Metodikos „Ketvirtas nereikalingas“ panaudojimas klasifikacijai tirti

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

METODIKOS “KETVIRTAS NEREIKALINGAS” TYRIMO APRAŠYMAS 8

REZULTATŲ ANALIZĖ 9

APIBENDRINIMAS 17

LITERATŪRA 18

ĮVADAS

Mąstymo psichologija – viena iš labiausiai išvystytų psichologijos

mokslo sričių. Visais laikais mąstymas buvo viena iš pagrindinių

psichologijos tyrimo problemų. Domėjimasis mąstymo psichologija neblėsta ir

šiais laikais. Apie mąstymą daug rašė: R. Koffemanas, K. Maredith, J.

Steele, A. Jacikevičius, F. Gonobolinskas, A. Gučas, E. Rimkutė, M.

Verthaimeris, V. Keleris ir kiti.

Mąstymas dažnai traktuojamas kaip perėjimas nuo nežinomo prie žinomo,

nuo nesuprantamo prie suprantamo. Mąstymas yra jutimais nepažystamų

tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas.

Mąstymas praplečia jutimo pažinimo galimybes, nes jo dėka galime gauti

tokią informaciją, kurios jutimo organais negausime. Mąstymas prasideda nuo

probleminės situacijos. Jos susidaro iškeliant klausimą ir po to yra

sprendžiamos tam tikrais etapais. Mąstymas yra glaudžiai susijęs su kalba,

nes žmogus galvodamas paprastai mintyse išreiškia žodžiais ir frazėmis.

Savo mintis vadiname vidine kalba. Tačiau būna atvejų, kai žmogus

neįstengia savo minčių išreikšti žodžiais. Tačiau tai nereiškia, kad mintis

egzistuoja be žodinės formos. Šio atveju žmogui sunku pereiti nuo vidinės

kalbos prie jos išorinės išraiškos ir iišsakyti mintį kitiems žmonėms taip,

kad ją suprastų.

Mąstydamas žmogus tiria aplinką, analizuoja, daro išvadas,

apibendrina.taigi mąstymas – psichinė žmogaus veikla, pasireiškianti

apibendrintu pasaulio atspindėjimu. (R. Kaffemanas, 2001). Mąstymas yra

apibendrintas tikrovės atspindėjimas.

Kadangi kasdien visuomenė tobulėja, kai reikia, kad kiekvienas iš mūsų

sugebėtų kritiškai mmąstyti. Todėl kritiškai mąstyti reikia pradėti mokyti

jau nuo pat kūdikystės.

Mąstymo turinį sudaro įvairiausios problemos apie tikrovės daiktų ar

reiškinių ryšius sprendžiamus žmonių pažinimo procese. Mąstymas gali būti

taip pat apibūdinamas kaip manipuliavimas patyrimo informacija vidiniame

plane. Mąstymo metu vykstančias manipuliacijas galima apibūdinti per

mąstymo operacijas, tai yra veiksmus, kuriais keičiamas mąstymo turinys.

Pagrindinės mąstymo operacijos yra:

✓ Analizavimo operacija – mąstymo skaidymas iš visumos į dalis.

✓ Sintezavimo operacija – priešybė analizei, minčių jungimas į

visumą.

✓ Lyginimo operacija – nustatomi objektų panašumai, skirtumai.

✓ Abstrahavimo – atskirų savybių ar objekto dalykų atskyrimas

nuo visumos.

✓ Apibendrinimas – bendrų ir esminių objektų savybių susiejimas

ir gautos išvados išplėtimas nagrinėtiems atvejams.

Mąstymas gali būti vaizdinis. Jis gali būti apibūdinamas kaip

manipuliavimas vaizdiniais. Shepardo ir Metzlerio tyrimai leidžia manyti,

kad regos suvokti objektai saugomi atmintyje vaizdų analogine forma.

Vadinasi plane pasirodantys vaizdiniai yra daug kuo panašūs į suvokiamus

vaizdus – didesniuose vaizdiniuose detales lengviau įžiūrėti nei

mažesniuose. Tačiau tuo pačiu metu vaizdiniai labai retai kada yra panašūs

į fotografiją, tai yra atspindi objektą labai tiksliai. (A. Jacikevičius,

1995)

Sąvokinis mąstymas. Sąvoka gali būti apibūdinama kaip objektų klasei

bendrų savybių išskyrimas. Sąvokos užtikrina mūsų mąstymo ekonomiškumą.

