Vaizdinės atminties apimties tyrimas

TURINYS

ĮVADAS 3

VAIZDINĖS ATMINTIES APIMTIES TYRIMAS 5

TYRIMO PROTOKOLAS 6

REZULTATŲ ANALIZĖ 8

IŠVADOS 9

LITERATŪRA 10

PRIEDAI 11ĮVADAS

Atmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be

atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų

orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti

sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir

asmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų. Atminties

netekimo atvejai kokių nors traumų metu, rodo, kad žmogus be atminties

nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reguliuojantį

automatą.

Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta vaizdine

medžiaga – vaizdiniais. VVaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu

nesuprantamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir

kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimo metu gaunamus objektų

vaizdus. Jie nuo suvokimų skiriasi tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais

neperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai

skirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Dar skiriami individualūs ir bendri

vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai.

Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnes ar mažesnes objektų grupes bendras

ypatybes.

Įspūdžių yra visokių : regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio, juslės.

Šie įvairūs įspūdžiai yra surizgę į daugiau ar mažiau sudėtingas

samplaikas – atvaizdus ir vaizdinius. Atsimenant sudėtingesnius dalykus,

komplikuotesnes įspūdžių samplaikas, gali kilti klausimas, kuriuos

įspūdžius lengviau atsimename – regėjimo, girdėjimo ir judesio.

Regimasis (optinis) – pirmasis atminties tipas. Šio atminties tipo

žmonių atsiminimuose dominuoja regimieji įspūdžių atsiminimai. Lengviausia

ir dažniausia įsimenama tai, kas buvo matyta. Šio atminties tipo mokinys

mokydamasis būtinai nori skaityti pats, nes geriau atsimena tai, ką yra

pats skaitęs, negu tai, ką yra girdėjęs. Mokytojo pašauktas atsakinėti

optinio atminties tipo mokinys pasakodamas tartum matyte mato, kuriame

puslapyje ir kurioje vietoje tai parašyta, koks ten šriftas, paveikslėlis

ar schema.

Antrasis atminties tipas – girdimasis (akustinis). Šio atminties tipo

žmonės geriausiai ir ryškiausiai atsimena girdėjimo įspūdžius. Akustinio

tipo mokinys mėgsta pats balsiai skaityti arba klausyti kitą skaitant, jam

svarbu girdėti tai ką mokosi. Girdimosios atminties žmogus lengviau

atimena melodiją, upelio čiurlenimą.

Trečiasis atminties tipas – judesiu (motorinis) šio atminties tipo

asmenys geriau atsimena tai, kas susiję su judesiais. Ypač daug šio tipo

atstovų yra tarp aklųjų. Iš prigimties aklas žmogus daiktų dydį bei padėtį

atsimena, kaip atitinkamus judesius.

Ketvirtas aatminties tipas – mišrusis. Šio tipo atsiminimų vyksme

vienodai kyla visų rūšių įspūdžių bei atvaizdų: regėjimo, girdėjimo ir

judesių.

Tačiau vien tik vienam atminties tipui priklausančiam žmonių išskyrus

ketvirtąjį, nes vieni žmonės geriau atsimena spalvą, paveikslą ir pan.

Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje,

atsiminimas ir užmiršimas. Įsiminimas priklausomai nuo tikslo gali būti

valingas ir nevalingas. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką

nors įsimena ar atgamina nesistemingai. Nevalingas atsiminimas yra

ankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Pagrindinį vaidmenį žmogaus

psichikoje vaidina valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogus

sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti

stengiasi

Prasmingas įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yra

suprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yra

nustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti.

Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma,

kad greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacija.i. Juo

labiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam labiau sekasi tai padaryti.

Antra svarbi įsiminimo sąlyga yra medžiagos kartojimas. Iš tikrųjų

esant kitoms lygioms sąlygoms, geriau įsimenama ta medžiaga, kuri buvo

daugiau kartų pakartota. Tačiau kartojimai mažiau produktyvūs, jei nėra

palankių motyvų, siekių medžiagą įsiminti. Be to tik racionaliai taikomas

kartojamas yra efektyvus.

Atsiminimų rūšys:

Atpažinimas – medžiagos atiminimas tik pakartotinai ją suvokiant.

Atpažįstama arba netvirtai įsiminta medžiaga, kurios savarankiškai įsiminti

dar nepajėgiama arba medžiaga dėl kartojimų trūkumo buvo pamiršta tiek, kad

savarankiškai prisiminti jau nepavyksta, o pakartotinai suvokiant –

atpažįstama.

Atgaminimu yra vadinamas medžiagos atsiminimas be pakartotinio jos

suvokimo. Atgaminimas gali vykti be sąmoningų pastangų, kai viena ar kita

atsitiktinė asociacija patraukia visą ryšių tinklą.

Atsiminimo lengvumas, greitumas ir tikslumas priklauso nuo įsiminimo

ir išlaikymo ypatybių. Idealios sąlygos atsiminimui susidaro tik tais

atvejais, kai: įsiminta įdomi medžiaga, ji buvo įsimenama planingai

panaudojant sėkmingo įsiminimo metodus, medžiaga buvo sistemingai

kartojama, atsiminimas remiasi asmenybės palankiai motyvacijai ir palydimas

malonių emocinių išgyvenimų. VAIZDINĖS ATMINTIES APIMTIES TYRIMAS

HIPOTEZĖ: 6 – 7 metų vaikų vaizdinės atminties apimtis yra didelė.

UŽDUOTIES TIKSLAS: Vaizdinės atminties apimties tyrimas atpažinimo

metodu.

TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 pirmos klasės mokinių, iš kurių7

mergaitės ir 3 berniukai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 6 – 7 metai.

