais būdais tėvas praturtina savo vaikų gyvenimą,juk galimybių yra kabai daug.Vaikai suformuoja savo idealą,bent jau iš dalies,pagal tai,ką jie mato ar mano,kad mato,stebėdami savo tėvą.

Vaikai dažnai žaidžia “mamas ir tėčius”; kaip žinia,tėtis ryte išeina į darbą,o mama užsiima namų ruoša ir vaikų auklėjimu.Namų ruošą vaikai lengvai suvokia,nes tai visada vyksta aplink juos,tačiau tėčio darbas,jau nekalbant apie laisvalaikio pomėgius,praplečia vaiko supratimą apie pasaulį.O jei kartais tėvas įsitraukia į vaikų žaidimus,tai visuomet reiškia naujus vertingus į žaidimą įsipinančius elementus.Be to,remdamasis savo žiniomis apie pasaulį,tėvas gali numatyti,kokie žaislai ar prietaisai bus vaikams jų žaidimuose naudingi ir neribos natūralaus jjų vaizduotės vystymosi.Deja,kartais kai kurie tėvai šį vystymąsi trikdo,pavyzdžiui,nuperka sūneliui garo mašinytę,bet patys ir žaidžia su ja,arba taip džiaugiasi tuo įtaisu,kad net neleidžia vaikui jo liesti,mat jis galėtų naująjį daiktą sulaužyti.Šitaip tėvo žaidimai nueina per toli.

Tėvas vaikams dar svarbus tuo,kad yra realus ir realiai gyvena šalia vaiko

2

ankstyvaisiais metais.Savaime suprantama,vaikai idealizuoja savo tėvą,tačiau jiems

labai svarbu turėti realios patirties iš gyvenimo drauge,pažinti tėvą kaip žmogų,net

tyrinėti jį.”

Tėvo reikšmę puikiai iliustruoja tikri įvykiai:

pastarojo karo metais gyveno berniukas ir mergaitė,jų tėvas tarnavo armijoje.Vaikai puikiai leido laiką – taip jiems tuomet atrodė.Jie gyveno su motina name su gražiu sodu,turėjo visa,kas reikalinga,ir net daugiau.Kartais vaikai tiek įsidūkdavo,kad jų siautėjimas prilygdavo organizuotai antivisuomeniniai veiklai ir grėsdavo viso namo sugriuvimu.Vėliau,žvelgdami atgal,jie suvokė,kad tokios periodiškos iškrovos reiškė pastangas,tuo metu nesąmoningas,priversti tėvą sugrįžti į jų gyvenimą .Tačiau jų motina,palaikoma vyro laiškų,sugebėjo kartu su vaikais įveikti šį sunkųjį laikotarpį.Galima tik įsivaizduoti,kaip jai trūko vyro namie,kad retsykiais galėtų ramiai pasėdėti,kol vyras suguldo vaikus miegoti.

Štai ypatingas atvejis: apie mergaitę,kurios tėvas mirė dar prieš jai gimstant.Jos tragediją lėmė idealizuotas tėvo įvaizdis – vienintelis pagrindas formuotis jos supratimui apie vyrus.Ji nebuvo patyrusi,ką reiškia realaus tėvo švelnus griežtumas.Savo gyvenime ji noriai įsivaizduodavo,kad vyrai yra idealūs,ir šitaip iš pradžių išryškėdavo geriausios jų savybės.Bet

neišvengiamai anksčiau ar vėliau paaiškėdavo kiekvieno sutikto vyro trūkumai,ir kiekvienąkart,kai taip atsitikdavo,ją apimdavo neviltis,ir likdavo tik be paliovos skųstis likimu.Nesunku suprasti,kad šis įvaizdis sugriovė jos gyvenimą.Ji būtų patyrusi kur kas daugiau laimės,jei tėvas jos vaikystės metais būtų buvęs gyvas : tuo pat metu ir idealas,ir žmogus su trūkumais,bet sugebantis ištverti jos neapykantą,kai tektų dėl ko nors nusivilti.

