NARKOTIKŲ KONTROLĖ: PRAGMATIŠKA POLITIKA IR HUMANISTINĖS NUOSTATOS

NARKOTIKŲ KONTROLĖ:PRAGMATIŠKA POLITIKA

IR HUMANISTINĖS NUOSTATOS

Narkotikų paklausa didėja Lietuvoje pastebėti keli narkotikų paklausos didėjimo šuoliai: 7-ojo dešimtmečio viduryje – pasaulio jaunimo manifestacijų, hipių judėjimo atgarsis; 8-ojo dešimtmečio viduryje – plačiai pradėjus gaminti naminį heroiną, vadinamąjį „kompotą“ ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Atvėrus šalies sienas ir išaugus narkotikų tranzitui iš Rytų,paplitus naujiems narkotikų gamybos būdams bei naujiems iš Vakarų atvežamiems narkotikams, narkomanų amžiaus vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 25 iki 14-16 metų (yra ir10-12 metų nuo narkotikų priklausomų vaikų). Apie narkomanijos mastus galima kalbėti ttik pateikiant apytikrius skaičius, vis dėlto į kai kuriuos oficialios statistikos duomenis,vertinant narkomanijos problemą, atsižvelgiama visame pasaulyje. Pirma, tai mirties atvejų nuo per didelės narkotikų dozės skaičius. Lietuvoje nuo sunkių ligų ar perdozavimo kasmet miršta 200-250 narkomanų. Antra, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimas tarp narkomanų.Kitų šalių patirtis rodo, kad, virusui patekus į narkomanų bendruomenę, užsikrėtusių ŽIV narkotikų vartotojų skaičius sparčiai auga. Tai pats greičiausias ir mažiausiai valdomas viruso plitimo būdas. Iš 248 ŽIV užsikrėtusių asmenų, iki 2000 09 01 įregistruotų AAIDS centre, – 143 narkomanai (58 proc.), jauniausiam iš jų nustatant diagnozę buvo vos 15 metų.Šie duomenys norom nenorom verčia kalbėti apie epidemijos tarp narkomanų pradžią.1999 m. sveikatos priežiūros įstaigose buvo įregistruoti 3082 asmenys, sergantys nar-komanija (88,3 narkomanijos atvejo 100 ttūkst. gyventojų). Daugiausia narkomanijos atvejų (462 atvejai 100 tūkst. gyventojų) įregistruota Visagino mieste. Tai 5,2 karto daugiau nei šalies vidurkis. Antroje vietoje Biržai (426,1 narkomanijos atvejo 100 tūkst. gyvento-jų). Tai 4,8 karto daugiau nei šalies vidurkis. Trečioje vietoje Klaipėda (220,2 narkomanijos atvejo 100 tūkst. gyventojų), ketvirtoje – Druskininkai (213 narkomanijos atvejų100 tūkst. gyventojų), penktoje – Vilnius (188,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Kadangi gyventojų skaičius Vilniuje yra didžiausias, tai 1/3 visų šalies narkomanų yra vilniečiai.Palyginti su 1991 m., 1999 m. oficialus sergančiųjų narkomanija skaičius 100 tūkst.gyventojų padidėjo 6 kartus. Suprantama, kad oficialiai registruotų narkomanų skaičius bus gerokai mažesnis už realųjį.Mitai apie narkotikus. Šiandien narkotikai – jaunimo, dažnai paauglių problema. Turime pripažinti, kad, deja,vartoti narkotikus tam tikruose visuomenės sluoksniuose tapo madinga. Ilgą llaiką narkotikai,seksas, prostitucija buvo TABU, jaunimui trūko kvalifikuotos informacijos ir mes ignoravome šiuos reiškinius. Šiuo metu jaunuoliams didelę įtaką daro įvairūs žiniasklaidoje ar kino filmuose skleidžiami mitai apie narkotikus. Štai keletas jų: narkotikai – tai gyvenimo būdas, yra nekenksmingų, lengvų narkotikų, techno ir repo muzika neįmanoma be narkotikų, kokainas stimuliuoja menininkus, mažos narkotikų dozės nekenkia ir pan. Kartais peršama mintis, kad, jei blogio nepajėgiame išnaikinti, geriau jį įteisinti, taip, neva, lengviau būsią kontroliuoti.Kalbant apie narkotikų įteisinimą, dažnai minimos šalys kaip OOlandija, Danija, Ispanija, kuriose nedraudžiama vartoti kanapių. Daugelyje kitų valstybių laikomasi narkotikų draudimo politikos. Olandijoje baudžiamasis kodeksas numato bausmę už kanapių vartojimą, tačiau asmenys už tai nebepersekiojami nuo 1976 metų. Kai kurie Olandijos miestai – seniai žinomi narkomanijos ir prostitucijos centrai, į kuriuos plaukia prekeiviai,narkomanai ir jiems prijaučiantys nuotykių ieškotojai iš viso pasaulio. Vargu ar tokioje šalyje būtų efektyvi griežta narkotikų draudimo politika, nors jau 20 metų bandomi įvairūs kovos su narkomanija metodai, sukurta darniai veikianti socialinės globos ir kontrolės institucijų sistema. Olandijoje narkologinį gydymą nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios finansuoja valstybė, todėl gydytis gali visi, t.y. visiems norintiems prieinamos gydomybei detoksikacijos klinikos, terapinės bendruomenės, resocializacijos bei švietimo projektai. Be to, kai narkotikus leidžiama vartoti asmeniniam poreikiui patenkinti (Euro-pos Sąjungos šalys iki šiol nesutaria, kokia narkotikų dozė galėtų būti pripažinta asmeninio poreikio patenkinimo doze), draudimo ribos tampa pavojingai palankios.Daugelis Rytų Europos šalių, išgyvenančių sunkias pereinamojo laikotarpio politines ir socialines permainas, labai rizikuotų sekdamos Olandijos pavyzdžiu – tiesa, pastaruoju metu vadinami „nepavykusiu“ Olandų eksperimentu (besidomintys plačiau gali įsigyti AIDS centre knygutę Larry Collins „Nepasitvirtinęs Olandų eksperimentas su narkotikais“). Ekonomikos smukimas, skurdas lemia spartų narkotikais prekiaujančių nusikaltėlių kastos gausėjimą. Palyginus su Vakarų šalimis, šios šalys neturi kovos su narkomanija patirties, nes daugelį metų ppatys narkotikai buvo tabu. Posovietinėse šalyse su narkotikais susijęs nusikalstamumas nenumaldomai auga. Pavyzdžiui, Lietuvoje narkomanas opiatams per dieną išleidžia apie 60 Lt. Vilniuje „kompotą“ iš aguonų stiebelių ir lukštų gaminasi per tūkstantis asmenų, taigi per dieną sostinėje suvartojamų narkotikų kaina siekia 60 tūkst. litų. Norėdami surinkti tiek pinigų, narkomanai priversti vogti.Tie, kurie tvirtina, kad „lengvi“ narkotikai nekenkia, mažos dozės nežalingos, užmiršta,kad kiekvienas žmogus individualus. Galbūt asmuo vieną kitą kartą pabandęs „lengvų“narkotikų, iš karto nepakenks savo fizinei sveikatai, galbūt iškart nepajus, kad narkotikai žaloja psichinę sveikatą ir, kad kokie jie būtų, truputį keičia asmenybę. Tačiau čia prasideda „galbūt“ stichija. Niekas nežino, kodėl vieni lėčiau, kiti greičiau pripranta prie narkotikų (t.y. suserga narkomanija). Manoma, jog tai priklauso nuo asmens kūno svorio, me-džiagų apykaitos, kitų fizinių ir psichologinių, galiausiai genetinių, t.y. individualių savybių. Vadinasi, išvesti visiems bendrą formulę neįmanoma.Narkomanijos prevencijos strategija. Ši mano strategija numato dvi veiklos kryptis: pirminę prevenciją, kurią sąlygiškai galime pavadinti „Lietuva be narkotikų“, ir antrinę prevenciją, t.y. narkotikų žalos mažinimo programą. Įstatymų reformas apima pirminė prevencija. Seimas 1997 03 25 priėmė Narkologinės priežiūros įstatymą, turintį reglamentuoti narkomanų gydymą, tačiau kol kas realiai narkomanų gydymas ir reabilitacija nevyksta taip, kaip norėtųsi. Taip pat Seimas priėmė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įįstatymą, nustatantį narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo pagrindus bei šių medžiagų apyvartą ir kontrolę pagal tarptautinius reikalavimus.Taip pat priimtas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų (prekursorių) kontrolės įstatymas,kuris kontroliuoja prekursorių (t.y. žaliavos, naudojamos narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms – paprastai sintetinėms – gaminti) apyvartą, jų naudojimą pagal paskirtį, laikantis tarptautiniuose susitarimuose numatytų sąlygų. Be to 1998 m. kovo 12 d. Seimas ratifikavo1988 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Ši konvencija padės Lietuvai integruotis į tarptautinių sutarčių baudžiamosios teisės srityje sistemą. Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta detaliai reglamentuoja priemones ir sankcijas, kurias kiekviena iš Konvencijos dalyvių turi taikyti narkotikų prekyba užsiimantiems asmenims, iš nusikalstamos veik-los gaunamų pajamų konfiskaciją, pervežimų kontrolę, valstybių teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo formas. Ši konvencija papildo ir sustiprina priemones, numatytas 1961 m. ir 1971 m. JTO konvencijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų teisėtos apyvartos kontrolės, prie kurių Lietuvos Respublika prisijungė 1994 m. Įvairių žinybų pastangomis buvo parengta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 m. programa, apimanti pirminę ir antrinę prevenciją (programos ieško-kite 1999 m. „Valstybės žiniose“ Nr. 76).Pirminės prevencijos svarbiausias tikslas – mažinti narkotikų paklausą. Norint pa-siekti šį tikslą, reikia atlikti tokius

