Vyrų ir moterų ypatumai

Įvadas

Mes žmones dvejų lyčių visuomenines būtybės t.y. negalim gyventi po viena atsiskyrę vienas nuo kito. Dar mes esam dviejų lyčių kas mus lyg ir padalina į dvi visuomenės dalys. Kiekvienas žmogus bendraudamas su kitu pradeda stebėtis kai jo pašnekovas aptariamą temą pradeda suprasti kitaip nei jis ir siūlo kitokį kažkokios problemos sprendimą. Kažkodėl tai dažniausiai įvyksta kai bendrauja vyras su moterim. Ir vyrą ir moterį tai aišku pradeda stebint, kodėl jis arba ji masto, kažką daro ar aaplamai gyvena ir turi supratimą apie gyvenimą kitokį nei priešingos lyties atstovas.

Tai gi čia mes pradedam suprasti, kad vyrai ir moteris turi savo ypatumų. Nuostaba kylanti iš to, kodėl taip yra, skatina mus patyrinėti ši klausima gyliau. Taigi šiame darbe mes ir bandysim nors trumpai patyrinėti šį klausimą.

Iš ko padarytos mergaitės?

Iš tortų, sausainių,

Želė ir saldainių, –

Štai iš ko padarytos mergaitės!

Iš ko padaryti berniukai?

Iš ko gi jie padaryti?

Iš rupūžių, sliekų,

Patrankų ir šmėklų, –

Štai iš kur atsirado berniukai! <

Nežinomas dainelės autorius šitaip aiškina biologinius (arba įgimtus) lyčių ypatumus.

Buvo ir kitokių nuomonių. Jeigu pažvelgtume į tyrimus, kurie daryti šimtmečio pradžioje ir palygintume juos su tyrimais, kurie atliekami dabar, pamatytume, kokių skirtingų dalykų juose randama. Šimtmečio pradžioje tyrimai rodydavo, kkad vyrų ir moterų psichika ir psichologija skiriasi: vyrai pranašesni srityse kurios reikalauja abstraktaus mąstymo, jie yra drąsesni ir ištvermingesni, o moterys yra švelnesnės, konkretesnio mąstymo, na, ir šiaip lyg paprastesnės, “naminės” būtybės. Šiuolaikiniai psichologijos tyrimai tų skirtumų neberanda.

Ne taip seniai, 1970-ųjų feministinės revoliucijos metu, kalbos apie įgimtus skirtumus, sąlygojančius vyro ir moters elgesį, buvo, švelniai tariant, nemadingos. Vis daugiau tyrimų konstatuodavo, kad esminių psichologinių skirtumų tarp vyro ir moters apskritai nėra, o matomi skirtumai formuojasi dėl nevienodo auklėjimo ir moterų suvaržymo. Artėta prie teiginių, prieštaraujančių sveikam protui ir gyvenimiškai patirčiai – vyrai ir moterys yra tokie pat. Dabar, keičiantis ideologijai, populiarėja teiginys, kad vyrai ir moterys yra skirtingi, bet vienodai vertingi.

Pasižiūrėję į tyrimus, kuriuose taikomi šiuolaikiniai tyrimo metodai, randame įįdomesnių, subtilesnių ypatumu. Dažnai konstatuojama, kad vyrai sunkiau išreiškia emocijas, nesugeba jų įvardinti, atsilieka kalbinės raiškos srityse, yra mažiau empatiški, labiau agresyvūs ( tai, beje, patvirtina vyrų ir moterų smegenų veiklos tyrinėjimai). Skiriasi ne tik vyrų ir moterų agresyvumo lygis, bet ir agresijos išraiška. Vyrai linkę agresiją rodyti fiziškai, o moterų agresyvumas dažniausiai apsiriboja žodžiais. Moterys lengviau įsivaizduoja dvimačius objektus, o vyrai – trimačius. Moterys jautresnės akustiniams (girdimiems) stimulams, o vyrai regimiesiems. Ne veltui sakoma, kad vyrai myli akimis, o mmoterys – ausimis. Moterų labiau išvystyta girdimoji atmintis, vyrų – regimoji. Moterys labiau orientuojasi į subjektyvųjį pasaulį,o vyrai – į objektyvųjį. [4] Kadangi vis daugiau moterų tampa iškiliomis vadovėmis, tyrinėtojai išanalizavo vyrų ir moterų vadovavimo skirtumus. Moterys siekia geros darbo atmosferos; dalytis galia, ragina kitus dalyvauti priimant sprendimus ir skatina darbuotojų pasitikėjimą savimi. Vyrai, priešingai, praktikuoja formalią valdžią ir daugiau rūpinasi hierarchija. Moterys taip pat garbingesnės – jos linkusios rečiau vėluoti bei vogti. [7]

