Bendravimas internetu

VILNIAUS KOLEGIJA

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

REFERATAS

„BENDRAVIMAS INTERNETU“

Darbą atliko: SPN03M grupės st. Julija Malinovskaja

Darba patikrino: doc. M. Andrašiunienė

|[pic] |

| |

VILNIUS 2005

Turinys

Įvadas – 2 –

Interneto vartojamoji kalba arba Elektroninis diskursas – 3 –

IRC – 5 –

Virtualios tikrovės – 12 –

Tinklo etiketas – 14 –

Įvadas

Bendravimas pasitelkus technines priemones patraukia vis daugiau

įvairių sričių tyrinėtojų. Taip yra todėl, kad jis žymi naują kultūros,

komunikacijos ir kalbos raidos etapą.

Komunikacijos teoretikas Paulas Levinsonas skiria tris komunikacijos

raidos pakopas. Pirmąją, kai žmogus bendrauja tiek, kiek jam leidþia

fizinės išgalės, Levinsonas vadina bendravimu „kiek mato akis, kiek girdi

ausis, kiek siekia atmintis“. Antroji pakopa, siejama su rašto sukūrimu,

yra fizinių žmogaus galių peržengimo laikotarpis. Tačiau šiuo metu žmogaus

kalba praranda tai, kas iš esmės labai būdinga žmogui emocingumą. Trečiąją

pakopą Levinsonas sieja su moderniųjų technologijų panaudojimu bendraujant

ir vadina ją teksto humanizavimu. Jis teigia, kad pasitelkdamas technines

priemones žmogus gali bendrauti nevaržomas jokių ribų, ir be to, jo kalba

vėl yra emocinga. George McMurdo, aptardamas, kaip ilgainiui kito

komunikacijos kontekstas, skiria sakytinę, rašytinę, spausdintinę ir

elektroninę kkultūrą. Kalbos tyrinėtojai taip pat mano, kad kalba įžengė į

naują raidos etapą. Apžvelgdama anglų kalbos istoriją ir atsakydama į

klausimus: ką raštas atspindi, kas yra autorius, kas yra tekstas ir kas yra

skaitytojas, Naomi Baron (2000) daro išvadą, kad pastaruoju metu rašytinė

ir ssakytinė kalba tarsi baigia apeiti raidos ciklą: raštas, atsiradęs kaip

sakytinės kalbos atspindys, vėliau išsirutuliojęs į atskirą ir autonomišką

kalbos atmainą, dabar vėl vis dažniau fiksuoja sakytinę kalbą. Jay Bolterio

(1991) nuomone, elektroninį rašymą greta antikinio papiruso ritinėlio,

viduramžių rankraščių ir spausdintos knygos turėtume laikyti ketvirta

svarbiąja rašto technologija.

Terpė, kurioje formuojasi naujas komunikacijos būdas, ir šio

komunikacijos būdo poreikius tenkinanti ir jo veikiama kalbos atmaina, kuri

atspindi tai, ką mintyse turi komunikacijos ir kalbos tyrinėtojai,

kalbėdami apie naują raidos etapą, yra internetas – „ir technologinis, ir

socialinis reiškinys. (Goodman, Graddol 1996: 106).

Interneto vartojamoji kalba arba Elektroninis diskursas

Visi bendraujant internetu vartojamos kalbos – elektroninio diskurso

(toliau: ED) – tyrinėtojai sutaria, kad ED turi ir sakytinės, ir rašytinės

kalbos bruožų. Todėl vieni jį vadina sakytinės ir rašytinės kalbos hibridu

(pvz., Collot, Belmore 11993; Ferrera ir kt. 1991; Baron: 2000), kiti –

kalbėjimu rašant (pvz., Davis, Brewer 1997). Vaizdžiai ir originaliai ED

yra apibūdinęs Jimas Girardas: bendrauti internetu – „tai tarsi rašyti

laiškus, kurie siunčiami telefonu.

Pagrindiniais požymiais, siejančiais ED su rašytine kalba, laikoma

tekstinė forma, ilgalaikiškumas, tai, kad siuntėjo ir gavėjo vietos

koordinatė nesutampa (o laiko koordinatė gali sutapti (bendraujant

sinchroniškai), gali ir nesutapti bendraujant nesinchroniškai)), redagavimo

galimybė ir fiksuotumas. Tačiau bent dvi iš šių ypatybių yra ne visai

tokios kaip rašytinės kalbos.