Nuspręsdami, kad objektas gali būti apibūdinamas tam tikra sąvoka, mes

priskiriame objektą tam tikrai klasei- jį kategorizuojame. Objekto

kategorizacija leidžia mums žžinoti ne tik tiesiogiai suvokiamas jo savybes,

bet ir savybes, kurių konkrečiu momentu su jutimais suvokti negalime, bet

žinome, kad tos klasės objektai tomis savybėmis pasižymi. Sąvokos gali būti

skirstomos į klasikines ir “neaiškias”. Klasikinės sąvokos turi būtinas

savybes, kuriomis objektas turi pasižymėti. “Neaiškios” sąvokos yra tokios

sąvokos, kurių būtinos savybės nėra aiškios arba nėra akivaizdžios, arba

galima objektui pritaikyti sąvoką. (R. Koffemanas,2001)

Mes esame racionalūs, nes gebame susidaryti sąvokas ir jomis naudotis.

Mes taip pat sprendžiame problemas – susidorojame su naujomis situacijomis,

kai nežinome tikslaus atsakymo. Aišku ne visas problemas išsprendžiame

teisingai, spręsdami kai kurias situacijas mes kartais klystame. Spręsdami

problemas, galime žengti nuosekliai žingsnis po žingsnio. Tai vadinama –

algoritmu. Algoritmai gali pareikalauti daug darbo todėl spręsdami

problemas taikome paprastas praktiškas strategijas kurios vadinamos

euristikomis. Kartais kokią nors sprendimo strategiją taikome to

nežinodami: atsakymas tiesiog ateina į galvą. Norint išspręsti tam tikrą

problemą reikia gerai pasukti galvą. Tai vadinama – įžvalga. Įžvalga

būdinga ne tik žmogui. Žmogaus gyvenime įžvalga yra įprastas dalykas.

Išsprendę keblią problemą ar konfliktą jaučiamės laimingi.

Uždavinių sprendimą įtakoja per kasdienę patirtį suformuotos

folklorinės gyvenimo taisyklės – euristikos. Daugiausia jos būna teisingos

ir situacijose sutaupo daug laiko ir energijos. Tačiau kai kuriais atvejais

jos tampa lyg “stabdis” staigiam tikimybių įvertinimui. Standartiniai

“stabdžiai”:

✓ Prieinamumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė

tokių įvykių kuriuos koriuos llengviau atsimename.

✓ Tipiškumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė

atsitikti įvykiui, kuris geriau atitinka mūsų įsivaizduojamą

prototipą.

✓ “Pradinio lygio ir pataisymo” euristika – vertindami skaičius,

iš patirties mes nustatome pradinį laukiamą lygį, po to pagal

gaunamą informaciją po truputį tą lygį koreguojame. Klaidų

šaltinis čia yra tas, kad pradinis lygis iškreipia tolesnius

vertinimus, net jei jis nustatomas labai nerealiai. Lyginant su

pradiniu lygiu mūsų mintyse daromi pataisymai linkę būti

nedideli.

Sprendimų priėmimą įtakoja dar keletas veiksnių. Priimdami sprendimus

dėl sumų mes linkę daryti procentinius palyginimus, o ne palyginimus

absoliutinėmis sumomis. Be to ieškodami sprendimo mes linkę siekti

informacijos, kuri patvirtina mūsų nuomones, įsitikinimus ir variantus, o

ne informacijos, kuri juos paneigia. Tai kartais trukdo laiku suprasti

sprendimą.

Dažniausiai pasitaiko šitokie patologinio mąstymo bruožai:

✓ mąstymo pagreitėjimas. Minčių daug, tačiau problemos

paviršutiniškos, greit keičia viena kitą. Pasireiškia greita

kalba.

✓ Mąstymo sulėtėjimas. Lėta minčių eiga, kalba su pauzėmis,

kartoja tuos pačius žodžius.

✓ Mąstymo klampumas. Ištęsia samprotavimus, paskęsta

nereikšmingose smulkmenose, negali užbaigti pasakojimų, vis

klimpsta į naujas detales.

✓ Rezonieriškas mąstymas. Asmuo kelia įvairias nereikšmingas

problemas, linksta į tuščius svarstymus, nepajėgia atrinkti

pirmaeilės reikšmės problemų ir ieškoti jų sprendimų.

✓ Mąstymo susiskaidymas. Pasireiškia minčių nenuoseklumas ,

netikėtais šuoliais, nesąraišingais svarstymais, liudijančias

apie ššizofrenijos pradmenis.

