Bendrasis vaizduotės apibūdinimas. Vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai. Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas.

Vaizduotė yra naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Dar naudojamas terminas fantazija – psichologinėje literatūroje taikomas žymėti labiau nuo tikrovės nutolusiems vaizduotės produktams. Vaizduotė – tai ne vaizdinė atmintis (“vaizduojuosi kambarį, kuriame gyvenu.”) – nuo vaizdinės atminties ji skiriasi naujų, atmintyje neturimų vaizdinių sudarymu.

Vieni žmonių vaizduotės kūriniai greitai realizuojami (pvz, racionalistiniai pasiūlymai, architektūriniai projektai, muzikos kūrinių interpretacijos ir pan.), kiti realizuojami tik po gana ilgo laiko ( pvz, kelionė į mėnulį, lazeris ir pan.). Dalis vaizduotės vaizdinių tik aapsakomi ar aprašomi, tačiau niekada neatitiks jokių realių objektų.

Vaizduotėje nauji vaizdiniai kuriami ne iš nieko, o iš anksčiau turėtų suvokinių, iš atmintyje užfiksuotos vaizdinės patirties. Vaizduotė panaudoja pojūčių ir suvokinių, kaip tikrovės atspindžių, medžiagą, įtvirtintą atmintyje, tačiau nekopijuoja tikrovės kaip jutimas ir suvokimas. Vaizduotėje modeliuojami tokie tikrovės elementai, apie kuriuos nėra geros pažintinės informacijos. Vaizduotė – žmogaus pasirengimas tolesnei informacijai gauti (anticipavimas arba išankstinis atspindėjimas). Ateitis prognozuojama ir mąstymu, ir vaizduote. Mąstant ateities modeliai sudaromi iš abstrahuotos, nevaizdžios medžiagos –– sąvokų, teiginių, protavimų), o vaizduotėje būsimieji pakitimai įgyja vaizdinių pavidalą.

Vaizduotė dalyvauja visose žmogaus veiklos srityse – žaidžiant, mokantis, mokslinės, meninės ir techninės kūrybos srityse.

Vaizduotė yra smegenų funkcija, tačiau jos mechanizmus fiziologija dar mažai pažįsta. Vaizduotės veikloje dalyvauja nerviniai įįsiminimo ir atsiminimo mechanizmai, siejami su galvos smegenų žievėje vykstančiais nervinių ryšių susidarymo ir jų nykimo procesais (vaizdinių asociacija ir disociacija). Asociacijų fiziologiniai mechanizmai yra žinomi, o disociacijų – tik pradedami tyrinėti.

Vaizduotės vaizdiniai daro įtakos nerviniams ir organiniams procesams (galima tik įsivaizduot kad dirba fizinį darbą ir pagreitėja žmogaus pulsas ir t.t.).

Liguistų vaizduotės vaizdinių, vadinamų haliucinacijomis, gali atsirasti dėl aukštos kūno temperatūros, galvos smegenų sužeidimų, įvairių narkotikų veikimo.

Vaizdinių pertvarkymo vaizduotėje būdai.

Bendriausios vaizdinių pertvarkymo rūšys – vaizdinių skaidymas ir jungimas (asociacijos ir disociacijos procesai).

Agliutinacija (lot. agglutino – prilipdau, priklijuoju) – skirtingų objektų, vazdinių dalių sujungimas į naujas visumas. Šiuo būdu sudaryti graikų chimeros, indėnų sparnuoto žmogaus, lietuviško velnio ir kiti vaizdiniai.

Hiperbolizavimas (lot. hyperbole – permetimas, padidinimas) –– vaizduojamojo objekto arba atskirų jo dalių padidinimas, sumažinimas, dalių pagausinimas. Taip sukurti pasakų milžinai ir nykštukai, devyngalviai slibinai ir kt.

Akcentavimas – objekto atskirų dalių pabrėžimas, išryškinimas. Pvz, piešiant draugiškus šaržus, karikatūrose ir pan.

Schematizavimas – objektų grupėms būdingų bruožų išryškinimas, atmetant individualias ypatybes. Tai senoviniai gyvūnų ir žmonių piešiniai, ornamentai ir pan.

