Valingo dėmesio tyrimas

TURINYS

DĖMESIO APIBŪDINIMAS 3

VALINGAS DĖMESYS 4

VALINGO DĖMESIO IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE TYRIMO METODIKA 6

TYRIMO PROTOKOLAS 7

REZULTATŲ ANALIZĖ 9

IŠVADOS 11

NAUDOTA LITERATŪRA 12

PRIEDAS 13DĖMESIO APIBŪDINIMAS

Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) dėmesys apibūdinamas, kaip

„susitelkimas, apibūdinimas“. L. Jovaiša (1993) dėmesį apibūdina, kaip

kryptingo budrumo būsena, sąlygojančių moksleivių psichinių procesų ir

praktinės veiklos parengtį, sąmoningumą ir aktyvumą. Mokantis reikia itin

pastovaus koncentruoto dėmesio. Jį sukelia ir palaiko arba interesai

(nevalintas dėmesys), arba specialios pastangos įveikiant išsiblaškymą,

išorinius trukdymus (valingas dėmesys). Mokymo procese derinamas nevalintas

ir valingas dėmesys grindžiamas interesu. Mokymosi būdų kaitaliojimas

palengvina dėmesio įtampą, užtikrina iilgalaikį, pastovų dėmesį per pamoką.

Anot J. Lapės, G Naviko, dėmesys yra psichinės veiklos nukreipimas ir

jos sutelkimas ties tam tikrais objektais.

Dėmesys psichologijoje atlieka tris funkcijas:

1) Atrenka iš sudėtingos aplinkos tuos poveikius, kurie dėl tam

tikrų priežasčių yra reikšmingesni už kitus.

2) Koncentruoja ir palaiko psichines jėgas ties pasirinktais

objektais.

3) Reguliuoja išankstinį pasirengimą veiklai, jos vyksmą ir

pertraukimą.

Daiktai ir reiškiniai, į kuriuos nukreipta psichologinė veikla, yra

vadinami dėmesio objektais, o visa kita dėmesio fonu.

Dėmesio rūšys:

✓ Valingas ddėmesys turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti yra

reikalingos valios pastangos.

✓ Nevalingas dėmesys atsiranda be išankstinio tikslo, o jam

palaikyti nereikia pastangų. Jį gali sukelti išorinio ar vidinio

dirgiklio ypatybės, dažniausia stiprūs dirgikliai, ryški šviesa,

aštrus kvapas, intensyvus garsas, gali atkreipti emocijas

susijusias su suvokiamais objektais.

✓ Savaiminis dėmesys atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam

palaikyti nereikia pastangų.

Dėmesys skiriasi intensyvumu. Kuo dėmesys yra intensyvesnis, tuo

mažiau pastebimos fono ypatybės.

Dėmesio nuovargis pasireiškia – lėtėjančiu darbo tempu, dažnai daroma

daug klaidų. VALINGAS DĖMESYS

Toks sąmoningas veiklos iš anksto numatytas nukreipimas ir sutelkimas

į objektus, juos išskiriant iš daugelio kitų reiškinių, yra valingas

dėmesys. Svarbiausia yra aiškus tikslas ir norėjimas jį pasiekti. Jei

veiklos tikslas atitinka žmonių poreikius ir interesus, sukelia

pasitenkinimą, tada nereikia kokių nors ypatingų valios pastangų, nors

darbo būtų daug ir jį atlikti būtų sunku. Tačiau yra tokių darbų, kuriuos

būtina atlikti, nors tai monotoniški, nepatrauklūs, varginantys darbai,

kurių neatlikus negalima pasiekti norimo tikslo. Tokiems darbams atlikti

reikia nemažai valios pastangų. Valios pastangų reikia ir kliūtims bei

sunkumams nugalėti.

Valingas dėmesys gali būti nukreipiamas laisvai, kai jokie pašaliniai

veiksniai netrukdo atlikti veiksmą, taip pat ir tada, kai yra kliūčių. Jos

gali būti išoriniai dirgikliai (pašaliniai garsai, aplinkoje esantys ar

pasirodantys daiktai, žmonės), tam tikra organizmo būklė (liga, nuovargis),

įvairios pašalinės mintys, jausmai ir kt. Kliūtims nugalėti būtini

specialūs veiksmai, kad galėtume sutelkti dėmesį į atliekamus veiksmus. Kai

kada būtina pašalinti ar susilpninti išorinius dirgiklius. Geriausia tai

atlikti iš anksto pasirengus. Labai svarbu sudaryti įprastas darbo sąlygas.

Deja, ne visada galima pašalinti arba bent susilpninti neigiamą

pašalinį ppoveikį. Tokiomis sąlygomis sutelkti dėmesį padeda uždavinio

reikšmingumas žmogaus gyvenime, padarinių žinojimas jį atlikus, noras

pasiekti tikslą. Artimiausias veiklos rezultatas, kaip ir pati veikla, gali

būti neįdomūs, tačiau apskritai tai gali būti žmogui labai reikšminga.

Didelę reikšmę valingam dėmesiui palaikyti turi nuolatiniai interesai.