✓ Fiksuotos idėjos. Jos labai įvairios: fobijos, didybės

manijos, persekiojimo idėjos, pavydo idėjos, perdėtas

prietaringumas.

Aiškiausiai mūsų mąstymo galią rodo kalbą – ištarti, parašyti ar

gestais parodyti žodžiai ir tai, kaip mes juos deriname mąstydami ir

bendraudami. Žmonės nuo seno skelbė, kad kalba juos iškelianti aukščiau

visų kitų gyvūnų. Anot Atkinson ir jo kolegų, kalbą galima sąlyginai

suskaidyti į tris lygius: kalbos garsai, žodžiai, sakiniai. Žemiausiame

lygyje yra kalbos garsai (dažnai mokantis kitos kalbos yra labai sunku

išmokti, o kartais ir išgirsti nežinomą garsą). Garsus jungiame į žodžius

ir kitus prasmingus junginius. Žodžiai tampa mąstymo kategorijų arba sąvokų

išraiška. Pagrindinė žodžio savybė yra prasmingumas. Tačiau vienas žodis

gali turėti keletą prasmių. Galiausiai iš žodžių suformuojame frazes ir

sakinius. Sakiniais išreiškiam mintis.

Mąstymo procese ne šiaip sau kaupiamos žinios, bet jos analizuojamos

ir sintezuojamos, apibendrinamos ir abstrahuojamos. Aplinkos daiktų ir

reiškinių pažinimo eigą galima apibrėžti taip:

|MĄSTYMAS |

Daug apie vaikų mąstymą rašė Ž. Piaget. Jis ypač pabrėžia spontanišką

mąstymo raidą individualioje vaiko veikloje, kiek sumenkindamas

visuomeninės jo praktikos ir mokymosi vaidmenį. Jis išskiria keturias

stadijas:

1. 0-2 m. sensomotorinis vystymasis – vaikas aplinkai pažinti

naudoja jutimus ir motorinius gebėjimus. Šiame amžiaus tarpsnyje

vaikas įsisąmonina, kad objektai

egzistuoja ir tada kai jis

negali jų matyti.

2. 2-6 m. priešoperacinė stadija – vaikas pasauliui pažinti naudoja

simbolinį mąstymą ir kalbą. Mąstymas dar yra egocentriškas.

Vaikas pradeda suprasti kitų požiūrį.

3. 7-11 m. konkrečių operacijų stadija. Vaikas pradeda suprasti ir

taikyti logines operacijas. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas

padeda lankyti mokyklą ir pradeda suprasti konkrečias sąvokas.

4. 11-15m. formalių operacijų stadija. Paauglys geba mąstyti

abstrakčiomis sąvokomis

Psichologas Dž. Bruneris, tirdamas, kaip žmonės suranda klasifikacijos

principą, nustatė (1956) tris pagrindinius individualių sstrategijų tipus.

1. vienalaikio tyrinėjimo, kai tiriamasis iš karto kelia įvairias

prielaidas ir bando jas įvertinti.

2. nuoseklaus tyrinėjimo, kai vienu metu iškeliama ir tikrinama tik

viena prielaida, paskui pereinama prie kitos.

3. susitelkimo strategija, kai tiriamasis nagrinėja ne kokią nors

konkrečią hipotezę, o mėgina išskirti esminį bruožą, kuris

vėliau gali būti pagrindas hipotezei sudaryti.

Žmogus diferencijuodamas daiktus naudoja lyginimo operaciją. Tai

žmogaus mąstymo operacija, kuri nustato objektų panašumus, skirtumus ar

tapatumus. Šiam nustatymui reikia objektus išskirti ir sugretinti. Objektai

yra sugretinami tada, kkai tarp jų yra koks nors ryšys. Sugretinti objektai

išmatuojami pagal kokį nors vieną požymį- dydį, naudingumą, formą, spalvą,

grupes ir pan. Lyginimas baigiasi panašumo, skirtumo ar tapatumo išvadomis

METODIKOS “KETVIRTAS NEREIKALINGAS” TYRIMO APRAŠYMAS

TYRIAMŲJŲ APRAŠYMAS:

Tyrime dalyvavo 10 vaikų, kurie buvo 6-7 mmetų amžiaus. Iš jų 5 mergaitės ir

5 berniukai. Tiriamųjų grupė buvo pasirinkta atsitiktine tvarka. Į šią

grupelę pateko silpniau ir geriau besimokantys 1 klasės mokiniai.

