Spalvų regimasis suvokimas ir jų poveikis žmogui

Turinys

Turinys 1

I Spalvų regimasis suvokimas 3

Kodėl mes bijome spalvų? 3

Spalvinis matymas 4

Spalvos pojūtis 4

Spalvos suvokimas 4

II SPALVOS POVEIKIS MŪSŲ SAVIJAUTAI 5

Raudona 5

Geltona 6

Mėlyna 6

Žalia 6

III MADINGOS SPALVOS 6

Kai kurie senovėje madingų spalvų pavyzdžiai: 7

Šiandien madinga: 7

Spalvų poveikis 7

Kodėl mes bijome spalvų? 8

Literatūros sąrašas 9I Spalvų regimasis suvokimas

Bene didžiausią įtaką žmogui, neskaitant galbūt oro sąlygų, daro spalvos. Mes nuolat girdime sulyginimus: “lyg raudonas skuduras buliui”, “šaltas mėlynumas”, “pažaliavo iš pykčio” ir pan. Spalvų psichologija ir tai, kaip spalvos veikia žmogaus elgesį, dėstoma rimtuose universiteto kursuose.

Ligoninių palatos, klasės, greito maisto restoranai ir biurai nudažyti spalvomis, kurios turėtų veikti žžmonių, nuolat būnančių tose patalpose, elgesį ir nuotaiką. Net produktai ant artimiausio prekybos centro lentynų yra pakuotėse, kurių spalvos kruopščiai parinktos, kad patrauktų jūsų dėmesį ir paskatintų pirkti. Taigi kodėl žmonės taip abejoja rinkdamiesi spalvas savo namams? Kodėl neutralios spalvos erdvė laikoma idealia?Kodėl mes bijome spalvų?

Pirmasis žingsnis atsikratant spalvų naudojimo baimės – suprasti, kokį psichologinį poveikį jos daro mums. Žinoma, kad raudona stimuliuoja apetitą, taigi tai puiki spalva valgomiesiems. Tiek mėlyna, tiek žalia – gaivios ir raminančios spalvos. Tai ggamtinės spalvos ir gali būti populiarios miegamuosiuose. Geltona ir oranžinė suteikia energijos, taigi tinka kambariuose, kuriuose reikia sužadinti energingumą – tarkime, virtuvėje. Terakotinė oranžinė ideali namų darbo kambariui; ji turi energizuojančio poveikio kaip ir raudona ar oranžinė, bet kartu nėra ttiek ryški, kad nenusėdėtumėte savo kėdėje.

Daugumoje šiuolaikinių televizijos programų meistriškai naudojamos drąsios ryškių spalvų kombinacijos: violetinės ir gelsvai žalios, žalsvai melsvos ir raudonai oranžinės, oranžinės ir fuksijos. Bet atsargiai naudokite spalvų derinius kasdienėje aplinkoje. Violetinė ir gelsvai žalia tinka, nes jos yra papildomosios spalvos – jos yra opozicijoje spalvų rate. Taip pat ir žalsvai melsva bei raudonai oranžinė.

Manysite, kad oranžinė ir fuksijos spalva nesiderins viena su kita, bet kadangi spalvų rate jos yra viena šalia kitos, jos sudaro harmoniją. Verta investuoti į spalvų ratą (galima įsigyti daugumoje gerų meno parduotuvių) – jis padės jums pamatyti, kaip dera spalvos, užuot bereikalingai iššvaisčius pinigus greipfruto geltonos ir alyvų žalios spalvų dažams miegamajame. Ir gerai pagalvokite, ar tikrai violetinė ir gelsvai žžalsva svetainė tikrai yra ta vieta, kur galėtumėte gyventi.

Tai anaiptol nereiškia, kad ryškioms spalvoms negalima rasti vietos. Per daug namų nudažyti įvairiais smėlio spalvos tonais, o nauja standartinė neutrali spalva vis dar tebėra gelsva kreminė. Subtilios sienų spalvos, pavyzdžiui, beveik balta, rusva, gerai atrodo ir netrikdo ramybės, tačiau jas pagyvina ryškesni aksesuarų, kilimų, užuolaidų akcentai. Tai gali būti ryškių spalvų kilimas, šiek tiek spalvingų keramikos ar stiklo dirbinių, gyvybės įkvepiančių paveikslų ar pagalvėlių. Visuma atrodys erdvi ir raminanti, bet sspalvų pliūpsniai atspindės jūsų asmenybę.