Bendraujant nesinchroniniais komunikacijos būdais (el. paštu, naujienų

grupėse, diskusijų svetainėse), sukurtą tekstą galima tvarkyti ir

redaguoti. Tačiau pastebėta, kad interneto pokalbių dalyviai nėra linkę

tvarkyti savo sukurto teksto. Vieno eksperimento metu (Ferrera ir kt. 1991:

25) elektroninės konferencijos dalyviai buvo filmuojami vaizdo kameromis.

Pamatyta, kad didžioji dauguma dalyvių prieš išsiūsdami savo tekstą

peržvelgdavo ją akimis, bet ką nors keisdavo ar taisydavo labai retai (tai

rodo ir minimojo eksperimento tekstyno duomenys: 2,6% žodžių buvo parašyti

su korektūros klaidomis). Tuomet padaryta išvada, kad teksto nesiekta

pateikti idealiai sutvarkyto, kaip paprastai daroma rašant, o peržvelgiant

tenorėta įsitikinti, kad perduodama informacija bus suprasta teisingai.

Pirminis variantas, arba juodraštis, kurio rašytinės kalbos atveju gavėjas

niekada nemato, ED yra priimtina norma.

Nors ED tekstas ir yra fiksuotas, jį pakeisti ir pertvarkyti yra labai

paprasta. Skaitytojas, sukaupęs didelį kiekį tekstų, išmesdamas

nereikalinga ir įterpdamas reikalingas kitų tekstų dalis, gali sukurti

visiškai naują kūrinį, apie kurį jo pasinaudotų tekstų kūrėjai nieko

nežinos. Tai, beje, nieko naujo: tą galima padaryti ir karpant knygų lapus

žirklėmis. Tačiau svarbu tai, kad naujas tekstas sukuriamas labai

paprastai, ir be to, originalūs tekstai lieka nepakeisti. Tai išskirtinė ir

labai svarbi elektroninių tekstų fiksuotumo išlyga (Goodman, Graddol 1996:

121). O tekstui nebesant ilgalaikiam ir nekeičiamam, i išesmės kinta ir

skaitytojo vaidmuo: jis nebėra pasyvus fiksuotų ir neliestinų tekstų

gavėjas. Kadangi skaitytojas virsta autoriumi, atstumas tarp jo ir

originalo kūrėjo sumažėja (Bolter 1991: 3).

Su ssakytine kalba bendravimą internete pirmiausia sieja dialogiškumas:

pokalbis vyksta su vienu (el. paštas) arba grupe (naujienų grupės)

pašnekovų, pokalbio dalyvis yra ir siuntėjas, ir gavėjas. Bet ir čia dera

nenutylėti išlygos: sakytiniam dialogui būdingų replikų – pertraukimo,

pasitikslinimo, įsiterpimo – čia nėra. Ir norint nutraukti pokalbį nereikia

galvoti, kaip tai padaryti: -jei kas nors pavargsta skaityti laiškus,

paprasčiausiai išjungia konferenciją visai nepasirodydamas nemandagus.

(Davis, Brewer1997: 54).

IRC

Tyrimų agentūros Nua Ltd. duomenimis, 1999 m. pabaigoje interneto

vartotojų skaičius viršijo 200 milijonų žmonių, arba beveik 5 % visų

pasaulio gyventojų, ir prognozuojama, kad 2005 metais šis skaičius viršys

milijardą. Internetas šiandien naudojamas įvairiems tikslams: mokymuisi,

pirkimui, darbui, bendravimui, laisvalaikiui. 10-ojo GVU centro (Graphic,

Visualization and Usacility Center) interneto vartotojų tyrimo duomenimis,

1998 metų pabaigoje interneto pokalbių, arba “chat’ų”, svetainėse lankėsi

daugiau nei pusė visų interneto vartotojų, iš kurių 7.8 % “chat’uose”

dalyvaudavo kasdien. Pasak to paties tyrimo, 5.9 % interneto vartotojų

pokalbius laiko “būtina” interneto technologija.

Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad pokalbiams skirtos

technologijos sudaro labai svarbią interneto dalį. IRC, arba Internet Relay

Chat – lietuviškai “internetu perduodamas pokalbis” – tai populiari

elektroninė aplinka, sudaranti galimybes daugelio vartotojų vienalaikei

sinchroniškai komunikacijai, kurios principą 1988 metais sukūrė Oulu

universiteto Suomijoje Kompiuterių mokslų studentas Jarkko Oikarinen. Tai

“kliento-serverio” programa. Vartotojas paleidžia “kliento” programą iš

savo vietinio kompiuterio, ir ši per internetą susijungia su “serverio”

programa. Pasaulyje yra ttūkstančiai IRC serverių (vien Lietuvoje jų yra 8),

kurie komunikuoja vieni su kitais ir perduoda informaciją atgal prie jų

prisijungusiems “klientams” – taigi, ir vartotojams.  Šią aplinką, tai

labai populiari aplinka, į kurią kasdien jungiasi tūkstančiai žmonių iš

viso pasaulio, kadangi prisijungimas prie šios programos yra labai

paprastas ir įmanomas iš praktiškai bet kurio priėjimą prie tinklo turinčio

kompiuterio.