Kartais tuo tikslu atliekami specialūs veiksmai, primenama sau pačiam, kad

reikia būti labai dėmesingam, ypač kritiniais veiklos momentais.

Valingo dėmesio sutelkimas priklauso nuo veiklos organizavimo. Valingo

veiksmo pagrindas yra ryšiai, kurie susidarė žmogaus patirtyje tarp atskirų

uždavinių, žodinio jų formulavimo ir veiklos kryptį atitinkančių veiksmų.

Kiekvieną kartą, kai pakartotinai keliamas uždavinys, vėl aktualizuojami

tie ryšiai, kurie būtini veiksmams atlikti.

Valingo dėmesio nukreipimas į kokią nors veiklą ir jo sutelkimas

akivaizdesnis tos veiklos pradžioje. Mes nutariame atlikti kokį nors darbą,

paruošiame reikiamas priemones bei numatome veiksmų eigą, tačiau toliau

dirbant, ypač ilgiau trunkantį ir patrauklų darbą, dėmesys sutelkiamas be

jokių pastangų. Darbas tartum plaukia savo vaga. Dėmesys tampa nebe sąlyga

mūsų veiklai vykdyti, o jos padariniu ir būna nuolat sutelktas į veiklos

objektą.

Žmogus kalba tarsi savaime, nekontroliuodamas kiekvieno pasakymo,

pasakyto žodžio, tačiau kai norime savo kalbą kontroliuoti, sąmoningai

sutelkiame valingą dėmesį į tai, ką sakome. Kalba kartais tampa negyva,

lėta, formali. Tokiais atvejais neretai padaromos klaidos, vadinamieji

kalbos „liapsusai“, kurie neretai parodo tikrąsias kalbančiojo mintis,

palengvina tiesos iš ooponento išgavimą arba sukelia įtarimą, kad meluojama. VALINGO DĖMESIO IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE TYRIMO METODIKA

HIPOTEZĖ: ikimokyklinio amžiaus vaikai sunkiai išskiria nepatrauklių

daiktą iš patrauklių daiktų grupės.

UŽDAVINIAI: išsiaiškinti dėmesio savireguliacijos ypatumus,

nustatyti valingo dėmesio priklausomybę nuo veiklos.

TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 ikimokyklinės grupės vaikų 6 – 7

metų amžiaus. Iš kurių 6 mergaitės ir 4 berniukai.

PRIEMONĖS:

dešimt kortelių, kiekvienoje iš kurių nupiešti 6 – šių gyvūnų

atvaizdai.

Popierinė dėžutė, spalvotoms kartono juostelėms sudėti.

Kartono juostelės, spalvoti paveikslėliai, loto, kiti patrauklūs

daiktai.

UŽDUOTIES ATLIKIMAS: užduotis atliekama dviem serijomis. Pirmoji

serija: vaikui pateikiamos kortelės (10). Prašoma gerai jas apžiūrėti ir

išrinkti tas, kuriose yra kiškis ir vilkatas.

Protokole fiksuojamas užduoties atlikimo laikas ir tiriamojo elgesio

ypatumai.

Antroji serija: vaikui duodama nepatraukli užduotis – į dėžutę

sudėti spalvotas kartono

juosteles. Šalia dėžutės ir kartono juostų ant stalo išdėlioti, išmėtyti

paveikslėliai, domino ir kt.

Protokole fiksuojama užduoties atlikimo laikas ir tiriamojo elgesio

ypatumai.

Atliekant tyrimą ypatingą dėmesį reikia skirti į instrukciją. Jei

tiriamasis su užduotimis nesusidoroja, ar atlieka ją nenoriai, neteisingai,

būtina instrukciją pakartoti. TYRIMO PROTOKOLAS

Pirma užduotis: Ant stalo matai sudėliotas korteles su nupieštais

gyvūnėliais. Išrink tas korteles, kuriose yra kiškutis ir vilkas ir padėk

jas į šoną.

Antra užduotis: Ant stalo matai daug paveikslėlių, žaisliukų,

spalvotų juostelių, kaladėlių. Norėčiau, kad į dėžutę sudėtum kartono

juosteles.