uždavinius: kontroliuoti narkotikų įvežimą į Lietuvą, jų pervežimą bei gamybą, taip pat psichotropinių ir kitų narkomanų vartojamų vaistinių medžiagų pardavimą ir įsigijimą. Kitas svarbus pirminės prevencijos uždavinys – formuoti neigiamas narkotikų vartojimo nuostatas, t.y. šviesti visuomenę – tėvus, vaikus, mokytojus –apie narkotikų daromą žalą ir sukeliamą pavojų.Pirminė prevencija: darbas su jaunimu. Negalima išmokyti jaunų žmonių gyventi sveikai, nekreipiant dėmesio į jų emocinius bei socialinius poveikius. Dalis jaunuolių išbando narkotikų smalsumo vedini, bet kai kurie juos renkasi kaip nusiraminimo ar protesto ppriemonę. Maištaujantis jaunimas, jei tik norės, visada ras savęs įprasminimo būdą, kuriuo gali būti ir bendraminčių pasiūlyti narkotikai. Tokie paaugliai turėtų būti pedagogų, psichologų, medikų bei socialinių darbuotojų akiratyje. Tik jie galėtų suteikti profesionalią pagalbą, kuriant ir įgyvendinant švietimo programas mokykloms. Daugelio šalių praktika patvirtino tokių programų efektyvumą.Mums tai nauja veiklos sritis, kuri nėra patraukli todėl, kad su paaugliais dirbti nelengva.Pamokomai kalbėdami apie narkotikų žalą sveikatai, nepadarysime tinkamo poveikio, jei nesugebėsime įtikinti, kad žala yra svarbesnė net už norą patikti ddraugams. Šis noras su besiformuojančiu vaiko savigarbos ir saviraiškos jausmu.Kai šis jausmas nėra pažeistas, vaikas turi mažiau bendravimo problemų ir gali lengviau atsispirti negatyviai bendraamžių įtakai. Labai svarbu, kad pagal šias programas būtų dirbama su jaunimo grupėmis, o ne su ppavieniais „problemiškais“ vaikais. Mokyklose būtina sukurti nepakantumo narkotikams atmosferą, koordinuoti tėvų, pedagogų, policijos ir moksleivių veiksmus. Ypač veiksmingi moksleivių pokalbiai su parengtais bendrauti narkotikų nebevartojančiais narkomanais. Galima būtų suburti specialias grupeles – policininkas,psichologas ar pedagogas ir nevartojantis narkomanas, kurių tikslas būtų lankytis mokyklose ir neformalioje aplinkoje, bendrauti su moksleiviais, pedagogais ir tėvais.Daugelyje šalių parengta veiksminga tarp 10-15 metų moksleivių bendraamžių švietimo programa, prie kurios įgyvendinimo prisideda savanoriai, specialiai apmokyti jaunuoliai(iš jaunimo organizacijų, studentai medikai ir kt.). Jie padeda patekusiems į bėdą ar „ties riba“ atsidūrusiems vaikams, siunčia juos pas specialistus, teikia informaciją apie sveiką gyvenseną, lytinį gyvenimą, narkotikų žalą. Sparčiai besikeičiančiose šalyse sparčiai keičiasi ir gyvenimo sąlygos. Šių dienų jaunimą, kitaip nei jų tėvus, supa daugiau materialinių vertybių, didesnis pramogų ppasirinkimas, tarp jaunuolių atviriau kalbama apie seksą ir „kvaišalus“,taigi bendraamžių ar truputį už juos vyresnių pagalba priimama kur kas palankiau nei suaugusiųjų, kadangi jiems dažnai trūksta elementariausių žinių ir supratimo.Svarbu, kad pedagogai ir tėvai laiku pastebėtų narkotikus vartojantį vaiką ir žinotų,kaip tokiu atveju elgtis. Reikėtų steigti konsultacinius pagalbos centrus bei informacijos biurus rajonų centruose, nes narkotikų paklausa didėja ne tik didžiuosiuose miestuose. Šiuo metu Lietuvoje yra 55 psichikos sveikatos centrai, kuriuose š.m. sausio 1 d. duomenimis priklausomybės ligų gydymui buvo uužimti: 30,5 gyd. priklausomybės ligų psichiatro etatų, 36,5 slaugos specialistų etatų, 20,5 socialinių darbuotojų etatų ir vos 7 psichologų etatai. Likusiuose rajonuose, kur psichikos sveikatos centrų kol kas nėra, pagalbą teikia psichiatrijos kabinetų, esančių Psichikos sveikatos centruose, specialistai. Visų šių institucijų pagrindinės funkcijos yra ne tik teikti ambulatorinę pagalbą besikreipiantiems pacientams, bet ir užsiimti prevencija bei psichosocialinės reabilitacijos organizavimu. Iš ankščiau pateiktų duomenų aišku, kad viena iš didžiausių problemų yra tai, jog specialistų,pilnai pasiruošusių teikti įvairiapusišką pagalbą, šiuo metu Lietuvoje dar labai trūksta. Ypačšis klausimas aktualus tolimesniuose rajonuose. Visų specialistų teikiamų paslaugų spektras yra gana ribotas. Dažnai apsiribojama tik elementarios ambulatorinės pagalbos teikimu.Pagalbos telefonu tarnyba turėtų padėti depresijomis sergantiems asmenims, skatintų gydytis, patartų, kaip išvengti AIDS, informuotų apie detoksikacijos ir reabilitacijos centrus.Turėtų būti teikiama socialinė pagalba mažai pajamų turinčiomis ir negalinčioms auklėti savo vaikų šeimoms.Ne paslaptis, kad narkotikus jaunimas vartoja įvairių renginių metu, todėl organizatoriai ir teisėsaugos organai turėtų imtis visų įmanomų kontrolės priemonių, neįleisti nuo narkotikų apsvaigusių jaunuolių bei drausti pardavinėti narkotikus. Šiuo metu yra diskotekos, kuriose jaunimas linksminasi kelias paras iš eilės. Kyla klausimas, iš kur ima tiek energijos, kad galėtų kelias naktis šokti. Žinoma, tai dažniausiai pasiekiama stimuliuojančių narkotinių medžiagų pagalba. Užsienyje jau nieko nestebina asmeninių daiktų aar asmens dokumentų tikrinimas prieš įleidžiant į renginį, tad šių priemonių būtina imtis ir mums.Kita vertus, jaunimas yra labai imlus informacijai, teikiamai bendraamžių susibūrimo vietose, todėl įvairūs renginiai – tinkamiausia vieta specialiai informacijai platinti.Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr.970 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programos patvirtinimo“ ir Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos1999-2000 m. programą, 2000 m. liepos 5 d. išleistas Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos švietimo įstaigose“,kuris įpareigoja švietimo įstaigų vadovus parengti tabako, alkoholio, psichotropinių medžiagų, narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos švietimo įstaigose programas. 2000 m.rugpjūčio 31 d. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ugdymo įstaigose

2000-2001 m. priemonių planą, kurį rengė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, psichologai, pedagogai, moksleiviai, studentai.Lietuvos AIDS centras taip pat aktyviai dalyvauja narkomanijos prevencijoje skleisdamas įvairaus pobūdžio informaciją ir pagalbą. Dėl narkotinių ir toksinių medžiagų šlapime ištyrimo galima kreiptis į Lietuvos AIDS centro laboratoriją tel.: 8 22 33 79 25. Dėl informacijos apie narkomanijos gydymą ir reabilitaciją galima kreiptis Lietuvos AIDS centro Narkomanų socialinės psichologinės reabilitacijos bendruomenę tel.: 8 22 76 35 81.Jaunimas rūpimais klausimais apie narkomaniją ir AIDS gali kreiptis į Lietuvos AAIDS centro Jaunimo sveikatos centrą tel.: 8 22 33 01 11 ar Švietimo skyrių tel.: 8 22 30 01 25. „Nevartok, o jei vartoji, vartok saugiai“Antrinė prevencija grindžiama narkotikų žalos mažinimo politika, numatančia pagal-bos priemones vartojantiems ir nebevartojantiems narkomanams. Žalos mažinimo koncepciją išvystė AIDS prevencijos programos, o pasinaudojo narkotikų prekeiviai arba atvirkščiai – subtiliai pasiūlė narkotikų prekeiviai ir pasinaudojo AIDS programos. Problema ta, kad žalos mažinimo priemonės, pradžioje siūlytos ir priimtos tik kaip ŽIV prevencijos priemonė, palaipsniui tapo tikslu. Ši programa tik tuomet bus veiksminga,kai narkomanams keičiant adatas ir švirkštus bus teikiama psichoterapinė pagalba, formuojamos blaivėjimo nuostatos ir siūloma kreiptis į gydymo įstaigas (žinoma, jog turi būti tam pasiruošę). Juk „narkomanija – išgydoma liga“, kaip seminaruose „Mitai ir faktai apie narkotikus“ 1999 m. rugsėjo 22-24 d. tvirtino Stokholmo narkomanų reabilitacijos centro darbuotoja – pati buvusi narkomanė.Viena iš antrinės prevencijos pirminių uždavinių (bet ne tikslų!) išmokyti narkomanus saugiai vartoti narkotikus pagal principą „nevartok, o jei vartoji, vartok saugiai“. Kiekvienoje šalyje narkotikai vartojami pagal savas tradicijas. Lietuvoje plačiai vartojamas aguonų šiaudelių nuoviras, kuris įtraukiamas į švirkštą, kuriuo dalijasi 3-4 asmenys. Kiekvienas asmuo iš jo prisitraukia reikiamą dozę savo švirkštu ir adata (dažniausiai jau naudota) arba prekiautojas pats sušvirkščia dozes į vartotojų instrumentus.

