SMURTĄ PATYRUSIŲ VAIKŲ FIZINIO IR PSICHINIO VYSTYMOSI EDUKACINIS TYRIMAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS
Kursinio darbo temos
SMURTĄ PATYRUSIŲ VAIKŲ FIZINIO IR PSICHINIO VYSTYMOSI EDUKACINIS TYRIMAS
Metodologinis pagrindimas
Vadovas:
Tikrino:
KAUNAS, 2002.
TURINYS
1. Įvadas.
2. Smurto įtaka vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi;
1. Smurto prieš vaikus dažnumas;
2. Smurto prieš vaikus priežastys;
3. Socialinės grupės, kuriose dažniausiai smurtaujama;
4. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, patyrusių smurtą;
5. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, nepatyrusių smurto;
6. Pedagoginė vystymosi korekcija;
7. Tyrimo procesas;
8. Tyrimo rezultatai.
3. IIšvados.
ĮVADAS
Temos aktualumas
Smurtą patyrusių vaikų fizinį bei psichinį vystymasi tirti lėmė dabartinė
situacija Lietuvoje. Kiekvieną dieną girdimi pranešimai apie tėvų žiauriai
sumuštus vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis teigia:
žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų
kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.(Lietuvos
Respublikos Konstitucija, 1992). Tokį požiūrį įgyvendina formaliojo ugdymo
sistema, visuomeniniai santykiai, bet ne tėvų ir vaikų santykiai. Tėvų
supratimas apie vaikų auklėjimą grindžiamas asmenine patirtimi. Todėl vaikų
auklėjimas diržu Lietuvoje turi senas tradicijas, perduodamas iš kartos į
kartą.(Adomavičienė, 1980). Tik kai kurie ttėvų smurto prieš vaikus atvejai
susilaukia visuotinio pasmerkimo.
Smurtas prieš vaikus – ne tik auklėjimo, bet ir gerokai platesnė ekonominė
ir socialinė problema. Viena pagrindinių smurto šeimoje priežasčių –
skurdas. Skurde gyvenantys nebepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi ir
kitų, o tai geriausia terpė smurtui.(Vaikų ffizinė ir seksualinė prievarta,
1996). Vienintelė profilaktikos ir prevencijos priemonė smurtui prieš
vaikus sumažinti – vaikų atskyrimas nuo šeimos, tai yra įkurdinimas vaikų
globos namuose.
Smurtą patyrus kūdikystėje pastebimas fizinio ir psichinio vystymosi
atsilikimas. Atsilieka fizinė raida: daug lėčiau kūdikis pradeda ropoti,
šliaužioti, guguoti, kalbėti. Naktimis jis prabunda be jokios priežasties
ir pradeda verkti. Vaikai tampa labai nervingi, irzlūs. Visą likusį
gyvenimą jie patiria sunkumų bendraujant, nepasitiki niekuo. Menkai suvokia
savo vertę, pas juos iškreipta vertybių sistema, patys naudoja smurtą,
preivartą.
Smurtas prieš vaikus bei jo įtaka fiziniam bei psichiniam vystymuisi
plačiai tyrinėjama užsienio mokslininkų: vaikus, kurie patyrė smurtą
tyrinėjo Burke (1995), Sutton (1999); aplinkos veiksnius, skatinančius
agresyvų tėvų elgesį tyrė Greenland (1987), Wind (1994).
Lietuvoje iš atliktų tyrimų pažymėtini yra empiriniai (Nepilnamečiai,
padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai, 2000).
Vaiko asmenybės vystymąsi tyrinėjo Leliūgienė (1997). Buvo atlikta
agresijos bei agresyvaus tėvų elgesio su vaikais metodologinė analizė
pedagoginio tyrimo kontekste (Kairienė, 2001).
