Sociometrinis tyrimas
Turinys:
Pratarmė 3
Įvadas 3
Metodika 6Pratarmė
Sociometrinis tyrimas leidžia nustatyti įvairių grupių ( darbo, klasės, organizacijos ir t.t.) narių statusą, padėtį, vyraujančius santykius ir t.t. Šis tyrimas pritaikomas įvairiems tyrimams (pvz.nustatyti darbo grupės lyderį ).Įvadas
Sociometrija – tai įvairaus pobūdžio tarpasmeninių ir grupinių santykių matavimo ir grafinio vaizdavimo būdas. Dažniausiai jis atliekamas apklausos būdu, tačiau naudojami ir kiti metodai, pavyzdžiui, stebėjimas.
Sociometrija – svarbiausias žmogaus sociologijos bei psichologijos metodas, kuris atveria galimybę ištirti tokius psichosocialinius fenomenus: lyderystė (žvaigždė, centrinė figūra, autsaideris), klikos susidarymas ir kt.
Labiausiai paplitęs “Teigiamų ppasirinkimų testas”. Jo atlikimas iš dalies paprastas. Konkrečiai įvardytam kiekvienam bandomajam, priklausančiam tai pačiai grupei, siūloma pasirinkti, su kuo iš grupės narių jis norėtų kartu praleisti atostogas, leisti mokyklos laikraštį ir pan. Po to skaičiuojami bei lyginami teigiamų pasirinkimų dažniai, tenkantys kiekvienam grupės nariui. Panaudojamas specialiai sociometrijos poreikiams sukonstruotas statistinės analizės aparatas.
Šalia skaitmeninių rodiklių komentuojamojo pobūdžio tyrime svarbų vaidmenį atlieka sociograma – grafinis grupės vidinių santykių modelis. Atliekant sociometrinį tyrimą reikia laikytis svarbiausios taisyklės – anonimiškumo ir kriterijų. Kriterijus – ttai veiklos sritis, kurioje tie nariai veikia. Nario statusas – tai grupės nario padėtis, grupės sistemoje, kitų jos narių požiūrių. Grupės nario statusas – tai vieno nario vertė visos grupės narių atžvilgiu. Statusai būna tokie: lyderis, mėgstamieji, priimtieji, atstumtieji ir iizoliuoti.
Uždaviniai ir tikslai:
1. Nustatyti kiekvieno grupės nario statusą.
2. Nustatyti vyraujančius ryšius grupėje.
3. Nustatyti vyraujančius pogrupius grupėje
Bendraudami žmonės buriasi į grupes, kuriose būna tam tikras žmonių skaičius, juos vienija bendras požymis, jie susiję bendra veikla.
Grupė – tai apibrėžtas skaičius žmonių, vienijamų bendro požymio (veiklos, interesų, tarpusavio santykių ir pan.). Žmogus yra daugelio grupių dalyvis ir jose atlieka skirtingus socialinius vaidmenis, kartais net vienas kitam prieštaraujančius.
Grupės gali būti:
1. Faktiškos, realios.
Reali grupė apibrėžiama kaip žmonių grupė, egzistuojanti bendroje erdvėje ir laike ir yra vienijama realių santykių. Kaip pavyzdys yra mokyklos klasė.
• Formalioji (oficialioji) grupė – tai grupės, kuriose narių padėtį ir elgesį griežtai reglamentuoja organizacijos taisyklės. Visi grupės nariai užima joje tam tikrą vietą, poziciją. Tų pozicijų visuma ir sudaro hierarchiškai išskaidytą grupės struktūrą (mokyklos kklasė, studentų grupė).
• Neformali (mažoji) grupė – tai asmenų susivienijimas, neturintis aiškiai apibrėžtų tikslų. Jo narių tarpusavio santykiai turi ryškų emocinį psichologinį atspalvį ir pagrįsti asmeninėmis simpatijomis. Santykius lemia nerašytos taisyklės ir asmeninės žmonių ypatybės.
2. Sąlyginės grupės. Joms priskiriamos tam tikros žmonių kategorijos, kurie gali ir neturėti tarpusavio ryšių, bet jie turi tipiškų psichologinių ypatybių, priklausančių nuo tų žmonių amžiaus, lyties, klasinės, profesinės ar kitokios socialinės padėties.