Abiem atvejais, susilietus įrankiams, užkratas gali patekti į pardavėjo narkotinę medžiagą ir būti„parduotas„ kitiems. Norint narkotikus vartoti saugiai, pirmiausiai reikia, kad pagaminti narkotikai nebūtų užkrėsti, visi turėtų švarius instrumentus.Lietuvos AIDS centro Socialinių ligų konsultavimo kabineto darbuotojai 1999 m. sausio 1 d. – gegužės 1 d. atliko sergamumo hepatitais B ir C, kurie plinta taip pat kaip ir ŽIV tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad intraveninius narkotikus vartojantys narkomanai netrukus gali tapti ŽIV nešiotojais. Iš 265 narkomanų hepatitu B ir C sirgo 446,4 proc. Kuo ilgiau vartojami narkotikai, tuo didesnė tikimybė, kad narkomanai susirgs šiomis ligomis:pirmais narkotikų vartojimo metais suserga 28,6 proc., o po 5 metų – jau 52,3 proc.Vienas iš pagalbos narkomanams būdų – nešvarių instrumentų keitimas steriliais.Kartu tai ir galimybė užmegzti ryšius, ir suteikti reikalingos informacijos.Svarbu skatinti ir saugų narkomanų lytinį elgesį, nes jie neretai norėdami užsidirbti pinigų narkotikams užsiima prostitucija. Visuomet išlieka grėsmė, kad ŽIV infekcija gali paplisti tarp asocialių asmenų, kadangi šį sluoksnį pasiekti sunkiausia (deja, narkomanai,nepriklausomai nuo iišsilavinimo, greitai tampa asocialūs). Lietuvos AIDS centro Socialinių ligų konsultacijos kabinete atlikta 104 prostitučių, dirbančių prie geležinkelio stoties,apklausa parodė, kad 43,3 proc. jų vartoja narkotikus.Turėtų plėstis detoksikacijos centrų tinklas. Tokiuose centruose reikėtų ne tik „va-lyti organizmą“, bet ir teikti psichoterapijos ppaslaugas, patarimus norintiems dalyvauti ir dalyvaujantiems metadono programoje asmenims, užsiimti šeimos terapija, siųsti į reabilitacijos įstaigas.Gydymas metadonu. Daugiausia ginčų sukelia narkomanų gydymas metadonu. Gydymas metadonu kaip ir švirkštų keitimas turi būti priemonė, o ne tikslas. Nesutariama, ar toks gydymas tikslingas, kas gali dalyvauti metadono programoje, turi narkomanai mokėti už metadoną ar ne. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose metadonas, kaip narkotikų pakaitalas, jau vartojamas apie 20 metų ir yra pagrindinė opijaus vartotojų gydymo priemonė.Metadonas – sintetinis narkotikas, kuris veikia gana ilgai – nuo 24 iki 36 valandų. Jo vartojimas atitolina narkomanus nuo nelegalios opijaus rinkos ir kartu šalina kriminalinio elgesio prielaidas. Tinkama metadono dozė, kurią nustato specialistas, stabilizuoja narkotiko lygį kraujyje ir apsaugo nuo ūmios abstinencijos simptomų. Tinkama metadono dozė nesukelia enforijos, nneslopina skausmo bei neturi neigiamo poveikio judesių koordinacijai, gebėjimui mąstyti ir dirbti. Palaikomojo gydymo metadonu metu retai naudojami intraveniniai narkotikai. Taip išvengiama ŽIV, hepatito ir kitų sveikatos problemų. Daugeliui pacientų šis gydymas padeda stabilizuoti gyvenimą, daugiau bendrauti su šeima, normaliai dirbti. Tačiau reikėtų pažymėti, kad socialinių reabilitacijos bendruomenių pacientų, dalyvavusių metadono programoje, nuomonė skiriasi nuo kai kurių specialistų nuomonės. Jie teigia, kad metadonas taip pat sukelia abstinencijos simptomus ir prie jo priprantama. Šio teiginio pagrįstumą (galbūt netinkamai vykdoma programa ar sskiriamos netinkamos metadono dozės) padėtų nustatyti tik patikimi tyrimai.Žinoma, metadono programa, švirkštų ir adatų keitimas turėtų būti tik priemonė, padedanti užmegzti glaudesnį kontaktą su narkotikus vartojančiu žmogumi ir pradėti psicho-terapinę reabilitaciją, kurios tikslas – padėti pačiam narkomanui atsisakyti narkotikų.Pastebėjus, kad tik apie 20 proc. narkomanų ieško pagalbos narkologijos centruose, o kiti dėl įvairių negalavimų (pvz., pūlinių, atsiradusių nuo nešvarių adatų) kreipiasi į poliklinikas – pirminę sveikatos priežiūros grandį, kyla poreikis jose dirbančius gydyto-jus, ypač bendrosios praktikos, mokyti pažinti priklausomus nuo narkotikų asmenis ir nukreipti juos gydytis į specializuotas įstaigas.Narkomanų socialinė reabilitacija. Kitas svarbus antrinės prevencijos etapas – nevartojančių narkomanų resocializacija. Tam reikia plėsti socialinės reabilitacijos centrų tinklą; šiuo metu Vilniuje veikia tik du pajėgūs priimti vos 21 žmogų centrai! Centrų tikslas – padėti narkomanams grįžti į visuomenę, santykius grindžiant humanizmo principais. Dažnai narkotikai juos vartojančiam žmogui yra vienintelė psichologinės pusiausvyros palaikymo priemonė. Reikia nemažai pastangų, norint įtikinti nevartoti narkotikų, ir, jei tai pavyksta, nuolat palaikyti.Nevartojantieji narkomanai turėtų būti nukreipiami pagal savo psichikos būklę bei narkotikų vartojimo būdą ir stažą į atitinkamą resocializacijos centrą: į ilgos reabilitacijos centrą –1,5-2 metams; į intensyvios reabilitacijos centrą – 6 mėnesiams, narkomanės motinos ir jų vaikai vienerius metus praleistų šeimos centruose. Neilgai vartojusieji narkotikus galėtų ppraleisti apie 5 valandas per parą dieninės priežiūros centruose, taip pat turėtų būti įkurti centrai psichozėmis sergantiems narkomanams bei paaugliams.Ypatingą dėmesį reiktų skirti paauglių, kurie pabandė gal tik kartą kitą, kurie mėgino uostyti klijus, reabilitacijai. Lietuvos AIDS centro Socialinių ligų kabineto narkomanų tyrimo duomenys rodo, kad 40,4 proc. apklaustųjų narkotikus pradėjo vartoti mokykloje, 22,6 proc. vartoja narkotikus mažiau nei metai.Atskirą probleminę grupę sudaro buvę, kalėjimuose narkotikus vartoję kaliniai.Turėtų būti rengiamos specialios tokių žmonių globos, gydymo, resocializacijos programos.Baigusių resocializacijos kursą narkomanų negalima palikti likimo valiai – įsteigti socialinės pagalbos centrai turėtų padėti jiems įsidarbinti, teikti psichologinę pagalbą krizių metu, jei reikia, turėtų padėti apsirūpinti gyvenamuoju plotu.Svarbu narkomaną „ištraukti“ iš įprastinės aplinkos, todėl būtų daug geriau, jei,sakykim, klaipėdiečiai gydytųsi Vilniuje ir atvirkščiai. Labai svarbu, kad savivaldybės ir apskritys bendradarbiautų ir vadovautųsi nevienadiene politika.Apskaičiavus paaiškėjo, kad socialinė reabilitacija valstybei ekonomiškai naudinga. Vieno narkomano socialinė reabilitacija Lietuvos AIDS centro narkomanų socialinės psicho-loginės reabilitacijos bendruomenėje kainuoja 14 tūkst. litų. Tarkim, baigęs reabilitacijos kursą, buvęs narkomanas įsidarbins ir gaus 1000 litų atlyginimą. Vadinasi, kad mėnesį jis mokės 300 litų pajamų mokestį (iš viso 3600 litų per metus). Taigi per ketverius metus jis valstybei grąžins visus jo reabilitacijai skirtus pinigus mokesčių pavidalu.Norint iki minimumo sumažinti narkotikų paklausą iir pasiūlą, būtina tobulinti keiti-mosi informacija, bendradarbiavimo ir dalijimosi patirtimi sistemą (tikimės, kad tokią sistemą ir padeda kurti ECAD projektas „Vilnius prieš narkotikus“, tam skirta ir mūsų biuleteniuose bei nuorodose siūloma informacija).Narkomanija nėra vien medikų problema, ją įveikti padės tik gerai koordinuojamos visų žinybų priemonės savivaldybėse ir bendruomenėse.Turėtume suvokti, jog tik dirbdami kabinetuose problemos neišspręsime. Turime kalbėtis su jaunimu, ruošti pedagogus, tėvus, policijos pareigūnus ir kitus galinčius daryti įtaką narkomanijos prevencijos srityje, nuolat informuoti, kaip keičiasi padėtis ir ką reikėtų daryti. Visuomenė dar dažnai linkusi tikėti tuo, kas garsiai šaukia ar kritikuoja kitus, pats nepasiūlydamas nieko konstruktyvaus. Bandykime dirbti patys,kiekvienas savo vietoje pagal savo galimybes, padėdami vieni kitiems. Turėtume su-prasti, kad visų mūsų darbas labai svarbus mus supantiems ir nuo mūsų priklausantiems žmonėms.Projekto „Vilnius prieš narkotikus“ seminarų ciklų tikslas – padėti pareigūnams, specialistams ir neabejingiems narkomanijos problemai žmonėms surasti savo veiklos sferą dirbant narkomanijos prevencijos darbą. Ypač didelė atsakomybė tenka miestų savivaldybėms, nes miestuose narkotikų paklausa ir pasiūla didžiausia.Didelį susirūpinimą kelia tai, kad nėra narkomanams tinkamos pagalbos sistemos, o jų gelbėjimu, kaip ir visame pasaulyje, pradeda domėtis įvairios religinės sektos. Dažnai jos veikia pakaitinės priklausomybės principu, kai vietoj narkotikų narkomanui įsiūlomas tikėjimas Dievu, taip, kaip jį supranta sekta. Įvertinti šių