Gerai žinoma,kad kartais tėvą ir dukrą sieja gyvybiškai svarbus ryšys.Iš esmės kiekviena maža mergaitė kada nors svajoja užimti motinos vietą,bent jau romantiškai.Atsiradus tokiems jausmams,motinos tturi būti labai supratingos.Kai kurios mamos daug ramiau reaguoja į tėvo ir sūnaus draugystę negu į tėvo ir dukters jausmus.Vis dėlto labai gaila,jeigu artimus tėvo ir dukros santykius ,užuot leidus jiems natūraliai plėtotis,trikdo pavydo ir konkurencijos jausmai.Juk anksčiau ar vėliau maža mergaitė pajus kliūtis,iškylančias tokiam švelniam prieraišumui;galų gale ji suaugs ir ieškos kitų krypčių savo įsivaizduotiems dalykams įgyvendinti.Jei tėvas ir motina tarpusavio santykiuose yra laimingi,stiprūs jausmai tarp tėvo ir vaikų nekels grėsmės tėvų ryšiui.Šiuo atžvilgiu labai padeda broliai,jie tampa tarsi ppakopa nuo tėvų ir dėdžių prie vyrų apskritai.

Taip pat gerai žinoma,kad berniukas ir jo tėvas neretai virsta varžovais dėl motinos.Toks posūkis nekelia jokio nerimo,jeigu motina ir tėvas laimingi drauge.Tai,žinoma,negali sutrikdyti tėvų santykių,jei jie jaučiasi tikri dėl vienas kito meilės.Mažo berniuko jjausmai siekia aukščiausią įmanomą lygį,tad juos vertinti reikia rimtai.

Tenka išgirsti apie vaikus,kurie per visą vaikystę nė karto nepraleido vieni su tėvu nė vienos dienos,nė pusdienio.Motinos pareiga yra kartkarčiais išsiųsti tėvą ir dukrą ar tėvą ir sūnų kur nors vienus.Tokiam sumanymui visi dalyviai su džiaugsmu pritartų,ir kai kas iš šios patirties galbūt liktų vertybe visam gyvenimui.

Motinai nelengva išleisti mažąją dukrelę su tėvu,kai ji pati norėtų kur nors eiti su juo viena;savaime aišku,tėvai dviese taip pat turėtų išeiti,priešingu atveju,motina ne tik kaups pyktį savyje,bet ir praras kontaktą su savo vyru.Tačiau retkarčiais galėdama išleisti tėvą su vaikais ar su vienu iš vaikų,motina taps dar brangesnė ir kaip motina,ir kaip žmona.

Taigi,motina tikrai yra pajėgi sudaryti sąlygas ryšiui tarp tėvo ir vaikų

3

plėtotis,trikdyti,ar nnet išvis sukliudyti jam atsirasti.

“Tėvo globa:

labai daug raidos tyrimų kalba apie motinas,tačiau kodėl ne apie tėvus?Bendra prielaida,kurią ilgai naudojo ir teismai,spręsdami klausimą dėl vaikų globos,buvo ta,kad tėvai mažiau domisi ir geba mažiau rūpintis vaikais negu motinos.Psichologai tiesiogiai ir netiesiogiai perėmė tokią prielaidą.Apie kūdikius,kurių negloboja motinos,sakoma: kenčia”motinos netektį”,o neglobojami tėvo – patiria tik”tėvo nebuvimą”.

Visame pasaulyje motinos prisiima daugiau atsakomybės už vaikų priežiūrą,ir vaikai paramos bei paguodos pirmiausia ieško pas jas(Hartup1989)Tačiau daugelis šiuolaikinių tėvų vis labiau įsitraukia į kūdikių priežiūrą,o mmokslininkai pradeda jais labiau domėtis.

Vienas iš žymesnių tėvo elgesio tyrėjų Rossas Parke (1981)sako,kad tėvai tiek pat gali domėtis kūdikiais ,būti jiems jautrūs ir mylėti kaip ir motinos.Nors dažniausiai kūdikius prižiūri motinos,tėvai irgi geba tai daryti.Nors dauguma sunerimusių vaikų linkę ieškoti mamos,bet,likę vieni,jie tiek pat nusimena ir tėvui,ir motinai išėjus.Be to,kūdikiai,kurių tėvai taip pat juos vystė,maudė,ar maitino,yra saugesni likę su nepažįstamu žmogumi.Ikimokyklinukai,kuriuos auginant dalyvavo tėvai,užaugę dažnai būna ypač mandagūs,jautrūs,malonūs,geraširdžiai(Koestner ir kt.,1990).