TYRIMO LAIKAS IR VIETA:

Tyrimą atlikau vasario mėnesį. Su vaikais kalbėjau klasėje, kai nieko šalia

nebuvo.

DUOMENŲ RINKIMO METODAS:

Tyrimui naudojau piešinius, kuriuose buvo nupiešti keturi daiktai. Iš kurių

reikėjo išrinkti vieną netinkantį kitiems trims. Tokių užduočių sudariau

septynias. Registruoti vaikų atsakymams sudariau lentelę (žiūrėti priede

Nr. ) į kurią rašiau vaikų pateiktus atsakymus. Šitokių lentelių turėjau

14 (tiek kiek vaikų).

DUOMENŲ RINKIMO INSTRUMENTAS:

Užduotys, kurias vaikams paaiškinau žodžiu: “Štai matai keturis

paveikslėlius, tau reikės išrinkti vieną, kuris netinka ir pasakyti kodėl

šis piešinys netinka”. Kai atsako į pirmą užduotį, atverčiu antrą užduotį

ir taip, kol išsprendžia visas septynias užduotis.

REZULTATŲ ANALIZĖ

Apklausus 14 vaikų sudariau lentelę, kkurioje surašiau vaikų atsakymus

ir padarytų teisingų atsakymų skaičių (žiūrėti lentelę Nr. 1)

Lentelėje Nr.1 matyti vaikų teisingų atsakymų skaičius. Tačiau vaikai

pasirinkdami atsakymą, turėjo paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tą

atsakymą.

Lentelė Nr.1

| | |Vaikų atsakymai |dos |

| | | | |

| | | | |

| | | |5 |

2 tiriamojo atsakymai pateikti 3 lentelėje. Iš lentelės Nr.1 matyti,

kad šis tiriamasis padarė vieną klaidą. 6 užduotyje diferencijuodamas

daiktus pasirinko puodelį argumentuodamas tuo, kad jis nevalgomas. Šis

teiginys yra neteisingas, nes šioje užduotyje (priedas Nr. 6) buvo

nupieštas ąsotis, butelis, duona ir puodelis. Mąstant logiškai puodelis,

ąsotis ir butelis aišku nevalgomi, tačiau jie indai, o duona valgoma. Todėl

teisingai reikėjo pasirinkti duoną.

Lentelė Nr.3

|Nr. | | | |

| | | | |

| | | |2 |

4 lentelėje pateikti 3 tiriamojo tyrimo duomenys. Kaip matyti

pateiktoje lentelėje, šis tiriamasis nepadarė nei vienos klaidos

diferencijuodamas daiktus ir argumentuodamas savo teiginį.

Lentelė Nr.4

|Nr. | | | |

| | | | |

| | | |0 |

4 tiriamojo duomenys pateikti lentelėje Nr.5. šis tiriamasis, kaip

matyti lentelėje Nr.1 nepadarė nei vienos klaidos diferencijuodamas

daiktus. Tačiau paaiškinimai nelabai tikslūs. Užduotyje Nr.1 (priedas Nr.

1) iš keturių pateiktų daiktų išrinko teisingą – kamuolį, tačiau

argumentavo tuo, kad kamuolys nėra rūbas. Teisingiau būtų, jei 4 tiriamasis

būtų sakęs, jog kamuolys – žaislas. Užduotyje Nr. 5 (priedas Nr.5) išskyrė

batus tačiau teigė, jog baitai nėra mediniai, nors reikėjo paaiškinti, kad

batai nėra baldai.

Lentelė Nr.5

|Nr. | | | |

| | | | |

| | | |2 |

Kaip matyti lentelėje Nr.1 – 5 tiriamasis padarė vieną klaidą 4

užduotyje (priedas Nr.4) teigdamas, kad netinkamas paveikslėlis yra meška.

Nors reikėjo pasirinkti gaidį. Paaiškinimą, kodėl pasirinko šį atsakymo

variantą, matome lentelėje Nr. 6. čia tiriamasis teigia, kad meška nėra

panaši į kitus gyvūnus. Nors teisingai būtų buvę, jei tiriamasis būtų

teigęs, kad gaidys yra naminis paukštis, o kiti miško žvėrys. 6 užduotyje

(priedas Nr. 6 ) tiriamasis išskyrė, kad nereikalingas piešinėlis yra

duona, tačiau paaiškino neteisingai “ji ne puodelis”, reikėjo paaiškinti,

kad duona valgoma.