Ši technologija tampa vis plačiau naudojama ir Lietuvoje – per

pastaruosius metus IRC vartotojų bei kanalų skaičius Lietuvoje ženkliai

išaugo. Remiantis 2000 metų gegužės mėn. atlikto tyrimo duomenimis,

lietuviškuose (t. y. per lietuviškus serverius su plėtiniu „*.lt“

veikiančiuose) IRC kanaluose, sudarančiuose LitNet tinklą, vienu metu plepa

vidutiniškai 1400-1600 vartotojų ir sukuriama 700-800 kanalų, o matomų, tai

yra, galimų stebėti kanalų vidurkis sudaro apie 650 kanalų vienu metu.

[pic]

Daugiausia lietuviškuose IRC serveriuose yra kanalų, kuriuose plepa

nuo 3 iki 10 lankytojų (tokių kanalų per dieną būna maždaug 230), labai

daug ir „vieno žmogaus” kanalų (apie 200). Didžiausias lietuviško IRC

lankomumas pastebimas antroje dienos pusėje – 14:00-16:00 valandą.

Pasibaigus darbo dienai, kanalų skaičius sumažėja – todėl galima daryti

išvadą, kad nemažą lietuviško IRC vartotojų dalį sudaro dirbantys ir darbo

vietoje interneto ryšį turintys žmonės.

[pic]

Neabejotinas lietuviškų IRC kanalų „lyderis” – kanalas #baras.

Remiantis 05 10-06 01 dienų matavimų duomenimis, lankytojų skaičiaus

vidurkis šiame kanale yra ~340 vartotojų skirtingu dienos metu. Kanalai

#girls

bei #lietuva pagal lankytojų skaičių užima antrą-trečią vietas

(vidutiniškai ~ 150 lankytojų kiekviename). Kiti kanalai pasižymi gerokai

mažesniu lankomumu.

[pic]

Taigi IRC gerbėjų Lietuvoje yra tikrai nemažai. Kodėl? Gal todėl, kad

IRC, sudarantis galimybes daugelio vartotojų vienalaikei sinchroniškai

sąveikai, o tuo pačiu – ir ypatingam bendravimo būdui, lemia naujo sąveikos

žanro kūrimąsi. Jei asmeniniame bendravime informaciją vieni apie kitus

gauname ne tik iš sakomų žodžių, bet ir iš neverbalinių šaltinių – fizinių

ypatybių, aprangos, kūno kalbos, veido mimikos, pagaliau ir bendravimo

aplinkos – tai IRC aplinkoje fizinė žmogaus išorė neegzistuoja, visa

informacija perduodama tik tekstu. Tačiau šis elektroninis tekstas yra

dinamiškas – IRC aplinkoje tekstu ne tik perduodamos mintys, bet ir kuriama

virtuali aplinka.

Apibendrinus lietuviško IRC stebėjimų rezultatus, galima teigti, kad

nors kanalų yra labai daug, bendravimas juose vyksta iš esmės panašiai. IRC

yra tarsi terpė, į kurią žmonės jungiasi norėdami pabendrauti – pasikeisti

informacija, papokštauti, paprašyti pagalbos arba tiesiog greičiau

praleisti laiką. Vartotojai dažniausiai dalyvauja keliuose kanaluose tuo

pačiu metu. Šiuo aspektu galima išskirti dvi „grupes” – pirma, tai

vartotojai, kurie bazuojasi viename kanale (namuose), tačiau retkarčiais

paplepa ir kituose – kai savame kanale pasidaro liūdna, mažai žmonių,

niekas nešneka ir t. t.; kita vartotojų grupė – žmonės, kurie nesibazuoja

jokiame kanale, bet klaidžioja daugelyje kanalų, ilgiau ar trumpiau

apsistodami viename arba kitame, bet neprisirišdami nė prie vieno.

Pokalbių ttemas lietuviškuose IRC kanaluose galima suskirstyti taip:

Pokalbiai apie realius pasaulio ir Lietuvos įvykius – tokie pokalbiai

primena tiesiogiai bendraujančios kompanijos pokalbius: apie naujausius

politinius įvykius, H. Daktaro vilą, būsimas krepšinio varžybas, straipsnį

„Lietuvos ryte“ ir pan.

Pokalbiai apie asmeninius kanalo dalyvių reikalus: apie pažįstamus

žmones, egzaminus, keliones, automobilių taisymą ir pan.