sektų veiklą ganėtinai sunku, nes jos yra uždaros ir specialistų neįsileidžia. Žinoma, jei jos pasiekia tokių rezultatų, kad narkomanas iš tikrųjų pradeda gyventi blaiviai, tai yra sveikintina, tačiau lieka abejonės, kokia kaina tai pasiekiama.Taip pat svarbu pastebėti tai, kad daugelį metų tabu buvusias uždraustas temas dabar puola aptarinėti visi ir joms skiriamas itin didelis žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys.Suveikė švytuoklės principas – iš vieno kraštutinumo metamės į kitą. Tačiau ar galima vienareikšmiškai pasakyti, kad tai yra gerai? Ar pateikdami bet kokią iinformaciją apie narkotikus ir narkomanus, mes nesielgiame neatsakingai ir neprofesionaliai? Ar masinis šių dalykų aptarinėjimas nepakenks jaunajai kartai – ar nesukelsime vaikų smalsumo ir noro išmėginti narkotikus? Aišku viena, kad informacija apie narkomaniją yra būtina, tačiau ją turi pateikti kvalifikuoti specialistai, galintys išsklaidyti apie narkotikus skleidžiamus kuo įvairiausius mitus.Šį tikslą galime pasiekti steigiant tiesiogiai jaunimui skirtas įstaigas. Tai galėtų būti jaunimo klinikos, į kurias galėtų kreiptis jaunimas, turintis problemų su narkotikais, lytiškai plintančiomis ligomis, arba tie jaunuoliai, kurie tuo domisi, ssiekia išvengti šių ligų ir jiems būtina tiksli informacija. Jaunimo klinikose dirbantys specialistai galėtų teikti tikslią ir įtaigią informaciją, padėdami jauniems žmonėms spręsti iškylančias problemas.Lietuvos AIDS centras rengia pakankamai daug akcijų, skirtų šioms skaudžioms temoms. Lietuvos AIDS centro specialistai teikia iinformaciją pedagogams, tėvams, specialistams, žiniasklaidai.

POLICINĖS PRIEMONES „AGUONA-2000„ REZULTATAI BEI NARKOMANIJOS PREVENCIJOS PROBLEMOS ŠALYJE Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970patvirtintą Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programą, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2000 metų veiklos priemonių planą ir siekiant suaktyvinti policijos veiklą užkertant kelią narkotikų plitimui, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 2000 m.birželio 2 d. įsakymu Nr. 192 buvo paskelbta policinė priemonė „Aguona-2000„.Priemonė „Aguona-2000„ vyko šių metų birželio 15-rugsėjo 1 dienomis.Miestų vyriausiųjų policijos komisariatų, miestų ir rajonų policijos komisariatų, transporto policijos komisariatų vadovams buvo nurodyta savo nuožiūra numatyti konkrečius du dešimties dienų trukmės priemonės vykdymo etapus: priemonės metu tikrinti kolektyvinius sodus, vienkiemius, lindynes, geležinkelio ir autobusų stotis, vaistines, vviešbučius, jaunimo laisvalaikio centrus, parkus, miškus ir kitas vietas, susitikti su švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovais, numatyti bendras priemones užkardant bei aiškinant teisės pažeidimus, susijusius su narkotikų apyvarta mokymo įstaigose ir jų prieigose.Priemonės metu buvo atlikta:– Sunaikinta 108 436,5 kv. m(33 697 kv. m)* aguonų ir 463,85 m2(1842 kv. m)kanapių pasėlių. Pažymėtina, kad daugiausia – apie 70 000 kv. m aguonų buvo rasta ir sunaikinta Pakruojo rajone, kanapių – Telšių r. – 206 kv. m, Šiaulių m. –– 60 kv. m.– Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 44 straipsnį „Neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais arba psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo„ atsakomybėn patraukti 183(353) asmenys, iš jų 11 (8) nepilnamečių. Šių pažeidimų daugiausia nustatyta ir protokolų surašyta Vilniaus m. – 113, Šiaulių m. – 18, Kauno m. – 9, Utenos r. – 7, Alytaus m. ir r. – 7.– Pagal ATPK 441straipsnį „Neteisėta farmacinė veikla„ atsakomybėn patraukti 7 asmenys (12): Vilniaus m. – 5, Radviliškio ir Skuodo r. – po 1.– Pagal ATPK 1071 straipsnį„Nesiėmimas narkotikų turinčių pasėlių apsaugos užtikrinimo priemonių„ atsakomybėn patrauktas 1 asmuo Vilniaus m.– Pagal ATPK 1072 straipsnį „Neteisėtas aliejinių aguonų ar kanapių sėjimas arba auginimas„ atsakomybėn patraukta 1813 asmenų (4224). Daugiausiai tokių asmenų nu-statyta Alytaus m. ir r. – 97, Prienų – 83, Kauno r. – 76, Šilutės r. – 60.Priemonės vykdymo metu buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirm-takų (prekursorių):– 342 684,86 g aguonų ir jų dalių (326 736,4 g aguonų);– 11,3 litro aguonų ir jų dalių ekstrakto. Daugiausiai rado Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato – 3,673 litro bei Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai – 3,177 litro;– iš viso paimta 20,914 gg aguonų ir jų dalių koncentrato. (Klaipėdos m. – 10,45 g,Biržų r. – 5,33 g);– 33,723 g kanapių ir jų dalių (Šakių r. – 18 g , Druskininkų m. – 10,48 g);– 43,95 g heroino (Vilniaus m. – 21,88 g, Šiaulių m. – 10,334 g, Klaipėdos m. – 9,195 g);– 121,625 g efedrino (Šiaulių m. – 78 g, Biržų r. – 39, 64 g);Taip pat rasta – 10 kub. cm morfijaus, 0,503 g diazepamo, 1,078 g amfetamino,0,00002 g LSD, 0,057 g monocetilmorfino mišinio ir kt.NARKOMANIJA* skliausteliuose pateikiami 1999 m. priemonės „Aguona 99“ rezultatai. Priemonės metu buvo iškelta 115 (191) baudžiamųjų bylų, susijusių su narkotinių medžiagų apyvarta.Aktyviai vykdant priemonę „Aguona-2000„ dalyvavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Transporto policijos tarnybos bei viešosios policijos Apsaugos organizavimo tarnybos pareigūnai. Už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, šių tarnybų pareigūnai iškėlė ar talkininkavo iškeliant 13 baudžiamųjų bylų, kuriose atsakomybėn buvo patraukta 18 asmenų. Minėtų tarnybų pareigūnai surado 12 147 g aguonų ir jų dalių bei 1,795 g įvairių psichotropinių bei narkotinių medžiagų, nustatė 57 asmenis, nedideliais kiekiais įsigijusius, laikiusius ar vartojusius be gydytojo paskyrimo psichotropines ar narkotines medžiagas, 4 narkotikų platintojus bei 60 vartotojų, 5 lindynes, kur buvo vartojamos ar laikomos psichotropinės ar narkotinės medžiagos.Vykdant Policijos ddepartamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro2000 m. rugpjūčio 21 d. nurodymą Nr. 187/372, buvo paskirti viešosios ir kriminalinės policijos pareigūnai, atsakingi už teisės pažeidimų prevenciją konkrečiose mokymo įstaigose, paskelbti jų bei policijos komisariatų pasitikėjimo telefonų numeriai. Šalies policijos komisariatų vadovai organizavo susitikimus su vietos savivaldybių švietimo, sveikatos priežiūros skyrių, mokymo įstaigų vadovais, pedagogais siūlydami policijos pagalbą užkertant kelią narkotikų platinimui ir vartojimui mokymo įstaigose.Susitikimų metu buvo numatytas tolesnis bendradarbiavimas, o Visagino m., Švenčionių, Raseinių ir Telšių rajonų savivaldybėse merų potvarkiais buvo sudarytos darbo grupės, komisijos, turėsiančios koordinuoti visų institucijų veiklą narkomanijos prevencijos srityje. Šiaulių m. vyriausiame policijos komisariate 2000-2001 mokslo metams buvo parengta prevencinė programa „Saugi ir sveika visuomenė„. Policijos pareigūnų pagalbos atsisakė keletas Marijampolės rajono vidurinių ir pagrindinių mokyklų ir Kauno m. „Varpo„ gimnazija nurodydamos, kad ši problema jų mokymo įstaigose neegzistuoja.Išanalizavus priemonės „Aguona-2000„ rezultatus matyti akivaizdus išaiškintų administracinių teisės pažeidimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, skaičiaus mažėjimas.Nustatyta ir mažiau asmenų, vartojusių psichotropines ar narkotines medžiagas. Tačiau negalima teigti, kad sumažėjo narkotikų vartotojų. Nuo 1997 m. stebima nusikaltimų,susijusių su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, taip pat asmenų, padariusių nusikaltimus apsvaigus nuo narkotikų, didėjimo tendencija (1997 m. 630 nusikaltimų ir91 asmuo, 1999 m. atitinkamai 696 ir 105). 2000 m. prognozuojamas dar