Ryškios spalvos labiausiai tinka kambariams, kurie mažiau naudojami. Prieškambariai ir drabužinės – idealios erdvės eksperimentams. Šiose patalpose nepraleidžiame daug laiko, taigi galime leisti sau šiek tiek drąsos. Vien dėl to, kad šios erdvės paprastai būna mažos ar siauros, nebijokite naudoti ryškių spalvų. Maža drabužinė ir yra maža drabužinė, ir jokia balta spalva to nepakeis. Kodėl gi nepabrėžus jos dailių proporcijų, nudažant tamsia bordo ar mėlyna spalva ir nepanaudojus baltos akcentams (rankšluosčiai ir pan.)?

Žalsvai melsva gali būti baigiamasis akcentas. Maišykite šlakelį koralų spalvos su žalsvai melsva ir žiupsniu nefrito. Svarbu gerai apgalvoti proporcijas. Apsispręskite, kokia bus jūsų pagrindinė spalva, ir tuomet kruopščiai parinkite akcentus.

Apgalvokite, kokia galėtų būti spalvos tekstūra. Spalva išliktų tokia pat, įvairuotų tik jos ryškumas. Spalvos gali būti sluoksniuojamos – taip gaunamas netikėtas efektas. Nebrangūs pušiniai baldai gali būti pakeisti užtepant mėlyno, balto grunto ir tuomet nušveičiant baltus dažus kampuose ir aplink rankenas, kad baldai atrodytų kaip senoviški.

Jei pritrūkote minčių, kokių spalvų norėtumėte savo kambariui, apsidairykite, kokie baldai ar kiti daiktai yra jame. Galbūt jūsų vaizduotę įkvėps paveikslas ar kilimas. Daugybė interjero dizainerių kuria spalvinę gamą, pradėdami nuo vieno vienintelio objekto. Apsidairykite – net sena violetinė vaza ar nutrinti raudoni knygų kolekcijos vviršeliai gali būti jūsų kambario spalvų planavimo pradžia. Mėgaukitės žaidimu su spalvomis. Būkite drąsūs ir rizikuokite!Spalvinis matymas

Didelę informacijos apie išorinį pasaulį dalį žmogus gauna jutimų pagalba, 90% žinių- matymo pagalba. Supančius daiktus, žmones, peizažą, galima identifikuoti ir nenaudojant spalvų- į pagalbą pasitelkiant formą, judesį, tekstūrą, „šviesaus- tamsaus“ sąvoką. Vienok spalva gerokai praplečia daiktų apibūdinimo spektrą. Kultūros antropologų tyrimai parodė, kad maždaug 8% vyrų bei 0,5% moterų neskiria spalvų, fino- ugrų tautos spalvų neskiria dar rečiau.Spalvos pojūtis

Tam, kad apsirastų spalvos pojūtis, šviesos impulsas regos organų pagalba turi pasiekti mūsų smegenų regos centrą. Šviesa gali sklisti tiesiogiai iš šviesą skleidžiančio objekto, pavyzdžiui, saulės ar dirbtinio šaltinio; taip pat atsispindėti nuo šviesos neskleidžiančio objekto arba prasiskverbti per šiuos objektus. Akies tinklainė priima konkretų šviesos impulsą bei signalo ar impulso pavidalu siunčia jį į smegenis.

Šviesą bei jos spalvines charakteristikas fiksuojanti regos organų sistema pas visus mus vienoda. Ji veikia tiesiog nuostabiai – žmogaus akis skiria apie 10 milijonų atspalvių. Akies obuolyje esančių fotoreceptorių dėka mes matome atspalvius. Skirtingu stiprumu dirginant raudonai, žaliai bei mėlynai spalvai jautrius kūgelius, atsiranda tam tikros chromatinės spalvos pojūtis. Esant vienodiems impulsams, priklausomai nuo impulso stiprumo mes matome achromatines spalvas- baltą, pilką arba juodą.Spalvos suvokimas

Nors matymo pagalba gauname didžiausią informacijos kkiekį bei pas visus mus regos organų sistema viekia taip pat, mūsų pojūčių ir jausmų pasauliai yra skirtingi. Tai sąlygoja mažiausiai trys faktoriai: skirtingas akies jautrumas, sinestezija bei spalvinių pojūčių vertinimas per suvokimo filtrus Tik suvokimo proceso eigoje patirti įspūdžiai susilieja į vieningą visumą.