Flirtas – labai dažnas reiškinys tiek pasaulinėje, tiek lietuviškoje

IRC praktikoje; tiesa, lietuviška situacija gerokai skiriasi nuo pasaulinės

tuo, kad čia dalyviai gyvena arba tame pačiame mieste arba yra atskirti per

nedidelį atstumą, todėl užsimezgęs interaktyvus flirtas sparčiai tampa

realus (užmezgus tokį kontaktą, labai greitai klausiama vardo, amžiaus,

prašoma atsiųsti nuotrauką ir siūloma susitikti). Flirtuoti galima tiek

pačiame kanale, pažįstamų pašnekovų būryje, tiek kviečiant nepažįstamą

pašnekovą į atskirą pokalbių kambarį – tokiu atveju pagrindiniu akstinu

pasirinkti vieną ar kitą pašnekovą bbūna jo pravardė.

Susitikimų („meet”) organizavimas – šios temos svarba itin priklauso

nuo kanalo. Kai kuriuose kanaluose realūs vartotojų susitikimai vyksta

labai dažnai. Aptariama ne tik tai, kada, kur ir kaip vyks susitikimas, bet

ir dalinamasi įspūdžiais, prisiminimais iš anksčiau vykusių susitikimų:

Ginčai – gana plati sfera. Ginčas gali būti teigiamas – tiesiog

draugiškas pažįstamų persimetimas šmaikščiomis frazėmis, arba neigiamas –

tikri konfliktai tarp vartotojų. Pastaruoju atveju svarbu, kas tie

vartotojai, kadangi nesutarimai su kanalo, o ypač – IRC operatoriumi gali

baigtis liūdnai (pradedant „išspyrimu” („kick“), uždraudimu įįeiti į kanalą

(„ban“) ir baigiant „nužudymu” („kill“) – galimybės įsijungti į IRC

atėmimu). Nesutarimai gali kilti ir dėl necenzūrinių žodžių vartojimo (nors

apskritai necenzūrinių žodžių vartojimas lietuviškame IRC yra labai dažnas,

yra sukurti plačiai paplitę keiksmažodžių išreiškimo kelių raidžių

kombinacijomis būdai) arba „potvynio“ („flood“) – kanalo „užkimšimo” vieno

vartotojo siunčiama informacija (tai, kiek eilučių iš eilės vienas

vartotojas gali nusiųsti į kanalą, priklauso nuo paties kanalo

operatoriaus).

Pagalbos prašymas – labai dažnas reiškinys. Prašoma labai įvairios

pagalbos – pavyzdžiui, patarimo, kur gauti egzamino bilietų sprendimus,

kaip rasti tam tikrą gatvę, prašoma išversti tam tikrą frazę ir pan. Be to,

IRC kanaluose gana dažnai reklamuojamasi – siūloma įsigyti tam tikrų dalykų

(pvz., egzaminų bilietai, referatai) arba kviečiama aplankyti kokį kanalą

arba tinklapį.

Žaidimas – gana dažna tema IRC kanaluose. Jo metu imituojamos tam

tikros situacijos, pasakojamos linksmos istorijos, „piešiami” piešinėliai

arba net keičiamasi tarpusavyje pravardėmis („nick’ais”), bet tik tarp gerų

pažįstamų ir t. t.

Kaip jau minėta, visas bendravimas IRC terpėje vyksta vien per

spausdinamą tekstą. Tekstas kuria aplinką, kontaktą, bendravimo stilių,

bendraujančiųjų įvaizdį. Kaip tokiomis ribotomis raiškos priemonėmis

įmanoma kurti dinamišką ir patrauklų bendravimą, pritraukiantį vis daugiau

žmonių? Čia galima išskirti keletą bendravimo kalbos ypatumų, kuriančių

teksto dinamikos įspūdį.

1. Lingvistinės žinučių charakteristikos:

kalbos formalumas/neformalumas – bendravimas lietuviškame IRC – itin

neformalus. Vartotojams taikoma tik pora nerašytų taisyklių –

pasisveikinti, atėjus į kkanalą, bei „nedaryti potvynių” – tai yra, neteršti

kanalo beprasmiais siunčiamų tekstų „antplūdžiais”. Kitos taisyklės

priklauso jau nuo paties kanalo, jame esančių vartotojų, ypač kanalo

operatorių, pavyzdžiui, viename kanale vartotojas gali būti įsijungęs ir

ilgai su niekuo nebendrauti, už tai nesusilaukdamas jokių sankcijų, o

kitame už tylėjimą jis gali būti paprasčiausiai „išspirtas”.

lietuviškam IRC būdingi specifiniai posakiai, žodžių sutrumpinimai,

iškraipymai – peržiūrėjus didelės apimties tekstinius „log’us”, surinktus

stebėjimų metu, pavyko išskirti keletą bendrų kalbos vartojimo tendencijų.

