Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai

Mitai apie elgesio ir emocijų sutrikimus ( EES).

Mitai .Aplinkiniai žmonės nepastebi daugelio vaikų, turinčių emocijų arba elgesio sutrikimų. Faktai. Daugelį ees turinčių vaikų, išsiskiriančių agresyvumu arba atsiribojimu, pastebėti yra lengva. Mitai. EES turintys moksleiviai paprastai būna labai protingi. Faktai. Palyginti nedaugelio ees turinčių moksleivių intelektas yra aukštas, iš tikrųjų daugelio IQ yra žemesnis už vidutinį. Mitai. Drovūs ir neramūs vaikai yra sunkiau pažeisti negu tie, kurių elgesys yra perdėtai agresyvus. Faktai. Agresyvūs vaikai turi mažiau galimybių pprisitaikyti socialinėje aplinkoje, be to nedidelį tikimybė, jog jie suaugę bus psichiškai sveiki. Drovūs turi daugiau galimybių gauti darbą, jį išlaikyti, įveikti savo problemas. Mitai. Daugeliui ees turinčių vaikų reikia mažai varžančios aplinkos, kurioje jie galėtų jaustis priimami ir sykiu priimti save tokius, kokie jie yra. Faktai. Tyrimai rodo, kad naudingiausia yra griežtai struktūruota ir labai aiškiai prognozuojama aplinka. Mitai. Su ees vaikams, spręsti jiems kilusias problemas gali padėti tik psichiatrai, psichologai ar socialiniai darbuotojai. Faktai. Daugelis pedagogų ir tėvų ggali išmokti, kaip efekt. Padėti ees vaikams. Tačiau daugeliui jų reikia dar prof. Pagalbos.

Mitai. Nepageidaujamas vaiko elgesys yra tik simptomas; tikrosios problemos slypi vaiko psichikoje. Faktai. Problema yra vaiko elgesys ir jo soc. Kontekstas.

EES apibūdinimas

Emocinis ir elgesio sutrikimas t.y. būklė, kkai ilgą laiko tarpą aiškiai pasireiškia vienas ar keli ugdymo požymiai, trukdantys ugdymo veiklai: -nesugebėjimas mokytis, kurio negalima paaiškinti nepakankamu intelektu,, sensoriniais ar sveikatos veiksniais; -nesugebėjimas užmegzti ir išlaikyti pasitenkinimą teikiančių santykių su bendraamžiais ir mokytojais; -netinkamas elgesys ar jausmai normaliomis sąlygomis; -bendra, viską persmelkianti bloga nuotaika ar depresija; -fiziniai simptomai arba baimės, susijusios su mokyklos personalu ar mokyklos problemomis.

Bower apibrėžimas: EES sutrikimas t.y. pastovus ir ryškus reagavimas į savo aplinką, socialiai nepriimtinu, arba asmenybės vystymuisi nepalankiu būdu.

Antras apibrėžimas 1990m. Terminas ,,emociniai arba elgesio sutrikimai“ nurodo sutrikimą, pasireiškiantį elgesio ar emocinėmis reakcijomis mokykloje, ryškiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros bei etninių normų, kurios daro neigiamą įtaką ugdymo veiklai. Tokio pobūdžio sutrikimas nėra tik laikina, tikėtina reakcija į stresą keliančius aplinkos įįvykius; nuolat pasireiškia 2 skirtingose srityse, viena jų susijusi su mokykla., nepasiduoda tiesioginei bendrojo ugdymo intervencijai.

Psichinės sveikatos pagrindiniai kriterijai

1. Didžiąją laiko dalį yra patenkintas ir laimingas; 2.Ar asmuo yra pajėgus sukurti ilgalaikius ir pozityvius santykius su kitais žmonėmis; 3.Žmogus tiksliai suvokia savo realybę; 4.Gali taip organizuoti savo veiksmus ir mintis, kad pasiekti savo norimų tikslų. 5.Pasiekimų lygis atitinka vaiko sugebėjimus, intelektą, jo galimybes. 6.Teigiamas savęs vertinimas; 7.Žmogaus elgesys atitinka to amžiaus ir dar lyčiai keliamus reikalavimus

EES klasifikacija

Daugelis psichologų ir pedagogų siūlo llabiau pasitikėti individualiu vaiko elgesio bei situacinių veiksnių įvertinimu negu tradicine diagnostikos klasifikacija. Apžvelgiame 4 klasifikacijas. 1)DSM-III-R. Sudarytas JAV. Diagnostika, aprašai, vadovas. Diagnostinis statistinis metodas.