Auklėjimas

Kada pradėti lytinį auklėjimą? Kol tėvai laužo galvą, vaikai jau seniai būna pradėjęs save tyrinėti. Gamta davė jam lytį, tačiau kol vaikas tai suvoks, praeis mažiausiai treji metai. Psichologai teigia, kad savęs priskyrimas vienai ar kitai lyčiai, kelias į šį pažinimą, yra labai svarbus vaiko asmenybės raidos. Būtent tėvai čia atlieka lemiamą vaidmenį. Vaikas atidžiai tyrinėja ir mėgdžioja jų elgesį.

Psichologai tvirtina, kad mergaitės ir berniukai skirtingai jaučia savo kūną. Tačiau kaip vaikai sužino, kad patiriami jausmai būdingi tik jų lyties atstovams? Į šį klausimą vaikas atsako pamažu stebėdamas savo tėvus. Pažinimo procesas prasideda nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų. Naudodami tam tikrus ženklus, kurie visuomenėje laikomi „moteriškais“ ir „vyriškais“, tėvai netiesiogiai nurodo vaikui jo lytį..Pirmų tokių ženklų aptinkama jau kūdikio kraitelyje, žaisluose, išduoda kambario interjeras ir, žinoma, vaiko vvardas. Vaikams pajusti savo lyties ypatumus pirmiausia padeda tai, kaip su juo bendrauja tėvai. Jei namie auga maža“moteris“, tėvai jautriai reaguoja į jos kaprizus ir stipriau reiškia savo emocijas. O su berniuku jie bendrauja santūriau. Skiriasi netgi vaiko nešiojimo ant rankų būdas. Su berniukais paprastai elgiamasi mažiau manieringiau. [11 ]

Mergaites ne tokios išdykusios kaip berniukai.. Ar tai joms įgimta ar išugdoma? Gal nereikėtų šių skirtumų ignoruoti, gal kai ką vertėtų pakeisti auklėjant mergaites. Išglebęs tylus žmogus – ir vyras, ir moteris – gyvenime nedaug pasiekia. Tad jei mergaitė trykšta gyvybingumu, gal jo nevaržykime? Užaugs stipri, savarankiška asmenybė ir galės išsikovoti savo vietą gyvenime.

Visos auklėjimo dogmos, tiek senos, tiek naujos, yra netikusios, teigia Zalcburgo universiteto profesorius N.J.Reversas. Ir berniukas, ir mergaitė savo vaidmenį supranta dar būdami vaikai, žinoma, jei šeima neignoruoja dukters ar sūnaus prigimties, nevaržo jų įgimtų polinkių. Auklėjimas, juo labiau vaikystėje, neturi kaip nors skirtis. Kiekvienam vaikui – ir mergaitei, ir berniukui – reikia ir švelnumo, ir šilumos.

Abiejų lyčių vaikų, kol jie dar maži, turi būti vienodi žaidimai ir žaislai. Visiems reikia ir lėlių, ir konstruktorių bei mašinų. Tegu ir mergaitė, ir berniukas mokosi konstruoti, statyti ir “vaikus” globoti. Ir vėliau dirbtinai žaislų skirstyti nederėtų. Tai vvaikai padarys patys. Daugelis tėvų šiandien supranta, kad vaikai skiriasi ne išvaizda, rūbais, o dvasia. Tačiau tai absurdas. Juk yra žmogiškų savybių, tokių, kaip dėmesingumas, paslaugumas, jautrumas, pakantumas kitam ir pasitikėjimas savimi, kurias privalo turėti ir berniukas, ir mergaitė. Šios žmogiškos savybės negali būti priskiriamos tik vienai lyčiai. Netiesa, kad būti aktyviam ir drąsiam, logiškai mąstyti, suprasti ir dalykiškai spręsti būdinga tik vyrams, lygiai kaip kad būti jausmingoms ir jautrioms – tik moterims. Mažas vaikas, stebėdamas savo šeimą, pats susikuria moteriškumo ir vyriškumo įvaizdį. Jei jis supras, kad moteris ir vyras turi būti vertinami vienodai, būdamas suaugęs nesutriks, susidūręs su kitokiu elgesiu ar vertinimu.