Referentinė (arba asmenybei reikšmingų žmonių) grupė – tai grupė, kurios normos, tikslai, vertybės yra asmens nnaudojami kaip atskaitos taškas, pagrindas įvertinti savo elgesiui. Save lyginame su žmonėmis, kurie mums yra kuo nors svarbūs, reikšmingi, su mėgstamais filmų, knygų herojais. Tai reikšmingi kiti. Referentinės grupės atlieka ir palyginimo funkciją. Šiuo atveju ji tampa savotišku orientyru, išgyvenant sėkmę ar nesėkmę.
Grupės nario padėtis grupės santykių sistemoje kitų jos narių požiūriu vadinama nario statusu. Grupėje vyksta pasiskirstymas funkcijomis, arba vaidmenų diferenciacija, kurios pasekmė yra statusų hierarchijos. Aukščiausio statuso žmogus grupėje yra jos lyderis. Nebūtinai jis esti ir pats populiariausias žmogus grupėje. Lyderiais vadinami žmonės, kurie imasi dominuojančio vaidmens. Lyderio ir tų, kuriems vadovaujama, sąveika pagrįsta socialiniais mainais. Lyderis padeda įveikti sunkumus, sudaro galimybes spręsti problemas ir padeda jas spręsti. Už tai jis įgyja. pritarimą ir tampa įtakingas. Kadangi lyderiui tenka veikti ir grupės viduje, kištis į ten vykstančius procesus, jo indėlis į komunikaciją labai didelis. Jis taip pat inicijuoja naujus santykius, tuo pačiu palaikydamas jau esamus. Eksperimentai parodė, kad vienas kito nepažįstančių žmonių grupėje lyderiu gali būti palaikytas kiekvienas, kurio verbalinis aktyvumas didesnis negu kitų. Taip pat iš naujausių tyrimų aiškėja, kad sprendžiant apie gebėjimą lyderiauti dalyvavimo diskusijoje kiekybė yra kur kas svarbesnė už kokybę. Daug šnekantis žmogus sudaro įspūdį jog jis yra kompetentingas. Rezultatai rodo, kad mažai, tačiau pprotingai ir dalykiškai kalbėjusių žmonių tinkamumas būti lyderiu buvo įvertintas blogiausiai. Taip pat parodyta, kad fizinis patrauklumas įtakoja vaiko populiarumą. Vaikai tiki, kad patrauklūs bendraamžiai yra protingesni, draugiškesni ir jie daugiau patinka kitiems.
Kitame poliuje – grupės atstumtieji ir izoliuotieji. Šios sąvokos nėra sinonimai:
atstumtasis – nepopuliarus asmuo, grupėje gali būti jį remiančių žmonių. Galima net kalbėti apie atstumtųjų pogrupį. Dalis vaikų dėl asmeninių savybių, nemokėjimo bendrauti ir pan. palengva išstumiami iš klasės. Dauguma vaikų su jais elgiasi priešiškai. Atstumtasis lieka visiškai vienas, nes kiti, net ir nebūdami jam priešiški, bijo su juo bendrauti ir taip pat atsidurti panašioje padėtyje. Sąvoka izoliuotasis viską pasako. Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso asmenys.
Statusas turi tiesioginės įtakos savęs vertinimui, todėl grupės nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti jau turimą. Dėl šios priežasties grupėje paprastai vyksta kova dėl aukštesnio statuso. Ne kiekvienoje grupėje statuso hierarchija yra griežtai nusistovėjusi. Daugelyje grupių, keičiantis veiklos pobūdžiui (pvz. nuo mokymosi pereinant prie pramogų), keičiasi ir grupės narių statusai. Pagarba asmenybei ir jos autoritetas įvairiose grupėse priklauso nuo to, kokią vietą jos savybės užima tam tikros socialinės aplinkos „vertybių skalėje“.
Prestižas -viena pagrindinių statuso charakteristikų, savotiškas individo, kurio elgesys ir veikla atitinka jo kolektyvo ir visos visuomenės socialinius lūkesčius, nnuopelnų pripažinimo matas. Paprastai prestižą lemia socialiai svarbios individo savybės: aukštos moralinės savybės, dalyvavimas visuomenei naudingame darbe, kurios nors veiklos laimėjimai.