2)TLK-10. Psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Pasaulinės sveikatos org. 1992. TLK –tarptautinė ligų klasifikacija. Joje smulkiai aprašyti sutrikimai.

3)Pagal Achenbach T.M. Fedelbrock, 1983.

Į 2 grupes: Internalūs sutrikimai( depresija, nerimas, somatizacija, atsiribojimas); Ekstremalūs sutrikimai(dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS), Agresyvumas, delinkventinis elgesys. Internalus sutrikimas –tai toks elgesys ar emocijos, kurios yra pernelyg kontroliuojamos, konfliktai dažniausiai vidiniai. Šie sutrikimai susiję su vidinėmis būsenomis, ir t.p. problemos dažniausiai yra nukreiptos į save.

Depresija-t.y. nuotaikos sutrikimas. Požymiai: išnykę ar sumažėję interesai, Ankedonija(nieks nėra malonu), krenta darbingumas, miego sutrikimai, apetito stoka. Gali būti somatinių skundų.

Nerimas –neapibrėžtas grėsmės jausmas, kylantis dėl realaus ar įsivaizduojamo pavojaus.

Somatizacija-tai daugybiniai somatiniai nusiskundimai, kurie neturi realaus pagrindo.

Atsiribojimas-vaikas kuris pasyvus, nelinkęs bendrauti, linkęs pasitraukti iš situacijos, silpni socialiniai interesai, nebrandumas. Gali išsivystyti į šizofreniją, autizmą, subdepresinė būklė.

Eksternalūs sutrikimai. Kaip per silpnai kontroliuojamos emocinės ir elgesio reakcijos. Konfliktai dažniausiai būna išoriniai, nukreipiami į kitus žmones, aplinką.

Hiperaktyvumui diagnozuoti išskirta 14 kriterijų, kurie išskirti į 3 grupes: 1)dėmesio problema, 2)impulsyvumui nustatyti; 3)hiperaktyvumas-padidėjęs aktyvumas. Turi būti diagnozuoti ne mažiau 8 kriterijai.

Agresija –t.y. siekimas pakenkti kitiems fiziškai arba psichologiškai. Agresija yra l. Dažna reakcija įį frustraciją. Delinkventinis elgesys- t.y. normų neatitinkantis elgesys, kuris traktuojamas kaip baustina veikla arba nusikaltimas.

4klasifikacija

Pagal D.R.Peterson 1987m. Šios dimensijos:-elgesio sutrikimas; -socializuota agresija; -dėmesio problemos, nebrandumas; -nerimas; -atsiribojimas; -psichozinis elgesys; -didelis motorinis aktyvumas.

Elgesio sutrikimas, jam priskiriama, kai vaikas siekia dėmesio, gadina daiktus, erzina kitus, pykčio priepuoliai, mušimai, kaprizai.

Soc. Agresija –vaikas vagia drauge su kitais, yra ištikimas delinkventinio elgesio draugams, bėga iš pamokų su kitais, turi blogų draugų, atvirai prisipažįsta negerbiąs moralinių vertybių ir įstatymų. Dėmesio problemos-vaikas negali ilgai išlaikyti dėmesio, silpna jo dėmesio koncentracija, yra lengvai išblaškomas, lengvai atitraukiamas nuo atliekamos užduoties, atsakinėja negalvodamas, yra inertiškas, lėtai juda, mieguistas.

Nerimas-atsiribojimas-vaikas drovus, greitai susigėsta, perdėtai jautrus, lengvai pažeidžiamas, nuolat ko nors bijo, neramus, prislėgtas, visada liūdnas. Didelis motorinis aktyvumas -vaikas neramus, nenusėdi vietoje, įsitempęs, negali atsipalaiduoti, perdėtai šnekus.

L.svarbu, kad būna kelios dimensijos.

EES paplitimas

JAV 2pr.-

sunkių emocinių sutrikimų; ir 10pr. Turinčių ryškiai išreikštų problemų.

