Streso ir baimės įveikimas, atsipalaidavimas ir koncentracija.

Sveika siela – sveikas kūnas.

(B.Šou)

Dažnai sutinkame žmonių su, regis, neišsenkančia energija. Dirigentai

ar kiti menininkai yra gyvybingi iki gilios senatvės, jie ištisas valandas

gali vaisingai darbuotis tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Jei ką nors darome

su malonumu, jei kas mus įkvepia ir atrodo prasminga, pareikalauja iš mūsų

nedaug energijos. Viskas klojasi gerai, kainuoja mažai jėgų, ir gyvenimo

džiaugsmas mus dar labiau įkvepia. Jei ko nors nenorime daryti, turime

prisiversti ir ekvoti energiją, dažnai vien pagalvojus apie nemalonius

darbus sugenda nuotaika, gyvenimas tampa nebemielas, mes pristingame

energijos.

Dažniausiai energijos prarandame dėl stresų.

Stresas, ko gero, pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai

suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Visi tik ir kalba

apie stresą, dauguma patiria stresą, beveik visi skundžiasi savo stresais.

Dėl visko, kas šiandien negerai, kaltinamas stresas – dėl mirties ir

migrenos, skausmų menstruacijų metu ir žlugusios santuokos, dėl spuogų ir

t.t. Tiesą sakant, darosi baisu, kai dar ir dešimties metų nesulaukę vaikai

skundžiasi dėl “mokyklinių stresų”, motinos dejuoja dėl stresų, kuriuos jos

patiria ruošdamos su vaikais pamokas, taip pat dirbdamos namuose ir

įstaigose, mokytojai – dėl stresų mokykloje, vyrai – dėl stresų šeimoje ar

firmoje, pardavėjos – dėl stresų prieš Kalėdas, turizmo firmų darbuotojai –

dėl atostogų stresų, telefonistės – dėl daugybės skambučių, taksistai – dėl

eismo ir tt.t., ir t.t.

Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską,

kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai pirmas svarbus punktas:

kiekvienas stresu vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir

viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų,

policininkų, sekretorių, darbininkų, dirbančių prie konvejerio, medicinos

seserų, valstiečių, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie

atostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant,

stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir

fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių

reikalavimų. Kasdieninėje kalboje stresu vadinama viskas, kas nemalonu, kas

gadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas kaltas dėl nugaros

skausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos

sutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo,

net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėl

nutrūkusių meilės rryšių ir dar daug dėl ko.

Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situaciją

neabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti ir

savo pačių gyvenime: kažkada anksčiau galėjome kuo žvaliau trypti ištisą

naktį doskotekoje, grojant pragariškai garsiai muzikai, ir tik garsiai

rėkdami susikalbėdavome su bendraamžiais, o kitą rytą kaip niekur nieko

eidavome į darbą ar universitetą, ir mums tai buvo nuostabu. O dabar

ramioje draugijoje praleistas vakaras kai kam gali sukelti stresą, nes jis

užtrunka iki pirmos valandos nakties, o rytoj reikia llaiku būti darbe. Tai

ne tiek susiję su tuo, kad tą naktį per mažai miegojau, kiek su mūsų

požiūriu į darbą! Anais laikais galėdavome nerūpestingai linksmintis

diskotekoje iki ryto, o šiandien gal net kvietimas pavakarieniauti gerame

restorane per daug mūsų nedžiugina, mus apsunkina, kelia mums stresą.

Dabar pažvelkime kitaip: prisimenate savo paskutines atostogas?

Ketinote pagaliau atsipalaiduoti, anksti gultis ir išsimiegoti už visą

pastarąjį laiką. Bet štai jūs susipažįstate su pora mielų žmonių. Jūsų

nuotaika pagerėja, jūs apskritai nebežiūrite į laikrodį, pamirštate darbą

ir visus rūpesčius. Su nuostaba pastebite, kad smagiai prasėdėjote visą

naktį triukšmingoje ir prirūkytoje smuklėje ir, nepaisant visko,

pailsėjote. Kitą rytą jūs puikiausiai jaučiatės ir bėgate žaisti tenisą, o

po pietų išvykstate į gana nelengvą iškylą, o vakare ir vėl linksminatės

kavinėje. Fiziškai jūs daug labiau išvargote negu namie, gerokai per mažai

miegojote, bet vis dėlto esate puikiausios nuotaikos, jokių stresų, viskas

nuostuobu. Kodėl viskas taip pasikeitė? Kas atsitiko? Kur dingo bloga

nuotaika, žlugdantis jausmas ir stresas? Išorinės aplinkybės – atostogos ir

vietos pakeitimas – čia ne pats svarbiausias dalykas, nes namuose juk kur

kas patogiau, miegate įprastoje lovoje, o jūsų butas daug jaukesnis už bet

kokį viešbučio kambarį.

