Emocinis intelektas

Taigi, kas yra tas emocinis išprusimas? Tai yra:

Savęs suvokimas. Kai supranti, ką konkrečiu metu jauti. Sugebėjimas tiksliai įvardinti jausmus ir su kitais kalbėti apie juos. Empatija ir užuojauta. Sugebėjimas suprasti kitų emocijas ir užjausti. Balansas. Sugebėjimas daryti sprendimus remiantis sveika emocijų ir proto pusiausvyra. Atsakomybė. Priimti atsakomybę už savo jausmus ir laimę. Negalvoti, kad kitų veiksmai „privertė“ jus kažką jausti.

Kodėl tai svarbu?

+ Raktas į emocinį išprusimą yra suprasti ir „priimti“ jausmus. Priimti jausmus reiškia suprasti žmogaus individualumą ir padėti jjam priimti save tokį, koks jis yra. O savęs priėmimas yra savigarbos esmė. Kai yra patenkinami mūsų emociniai poreikiai, mes geriau jaučiamės ir esame produktyvesni, kantresni, atviresni, kūrybingesni, lankstesni, t.t.

– „Nepriimti“ jausmų reiškia atmesti, ignoruoti, tyčiotis, teisti arba sumenkinti kitą arba save. Kaip dažnai girdime „Neturėtum taip jaustis.“ „Tu per jautri/jautrus, perdedi.“ Tai blogiausias elgesio su jausmais būdas, žudantis pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą bei individualumą ir sukelia daug negatyvių pasekmių, pvz. agresyvumą, pyktį, uždarumą, nelankstumą,. nepakantumą, baimę, nuobodulį, apatiją, išnaudojimą, t.t.

Žmogus ssu aukštu EQ

Gali išreikšti savo jausmus aiškiai, pradėdamas sakinį žodžiais „Aš jaučiu.“

Nebijo reikšti savo jausmų. Jo mintyse nedominuoja tokios neigiamos emocijos, kaip baimė, rūpesčiai, kaltė, gėda, nusivylimas, beviltiškumas, priklausomybė, ir t.t.

Supranta neverbalinius signalus. Jausmus derina su logika, protu iir tikrove.

Turi tvirtą vidinį motyvacinį pagrindą (jėga, turtas, statusas, garbė ar pripažinimas nėra pagrindiniai jo elgesio motyvai). Yra optimistas. Domisi kitų jausmais. Nėra sukaustytas baimių arba rūpesčių. Gali identifikuoti daugybę jausmų, jaučiamų tuo pačiu metu.

Žmogus su žemu EQ

Nesiima atsakomybės už savo jausmus, kaltina kitus. Negali įvardinti ką jaučia.

Negali suprasti savo jausmų priežasties, dėl to linkęs kaltinti kitus. Linkęs pulti, kaltinti, įsakinėti, kritikuoti, pertraukinėti, pamokslauti, nurodinėti, teisti, atmesdamas kitų idėjas.

Linkęs nesidalinti informacija su kitais, meluoja apie savo jausmus. Perdeda arba sumenkina jausmus. Neatlaidus. Uždaras. Nepasitikintis ir gynybiškas, sunkiai pripažįsta klydęs, nelinkęs apgailestauti ar atsiprašyti. Rigidiškai laikosi savo įsitikinimų, nepriima naujų faktų. Nejaučia kaip jo veiksmai veikia kitus. Nesiklauso. Pertraukinėja kitus. Domisi tik faktais, o ne jausmais.

Emocinis iišprusimas:

nėra vien jausmų reiškimas arba jų supratimas. Tai yra savo jausmų valdymas tam, kad galėtumėte juos tinkamai ir efektyviai išreikšti. nėra tik „buvimas maloniu“. Tai yra galėjimas tinkamai pasakyti net ir nemalonią tiesą. nėra jausmų slopinimas ar kontroliavimas. Tai yra tinkamas jausmo išreiškimas tinkamu metu. nėra vien savęs tobulinimas. Emocinio išprusimo faktoriai yra tiesiogiai susiję su verslo sėkme. neįgyjama greitai. Greitai galima išmokti dirbti kompiuterio programa Word arba Excel. Išmokti valdyti pyktį reikia daug laiko ir pastangų.