Kadangi statusas yra glaudžiai susijęs su savęs vertinimu, asmuo turi motyvų savąjį statusą didinti, aukštinti, o tai yra siejama su asmenybės savęs įtvirtinimo motyvu. Panašūs (arba tapatūs) statusai padeda formuotis ir bendriems interesams, vertybėms, normoms ir pan. Statusas taip pat pasižymi dinamiškumu, nestabilumu.
Skiriami taip pat faktiškasis ir suvoktasis statusai. Toks statusų suvokimo efektas paprastai pasireiškia mažojoje grupėje. Suvoktas statusas yra subjektyvi faktiškojo statuso interpretacija. Asmenybė gali arba adekvačiai suvokti savo statusą, arba pernelyg jį padidinti (sumažinti). Daugelio tyrinėtojų tvirtinimu, asmenys, užimantys kraštutines padėtis statusų hierarchijoje (labai aukštus arba labai lemus) blogiau, ne taip teisingai suvokia faktišką savo statusą – pernelyg padidina jį arba sumažina, palyginus su vidutinio statuso asmenimis.
Statuso ir bendravimo ryšys yra gana sudėtingas. Mažojoje grupėje pastebima gana įdomi bendravimo tendencija: mažo statuso asmenys stengiasi bendrauti su aukštą statusą turinčiais asmenimis, bet ne atvirkščiai. Toks bendravimas su aukštą statusą turinčiais asmenimis padeda žemesniojo statuso asmeniui pačiam kilti statusų hierarchijos laiptais.
Sociometrinis metodas naudojamas tarpasmeniniams santykiams tirti. Jį pasiūlė Dž. Moreno. Sociometrija – tai sistema tam tikrų būdų, kuriais galima kiekybiškai apibrėžti individų simpatijas, abejingumą ir antipatijas tarpusavio bendravimo ir
sąveikos procese. Sociometrinio testo esmę sudaro atskiro grupės nario x suskirstymas visų likusių narių pagal emocinį priimtinumą sau. Pagrindinis sociometrinio t.esto trūkumas yra tas, kad šis testas matuoja pageidaujamus tarpasmeninius santykius, o išvados, remiantis sociometriniu tyrimu, daromos tokios, tartum būtų išmatuoti faktiški tarpasmeniniai santykiai. Sociometrijos pagalba galima ištirti socialinio žmonių elgesio tipologiją grupinės veiklos sąlygomis, spręsti apie socialinį psichologinį konkrečios grupės narių suderinamumą. Kartu su oficialia struktūra tarpusavio santykių tarp grupės narių pagrindu užsimezga neoficialių tarpusavio santykių sistema, pagrįsta emocionalia žžmogiškojo bendravimo prigimtimi. Matuoti tokius tarpusavio santykius – viena iš praktinių sociometrijos užduočių. Sociometriniai metodai leidžia išreikšti grupės viduje esančius santykius skaitinių dydžių ir grafikų pavidalu ir tokiu būdu gauti vertingą informaciją apie grupės vidinę struktūrą. Sociometrinis testas leidžia tirti šias problemas tik apytikriai ir tik tam tikru patikimumo laipsniu. Tačiau, papildytas stebėjimo ir eksperimento duomenimis, jis tampa patikimu būdu greitai ir techniškai paprastai įsiskverbti į vidinę grupės sąrangą. Vienkartinė sociometrija duoda tik „pjūvį“, apytikrę grupės struktūros „fotografiją“, o daugkartinė tteikia grupės pakitimų pobūdį. Todėl socialinė grupė tiriama du kartus.
Sociogramos pagalba galima nustatyti: tarpasmeninių santykių grupėje struktūrinius elementus, grupės lyderį; pogrupius; komunikacinių ryšių tipus; grupės atstumtuosius ir izoliuotuosius.Metodika
Darbo tikslas: išsiaiškinti grupės lyderius, atstumtuosius ir izoliuotuosius. Nustatyti grupėje esančius pogrupius.
