Regėjimo ir lytėjimo santykio suvokime aprašymas

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. ATLIKTO TYRIMO “REGĖJIMO IR LYTĖJIMO SANTYKIO SUVOKIME” APRAŠYMAS 6

1.1 TYRIMO METODIKA 6

1.3 REZULTATŲ ANALIZĖ 7

IŠVADOS 9

Priedai 10

LITERATŪRA 12

ĮVADAS

Kiekvienam žmogui tenka pergyventi daug įvairių jutimų. Jutimai yra

skirstomi į du skyrius išorinį ir vidinį. Prie išorinių juslių priskiriami

eterio bangų veikimas į regimąjį nervą kuris sukelia spalvos pojūtį; oro

bangų veikimas į klausos nervą – sukelia garso pojūtį; medžiagos dalelių

veikimas į uoslės nervą ir pan. Pagal šią akstinų rūšį turime penkis

jutimus: regėjimo, girdėjimo, skonio, uoslės ir lytėjimo jutimus. Savo

darbe aš aptarsiu regėjimo ir lytėjimo jusles.

Aplinkos daiktai veikia į mūsų akis, į jas lyg ir įsispausdami. Tokio

įsispaudimo išvada yra įspūdis. Sugebėjimas tuos akių įspūdžius priimti

vadinamas regėjimo jusle. Taigi regėjimo juslė yra psichofiziologinis

sugebėjimas priimti šviesos bei spalvų įspūdžius. Akims tarpininkaujant,

daiktai įsispaudžia į mūsų regėjimo juslę, kurios pagalba mes juntame

šviesos bei spalvų įspūdžius.

Mūsų organai daugiau ar mažiau geba prisitaikyti prie išorinių

akstinų. Dėl to jutimas priklauso ne tik nuo akstino rūšies, bet ir nuo to,

kiek mūsų organizmas prisitaiko tą akstiną priimti. Kai pereiname iš

šviesos į tamsą iš pradžių nieko nematome, bet greitai pradedame

prisitaikyti: mūsų akies lėliukės pradeda didėti, kad tik daugiau šviesos

patektų į akį. Iš pradžių lėliukė plečiasi lėtai, paskui greičiau: akys

prisitaiko maždaug per 20 min., o prisitaikymas prie šviesos įvyksta

maždaug per 3-4 sekundes.

Akies tinklelis ne visiems akstinams yra vienodai jautrus. Be to

jautri yra ne tik geltonoji dėmelė, bet ir visas tinklelis.

Trijų tipų regėjimo receptoriuose rasti trys skirtingi šviesai jautrūs

pigmentai, kurie reaguoja į mėlynąją, žaliąją ir raudonąją spektro dalis.

Šias spektro dalis atitinka mėlynai violetinė, žalia ir raudonai oranžinė

spalvos, jos vadinamos pirminėmis ir sudaro trijų dalių kodą, kuris, virtęs

elektriniu impulsu, nervų ataugomis pasiekia smegenis.

Kadangi nėra tokio ilgio bangų, kurios vienu metu veiktų mėlynai

violetinę ir raudonai oranžinę spalvą fiksuojančios kolbelės, purpurinės

(skaisčiai raudonos) spalvos spektre nėra.

Spalva nėra medžiagos savybė. Išorinis pasaulis – bespalvis, jį sudaro

bespalvė materija ir energija. Bet jis gali sugerti elektromagnetines

bangas. Kai šviesa patenka ant kokio nors kūno, dalis jos sugeriama, o

dalis atsispindi arba, jei kūnas skaidrus, praleidžiama. Kiek šviesos

sugeriama, priklauso nuo molekulinės kūno sandaros, t. y. iš šviesos

spindulio, kurį paprastai sudaro skirtingų dažnių bangos. Kitos bangos

atspindimos. Pasiekusios akies tinklainę regėjimo receptoriuose jos sukelia

elektrinius impulsus, kurie nervų ataugomis patenka į regėjimo centrą. Taip

matoma spalva. Tai, kas mums atrodo spalva, yra tik atspindima ar

praleidžiama šviesa. Taigi spalva egzistuoja tik kaip ją matančiojo

pojūtis.