Vaikams augant santykiai tarp mergaičių ir berniukų keičiasi. Dabar mokyklose mokosi kartu berniukai ir mergaitės, bet dažnai žaidžia atskirai. Ikimokyklinėse įstaigose vaikai žaidžia šeimyninius (lyčių) žaidimus. Beje, ir pirmosiose klasėse 5-9 metų berniukai dar mielai draugauja su mergaitėmis, bet pamažu jau buriasi į atskiras grupes. Iki lytinio brendimo berniukų ir mergaičių draugystė būna vaikiška, nekalta. Paauglystėje, suaugusiųjų akimis, pabunda gan keistas domėjimasis kita lytimi: berniukai skriaudžia mergaites, tampo jas už kasų ir kumščiuoja, o mergaitės vengia jų. Šiuo laikotarpiu tėvai neturėtų pernelyg sunerimti dėl pasikeitusio atžalos elgesio. Nedera ir dabar pabrėžti auklėjimo skirtumų. Vienpusis

griežtas berniuko auklėjimas aktyviam gyvenimui, o mergaitės – tik šeimai šiandien atgyvenęs. [12]

Šiuolaikinis žmogus turėtų ne vadovautis stereotipais, bet sąmoningai pasirinkti, kokios šeimos jis nori (ir ar nori), ką jis toje šeimoje veiks, už ką jis prisiims atsakomybę. Sūnus turi būti rengiamas ne tik profesijai, – jam teks būti ir vyru šeimoje. Dukrai turi būti sudarytos galimybės surasti save, įgyvendinti savo polinkius, suprasti savo paskirtį būsimoje šeimoje. Žmonės, kurdami šeimą, turėtų ne vadovautis principu “kaip visi”, bet kurti kažką, kkas jiems labiausiai tinka, kažką unikalaus, kad formuotų savitas tradicijas, savitą pareigų pasiskirstymą, bendravimą.

Mąstymas

Vyro ir moters mąstymo tėkmė skyręsi. Moteris gali įgyti nemažai vyriško mąstymo bruožų ir atvirkščiai – vyrai gali išlavinti kai kurias moteriškas mąstymo galias.

Įdomu tai, kad mokslininkai pastebėjo viena įdomų procesą: maždaug tuo pačiu metu embrione, kai nunyksta priešingos lyties požymiai, atsiranda didžiųjų smegenų pūslelės, vėliau iš jų vystosi mąstymo organai. Taigi didžiausios smegenys pradeda vystytis tuo metu, kai nunyksta priešingos lyties požymiai! Susipažinus su aaugimo jėgų virsmo mąstymo jėgomis kyla klausimas, kas vyksta su priešingos lyties dauginimosi jėgomis, kurios fiziškai nesubręsta? Į šį klausimą atsakė Rudolfas Štaineris. Jis priėjo prie išvados, kad šios fiziškai nepanaudotos reprodukcinės jėgos naudojamos produktyviai ir reproduktyviai dvasiniai veiklai. Pirmiausia jjos naudojamos mąstymui. Jei nežinotume augimo ir mąstymo jėgų virsmo dėsnio, negalėtume paaiškinti klasikinių vyro ir moters mąstymo ypatumus ir skirtumus. Vyro mąstymas remiasi moteriškų dauginimosi organų jėgomis, kurių jis fiziškai nenaudoja. Ir atvirkščiai, moteris dvasiškai naudojasi vyriška kūrybine potencija, kuri fiziškai joje nesireiškia. Iš to išplaukia klasikiniai vyriško ir moteriško mąstymo skirtumai, nors pasitaiko individualių skirtybių. Pavyzdžiui jis stebisi, kodėl ji grįžo prisipirkusi daiktų, kurių visai neketino pirkti. Ji niekada neužsirašo, ką pirks, nes viską žino apytikriai. Jai patinka pirkti spontaniškai, netikėtai už ko nors užkliuvus žvilgsniui. Jai tai tikras malonumas. Todėl ji stebisi, kai jis stropiai užsirašo, ką reikės nupirkti ir visada tiksliai perka tik tai, kas surašyta. Jai tai atrodo juokinga ir keista.

Panašiai yra ir kitur, ppavyzdžiui planuojant atostogas ar aptariant įvairias problemas. Štai abu aptarė problemą, viską išsiaiškino iki galo, jis džiaugiasi, kad dabar pagaliau viskas galutinai aišku. Staiga koks nors netikėtas įvykis visiškai pakeičia jos nuomonę. Ji turi naujų idėjų ir sako, kad reikia vėl viską iš pradžių apsvarstyti. Jis niekaip negali to suprasti, nes jau viskas nuspręsta. Ji aiškina, kad atsirado naujų aplinkybių, apie kurias anksčiau tiesiog nepagalvojo, todėl viskas turi keistis. Jeigu jis pagaliau su tuo sutinka, dar kartą pradeda viską iš ppradžių, tačiau vis vien nebegali būti tikras, kad šis susitarimas ilgai galios. Susiduria du skirtingi požiūriai, kuris nugalės? Svarbu abiems suprasti lyčių skirtumus ir į juos atsižvelgti.