Tiriamieji: Tyrime ddalyvavo Visagino vid. mokyklos 8 klasės mokiniai: 5 berniukai ir 6 mergaitės (iš viso 11). Tiriamųjų amžius buvo nuo 14 – 15 metų. Klasėje buvo 10 mokinių. Dėl ligos tyrime nedalyvavo vienas mokinis
Darbo eiga: Tyrėjas pasako tiriamiesiems instrukciją ir išdalija po lapelį, o kai tiriamieji atsako, juos surenka ir duoda kitus. Tiriamieji gavo po 9 klausimus. 3 klausiniai skirti vienam kriterijui. Kriterijai buvo šie:
Darbo:Jeigu tau paskirtu užduotį su kuo norėtum ją atlikti?
Jeigu tau paskirtu užduotį su kuo norėtum ją atlikti neminint pirmo draugo?
Jeigu tau paskirtu užduotį su kuo norėtum ją atlikti išskyrus antrojo draugo?
Laisvalaikio: Jei tūrėtum du bilietus į kiną, su kuo norėtum eiti drauge?
Jei tūrėtum du bilietus į kiną, su kuo norėtum eiti drauge neminint pirmo draugo?
Jei tūrėtum du bilietus į kiną, su kuo norėtum eiti drauge neminint antrojo draugo?
Paslapties: Kam nebijotum patikėti savo paslapties?
Kam nebijotum patikėti savo paslapties neminint pirmo draugo?
Kam nebijotum patikėti savo paslapties neminint antrojo draugo?
Eiga:
Tyrimas vyko prieš pamoką.
1. Susipažinimas/prisistatymas.
2. Sociometrinis tyrimas. Tiriamiesiems perskaityta instrukcija : “Dabar jūs gausite lapelį, ant kurio bus kiekvieno vardas ir pavardė. Jeigu jūsų klasėje yra daugiau vaikų tokių pačiu vardu, tada taip pat parašykite ir pavardės pirmąją raidę. Atsakydami į klausimus, galite rinktis tik savo klasės draugus. Jei klasėje yyra keletas vaikų tuo pačiu vardu, būtinai nurodykite pasirinkto(-os) draugo(-ės) pirmąją pavardės raidę. Prašome nesišnekėti, garsiai nereikšti savo atsakymų. žvalgytis jūs galite, bet prašome į kaimyno lapelį nežiūrėti.“ Tiriamieji informuoti, kad apie jų pasirinkimą niekas nesužinos, kad šie duomenys reikalingi tik mūsų darbams atlikti. Pirmiausiai tiriamiesiems išdalinti lapeliai su klausimais pagal pirmąjį kriterijų; kai į juos buvo atsakyta, tie lapeliai surinkti ir išdalinti lapeliai su klausimais pagal antrąjį kriterijų ir t.t.
Duomenų apdorojimas:
1. Asmens statusas (S) atskiriems kriterijams nustatomas pagal formulę:
S = asmenų, pasirenkančių tą individą, skaičius(GP) / (N-1)
(N- grupės narių skaičius)
2. Pogrupis
I. Lyderis(-iai) – tai individas(-ai), kuriam(-iems) tenka didžiausias pasirinkimų skaičius.
II. Mėgstamieji – tai grupės nariai, kurie yra teigiamieji įvertinti nemažo skaičiaus grupės narių, jų statusas yra aukščiau grupės vidurkio.
III. Priimtieji – tai grupės nariai, kurių statusas žemesnis už grupės vidurkį.
IV. Atstumtieji – tai grupės nariai gavę mažiausiai pasirinkimų.
V. Izoliuotieji – tai nariai, negavę nei vieno pasirinkimo.
V
Rezultatai
Darbo:
Jeigu tau paskirtu užduotį su kuo norėtum ją atlikti?
Kas Ką 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 GP S Vidurkis
1. X X X X X X 6 0.6 0.272
2. X X X X X 5 0.5
3. 0 0
4. 0 0
5. X X X 3 0.3
6. X X 2 0.2
7. X X 2 0.2
8. X X X X X 5 0.5
9. X X X X 4 0.4
10. X 1 0.1
11. X X 2 0.2
Laisvalaikio:
Jei tūrėtum du bilietus į kiną, su kuo norėtum eiti drauge?