Viena jų – raidžių pakeitimai: tam tikros raidės pakeičiamomis kitomis ir

tokiu būdu gaunami panašiai skambantys, tačiau kitaip rašomi žodžiai. Kai

kada raidės sukeičiamos, kad be lietuviško raidyno būtų galima išreikšti

tam tikrą garsą (pvz. raidę „č”), kitais atvejais – be jokios akivaizdžios

priežasties (pavyzdžiui, raidė „č“ = „cz“: cziut shirdis nesprogo; jaucziu;

raidė „i“ = „ij“: kotaij visi miega; aij; geraij; rejškes; raidė „s“ = „z“:

meetaz; butukaz ir t. t.). Kita tendencija – skaičių naudojimas kalbai

prastinti ne tik sakinyje („1 bucziuojes. po to klausi su kuo“), bet ir

žodžiuose (2rakas = durakas; noriu le2 = noriu ledų; kiek1ame gyvena

pamokslininkas = kiekviename gyvena pamokslininkas). Trečiasis ypatumas –

sutrumpintų žodžių vartojimas (Nzn = nežinau; qq = kū-kū). Kitokie

iškraipymai – kartais jie būna gana paplitę, kartais – būdingi tik vienam

vartotojui, tarsi išreiškiantys jo individualumą (tokiu atveju tą patį žodį

skirtingi vartotojai rašo skirtingai): (mytas, meetaz – „meet’as”

(susitikimas); padėka: aciukas, dzekui; atsisveikinimas: czew, čioff

(„čiau”); ace).

angliškų specifinių IRC trumpinių ir posakių vartojimas – iš tiesų

globaliame IRC visuotinai paplitę terminai (pvz., „cu”, „btw”, „hak” ir

kt.) lietuviškuose IRC kanaluose vartojami labai retai (pvz.: thx (sutr.

„thanks”), ql (sutr. „cool”). Dažniau vartojami angliški arba rusiški

žodžiai, specialiai rašomi netaisyklingai, arba tik vienas žodis

lietuviškame sakinyje –

angliški: rulz = „rules”; meetaz = „meet”; sy ja = „see you”; greit

exitink = nuo „exit”.

rusiški: bez pimionznaz; čio zababskyj razgavor; kokie jūs tshiuotki

visi; kur slialsia.

2. Tipografinės žinučių charakteristikos – t. y. vadinamieji

„emotikonai”, iš skyrybos ženklų ir simbolių sudaromi miniatiūriniai

„veidai“, išreiškiantys kalbančiojo nuotaiką, savijautą ir pan. Tiek

Lietuvoje, tiek pasaulyje paplitęs labai dažnai naudojamas „emotikonas“ –

šypsenėlė „:)”, tačiau jų yra daug ir įvairių, pavyzdžiui:

:)))) – plati šypsena;

:o) – šypsena su „nosimi“;“:)) – šypsena su „šukuosena“;

😐 – neutrali veido išraiška;

„:0 – išgąstis;

– liūdna veido išraiška;

:P~ – iškištas liežuvis;

:* – bučinys;

:@ – aistringas bučinys

ir t. t.

3. „Veiksmo/Savijautos“ žinučių naudojimas – specialia komanda „/me”

vartotojai gali apibūdinti savo savijautą, veiksmus ir pan., kuriuos

atlieka bendraudami jų virtualieji „aš”. Lietuviškuose IRC kanaluose tokios

žinutės taip pat naudojamos gana dažnai. Pagal jų pobūdį galima jas skirti

į veiksmo, savijautos, apibūdinimo

bei sveikinimosi žinutes.

Veiksmo žinutės išreiškia veiksmą, kurį atlieka vartotojas arba jo

virtualusis „aš”:

* Lolo zhiuri – kaip vanduo prateka jos pirshtais…

* KiKi eina babkiu kalt

* dede kaso spranda ir galvoja su kuo palyginti..