grėsmingesnis šio reiškinio didėjimas, nes vien per pirmą pusmetį užregistruota 470 nusikaltimų ir nustatyti 78 asmenys (1999 m. per tą patį laikotarpį 326 ir 46). Tai rodo policijos pareigūnų,dirbančių narkomanijos prevencijos srityje, kompetencijos stoką bei nepakankamą viešosios ir kriminalinės policijos tarnybų, taip pat atskirų žinybų veiksmų koordinavimą.Policijos pareigūnai, vykdydami narkomanijos prevenciją šalyje, susiduria su daugeliu problemų. Norint patvirtinti narkotinio apsvaigimo faktą, būtina atlikti testus, kurie kainuoja ne vieną dešimtį litų. Policijos pareigūnas, pristatydamas asmenį narkotinio apsvaigimo būsenai nustatyti, daro nuostolį ssavo komisariato biudžetui.Be to, galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatyta galimybė taikyti administracinio poveikio priemones asmenims, kurie atsisako atlikti tokius tyri-mus. Pvz., transporto priemonės vairuotojo apsvaigimo patikrinimo vengimas pagal ATPK traktuojamas kaip pažeidimas ir yra baudžiamas. Nėra aiškaus teisinio vertinimo už lakiųjų toksinių medžiagų vartojimą. Kartu pažymėtina, kad yra ir priešinga problema –ATPK 44 straipsnyje numatyta sankcija (nuo 700 iki 1000 Lt) yra nerealiai didelė narkotikus vartojančiam asmeniui ir todėl praktikoje realizuojama su nuostoliais pačioms teisė-saugos institucijoms. Reikėtų numatyti skirtingas sankcijas vvartotojams ir platintojams.Labai svarbus yra policijos pareigūnų, dirbančių narkomanijos prevencijos srityje, profesinis parengimas ir mokymas. Šiuo metu jis yra nevykdomas. Trūksta patirties ir žinių,nors būtent policijos pareigūnams, ypač rajonuose, tenka didžiausias krūvis vykdant šviečiamąją veiklą mokymo įstaigose, tarp gyventojų. Šiuo mmetu labai trūksta vaizdinių mokomųjų priemonių, nėra aiškios švietėjiško mokymo metodikos.Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 patvirtino Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų pro-gramą ir pavedė ją koordinuoti Vyriausybinei narkotikų kontrolės komisijai, tačiau šis darbas, tarpžinybinio koordinavimo prasme nejuntamas.Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų mi-nisterijos kreipėsi į Vyriausybinę narkotikų kontrolės tarnybą ir pasiūlė organizuoti visų suinteresuotų institucijų susitikimą inicijuojant įstatymų pakeitimus, siekiant teisiškai su-tvarkyti visų narkotinių, psichotropinių ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimą.Policijos departamento prie VRM viešosios policijos Prevencijos tarnyba ŠALIES NETEISĖTOS NARKOTIKŲ APYVARTOS KONTROLĖS APŽVALGA IR REZULTATAI PER 2000 METŲ 9 MĖNESIUS Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, peršių metų 9 mėnesius užregistruoti 662 nusikaltimai, susiję ssu neteisėta narkotikų apyvarta,arba 40,9% daugiau negu per tą patį 1999 metų laikotarpį (470).Nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, dinamika. Kaip ir ankstesniais metais, tarp visų nusikaltimų dominuoja neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2321straipsnis).Pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį iškelta 650 baudžiamųjų bylų (1999 m. – 467), 4bylos už lindynių psichotropinėms ar narkotinėms medžiagoms vartoti organizavimą ar laikymą (1999 m. – 1), 4 bylos už lenkimą vartoti narkotines aar psichotropines medžiagas(1999 m. – 0), 2 bylos už narkotinių ir psichotropinių medžiagų grobimą (1999 m. – 2).Vis daugiau užregistruojama faktų, kai narkotikus bandoma įnešti į pataisos reikalų įstaigas. Per 9 mėnesius tokių atvejų buvo 15. Šių metų 9 mėnesių nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, statistika rodo, kad:Auga grupinis ir recidyvinis nusikalstamumas: 72 nusikaltimus, arba kas devintą nusikaltimą, padarė grupė asmenų (1999 m. – 34).260 nusikaltimų, arba kas trečias nusikaltimas, padaryta jau anksčiau padariusių nusikaltimus asmenų (1999 m. – 165).Daugėja nepilnamečių padarytų nusikaltimų: 28 nusikaltimus, arba kas 23 nusikaltimą, padarė nepilnamečiai (1999 m. – 15).Kas trečią nusikaltimą, arba 190 nusikaltimų, padarė narkomanai.Sulaikytųjų asmenų užimtumo schema. Didžioji dalis sulaikytųjų yra socialiai neužimti asmenys, tik 10 procentų yra besimokantys. Per pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyti tik 5 užsienio piliečiai, pernai per tą patį laikotarpį – 9.Nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, daugiausia už-registruota sostinėje –275. Didelį nusikaltimų skaičių Vilniuje lemia ir toks socialinis faktorius,kaip aukščiausias pragyvenimo lygis, todėl čia yra didžiausia narkotikų vartotojų rinka.Situaciją, susijusią su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, lemia šie faktoriai:1. Heroinas tapo populiariausiu narkotiku šalyje.2. Plečiasi sintetinių narkotikų rinka, daugėja nelegalių amfetaminų laboratorijų, atsirado psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) poreikis.3. Į narkotikų vartojimą ir platinimą įsitraukia vis jjaunesni žmonės.4. Gerai organizuotas narkotikų tiekimo ir platinimo tinklas.2000 metais jau nustatytos 4 nelegalios sintetinių narkotikų laboratorijos. Iš laboratorijų konfiskuota apie 16 kg amfetaminų ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių). Su-laikyta daugiau kaip dešimt asmenų, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie laboratorijų steigimo, organizavimo ar produkcijos realizavimo. Reikia pažymėti, kad visos keturios laboratorijos yra didelio našumo, turi gerą laboratorinę įrangą bei gerai užmaskuotos. Šiose laboratorijose pagaminta produkcija buvo gabenama ir į Skandinaviją. Bendros operacijos su Švedijos kriminaline policija metu buvo sulaikyti du Lietuvos piliečiai, gabenę amfetaminus iš vienos minėtos laboratorijos į Stokholmą. Paskutinėje sunaikintoje laboratorijoje buvo gaminamos„Ekstazi“ tabletės, nors pačių tablečių neaptikta, nes laboratorija buvo pradėta ardyti, tačiau rasti I kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) PMK liudija, kad čia buvo gaminami ne amfetaminai, o „Ekstazi“.Nusikaltimų pasiskirstymas miestuose. Išimtų iš nelegalios apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai. Iš pateiktų skaičių matyti,kad šalies neteisėtoje narkotikų rinkoje įsivyrauja heroinas,amfetaminai, marihuana bei psichotropinės medžiagos. Į Lietuvą patenka labai geros kokybės heroinas. Akivaizdžiai sumažėjo konfiskuotų aguonų kiekis. Reikia pastebėti, kad di-džioji dalis konfiskuotos marihuanos – vietinės gamybos.Eil. Medžiagos pavadinimas1999 m.2000 m.Mažėjimas/Nr.9 mėn.9 mėn.didėjimas1. OPIATAI1.1 Aguonų stiebeliai ir galvutės650 kg156 kg–1.2 Opijaus ekstraktas98 g + 92 litrai98 g +26 litrai–1.3 Heroinas616 g797 g+1.4 Metadonas210 ml + 92 ttab.888 ml+2. KANAPĖS2.1 Marihuana16831 g3530 g–2.2 Hašišas167 g32 g–3. KOKOS VEDINIAI3.1 Kokainas271 g1075 g+4. PSICHOTROPINĖSMEDŽIAGOS4.1 Amfetaminai10 g + 2289 tab. 17,825 kg + 27 tab.+4.2 „Ekstazi“595 tab.50 656 tab.+4.3 Efedronas166 ml329 ml+4.4 Efedrinas8409 g123 g–4.5 LSD8811–4.6 Relaniumas469 amp.47 amp. + 219 mlPrevencija2000 04 01-08 ir 2000 09 09-25 buvo organizuota tikslinė prevencinė priemonė „Diskoteka“. Šios operacijos tikslas suaktyvinti darbą pagal turimą operatyvinę informaciją apie narkotikų platinimą jaunimo linksminimosi vietose. Šios operacijos metu buvo ne tik tikrinami naktiniai klubai, barai ir diskotekos, bet ir dirbamas prevencinis darbas mokymo įstaigose. Antrasis etapas buvo organizuotas prasidėjus mokslo metams ir rezultatai buvo geresni: iškeltos 22 baudžiamosios bylos, sulaikyta 20 įtariamųjų, 28 asmenys nubausti administracine tvarka.Š. m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais vykdant Baltijos jūros regiono operatyvinio komiteto sprendimą buvo vykdoma tarptautinė operacija „Kanalas“. Operacijoje dalyvavo Lietuvos, Rusijos, Latvijos policijos, muitinės, pasienio policijos pareigūnai. Šios operacijos tikslas buvo sustiprinti autobusų ir mikroautobusų bei lengvųjų automobilių, kertančių Lietuvos valstybės sienas, kontrolę, siekiant nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pervežiotojus (kartu ir kitas nusikalstamas veiklas), skatinti šalių teisėsaugos tarnybų gerą bendradarbiavimą, jų tarpusavio veiksmų koordinavimą.Teisinės bazės tobulinimas Nuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2321str. (Žin., 1998, Nr.17-397) pakeitimo nė karto nebuvo taikyta šio straipsnio 4 dalis. Šios dalies dispozicijoje buvo