Akies jautrumas nusakomas kaip mažiausio regos pojūčiui sukelti reikalingo dirgiklio dydis. Akies jautrumas vystosi ir, priklausomai nuo amžiaus, gali kisti. Senstant akies jautrumas trumpabangėms spalvoms mažėja, vaikams gi violetinės ir mėlynos spalvos atrodo ryškesnės nei pagyvenusiems žmonėms.

Yra žmonių, kurie ir garsus, raides bei datas mato spalvotai. Kvapas, skonis ir skausmas taip pat gali sukelti spalvos pojūtį. Tokia pojūčių asimiliacija vadinama sinestezija. Sineztezijos priežastys kolkas nėra išaiškintos, bet nustatyta, kad šis reiškinys iš tikrųjų egzistuoja, nėra viso labo vaizduotės vaisiuis. Surinkta daug įrodymų, patvirtinančių jog visi vaikai iki metų amžiaus yra sinestikai. Tyrinėtojų manymu, pojūčių asimiliacija pasitaiko vienam iš 2000 žmonių.

Dauguma mūsų neasimiliuoja pojūčių, bet vistiek regėjimu suvokiamą spalvos pojūtį veikia mūsų gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimo skalė bei mąstymas. Žmogus mato tik tuos už jo regėjimo lauko ribų esančius daiktus, kurie jį domina, t.y., tai, į ką nukreiptas jo žvilgsnis. Nors mūsų regėjimo laukas gana platus, bet informaciją apie stebimą objektą suteikia tik viena vieta- geltonoji dėmė.

Akies tinklainėje

išsidėstę apie 130 milijonų šviesos receptorių, kurie perduoda gautą informaciją regos nervui ir po to toliau į galvos smegenis. Galutinį tašką pasiekia tik svarbia laikytina informacija, visa kita atsijojama. Mūsų sąmonę pasiekia tik viena gautos informacijos dalis iš dešimties milijonų, o atmintyje išlieka tik viena šimtoji sąmonę pasiekusios informacijos dalis.

Vertinamoji matymo pojūčio pakopa, arba tai, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, suteikia neapibrėžtoms savybėms praktinę vertę. Šios savybės vadinamos neapibrėžtomis, nes kyla iš intuityvių spalvinių pergyvenimų ir yra neišmatuojamos.II SPALVOS POVEIKIS MMŪSŲ SAVIJAUTAI

Spalvinį suvokimą įtakojančios savybės- gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimų skalė, yra neapibrėžtos, t.y., jų negalima išmatuoti. Būtent šis neapibrėžtumas leidžia žodžiais nusakyti spalvos poveikį mūsų savijautai, tai išreikšti eilėmis. Ne tik psichologiniai faktoriai, bet ir simboliai įtakoja tai, kaip mes suvokiame spalvą. Taigi, mūsų spalvos vertinimas priklauso nuo to, kas mes esame šiame pasaulyje, kokią reikšmę mūsų kultūra suteikia spalvai.

XX amžiuje daug tirtas spalvos poveikis žmogui. Amžiaus pradžioje šioje srityje pirmavo Vokietija, amžiaus viduryje spalvos poveikis pradėtas tirti Amerikoje. Pirmu žžingsniu šioje srityje galima laikyti 1810 metais pasirodžiusį I.V. Getės „Mokymą apie spalvą“, kuriame poetas nesutinka su fizikų požiūriu, pabrėždamas emocijų bei patirties įtaką tam, kaip mes suvokaime spalvą.

Spalvos poveikis nustatomas remiantis aprašomų įspūdžių analize. Matuojamas kokybiškai skirtingų spinduliavimų poveikis mmūsų fiziologinei būklei- kraujo spaudimui, pulso dažniui, hormonų kiekiui ir judesių greičiui. Nuo mus supančių paviršių atsispindintis šviesos pluoštas mūsų kūnus veikia gerokai silpniau nei monochromatinis spinduliavimas, jis labiau veikia mūsų emocinį ir psichologinį stovius. Geriausiai yra ištirti ilgabangio raudono bei trumpabangio mėlyno spinduliavimo poveikis žmogui. Be kita ko, eksperimentų būdu nustatyta jog stiprus spalvinis dirgiklis iššaukia mūsų organizmo atsakomąją reakciją.Raudona

Raudona yra pati ryškiausias ir labiausiai dėmesį patraukianti spalva. Vaikai, būdami egocentriški, mėsta ryškiai raudoną spalvą. Suaugusiuosius ji taip pat tarsi pripildo žadinančia energija. Dizaineriai dažnai savo naujų idėjų ir projektų pristatymui naudoja būtent raudoną spalvą, kadangi ryškiai raudonos detalės prikausto dėmesį net pačioje neutraliausioje aplinkoje. Naudojant raudoną spalvą galima sukurti galingus efektus. Ji gali pagyvinti aplinką, sukurti jaukumą bei ppadaryti objektą elegantišku. Maži raudoni objektai ir detalės atrodo ypatingai kompaktiški ir malonūs. Dideli raudoni paviršiai atrodo liepsnojantys, net deginantys ir gali atrodyti per daug agresyviai.