Kas Ką 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 GP S Vidurkis
1. X X X X X 5 0.5 0.263
2. X X X X 3 0.3
3. X X X 3 0.3
4. X 1 0.1
5. X X X 3 0.3
6. X X X 3 0.3
7. X X 2 0.2
8. X X X 3 0.3
9. X X X X X 5 0.5
10. 0 0
11. X 1 0.1
Paslapties:
Kam nebijotum patikėti savo paslapties?
Kas Ką 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 GP S Vidurkis
1. X X X 3 0.3 0.272
2. X X X X 4 0.4
3. X X X 3 0.3
4. X 1 0.1
5. X X X X 4 0.4
6. X X X 3 0.3
7. X 1 0.1
8. X X . X X X X 6 0.6
9. X X X X 4 0.4
10. 0 0
11. X 1 0.1
Bendra lentelė
I Darbas
II Laisvalaikis
III Pasitikėjimas Bendra
Kas
Ką GP1 S1 GP2 S2 GP3 S3 GPb Sb
1. 6 0.6 5 0.5 3 0.3 14 0.466
2. 5 0.5 3 0.3 4 0.4 12 0.4
3. 0 0 3 0.3 3 0.3 6 0.2
4. 0 0 1 0.1 1 0.1 2 0.06
5. 3 0.3 3 0.3 4 0.4 10 0.333
6. 2 0.2 2 0.3 2 0.3 6 0.263
7. 2 0.2 2 0.2 1 0.1 5 0.166
8. 5 0.5 3 0.3 6 0.6 14 0.466
9. 4 0.4 5 0.5 4 0.4 13 0.433
10. 1 0.1 0 0 0 0 1 0.033
11. 2 0.2 1 0.1 1 0.1 4 0.133
Galutinis vidurkis : 0.268
Rezultatu aptarimas
Darbo kritierijus: Pirmoje sociogramoje matome aišku lydearį 1 Nr. Galima dary prielaida kad jis geriausiai besimokantis mmokinys.Lyderis yra mergina. Ji pasirinkusi du tiriamuosius iš mėgiamuju rato .Tarp ju abipusis pasirinkimas.Bet lyderio abipusis pasirinkimas yra su vienu iš atstumtuoju kadangi pasirinkimu daugiau su vaikinais Gali buti kad daugiau simpatizuoja vaikinams.Izuoliotajame rate merginos
4 mėgiamuosius, 3 priimtuosius, 1 atstumtąjį ir 2 izoliuotus. Taip pat yra 6 diadai (1-2, 1-5, 1-10, 2-11, 5-7, 6-11 ). Iš jų 4 vertikalūs diadai(1-5, 1-10, 2-11, 5-7,) ir 2 horizontalūs (1-2, 6-11). Triadų nėra.
Laisvalaikio kritierijus: Antroje sociogramoje matome 2 lyderius tai yra dvi mergaitės.Tarp lyderiu yra abipusis pasirinkimas 5 mėgiamuosius daugiau berniuku , 1 priimtąjį, 2 atstumtuosius ir 1 izoliuotąjį. Sociogramoje yra 8 diadai (1-2, 1-5, 1-9, 2-11, 3-7, 3-9, 4-5, 7-9 ). Iš jų 7 vertikalūs diadai(1-2, 1-5, 2-11, 3-7, 3-9, 4-5, 7-9) išskyrus vieną horizontalų (1-9). Triadų nėra. Lyginant su pirmąją sociograma antroje yra dviem diadais daugiau. Kaip ir pirmoje sociogramoje pastebime vyraujančius vertikalius ryšius. Antroje sociogramoje nėra vyraujančio lyderio.
Pasitikiejimo kritierijus: Trečioje sociogramoje matome 1 lyderį, lyderis yra berniukas gal but jis yra visu megiamas ir patikimas klaseje tikriausiai nėra plepys. Prieštai buve lyderiai yra mėgiamųjų rate .6 mėgiamuosius, 0 priimtųjų, 3 atstumtuosius ir 1 izoliuotąjį. Sociogramoje yra 6 diadai (1-2, 2-11, 3-7, 3-9, 4-6, 4-9 ). Iš jų 4 vvertikalūs diadai( 2-11, 3-7, 3-9, 4-6, 4-9), o horizontalių 2 (1-2, 3-9). Triadų nėra. Diadų skaičius yra toks pats kaip ir pirmoje sociogramoje. Kaip ir buvusiose sociogramose pastebime vyraujančius vertikalius ryšius. Kaip ir pirmoje sociogramoje matomas aiškus lyderis
Bendroje sociogramoje matome 2 lyderius, mergina ir vaikina. Mergina yra dvieju grafiku lydere tai galima manyti kad ji didziausia į taka turinti s asmuo 3 mėgstamuosius, 4 priimtuosius ir 2 atstumtuosius. Izoliuotojų nėra.