* lili pvz tyliai dziugauja :)))))

* Ivona shelmishkai mirkteli aki

* Jaunuolis krenta po stalu

Apibūdinimo žinutėmis vartotojai apibūdina save – nusako tam tikras

savo savybes:

* dede ne skaistus :))))

* mazius gi draugasz

* Jaunuolis labai drasus* palionas doras

* parsele negera

Savijautos žinutės apibūdina vartotojo savijautą:

* lili maloniaj apakus

* darata uzhsikniso su tuo darbu

* mazius nieko nesupranta* dede ish karto pasakishkai pasijuto

Sveikinimosi žinutėmis vartotojai pasisveikina/atsisveikina:

* gera sveikina visus

* Nauja sako visiem gero vakaro! :o)

* Jaunuolis viso gero ir malonaus savaitgalews

Šios „Veiksmo/Savijautos” žinutės vartotojams leidžia tarsi praplėsti

ribotas tekstinio bendravimo ribas, papildyti dialogą bei leidžia geriau

išreikšti save, o tuo pačiu kurti visapusiškesnį sąveikos vaizdą.

Taigi šiandien jau galime kalbėti apie lietuviškos tiesioginio

bendravimo tinkle kultūros užuomazgas. IRC kanalų sukurtoje virtualioje

erdvėje žmonės renkasi todėl, kad plepėdami greičiau praleistų laiką,

susitiktų su draugais, gautų juos dominančios informacijos, išlietų savo

džiaugsmą ar pyktį. Jų kalbos būdas, bendravimo stilius, specifinių IRC

išraiškos priemonių naudojimas formuoja tam tikras sąveikos taisykles,

kurias naujai ateinantys vartotojai, norėdami sėkmingai veikti šioje

aplinkoje, turi perprasti ir išmokti. Tekstinių priemonių įvaldymo lygis –

specifinių posakių žinojimas, tam tikras žodžių rašymo būdas, „emotikonų“,

„veiksmo/savijautos” žinučių, „išėjimo” pranešimų naudojimas – aiškiai

atskiria IRC senbuvį ir naujoką. Tačiau iš kitos pusės, šio bendravimo

temos bei pobūdis yra neatsiejami nuo realaus pasaulio, tikrojo pokalbių

dalyvių gyvenimo. Kaip knygoje „The Virtual Communities” rašė H. Rheingold,

„mes darome viską, ką daro žmonės, kai susirenka kartu, bet mes tai darome

žodžiais mūsų kompiuterių ekranuose, savo kūnus palikdami už savęs”.

Virtualios tikrovės

| |

|  |

Visiems gerai žinoma, kad internetas tapo puikia priemone susirasti

antrąją pusę. Be to, anonimiškumas bendraujant pokalbių svetainėse su

partneriu skatina fantaziją – kokios pašnekovo akys, rankos, plaukai?.. O

kaip teigia vyrų ir moterų santykių specialistai, fantazija yra viena iš

svarbiausių prielaidų santykiams užsimegzti ir juos išlaikyti.

Štai MMiuncheno psichologijos instituto vadovas Henneris Ertlas teigia,

kad erotiniai pokalbiai internetu mylintiems žmonėms padeda išlaikyti

santykius tarp tų, kurie ilgesnį laiko tarpą būna toli vienas nuo kito.

Jei mylimuosius skiria didelis atstumas ir nėra virtualaus sekso,

tuomet santykiai greitai atšąla. Beje, tyrimai rodo, kad tokios poros ir be

vyrų ir moterų santykių specialisto patarimų virtualiai pasimyli

vidutiniškai tris kartus per savaitę.

Internetinio flirto pavojai

Tačiau internetas gali ne tik suartinti poras, bet ir jas išskirti. Ir

čia, regis, tyko daugiau pavojų.

Pirmiausia niekam ne paslaptis, kad daugeliui vis dar rūpi, kaip

gyvena „senosios meilės“. Anot santuokos reikalų konsultantų, daugelis

britų internetu užmezga kontaktus su savo buvusiais partneriais. To

padariniai – meilės nuotykis su buvusia meile ir dažnai skyrybos su esamu

partneriu.

Beje, Didžiojoje Britanijoje susisiekti su buvusiu partneriu ir jį

susigrąžinti padeda tokie specialūs puslapiai kaip „Friends Reunited“

(http://www.friendsreunited.co.uk/), (tiesa, ši svetainė skirta surasti

įvairius buvusius draugus, ne tik pirmąsias meiles).

Pirmieji santykiai dažnai būna labai stiprūs ir juos nelengva

pamiršti, tad jei žmogus blogai jaučiasi, jam norisi apsilankyti „Friends

Reunited“ ir pasidomėti, kuo užsiima buvusi draugė ar buvęs draugas. Juk

visiems kartais parūpsta, ką veikia buvusi mergina ar vaikinas. Tad

tikriausiai tik laiko klausimas, kada panaši svetainė atsiras ir Lietuvoje.

Tačiau ir be „buvusiųjų meilių“ internete tyko pavojų. JAV atlikto

tyrimo duomenimis, vis daugiau santuokų išyra dėl „neištikimybės

internetu“, nors internete susipažinę žmonės gali niekada nesusitikti

realiame gyvenime.