Įterpimas – vaizdinių ar objekto ypatybių perkėlimas į naują kontekstą, kuriame įgyja kitą prasmę. Taip sudaromos alegorijos ir metaforos.

Tipizavimas – sudėtingas vaizdinių pertvarkymas, išryškinant grupei būdingas ypatybes atskirais individais. PPvz, A. Baranausko “Anykščių šilelis” duoda ne tik konkretaus šilo, bet apskritai Lietuvos miško vaizdą.

Visi šie vaizdinių pertvarkymo būdai vaizduotės procese paprastai kyla ne pavieniui, o yra įvairiai kombinuojami.

`Vaizduotės rūšys.

Pasyvi (nevalinga) vaizduotė gali pasireikšti tada, kai žmogus pats neturi tikslo kurti kokių nors vaizdų, nededa sąmoningų pastangų, nauji vaizdiniai formuojami lyg savaime. Ji pasireiškia suvokiant meno kūrinį. Taipogi pasyviai vaizduotei priklauso vaizdiniai, besiformuojantys prieš užmingant ar tik nubudus, haliucinacijų, fobijų metu iškylantys vaizdiniai. Ypatingą vietą pasyvios vaizduotės veikloje užima sapnai.

Sapnai – tai patys paslaptingiausi vaizduotės reiškiniai, iškylantys žmogui miegant, nekontroliuojant jo sąmonei. Sapno turinį dažniausiai sudaro regėjimo vaizdiniai. Toliau seka lietimo ir savo kūno jutimo, girdėjimo, o labai retai – uodimo ir skonio vaizdiniai. Sapnų priežastys – miegantįjį veikiantys išoriniai ir vidiniai dirgikliai, emocingesni dienos išgyvenimai.

Atkuriamoji vaizduotė – nesuvoktų vaizdinių sudarymas pagal kokią nors informacinę medžiagą: verbalinius aprašymus, objektų schemas, fotografijas, muzikos ženklus ir pan.

Kuriamoji vaizduotė – savarankiškas naujų vaizdinių sudarymas. Ryškiausiai atsiskleidžia įvairiose kūrybinės veiklos srityse. Pasireiškia kiekvieno žmogaus veikloje, kai reikia numatyti savo veiksmų rezultatus, suprasti kito žmogaus asmenybės vidinės psichinės veiklos ypatybes ir t.t.

Svajonė – tai kuriamosios vaizduotės savita rūšis. Svajonėse kuriami tolesnės trokštamos ateities vaizdiniai, kurie nėra tiesiogiai realizuojami, o tampa tikslu arba padeda žmogui pakilt vvirš pilkos monotoniškos kasdienybės.

Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas.

Turtingesnės vaizduotės žmonių kūryba yra originalesnė, jie geba save įsivaizduoti kito žmogaus situacijoje, geriau supranta kitų asmenų vidinį pasaulį, daugiau svajoja ir turi daugiau valios toms svajonės pasiekti. Vaizduotės produktyvumas ypač ryškus meno kūrėjų (mokslinės fantastikos kūrėjų, dailininkų, muzikų) veikloje.

Vaizduotės produktyvumo priešybė yra jos skurdumas, kurio priežastis – menki pertvarkymo gebėjimai. Menkiau išlavėjusi vaizduotė pasireiškia humoro stoka, ribotais interesais, nuolatiniu sekimu standartais ir pan. Mažiau produktyvios vaizduotės žmonės gali gerai dirbti tose srityse, kuriose reikia mažiau kūrybos ir bendravimo su kitais žmonėmis.

Atskirų žmonių vaizduotė gali skirtis dominuojančiomis atmintyje ir vaizduotėje vaizdinių rūšimis. Vaizduotės turinio skirtumai priklauso nuo asmenybės patirties skirtumų, nuo kūrybinės veiklos pobūdžio, nuo konkrečios profesijos ypatumų.

*********************************************************************

Paruošta pagal A.Jacikevičius “Siela. Mokslas. Gyvensena.”

Paruošė Eva 