Transakcinė analizė

Turinys

Įvadas…………………………3

1. Transakcinės analizės esmė………………………..4

2. Konsultanto savybės ir terapiniai santykiai……………….4

3. Psichologinės(egzistencinės) pozicijos……………………5

4. Transakcinės analizės metodai………………………7

4.1. Struktūrinė Ego analizė…………………….7

4.2. Transakcijos ir jų tipai……………………..9

4.3. Psichologiniai žaidimai…………………….11

4.4.Gyvenimo scenarijus……………………….13

Išvados…………………………15

Literatūros sąrašas…………………………16

Įvadas

Transakcinė analizė yra socialinė psichologija, kurią 1970 metais išplėtojo E. Berne. Per paskutinius keturis dešimtmečius, ši teorija išsiplėtė, buvo pradėta taikyti psichoterapijoje, švietime, apima tarpasmeninius santykius, vadybą, asmenybę, jos santykius ir elgesį.

E. Berne savo teoriją ir praktiką koncentravo į bendravimo patologiją, besireiškiančią psichologiniais žaidimais. Taigi, ttransakcionistai, kaip ir psichoanalitikai, analizuodami žaidimus grįžta į praeities įvykius, daug dėmesio skiria asmenybės struktūrai, tačiau jų išeities pozicija- tarpasmeniniai santykiai. Transakcinė analizė atvėrė naujas galimybes pažinti žmogų, sąveikaujantį su kitais. E. Berne ir jo pasekėjai nedviprasmiškai teigia, kad esminis žmogaus poreikis yra noras būti pastebėtam, „paglostytam“, pripažintam. Žmogus, negaudamas pripažinimo ženklų- stimuliacijų (žodžiu ar informacija, veiksmu, gestu, mimika ar bent žvilgsniu), geriausiu atveju netenka emocinės pusiausvyros. Tai gali būti kančios, psichinės ligos priežastis.(2)

Bendravimą galima analizuoti ir kaip tam tikros rrūšies mainus, kurių metu vienas kitam perduodame kokią nors informaciją, o pačią transakciją galima traktuoti kaip bendravimo vienetą. Psichoterapijoje transakcinė analizė naudoja norint patenkinti specifinius pokyčius, kurių trokšta klientas, įtraukiant „Aš“ Suaugusį tiek kliento, tiek ir gydytojo, kad sutvarkyti elgesį, eemocijas ir mintis, kurie trukdo plėtotis pilnavertiškai asmenybei.

Taigi, šio referato tikslas yra artimiau susipažinti su transakcine analize ir jos taikymu psichologiniame konsultavime. Tikslui įgyvendinti keliami tokie uždaviniai:

1. apžvelgti konsultanto savybes ir terapinius santykius su klientu;

2. apžvelgti psichologines pozicijas ir susipažinti su struktūrine Ego būsenų analize;

3. paanalizuoti transakcijų tipus;

4. aptarti psichologinius žaidimus ir gyvenimo scenarijų;

1. Transakcinės analizės esmė

Transakcinė analizė- tai psichologijos kryptis, turinti savo teorinę-konceptualiąją ir praktinę-eksperimentinę dalį, analizuojanti tarpasmeninius santykius( tiek turinio, tiek formos prasme), o kartu ir bendraujančiųjų asmenybės tobulinimo galimybės.

Paprastai transakcinės analizės praktikoje organizuojami grupiniai susitikimai, kurių metu konsultuojamieji išsiugdo gebėjimą savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, suprasti ir kontroliuoti praeities poveikius. Šių susitikimų eiga tokia: pirmiausia sudaroma sutartis- konsultantas įsipareigoja mokyti, o konsultuojamasis išmokti transakcinės analizės terminologija ir vartoti ją nagrinėdamas ssavo kasdienybę ir problemas. Po mokomosios susitikimų dalies pereinama prie praktinio teorijos taikymo- analizuojamos tiek konsultacijos metu įvykusios, tiek ir ankstesnės transakcijos, žaidimai, gyvenimo scenarijus.(4)

Konsultantai, naudojantys transakcinė analizę, sutartinai dirba vadovaudamiesi „čia ir dabar“ principu. Konsultavimo tikslas yra sukurti produktyvų, problemą spendžiantį elgesį. Naudojant transakcinė analizę konsultanto sukurtas egalitarizmas, saugumas ir abipuse pagarba paremti darbo santykiai su klientais. Šie darbo santykiai padeda klientams juos naudoti kasdieniniame gyvenime su savo artimais žmonėmis, darbe ir pan., o tai pagerina jų gyvenimo kokybę.(6)

Transakcinės aanalizės konsultantai, siekdami padėti savo klientams taiko keturis pagrindinius metodus: struktūrinę Ego analizę, psichologinius žaidimus, transakcijas ir gyvenimo scenarijaus analizę, kuriuos aptarsime vėliau.

