Paauglių depresija

ŠIUOLAIKINIŲ PAAUGLIŲ DEPRESYVUMAS

REFERATAS

ĮVADAS

Gyvenimas, mąstymas ir jausmai be svyravimų neįsivaizduojami. Džiaugsmas ir kančia, žavėjimasis ir liūdesys, pakilūs jausmai ir nusivylimas yra visiškai normalūs jutimai ir žinoma, nereikalauja jokio gydymo. Jausmai ir nuotaikos yra susiję su tam tikrų žmogaus smegenų struktūrų funkcionavimu. Pačiu palankiausiu atveju mes esame sveikai pakilios būsenos, daugiau ar mažiau pastovios nuotaikos ir priklausomai nuo situacijos galime džiaugtis, pykti arba liūdėti, trumpai tariant, normaliai reaguoti. Depresyviems žmonėms yra kitaip. Jie nebegali džiaugtis, mintys sukasi vien apie savo trūkumus ir ttariamą nereikšmingumą. (5, psl.43)

Sąvoka „depresija“ iki šiol naudojama charakterizuoti nuotaikai, depresijos sindromui ir atskiram susirgimui depresijai.

Klasikinis depresinis sindromas charakterizuojamas prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos ir užslopinti, sulėtinti judesiai. Ligonio veidas liūdnas, kenčiantis, lūpos tvirtai sučiauptos, jų kampai nusileidę žemyn, antakiai suraukti. Toks paauglys pasyvus, nejudrus su juo sunku susikalbėti. Jis skundžiasi savo liūdesiu, jo niekas nedomina viskas atrodo beprasmiška. Vaikams ir paaugliams depresija kartais atpažįstama sunkiai. Tai įvyksta todėl, kad vaikai sunkiai apibūdina savo išgyvenimus.

Depresija – psichinė būsena , kuriai bbūdingos neigiamos emocijos, pasyvumas, motyvacijos sutrikimas. Žmogus grimzta į liūdesį, neviltį, visą laiką galvoja apie nemalonius savo paties arba savo artimųjų gyvenimo įvykius ir jaučiasi dėl jų kaltas, nemato savo gyvenimo perspektyvos, save per menkai vertina, praranda iniciatyvą. Laikas jam ttarsi sustoja. Sulėtėja mąstymas, nusilpsta valia, potraukiai nuslopinti. Veiksmai pasidaro lėti, žmogus greitai pavargsta, dėl to labai sumažėja jo darbo produktyvumas. Užsitęsusi depresija gali pastūmėti į savižudybę. (1, psl. 411).

Depresyvumas – sąvoka, apibūdinanti įvairiausias sudirgimo bei prislėgtumo būsenas, prie kurių galima priskirti ir depresiją. Apskritai depresyviam žmogui būdinga slogi dvasinė savijauta, t.y. jis jaučiasi emociškai sukaustytas, iškamuotas, slegia krūtinę ir pilvą; mintys sukasi apie blogą savijautą, kaltę dėl pajėgumo, beviltišką padėtį. Depresyvumo priežastys gali būti:

• stokos būsena sutrikus nervų sistemos medžiagų apykaitai;

• autoagresija kaip prieraišumo objekto praradimo ar narcistinių ligų padarinys;

• pozityvių pastiprinimų dirginimas, išmoktas bejėgiškumas;

• negatyvus požiūris į save, kitus ir ateitį;

• didelės pretenzijos bei perdėtas reagavimas kritiniais gyvenimo momentais. (3, psl.450)

Paauglystėje, vykstant daugeliui biologinių, socialinių ir psichologinių pokyčių, padidėja pavojus patirti depresijos ppožymius ar net susirgti depresija. Depresijos požymiai paliečia nuo 30 iki 45 proc. Paauglių neklinikinėje populiacijoje. Daug paauglių patiria laikiną prislėgtos nuotaikos būseną, atsirandančią dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, kasdienė įtampa, hormonų audros ir bendravimo problemos. Daugeliui ši prislėgta nuotaika tiesiog praeina, kai kurie trumpam būna prislėgti nepajutę kitų depresijos požymių. Paauglių, patiriančių padidėjusią prislėgtą nuotaiką, yra maždaug 5-6 proc. Jų nuotaika vis blogėja ir virsta sunkiu depresiniu sindromu. Perėjimas nuo prislėgtos nuotaikos prie depresinio sindromo įvyksta veikiant nesureguliuotiems arba funkcionaliai ssutrikusiems biologiniams ir sunkumų įveikos procesams. Iš 5-6 proc. paauglių, patiriančių sindromo lygmens depresiją, 1-3 proc. išsivysto depresinis sutrikimas.(4)