Eksternalios problemos labiau būdingos vaikams iš žemesnių soc. Sluoksnių. Eksternalių problemų turi daugiau vyrų 4/1. Tendencijos keičiasi paauglių tarpe. Mergaitėms internalūs sutrikimai 3/1. Išsiskyrimas atsiranda tik paauglystėje. Viena iš priežasčių –hormoninė. T.p. mergaitėm suamžiumi didėja neurotiškumas, o berniukam-savireguliacijos, asmenybės nebrandumo.

Nusikalstamas elgesys 3pr. T.p. yra skirtumai tarp lyčių. JAV 2-4 atvejų 10000gyventojų, l. Sunkių atvejų (šizofrenija, autizmas), 2-5 berniukų, 1-ai mergaitei.

EES ppriežastys

-Biologinės; -nepalankūs santykiai šeimoje; -netinkama kultūrinė įtaka/ ugdymas.

Sunkesni sutrikimai turi biologinį pagrindą. Paveldėjimas( disleksija 6;15 genai); Įvairios smegenų ligos; įvairių toksinų įtaka; įvairios gimdymo traumos; įvairios smegenų būklės; sklaidos sutrikimai; netinkama mityba. Nustatyta, kad dėmesio sutrikimai ir hiperaktyvumas, jiem turi įtakos minimalios smegenų disfunkcijos. Paveldėjimas t.p. turi įtakos šizofrenijai.

X chromosoma turi įtakos autizmui, šizofrenijai, dėmesio tr., hiperakt. Autizmas siejamad su galimais smegenų pažeidimais. Smegenų kamieno disfunkcijom.

Įgimtas elgesio stilius jis priklauso nuo paveldėjimo, t.p. nuo bendro vaiko išsivystymo, persirgtų ligų, smegenų būklės, vaisiaus būklės nėštumo metu. Įgimtas biologinis elgesio stilius moks. Vertinamas kaip rizikos faktorius.

Įgimtas elgesio stilius pagal A.Thomas. tiriamas ką tik gimęs vaikas. 1.Aktyvumo lygis(kaip juda, valgo, miega). 2.Ritmiškumas.(galimybė numatyti kada vaikas valgys, tuštinsia).3.Siekimas/atsiribojimas.T.y. dimensija, kuri priklauso nuo to, kaip vaikas atsako į naujus stimulus.4.Adaptyvumas.Rodo kaip greit vaikas prisitaiko prie naujos aplinkos. 5.Jautrumo slenkstis. 6.Nuotaika. Apibrėžiamas vaiko pasitenkinimo lygis, draugiškumas. 7.Reakcijų intensyvumas-t.y.energijos kiekis, kuris yra išeikvojamas tam tikram reagavimui. 8.Blaškumas-t.y. savybė, kiek dažnai pašalinis arba nereikšmintas stimulas gali sukelti vaiko reakciją. 9.Dėmesio patvarumas-t.y. laiko tarpas, kurį vaikas gali sukoncentruoti ir palaikyti tam tikrą aktyvumą.

Įgimtas elgesio stilius nepalankus- didina riziką atsirasti elgesio sutrikimams, jei tam susidarys tam tikros sąlygos. Didžiausia rizika-3 dimensija, jei vaikas negatyviai reaguoja į stimulus ar atv.

4d-jei vaikas negali greit prisitaikyt prie pakitusios aplinkos. 6d-jei vyrauja neigiamos nuostatos, 7d-l.intensyvus reagavimas į trikdančius dalykus. Šių keturių dimensijų rinkinys rodo didelę riziką. Ji dar padidėja, jei yra genetinių nesklandumų.

Šeimos veiksniai

V-o šeima yra artimiausia aplinka, turinti įtaką vaiko socializacijai. Formuojasi santykių modelis.

Jei šeimoje neigiamų faktorių yra ne vienas tuo pačiu metu, dar susigrupavusių su kitais veiksniais (ekonominė situacija, etinė ir t.t.) tai gali turėti įtakos.

Patologinė sąveika šeimoj (nesveika šeima)

Vienas iš faktorių –vaiko elgesio kontrolės būdai- tėvų auklėjimo stiliai. Svarbios ssavybės- vaiko kontrolės ir vaiko meilės faktoriai.

Vaiko valdymo stiliai: 1.Autoritetinis. Pagarbus santykis , tėvai vaikui yra autoritetas.

Pagarbus santykis. Jei valdo autoritetu –bando patarti, išaiškinti. Vaikai reaguoja į įv. Soc. Dalykus, yra kompetentingi, patenkinti gyvenimu, socializuotas elgesys, brandus moralumas. Vaikai pasižymi geresniais veiklos ar mokymosi rezultatais. Gerai save vertina. 2.