terminas„ypač stiprios psichotropinės ar narkotinės medžiagos“, tačiau nėra išaiškinimo, kokios medžiagos laikomos ypač stipriomis. Šis terminas neatitiko Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (Žin., 1998, Nr. 8-161) ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo (Žin., 1997, Nr.42-1043) formuluočių. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Narkotikų verslo tyrimo skyriui inicijavus, buvo pakeista Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2321str. 4 dalis. Priėmus pakeitimą, sugriežtėjo atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams (amfetaminų, „Ekstazi“ir tt.t.), gamybą, turint tikslą jas platinti.Anksčiau pareigūnai, tiriantys nusikaltimus, susijusius su neteisėta narkotikų apyvarta,susidurdavo su problema dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelių kiekių ir stambaus masto sąrašų nebuvimo. Nebuvo aišku, kuo vadovaujantis nustatyti nedidelius medžiagų kiekius, t.y. skirti administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios. Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 2000 07 11 įsakymu Nr. 299/391patvirtinta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Narkotikų verslo tyrimo skyriaus parengta Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, aptiktų nelegalioje apyvartoje, nedidelio kkiekio ir stambaus masto nustatymo rekomendacinė lentelė.Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės valdyba. Norint numatyti narkomanijos prevencijos kryptis, būtina kiek galima tiksliau žinoti jos būklę. Vienas iš narkomanijos paplitimo nustatymo būdų yra moksleivių apklausa.PANEVĖŽIO MM. MOKSLEIVIŲ APKLAUSOS REZULTATAI. Panevėžio m. VPK savivaldybių policijos Prevencijos tarnyba š.m. birželio mėnesį atliko Panevėžio miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių anoniminę anketinę apklausą dėl narkotikų paplitimo tarp moksleivių. Buvo apklausta apie 1000 miesto moksleivių, t.y. 10 proc. visų besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose mokinių. Mokyklos ir klasės buvo pasirinktos atsitiktinai, respondentų amžius – nuo 11 iki 18 metų.Moksleiviai nurodė, kad daugiausia yra girdėję apie heroiną, kokainą, „Ekstazi“, marihuaną ir hašišą bei lakiąsias medžiagas, t.y. acetoną, klijus ir tirpiklius. 18,2 proc.respondentų atsakė, kad norėtų pabandyti vartoti bet kurį narkotiką.Kadangi alkoholis ir tabakas pagal tarptautinę ligų klasifikaciją yra priskiriami prie narkotinių medžiagų, anketoje buvo pateikta keletas klausimų ir apie jų vartojimą. Atsakydami į klausimą, kada pirmą kartą išgėrė stiprių alkoholinių gėrimų, respondentai nnurodė,kad tai padarė būdami 14-15 metų. 11,8 proc. moksleivių atsakė, kad pirmą kartą pasigėrė būdami 14 metų, 16,2 proc. – 15 metų, 14,4 proc. – 16 metų.Mažiau nei ketvirtadalis (23,6 proc.) apklaustųjų nerūko ir nebandė rūkyti, visi kiti arba rūko, arba rūkė. Moksleiviai rūkyti pradeda gana anksti, neturėdami nei 10 metų.72,4 proc. moksleivių nurodė, kad cigaretes įsigyti yra labai lengva, o 2,1 proc. – ne-įmanoma. Du trečdaliai moksleivių nurodė, kad labai lengva įsigyti alaus, 62,5 proc. –vyno ar šampano, 53,7 pproc. – stiprių alkoholinių gėrimų.Narkotikų vartojimas yra tiesiogiai proporcingas moksleivių rūkymui ar alkoholio vartoji-mui – dažniau narkotikus vartoja tie moksleiviai, kurie rūko ar geria alkoholinius gėrimus.5,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad pirmoji vartota narkotinė medžiaga buvo raminamieji ar migdomieji vaistai be gydytojo paskyrimo, 4,6 proc. – marihuana ar hašišas,1,1 proc. – kokainas, 1,7 proc. – „Ekstazi“, 0,7 proc. – lakiosios medžiagos.Į klausimą, dėl kokios priežasties moksleiviai pradėjo vartoti vieną ar kitą narkotinę medžiagą, 6,5 proc. moksleivių atsakė, kad iš smalsumo, 3,1 proc. – norėjo užmiršti problemas,2,1 proc. – siekdami apsvaigti, 2,4 proc. nurodė įvairias kitas priežastis – norėjo nuraminti nervus, pervargo, dėl problemų su tėvais, kad būtų linksmiau diskotekoje ir pan.Atsakydami į klausimą, kur gavo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, 36 moksleiviai atsakė, kad gavo iš draugų, 18 – iš vyresniųjų brolių ar seserų, kiti apklaustieji nurodė,jog įsigijo iš bendraamžių, paėmė iš namų be tėvų leidimo ir pan.38,5 proc. apklaustųjų moksleivių nurodė, kad narkotikų galėtų lengvai įsigyti diskotekose ar baruose, 12,7 proc. – gatvėse, parkuose, 11,9 proc. – mokykloje, 9,9 proc. – prekiautojų namuose, 7,2 proc. apklaustųjų nurodė kitas vietas – draugų vakarėlius, bendrabučius,stovyklas ir pan. Tik 19,8 proc. moksleivių atsakė, kad nežino, kur galima būtų jų įsigyti.28,2 proc. moksleivių nurodė, kad įįsigyti psichotropinių priemonių yra lengva,24,2 proc. – labai lengva, 32,9 proc. apklaustųjų apie tai nežino.Į klausimą „Jei būtum kada nors vartojęs kokių nors narkotinių medžiagų, ar prisipažintum per apklausą“ 9 proc. atsakė, kad jau prisipažino, 45,6 proc. atsakė „tikrai taip“,31,3 proc. – „ galbūt“, 8 proc. – „tikrai ne“.Atsakinėdami į anketos klausimą „Kas, jūsų nuomone, turėtų aiškinti apie alkoholio ir narkotikų žalą“, dauguma apklaustųjų pirmenybę suteikė tėvams, antroje vietoje nurodė medicinos darbuotojus, trečioje – mokytojus.Panevėžio m. VPK savivaldybių policijos nepilnamečių reikalų komisarė inspektorė D.Žiaugrienė Siūlytume, suderinus su švietimo skyriais, kartu su pedagogais atlikti tokias apklausas Jūsų miesto (rajono) mokyklose. Apibendrinę apklausos rezultatus galėtumėte nustatyti narkomani-jos plitimo mastą savo regionuose.

ANKETOS APIE NARKOTIKUS PAVYZDYS

1. Lytis vyr. mot.

2. Amžius (kiek tau metų?)________

3. Tavo gyvenamoji vieta:miestas miestelis kaimas

4. Klasė, kurioje mokaisi:V VI VII VIII IX XI XII

5. Iš ko daugiausia sužinote apie narkotikus? (pažymėkite vieną atsakymą)tėvų spaudos draugų televizijos mokytojų radijo gydytojų iš kitur (įrašykite)

6. Ar Tu girdėjai apie šiuos narkotikus? (pažymėkite vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje) Taip Ne Taip Ne a) aguonų nuoviras f) kokainas b) kanapės g) heroinas c) amfetaminai h) „Ekstazi“ d) LSD i) metadonas e) marihuana arba hašišas k) “Magiški grybai“l) kiti (išvardyti)

7. Ar Tu kada nors norėjai ppabandyti kurių nors iš šių narkotikų?Taip Ne

8. Ar esi bandęs narkotikų?Taip Ne

9. Kokių narkotinių medžiagų pamėginai pirmiausia?a) aguonų nuoviras f) kokainas b) kanapės g) heroinas c) amfetaminai h) „Ekstazi“d) LSD i) metadonas e) marihuana arba hašišas k) “Magiški grybai“l) kiti (išvardyti)

10. Kokių narkotinių medžiagų esi vartojęs?a) aguonų nuoviras f) kokainas b) kanapės g) heroinas c) amfetaminai h) „Ekstazi“d) LSD i) metadonas e) marihuana arba hašišas k) “Magiški grybai“l) kiti (išvardyti)

11. Kaip gavai narkotinių medžiagų?a) davė vyresnis brolis ar sesuo f) nusipirkau iš draugų (-ių)b) davė draugas (-ė), vyresnis (-ė) už mane g) nusipirkau I nepažįstamo asmens c) davė mano bendraamžis (-ė)h) man davė vienas iš mano tėvų ar jaunesnis (-ė) draugas (-ė)d) davė nepažįstamas žmogus i) paėmiau iš namų be tėvų leidimo e) pasidalijome grupė draugų (-ių)k) kita (išvardyti):_______________

Mielas moksleivi,Prašome rimtai, atvirai ir nuoširdžiai atsakyti į an-ketos klausimus. Nežiūrėkite į draugą, nes mums svarbi Jūsų nuomonė. Tai yra anoniminė apklausa.Nerašykite nei savo vardo, nei pavardės. Tai nėra kontrolinis darbas – Jūsų atsakymai nebus vertinami. Atidžiai perskaitykite ir pažymėkite tinkamiausią teiginį. Dėkojame už dalyvavimą šiame tyrime.