2. Konsultanto savybės ir terapiniai santykiai

Transakcinę analizę taikantis konsultantas, kaip ir bet kurios kitos psichoterapijos krypties konsultantas turėtų turėti tam tikras asmenybės ypatybes( pasitikėjimą kiekvienu individu, gerbti individualias žmogaus vertybes, neturėti išankstinių nusistatymų, suprasti save, būti pareigingas ir pan.). Na, o kaip transakcinės analizės specialistas, konsultantas turi(9):

1. suprasti transakcinė analizę ir jos taikymą psichoterapijoje dirbant su individais, poromis, šeimomis bei grupėmis.

2. įvertinti potencialų klientą ir priimti kompetetingą sprendimą ar jį konsultuoti, žinant moderniausias gydymo galimybes, sugebėti perteikti klientui skirtingas galimybes, ir turėti pasiryžimo pagelbėti, pasirinkus tęsti darbą.

3. žinoti etikos kodeksą ir demonstruoti etinę ir profesinę kompetenciją praktiškai.

Užmezgant ir plėtojant terapinius santykius svarbu suprasti, kad jie yra skatinantys pokytį, prigimtį ir skiriasi nuo kitų santykių. Konsultantas turi parodyti empatiškumą ir supratimą klientui, jo simptomams, taip pat parodyti klientui, kad jis yra suprastas. Konsultantas terapiniuose santykiuose taipogi turi(9):

1. parodyti sugebėjimą suprasti kito žmogaus fenomenologiją ir palyginti požiūrių sistemą neprarandant kontakto su kliento patirtimi.

2. sugebėti analizuoti save ir įsisąmoninant save atsiskleisti

3. suprasti besivystančias problemas, perkėlimo ir kontrperkėlimo fenomenus ir transakcinės analizės sėkmingą panaudojimą.

4. elgtis pagarbiai savęs ir kitų atžvilgiu, parodant jautrumą kitoms požiūrių sistemoms, kultūroms, ssocialinėms normoms, visi šie skirtumai turi išnykti konsultanto kabinete.

3. Psichologinės (egzistencinės) pozicijos

Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Nuo gyvenimo pozicijos priklauso, kaip žmogus mąsto, veikia, elgiasi ir bendrauja su kitais, kaip jis vertina save ir aplinką. Santykio su pasaulio ir savimi būdas susiformuoja iš vaikystės patirties ir priklausomai nuo to, kaip tėvai, kiti aplinkiniai reagavo į spontaniško vaiko emocijas ir poreikius.

Visos pozicijas iš esmės yra tokios: „Aš geras“ arba „Aš blogas“ ir „Tu geras“ arba „Tu blogas“. Iki septynių metų vaikas prisitaiko prie vienos iš keturių gyvenimo pozicijų, kurias jis bando palaikyti visą gyvenimą E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius(1):

1. „Aš geras ir tu geras“. Ši pozicija yra pati konstruktyviausia, nes ji reiškia, kad žmogus priima, realiai vertina save ir kitą, kad jis nusirengęs bendradarbiauti ir spręsti problemas. Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių.

2. „Aš geras, o tu blogas“. Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti ssavo pranašumą įvairiausiose srityse(„aš stiprus, teisingas, puikus“), jis manosi esąs didis ir šlovingas, siekia originalumo, tobulumo, revanšo pralaimėjus, todėl yra jautrus kritikai, agresyvus. Žmogus, žvelgiantis į pasaulį per antrosios pozicijos prizmę siekiama sumenkinti, pažeminti kitą(„tu egoistas, silpnas, klystantis“). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ir persekiojami todėl apgaudinėja ar persekioja kitus.