Kaip pažymi N.M.Jovčukas ir A.A.Severnas (1999) kuo paaugliai artėja iki pubertiteto tuo jie pasidaro uždaresni. Nusivylimas ir jausmas, kad nieko negalima pakeisti susidariusioje situacijoje, šiame amžiaus tarpsnyje veda į padidėjusią riziką suicidui. Ir kai kada tokie paaugliai bando pagerinti savo psichosomatinę būseną alkoholio ir narkotikų pagalba.

Paskutiniais metais padažnėjo vaikų ir paauglių savižudybės. Daugelis tyrimų įrodė, kad ilgą laiko tarpą prieš suicidinį atvejį paaugliai būna prislėgtos nuotaikos. Ir iki bandymo žudytis, dauguma atvejų paaugliai kalbėdavo apie gyvenimo beprasmybę, norą numirti ir grąsindavo žudytis. (7, psl.9)

Depresiškumas t.y viena iš emocinių reagavimo formų, kuri skiriasi nuo kitų emocijų, nes trunka žymiai ilgiau, intensyviau ir yra suicido rizika. Taip pat dažnai būna kartu su kitom psichopatologijom. Išaiškinant depresyvią būseną svarbu turėti galvoje, kad pasireiškia psichinis aktyvumas, subjektyvūs pergyvenimai ir somatiniai – vegetaciniai požymiai. (6)

Dažniausiai pasitaikantys depresijos požymiai vaikų amžiuje:

1. Nuovargis.

2. Apetito ir svorio mažėjimas.

3. Miego sutrikimai.

4. Staigus susierzinimas, dažni konfliktai. Mokykloje paprastai toks vaikas būna šiurkštus, atsikalbinėja, mušasi su bendraklasiais, bėga iš pamokų.

5. Nesugebėjimas susikoncentruoti.

6. Liūdna nuotaika.

7. Sumažėjęs domėjimasis reiškiniais, kurie anksčiau domino.

8. Pastovus nuotaikos blogėjimas.

9. Baimė, prislėgtumas, neveiklumas. Paauglys dažnai kartoja „man viskas nusibodo“.

10. Kaltės jausmas.

11. Suicidinės mintys.

Paauglystėje polinkį į depresiją gali stiprinti pati paauglystės krizė, kkada palaipsniui atsiskiriama nuo tėvų, tampant autonomiškam ir ieškant savo tapatumo. Kadangi paaugliai priklauso daugiausia tik nuo bendraamžių grupės ir vengia tėvų ir suaugusiųjų įtakos, atsiranda kontakto su sveikatos specialistais problema.(2, psl. 4)

Daugelis tyrinėtojų tokius paauglių poelgius kaip pabėgimai, mokyklos nelankymas, vagystės sieja su depresine būsena. Jei paauglys yra depresinės būsenos, tai labai atsiliepia mokymosi rezultatams, iškyla sunkumai bendraujant su bendraamžiais ir vyresnio amžiaus žmonėmis. Ir jei nėra skiriama pakankamai dėmesio tokiai paauglio būsenai, tai gali atsiliepti dar stipriau vyresniame amžiuje.(7, psl.5)

Yra nemažai tyrimų, skirtų nagrinėti paauglių depresijos ir lyties ryšiui. Daugelis jų patvirtina, kad merginų depresijos požymių lygis yra aukštesnis nei vaikinų. Kai kurie autoriai mano, kad pradedant maždaug nuo keturiolikos metų merginų, besiskundžiančių depresijos požymiais, yra beveik du kartus daugiau nei vaikinų, o šiuos depresijos pasireiškimo skirtumus tarp lyčių aiškina skirtingais biologiniais, psichologiniais ir socialiniais mechanizmais.(4)

Šiuolaikinis paauglys gyvena pasaulyje sudėtingam pagal savo turinį ir augimą tempus. Tai susiję su visiškai naujais reikalavimais, kurie pateikiami tiek paaugliams, tiek jų aplinkoje vykstančioms socialinėms – ekonominėms permainoms. prieš 15-20 metų tokios problemos kaip paauglių depresyvumas niekur literatūroje nebuvo minima. Paskutiniais metais situacija radikaliai pasikeitė.