Tinklainės ląstelės yra tokios jautrios, kad reaguoja net į spaudimą,

o smegenyse jų sužadinimą interpretuoja kaip šviesą. Be to, jos

išsiaiškina, kad šviesa ateina iš kairės, nes iš ten paprastai sklinda

šviesa, aktyvinanti dešiniąją tinklainės pusę.

Ilgai buvo manoma, kad spalvas visi žmonės mato vienodai. Bet XVIII a.

Pabaigoje anglų mokslininkas Daltonas išskyrė, kad spalvų jutimo atžvilgiu

ne visi žmonės lygūs: ne visi vienodai mato. Žmonės kurie negali skirti

spalvų vadinami daltonikais.

Yra pastebėta, kad pojūtis atsiranda ne tuojau pat, pradėjus veikti

akstinui – reikia tam tikro laiko.

Regėjimo ir girdėjimo juslės žmogaus dvasiai daug daugiau tarnauja

negu kitos trys išviršinės juslės. Uoslės skonio ir lytėjimo juslių

paskirtis yra iš vienos pusės apsaugoti organizmą nuo pavojų, ir iš antros

pusės ,patarti organizmui tai kas yra sveika.

Jeigu reikėtų atsisakyti kurio nors pojūčio, kurio jūs atsisakytumėte?

Jeigu galėtumėte pasilikti tik vieną pojūtį, kurį pasiliktumėte?

Lytėjimas būtų vienas iš reikalingiausių jutimų. Nuo pat gyvenimo

pradžios lyta yra nepaprastai svarbi mūsų raidai. Pavyzdžiui, neišnešioti

kūdikiai masažuojami rankomis greičiau priauga svorio ir greičiau

išleidžiami namo. Žiurkių jauniklių, atskirtų nuo savo motinų ir

neliečiamų, organizme išsiskiria mažiau augimo hormonų ir sulėtėja medžiagų

apykaita. Tai yra neblogas būdas palaikyti gyvybę tol, kol grįš motina,

tačiau, jeigu tokia būsena užtrunka, jauniklis nustoja augti.

Beždžioniukai, kurie gali matyti, girdėti, užuosti motinas, bet negali prie

jų prisilieti, yra beviltiškai nelaimingi. Daug laimingesni tie, kurie nuo

motinų yra atskirti sienele su skylėmis ir gali prie jų prisiliesti.

Įsimylėjėliai irgi trokšta prisilietimų – bučinių, glostymų, glamonių.

Lytos pojūtis yra mažiausiai keturių skirtingų odos jutimų – spaudimo,

šilumos, šalčio ir skausmo – derinys. Palietę įvairius odos taškus švelniu

plauku, šilta ar šalta viela, smeigtuko galu, pajusime, kad kai kurie iš jų

yra ypač jautrūs skausmui, kiti – šilumai, treti – šalčiui, dar kiti –

skausmui. Odoje yra kelių skirtingų rūšių specialių nervų galūnėlių. Ar tai

rodo, kad kiekviena rūšis yra kurio nors vieno pagrindinio odos pojūčio

receptorius, panašiai kaip akies kūgelių rūšys derinasi su pagrindinėmis

šviesos spalvomis? kad ir kaip būtų keista, bet nėra paprasto ryšio tarp

to, ką mes juntame tam tikrame taške ir specialių nervų galūnėlių rūšies.

Išskyrus spaudimo pojūtį, kurio receptoriai žinomi, šilumos, šalčio bei

skausmo pojūčių ryšys su receptoriais dar neišaiškintas. Kiti odos jutimai

yra įvairios pagrindinių pojūčių atmainos.