Išvados
1) Klasėje nėra absoliutaus lyderio. Pirmame ir antrajame (darbo ir laisvalaikio) kriterijuose lyderis yra numeris 1. Tik pasitikėjimo kriterijuje jis neužėmė lyderio pozicijos. Pasitikėjimo kriterijų netikėtai užėmė sergantis mokinis. Iš to galime spręsti, kad tyrimo rezultatai nėra visiškai tikslūs(mokiniai galėjo sąmoningai sumeluoti). Taip pat pastebėjome, kad nėra izoliuotų mokinių t.y klasė yra draugiška.
2) Klasėje vyrauja vertikalūs ryšiai t.y. mokiniai renkasi aukštesnio rango(statuso) narius.
3) Iš visų kriterijų pastebime, kad yra pora pastovių diadų tarp mokinių: 1-2 (berniukas ir mergaitė) ir 2-11 (berniukas ir berniukas). Triadų nėra.
Remiantis gautais rezultatais, buvo paruošta originalioji programa, kurios tikslą sudarė:
1. Padėti atstumtiesiems ir izoliuotiesiems vaikams integruotis į bendrą klasės veiklą.
2. Padidinti pasitikėjimą, bendradarbiavimą klasės viduje.
Nors yra vienas lyderis paslapties kriterijaus, taciau iš duomenų matyti, kad mokiniai nėra tvirtai nusprendę, kam gali patikėti savo paslaptį.
Dėl šios priežasties, svarbu suartinti klasės draugus. Tai gali padėti tokie „pasitikėjimo“ žaidimai:
• Visi sustoja ratu, o vienas iš vaikų lieka rato viduryje. Visi turi stovėti arti vienas kito ir gaudyti krentantį draugą, kuris stovi viduryje. Rankomis švelniai pagauna ir stumia. kitiems ratu. Viduryje stovintis turi pasitikėti savo draugais ir visiškai atsipalaiduoti.
• Žaidėjus suskirstome poromis (pvz. lyderis ir atstumtasis). Kjasėje pastatome „kliūčių ruožą“ iš kėdžių, stalų ar kitų daiktų. Pora susikabina rankomis, vienas užsimerkia ar užrišamos akys, o kitas turi vedžioti ir ssakyti, kur yra kliūtis, kad draugas niekur neatsitrenktų. Po 5 minučių pora pasikeičia vaidmenimis: tas, kuris ėjo užsimerkęs, dabar vedžioja.
Tam, kad klasės draugai pažintų vienas kitą, galima pažaisti „susipažinimo“ žaidimą. Kad ir seniai visi mokosi drauge, bet šis žaidimas leis dar kartą pažinti tuos, su kuriais dažnai yra bendraujama ir tuos, su kuriais visiškai nebendraujama. Mokiniai suskirstomi į diadas (lyderis ir atstumtasis). Jų užduotis yra tokia: „Jūs turite žiūrėdami vienas į kitą pasakyti, ką galvojate apie
savo klasės draugą. Pavyzdžiui, „aš mmanau, jog tu esi „, tada kitas jam
atsako „aš manau, kad tu esi „. Taip diadoje yra pasidalijamos nuomonės
vienas apie kitą. Po tam tikro laiko, toks „pokalbis“ nutraukiamas ir diada turi aptarti, kas buvo teisybė, o kas ne, pasidalinti įspūdžiais.
Literatūra:
Jasikevičius „Žmonių ssocialinė psichologija“
Suslavičiaus „Socialinė psichologija“
Želvys „sociologija“
Matukonis „Bendravimo psichologija“
Furst „Psichologija“
Socialinės psichologijos konspektai