Ne, pasikeitė jūsų požiūris į dalykus: jūs išvydote viską teigiamai ir

dėl to atsipalaidavote, atsikvėpėte. Viskas, kas namuose jus slėgė, nutolo.

Be to, jūs pažvelgėte į visus tuo dalykus iiš tam tikro nuotolio ir gerokai

objektyviau. Trumpiau tariant, nebuvo nieko, kas keltų jums stresą.

Žodis “stresas” seniai įėjo į mūsų kalbą ir mes net nesusimąstome jį

vartodami. 1994 metais išleistame medicinos terminų žodyne “Pschyrembel”

stresas apibūdinamas taip: “Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu

sindromu, bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių

(infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo,

pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių). Stresą galima suvokti ir kaip

išorinius poveikius, prie kurių kūnas nepakankamai prisitaikė, pavyzdžiui,

operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl

specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo.”

Stresas – sudėtinė gyvenimo dalis ir teigti jį esant žalingą būtų

neteisinga. Kartais jį gali sukelti ir džiaugsmas.

Streso būsena gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Net vieną

ir tą patį žmogų gali veikti blogai ir gerai, atsižvelgiant į nuotaiką,

situaciją, sąlygas. Todėl dabar išskiriamos dvi stresų rūšys:

• teigiami stresai – teigiamai veikianti įtempta būsena;

• neigiami stresas – neigiamai suvokiamas ir dažniausiai blogai

veikiantis išgyvenimas.

Teigiama prasme stresas skatina motyvacijai, kuri atpalaiduoja

energiją norimeims rezultatams pasiekti. Štai sportininkas nervinasi prieš

startą arba aktorius ar oratorius jaučia scenos baimę. Žmogus nuogastauja,

jog jam gali nepasisekti arba jam nepavyks išnaudoti visų savo sugebėjimų.

Lygia greta mes mobilizuojame ir koncentruojame energiją būsimiems

sunkumams įveikti. Jei nebūtų stresų, gyvenimas mums būtų tikra nuobodybė,

sunkiai įsivaizduojamas ir nne toks turiningas.

Stresas gali paversti mus dirgikliu, neigiamas emocijas skleidžiančiu

žmogumi, bet jis gali būti ir uždeganti kibirkštis, stimuliuojanti paskata

padaryti ką nors nepaprasta, įgyvendinti idėjas ir labai produktyviai

dirbti. Neigiamas stresas gali sužlugdyti, sukelti depresiją, nervingą

reakciją į viską. Dėl jo galime nepajėgti atskirti esminių dalykų nuo

neesminių ir tiesiog susirgti. Paveikti teigiamo streso gal net

įgyvendinsime savo svajones ir dideliu užsidegimu patrauksime kitus.

Nors buitinėje kalboje stresu dažniausiai vadiname nemalonius dalykus,

iš tikrųjų tai kompleksiškas fiziologinius ir motyvacijos aspektus

apimantis fenomenas. Tikroji sveikatos problema – tai ne stresas apskritai,

o tai, kad žmogus nesugeba atskirti normalaus, sveiko streso nuo

žlugdančio, ligą sukeliančio streso.

Mokslininkų tyrimai rodo, kad veikiami streso žmonės suvokia viską

daug siauriau, tampa kategoriškesni, ima nebesuprasti, kas dedasi aplinkui,

nes visi jų pojūčiai nukreipti tik į stresą sukėlusį objektą.

Kai kurie žmonės stresams yra labai atsparūs. Dėl to svarbu

suskirstyti žmones pagal jų jautrumą stresams. Tai suteikia galimybę

reguliuoti darbo našumą bei naudą, išvengti ligų. Be to, patys žmonės turi

žinoti savo atsparumą ir reguliariai atgauti jėgas.