Penkių žingsnių planas kkaip valdyti jausmus:

1. Identifikuoti pagrindinius jausmus. Ką aš jaučiu?

2. Identifikuoti jausmų priežastis. Kodėl aš taip jaučiuosi?

3. Pasiklausti, „Kas padėtų man/Tau jaustis geriau?“

4. Sugalvoti galimų veiksmų / elgesio variantus.

5. Pasirinkti geriausią variantą.

Kas tos emocijos?

Emocijos yra mūsų gyvenimo dalis. Bet kada galime sakyti: man liūdna arba linksma, baisu arba nuobodu. Kiekvienas bent kiek mus liečiantis įvykis sukelia emocijas. Kita vertus jos labai veikia mūsų elgesį, daugiau ar mažiau lemia mūsų gyvenimo įvykius.

Kas sudaro emocinį intelektą?

Atpažink. Pirmiausia emocinis intelektas – tai gebėjimas įsisąmoninti savo emocijas ir pajausti, ką jaučia kiti žmonės. Ne visi mes galime tiksliai pastebėti, ką patys jaučiame tam tikru momentu. Dar didesnė mįslė – kaip be žodžių atpažinti kito žmogaus jausmus?

Net ir kalbėdamiesi žmonės dalinasi ne tik mintimis – jausmai yra neatsiejamas mūsų palydovas, kad ir kur būtume, kad ir ką darytume. Jie lydi mūsų mintis, veiksmus, nuspalvina bendravimą su kitais žmonėmis. Įsisąmoninę ir išmokę atpažinti savo jausmus galėsime lengviau atpažinti įvairias kitų žmonių emocijas.

Suprask. Emocinis intelektas – tai sugebėjimas ne tik atpažinti, bet ir suprasti savo ir kitų žmonių jausmų reikšmę, jų kitimą. Tai teikia daug pranašumų: mes gauname kur kas daugiau informacijos apie tai, kas vyksta mumyse ir aplinkiniame pasaulyje, gerokai daugiau sužinome apie žmones, su kuriais bendraujame, nnei tuomet, kai nekreipiame dėmesio į emocijų teikiamą informaciją. Emocijos dažnai papildo, o kartais visai pakeičia mūsų žodžių prasmę, todėl jų nesuprantant skurdėja bendravimas, o kartais tai sukelia didelius nesusipratimus.

Vienas iš pirmų dalykų, ką galime padaryti, kad išmoktume tiksliau atpažinti ir suprasti jausmus – parodyti savo jausmus ir leisti juos reikšti kitiems žmonėms. Taip galėsime geriau pažinti kitus ir leisti jiems pažinti bei suprasti mus. Jei supykstate, tai ir sakykite, kad pykstate, o ne kaltinkite blogą orą ar pavaldinį, gadinančius jums nuotaiką. Jūsų jausmai yra pirmiausiai jūsų, o ne kieno nors kito; prasta nuotaika taip pat yra jūsų, o ne blogų oro sąlygų ar pavaldinio elgesio pasekmė. Jei jus slegia artėjantis sudėtingas susitikimas su klientu, tai nebijokite prisipažinti, kad nerimaujate. Tai padės šiek tiek atsipalaiduoti ir išlaikyti atviresnius santykius su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, savo sekretore; jai nereikės spėlioti, kas sukėlė jūsų irzlumą – neskanūs pietūs, kliento skambutis, jos pačios veiksmai ar dar šimtai kitų priežasčių.

Panaudok. Atpažink, suprask ir panaudok tai, ką sužinojai iš emocijų kalbos. Kaip minėjau, jausti nėra blogai, o greičiau priešingai: jausmai papildo ir pakoreguoja informaciją, kurią gauname iš tiesioginės žmonių kalbos ar elgsenos. Mūsų pačių jausmai mus perspėja apie tokius dalykus, kurių negalime iš karto ppamatyti, ir tik vedami “šeštojo jausmo” (aišku, jeigu juo pasitikime ir jo paisome) juos sugebame atrasti.

Valdyk. Norint veiksmingai naudoti emocijas savo gyvenime, reikia mokytis jas valdyti. Tačiau tai nereiškia, kad emocijas būtina slopinti, kaip ilgai buvo manoma. Ypač darbinėje aplinkoje vienintelis pageidaujamas emocijų valdymo būdas buvo jų nuslopinimas. Anksčiau šis būdas atrodė pats parankiausias, nes emocijos buvo suvokiamos tik kaip trukdančios mąstyti ir kartu efektyviai atlikti darbą.

