Eriksono teorija

1.Pasitikėjimas – nepasitikėjimas

(saugumas – nesaugumas)

Pavyzdys:

Mažoji Aušrelė, kuriai jau šeši mėnesiai, labai prisirišusi prie savo

mamos. Tėtis dirba, todėl didesnę laiko dalį, mergaitė praleidžia su

mama. Verkianti Aušrelė paimta tėčio ant rankų nenusiramina. Vos tik

paėmus ant rankų ją mamai, mergaitės veidukas nušvinta, nustoja verkti,

aguoja, guguoja, juokiasi, ir kuo greičiau savo bedante burnyte stengiasi

pagriebti mamos žandą, nosį ar ranką ir, čiulpia.

Aušrelė visiškai pasitiki tik savo mama. Ant jos rankų mergaitė jaučiasi

saugi.

2. AAutonomiškumas – gėda

Pavyzdys:

2m ir 3mėn. Algiukas žaidžia su vyresniuoju broliuku Giedriumi smėlio

dėžėje. Vaikai stato iš smėlio pilį.

Algiuko tėtis sėdi ant suoliuko šalia vaikų ir skaito laikraštį. Staiga,

buvęs ką tik labai užsiėmęs, berniukas atsisėda, po sekundėlės atsikelia

ir bėga prie tėčio. Pribėgęs, tempia jį už rankos namo, sakydamas: A- a.

Taip tėtis supranta, kad Algiukas nori ant puoduko. Abu labai skuba.

Atskubėjęs į namus ir sėdėdamas ant puoduko, mažasis išdykėlis šypsosi.

Jam pavyko suspėti.

3. Iniciatyvumas –– kaltė

Pavyzdys:

Mama, tėtis ir 3metė Eglutė išsiruošė į parduotuvę apsipirkti. Tik

įžengus į parduotuvę, mergaitė puolė prie mandarinų dėžės, pradėjo

rinktis ir dėti juos į krepšelį. Mama mergaitei pasakė, kad jau užtenka

ir Eglutė pakluso. Jiems priėjus prie llentynos, kurioje stovėjo

išrikiuotos sultys, mergaitė pasiėmė indelį sulčių – „Kubuš“. Mama

pasakė, – nereikia! Liepė sultis padėti. Žodis „Ne“ mergaitei nepatiko.

Ji supyko ir netyčia iš rankų iškrito bei sudužo indelis su sultimis.

Eglutė išsigando, pradėjo verkti, išbėgo iš parduotuvės.

4. Meistriškumas – menkavertiškumas

Pavyzdys:

Vaidutė, kuriai neseniai sukako 6metukai, didžioji mamos pagalbininkė

virtuvėje. Ji stengiasi būti „virėja“, plauna indus. Mergaitė savimi

pasitiki. Žino, kad plaudama indus jų nesudaužys, žino indų vietą.

Vaidutė labai smalsi. Nuolatos klausinėja mamos: „Kodėl įbėrei tiek

druskos?“, „ Kam reikalingi tokie prieskoniai?“, „Kaip pasigaminti kažką

skanaus pietums?“

Kartą mama nusprendė, kad jos su Vaidute gamins koldūnus. Taip bus

patenkintas mergaitės smalsumas. Prisirišusi prijuostę, Vaidutė su mama

plušo virtuvėj: gamino koldūnus. Vėliau abidvi tvarkėsi, plovė iindus.

Išvirus koldūnams visa šeima sėdo prie stalo pietauti. Tėtis paragavęs

pasakė:

– Labai skanūs koldūnai.

Mergaitė patenkin,ta tarė:

– Tai mes su kartu su mama juos gaminome, todėl tokie skanūs.