Glostant gretimus jautrius taškus, kyla kutenimo pojūtis. Pakartotinas

švelnus skausmui jautraus taško glostymas sukelia niežėjimą. Liečiant

gretimus šalčiui ir spaudimui jautrius taškus, kils drėgmės pojūtis, toks,

kokį patiriate liesdami sausą, šaltą metalą. Dirginant greta esančius

šalčio ir šilumos taškus, juntame “karštį”. Šalčiui jautrūs taškai reaguoja

į labai žemas arba aukštos temperatūros dirgiklius. Mes juntame karštį

tada, kai aukšta temperatūra kartu suaktyvina ir šilumai, ir šalčiui

jautrius taškus.

Williamas Molyneuxas, rašydamas Johnui Locke (1690), domėjosi, ar “iš

prigimties aklas žmogus, išmokytas lyta atskirti kubą nuo rutulio”,

praregėjęs galėtų atskirti juos rega. Locke atsakymas buvo “ne”, nes šis

žmogus niekada nesimokė matyti.

Molyneuxo hipotezinis atvejis buvo patikrintas ištyrus dešimtis

aklagimių, tačiau vėliau praregėjusių žmonių (Gregory 1978; Senden, 1932).

Tai daugiausia buvo žmonės, turėję kataraktą – akies lęšiuko drumstį, todėl

regintys tik išsklaidytąją šviesą; tokią, kurią mes matytume, žiūrėdami pro

pusiau padalintą stalo teniso kamuoliuką. Žmonėms, kuriems chirurgiškai

buvo pašalinta katarakta, galėjo išskirti figūrą iš fono ir justi spalvas,

– tai patvirtina, kad šie suvokimo aspektai yra įgimti. Tačiau, kaip ir

manė Locke, jie dažnai nesugebėdavo regėdami atpažinti objektų, kurie buvo

pažįstami liečiant.

Darbo uždaviniai:

o Patyrinėti psichologinę literatūrą.

o Atlikti tyrimą regėjimo ir lytėjimo santykis suvokime.

1. ATLIKTO TYRIMO “REGĖJIMO IR LYTĖJIMO SANTYKIO SUVOKIME” APRAŠYMAS

1.1 TYRIMO METODIKA

Tyrimo uždaviniai: nustatyti regėjimo ir lytėjimo reikšmę daikto formos

suvokimui:

1) nustatyti, kaip vaikai sugeba regėjimo pagrindu susidariusį

suvokimą perkelti ir panaudoti formuojantis suvokimui lytėjimo

pagrindu;

2) nustatyti regimojo ir taktilinio suvokimo ypatybes.

Priemonės: 12 figūrų rinkinys, sudarytas iš keturių geometrinių formų

(kvadratas, trikampis, stačiakampis, trapecija). Kiekviena forma varijuoja

trijuose pavidaluose (keičiant dydį, kampus, kontūrus). Figūros kartoninės.

Užduoties atlikimas: tyrimą sudaro keturios serijos:

1) Regimasis formos suvokimas: kiekvienam tiriamajam atskirai 10 sek. buvo

rodomos vienos formos figūra. Paskui daviau visas šios formos figūras

(kurios skiriasi dydžiu, kampais kontūrais) ir paprašiau surasti

pažįstamą figūrą. Taip padaroma su visomis figūromis (kvadratu,

trikampiu, stačiakampiu, trapecija). Rankomis figūrą lieti

nebuvo

galima. Protokole fiksavau užduoties atlikimo laiką ir atsakymo

tikslumą.

2) Taktilinis formos suvokimas: tiriamajam užrištos akys ir jis su figūra

susipažįsta lytėdamas ją, po to išdėliojau kitas šios formos figūras ir

vaikas matydamas turėjo surasti jau pažįstamą figūrą. Taip padariau su

visomis figūromis. Protokole fiksavau vaiko rankos judesius

apčiupinėjant daiktą ir akių judesius apžiūrint daiktus.