3. „Aš blogas, o tu geras“. Ši pozicija yra priešinga antrajai, tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba, jie gėrisi kitais ir jaučia gėdą dėl savęs. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, o tu blogas“, o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras“. Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją, perdeda savo menkavertiškumą, jaučiasi dėl visko kaltas, pažemintas, niekinamas, kvailas ir atmestas. Toks žmogus nemyli savęs ir mano, kad jį gali išgelbėti tik kiti, todėl ieško būdų būti jų mylimas.

4. „Aš blogas ir tu blogas“. Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti

pačiam. vaikas ima blogai galvoti apie save, ir apie tėvus. Visiškai atsiduodamas likimui, nenori niekuo domėtis, bijo permainų, neproduktyvus, sustingęs, jo elgesys destruktyvus. Tačiau jis atlaidus savo silpnybėms- savo įsipareigojimus atideda rytojui arba juos visai užmiršta, nes nejaučia atsakomybės. Toks žmogus negeba būti laimingas ir nenorėtų laimingus matyti kitus. Ši pozicija skatina socialinę ir asmeninę nesėkmę.

Neigiamas pozicijas užimantys arba pervertinantys save individai gali susidurti su daugeliu psichologinių problemų. Konsultantas tokiems klientams turėtų paaiškinti, kad jų užimamos pozicijos yra atsineštos iiš vaikystės, tačiau klientai gali jas keisti remdamiesi suaugusio žmogaus racionaliomis galiomis, kurios gali atvesti žmogų į teigiamą gyvenimo poziciją. Tai suprasdamas ir adekvačiai vertindamas savo galimybes, padedamas konsultanto klientas gali pasiekti asmenybės brandą taip įveikdamas psichologines problemas, trukdančias pozityviam bendravimui ir kuo labiau priartėtų prie pozicijos „ Aš geras ir tu geras“(1)

4. Transakcinės analizės metodai

4.1. Struktūrinė Ego analizė

E. Berne teigė, kad kiekvienas individas turi tris alternatyvias ego būsenas: „Aš“ Tėvą, „Aš“ Suaugusį ir „Aš“ Vaiką. Transakcinės analizės kontekste ššie terminai turi kitokią reikšmę nei mums įprasta.

„Aš“ Tėvas. Šią poziciją mes paprastai perimame iš savo tėvų. Todėl bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai, kategoriškai, esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti, mėgstame ironizuoti, nurodinėti ir drausti, pretenduojame būti tteisuoliais. Tačiau kitą vertus, bendraudami iš šio pozicijos, mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys, linkę paskatinti ir apginti, palaikyti, paguosti ir patarti. Taigi, Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. Kai mes jaučiame, veikiame, mąstome taip, kaip tai darė mūsų tėvai, mes esame Tėvo būsenoje. „Aš“ Tėvas yra suformuotas iš išorinio bei vidinio poveikio mums augant ankstyvoje vaikystėje(1,2).

„Aš“ Vaikas – tai ta maža mergaitė ar mažas berniukas, kuriais mes buvome vaikystėje. Bendraudami iš laisvo, natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos, būname spontaniški, smalsūs, žaismingi, natūralūs, nelogiški, svajingi, tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas, nepaklusnumas, nekantrumas, piktdžiugiškumas, egoizmas, tingumas. Jei mumyse nubunda prisitaikantis Vaikas, mes jaučiame gėdą ir kaltę, esame baimingi, bejėgiai, delsiantys, susivaldantys, galvojame apie ppasekmes. Mes laikomės susitarimų, normų, esame kuklūs ir nuolankūs, trokštame pagyrimo. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus“ Vaiko pozicijos, būname intuityvūs, kūrybingi, originalūs, be to sugebantys manipuliuoti kitais, kadangi žinome, kada reikia verkti, norint ką nors pasiekti, kada būti ramiems ir pan.(1,2)

„Aš“ Suaugęs: tai mūsų sugebėjimas galvoti ir veikti savarankiškai, jai veikiant mes priimame savo sprendimus, analizuojame, tampame unikalūs. Ši būsena pradeda veikti mumyse apie dešimta gyvenimą mėnesį, tai yra priemonės, kuriomis mes kontroliuojame „Aš“ Tėvą ir „Aš“ Vaiką. Jei mmes norime pakeisti “Aš“ Suaugusį ar „Aš“ Vaiką, tai turime daryti per „Aš“ Suaugusį. Ši pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. Ji paremta mūsų patirtimi, turima informacija, sąmoningais sprendimais. Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos, mes būname dalykiški, objektyvūs, dėmesingi, sugebame išklausyti kitą.(1,2)

Kai mes bendraujame, veikia viena iš alternatyvių ego būsenų, mūsų Tėvas, Vaikas ar Suaugęs. Mūsų jausmai tuo metu sąlygoja kurią būseną mes naudosimės, taip pat bet kuriuo metu kas nors gali iššaukti persikėlimą iš vienos ego būsenos į kitą. Kai mes atsakome, taip pat naudojame vieną iš trijų būsenų.