Ieškodami skirtumų,psichologai atskleidė keletą skirtingų būdų,kuriais tėvai ir motinos bendrauja su savo vaikais.Tėvai savo mažyliams mažiau šypsosi.Jie bendraudami su vaikais daugiau laiko skiria žaidimams negu priežiūrai(ypač su sūnumis).Be to,žaisdami jie fiziškai labiau įsitraukia.(Parke,1981).

Tačiau būdami vieninteliai globėjai,tėvai savo vaikais užsiima daugiau,tiek,kiek motinos.Vadinasi,tėvų ir motinų skirtumai nėra biologiškai nulemti,o turi socialines šaknis.Tai patvirtina ir tyrimai su gyvūnais.Kai Harlow į narvus suleido beždžionių tėvus ir motinas su jų mažyliais,tėvai taip pat gynė savo vaikus,buvo meilūs jiems kaip ir motinos.

Šeimoje abu tėvai,kurie palaiko vienas kitą bei jaučia abipusę paramą ir sutarimą auginant vaikus,yra jautresni savo kūdikiams ir labiau pasitiki savimi kaip tėvai(Dickie,1987).

Po tokių tyrimų iš dalies sąvoka “tėvo globa”keičia reikšmę.”Būti tėvu”kažkada reiškė apvaisinimą,”būti motina” – auklėjimą.Šiandien vis daugiau būti tėvu ir būti motina reiškia bendrą tėvystę.”

Mano asmeninė patirtis:

Parašius šį darbą,man kilo labai natūralus klausimas: kką aš daryčiau,jei šalia nebūtų buvęs mano tėčio?Jei jis nebūtų vaikystėje su manim žaidęs,nebūtų statęs man palapinių kambario vidury, jei nebūtų kartu valgęs ledų su sirupu tarybinėj ledainėj,jei nebūtų išmokęs žiūrėti ir suprasti krepšinio,jei nebūtų man siuvęs žaislų,jei nebūtų man viręs “dūksenų”košės,kuri suteikia mažiems vaikams norą dūkti,jei nebūtų nupirkęs man skudurinės lėlytės,jei mes niekada nebūtumėm gėrę pomidorų sulčių,sumaišytų su mineraliniu,jei jis niekada nebūtų vedęsis manęs pačiuožinėti su rogutėm,jei niekada nebūtų atnešęs į namus Kalėdų eglutės,jei mes nebūtumėm kartu auginę sužeistos kuosos močiutės balkone,jei mes neturėtumėm tradicijos kiekvieną naujametį vakarą žiūrėti seno gero rusiško filmo,jei mes nebūtumėm kartu piešę mamos portretų.ir dar daug “jei”. – aš nebūčiau aš.

Dabar suprantu,kaip smarkiai jį myliu,kiek daug jis man gyvenime reiškia!Jis nepaprastas žmogus.Tai žmogus,ne tik pradėjęs mano gyvybę,bet ir sugebėjęs duoti man viską,ko tik galiu norėti(aš nekalbu apie materialius dalykus).

Ši tema mane labai sudomino,todėl nusprendžiau atlikti nedidelį tyrimą – nuėjau į vaikų

4

darželį,kuriame dirba mano mama,ir paklausinėjau vaikų ką jie mano apie savo tėtį.Daugelio atsakymai buvo labai panašūs,akivaizdu,kad vaikams tėvas yra didelis autoritetas,pavyzdys.Štai kelios įdomiausios vaikų mintys:

· “Mano tėtis yra labai aukštas,kai užaugsiu,ir aš būsiu tokia kaip jis” – 4-metė Kotryna

· “Būtų juokinga,jei tėčiai vaikščiotų su dideliu pilvu,todėl mamos kartais būna svarbesnės” – 5-metė Natalija.Akivaizdu,kad mergaitė jjau skiria socialinius vaidmenis: mama yra gimdytoja,jos pareiga rūpintis vaikais.