|I |1 |45 s |Tiriamas įdėmiai apžiūri visas korteles ir |Atliko |

|is | | | | |

| |2 | |Išgirdus užduotį mokinys visų pirmą dėmesį | |

| | |s |nenoriai į dėžutę sudėjo kartono juosteles. | |

|II |1 |1 min 40|Pasakius tiriamajam užduotį iš pradžių |Atliko |

|is | | |atliko, tačiau blaškydamasis. | |

| |2 |2 min |Iš pradžių apžiūrėjo, palietė žaislus, o tik|Atliko |

|III |1 |40 s |Greitai, nesiblaškydamas atliko užduotį. |Atliko |

|is | | | | |

| |2 |1 min 15|Paėmė nuo stalo dėžutę, visus daiktus |Atliko |

| | |s |buvusius ant stalo sustūmė į dėžutę, o tada | |

|IV |1 |55 s |Užduotį atliko nesiblaškydamas. |Atliko |

|amas| |

| | |

|is | | | | |

| |2 |50 s |Tik išgirdęs užduotį, nesiblaškydamas |Atliko |

|V |1 |40 s |Įdėmiai klausėsi užduoties ir ją atliko |Atliko |

|is | | | | |

| |2 |30 s |Nekreipdamas dėmesio į pašalinius daiktus |Atliko |

|VI |1 |2 min |Tiriamasis labai blaškėsi, jautėsi |Atliko |

|is | | | | |

| |2 |1 min 35|Juosteles sudėjo nekreipdamas dėmesio į |Atliko |

| | |s |pašalinius daiktus, tačiau matėsi, kad | |

|VII |1 |50 s |Užduotį atliko labai susidomėjęs, sparčiai |Atliko |

|is | | | | |

| |2 |1 min |Matėsi, kad užduotis vaikui neįdomi, tačiau |Atliko |

|is | | |korteles, labai blaškėsi. | |

| |2 |1 min 10|Užduotį atliko, tačiau labai nenoriai, |Atliko |

| | |s |išsiblaškęs. | |

|IX |1 |1 min 25|Tiriamasis jautėsi nedrąsiai, todėl užduotį |Atliko |

|is | | | | |

| |2 |1 min 55|Išgirdęs užduotį susijaudino ir sutriko, |Atliko |

| | |s |apžiūrinėjo žaisliukus ir tik tada sudėjo | |

|X |1 |45 s |Labai greitai ir sparčiai atliko užduotį |Atliko |

|is | | | | |

| |2 |1 min |Pasikartojęs sau užduotį sudėliojo juosteles|Atliko |

Tyrimas buvo atliktas greitai, visas pasiruošimas ir tyrimo

atlikimas užtruko apie 30 min.

Pirmąją užduotį beveik visi vaikai atliko sparčiai, susidomėję

nupieštais gyvūnais. Antrąją užduotį įvykdyti sekėsi šiek tiek sunkiau,

nes vaikų dėmesį blaškė žaislai, kaladėlės, paveikslėliai. Tačiau vienas

tiriamasis šią užduotį atliko ypač išradingai: visus ant stalo buvusius

daiktus sustūmė į dėžutę ir tada išrinko nereikalingus daiktus.

Kiekybiškai apdorojant rezultatus suskaičiuotas vidutinis užduočių

atlikimo laikas.

[pic]

1 pav. Vidutinis užduočių atlikimo laikas sekundėmis

Atlikus užduotis buvo suskaičiuota vidutinis užduočių atlikimo

laikas, tai matyti 1 pav. kaip matyti paveiksle mokiniai greičiau atliko

pirmąją užduotį vidutiniškai per 74 s. Su antrąja užduotimi vaikams sekėsi

kiek sudėtingiau, ttai rodo ir užduoties atlikimo laikas. Atlikdami antrąją

užduotį vaikai labai blaškėsi, jautėsi nejaukiai, dėmesį traukė įdomesni

daiktai. Nors ši užduotis buvo neįdomi ir blaškė tiriamųjų dėmesį, tačiau

vaikai sau kartodami užduotį stengėsi ją atlikti. Tai rodo, kad vaikai

stengiasi atlikti visas jiems pavestas užduotis, nesvarbu ar tai įdomu, ar

ne.

Turint galvoje, kad tiriamieji yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, o

jų dėmesį sukaupti ilgesnei ir nepatraukliai veiklai yra sunku ir

sudėtinga, ši užduotis atlikta greitai ir koncentruotai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai:

o supranta užduotis, kurias prašoma atlikti;

o dauguma vaikų nebijo svetimo ir nepažįstamo žmogaus;

o atlikdami patinkančią užduotį nesiblaško ir stengiasi ją

atlikti kuo sparčiau;

o kai užduotis neįdomi stengiasi ją atlikti, nors dėmesį blaško

pašaliniai daiktai. IŠVADOS

Tyrimas patvirtino, kad:

o ikimokyklinio amžiaus vaikai sugeba sukaupti dėmesį;

o sugeba išskirti vieną konkrečią kortelę iš grupės kitų kortelių

vadinasi sugeba sukoncentruoti valingą dėmesį.

o sugeba koncentruotai ir greitai sudėti daiktus į nurodytą

vietą.

Tyrimo pradžioje buvo iškelta hipotezė, kad ikimokyklinio amžiaus

vaikai sunkiai išskiria nepatrauklių daiktą iš patrauklių daiktų grupės.

Atlikto tyrimo metu ši hipotezė dalinai pasitvirtino. Taip galima teigti,

todėl, kad atliekant užduotį vaikų dėmesį blaško pašaliniai daiktai, nors

išskirti nepatrauklius daiktus sugeba susikoncentravę ties užduotimi. NAUDOTA LITERATŪRA

1. Fürst M. (2000) Psichologija. Vilnius

2. Jacikevičius A. (1995) SSiela, mokslas, gyvensena; psichologijos

įvadas studijų pradžiai. Vilnius

3. Lapė J., Navikas G. (2003) Psichologijos įvadas. Vilnius

4. Legkauskas V. (2001) Psichologijos įvadas. Kaunas

5. Myers D. G. (2000) Psichologija. Poligrafija ir informacija.

Vilnius