Šio darbo tikslas – nustatyti paauglių depresyvumo rodiklį ir išsiaiškinti ar skiriasi rodiklis tarp merginų ir vaikinų.

METODIKA

Tiriamieji. TTyrime dalyvavo 34 tiriamieji (18 merginų ir 16 vaikinų), besimokančių ————-vidurinės mokyklos aštuntose klasėse. Jų amžius – nuo 14 iki 15 metų.

Tyrimas. Tiriamiesiems buvo pateikta ZUNGO skalė, kurioje jie turėjo atidžiai perskaitę kiekvieną teiginį, pasirinkti vieną atsakymo variantą, kuris labiausiai atitiko jų savijautą per pastarąją savaitę. Savo atsakymą jie turėjo atžymėti atitinkamame langelyje ženkleliu „+“. Šis klausimynas skirtas išsiaiškinti, koks paauglių depresijos rodiklis.

TYRIMO REZULTATAI

Pirmasis šios analizės tikslas išsiaiškinti, koks paauglių depresijos rodiklis.

1 lentelė. Paauglių depresijos rodiklis.

Depresijos

rodiklis

N %

l.žemas 8 23

žemas 16 47

vidutinis 7 21

aukštas 3 9

Labai ryški depresija – –

Kaip matome iš 1 lentelės duomenų 3 paauglių yra aukštas depresijos rodiklis. Tai sudaro apie 9 proc. Vidutinis 7 paauglių, žemas 16 ir l. žemas 8 paauglių. Tokių paauglių, kad būtų labai ryški depresija nebuvo.

1 pav. Paauglių depresijos rodikliai.

Iš 1 pav. matome, jog didžiausia dalis paauglių turi žemą ir l. žemą depresijos rodiklį. Visgi matome yra ir tokių paauglių, kurie turi aukštą depresijos rodiklį. Tai sudaro 9 proc. visų tirtųjų paauglių.

2 lentelė. Paauglių pasirinkti teiginiai.

TEIGINIAI Nebūna visai arba labai retai

Kartais Didesnę laiko dalį

(dažnai) Beveik visą laiką arba visada

1. Aš esu nusiminęs, prislėgtas ir liūdnas 8 23 3 –

2. Rytą jaučiuosi geriausiai 8 14 5 7

3.Būna, kai aš verkiu arba jaučiu, kad tuoj pravirksiu 21 10 2 1

4.Man sunku išmiegoti visą naktį 22 10 2 –

5. Valgau tiek pat, kiek ir anksčiau 10 6 7 11

6.Man malonu kalbėti ir būti su vaikinais (merginomis) 3 11 8 12

7.Pastebiu, kad

mažėja mano svoris 23 5 3 3

8.Mane vargina vidurių užkietėjimas 32 2 – –

9.Mano širdis plaka greičiau nei paprastai 19 10 3 2

10.Aš pavargstu be priežasties 21 8 3 2

11.Mano protas toks pat, kaip ir anksčiau 7 5 3 19

12.Reikalus tvarkau taip pat lengvai, kaip ir anksčiau 10 6 9 9

13.Nerandu sau vietos ir nepajėgiu nusiraminti 15 16 1 2

14.Aš su viltim žiūri į ateitį 9 5 11 9

15.Aš esu irzlesnis negu anksčiau 16 9 7 2

16.Man lengva ką nors nuspręsti 4 18 9 3

17. Jaučiuosi naudingas ir reikalingas 2 11 10 11

18.Mano gyvenimas pilnas prasmės 4 12 7 11

19.Jaučiu, kad kitiems būtų geriau, jeigu numirčiau 23 6 2 3

20.Man vis dar malonu tai, kas visada patikdavo 6 9 6 13

2 lentelėje pateikti skaičiai paauglių, kurie pasirinko būtent šiuos teiginius. Paryškintuose llangeliuose paaugliai padėję pliusą gavo didžiausią balą t.y. čia pažymėta skaičius tiriamųjų, kurie pasirinko šį atsakymą. Kaip matome tokių paauglių, kad būtų visą laiką prislėgti ir liūdni nėra. Net aštuoni tiriamieji ryte jaučiasi blogai, septyni susirūpinę valgymu t.y. valgo mažiau negu visuomet, trims nėra malonu kalbėtis ar būti su kitos lyties bendraamžiu (iš jų du vaikinai). Septyniems paaugliams atrodo, jog jų protas nėra toks kaip anksčiau. Dešimčiai tiriamųjų atrodo, jog reikalus tvarko ne taip lengvai kaip anksčiau. Be vilties žiūri įį ateitį devyni paaugliai, taip pat keturi nemato jokios gyvenimo prasmės. Šešiems sumažėjęs domėjimasis tais reiškiniais, kurie anksčiau domino.