Psichologiškai raudona- dirginanti bei gyvinanti spalva, priklausomai nuo žmogaus ir aplinkybių raudona gali suaktyvinti bei suteikti jėgų, optimizmo bei skatinti bendravimą arba sukelti nervingumą ir nerimą. Kadangi raudona spalva veikia kaip stimuliuojantis dirgiklis, ji skatina kūrybingumą, bet visai nepadeda idėjų įgyvendinimui.

Veikiant raudonai spalvai pakinta laiko pojūtis bei atsiranda sunkumo pojūtis. Raudonai oranžinė laikoma pačia erotiškiausia sspalva, ji menkina gebėjimą susikaupti, sukelia miglotas mintis. Tinkamą rimtiems apmąstymams aplinką sukuria šalti raudonos spalvos tonai. Tamsiai raudona laikoma ramia ir simpatiška spalva, sukuriančia šventinę bei solidžią aplinką.Geltona

Geltona yra pati šviesiausia, labiausiai spinduliuojanti bei švytinti iš visų spalvų. Tik labai nedaugelis žmonių gali pasakyti, kad geltona yra jų mėgiamiausia spalva. Pastebėta, kad ji labiausiai patinka 17-19 metų jauniems vyrams.

Lyginant su daugybe raudonų tonų, geltonų tonų yra gerokai mažiau.

Intensyvi geltona spalva daugeliui yra per ryški ir įkyri, vargina bei stiprina nuovargį nuo miesto triukšmo. Švelni geltona spalva veikia visai priešingai- šildo, džiugina, sukelia saulėtumo iliuziją. Labiausiai priimtina yra šilta, lengva ir draugiška oranžinio atspalvio geltona.

Emociškai geltona spalva skatina viltis ir optimizmą, taigi labai tinka pataisyti nuotaikai bei depresijai nugalėti. Geltona aktyvina smegenų veiklą ir skatina naujos informacijos įsisavinimą. Ji patraukia dėmesį, didina žmogaus komunikabilumą, teigiamai veikia naujos informacijos įsisavinimą. Tačiau geltona spalva vargina akis, ilgalaikis jos poveikis- sumažėjęs gebėjimas susikaupti.Mėlyna

Mėlyna- patikimiausia ir labiausiai mėgstama spalva. Mes visada įsivaizduojame jūrą ir dangų mėlynus (nors tikrovėje jie nebūtinai mėlyni). Stebint iš šalies, dominuojanti mūsų planetos spalva- mėlyna. Mėlyna spalva mums patinka, nes alsuoja švara ir ramybe. Labai dažnai naudojama mėlynos ir baltos spalvų kombinacija. Egzistuoja daugybė mėlynos spalvos tonų- pradedant dangiškai žydra iir baigiant giliu nakties mėliu- taigi jos poveikio diapazonas taip pat labai platus.

Mėlynos spalvos detalės daro objektą lyg erdvesniu, vėsesniu, sodriai mėlyna- ryški ir kilminga, tamsi pilkai mėlyna spalva gadina nuotaiką ir veikia slegiančiai.

Daugeliui žmonių mėlyna spalva asocijuojasi su saugumu. Mėlyna nevargina akių.Žalia

Žalia yra pati artimiausia gamtai ir statiškiausia spalva. Ji- viena iš trijų pačių mėgstamiausių spalvų. Jei mėlyna laikoma svajotojų spalva, tai žalia labiausiai turėtų tikti užtikrintiems žmonėms, realistams. Skirtingai nei mėlyni atspalviai, žali tonai skirstomi ne tik į šviesius- tamsius ir ryškius- blankius, bet ir į šiltus- šaltus. Geltonai žalia yra šilta spalva, mėlynai žalia- šalta.

Tipiška žalia spalva veikia neutraliai ir raminamai, nors ir ne taip stipriai kaip mėlyna. Žalia daugeliui sukelia užuovėjos ir saugumo jausmą. Žalios spalvos fonas apriboja erdvę, suteikia ramybės ir tikrumo.

