Savižudybė

,,SUDEGIMO“ SINDROMAS, SAVIŽUDYBĖS

,,SUDEGIMAS”

,,Sudegimą” sukelia labai stiprus stresas ir labai didelis nuovargis.

,,Sudegimo” metu atsiranda stresas, nemiga, agresija, baimės jausmas, skrandžio, nugaros, galvos ir kitokie skausmai, menstruacijų sutrikimas, silpnumas, neramumas, apatija, irzlumas, negalėjimas susikaupti, atminties susilpnėjimas ir daugelis kitų, sunkiausiais atvejais kyla savižudybės pavojus.

,,SUDEGIMAS”

• ,,Sudegimas” – šis sindromas atsiranda dėl emocinio išsekimo, savo identiškumo nesuvokimo, asmeninio pajėgumo sumažėjimas.

• ,,Sudegimo” tyrinėjimų pradininkas H.Freudenbergeris daro išvadą, kad nuo sudegimo kenčia tie žmonės, kurie įsipareigoja ir aukojasi kitiems, kol galiausia juos slegianti našta tampa nebepakeičiama.

KAIP ATPAŽINTI TTUOS, KURIE .

• Po stresų.

• Praeityje jau patyrė krizes. Jie ir vėliau į profesinius ir asmeninio gyvenimo sunkumus reaguoja krizėmis.

• Žmonės darbštuoliai, kurie be savo darbo nieko nemato.

TIPIŠKI Į SUDEGIMĄ LINKUSIŲ ŽMONIŲ BRUOŽAI

• Nepilnavertiškumo jausmas.

• Neturinti tikslo.

• Neramūs, į depresijas linkę asmenys.

• Sunkiau randantys sveiką kompromisą.

• Idealizuoja savo darbą ir puoselėja viltis pasiekti meistriškumo.

• Po draugiškumu ir švelnumu jie slepia negailestingumą.

• Baikštūs, lengvai pažeidžiami.

,, SUDEGIMO’’ STADIJOS

1 stadijoje sutrinka pusiausvyra tarp reikalavimų ir galimybių – ,,stresas”.

2 stadija – ūmi, trumpalaikė emocinė reakcija į šios pusiausvyros sutrikimą. Atsiranda baimė, įtampa, nnuovargis, išsekimas – ,,spaudimas’’.

3 stadijoje keičiasi požiūris, elgesys, žmogus ima dirbti mechaniškai, ciniškai, su išankstine neigiama nuostata.

,,SUDEGIMO” SIMPTOMAI (2)

• Noras įrodyti, ką galiu.

• Per didelis atsidavimas.

• Subtiliai nepaisoma asmeniniu poreikių.

• Vengiama spręsti konfliktus ir tenkinti poreikius.

• Kitoks vertės aiškinimas.

• Pabrėžtinai neigiamos turimos problemos.

• Atsitraukimas.

• Pastebimas elgesio pasikeitimas.

• Depersonalizacija

• Vidinė ttuštuma.

• Depresija.

• Visiškas išsekimas – sudegimas.

,,SUDEGIMO” SIMPTOMAI (1)

Jie įvairūs, persipynę, daugialypiai. Įrodyta, kad sudegimas vyksta fazėmis.

Skiria 12 stadijų, pagal kurias gali pats žmogus arba artimieji pastebėti, kad gresia ..

SIMPTOMAI

,,Sudegimo” simptomus skirsto į septynias pagrindines grupes, kurių kiekviena dar skirstoma į pogrupius.

1. Pradinė fazė

perspėjimo simptomai:

padidėjęs aktyvumas – savanoriški neapmokami viršvalandžiai, nepakeičiamumo jausmas, stengiamasis ,,nematyti” nesėkmių ir nusivylimų.

išsekimas – nuolatinis nuovargis, energijos stoka, nemiga, nelaimingų atsitikimų pavojus.