Tyrimo problema
Smurto prieš vaikus suaktualėjimas visuomenėje ir šeimoje reikalauja
išsamių tyrimų, rodančių, jog tai įtakoja vaikų fizinį ir psichinį
vystymąsi. Todėl tyrimo metu stengiamasi atsakyti į klausimus: kaip dažnai
vaikai patiria smurtą? Kokių socialinių grupių vaikai dažniausiai patiria
smurtą? Kodėl smurtaujama prieš vaikus? Kaip skiriasi vaikų, patyrusių
smurtą fizinis bei psichinis vystymasis nuo neturinčių tokios patirties
vaikų vystymosi? Kaip pedagogiškai koreguoti vaikų, patyrusių smutrą fizinį
bei psichinį vystymąsi?
Tyrimo objektas
Probliminių klausimų sprendimui tyrimo objektu pasirinkau ssmurtą patyrusius
vaikus. Mokslinis šio objekto sprendimas yra susijęs su ryšio tarp smurtą
patyrusių bvaikų bei vaiko fizinio ir psichinio vystymosi nustatymas.
Tirdama nepriklausomu kintamuoju pasirinkau smurtą patyrusius vaikus, o
priklausomais kintamaisiais vaikų fizinį bei psichinį vystymąsi.
Hipotezė
Tyrime rėmiausi prielaida, kad vaikų, patyrusių smurtą, fizinis bei
psichinis vystymasi, lyginant su vaikais be tokios patirties, atsilieka.
Tyrimo tikslas
Nustatyti smurtą patyrusių vaikų fizinio bei psichinio vystymosi ypatumus.
Tyrimo uždaviniai
1. Nustatyti smurto prieš vaikus dažnumą;
2. Apžvelgti smurtavimo prieš vaikus priežastis;
3. Atskleisti socialines grupes, kuriose dažniausiai smurtaujama prieš
vaikus;
4. Palyginti fizinį bei psichinį vystymąsi vaikų, kurie patyrė smurtą su
vystymusi be tokios patirties vaikų;
5. Numatyti, kaip pedagogiškai koreguoti fizinį ir psichinį vystymąsi
vaikų, kurie patyrė smurtą.
Tyrimo metodai
1. Lyginamoji mokslinės literatūros analizė. Taikant lyginamąją mokslinės
literatūros analizę pasirinkta tema kritiškai įvertinti įvairių autorių
teiginiai apie vaikų, patyrusių smurtą, fizinį ir psichinį vystymąsi bei
vystymąsi tų vaikų, kurie neturi šios patirties. Atlikta smurto dažnumo,
priežasčių analizė.
2. Anketinė darbuotojų, dirbančių su vaikais, patyrusių smurtą, apklausa.
Apklausta 30 asmenų ištisą parą dirbančių su tokiais vaikais. Tyrime
dalyvavo 50 vaikų.
3.Matematinė statistika. Tyrimo rezultatams apdoroti taikyti įprastiniai
statistinės analizės metodai, apskaičiuojant gautų duomenų vidurkius bei jų
pasikliautinius intervalus. Duomenų skirtumo patikimumas įvertintas t
kriterijumi.
Tyrimo procesas
Iš gautų į globos įstaigą dokumentų išsiaiškinta, kurie vaikai ir kaip
patyrė smurtą iš savo tėvų bei artimųjų.
Paimami 50 vvaikų, kurie patyrė smurtą ir stebima, kaip jie fiziškai ir
psichiškai vystosi lyginant su vaikais, nepatyrusiais smurto.
Stebima 6 mėnesius. Iš stebėjimo bei anketų duomenų padaromos išvados.
Tyrime dalyvauja vaikai, patekę į globos įstaigą po to, kai patyrė smurtą.
Tyrimas atliekamas Kauno vaiko raidos klinikoje “LOPŠELIS”, kur patenka
dauguma vaikų iš Kauno apskrities, patyrusių smurtą.
Norint užtikrinti etinius principus, anketos anonimiškos, vaikų pavardės
niekur neskelbiamos. Šioje įstaigoje pastoviai dalyvaujama vaikų, patyrusių
smurtą, ugdymo procese bei stebima, kaip atsilieka jų vystymąsis. Į tyrimo
procesą įtraukiami visi asmenys, dirbantys šioje įstaigoje, kurie yra
suinteresuoti, išaiškinus smurto įtaką vystymuisi, koreguoti išsivystymo
lygį iki normalaus.