Terapeutas, taikydamas transakcinę analizę, turi gerai žinoti ir suprasti visas tris Ego būsenas bei jų ypatumus. Konsultantas taip pat turi mokėti paaiškinti klientui struktūrinės analizės esmę, kad jis geriau suprastų savo asmenybės sandarą ir būdamas sąmoningas galėtų koreguoti savo ego būsenų pasireiškimą bendravime. Jis turi pajusti skirtumą tarp gyvenimo, kurį jam demonstravo(Tėvas), kurį pats išgyveno(Vaikas) ir kurį atrado(Suaugęs) . Tai padaręs, jis taps autonomiškesnis ir galės rinktis savo asmenybę atitinkančią veiklą, nuoširdžiau bendrauti. Konsultanto uždavinys- padėti klientui atrasti ir suprasti jo gyvenimo tikslus. Pagalbos būdas- žaidimų analizė, kuriuos aptarsime vėliau. (4)

Ego būsenų sutrikimai atsiranda tada, kai šios būsenos perdengia viena kitą, tai gali įtakoti individo išankstinį nusistatymą vienu ar kitu klausimu, kraštutinius ssprendimus, sukelti fobijas, vesti į neviltį. Tokiu atveju individas mano, kad elgiasi, kalba ir mąsto iš vienos Ego būsenos, tačiau iš tiesų jo elgesys yra akivaizdus kitos būsenos pavyzdys.

Vienos, kurios nors Ego būsenos sutrikimas gali sukelti labai didelių problemų. Pavyzdžiui, jei sutrinka Vaiko Ego būsena, individas gali nebemokėti juoktis, reikšti savo emocijų, o be Suaugusio Ego būsenos jam gali trūkti intelektinės kontrolės, jis gali prarasti realybės pojūtį. Visi šie sutrikimai turėtų būti paaiškinami klientui konsultavimo metu ir taikant transakcijas, analizuojant kliento bendravimą, jis turėtų įsisąmoninti savo bendravimo problemas ir imti jas koreguoti.(8)

4.2. Transakcijos ir jų tipai

Transakcija susideda iš pavienių stimulų ir reakcijų į juos, ji gali būti verbalinė ir neverbalinė, tai bendravimo vienetas. Tai yra vadinama transakcija, nes kiekvienas jos dalyvis iš jos kažką gauna, todėl jis ir įsitraukia į transakciją. Viskas kas vyksta tarp dviejų ar daugiau žmonių, gali būti suskirstyta į pavienes transakcijas, tai duoda visus privalumus, kuriuos bet kuris mokslas pasiekia, jeigu turi tiksliai apibrėžtą vienetų sistemą.

Pasak E. Berne, kai du žmonės netikėtai susitinka, vienas iš jų neišvengiamai kalbės su kitu. Tai vadinama transakciniais stimulais, o kito žmogaus reakcija vadinama transakciniu atsakymu. Asmuo, siunčiantis stimulus yra vadinamas agentu, o atsakantysis- respondentu.(2)

Paprastos transakcijos būna papildančios ir susikertančios: <

Paprastos papildančios transakcijos vyksta tada, kai į pranešimą, pasiųstą iš tam tikros Aš vidinės pozicijos, asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos. Toks bendravimas nėra konfliktiškas, ir anot E. Berne, atitinka sveikus žmogiškus santykius. Konsultacijos metu nagrinėjamos ir aptariamos transakcijos, jų poveikis ir tai, kaip jas būtų galima koreguoti.