12. Dėl kokios priežasties tu pamėginai šių narkotikų? (pažymėk visus tinkamus Tau atsakymus)a) siekdamas apsvaigti f) norėdamas užmiršti savo problemas b) nenorėdamas išsiskirti iš draugų (-ių)g)

neprisimenu (nežinau)c) neturėdamas ką veikti h) kitos priežastys, prašome nurodyti, kokios d) iš smalsumo

13. Dėl kokių priežasčių narkotikų bando Tavo draugai? (pažymėkite visus tinkamus Tau atsakymus)a) siekdami apsvaigti f) norėdami užmiršti savo problemas b) nenorėdami išsiskirti iš draugų (-ių)g) neprisimenu (nežinau)c) neturėdami ką veikti h) kitos priežastys, prašome nurodyti, kokios d) iš smalsumo

14. Kurioje iš išvardytų vietų Tu galėtum lengvai nusipirkti narkotinių medžiagų?(pažymėk visus atsakymus, kurie Tau tinka)a) aš nežinau nė vienos tokios vietos d) prekiautojo namuose b) gatvėje, parke iir pan.e) kitose vietose, prašome nurodyti, kokiose c) diskotekoje, bare ir pan.

Anketos užpildymo data: 20… m. …….. …d.

NARKOTINĖS MEDŽIAGOS,APSVAIGIMO NUO JŲ POŽYMIAI IR PASEKMĖS Narkotinių Narkotinė Apsvaigimo požymiai Ilgalaikio vartojimo medžiagų medžiaga pasekmės ir pavojai grupės Psichiką Kokainas,Energijos antplūdis ir budrumas,Apetito praradimas, krekas sąmonės veiklos suaktyvėjimas,svorio mažėjimas, miego ir valgio poreikių užslopinimas, širdies ritmo sutrikimas, nuovargis. Temperatūros pakilimas,vyzdžių išsiplėtimas.pakilimas, psichozė. Amfetaminai, Euforija, energijos antplūdis, plepumas-Svorio mažėjimas, agresyvumas, nemiga, imuniteto nusilpimas,

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

apetito praradimas, vyzdžių psichozė, širdies išsiplėtimas, burnos išdžiuvimas. Efedroniniai EEuforija, energijos antplūdis,Svorio mažėjimas,namų plepumas, agresyvumas, nemiga,imuniteto nusilpimas, apetito praradimas, vyzdžių psichozė, širdies išsiplėtimas, . padidėjimas burnos išdžiuvimas.MDMA Euforija, polinkis bendrauti, Perdozavus: nerimas, (ekstazi) impulsų kontrolės ir nuovokos didelis susijaudinimas,praradimas, vyzdžių išsiplėtimas,psichozė, depresija,burnos išdžiuvimas, prakaitavimas,kraujo krešėjimo temperatūros pakilimas. Psichiką Opiatai PPasyvumas, mieguistumas, reak-Abstinencija:slopinančios (opijauscijos sutrikimas, fizinio ir psichiniopavandenijusios akys,medžiagosakstraktas,aktyvumo sulėtėjimas, nei alkio,stiprūs sąnarių skaus-heroinas,nei skausmo neužgožiama euforija.mai, didelis susijaudi-morfijus,Vyzdžių susitraukimas, burnosnimas, kepenų ligos,promedolisdžiuvimas, galūnių apsunkimas.kraujo užkrėtimas,omnoponas)AIDS.MetadonasVartojant didelėmis dozėmis,Abstinencija panaši įpoveikis panašus į morfijaus.kitų opiatų sukeliamąabstinenciją, tik gilesnė.RaminantysMieguistumas, kontrolėsNevalingi raumenųvaistaipraradimas.traukuliai.BarbitūraiKalbos nerišlumas, didelisKvėpavimodirglumas, mieguistumas,sutrikimas, sąmonėskoordinacijos sutrikimai.praradimas.AlkoholisSąmonės ir atminties užtemimas,Vėmimas, abstinenci-vėmimas, kalbos nerišlumas,ja, gastritas, hepatitas.reakcijos sulėtėjimas.Haliuci-Kanabinoidai Atsipalaidavimas, neįprastas juokas,Visiškas abejingumas,nogenai(marihuana,įvairių pojūčių sutrikimas, psichinėsemocinio vystymosihašišas, hašišo veiklos sulėtėjimas, mieguistumas, sulėtėjimas, imunitetoaliejus)akių baltymų paraudimas.nusilpimas, atmintiesir gabumų silpnėjimas,psichikos sutrikimas.LSD, PCPSuvokimo pakitimas, haliucinacijos, Temperatūrosatitrūkimas nuo realybės, laiko,pakilimas, netikėtasatstumo, spalvos, formų suvokimo apsvaigimo efektoiškraipymas, vyzdžių išsiplėtimas,pasikartojimas, psicho-išraudimas, silpnumas, drebulys.zė, sunki depresija.

——————————————————————————–

Page 55

55Narkotinių NarkotinėApsvaigimo požymiaiIlgalaikio vartojimomedžiagųmedžiagapasekmės ir pavojaigrupėsKetaminas,Stiprus apsvaigimas, koordinacijos Irzlumas, baimė,kalipsolissutrikimas, haliucinacijos.bloga nuotaika,psichinis bukumas.LakiosiosStiprus apsvaigimas, raumenųLėtinė sloga, didelismedžiagostonuso sumažėjimas, refleksųnuovargis, nemiga,(dujos:butanas, apmirimas, regos haliucinacijos.drebulys, galvospropanas;skausmas, irzlumas,tirpikliai:baimė, blogaacetonas,nuotaika.terpentinas).KĄ DDARYTI, JEI ĮTARIATE, KAD JŪSŲ VAIKAS VARTOJA NARKOTIKUSPatarimai tėvams1. Kilus įtarimui, kad Jūsų vaikas gali būti pavartojęs narkotikų, pirmiausia turite įsiti-kinti, t.y. nuvežti jo šlapimą medicininiams tyrimams (tai galima padaryti LietuvosAIDS centro laboratorijoje, tel. (8-22) 33 79 25, Kauno g. 37/59, Vilnius) arba naudo-ti testus narkotinėms medžiagoms šlapime nustatyti, kurie parduodami vaistinėse.2. Nesiimkite spręsti narkotikų problemos vieni – Jūsų sėkmės tikimybė bus dides-nė, jei sudarysite žmonių, kurie gali padėti Jūsų vaikui, komandą. Į ją įtraukite visus,kurie yra bent kiek reikšmingi vvaiko gyvenime ir turi tiesioginių kontaktų su juo –mokytojus, trenerius, gimines, t.y. visus, kuriuos vaikas gerbia ir kurie neturi priklau-somybės nuo narkotikų ar alkoholio problemos. Gali prireikti specialistų (gydytojųnarkologų, psichologų, psichiatrų, ar bendrosios praktikos gydytojo) pagalbos.3. Su komanda aptarkite , kuo jie gali prisidėti prie to, kad Jūsų vaikas daugiau nebevar-totų narkotikų (informuotų, jei vaikas įtartinai elgiasi, prašo pinigų, neateina į užsiė-mimus ir pan.).4. Iš anksto pasiruoškite pokalbiui su vaiku – numatykite galimus narkotikų proble-mos sprendimo kelius (geriausia kelis būdus, nes nepavykus vienam, galima imtiskito, be to, vaikas mažiau priešinsis, jei jam bus siūloma rinktis iš kelių variantų).Numatykite, kokios bus pasekmės, jei vaikas atsisakytų su Jumis bendradarbiauti.5. Kartu su vaiku aptarkite susidariusią situaciją. Paskatinkite vaiką išsikalbėti. Pa-siūlykite keletą problemos sprendimo variantų. Jei vaikas su jais nesutinka – išsakyki-te, kokios bus pasekmės, jei atsisakys priimti bet kokį pasiūlytą sprendimą.6. Nesitikėkite, kad vaikas išklausys Jus su laiminga veido išraiška. Būkite pasirengę pasiprie-šinimui, tačiau neleiskite diktuoti savo sąlygų. Jei jis atsisako sudaryti su Jumis sutartį,pakartokite, kokių pasekmių jis gali susilaukti. Reikalui esant, pasekmes būtinai įvykdykite.7. Sudarę sutartį, nuosekliai jos laikykitės. Jei vaikas neįvykdė dalies įsipareigojimų(negrįžo laiku namo, vartojo alkoholį ar pan.), stenkitės, kad toks elgesys būtų įver-tintas. Taip elkitės nuosekliai ir visada.8. Stenkitės iizoliuoti vaiką nuo draugų, kurie gali vartoti narkotikus ir sukurkitetokią aplinką, kuri netoleruotų narkotikų vartojimo. Suplanuokite dienotvarkę, kadvaikas negalėtų būti vienas arba su narkotikus vartojančiais draugais ir kiekvienu mo-mentu galėtumėte patikrinti, ką tuo metu veikia Jūsų vaikas. Užsiėmimai turėtų būtipatrauklūs ir tuo pačiu naudingi.9. Tikėkitės blogiausio. Nesitikėkite, kad žaidimas su narkotikais pasibaigs savaime. Neti-kėkite vaiko pasakojamomis pasakomis „Aš vartojau tik šį vienintelį sykį“, „Aš taip atro-dau, nes esu labai pavargęs“ ir pan. Žinokite, kad vaikas būtinai išbandys Jūsų pasiryžimąir kantrybę pažeidinėdamas nustatytas taisykles. Svarbu būti atkakliems ir nepasiduoti.10. Saugokite savo pinigus.Lietuvos AIDS centro psichologasK.DragunevičiusNARKOMANIJA