Antrasis analizės tikslas, ar skiriasi depresijos rodiklis tarp merginų ir vaikinų.

3 lentelė. Merginų ir vaikinų depresijos rodikliai.

Depresijos

rodiklis VAIKINAI MERGINOS

N % N %

l.žemas 5 31 3 17

žemas 8 50 6 33

vidutinis 1 6 6 33

aukštas 2 13 3 17

Labai ryški depresija – – – –

2 pav. Merginų ir vvaikinų depresijos rodikliai.

Iš 2 pav. matome, jog skiriasi merginų ir vaikinų depresijos rodikliai. L.žemas ir žemas depresijos rodiklis žymiai skiriasi vaikinų ir merginų. Vaikinų žymiai daugiau. Vidutinis depresijos rodiklis žymiai aukštesnis merginų. Aukštas taip pat aukštesnis merginų. Labai ryškios depresijos neišryškėjo nė pas vieną tiriamąjį.

4 lentelė. Vaikinų ir merginų depresijos rodikliai.

TEIGINIAI Nebūna visai arba labai retai

Kartais Didesnę laiko dalį

(dažnai) Beveik visą laiką arba visada

M V M V M V M V

1. Aš esu nusiminęs, prislėgtas ir liūdnas 2 6 13 10 3 – – –

2. Rytą jaučiuosi geriausiai 5 3 8 6 2 3 3 4

3.Būna, kai aš verkiu arba jaučiu, kad tuoj pravirksiu 8 13 7 3 2 – 1 –

4.Man sunku išmiegoti visą naktį 11 11 5 5 2 – – –

5. Valgau tiek pat, kiek ir anksčiau 7 3 2 4 4 3 5 6

6.Man malonu kalbėti ir būti su vaikinais (merginomis) 1 2 9 2 3 5 5 7

7.Pastebiu, kad mažėja mano svoris 13 10 3 2 1 2 1 2

8.Mane vargina vidurių užkietėjimas 17 15 1 1 – – – –

9.Mano širdis plaka greičiau nei paprastai 10 9 4 6 2 1 2 –

10.Aš pavargstu be priežasties 10 11 6 2 1 2 1 1

11.Mano protas toks pat, kaip ir anksčiau 3 4 1 4 2 1 12 7

12.Reikalus tvarkau ttaip pat lengvai, kaip ir anksčiau 6 4 2 4 7 2 3 6

13.Nerandu sau vietos ir nepajėgiu nusiraminti 3 12 13 3 1 – 1 1

14.Aš su viltim žiūriu į ateitį 5 4 2 3 6 5 5 4

15.Aš esu irzlesnis negu anksčiau 8 8 5 4 5 2 – 2

16.Man lengva ką nors nuspręsti 3 1 9 9 6 3 – 3

17. Jaučiuosi naudingas ir reikalingas – 2 9 2 5 5 4 7

18.Mano gyvenimas pilnas prasmės 2 2 10 2 2 5 4 7

19.Jaučiu, kad kitiems būtų geriau, jeigu numirčiau 11 12 4 2 1 1 2 1

20.Man vis dar malonu tai, kas visada patikdavo 3 3 5 4 6 – 4 9

Kaip matome iš 4 lentelės duomenų merginos ryte jaučiasi prasčiau už vaikinus, susirūpinę labiau dėl valgymo, sutrikusi širdies veikla, prasčiau tvarko įprastinius reikalus ir sunkiau ką nors apsisprendžia.

REZULTATŲ APTARIMAS

Šio tyrimo duomenys iš dalies ppatvirtino kitų tyrėjų gautus rezultatus, kurie patvirtina lyčių skirtumų buvimą nagrinėjant depresijos požymius.

Kaip matėme, merginos patiria daugiau depresijos požymių nei vaikinai. Ir pats depresijos rodiklis merginų aukštesnis negu vaikinų.

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad merginoms būdingas aukštesnis depresijos lygis ir kaip matėme iš tikrųjų yra nemaža dalis paauglių, kurių depresijos rodiklis yra aukštas.