Melsvai žali atspalviai sukuria dalykinę atmosferą, tinka akims, jų nevargina ir neakina. Žaliai pilka spalva daugeliui sukelia paralyžuojančio tingumo jausmą. Gelsvai žalia spalva jaunina bei nuteikia pavasariškai džiaugsmingai ir viltingai. Priklausomai nuo paviršiaus, intensyvumo, konkretaus žmogaus bei aplinkybių, žalia gali suteikti tiek patogumo, tiek ir sukelti blogą nuotaiką.

Psichologiškai žalia spalva veikia tartum gaivinantis pavasaris, suteikia švaros, šviežumo ir atsinaujinimo pojūtį. Žalia spalva skatina susikaupimą ir apmąstymus.III MADINGOS SPALVOS

Spalvų mada atspindi žmonių ir epochos ssupratimą apie grožį, gyvenimo būdą, taip pat ir tikslingumą. Bėgant laikui, spalvų mada kinta, o ja sekantys žmonės tarsi patys interpretuoja mados įgaidžius ir taip kuria legendą.Kai kurie senovėje madingų spalvų pavyzdžiai:

Senovės fivanų šventovėse buvo naudojami šviesiai žali, žydri ir švieisiai rožiniai atspalviai. Buvo tikima, kad jie stiprina sveikatą. Raudonmedžio baldai pabrėždavo svarią visuomeninę padėtį.

Po antrojo pasaulinio karo interjere dominavo švelnūs vaikiški ir auksiniai atspalviai. Taip buvo siekiama per karą savo namus praradusiems žmonėms sukurti saugumo ir namų jaukumo įspūdį.

Spalvų pasirinkimą, spalvinį skonį gali lemti ne tik žmogaus tautybė, jo socialinė padėtis, gimimo vieta ir istorinė kilmė, bet netgi gamtinės ir klimatinės jo gyvenamosios vietos sąlygos.

Skirtingose geografinėse zonose esančių pastatų ir interjerų spalviniai sprendimai skiriasi dar ir dėl fiziologinio prisitaikymo prie saulės šviesos proceso: išaiškinta jog tropinių zonų gyventojai dažniau renkasi šiltus ir ryškius atspalvius; šiaurės šalyse madingesi šviesūs ir švarūs, šaltesni ir švelnesni atspalviai, pasteliniai sprendimai. Mūsų klimato zonoje rekomenduojama į šiaurę išeinančioms patalpoms naudoti šiltus atspalvius, į pietus išeinančioms patalpoms- šaltus atspalvius. Sąmoningas madingos spalvos pasirinkimas parodo kas mes esame šiame pasaulyje, taip pat ir tai, kuo mes norėtume būti. Spalvų pasirinkimas ir jų tarpusavio derinimas išduoda tai, kaip mes vertiname save, kaip mes jaučiamės ir norėtume jaustis.

Šioje postmodernistinėje epochoje pasirinkti tradiciniai sprendimai gali byloti apie romantišką natūrą, taip pat ir apie norą pasirodyti amžinų vertybių šalininku. Žmogus, besirenkantis madingiausias spalvas greičiausiai nori pasirodyti naujamadišku.

Su gamta susiliejantys ir pereinamieji atspalviai laikomi tradiciniais, meninei aplinkai būdingos neįprastos kombinacijos ir kontrastai- naujovėmis.Šiandien madinga:

Baltos spalvos gaivumą rekomenduoja pabrėžti žaliai salotiniais ir švelniai rožiniais atspalviais.

Balta spalva su įvairių spalvų detalėmis ir objektais paskutiniu metu vis labiau margus puslapius Internete.

Amžiną, solidžią pilką spalvą patariama papildyti paslaptingu purpuriškai violetiniu arba neblėstančią meilę simbolizuojančiu rrožiniu- alyviniu atspalviu.

Kuriant spalvinę aplinką reikia atsižvelgti į tai, jog šalia negali dominuoti dvi lygūs spalviniai paviršiai. Antram paviršiui rekomenduojama naudoti achromatines spalvas, t.y., įvairius pilkus ir baltus atspalvius. Dominuojant dviems lygiems spalviniams paviršiams žmonės greičiau pavargsta ir teigiamas spalvų poveikis veikiau virsta spalviniu trukdžiu. Keičiant spalvų šviesumą- tamsumą- sodrumą bei apšvietimą spalvos gali veikti visiškai priešingai.Spalvų poveikis

Raudona – jaudrina, šildo, atveria.