· “Mano tėčio mašina pati didžiausia,todėl,kad jis pats didelis.” – 5-metis Kostas

· “Mano tėtis nupirko man žiurkėną,jo vardas Kukis.” – 6-metė Jūratė.Paklausiau kodėl toks gyvūnėlio vardas,ji man atsakė,kad tokį pasiūlė tėtis.

· “Mano tėtis labai myli mane ir mamą” – 4-metis Justas

· “Mano tėtis darbe būna labai griežtas,tada visi jo labai bijo.”Koks jis namie?”Namie jis nebūna toks,nes labai mus myli,todėl negali būti griežtas ar piktas” – 6-metė Aistė

· “Tėtis man nupirko mašiną ir mes žaidžiam lenktynių.”Kas tavo geriausias draugas?”Dominykas,tėvelis ir Gediminas.”- 5-metis Tomas.

Pabandžiau vaikus truputį paprovokuoti.Klausimas ką myli labiau:mamą,ar tėtį juos truputį išmušė iš vėžių,tik nedaugelis pasakė,kurį myli labiau,daugelis buvo labai diskretiški ir arba sakė,kad myli abu,arba tylėjo.

Išvados:

Taigi,išklausius vaikų,susidariau nuomonę,kad tėvas yra labai idealizuojamas,tai tarsi dominuojanti figūra,vaikų akimis ne tik šeimoje,bet ir kasdieniame visuomeniniame gyvenime.Vaikai daro tai,apie ką tėtis prasitarė gal tik puse lūpų(žiurkėno vardas).

Akivaizdu,kad vaikai nori būt panašūs į tėčius(Kotrynos mintys),kartais netgi tėvas yra įvardijamas kaip vienas iš geriausių draugų(Tomo nuomonė).

Išanalizavus visą perskaitytą ir pateiktą medžiagą,galima daryti tokias išvadas:

1. Tėtis vaiko gyvenime turi užimti lygiavertę poziciją su motina.

2. Motina turi suprasti,kad vaikui reikia abiejų tėvų meilės.

3. Vaikas turi jausti abiejų tėvų auklėjimą.

4. Tėvo buvimas ar nebuvimas lemia vaiko asmenybę,ją formuoja.

5. Tėvas turi būti pavyzdys augančiam vaikui,geras pavyzdys,nes labai

dažnai vaikai mėgsta atkartoti tai,ką daro tėvas(rūkymas:berniukai žaisdami labai mėgsta vaidinti,kad rūko,imituoja judesius,atitinkamai kvėpuoja.)

6. Svarbu,kad tas pavyzdys būtų pozityvus.

Darbas,parašytas šia tema,privertė mane susimąstyti,kad esu nepaprastai laiminga,jog šalia manęs visą vaikystę,paauglystę ir jaunystę buvo mano tėtis,jis davė man labai daug,už ką esu be galo dėkinga.Esu iš tų žmonių,kurie turėjo prieš akis stiprią ir pavyzdingą asmenybę.Šiandien galiu drąsiai teigti,tėtis – autoritetas man.

Turinys:

Šeima…………………………1

Kur tėvo vaidmuo yra vertingas?………………..2

Tėvo reikšmę puikiai iliustruoja tikri įvykiai…………….3

Tėvo globa…………………………4

Mano asmeninė patirtis…………………….5

Išvados…………………………5

Naudota literatūra……………………..6

Naudota literatūra:

A.Adler “Žmogaus pažinimas”

D.Bumblytė

D.Nasvytienė

M.Pileckaitė-Markovienė”Vystomoji psichologija.Vaikystė”

G.Navaitis”Psichologinė parama ššeimai” Šiaulių pedagoginis institutas. 1996,p.4,5

D.G.Myers”Psichologija” Poligrafija ir informatika.2000, p.91

D.W.Winnicott “Praktiškoji psichologija.Vaikas,šeima ir išorinis pasaulis”TEV.Vilnius 2000, p.105 -111