Papildančios transakcijos pavyzdžiai:

1 pavyzdys: A: „Ar sugebėjai parašyti ataskaitą?“( Suaugęs Suaugusiam)

B: „Taip, aš jau ketinau siųsti ją tau“ ( Suaugęs Suaugusiam)

2 pavyzdys: A: „Ar norėtum pažiūrėti filmą?“(Vaikas Vaikui)

B: „Taip, žinoma, ką gi mes žiūrėsime?“ (Vaikas Vaikui)

3 pavyzdys: A: „Ar jau susitvarkei kambarį?“(Tėvas Vaikui)

B: „Tu man jau įkyrėjai. Susitvarkysiu, juk sakiau“( Vaikas Tėvui)(5)

Paprastos susikertančios transakcijos atsiranda tada, kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis, žmonės tarsi nusisuka vienas nuo kito, atitolsta. Susikertančios transakcijos gali vesti ir į konfliktą. Susikertančių transakcijų pavyzdžiai:

1 pavyzdys: A: „ Ar sugebėjai parašyti ataskaitą?“(Suaugęs Suaugusiam)

B: „ Ar baigsi man įkyrėti, parašysiu gi pagaliau!”(Vaikas Tėvui)

Tokios susikertančios transakcijos jau gali sukelti problemų darbovietėje. Šiuo atveju „A“ gali keisti savo Ego būseną ir atsakyti kaip Tėvas Vaikui:

A: „ Jei nepakeisi savo požiūrio, būsi atleistas iš darbo.“

2 pavyzdys: A: „Ar jau susitvarkei kambarį?“(Tėvas

Vaikui)

B: „Tiesą pasakius kaip tik ketinau tai daryti.“(Suaugęs Suaugusiam)

Tai pozityvesnė susikertanti transakcija nei pirmame pavyzdyje. Vis dėlto, „A“ gali pasijusti įžeistas, kad “B“ elgiasi atsakingai ir neužima tos būsenos, kurios tikėjosi „A“. tokiu atveju pokalbis gali pasisukti taip:

A: „ Tu niekada nepadarai to, ko aš tavęs prašau“(Tėvas Vaikui)

B: „ Kodėl tu niekada netiki tuo, ką aš sakau?“(Vaikas Tėvui)

O taip pasisukęs pokalbis gali vėl vystysis skirtingai, tai priklauso nuo to, kokia komunikacijos dalyvių Ego būsena priims stimulus.(10).

Dvigubomis aarba paslėptomis transakcijomis vadinamos tos transakcijos, kuriose dalyvauja nebe dvi, o daugiau- trys ar keturios partnerių būsenos. Tuomet bendravimas darosi daug sudėtingesnis nei paprastose transakcijose, kur stimulas susilaukia natūralios reakcijos. Socialiniame kontekste, esant dviguboms transakcijoms, veikia vienos būsenos, o psichologiniame jau kitos. Dažnai mes savo mintis, norus, ketinimus formuluojame ir pateikiame kaip Suaugęs Suaugusiam, tačiau visa tai įvelkame į tokias išraiškos formas, kad tarsi netyčia iššauktume partnerio reakciją kitomis būsenomis, kurios taip pat gali neiškilti į išorę, o tik slaptai ppadiktuoti, kaip Suaugusiam reikėtų reaguoti. Dvigubos transakcijos gali būti vienpusės ir abipusės.

Vienpusės dvigubos transakcijos pavyzdys:

Pardavėjas: „Tai mūsų puikiausias sportinis modelis, bet jis jums per brangus(sprendžiant pagal tavo išvaizdą, tas modelis tikrai ne tau)“

Toks pardavėjo siųstas pranešimas gali suaktyvinti žžmogaus Suaugusį arba Vaiką. Priklausomai nuo to nuskambėtų visai skirtingi atsakymai: Suaugęs atsakytų: „Taip, jūs teisus, mano pajamos neleidžia man nusipirkti tokio automobilio“, o Vaikas turbūt sukiltų prieš tokį įžeidimą ir pasakytų: „ Aš perku šitą automobilį“. Tokiu atveju pardavėjas patirtų dvigubą laimėjimą: psichologinį( pasijuto stipresnis, „susitvarkęs“ su pirkėja, ir gyvenimišką( pardavęs brangią prekę).(2)

Konsultacijos metu taip terapeutas taip pat gali pasiūlyti klientui paanalizuoti jau įvykusias transakcijas arba suvaidinti jas konsultanto kabinete. Tuomet, konsultanto padedamas klientas gali geriau suprasti bendravimo bei konfliktų ypatumus ir juos koreguoti.

Dvipusės dvigubos transakcijos pavyzdys:

A: „Gal užeikime pas mane kavos? Aš gyvenu vienas.( Tu man patinki.)