Kaip nustatyti, kad žmogui gresia stresas? Visų pirma jis ima

iracionaliai elgtis ir darbe, ir namuose. Pavyzdžiui, viršininkas klausia

pavaldinio, ar parengta ataskaita. Dėl šio klausimo pavaldinys staiga

“pratrūksta”. Tikriausiai turi kokių nors nemalonumų namuose – gal serga

vaikai ar sudaužė mašiną ir t.t. Paprastai susikaupia krūva

nemalonumų,

kurie pagaliau išsiveržia kaip stresas. Jie itin pavojingi, jei ilgesnį

laiką “guli ant širdies”. Streso padariniai dažnai esti širdies ligos,

infarktas, depresija ir pan. Beje, metams bėgant organizmo atsparumas

stresams silpnėja. Ypač pavojingas amžius nuo 40 iki 50 metų.

Dažnai stresą vienas po kito sukelia daugybė atsitikimų. Todėl

netikslinga atsižvelgti į kiekvieną situaciją skyrium. Jei vairuotojas

dideliu greičiu važiuoja lygiu keliu ir net jei jo automobilio padangos

tinkamai parinktos, jis vis tiek gali nuvažiuoti nuo kelio, nors ir būtų

pasiruošęs ne vienai staigmenai. Todėl prasminga pasitikrinti, ar esame

pasiruošę netikėtumams.

Jei esame sveiki ir pilni jėgų, lengvai galime ištverti vieną kitą

įvykį. Tačiau pavargę, sudirgę ar susirgę mes nepajėgiame atsispirti streso

faktoriams. Taip gali susidaryti užburtas ratas: kuo daugiau stresą

sukeliančių veiksnių aplink mus, tuo silpniau mes jiems priešinamės.

Matthiasas Burischas vardija šiuos streso pradžios aspektus:

• atsiranda didžiulis grėsmingų ir besipriešinančių jėgų neatitikimas

ir situacija tampa nekontroliuojama;

• grėsmė priartėja;

• situacija tampa neaiški ir neprognozuojama.

Kas yra tie stresoriai, kurie sukelia šią buseną?

Tai stresinių situacijų sukėlėjai, ir tik nuo žmogaus, nuo jo

būsenos, jo savijautos ir situacijos priklauso, kokį stresą jie sukelia –

teigiamą ar neigiamą. Neigiamą stresą sukelia išoriniai dirgikliai, kurie

atsiranda slegiančiose situacijose ir kurie per stipriai veikia žmogaus

organizmą ir emocijas. Mūsų organizmas reaguoja į pusiausvyrą trikdančius

dirgiklius.

Stipriausias sstresorius yra baimė. Ji gali skatinti mus veikti, gali

suteikti mums sparnus, padėti atrasti naujų idėjų ir galimybių. Baimė

padėjo mūsų protėviams išgyventi, skatino juos daryti išradimus, o dabar

sulaiko žmones nuo neapgalvotų veiksmų. Stresą sukelia baimė dėl gyvybės,

dėl išlikimo, baimė, kylanti dėl aplinkinio pasaulio grėsmės sąžinės baimė.

Tai reiškia, jog jei baimės nėra per daug, ji skatina mus siekti geresnių

laimėjimų, mobilizuoja vidinius mūsų rezervus.

Toliau yra pateikiamas streso faktorių sarašas grindžiamas lentele,

kurią sudarė Vašingtono universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Dr.

Th. H. Holmesas ir Dr. R. H. Rahė, ir kuria šiandien naudojasi dauguma

streso tyrėjų. Paprastai riba peržengiama tada, jei taškų suma per metus

viršija 150.