Dabar emocijos jau nebelaikomos kliūtimi, trukdančia logiškai mąstyti ir adekvačiai suvokti aplinką. Daug žmonių suprato ir patyrė, kad emocijos, jų supratimas ir valdymas dažnai ne tik netrukdo, bet padeda darbe: kai reikia atrasti sprendimus sudėtingose situacijose, kilus konfliktui, derantis, aptarnaujant klientus, parduodant ir t.t.

Taigi emocijų valdymas reiškia gebėjimą tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje parodyti arba neparodyti savo emocijų. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais atjautę klientą dėl nesėkmės galime lengviau išspręsti jo problemą, netgi jei šis klientas reiškia visiškai nepagrįstas pretenzijas. Nepamirškime, kad atskleisdami emocijas, o ne jas slėpdami įgyjame pranašumą.

Žymus emocinio intelekto tyrėjas D. Goleman teigia, kad žmonėms vis aiškesnė atrodo būtinybė pirmenybę teikti dorovės dalykams. Dabar toks metas, kai visuomenės audinys dryksta vis greičiau, kai godumas, prievarta ir dvasinė menkystė pūdyte pūdo mūsų bendruomeninio gyvenimo gėrį. Todėl toks svarbus emocinis

intelektas – jausmų gilumo, charakterio ir dorovingumo potraukio išraiška.

Plačiausiu požiūriu emocinis intelektas apibrėžiamas kaip asmenybės gebėjimas integruoti jausmus ir mąstymą, t. y. atpažinti ir suvokti emocijas ir jų reikšmę, jas asimiliuoti bei valdyti ir tuo remiantis samprotauti.

Pastaruoju metu ypač pabrėžiamas emocinio intelekto svarba. Mokslumas nepadeda žmogui pasirengti gyvenimui, išmokti tinkamai elgtis ištikus nelaimei, pasinaudoti netikėta galimybe. Aukštas intelekto koeficientas neužtikrina klestėjimo, prestižo arba laimės gyvenime. Mūsų mokyklos ir kultūra teikia pirmenybę žinioms, pamiršdamos emocinį intelektą. Kaip matematika iir skaitymas, taip ir emocinis gyvenimas reikalauja įgudimo ir išmanymo. Todėl taip svarbu ugdyti ne tik mąstymą, bet ir emocijas, jų suvokimą.

Mes turime du protus – vienas mąsto, kitas – jaučia. Šie du protai, emocinis ir racionalus, veikia persipindami, suliedami skirtingus pasaulio pažinimo ir mokėjimo elgtis jame būdus. Žmonės, nesugebantys įvertinti emocijų, negali jų valdyti. Jausmų atpažinimas – sugebėjimas juos įvardyti ir taip geriau suprasti – yra vienas svarbiausių emocinių įgūdžių.

Itin populiari tapo emocinio intelekto sąvoka – ji patraukė ttiek mokslininkų, psichologų, tiek visos visuomenės dėmesį. Visame pasaulyje išgarsėjo Danielio Golemano knyga, plačiajai visuomenei pasakojanti apie emocinį intelektą ir apie tai, kuo jis mums svarbus. Dažnai netgi teigiama, kad emocinis intelektas daugelyje žmogaus gyvenimo sričių yra gerokai svarbesnis nei lloginis mąstymas ar įprastinis intelektas, kuris ilgai buvo laikomas žmogaus sėkmės darbe garantija.

Apibendrinus įvairių autorių požiūrius, išskirtos dvi emocinio intelekto traktavimo kryptys. Pirmoji, plėtojama Mayerio ir jo bendradarbių, emocinį intelektą suvokia kaip sugebėjimus, antrosios krypties atstovai Bar-On, Goleman ir kt. į emocinio intelekto sampratą dar įtraukia ir asmenybės savybes. Plačiausiu požiūriu emocinis intelektas apibrėžiamas kaip asmenybės gebėjimas integruoti jausmus ir mąstymą, t. y. atpažinti ir suvokti emocijas ir jų reikšmę, jas asimiliuoti bei valdyti ir tuo remiantis samprotauti