B: „ Iš tikro lauke šalta. Kava būtų ne pro šalį.(Tu man patinki taip pat..)

Dvigubos transakcijos būdingos žaidimams, kadangi dvigubomis transakcijomis yyra siekiama tam tikros naudos sau, manipuliuojant kitais.(1)

4.3. Psichologiniai žaidimai

E. Berne teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numatomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda( dažniausiai psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams, todėl šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame sąmoningai arba nesąmoningai, juos nuolat kartojame(ypač mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Pasinaudodami situacija mes tarsi netyčiomis „ištraukiame“ iš partnerio reikalingą informaciją, priverčiame jį padaryti ttai, ko norime mes, jo sąskaita patenkiname savęs įvertinimo ir prestižo poreikius.(2)

Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi. Pasirodo, kad esama žmonių, patologiškai žaidžiančių visą gyvenimą ir dėl to išgyvenančių didžiules dramas ar netgi tragedijas. Išgirdęs, kad jis žaidžia, toks žmogus labai nustebtų, nes liguisto žaidimo scenarijų dar vaikiškoje pasąmonėje užsifiksavę pripažinimo poreikio tenkinimo būdai ir gyvenimo pozicijos, kurias nuolat reikia patikrinti. Tik terapija skirta įsisąmoninti žaidimo priežastis, gali padėti klientui nustoti žaisti.

Žaidimo turinio ir eigos nusakymas vadinama teze. Kiekvienas žaidimas turi antitezę- būdą, leidžiantį neįsitraukti į žaidimą arba iš jo išeiti. Tačiau pati bendriausia antitezė yra mūsų gebėjimas pasinaudoti savo „ suaugusiuoju“, kuris įvertina, ar partnerio elgesys atitinka bendravimo situaciją ir jo realias galimybes. Tai atlikus galima rasti racionalų atsaką į provokacijas.(2)

Visus žaidimus E. Berne skirstė į destruktyvius(blogus) ir konstruktyvius(gerus), nors gerų žaidimų E. Berne pateikė visai nedaug. Jų pavyzdžiai gali būti diskusijos įvairiomis temomis laisvalaikiu, asistavimas, pagalba ir globa, nors ir turint savų tikslų, bet jų siekimas naudingas abiems partneriams.

Žemiau pateikiami populiariausių žaidimų pavyzdžiai, kai svarbiausia žinoti jų antitezę. Galimos labai įvairios jų variacijos.

JEI NE TU- pirmasis transakcionistų aptiktas žaidimas, trunkantis visą gyvenimą. Šiame žaidime ppaprastai kaltinami kiti, kad šie riboja žaidėjo teises ir laisves. Žaidimo realumui ir azartui padidinti kaip tik ir ieškoma despotiško partnerio.

PAKLIŪVAI, NIEKŠE! Žaidėjas nuolat ieško kitų žmonių poelgiuose blogybių, nedorybių, apgavysčių ir pats bando tokį elgesį išprovokuoti. Šį žaidimą labai mėgsta pavydūs sutuoktiniai, ir tie, kurie jausdamiesi menkaverčiai tokius norėtų matyti ir kitus.

SPIRK MAN. Žaidėjas persekioja kitus žmones, juos dirgina, erzina visais įmanomais būdais tarsi prašydamas sau bausmės. Tai gali būti sutuoktinis, pasakojantis svečiams apie žmoną nemalonias istorijas. Sulaukęs atstūmimo, mano, kad kiti yra neteisingi jo atžvilgiu, jo nesupranta. Antitezė- nebausti žaidėjo, bet noras laikytis atokiau vis tiek liks. (2)

Transakcinė analizė siekia, kad susitikę du žmonės bendrautų kaip lygiaverčiai partneriai. Konsultavimo metu konsultuojamasis supažindinamas su transakcinės analizės principais, joje vartojamais terminais ir žaidimų aprašymais. Tuomet konsultuojamieji įvaldo transakcinės analizės metodus ir tampa kompetetingais konsultanto partneriais, galinčiais kartu su juo analizuoti savo žaidimus. Šioje analizėje atsiskleidžia stereotipiškų gyvenimo situacijų iracionalumas ir komiškumas, o tai sudaro sąlygas keisti elgesį.(4)

Siekiant, kad klientas geriau suprastų psichologinius žaidimus bei jų poveikį, tokie žaidimai yra žaidžiami konsultacijų metu. Įsisąmoninęs žaidimus klientas ir realiame gyvenime bendraudamas stebi save ir kontroliuoja, tai padeda atsisakyti žalingų žaidimų, klientas ir jo aplinkos žmonės pozityviau bendrauja.