Kaip žinome paauglystė – tai toks periodas žmogaus gyvenime, kurio metu vaikas tampa suaugusiu. Ir per labai mažą laiko tarpą vyksta radikalūs fiziniai ir psichiniai pasikeitimai, kurie užkrauna labai daug uždavinių, kuriuos turi išspręsti paaugliai. Žinoma jiems keliami ir didesni reikalavimai. Ir todėl galėtumėm teigti, kad tai turi didelę reikšmę paauglių emocingumui ir kodėl keičiasi jų nuotaika.

Kaip žinome daugeliui tėvų ir jų paauglių vaikų bendravimas išlieka nemenka problema. Apimti depresijos paaugliai šalinasi įprastinės šeimos ir socialinės veiklos. Tai didina vienišumo jausmą dar labiau gilina depresiją. Tėvai dažniausiai nieko nežino apie savo vaikų vidines kovas, o daugelis vaikų neprašo pagalbos iš baimės būti sukritikuoti. Todėl tas depresijos rodiklis ir gali būti žymiai aukštesnis tų paauglių, kurie neranda bendros kalbos su savo tėvais.

Tikriausiai tampant paaugliams vis vyresniems jų tarpusavio santykiai tampa dar intensyvesni ir emocingesni. Pozityvūs santykiai tarp bendraamžių gali apsaugoti paauglį nuo depresinių sukrėtimų. Galėtumėm daryti prielaidą, kad būtent kkai kurie paaugliai, kurių depresijos rodiklis aukštesnis patyrė tam tikrus sukrėtimus santykiuose su bendraamžiais. Juo labiau, kad visose klasėse, kur buvo atliekamas tyrimas, klasių mikroklimatas yra neigiamas.

Kaip žinome paaugliai kai kada labai temperamentingai reaguoja į stresorius. Todėl galėtumėm daryti prielaidą, kad šiuo atveju jų atsakymai galėjo būti įtakojami jų temperamento.

Literatūroje minima, kad depresyvūs paaugliai žymiai dažniau praleidinėja pamokas. Todėl taip pat galėtumėm manyti, kad tie paaugliai, kurių depresijos rodiklis aukštesnis taip pat praleidžia pamokų daugiau. Juo labiau, kad aštuntų klasių mokiniai visoje mokykloje praleidę daugiausia pamokų be pateisinamos priežasties.

Paauglių depresyvumui gali turėti įtakos ir tai, kad jie visi skiriasi savo laisvalaikio praleidimu, interesais, atsakomybe, požiūriu į mokyklą ir tėvus. O taip pat skiriasi ir jų vertybės, požiūris į gyvenimą, o taip pat reakcijos į tam tikras situacijas.

Iš gautų analizės duomenų matome, jog depresiškumui turi įtakos tokie faktoriai kaip mintys apie savižudybę, apetito ir svorio mažėjimas, pablogėjęs mąstymas, nuovargis be jokios priežasties, nesugebėjimas susikoncentruoti, sumažėjęs domėjimasis tais reiškiniais, kurie anksčiau domino, žiūrėjimas į ateitį be jokios vilties.

IŠVADOS

• Paauglių depresiškumui turi įtakos tokie faktoriai kaip mintys apie savižudybę, apetito ir svorio mažėjimas, pablogėjęs mąstymas, nuovargis be jokios priežasties, nesugebėjimas susikoncentruoti, sumažėjęs domėjimasis tais reiškiniais, kurie anksčiau domino, žiūrėjimas į ateiti be jokios vilties.

• Merginoms bbūdingas aukštesnis depresijos lygis.

• Būtina analizuoti paauglių depresyvumą, siekiant įvertinti jų emocinę būklę, tam kad galėtumėm tokiam paaugliui padėti, nes užsitęsusi depresija gali paskatinti savižudybę.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai. V., 2001.

2. D.Pūras. Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai. V., 2001.

3. Psichologijos atlasas II tomas. Alma litera, V., 2002.

4. Psichologija Nr.27. Straipsnis O.Malinauskienės „Paauglių depresijos požymiai ir kognityvinės strategijos: lyties bei amžiaus ypatumai“.

5. U.Trenckmann, T.W.Heinz. Alkoholis ir depresija. V., 1999.

6. Иовчук Н.М. Депресия у детей и подростков. М., 1999

7. Подольский А. и др. Диагностика подростковой депресивности. Москва, 2004.

8. www.mama.takas.lt