Demokratinis. Taisyklės. Sutarimas. Vaikams būdingas prosocialus elgesys, neblogi mokymosi pasiekimai, gana aukštas savęs vertinimas, moralus elgesys. 3. Autoritarinis. Taisykles nustato vienas žmogus. 4.Viską leidžiantis. Kada taisyklių nėra. Prie 3-4 stilių: Vaikai ddažnai socialiai nekompetetingi, agresyvūs, būdingas socialinis atsiribojimas. Tai l. Dažnai sukelia vaiko agresyvumą, nes t.y. vaiko emocijų frustracija. Džoni Bolvi –vienas iš prieraišumo teorijų tyrėjų. 6-30mėn. Vaikas mokosi pasitikėti savim. Formuojasi viltis ir pasitikėjimas kitais. Juos nutraukus –anaklitinė depresija. Sv. PPrieraišumui formuotis: – atsižvelgimas į vaiko poreikius; -emocinė vaiko stimuliacija.

T.p. nepalankiai veikia vaiko emocinis perstimuliavimas. Arba dramatiškas reagavimas.

Kiti rizikos faktoriai: daugelis vaikų, turinčių emocinių sutrikimų yra iš šeimų, kuriose nėra patenkinami vaiko emociniai, kartais ir fiziniai poreikiai. Labai dažnai EES atsiranda, kai vaikas yra jį traumuojančiuose santykiuose. Tai turi dramatiškas pasekmes. Kita išvada EES: l. Dažnai ees yra reakcija į tėvų elgesį, ar kt. Šeimos problemas. Pvz.: jei tarp tėvų konfliktai, neliečiantys vaikų tai mergaitėms paauglystėje d. Atsiranda depresija. T.p. didelė rizika, jei šeimoje vienas ryškiai dominuoja. Vienas iš stiprių šeimos faktorių –tėvų netekimas, ypatingai motinos. Psichologinė prievarta- kritikavimas, lyginimas su kitais vaikais, vaiko nuvertinimas. Dar nepalankus faktorius –griežta disciplina šeimoje. pozityvaus pastiprinimo stoka.Jei ribojamos galimybės vaikui funkcionuoti savarankiškai. Didelė ppriklausomybė –kaltės jausmas, depresija.

Netinkama kultūrinė įtaka

Kadangi vaiko tam Tikros psichinės struktūros dar nėra susiformavusios, tai reikalavimams padidėjus, vyksta staigus šuolis. Dažnai problemos ne tik nemažėja, o su dideliu pagreičiu didėja. Didėja tos problemos, su kuriomis vaikas atėjo. Pirmiausia, reikia atsižvelgti į pirminį vaiko sutrikimą. Vaikas, kuris buvo gerai adaptuotas, neturėjo EES, atėjus į darželį kažkas sutrinka, taip nebūna. Skiriamos 5 specifinės klaidos susiję su ugdymo įstaiga: 1.Neatidumas vaiko individualumui. 2. Nepagrįsti laukimai vaiko atžvilgiu. Reikalavimai vaikui neturi būti nei pper dideli, nei per maži. Pirmiausia turim žinoti vaiko sugebėjimus visose srityse ir truputį padidinti reikalavimus. 3.Prieštaringi reikalavimai. 4.Neaiškūs nurodymai įgūdžiams susidaryti. 5.netinkamas pastiprinimas.

Ugdymo struktūra:

-fizinės aplinkos sutvarkymas; -tvarkaraštis, dienotvarkė; -tinkami ugdymo/mokymo metodai; -taisyklės klasėje/namie; -tinkamos komunikacijos formos; – stimuliacijos mažinimas.