4.4. Gyvenimo scenarijus

E. Berne teigimu, žžmonės jau vaikystėje susikuria nesąmoningą savo gyvenimo planą- gyvenimo scenarijų, kuris apibrėžiamas kaip asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuris numato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu to tikslo bus siekiama. Mūsų gyvenimo scenarijai kartais būna panašūs į sentimentalią dramą, kartais – į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą, romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę.

Vos gimęs vaikas ima kaupti informaciją apie jį supantį pasaulį. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojūčius, kurie nulemia pačią ankstyviausią informaciją apie save, savo vertinimą. E. Berne nuomone, vaiko savo atžvilgiu išgyventi jausmai greičiausiai yra ta galinga jėga, kuri įtakoja visą gyvenimo planą(scenarijų), užimamą psichologinę poziciją gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. (3)

Vaikystėje mes gauname mūsų gyvenimą programuojančių pranešimų: apie mokymosi naudą ir savo galimybes, religingumą, poilsį, sveikatą. Vaikas, kurį tėvai nubaudžia už nesutikimą su suaugusiu, gali padaryti išvadą: „Nereikia mąstyti pačiam“. Vaikas, kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami, gali nuspręsti: „Nereikia rodyti savo jausmų“ ar pan. tokias išvadas vaikai laiko neginčijamomis tiesomis, kurių laikymasis tampa „geru berniuku“ ar „gera mergaite“ , nes klauso savo tėvų. E. Berne teigimu, tokių sprendimų priėmimas vaikystėje sąlygoja vėlesnį disfunkcionalų elgesį. Tokiems klientams terapeutas turėtų padėti pakeisti savo netinkamą elgesį, socialiai priimtinu ir neagresyviu.(9)

Gyvenimo scenarijus formuojasi iki septynerių

metų, po to yra papildomas naujais faktais. Visa tai vyksta giliai pasąmonėje. Išskiriamos trys gyvenimo scenarijų grupės:

Laimėtojas- tai tas žmogus, kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą(tapti lyderiu, įžymybe, specialistu ar pan.). kiekvienas žmogus pats sau nuspendžia, ar jis yra laimėtojas (kartais mums iš šono atrodo priešingai). Laimėtojas yra nepriklausomas ir veikia autonomiškai, realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose. Toks žmogus atsiskleidžia, o ne kuria kitiems patinkantį savo paveikslą. Laimėtojas pripažįsta savo poreikius ir jausmus, net jei jie yra kontraversiški, jjis taip pat leidžia sau klysti ir neneigia savo kaltės. Laimėtojas gyvena dabartimi, neneigdamas savo praeities bet ir neužsimerkdamas prieš savo ateitį, jie priima dabartinį džiaugsmą ar skausmą, bendravimą r vienatvę, fizinius ar dvasinius malonumus.

Pralaimėtojas- tai tas žmogus, kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. Tokie žmonės neturi drąsos matyti save ir kitus realiai. Dažnai tai nutinka sutrikus Ego būsenoms, tai pasireiškia gyvenimu iliuzijomis. Pralaimėtojas nėra autonomiškas, jis priklauso nuo aplinkos, prie kurios jis prisitaiko arba nuolat su ja maištauja. DDažniausios pralaimėtojo frazės : „Jei aš būčiau vedęs kitą.“, „O kad būčiau pasirinkęs kitą profesiją.“, „Jei aš būčiau graži..“ Jis nesugeba bendrauti atvirai, laisvai, žaidžia manipuliacinius žaidimus, kurie pateisina jo pralaimėtojo nuostatą ir leidžia sėkmingai atsitraukti. Beje, pralaimėtojų kategorijai priskiriami iir tie, kurie pasiekia gyvenimo tikslą, tačiau per didele kaina: užima išsvajotą postą, tampa lyderiu, tačiau mainais už tai „gauna“ opaligę, insultą, infarktą. Pralaimėtojai yra tie, kurie savo gyvenimo scenarijuje numato sau mirtį(savižudybę, mirtį nuo vėžio ar pan.) ir ją įgyvendina.