2. SUMAŽĖJĘS ATSIDAVIMAS

• Klientams ir pacientams (nebelieka teigiamų jausmų kitam, nutolstama nuo kitų, kaltinimai dėl iškilusių problemų, kito stereotipiškas traktavimas).

• Ir visiems kitiems (nenoras duoti, šaltumas, nesupratimas, cinizmas).

• Darbui (iliuzijų praradimas, nuobodulys ir bjaurėjimasis, nenoras eiti į darbą, nuolatinis žvilgčiojimas į laikrodį, ,,sapnavimas’’ dienos metu, vėlavimas, labiau vertinamos materialinės sąlygos).

• Padidėjusios pretenzijos (idealų praradimas, jausmas,kad esi išnaudojamas, kkonfliktai).

3. EMOCINĖS REAKCIJOS; KALTINIMAI

• Depresija (kaltės jausmas, sumažėjęs dėmesys sau, savęs gailėjimas, neaiški baimė ir nervingumas, nuotaikų kaita, apmirimo ir tuštumos jausmas, pesimizmas, polinkis verkti, neramumas, apatija, mintys apie savižudybę).

• Agresija (kaltinami kiti ar sistemai, priekaištavimas kitiems, savo kaltės neigimas, nekantrumas, aikštingumas, tolerancijos stoka, irzlumas, pyktis ir priekaištai, puolimai, dažni konfliktai su aplinkiniais).

4. SUSILPNĖJIMAS

• Pažinimo pajėgumo (nesugebėjimas susikaupti, atminties susilpnėjimas, neorganizuotumas, nesugebėjimas spręsti, nesugebėjimas aiškiai nurodyti).

• Motyvacijos (sumažėjusi iniciatyva, produktyvumas, darbas tik pagal instrukcijas).

5. SEKLĖJIMAS

• Emocinio gyvenimo (jausmų reakcijos susilpnėjimas, abejingumas).

• Socialinio gyvenimo (mažesnė užuojauta kkitiems arba perdėtas pririšimas prie atskirų asmenų, vengimas neformalių kontaktų, keistumas, įsigilinimas į save, vienatvė).

• Dvasinio gyvenimo (atsisakoma pomėgių, nesidomėjimas, nuobodulys).

6. PSICHOSOMATINĖS REAKCIJOS

• Imuninių reakcijų susilpnėjimas;

nesugebėjimas atsipalaiduoti; košmarai;

sutrikęs miegas; įsitempę raumenys;

pagreitėjęs pulsas; nugaros, galvos skausmai;

seksualinės problemos; nervinis tikas;

paraudęs veidas; sutrikęs virškinimas;

širdies plakimas; pykinimas;

spaudimas krūtinėje; skrandžio, žarnyno opa;

kvėpavimo sutrikimas; pakitę valgymo įpročiai,

padidėjęs kraujospūdis; daugiau kavos, tabako,

alkoholio, kt.

7. NEVILTIS

• Neigiamas požiūris į gyvenimą;

• Beviltiškumas;

• Jausmas, kad viskas beprasmiška;

• Ketinimas nusižudyti;

• Egzistencinė neviltis.

KAIP PAČIAM SUSIDOROTI.

• Nuolatinis savęs tobulinimas.

• Veiklos pakeitimas.

• Specialistų pagalba (psichologo).

GYDYMAS

• Keletas dienų ir naktų miego ritmui normalizuoti.

• Išsiaiškinti gyvenimo aplinkybės.

• Gydyti stresą, depresiją ir kt. medikų pagalba, psichologo patarimai.

• Prevencija: sugebant pasakyti ,,ne”, sugebant planuoti savo darbą į priekį; rūpinantis savo fizine būkle; susitaikant su savo ,,ribomis’’..

• Apynių spurga- ramina ir migdo.

• Melisos lapai –lengvai slopina ir dėl to turi raminantį poveikį.