Rožinė– nuima įtampą ir dvasiškai atpalaiduoja.

Tamsiai raudona ir purpurinė simbolizuoja šventiškumą ir svarbą.

Rudai raudona – švelni ir minkšta, sukuria ttikrumo pojūtį.

Rudai smėlinė atstato pusiausvyrą, sumažina per didelį aktyvumą.

Oranžinė spalva gerina apetitą, kelia bendrą organizmo tonusą, išsaugo fizinį atsparumą.

Ryškūs geltonos atspalviai sukuria įtampą, skatina pokyčiams.

Švelni medaus geltonumo, auksinė, rudeninių lapų spalva, švelniai ruda su oranžiniu atspalviu- šildo ir atpalaiduoja, ssukelia saugumo jausmą, tinka mėgavimuisi maloniu poilsiu.

Šviesūs ir pasteliniai žalios atspalviai ramina bei padeda susikaupti.

Šviesūs mėlyni atspalviai ramina ir gaivina. Manoma, kad mėlyna mažina susirūpinimą, bet didina jautrumą skausmui.

Šviesus mėlynai violetinis atspalvis veikia raminančiai ir gaivinančiai, atrodo vėsus ir lengvas.

Violetinė tinka solidumui, gilumui, garbei pabrėžti. Švelniai violetinės patalpos tinka tobulybės suvokimui ir apmąstymams, padeda suvokti amžinąsias vertybes, patį save.

Pilka spalva mažina išorinį stresą, sulaiko nuo betikslio blaškymosi, padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti.Kodėl mes bijome spalvų?

Pirmasis žingsnis atsikratant spalvų naudojimo baimės – suprasti, kokį psichologinį poveikį jos daro mums. Žinoma, kad raudona stimuliuoja apetitą, taigi tai puiki spalva valgomiesiems. Tiek mėlyna, tiek žalia – gaivios ir raminančios spalvos. Tai gamtinės spalvos ir gali būti populiarios miegamuosiuose. Geltona ir oranžinė suteikia energijos, ttaigi tinka kambariuose, kuriuose reikia sužadinti energingumą – tarkime, virtuvėje. Terakotinė oranžinė ideali namų darbo kambariui; ji turi energizuojančio poveikio kaip ir raudona ar oranžinė, bet kartu nėra tiek ryški, kad nenusėdėtumėte savo kėdėje.

Manysite, kad oranžinė ir fuksijos spalva nesiderins viena su kita, bet kadangi spalvų rate jos yra viena šalia kitos, jos sudaro harmoniją. Verta investuoti į spalvų ratą (galima įsigyti daugumoje gerų meno parduotuvių) – jis padės jums pamatyti, kaip dera spalvos, užuot bereikalingai iššvaisčius pinigus greipfruto geltonos ir alyvų žalios spalvų dažams miegamajame. Ir gerai pagalvokite, ar tikrai violetinė ir gelsvai žalsva svetainė tikrai yra ta vieta, kur galėtumėte gyventi.

Ryškios spalvos labiausiai tinka kambariams, kurie mažiau naudojami. Prieškambariai ir drabužinės – idealios erdvės eksperimentams. Šiose patalpose nepraleidžiame daug laiko, taigi galime leisti sau šiek tiek drąsos. Vien dėl to, kad šios erdvės paprastai būna mažos ar siauros, nebijokite naudoti ryškių spalvų. Maža drabužinė ir yra maža drabužinė, iir jokia balta spalva to nepakeis. Kodėl gi nepabrėžus jos dailių proporcijų, nudažant tamsia bordo ar mėlyna spalva ir nepanaudojus baltos akcentams (rankšluosčiai ir pan.)?

Jei pritrūkote minčių, kokių spalvų norėtumėte savo kambariui, apsidairykite, kokie baldai ar kiti daiktai yra jame. Galbūt jūsų vaizduotę įkvėps paveikslas ar kilimas. Daugybė interjero dizainerių kuria spalvinę gamą, pradėdami nuo vieno vienintelio objekto. Apsidairykite – net sena violetinė vaza ar nutrinti raudoni knygų kolekcijos viršeliai gali būti jūsų kambario spalvų planavimo pradžia. Mėgaukitės žaidimu su spalvomis. Būkite drąsūs ir rizikuokite!Literatūros sąrašas

• www.reco.lt

• www.mokslas.lt

• www.takas.lt