Nelaimėtojas- tai tokie žmonės, kurių gyvenimas plaukia lėtai ir neišraiškinga vaga. Tai žmogus, kuris nelaimi ir nepralaimi gyvenime, nes jis niekuomet nerizikuoja. Darbe toks žmogus niekada netampa viršininkais, lyderiais, jie ramiai dirba savo darbą(juos paprastai vadina „darbo pelėmis“). Tol, kol ateina pensija, jie nežymiai išleidžiami, po to niekas jų ir nepasigenda. Tokie žmonės dažnai sako: „O aš galėjau būti viršininkas, bet ir taip gerai“.(1, 2, 3, 7)

Konsultanto tikslas yra padėti klientui geriau pažintis save, įsisąmoninant vaikystės išgyvenimus ir sprendimus, ttuomet klientas galės pradėti gyventi „čia ir dabar“, nutraukti tą keistą beviltiškų pasikartojimų grandinę, kuri vadinama gyvenimo scenarijumi. Konsultantas turėtų paaiškinti klientui, kad jis yra pajėgus keisti savo gyvenimo scenarijų tiesiog reikia jį įsisąmoninti ir po truputį keisti. (1)

Suprantama, absoliučiai tobulų metodų nėra, todėl ir transakcinė analizė negali išspręsti visų kliento santykių su aplinkiniais problemų, jai sunku iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimo scenarijų. Be to, žaidimai yra žaidžiami visose kliento veiklos ir asmeninio gyvenimo sferose(darbe, šeimoje, draugų rate), todėl yra ppakankamai sunku jiems visiems „pasipriešinti“

Išvados

 Transakcinė analizė yra viena iš psichoterapijos krypčių, sėkmingai taikoma psichologiniame konsultavime. Akcentuojamos tam tikros konsultanto pageidaujamos konsultanto savybės(išankstinio nusistatymo neturėjimas, pasitikėjimas kitais, pagarba jiems ir pan.) bei terapinių santykių ypatumų žinojimas.

 Gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu, kuri susiformuoja dar vaikystėje. Nuo gyvenimo pozicijos priklauso, kaip žmogus mąsto, veikia, elgiasi ir bendrauja su kitais, kaip jis vertina save ir aplinką. E. Berne aptaria keturis galimus psichologinių pozicijų derinius: „Aš geras ir tu geras“, „Aš geras, o tu blogas“, „Aš blogas, o tu geras“, „Aš blogas ir tu blogas“.

 E. Berne išskyrė tris struktūrine Ego dalis- „Aš“ Tėvas, „Aš“ Vaikas, „Aš“ Suaugęs, kurios priklausomai nuo situacijos pamainomis dalyvauja bendravime. Žmonės, norėdami bendrauti parodo savo suinteresuotumą vienas kitam- tai transakcinis stimulas, atsakas į jį- tai transakcinė reakcija, o stimulas ir reakcija sudaro transakciją- bendravimo vienetą. Skiriami tokie transakcijų tipai: paprastos papildančios, paprastos susikertančios, vienpusės dvigubos ir abipusės dvigubos.

 E. Berne į teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numatomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda( dažniausiai psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams. Žaidimus mes žaidžiame nesąmoningai. Žymiausi žaidimai: „ Jeigu ne tu.“, „„Taip, bet.“ , „Pakliuvai, niekše“ ir kt.

 Gyvenimo scenarijus,- tai pasąmonėje susiformavęs gyvenimo planas, kuris daro įtaką individo gyvenimo būdui. Pakeisti gyvenimo scenarijų yra transakcinės analizės psichoterapijos tikslas, pakeičiant agresyvų ar socialiai nepriimtiną kliento elgesį pozityviu.

Literatūros sąrašas

1. Bendravimo psichologija (2004) / vyr. red. J. Almonaitienė. Kauno technologijos universitetas.

2. Gailienė I.(1998) Transakcinė analizė: žaidimų bendraujant aspektu. Šiauliai.

3. Milašiūnas R. (1996) Gyvenimo scenarijus //Psichologija Tau. 2, p. 5-7.

4. Navaitis G. (2002) Psichologinis šeimos konsultavimas. Vilnius.

5. www.ericberne.com

6. www.itaa-net.org

7. www.answers.com

8. www.wilderdom.com

9. www.eatanews.org

10. www.cutsock.ndirect.co.uk