• Valerijono šaknys – ramina, migdo ir stabilizuoja nuotaiką.

• Kava, arbata.

• Medikamentai.

• Savižudybė – sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo.

• Savižudybė – poelgis, lemtas biologinių, kultūrinių, socialinių, asmeninių, psichologinių, filosofinių sąmonės ir pasąmonės veiksnių.

TAI ILGO PROCESO REZULTATAS.

Pamažu problemos kaupiasi, kol pagaliau žmogui pradeda atrodyti, kad jis visiškoje aklavietėje, ir pagal ,,juodų akinių” principą jį užvaldo tik neviltis ir ją sustiprinančios mintys.

Užtenka tik lašelio – kokios nors konkrečios priežasties ar preteksto – tada savižudybė vyksta greitai.

SAVIŽUDYBĖS SSTATISTIŠKAI

• Tarpukario Lietuvoje savižudybių buvo 5-9 kartus mažiau nei dabar.

• Tarybinėje Lietuvoje savižudybių skaičius vis augo.

• Pertvarkos ir Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu – mažėjo skaičius.

• Nuo 1991 m. staigus skaičiaus augimas iki 2003 m.

NUSIŽUDŽIUSIŲ VAIKŲ SKAIČIUS LIETUVOJE

Amžius

5-9 m.

Amžius 10-14 m.

Amžius 15-19 m.

2001 metais – 9 56

2002 metais 1 4 66

2003 metais

– 4 49

KLAIDINGOS NUOMONĖS APIE SAVIŽUDYBES

• KLAIDA

 Kas apie savižudybę kalba, tas nenusižudys.

 Nebūna jokių būsimos savižudybės signalų.

 Kas žudosi, tas tikrai nori mirti.

 Ketinantys nusižudyti žmonės turi didelių sunkumų, kad jiems nebeįmanoma padėti.

 Kas kartą bandė nusižudyti, tas vis tiek vėl tai darys.

• TIESA

 Iš 10 nusižudžiusiųjų aštuoni yra aiškiai kalbėję apie savo ketinimus.

 Dauguma nedviprasmiškai įspėja apie savo ketinimus.

 Dauguma jų išgyvena prieštaringus jausmus – jie tuo metu ir nori, ir nenori mirti.

 Išgyvena ypatingą neviltį. Įveikę krizę, vėl įgauna jėgų susidoroti su gyvenimo sunkumais.

• Savižudybė faktiškai atmetama meilė sau ir paniekinama teisingumo bei meilės pareiga artimui, bendruomenei, kurioms žmogus priklauso.

• Neretai būna, kad nusižudyti nepavyksta, o visą likusį gyvenimą liekama invalidu.

• Dauguma išgelbėtų džiaugiasi likę gyveni ir daugiau niekada to nekartoja.

• Savižudybė sukelia neapsakomai daug sunkių jausmų ir ilgalaikių dvasinių psichologinių padarinių savižudžio artimiesiems ir draugams.

• Savižudybė gali tapti ir kitų nusižudymų priežastimi, nes kai kurie žmonės, ypač jauni, linkę mėgdžioti kitų elgesį.

BENDRIEJI SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS FAKTORIAI

• psichikos skausmas

• psichikos ligos

• nemiga

• bedarbystė

• izoliacija

• psichosocialinė krizė

• netikėta artimojo netektis

• savižudybės atvejai artimųjų tarpe

• Daugelis tų, kurie kėsinasi į savo gyvybę, iš tikrųjų nenori mirti, <

o šaukiasi nuoširdumo ir supratimo.

Kai kurie savižudžiai miršta melsdamiesi, kad juos surastų ir išgelbėtų.

PSICHOLOGINĖ KRIZĖ

Krizė, stiprus dvasinis sukrėtimas, gali paveikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai.

Krizės išgyvenimas gali padaryti žmogų jautresnį, gilesnį, labiau atjaučiantį kitų skausmą.