Panaši tendencija pastebima ir Didžiojoje Britanijoje, kur vis daugiau

žmonių kreipiasi į psichologus ir konsultantus prašydami išgelbėti jų

santuoką nuo žalingo interneto poveikio. Vis daugiau į šeimos konsultantus

besikreipiančių partnerių, susirūpinusių savo santuokos likimu, dėl

pablogėjusių tarpusavio santykių kaltina internetines pažinčių tarnybas,

pokalbių kambarius ir pornografinius tinklapius.

Juk nori nenori vedybinis gyvenimas kartkartėmis nusibosta, o

internetas į rankas įduoda patogų įrankį, kaip virtualiai flirtuoti su

moterimis arba vyrais. Juk, jei tikėsime sociologine apklausa, beveik

daugiau nei pusė (52,6 proc.) iinterneto vartotojų, nepriklausomai nuo jų

amžiaus, lyties, išsilavinimo ir socialinio statuso, mielai „flirtuoja“

internete. Realiai flirtuojant daugelį graužia sąžinė, nes taip išduodamas

sutuoktinis, o virtualus bendravimas sąžinės priekaištus užmigdo.

Štai 83 proc. „Yahoo“ „Married and Flirting“ ir MSN kambaryje „Married

But Flirting“ besilankančių žmonių nemano apgaudinėjantys savo gyvenimo

palydovą, jei susipažįsta su kuo nors internete. 17 proc. pareiškė, kad tai

yra „silpna neištikimybės forma, kurią jie gali lengvai pateisinti“. Galbūt

todėl virtualus flirtas ir yra toks populiarus.

Dauguma šiame tyrime apklaustųjų pareiškė mylį savo sutuoktinį, tačiau

anonimiškumas, kurį užtikrina internetas, suteikia jiems galimybių ieškoti

naujų pojūčių internete.

Tačiau kitam sutuoktiniui tokia neištikimybės forma neatrodo nekalta.

Jam partnerio bendravimas internetu kelia tokius pat jausmus, kaip ir reali

neištikimybė, t.y. pyktį, nuoskaudą, jausmą, kad jis buvo išduotas.

Mokslininkai spėja, kad internetas netrukus taps labiausiai paplitusia

neištikimybės forma, jei dar ja netapo.

Be to, dauguma virtualių pažinčių, prasidedančių gana nekaltai,

baigiasi rimtais santykiais: beveik trečdalis apklaustųjų nusprendė

susitikti su savo virtualiais partneriais realiame gyvenime. O tuomet jau

niekas nežino, kaip gali pakrypti reikalai.

Tačiau nereikia visų bėdų versti internetui: jei tarp sutuoktinių būtų

puikūs santykiai tikrovėje, nė vienas iš jų neieškotų virtualių nuotykių.

Tinklo etiketas

Užgriuvęs mus visus informacijos ir bendravimo galimybių gausa,

„Internetas“, šis naujas, unikalus modernios dabarties reiškinys, per

neįtikėtinai trumpą laiką jau spėjo tapti neatsiejama daugelio mūsų

gyvenimo dalimi. Vakar atsiradęs iš nieko, o šiandien prienamas beveik

kiekvienam studenčiokui, pasaulinis tinklas gana daugeliui gali pasirodyti

visiškai nevaldomu, neturinčiu nei įstatymų, nei elgesio taisyklių. Dar

daugiau: kai kam „Internetas“ tampa savotiška arena, kurioje galima

pasirodyti „visame gražume“, įrodyti savo pranašumą prieš aplinkinius,

užmiršti kasdienio gyvenimo nesėkmes, o gal už jas kam nors (dažnai –

pirmam pasitaikiusiam) atkeršyti. Ypač didelį chaosą galima rasti IRC

pokalbių kanaluose. Ten beveik nuolat sėdi vienas ar keli smarkuoliai,

kurių nesibaigiančios replikos tiesiog siutina ir varo į neviltį norinčius

bendrauti „žmoniškai“.

Dar dažniau pradedantys, o kartais ir labiau patyrę internautai padaro

kąžką ne visai taip, kaip derėtų ne iš blogos valios, o tiesiog iš

nežinojimo.

Tam, kad taip nebūtų, ir yra sugalvotos kibernetinio pasaulio „žaidimo

taisyklės“. Tai – „Netiquette“.