Vyrai turėtų išmokti atsižvelgti į moteriško mąstymo ypatumus, kurie reiškia tai, kuo jie taip didžiuojasi – vyrišką potenciją. Moterų spontaniškumas, atvirumas, netikėti susižavėjimai, didžiulė sielos energija, mokanti susitelkti ties atskirais dalykais, kartais juos labai erzina, tačiau retkarčiais ir džiugina. Moteris moka susikoncentruoti ties labai svarbiais dalykais ir nė trupučio nenukrypti nuo to, ji gali pareikalauti:“Dabar reikia tai aptarti!“ Šis gebėjimas susikoncentruoti vienam tikslui yra prigimtinė moters savybė. Jai sunku sudėtingus atvejus palikti likimo eigai, išlaukti, kol pribręs tinkamas laikas.Šie gebėjimai jai duoti fiziškai, tačiau dvasiškai ji to negali, nebent sąmoningai mokytųsi.

Vyrai dvasiškai turi daug to, ko fiziškai jiems trūksta. Jie geba išlaukti tinkamo momento, brandinti idėjas, dalykiškai vertinti įvykius. Jų mintims būdingas uždarumas,todėl išsaugoti dvasinę ištikimybę jiems lengviau nei moterims. Pastarosios daugiau linkusios į fizinę ištikimybę. [3]

Jausmų pasaulis

Abiejų lyčių jausmai taip pat labai skirtingi. Psichologų surinkti duomenis tvirtinai įrodo, kad mergaičių jausmai labiau išugdyti nei vyro.Jų jausmai daugiau siejasi su mąstymu. Pojūčiai jų jausmus veikia mažiau. Berniukai atvirkščiai: jie stipriau reaguoja į pojūčius, jausmus sieja su pojūčiais, o mąstymas yra nejausmingas, dar aabstraktesnis. Jie didžiuojasi savo dalykiškumu. Deja, tokia bendra mūsų šiuolaikinės kultūros tendencija.

Vyriškas mąstymas nesiejamas su jausmais, sprendžiant dalykiškus reikalus jie laikomi nereikalingi, atsisakoma bet kokio asmeniškumo, jausmai ir mąstymas vienas nuo kito nutolę. Tai paaiškintina vyrų sandaros ypatumais. Jie savo jausmus patenkina juslėmis,mažai sieja su mąstymu. Moterų jausmai mažiau priklauso nuo fizinių pojūčių, todėl juos gali sutelkti išorės įspūdžiams ir mintims. Mergaitės dažniau rašo dienoraštį, svajoja. To paties amžiaus berniukams tai visai nebūdinga, jie labiau domisi kompiuteriu.

Moteris jausmingos, todėl jos gali greičiau susinervinti, jei nepasiseka iškart apčiupti problemos. Mintys privalo būti tvarkingos, nuoseklios ir suprantamos, tada moteris jaučiasi geriau. Moteriai labai svarbu šeimyniniame gyvenime išsakyti savo norus ir laukimus. Kai moteris myli savo vyrą, ji visada tikisi pabūti drauge su jou ir pasidalinti savo mintimis. Net tuomet, kai jaučiasi prislėgta, ji vis vien nori pasidalinti dienos įspūdžiais su savo mylimu vyru. Šnekėjimas ir dalijimas padeda jai surikiuti savo mintis atsikratyti dienos rūpesčiais. Todėl ji labai nusivilia ir nusimena, kai jos mylimas vyras tiesiog nenori arba neturi ką jai atsakyti.Vyrams tai nėra labai svarbu, jiems lengviau sekasi „užmerkti akis“, nekreipti dėmesio, atsiriboti nuo nesuprantamų dalykų. [3] John Gray savo knygoj „Marso ir Veneros meilė“ tą būseną pavadino „pasitraukimų į urvą“. .. O gan dažnai pvz., vyrai yra linkę manyti, kad “tikras” vyras su visais sunkumais turi susitvarkyti pats. Ši problema yra aktuali tiek vyrams, tiek moterims, o sugebėjimas priimti pagalbą yra asmenybės brandos dalykas.