3) Regimasis ir taktilinis atpažinimas: vaikui buvo parodyta figūra, o ją

atpažinti reikėjo ją lytint, kai akys užrištos. Protokole fiksavau akių

judesius stebint figūrą ir rrankų judesius atpažįstant figūrą.

4) Taktilinis formos suvokimas ir regimasis atpažinimas: tiriamasis su

figūra susipažino lytėdamas, o atpažinti turėjo regėdamas. (pakeičiant

figūrų pateikimo tiriamajam eigą). Protokole fiksavau vaikų judesius.

Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 11 vaikų, kurie buvo 6-7 metų amžiaus, iš

jų 7 berniukai ir 4 mergaitės. tiriamieji buvo atrinkti atsitiktine tvarka.

Tyrimo laikas ir vieta: Tyrimas buvo atliktas gegužės mėnesį “Vitės”

pagrindinėje mokykloje. Su tiriamaisiais kalbėjau individualiai – klasėje.

1.3 REZULTATŲ ANALIZĖ

Kiekvienam tiriamajam atskirai buvo paaiškinta užduotis ir

skaičiuojamas užduoties atlikimo laikas ir tteisingų atsakymų skaičius. Visi

duomenys surašyti Lentelėje Nr. 1 (žiūrėti priede). Lentelėje matyti, kad

atskirti daiktą regimuoju suvokimu tiriamiesiems sekėsi lengviau nei

lytėjimo suvokimu. Nors kiekvienam žmogui yra išsivystę abu šie suvokimai,

tačiau lytėjimo suvokimas be regos lėtėja ir sunkėja, todėl vien tik

lytėjimu atskirti ddaiktą sekasi sunkiau. . Tai atsitinka todėl, kad matome

iš karto visus daiktus, o lytėjimu visų daiktų iš karto matyti negalima, iš

pradžių reikia juos paliesti tai yra “pamatyti” rankomis.

Remiantis lentelės Nr. 1 duomenimis galima suskaičiuoti teisingų

atsakymų vidurkius ir atlikimo laiko vidurkį.

Pav. Nr.1 Teisingų atsakymų vidurkis

[pic]

Paveiksle Nr.1 pavaizduoti teisingų atsakymų vidurkiai atlikus visas

keturias užduotis. Remiantis 1 pav. ir psichologine literatūra galima

teigti, kad regimuoju suvokimu daiktus sekasi atpažinti lengviau nei

taktiliniu. Nes regimojo formos suvokimo teisingų atsakymų vidurkis yra 4.

Truputį sunkiau daiktus atpažinti taktiliniu formos suvokimu ir regimuoju

atpažinimu, šią užduotį teisingų atsakymų vidurkis yra 3,5.

Šį nevienodą teisingų atsakymų vidurkį galima paaiškinti tuo, kad

regimuoju suvokimu daiktus atpažinti yra lengviau, nes yra matomai visi

daiktai ir galima juos palyginti, todėl taip lengviau atpažinti. Lytėjimo

suvokimu daiktus atpažinti sunkiau, nes vienu metu galima paliesti tik

vieną daiktą, tokiu būdu reikia lyginti lytėjimu, todėl reikia įsivaizduoti

daikto formą vien lytėjimu ir jį atpažinti.

Pav. Nr. 2 Užduočių atlikimo laiko vidurkis

[pic]

Paveiksle Nr. 2 pateikti užduočių atlikimo laiko vidurkiai. Paveiksle

matyti, kad taktiliniu suvokimu daiktą atpažinti sekasi ilgiausiai nes

vidutinis atpažinimo laikas yra 98,18 sek. Šiek tiek greičiau tiriamiesiems

sekėsi daiktus suvokti taktiliniu suvokimu, o atpažinti regimuoju

suvokimu. Geriausiai daiktus atpažinti sekėsi regimuoju formos suvokimu

ir regimuoju suvokimu bei taktiliniu atpažinimu.