Tinklo etiketas („Netiquette“) – tai visų „Interneto“ vartotojų

elgesio taisyklių rinkinys. Jo pavadinimas yra kilęs iš anglų kalbos žodžio

„net“ (tinklas) ir prancūziško „etiquette“ (etiketas). Tinklo etiketą

galima būtų palyginti su garbės kodeksu. Jis nėra sukurtas kokios nors

konkrečios institucijos ir jokiu būdu nėra privalomas vykdyti. Nepaisant

to, su tinklo etiketu, talpinančiu savyje didelį ir pakankamai universalų

elgsenos „Internete“ taisyklių rinkinį, turėtų būti susipažinęs kiekvienas

internautas.

Oficialų tinklo etiketo pagrindą sudaro 1995 metų spalio mėn.

aukščiausios pasaulinio tinklų tinklo institucijos – „Internet Engineering

Task Force“ (www.ietf.org) organizacijos išleistas RFC (Requests for

Comments) dokumentas Nr. 1855. Skirtingai nuo kai kurių kitų RFC

dokumentų,

pastarasis nepretenduoja į standarto vaidmenį ir yra tik rekomendacija

(guidelines).

Minėtas RFC-1855 dokumentas bei daugelis kitų „Netiquette“ versijų

skiria tris pagrindines tinklo etiketo dalis:

Elektroniniam paštui ir on-line dialogams (One-To-One Communikation);

Pašto konferencijoms ir naujienų grupėms (One-To-Many Communikation);

WWW, FTP bei kitoms informacinėms tarnyboms (Information Services).

Toks suskirstymas yra labai supaprastintas ir gana netobulas, bet aš

vistik prisilaikysiu šios klasikinės tinklo etiketo struktūros.

Nuosavybės požiūriu „Internetas“ – tai ne vienas tinklas, o daugybės

didesnių ir mažesnių informacijos perdavimo bei paskirstymo tinklų

konglomeratas. Iš taško A į tašką B „Internetu“ siunčiama informacija

keliauja įvairiais duomenų kanalais, skirtingais tinklais. Dėl to nereikia

pamiršti, jog kiekvienas vartotojas naudojasi ne tik savo „Interneto“

paslaugų teikėjo (IPT) resursais, bet apkrauna ir svetimus tinklus bei

serverius. Šie tinklai (serveriai, WWW puslapiai, tarnybos ir pan.) gali

turėti savas taisykles. Nereikia manyti, jog tai, kas yra savaime

suprantama čia, yra priimtina ir svetur. Kiekvienas „Interneto“ vartotojas

turi laikytis taisyklių ir reikalavimų, kuriuos kelia kitų sistemų

administratoriai, net jeigu šie reikalavimai atrodytų esą nelogiški ir

nepriimtini.

Savo IPT („Omniteliui“, „Kontinentams“, „Takui“ ar kažkam kitam)

pinigus Jūs mokate tik už prisijungimą prie tinklo, t.y., už potencialią

galimybę naudotis „Interneto“ resursais bei už paslaugas, kurias teikia

būtent tas konkretus IPT (pav., elektroninį paštą ar erdvę WWW puslapiams)

ir kurios yra apibrežtos sutartyje su juo. Reikalauti kažko kito, juo

labiau iiš kitų „Interneto“ tarnybų, yra mažų mažiausia neprotinga. Labai

svarbu yra įsisąmoninti, jog naudojimasis kieno nors tinkle teikiamomis

paslaugomis yra ne teisė, o privilegija, kuri dėl blogo elgesio bet kada

gali būti atimta. Tokiu „blogu elgesiu“ gali būti pavadintas neleistinos

informacijos skelbimas, įžeidžiančių frazių ar keiksmažodžių vartojimas

laiškuose, pokalbiuose ar skelbimuose, besaikis informacijos siuntinėjimas

to nepageidaujantiems gavėjams ar bet koks kitas veiksmas, bereikalingai

apkraunantis tinklą, trukdantis kitiems jo vartotojams dirbti ar bendrauti.

http://www.omni.lt/.

Bechar-Israel H. From to ,cLoNehEAd>: Nicknames, Play and

Identity in Internet Reay Chat /

http://www.ascusc.org/jcmc/vol11/issue2/bechar.html

Čepulkauskaitė I. Tiesioginio įtinklinto bendravimo kultūra:

lietuviško IRC tyrimo ataskaita / 

http://www.fsf.vu.lt/filk/students/darbai/cepulkauskaite/cepulkauskaite-

00.htm

Chenault B.G. Developing Personal and Emotional Relationships Via

Computer-Mediated Commuication. – CMC Magazine, May 1998 /

http://www.december.com/cmc/magh/1998/may/chenault.html

Reid E.M. Electropolis: Communication and Community On Internet Relay

Chat, 1991 / http://people.we.mediaone.net/elizrs/electropolis.html

Rheingold H. The Virtual Community /

http://www.well.com/user/hlr/vcbook/vcbook5.html