——————————————————————————–

Page 56

56KUR KREIPTIS ŽMONĖMS, TURINTIEMS SU NARKOTIKŲ VARTO-JIMU SUSIJUSIŲ SUNKUMŲDėl detoksikacijos (organizmo išvalymo nuo narkotikų) ar ambulatorinio gydymoValstybinis psichikos sveikatos centras8 22 67 55 94Narkologijos centro Detoksikacijos skyrius8 22 23 75 61Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Reanimacijos,intensyviosios terapijos ir detoksikacijos skyrius8 22 67 19 09Universitetinės greitosios pagalbos ligoninės Toksikologijos skyrius8 22 26 93 27Narkologijos centro Ambulatorinis skyrius8 22 23 76 838 22 26 00 14Kauno narkologijos dispanseris8 27 73 85 99Klaipėdos m. Priklausomybės ligų centras8 26 25 02 778 26 25 58 71Lietuvos AIDS centro Jaunimo sveikatos centras8 22 33 01 11Dėl pagalbos tiems, kurių artimieji vartoja narkotikusNarkologijos centro Ambulatorinis skyrius8 22 23 76 838 22 26 000 14VO „Vilties žingsniai“8 22 33 37 098 29 80 71 72VO „Vilties žingsniai“ Ukmergės skyrius8 21 15 39 87Alytaus psichologinės pagalbos tarnyba8 23 57 22 24Kauno psichologinės pagalbos tarnyba8 80 07 62 60Klaipėdos „Paguodos telefonas“8 80 06 07 00Dėl pagalbos žmonėms, turintiems su narkomanija susijusių problemųPanevėžio psichologinės pagalbos linija8 255 16060Šiaulių anoniminė psichologų konsultacija telefonu8 800 11111Vilniaus psichologų konsultacija telefonu8 800 20002Druskininkų „Bendraamžių linija“8 800 23300Kauno „Jaunimo linija“8 800 77277Klaipėdos „Jaunimo linija“8 800 66366Marijampolės „Jaunimo linija“8 800 71010Šakių „Bendraamžių linija“8 247 60225Šiaulių „Jaunimo linija“8 800 11111Telšių „Vilties linija“8 800 17000Vilniaus „Vaikų telefono linija“8 800 28800Vilniaus „Jaunimo linija“8 800 28888Vilniaus moterų namų Krizių centras8 22 616380Visagino „Jaunimo linija“8 266 60099Intensyvi programa narkotikus vartojantiems 14-17metų jaunuoliamsLietuvos AIDS centro Narkomanų socialinės reabilitacijos bendruomenė8 22 76 35 81

——————————————————————————–

Page 57

57NARKOMANŲ ŽARGONASAtsirado sluoksnis naujų žodžių apie narkotikus ir juos vartojančius žmones. Žodžiai irsąvokos dažnai skiriasi ne tik įvairiose šalyse, bet ir šalies regionuose. Sąvokos kinta, atsi-randa naujų, nes senosios tampa nebemadingos. Kai kurios sąvokos pakis, kol pradėsiteskaityti šią knygą! Tačiau tai tik dalis narkotikų žodyno (vartojamo Lietuvoje).Amfa – amfetaminaiAnaša – iš kanapių gaunami narkotikaiAtidaryti pachą – pirmą kartą įsidurti į kirkšnies venąAtomas – natrio etaminalisAtsimesti – mirti nuo perdozavimo, prarasti sąmonę nuo perdozavimoBajanas –

švirkštasBaltas kaifas – namų gamybos narkotikas iš efedrino (stimuliatorius)Barabanas – vatos tamponas nuosėdoms iš narkotiko pašalintiBintas – aguonų pienelyje išmirkyta marlėCentras – dilbio venosChankė, chimija, chimkė – iš aguonų gaunami narkotikaiDiomkė, dimka, dima – dimedrolisDogonka, dasišauti – papildoma narkotikų dozė, norint sustiprinti pirmosios poveikįDozniakas – narkotikų dozėDžefas, kristalas – namų gamybos narkotikas iš efedrino (stimuliatorius)Flegmonas – atsiradusios ant rankų mėlynės (nuo suleistų po oda narkotikų)Garažas – adatos antgalisGliukai – haliucinacijosGoliakas – narkotikų stygiusGonkės – įtarti, įsivaizduoti pavojų, persekiojimo grėsmęHašas – iiš kanapių gaunami narkotikai (hašišas)Hera – heroinasHidra – anhidridas (reikalingas narkotikų gamybai)Įsišauti – pavartoti narkotikųJuodas, rudas kaifas – iš aguonų gaunami narkotikaiKaifas – narkotikai, enforinė būsena, pasiekiama narkotikaisKaifuoti – vartoti narkotikus, patirti narkotikų sukeliamą enforinę būsenąKalpokas – kamštelis švirkštui uždarytiKislaja –anhidridas (reikalingas narkotikų gamybai)Koksas – kokainasKoliosa – tabletėsKontrolė – patikrinti ar adata leidžiantis pataikė į venąKopūstai, kopusta – dar nepradėjusios žydėti aguonosKorka – ant indo po garinimo likęs narkotikų koncentratasKosiakas – hašišo, marihuanos (kanapių) cigaretėKubas – 1 mililitras (narkotikų)Kuknaras, kuchnaras –– sumaltos aguonosKumaras – abstinencijos sindromasLangeliai – LSDLaužtis – bandyti atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų patiriant abstinencijos sindromąLomkės – abstinencijos sindromo metu patiriami skausmaiMandražas – drebėjimas per abstinencinę būsenąMarafetas – morfijusMarfa, marfuša – morfijusMarkutės – LSDMašina – švirkštasMemik – momentasMetro, metras –– narkotikų švirkštimosi vieta pažastyjeMiegmaišiai – migdomiejiNARKOMANIJA

——————————————————————————–

Page 58

58Multikai – haliucinacijosMūtinti – pykintiNiuchalka – toksikomanasOborotkė – venos esančios dilbio išorinėje pusėjeOmas – omnoponasOtkinutsia – mirti nuo perdozavimo, prarasti sąmonę nuo perdozavimoPachas – kirkšnies venaPasodinti ant adatos – įtraukti kitą žmogų į vartojimąPienelis – iš aguonų gaunamas baltas skystis (narkotikų žaliava)Planas, plastilinas – iš kanapių gaunami narkotikaiPlotnai (sėsti ant adatos) – tapti priklausomam nuo narkotikųPorožniak – per silpnas narkotikasPrakolas – pradurti vieną kiauraiPramaškė – apsirikti, apsigautiPrichodas – pirmasis pojūtis, atsirandantis susileidus narkotikų dozęPričešinti – pagautiPrikalti – įkalbėtiPromas – promedolisRaskumarinti – narkotikais nutraukti abstinencijos sindromąRastvor – skiediklis (reikalingas narkotikų gamybai)Ratai – tabletėsRielka – relanijusS veterkom – staigiai suleisti džefo dozęSaliutas – solutanas (vaistas, iš kurio gaunamas efedrinas)Sausas – sumaltos aguonos (narkotikų žaliava)Seda –– seduksenasSėsti ant adatos – tapti priklausomam nuo narkotikųSėsti ant sistemos – tapti sistemingai vartojančiu narkomanuSiniavka – kapiliarasSkorost – amfetaminaiSonniki – migdomieji vaistaiSpyd (angl.) – amfetaminasStereo – narkotikų (džefo) leidimasis iškart į abi rankasStovėti ant striomos – saugoti nuo pavojausStrioma – pavojusŠachta – nuolatinėje narkotikų leidimosi vietoje atsiradusi skylutėŠienas, soloma – aguonų stiebai (narkotikų žaliava)Širkė, širevo – iš aguonų gaminami narkotikaiTamponai – vatos filtras nuosėdoms iš narkotiko pašalintiTaškas – vieta, kur parduodami narkotikaiTorčialinti – vartoti narkotikusTorčiokas – narkomanasTriasas – drebėjimas, uužkrėtus kraują nešvariu švirkštuTruba – stora venaVamzdis – stora venaVargankė – sukurti istoriją, apgauti, naudoti manipuliacijąVyborkė – stora adataVilktis, vežti, priot – patirti narkotikų sukeliamą euforinę būsenaVintas – pervitina (narkotikas stimuliatorius)Vtoriaki, antrokai – jau kartą perdirbta narkotinių medžiagų žaliavaZamoročitj – apgautiZavisnutj – patirti didelį malonumą vartojant narkotikusZelionki – panaudoto skiediklio žalios nuosėdosŽolė – iš kanapių gaunami narkotikaiIš knygos Ganeri Anita. Narkotikai.

Saltiniai : paskaiktos