|Streso sukėlėjai ir jų reikšmingumas taškais |Taškai |

|Sutuoktinio mirtis |100 |

|Skyrybos |73 |

|Atsiskyrimas nuo sutuoktinio |65 |

|Įkalinimas arba izoliavimas kitoje įstaigoje |63 |

|Artimo giminaičio mirtis |63 |

|Sunkus sužeidimas ar liga |53 |

|Vedybos |50 |

|Darbo vietos praradimas |47 |

|Susitaikymas su sutuoktiniu |45 |

|Išėjimas į pensiją |45 |

|Šeimos nario pašlijusi sveikata ar netinkamas jo elgesys |44 |

|Nėštumas |40 |

|Seksualinės problemos |39 |

|Naujo šeimos nario atsiradimas (gimimas, įvaikinimas, |39 |

|vyresnio amžiaus giminaičio atsikėlimas) | |

|Nepalanki permaina darbe (suvienijimas, perorganizavimas,|38 |

|konkursas ir t.t.) | |

|Nepalanki finansinės padėties permaina |37 |

|Gero draugo mirtis |36 |

|Profesinė permaina |36 |

|Padažnėję nesutarimai su sutuoktiniu |35 |

|Ipotekos paėmimas, namo pirkimas ir ppan. |31 |

|Teismo sprendimo įsigaliojimas dėl ipotekos ar paskolos |30 |

|Reikšminga permaina profesinėje veikloje (paaukštinimas, |29 |

|pažeminimas, perkėlimas) | |

|Sūnaus ar dukters išėjimas iš namų (vedybos, studijos ir |29 |

|pan.) | |

|Problemos su giminaičiais |29 |

|Ypatingi asmeniniai pasiekimai |28 |

|Sutuoktinis liaujasi dirbęs ne namuose |26 |

|Mokymosi pradžia ir pabaiga |26 |

|Reikšmingos gyvenimo sąlygų permainos (naujo namo |25 |

|statyba, perstatymas, sąlygų pablogėjimas ir pan.) | |

|Ūmus asmeninių įpročių pasikeitimas (apsirengimas, |24 |

|bendravimo stilius, draugų ratas ir pan.) | |

|Pašliję santykiai su viršininku |23 |

|Reikšmingos darbo laiko ar darbo sąlygų permainos |20 |

|Persikėlimas į kitą vietą |20 |

|Mokyklos pakeitimas |20 |

|Reikšmingos laisvalaikio apimties ir formų permainos |19 |

|Reikšmingos bažnytinės veiklos permainos |19 |

|Reikšmingos visuomeninio aktyvumo permainos (viešnagė, |18 |

|šokiai, koncertų ir teatrų lankymas, bendras muzikavimas | |

|ir pan.) | |

|Kredito paėmimas (automobiliui, televizoriui ir pan.) |17 |

|Reikšmingos miego įpročių permainos |16 |

|Gerokai padažnėję ar sumažėję šeimos susiėjimai |15 |

|Staigus valgymo įpročių pakeitimas (imama valgyti daugiau|15 |

|ar mažiau) arba labai pasikeitęs valgymo laikas | |

|Atostogos |13 |

|Kalėdos |12 |

|Smulkūs prasižengimai (eismo taisyklių pažeidimai) |11 |

Kai kada papildomų stresų sukelia ir mūsų vidinis nusiteikimas. Mes

keliame per nelyg didelius reikalavimus sau arba siekiame kitų, mums iš

šalies primetamų tikslų, kurių mes patys galbūt ir nesame uužsibrėžę. Kaltės

jausmas taip pat gali sukelti stresą t.y. jei darome prieš savo valią, toks

mūsų elgesys mus slegia. Panašiai atsitinka ir tada, kai prieš aplinkinius

norime pasirodyti kitokie, negu iš tikrųjų esame, todėl baiminamės būti

demaskuoti.

Stresus darbe dažniausiai sukelia šios priežastys:

• perkrovimas;

• laiko stoka;

• bloga vadovavimo kokybė;

• nesaugi organizacijos politika;

• nesugebėjimas suderinit įpareigojimų ir atsakomybės;

• vaidmenų konfliktai;

• organizacijos ir asmens vertybių neatitikimas;

• įvairaus tipo, ypač neįprasti pasikeitimai;

• frustracija.

Vadovų ir eilinių darbuotojų stresus paprastai sukelia skirtingos

priežastys. Vadovus dažniausiai veikia atsakomybės, sprendimų našta;

pavaldiniai dažniausiai jaučia įtampą, sukeliamą žemo statuso, resursų

stokos, perdidelio apkrovimo darbe.

Ir vieni, ir kiti stresus jaučia esant gan bendrai priežasčiai –

frustracijai. Frustracija – tai emocinė būsena, kai kelyje į tikslą

pasitaiko žmogui atrodanti neįveikiama kliūtis, o aplinkybės neleidžia

atsisakyti šio tikslo. Pavyzdžiui, darbo tiek daug, jog darbuotojas nieko

nebespėja, yra peikiamas net kelių asmenų už nelaiku ar net nekokybiškai

atliktą darbą; jis greičiausiai pradės jausti tokią emocinę būseną kaip

frustraciją.