Aplinka turi būti optimaliai parinkta. Daiktai turi būti skirti tik tai veiklai atlikti. Visi daiktai turi būti pastoviose vietose. EES vaikams yra reikalavimas, kad būtų pašalinti visi daiktai, stimuliuojantys vaiką. Svarbu, kad būtų paskirstytas apšvietimas. Svarbu atskirti mokomąsias, poilsio erdves. Stumdytis, grumtis galima tik ant tam skirto kilimėlio. Kol vaikas atlieka tikslingą veiklą, ant stalo turi būti tik priemonės, reikalingos tai veiklai atlikti. Su vaiku turi būti tiksliai sutarta kokiu laiku, kiek laiko daro. Sv., kad vaikas veiklą atliktų tuo pačiu laiku. Sv., kad laikas būtų tiksliai suplanuotas. Patalpa turėtų būti išklijuota danga, kad nesigirdėtų kitų žingsnių. Sodint į pirmą suolą. Lentynos, spintos, turi būti uždaromos. Sunkiais atvejais naudojamos spec. Kabinos. L. Dažnai problemos yra tos, kad mokymas neturi aiškios struktūros, taisyklių. Tada vaikas skatinamas elgtis chaotiškai.

Vaikų su EES pagrindiniai elgesio valdymo principai

Visą vaiko elgesį galima suskirstyti į: nepageidaujamą ir pageidaujamą..

1.Pageidaujamas yra skatinamas ir nepageidautinas slopinamas. Netinkamas pastiprinimas būna, kai neskatinamas vaiko pagr. Elgesys, ir gali būti nesąmoningai pastiprinamas netinkamas elgesys. TTinkamo elgesio korekcija: tinkamo elgesio skatinimas.

Elgesio skatinimo būdai: -savireguliacija; soc. Pastiprinimas; -elgesio modeliavimas; -sutarties sudarymas; -pastiprinimas veikla; -žetonai; -materialinis pastiprinimas; -pastiprinimas maistu; -taktilinis ir sensorinis pastiprinimas;

Elgesio slopinimo būdai: diferencijuotas pastiprinimas; -reakcijų gesinimas; -žodinė versija/baudimas; -pertraukos; -korekcija; -fizinė versija/baudimas;

2.Keičiant, koreguojant elgesį svarbiausia eiti nuo silpnesnių iki stipresnių technikų.

Savireguliacija-skatinti vaiką sekti ir reguliuoti savo elgesį. Soc. Pastiprinimas – žodiniai pagyrimai, ženklai. Elgesio modeliavimas –stebėdami elgesį mokosi.

Sutarties sudarymas- tai sutartis su vaiku dėl jo elgesio.

Punktai: 1.Pageidaujamas elgesys. 2.Sąlygos, kuriomis pagirtinas elgesys turi pasireikšti. 3.Pag. elgesio nustatymo kriterijai.

4.Pastiprinimas. 5.Elgesio sutarties dalyvių parašai. 6. Sutarties data.

Tai raštiškas suaugusiojo susitarimas su vaiku. Paprastai sudaro pats, vaikas, vaiko tėvai, pedagogai, neturi trukti ilgą laiką.

Pastiprinimas veikla. Nemėgstama stiprinama mėgstama. Žetonais. Kada vaikas už gerą elgesį renka tam tikrus žetonus, saulutes ir pan. Surinkęs gali iškeisti į kažkokią tai privilegiją.

Materialus pastiprinimas –bet kokie daiktai. P.maistu –ypatingai protiškai atsilikusiems.

Sensorinis –su maloniais kūniškais pojūčiais.

Slopinimo technikos: diferencijavimo arba skirtingas. Skirtingas, kai skatinama už gerą elgesį. Pvz.: jei norim, kad nesimuštų, skatinam, kad nesimuštų. Reakcijų gesinimas. Jeigu mušas su kitais, žinot ko jis siekia. Jis turi to negauti. Turim užblokuoti ko vaikas tikisi.

Žodinė versija –kai vaikui pasakoma kažkas nemalonaus. versija –nemalonus.

Pertraukų m. –taikoma, kai vaikui kilo nepageidaujamas elgesys. Vaikas tuo metu pašalinamas ((išvedamas) iš grupės.

Korekcija –kai vaikas įtraukiamas į pasekmių likvidavimą.

Fizinis baudimas –vaikui fiziškai padaroma kai kas nemalonaus.

Socialinių įgūdžių lavinimas.

Lavinant socialinius įgūdžius, siekiama, kad antisocialini besielgiantys moksleiviai įgytų įgūdžių, būtinų, norint išvengti savo bendraamžių ir suaugusiųjų, atstūmimo. Šiems poreikiams tenkinti sukurtos kelios socialinių įgūdžių programos. Visos jos yrs panašios apimties, jose numatytas modeliavimas, žaidimas pasiskirstant vaidmenimis, elgesio ir metapažinimo strategijų lavinimas (pvz. Savikontrolė, savęs vertinimas, savęs pastiprinimas ir pan)., grįžtamasis ryšys bei pastiprinimas.