Lentelė Nr.6

|Nr. | | | |

| | | | |

| | | |2 |

|7 |Eglė |Eglė ne tokia, kaip kiti medžiai, ji

turi| |

Lentelėje Nr.1 matyti, kad 6 tiriamasis nepadarė nei vienos

diferencijavimo klaidos, tačiau paaiškinimai neteisingi, tai matyti

lentelėje Nr.7. Užduotyje Nr. 4 (priedas Nr. 4 ) tiriamasis išskyrė gaidį

ir teigė, kad jis “valgo bet ką, taip pat jis gieda”. Teisingai pasakė, kad

jis gieda, bes nepasakė, kad gaidys – naminis paukštis. Užduotyje Nr.6 (

priedas Nr. 6 ) tiriamasis išskyrė duoną, tačiau paaiškino neteisingai.

Lentelė Nr.7

|Nr. | | | |

| | | | |

| | | |2 |

8 llentelėje pateikti 7 tiriamojo tyrimo duomenys. Šioje lentelėje

matome, kad paaiškinimai nėra visiškai tikslūs, konkretūs. Užduotyje Nr.1

tiriamasis teigia, kad kamuolys guminis, bet dar reikėjo pasakyti, kad jis

– žaislas. 3 užduotyje (priedas Nr. 3) teigė, kad bitė neša medų, o

paukščiai medaus neneša, ttačiau nepasakė, kad bitė – vabzdys. 4 užduotyje

(priedas Nr. 4 ) išskyrė gaidį, tačiau paaiškino, kad jis turi plunksnas,

tačiau nepasakė, kad gaidys – naminis paukštis. 5 užduotyje (priedas Nr. 5)

tiriamasis teigė, kad kiti daiktai mediniai, bet nepasakė, kad batai –

avalynė.

Lentelė Nr.8

|Nr. | | | |

| | | | |

| | | |4 |

8 tiriamojo atsakymai pateikti lentelėje Nr. 9. išskyrė teisingai,

tačiau argumentai neteisingi, arba netikslūs. Pirmoje užduotyje (priedas

Nr.1 ) tiriamasis teigė, kad kamuolys yra pripučiamas, tačiau reikėjo

sakyti, kad jis yra – žaislas. 2 užduotyje (priedas Nr. 2) tiriamasis

teigė, kad kopūstas auga ne ant medžių, tačiau reikėjo sakyti, kad jis –

daržovė. 3 užduotyje (priedas Nr. 3) reikėjo sakyti, kad bitė vabzdys, o

tiriamasis argumentavo, kad “jos kitokie sparnai, ir ji neturi snapo”. 4

užduotyje (priedas Nr. 4) tiriamasis argumentavo neteisingai, teigdamas,

kad gaidys turi keturis kojų pirštus, nors reikėjo sakyti, kad gaidys –

naminis paukštis. 5 užduotyje (priedas Nr. 5) tiriamasis teigė, kad batai

yra su raištukais, o ne mediniai, nors reikėjo pasakyti, kad kiti baldai,

o batai – avalynė.

Lentelė Nr.9

|s |variantas | | |

|Nr. | | | |

| | |snapo. |5 |

Kaip matyti lentelėje Nr.1 9 tiriamasis nepadarė nei vienos klaidos

diferencijuodamas daiktus. Lentelėje Nr.10 matome, kad argumentuodamas,

kodėl pasirinko tokį paveikslėlį, taip pat nepadarė nei vienos klaidos.

Lentelė Nr.10

|Nr. | | | |

| | | | |

| | | |0 |

10 tiriamojo tyrimo duomenys pateikti lentelėje Nr.11. šis tiriamasis

padarė dvi klaidas diferencijuodamas daiktus (lentelė Nr.1). Taip pat

paaiškinimai neteisingi arba nekonkretūs. 1 užduotyje (priedas Nr. 1)

tiriamasis išskyrė sijoną, nors reikėjo išskirti kamuolį. 2 užduotyje

(priedas Nr. 2) išskyrė teisingai – kopūstas, tačiau argumentas neteisingas

“jo kitoks vidurys” iš šio atsakymo matyti, kad 10 tiriamojo labai ribotas

mąstymas. Iš visų pateiktų užduočių, kaip matyti 11 lentelėje, tiriamasis

teisingai argumentavo tik 7 užduoties pasirinktą variantą.