Šitoks ddidžiulis užduoties atlikimo laiko vidurkio skirtumas yra

todėl, kad regimajam formos atpažinimui laiko reikia mažiau nei

taktiliniam atpažinimui. Nes kai daiktus regime visumoje galime juos

palyginti ir taip greičiau sekasi juo atskirti, o taktiliniu suvokimu

reikia kiekvieną daiktą reikia paliesti, todėl užtrunkama ilgiau.

Remiantis tyrimų duomenimis galima sakyti, kad regėjimo pojūtis ir

lytėjimo pojūtis yra tarpusavyje susiję ir jei vieno kurių netektume, tai

būtų sunku prie to priprasti. Tačiau žinome, kad regėjimą praradusiems

žmonėms pagerėja lytėjimo suvokimas. Tada, kai žmogus turintis lytėjimo ir

regėjimo suvokimus praranda regėjimą jam sunku adaptuotis.

IŠVADOS

Atlikus tyrimą galima daryti išvadas:

✓ Regėjimo ir lytėjimo reikšmė žmogui yra didelė. Tai galima

įrodyti remiantis tyrimo ir psichologinės literatūros

duomenimis. Vien tik regėjimu daiktus atpažinti nesunku ir tai

atlikti galima greitai, tačiau vien tik lytėjimo suvokimu

daiktus atpažinti sunkiau.

✓ Vaikams, regėjimo pagrindu susidariusį suvokimą jį perkelti

į lytėjimo suvokimą sekėsi sunkiai. Manau taip yra todėl, kad

vaikams sunku matytą vaizdą sujunkti su vaizdu “matytu”

lytint daiktą.

✓ Regėjimo suvokimu daiktus atpažinti yra lengviausia, nes

daiktus matome visus iš karto ir galime visus kartu lyginti,

ko negalima iš karto padaryti lytėjimu, nes kiekvieną daiktą

reikia paliesti, susidaryti jo vaizdinį, palyginti ir tik tada

atpažinti. Šitoks būdas užduočiai atlikti yra ilgesnis, nes

reikalauja daugiau pastangų ir vvaizduotės.

Priedai

Priedas Nr.1 Tyrimo duomenys

|2 |21 sek. |4 |96sek. |3 |17 sek. |2 |70 sek. |4 |

|3 |23 sek. |3 |98sek. |3 |19 sek. |3 |79 sek. |3 |

|4 |20 sek. |3 |96 sek. |3 |21 sek. |4 |89 sek. |4 |

|5 |19 sek. |4 |99 sek. |2 |20 sek. |4 |69 sek. |4 |

|6 |26 sek. |3 |99 sek. |4 |16 sek. |3 |79 sek. |3 |

|7 |20 sek. |4 |98 sek. |3 |18 sek. |3 |78 sek. |4 |

|8 |22 sek. |4 |102 sek. |4 |21 sek. |3 |86 sek. |3 |

|9 |18 sek. |4 |95 sek. |3 |24 sek. |2 |76 sek. |4 |

|10 |21 sek. |4 |98 sek. |4 |23 sek. |4 |89 sek. |3 |

|11 |20 sek. |4 |101 sek. |3 |25 sek. |2 |72 sek. |4 |

LITERATŪRA

1. Gonobolinas F., Psichologija. Vilnius, “Mintis”, 1976.

2. Jacikevičius A. Siela. Mokslas. Gyvensena. Vilnius, 1995

3. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.

Vilnius,1986

4. Furst. M.Psichologija. Vilnius, 1998

5. Kralikauskas J. Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993

6. Lapė J., NNavikas G. Psichologijos įvadas. Vilnius, 2003, psl. 165-178

7. Legkauskas V., Psichologijos įvadas. Kaunas, 2001.

8. Levitovas N. Psichologija. Vilnius, 1970

9. Myers D. Psichologija. Vilnius, 2000

10. Rimkutė E. Eksperimentinės psichologijos įvadas. Vilnius, 1983