PRIEMONĖS:

Du komplektai paveikslėlių po dvidešimt kortelių. Vienas komplektas

pagrindinis (ant šio komplekto kortelių atvirkščios pusės žymima A),

antrasis komplektas – pagalbinis (antroje pusėje žymima B)

UŽDUOTIES ATLIKIMAS: tiriamasis sodinamas už stalo. Jam sakoma, kad

turi stengtis atsiminti paveikslėlius tam, kad vėliau juos galėtų surasti –

atpažinti. Prieš tiriamąjį dedama pirmoji kortelė, po 30 sekundžių dedama

kita kortelė ir t.t. Baigus demonstruoti visą pagrindinį kortelių

komplektą, tiriamojo paprašoma nusisukti . jam nusisukus pagrindinis

komplektas kortelių sumaišomas su pagalbiniu ir įvairiai gerąja puse

paskleidžiamas ant stalo. Tiriamojo paprašoma atsisukti ir iš visų

paveikslėlių atrinkti matytu.

Tuo metu protokole žymimos visos tiriamojo elgesio apraiškos.

REZULTATŲ APDOROJIMAS:

1. tiriamojo atpažintų paveikslėlių skaičius;

2. atminties klaidos;

3. pastabos apie tiriamąjį;

4. atminties apimtis. TYRIMO PROTOKOLAS

Prima užduotis: Ant stalo bus dedamos kortelės, tu turėsi stengtis

jas įsiminti.

(Parodžius visas korteles paprašoma nusisukti)

Antra užduotis: Ant stalo matai išdėliota daug įvairiausių kortelių,

tu turi išrinkti tas korteles, kurias matei.

|otų |atpažintų |s |s | |

|lių |skaičius | | | |

|20 |15 |5 |75% |Ieškodamas matytų paveikslėlių |

|20 |20 |0 |100% |Tiriamasis labai tvirtai ilgai |

|20 |16 |4 |80% |Tiriamasis daug negalvodamas |

|20 |18 |2 |90% |Tiriamasis iš pradžių duoda po |

|20 |19 |0 |95% |Tiriamasis iš pradžių įdėmiai |

|20 |20 |0 |100% |Tiriamasis išgirdęs užduotį |

|20 |18 |2 |90% |Tiriamasis daug negalvodamas ima|

|20 |17 |3 |85% |Išgirdęs užduotį tiriamasis |

|20 |19 |1 |95% |Iš pradžių apžiūri visas |

|20 |19 |1 |95% |Apžvelgia visas korteles ir |

Tyrimas buvo atliktas greitai. Mokiniams kortelės buvo rodomos

vidutiniškai po 30 sekundžių kiekviena. Kai buvo pademonstruotos visos

kortelės, buvo atliekamas antras užduoties etapas, vaikai turėjo išskirti

iš sumaišytų kortelių (dviejų vienodų komplektų) matytąsias korteles.

Tokiu būdų buvo siekiama išsiaiškinti kokia yra jaunesniojo mokyklinio

amžiaus mokinių vaizdinės atminties apimtis.

[pic]

1 pav. Vaizdinės atminties apimties tyrimo duomenys

Tiriamiesiems buvo demonstruota 20 paveikslėlių. Tiriamųjų atpažintų

paveikslėlių skaičius parodė vaizdinės atminties apimtį.

Kaip matyti 1 pav. ttiriamųjų vaizdinės atminties apimtis yra 90,5

procentai, o tai parodo, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų vaizdinės

atminties apimtis yra didelė, kadangi šio amžiaus vaikai geba gerai

sukaupti dėmesį tam tikrai užduočiai atlikti. Vaikai sugeba atsiminti

matytus daiktus išskirti juos iš tokių pat paveikslėlių srauto. TTyrimo metu

vaikai nei vienas nesutriko, ant stalo pamatę po du vienodus paveikslėlius.

Tačiau vienas tiriamasis surinko 35 korteles ant stalo palikdamas tik 5

korteles. Iš visų surinktų kortelių 9 kortelių poros buvo vienodos. Šis

tiriamasis korteles rinko su džiaugsmu. Kiti tiriamieji neklysdami rinko

korteles, kurias matė, tačiau kai kurie tiriamieji ne visas korteles

išrinko.

Tyrimo metu tiriamųjų veikla buvo nesisteminga, nes korteles vaikai

rinko ne pagal demonstruotų paveikslėlių seką, o pagal tai kurį paveikslėlį

pirmiau pamatė, todėl nėra loginės sekos. IŠVADOS

Tyrimo metu paaiškėjo, kad

• pirmos klasės mokinių vaizdinės atminties apimtis yra didelė,

pasitaikančios atminties apimties klaidos yra labai retos;

• 6 – 7 metų amžiaus vaikai sugeba sukaupti dėmesį ir išrinkti tik

tas korteles, kurias matė.

Tyrimo pradžioje buvo išsikelta hipotezė, kad 6 – 7 metų vaikų

vaizdinės atminties apimtis yra didelė. Tyrimo metu ši hipotezė

pasitvirtino, nes vaikai sugeba sukaupti dėmesį ir paveikslėlių gausos

išrinkti tik matytus paveikslėlius. Nors tyrimo metu buvo padėta po dvi

tokias pat korteles, tačiau tiriamieji išrinko po vieną kortelę. Tai

parodo, kad vaikams užsifiksavo tik vienas toks paveikslėlis, todėl kito

tokio pat neėmė.

Atlikus tyrimą galima teigti, kad 6 – 7 metų mokiniai yra pilnai

pasirengę priimti mokomąją medžiagą ir ją įsisavinti, tik svarbu, kad ji

būtų perteikta vaizdiniu principu. LITERATŪRA

1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.

Vilnius. Mokslas.,1986

2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas

studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995

3. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993

4. Rimkutė J. Eksperimentinė psichologija. Vilnius, 1996