Kaip žmonės reaguoja frustracijos būsenoje? Vieni tampa agresyvūs,

kitiems būdinga regresija arba reversija, fiksacija. Agresija gali

pasireikšti net pykčio priepoliais; regresija – mažiau apgalvotu elgesiu,

liūdesiu bloga nuotaika; reversija – apatiškumu. Fiksacijos atveju

darbuotojas nuolat pradeda kaltinti savo vadovą, kitus bendradarbius dėl

savo nesėkmių, nebenori objektyviai nagrinėti nesėkmės faktų. Yra ir kitų

reakcijų, pavyzdžiui, žmogus, jausdamas frustraciją, panori tapti

neformalios grupės lyderiu ir taip save sėkmingai realizuoti. Kartais

pradedamos jausti fizinės reakcijos, pavyzdžiui, skausmas skrandyje ir pan.

Tačiau frustracijos priežastys yra ne tik vadovavimo klaidose. Žmonės

darbe gali jausti frustraciją dėl pačios darbo esmės, blogo įrengimų darbo,

nepakankamos kvalifikacijos ir kita. Dažnai frustracija sukelia norų

neatitikimą galimybėms: jeigu norai didesni nei galimybės, žmogus gali

patekti į frustracijos būseną. Netgi esant motyvacijos trūkumui, gali

atsirasti nedidelės frustracijos apraiškos.

Patiriantys stresą žmonės į jį reaguoja skirtingai. Pagal tai žmonės

skirstomi į dvi grupes: A ir B.

|A grupės žmonės |B grupės žmonės |

| | |

|Agresyvūs, kompetentingi, siekia |Yra labiau pasiduodantys, jie |

|aukštų standartų ir nuolat save |priima situacijas ir dažniau su |

|laiko įtampoje. Jie kelia sau |jomis susitaiko negu |

|reikalavimus ir siekia tikslų |kompetentingai kovoja. Šiuos |

|netgi poilsio metu. Tą įtampą, |žmones ypač veikia laiko trūkumas|

|kurią jie jaučia, dažniausiai | |

|sukuria patys, kitaip tariant, | |

|tai yra jų sukurtas aplinkos | |

|produktas. Tipinė šių žmonių | |

|“išeiga” – širdies priepuoliai. | |

Labai svarbu, kad žmogus stresinėse situacijose gautų socialinę paramą

(žr. pav.).

Socialinė parama gali turėti tiesioginę įtaką streso faktoriams

(pavyzdžiui, sekretorė neleidžia labai agresyviai nusiteikusio lankytojo

pas vadovą) ir poveikį sveikatai (pavyzdžiui, konsultavimas, gydymas).

Socialinė parama gali būti buferis (netiesioginis efektas) žmogui,

reaguojant į streso faktorių, pavyzdžiui,

netekusiam darbo žmogui galima

padėti įsivaizduoti būsimą profesinę perspektyvą arbą šiai reakcijai

fokusuojantis į savijautą.

Socialinė parama

Stresoriai Reakcijos

Poveikis sveikatai

Aštrūs gyvenimo įvykiai Streso įvertinimas

Fiziologinė savijauta

Pastoviai besitęsiantys Įvairios reakcijos

Psichologinė savijauta

Sunkumai į stresą

(afektinė, pažintinė ar

Kasdieninės problemos

elgsenos)

kur

T1 T2 – tiesioginis socialinės paramos efektas

N1 N2 – netiesioginis socialinės paramos efektas

1 pav. Socialinės paramos poveikis streso procese

Psichologai teigia, kad 80% konfliktų ir stresinių situacijų kyla dėl

nemokėjimo bendrauti su žmonėmis. JJei vadovas arba eilinis darbuotojas moka

išmintingai tvarkytis, gali išvengti širdies ligų, pailginti ir padaryti

produktyvesnį savo gyvenimą.

Nuosenų laikų reguojame į stresą jausdami poreikį judėti. Stresinės

situacjos dažniausiai būdavo įveikiamos tik sutelkus fizines jėgas. Kūno

judėjimas sužadina mąatymą ir pakreipia jį nauja linkme. Tai žinodami jūs

dažnai instinktyviai stengiatės judėti, o kai ir tai nepadeda eikite

pakvėpuoti grynu oru ir šiek tiek pasivaikščiokite. Šis efektas dar

vadinamas neandertaliečio efektu.