Lentelė Nr.11

|Nr. | | | |

| | | | |

| | | |6 |

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad 6-7 metų amžiaus

vaikams daiktus diferencijuoti sekasi lengviau, nei argumentuoti, kodėl

išskyrė būtent tą piešinį. Tai galima matyti paveiksle Nr. 1

Teisingų aatsakymų skaičius

[pic]

Nors tiriamieji išrinko teisingą nereikalingą daiktą, tačiau

paaiškino neteisingai. Tai matyti paveiksle Nr.2

Argumentuojamų teiginių klaidų skaičius

[pic]

Remiantis 1 ir 2 paveikslais, matyti, kad diferencijuoti daiktus

vaikams sekėsi lengviau, nei paaiškinti kodėl pasirinko vienokį ar kitokį

daiktą. Daugiausiai klaidų argumentuojant teiginį padarė 10 tiriamasis,

taip pat šis tiriamasis padarė daugiausiai klaidų ir diferencijuojant

daiktus. Šiam tiriamajam 6m., jo mąstymas pagal Piaget stadijas vis dar

egocentriškas, manyčiau todėl jis padarė daugiausiai klaidų. Tačiau dauguma

tiriamųjų buvo 6 metų amžiaus, bet jų mąstymas yra labiau išlavėjęs.

Nors tyrime dalyvavo 4 – 7metų vaikai, kurie diferencijuodami nepadarė

nei vienos klaidos, o aiškindami savo teiginį padarė klaidų. Iš jų 7

tiriamasis ir 8 tiriamasis klaidų padarė daugiausiai. Vadinasi jų mąstymas

dar nėra pradėjęs formuotis į loginį, nors pagal Piaget stadijas jau

turėtų būti pradėjęs formuotis. Manau taip yra todėl, kad kiekvienas mes

esame skirtingi ir tuo tarpu vystomės skirtingai, vieni greičiau, kiti

lėčiau. Todėl šiame tyrime paaiškėjo, kad 6m vaikai padaro mažiau klaidų

nei septynių metų. Tačiau tai nereiškia, kad šie vaikai protingesni. Manau

taip atsitiko todėl ,kad šie vaikai yra iš skirtingų šeimų, kurių

išsilavinimas skirtingas ir skirtinga socialinė padėtis.

APIBENDRINIMAS

Atlikus tyrimą pagal metodiką “ketvirtas nereikalingas” pasitvirtino

Piaget kognityvinės raidos teorijos mąstymo stadijos, kad 2-6 metų amžiaus

vaikai pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir jų mąstymas dar

yra

egocentriškas ir Piaget šią stadiją vadina priešoperacine. 7-11 m.

konkrečių operacijų stadija. Vaikas pradeda mąstyti logiškai.

6-7 metų amžiaus vaikų mąstymas dar yra egocentriškas, tačiau po

truputį vaikai pradeda taikyti loginį mąstymą. Tai patvirtina tai, kad 6-7

metų vaikai išskyrę teisingą paveikslėlį paaiškinti, kodėl pasirinko būtent

jį ne visada sugeba konkrečiai. Svarbu tai, kad tiriamieji buvo pirmokai ir

tyrimas buvo atliktas vasario mėnesį. Vadinasi vaikai buvo susipažinę su

jiems pateiktais daiktais, augalais gyvūnais ir žinojo jų savybes. Tačiau

kai kelių rūšių daiktai buvo vienoje vietoje vaikams sunkiai sekėsi

paaiškinti kodėl išskiria būtent tą daiktą. Vadinasi vaikų mąstymas dar

nėra loginis, bet negalima teigti, kad egocentriškas. Manyčiau, šiame

amžiaus tarpsnyje vaikų mąstymas yra tarp egocentriško ir loginio.

LITERATŪRA

1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.

Vilnius. Mokslas.,1986

2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas

studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995

3. Kaffemanas R., Mąstymo psichologija. Šiaulių universiteto

leidykla, 2001

4. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993

5. Legkauskas V., Psichologijos įvadas. Kaunas, Vytauto Didžiojo

universitetas, 2001. (p. 95-108)

6. Rimkutė E. Eksperimentinės psichologijos įvadas. V., 1983

7. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius. Valstybinis

leidybos centras., 1996

PRIEDAI

DUOMENŲ APRAŠYMO LENTELĖ

Lytis …………

Amžius ……….

|Uždu| | |

|otie|Atsakymo | |

|s |variantas |Kodėl? |

|Nr. | | |

| | | |

|1 | | |

| | | |

|2 | | |

| | | |

|3 | | |

| | | |

|4 | | |

| | | |

|5 | | |

| | | |

|6 | | |

| | | |

|7 | | |