Bet krizė turi ir neigiamą pusę – žmogus gali palūžti, smukti, nepasitikėti ir t.t.

Jam žinomi problemų sprendimų būdai – nebepadeda.

BENDRIEJI DEPRESIJOS POŽYMIAI

• Liūdesys nepraeina didesnę dienos dalį;

• Nedomina įprastinė veikla;

• Mažėja(didėja) kūno masė;

• Trumpėja (ilgėja) miego laikas;

• Nuolat jaučiamas nuovargis, silpnumas;

• Kaltės arba beviltiškumo jausmas;

• Sunku susikaupti, nutarti, įsiminti;

• Kyla mintys apie mirtį.

KODĖL DEPRESIJA ,,SUNKĖJA”

• žmonės neretai varžosi prisipažinti esą prislėgti, nes tai silpnumo požymiai;

• jausmai, susiję su depresija, yra tokie įprasti, kad nelaikoma liga.

• sunku diagnozuoti depresiją, kai sergama kokia nors somatine (kūno) liga;

• Depresiją lydi gausybė neaiškių skausmų, nemalonių pojūčių.

Depresija galima pagydyti, savižudybės galima išvengti.

DVASINĖ BŪSENA

• Ambivalentiškumas. Daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi, noras mirti žmoguje svyruoja: žemyn-aukštyn.Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.

• Impulsyvumas. Trunka nuo minutės iki valandų.

• Rigidiškumas. Mąstymas, jausmai ir veiksmai suvaržyti, riboti.

SAVIŽUDYBĖS PAVOJUS

Keletą pastebėtų ženklų:

Jei žmogus-

Atrodo apimtas nevilties, bejėgiškumo, depresijos, pesimizmo,

Staiga pasikeičia – dominantis dalykai apleidžiami, viskam abejingas,

Pradeda daugiau rūkyti, gerti, vartoti įv.medžiagas,

Grąžina skolas, dovanoja, testamentas ar panašiai,

Kalba apie savižudybę- tiesiogiai arba netiesiogiai, mini vietą, laiką.

JAUNŲ ŽMONIŲ SAVIŽUDYBĖS

Jaunimas, bandantys nusižudyti visai nenori mirti.

Jie nori pabėgti nuo savo

kančių.

Patys jaunuoliai neturi pakankamai gyvenimo patyrimo ir tokio platesnio požiūrio į gyvenimą. Atrodo, kad tokie nelaimingi kaip dabar jie jausis visada ir nėra jokios išeities, tik arba būti tokiam nelaimingam, arba nusižudyti.

SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS FAKTORIAI VYRESNIAME AMŽIUJE

• nemiga

• vienatvė

• depresija

• alkoholis

SAVIŽUDYBĖS IR SPAUDA, .

• Nuo seno žinoma, kad savižudybė gali būti užkrečiama.

• Knygos, straipsniai, pasakojimai – tai virsdavo epidemijomis.

• Verterio efektas. Savižudybės imitacijos efektas.

Savižudybė –tai tragiškai beviltiškas bandymas spręsti savo sunkumus.

Dažniausia tai – PAGALBOS ŠAUKSMAS

KAIP BENDRAUTI JEI …

• rasti pokalbiui vietą

• skirti laiko

• k l a u s y t i

įdėmiai, įsijausti, rodyti supratimą,

gerbti nuomonę, kalbėti atvirai,

KO NEDARYTI

Nenutraukti per dažnai

Nesikarščiuoti

Neparodyti, kad esi užsiėmęs

Nesidėti globėju

Nesakyti neaiškių pastabų

Neužduoti sunkių klausimų

Išklausyk nuoširdžiai ir šiltai, elkis pagarbiai, įsijausk, pasitikėk

PAGALBOS ŠALTINIAI

• Šeima

• Draugai

• Bendraminčiai

• Krizių centrai

• Dvasininkai

• Sveikatos priežiūros specialistai