Streso priežastys susijusios ne tik su darbu (per didelė įtampa,

sunkumai atliekant pareigas, nepatenkinamas valdymo organizavimas, nedarnūs

santykiai su bbendradarbiais, pavaldinių ir kolegų nekompetentingumas ir

pan.), bet ir su asmeninėmis vadovo savybėmis (išpuikimu, nekantrumu,

besaike savimeile, temperamentu ir t.t.).

Nustatyta, kad mažiausiai pasiduoda stresui santūrūs žmonės, tie kurių

protas ir jausmai nesipjauna, o gražiai sutaria, kurie įsitikinę, jog jėgos

šaltinio, reikalingo patirti pasisekimą, rreikia ieškoti savyje, o ne kur

nors kitur. Gera sveikata – vienas iš svarbiausių reikalavimų vadovui.

Mokslininkas Dieteris Frei tvirtina: greičiausiai pasveiks tas, kuris

stresinę situaciją vertins kaip menką dalyką, o savo galimybes, kurios

padės išsikapstyti iš šios pavojingos būsenos, laikys labai svarbiomis.

Paprastai tariant, tai teigiamos mintys: “Pradėkite dieną gerai

nusiteikę, išlaikykite savo tvirtą pasitikėjimą, ir tegu kelios geros

mintys palydi jus į lovą. Jei prieš užmigdami jau imate bijoti rytdienos,

tai atsibudę pajusite “ryto siaubą”. Psichiatrijoje gerai žinoma ši būsena,

kai kalbama apie depresiją.

Eckartas Miulleris teigia: “Žmonės visai nepatirs streso ar patirs jį

gerokai mažesnį, jei jie:

• įsitikinę, jog gali keisti stresorių intensyvumą;

• mano, jog gali iš anksto numatyti streso raidą;

• įsitikinę, jog gali kontroliuoti situaciją;

• yra patyrę, jog padedami kitų aar savo pačių jėgomis praeityje

tokias situacijas jau buvo įveikę;

• jaučia progą, kai patys galės griebtis ryžtingų priemonių;

• stresinės situacijos keliamų reikalavimų nelaiko sau

reikšmingais;

• suvokia situaciją kaip paskatą plėtoti savo sugebėjimus”.

Mokslininko manymu, žmonės neišvengs streso, “jei jie :

• patyrė, jog panašiose situacijose yra bejėgiai;

• jaučiasi esą įvykių auka;

• kaltina save dėl stresinės situacijos;

• situaciją laiko žala ir nuostoliu;

• reikalavimą laiko grėsme;

• laiko situaciją iššūkiu ir mano, jog nuo sprendimo ppriklausys jo

paties, kaip asmens, svarbumas”.

Yra keli būdai sumažinti darbuotojų bei vadovų stresą:

• sąlygų sudarymas darbuotojams dalyvauti organizacijos veikloje;

• kelti kvalifikaciją;

• geriau projektuoti darbus;

• tobulinti komunikacijas.

Tačiau ir pats darbuotojas gali imtis streso mažinimo būdų:

• meditacijos;

• biogrįžtamojo ryšio;

• asmeninės apsaugos nuo stresų.

Vienas iš būdų sumažinti darbuotojo stresą yra jo konsultavimas.

Konsultavimu siekiama pagerinti darbuotojo dvasinę sveikatą. Gera dvasinė

sveikata reiškia, jog žmonės gerai jaučiasi, gerai nusiteikę priima kitus

žmones ir gyvenimo reikalavimus.

Kai būsite atsikratę streso, atsipalaidavęs ir gerai nusiteikęs,

užkrėsite gera nuotaika kitus, gerai seksis darbas, geriau sugebėsite

susikaupti, daug kas palengvės, pastebėsite, jog pasidarė daug paprasčiau

bendrauti su kitais žmonėmis.

Literatūra :

H. Vollmer. Jaučiuosi visiškai išsekusi. – Vilnius: Alma Litera, 1998.

V. Obrazcovas. Ar valdai? – Vilnius: Vaga, 1998.

P.Jucevičienė. Organizacijos elgsena. – Kaunas: Technologija, 1994.

K. Birker, B. Schott. Pasipildykime energijos. – Vilnius: Vaga, 1998.