Į programos, skirtos lavinti socialinius įgūdžius, panašios programos pykčiui valdyti ir agresijai pakeisti. Viena šių programų, kurią sukūrė Golsteinas ir Glickas (1987), moko moksleivius atsispirti anksčiau pyktį kėlusioms provokacijoms, įsisąmoninus savo reakcijas ir pasinaudojus savikontrole. Programą sudaro šie žingsniai: 1)paskatos – fiksuojami vidiniai ir išoriniai įvykiai, kurie kelia pyktį; 2)požymiai –nustatomi fiziologiniai veiksniai, rodantys, jog kilo pyktis. 3)priminimas –savarankiškai kartojamos frazės, kurios sumažina pyktį; 4)mažinimas- naudojamos strategijos, pvz., skaičiavimas atbuline tvarka, gilus kvėpavimas ir elgesio pasekmių apmąstymas; 5) kuriamos ir parenkamos pykčio bei agresijos alternatyvos; 6) įvertinana kontrolės nauda ir jos teikiami rezultatai.

EES prevencija

Mokykloje netinkamo elgesio prevencija: Taikyti bausmes, tegu ir lengvas, nėra rekomenduojama –geriau naudoti teigiamas strategijas. Nelsonas mano, kad planuojant prevenciją gali praversti struktūravimo sąvoka. Jie siūlo mokytojams kruopščiai įvertinti netinkamą elgesį sukėlusias aplinkybes, įskaitant fizinę aplinką, dienos

tvarkaraštį, taisykles ir tvarką, kurios turi įtakos elgesiui arba jam suteikia tam tikrą struktūrą.

Sunkumai susiję su EES ypač kalbant apie mažus vaikus. Daug vilties į juos dedama todėl, kad mažo vaiko socialinis emocinis elgesys yra gana lankstus, tad taikant prevenciją galima tikėtis sėkmingų rezultatų. Vaiko elgesys ypač priklauso nuo socialinės aplinkos sąlygų ir gali būti formuojamas suaugusiųjų, taigi pirminės prevencijos tikslas –užtikrinti kelią, kad neiškiltų sunkių elgesio problemų, galimybės atrodo milžiniškos. Jei tėvai ir ped. Galėtų išmokti veiksmingų vaiko valdymo įįgūdžių, galbūt, daugeliu atveju EEs galima būtų išvengti. Be to, galima spėti, kad jei tėvai ir ped. Turėtų šių įgūdžių, EEs vaikų būklė nustotų blogėti (tai antra prevencija). Kokia intervencijos programa yra tinkamiausia, nustačius, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas yra pernelyg agresyvus arba užsidaręs? Į elgesį orientuota intervencija yra l. Veiksminga. Jei vaikas agresyvus, už tokį savo elgesį jis negauna socialinio pastiprinimo. Mokslininkai nuolat ieško nebaudžiančių elgesio įveikimo būdų.

Galima nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikus, kuriems yra didelė rizika atsirasti EEs. Šiems vvaikams palyginti su bendraamžiais, būdinga ypač didelė agresija ar socialinis atsiribojimas. Juos reikia kuo anksčiau identifikuoti, o jų tėvai ir mokytojai turi išmokti, kaip išugdyti šių vaikų pagrindinius įgūdžius ir išmokti valdyti jų problemišką elgesį pozityviais būdais. Jei vaikų EES nnustatomi l. Aukšti, taikoma intensyvi, ilgalaikė bei įvairiapusė intervencija. Tada yra didelė tikimybė, kad jų būklė pagerės ir toliau elgesys formuosis normaliai.

Tyrimai parodė, kad praktikoje ankstyvoji intervencija iš esmės yra netaikoma. Ji pradedama taikyti po kelerių metų, pastebėjus, kad vaiko elgesys yra sutrikęs. Pagrindinės priežastys kodėl ankstyvoji intervencija taikoma retai: 1)baimė dėl ,,etikečių“ klijavimo, 2)aplaidus požiūris į tolimesnę vaiko raidą, ankstyvųjų EES požymių nepastebėjimas. Prevencija –tai kažko darymas, kažkokių priemonių bei veiksmų ėmimasis, kad EES sutrikimai neatsirastų.