5. Tapatumas – vaidmenų sumaištis

(paauglystė)

Pavyzdys:

Šešiolikmetė Sandra yra uždaro būdo: nenorinti bendrauti, beveik

nesikalbanti su tėvais. Dažnai ji sėdi viena kambaryje prie kompiuterio,

net nepaimdama knygų į rankas. Mamos pastangos mergaitei padėti, kalbinti

ją, sužinoti kas atsitiko yra mažai ko vertos. Kartą mama pasiūlė joms

abiems nueiti ppas psichologą. Po pokalbio su psichologu, mergaitė

pasikeitė. Prabilo apie savo gyvenimo nesėkmes, kurios buvo tokios:

klasiokė jai yra pasakiusi, jog tu negraži, blogai mokaisi, nesi nieko

verta. Tai labai paveikė mergaitę. Didelių pačios Sandros ir mamos

pastangų dėka, mergaitė suprato, kad ji sugeba mokytis, gali būti net

labai gera mokinė. Pasikeitė jos požiūris į savo išvaizdą. Kiekvieną

vakarą Sandra ruošia pamokas, o kiekvieną rytą eidama į mokyklą puošiasi

prieš veidrodį.

Atsirado pasitikėjimas savimi, bendravimas su tėvais. Sandra suprato, kad

kiekvienas žmogus yra savaip gražus, norėdamas, pasitikėdamas savimi gali

pasiekti labai daug. Dabar Sandra žino, kad yra graži mergaitė, o baigusi

mokyklą studijuos universitete.

6. Intymumas – izoliacija

(apie 20 metus)

Pavyzdys:

Vaidilė nuo pat vaikystės, bei paauglystės buvo labai linksma, mokanti

bendrauti mergaitė. Daugelis klasiokų domėjosi ja. Mergaitė turėjo

draugą, tačiau išvykus jai studijuoti, jų draugystė nutrūko.

Universitete Vaidilė susipažino su savo kurso draugais, o kadangi buvo

lengvai bendraujanti, judri, besišypsanti, jai netrūko jaunuolių dėmesio.

Tačiau, tai buvo tik draugai. Vaidilei reikėjo tokio žmogaus, kuris

galėtų ją suprasti, palaikyti, mokėtų išklausyti. Ji žinojo, kad toks

žmogus gali būti tik vienas, tai būtų tas, kurį ji mylėtų. Tačiau

jaunystėje labai sunku atrasti tą vienintelį, suprasti ką ištiktųjų

jauti.Bet Vaidilei pavyko. JJi surado mylimą ir artimą sau žmogų.

7. Generatyvumas – stagnacija

(40-60 metų)

Pavyzdys:

Čia kaip pavyzdį galėčiau pritaikyti savo pačios gyvenimą. Esu energinga,

jaučiuosi jauna ir savimi pasitikinti. Dirbu savo mėgstamą darbą.

Užsibrėžiau tikslą, kad turiu įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir tą

pasiekiau – baigiau Vilniaus kolegiją. Auginu 17-metę dukrą, stengiuosi

būti šiuolaikiška, padėti jai, suprasti, dabar nusprendžiau studijuoti ir

baigti Vilniaus universitetą. Noriu būti reikalinga, išsilavinusi, kiek

galima – duoti kitiems, dirbti visuomenei naudingą darbą. Jeigu nustočiau

pasitikėti savimi, nesistengčiau eiti į priekį, gyvenimas taptų

sustingęs, monotoniškas.

Visa tai man nebūdinga.

8. Integracija – neviltis

(virš 60 metų)

Pavyzdys:

70-metė kaimynė Pranutė ištisai kartoja:

– Jeigu man sugrįžtų 20 metų atgal, būčiau jauna, viską gyvenime daryčiau

kitaip.

Moteris visą gyvenimą dirbo pradinių klasių mokytoja, bet sukakus

pensiiniam amžiui buvo atleista. Ji dar turėjo noro, jėgų ir energijos

dirbti, bet neturėjo aukštojo mokslo diplomo. Tai nulėmė jos darbo

pabaigą. Moteris labai nusivylusi, kad nesiekė to ko reikėjo – mokytis,

tobulėti. Su kartėliu ji kalba apie savo praeitį, o kartais atsisėdusi į

supamą kėdę ir pasidėjusi ant kelių keletą knygų besisupdama niūniuoja

pamėgtą vaikišką dainelę.