Labai taikiai kartą yra pasakęs vienas vyriškis: „ Kaip puiku, kad vyro siela (jausmai) turi daug kišenių. Kai kuriuos dalykus galima ten įkišti, pamiršti ir nusiraminti. Moterims sunku to išmokti“. Jos visur ieško ryšio, tarpusavio priklausomybės. Todėl kartais net į labai menkus dalykus gali reaguoti daug emocingiau, nei tas dalykas vertas. Tačiau jeigu jos įžvelgia reikalo esmę, gali išlikti šaltakraujiškos pačiose pavojingiausiose situacijoje. Žinant šios skirtumus, lengviau suprasti partnerio elgesį ir pasiekti tarpusavio santykių darnos.[3]

Moterys daug geriau supranta, kokie jausmai jas valdo, jos sugeba subtiliau suvokti jausmų skirtumus ir juos įvardyti. Šiuo požiūriu labai įdomūs anatominiai tyrimai. Tiriant vyro ir moters kairiojo ir dešiniojo pusrutulių nervines jungtis, buvo nustatyta, kad kairysis moters pusrutulis su dešiniuoju sujungtas daug didesniu jungčių kiekiu, negu vyro. Žinome, kad dešinysis pusrutulis fiksuoja labiau jausminę informaciją, o kairysis atsakingas už loginį mąstymą. Todėl šitie duomenys teikia anatominį paaiškinimą, kodėl vyras sunkiau įvardina tai, kas su juo vyksta. Dažnai vyras, nors ir graužiasi dėl ko nors, nesugeba įvardinti patiriamo jausmo, pavyzdžiui, išgyvendamas stiprų nerimą

ar liūdesį, tepasako, kad yra pavargęs ar jam galvą skauda. Šie skirtumai taip pat paaiškina, kodėl moterys daug dažniau kreipiasi į psichologą: jos daug lengviau loginiu mąstymu suvokia, kad problemos slypi jose pačiose, jų prieštaringuose jausmuose ir panašiai. Moterys ne tik geriau susigaudo savo jausmuose, joms yra svarbūs aplinkinių žmonių jausmai, santykis į jas. Vyrai sėkmingai funkcionuoja konkurencinėje, netgi priešiškoje aplinkoje, o tuo tarpu moterų sugebėjimai labiau atsiskleidžia palaikančioje, draugiškoje atmosferoje. Moterys kritiką ir pritarimą yra linkusios vertinti kaip aplinkinių mmeilės ar priešiškumo pasireiškimą, o vyrai – kaip jų pasiekimų įvertinimą. Didesnis jautrumas savo jausmams ir didesnė priklausomybė nuo aplinkinių žmonių jausmų skatina moteris dažniau ieškoti psichologų pagalbos. [6]

Kartais, kai kalbama apie vyro ir moters ypatumus, užmirštama, kad kalbama apie abstrakčius ypatumus, kurie būdingi visai žmonijai, o ne konkrečiam vyrui ar konkrečiai moteriai. Todėl pvz,. kiekvienas vyras yra unikalus, ir jis gali turėti daug turtingesnį jausmų pasaulį ir gebėjimą kalbėti apie jį, negu šalia esanti moteris. Tokiu atveju moteriai reikia vvyro pagalbos susigaudyti jausmuose, tinkamai juos išreikšti. Negalime bendrų teiginių taikyti konkretiems asmenims, nes tada esame neteisūs ir žeidžiantys. Iš tiesų, dviejų konkrečių vyrų arba dviejų moterų psichikos, taip pat ir emociniai ypatumai gali būti labai skirtingi. Yra gi labai eemocianalių vyrų ir, atvirkščiai, emociškai gana šaltų moterų.

Valia

Tiesiogine žodžio prasme valia įprasta vadinti psichinį procesą, kuris vyksta, žmogui dedant pastangas įveikti vidines arba išorines kliūtis, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą. Valingos veiklos motyvai priklauso nuo jausmų. Jie plaukia arba iš susižavėjimo ir simpatijų (jausmai), arba iš supratimo ( mąstymas). Vyras daugiau vadovaujasi mąstymu. Jausmai jam atrodo daugiau asmeninis dalykas, jis jais nepasitiki. Jį skatina veikti mąstymu pagrįsti motyvai. Moteris griebiasi veiklos, nesistengdama visko suprasti. Jos jausmai objektyvesni, išmintingesni ir jais ji dažnai vadovaujasi. Ji gali susižavėti dalykais, nors jie ne visai aiškūs. Mat ji pasitiki savo jausmais, nes jie gali iš tiesų išmintingai patarti. Todėl neretai ji elgiasi neracionaliai, tačiau vėliau paaiškėja, kad tai buvo teisinga. Moteris vyrui sako: „Jei lauksi, kkol viską suprasi, gali daug prarasti! Reikia veikti dabar ir nedelsiant! Ar tu to nematai.“ Vyrui neužtenka to, ką mato. Jis norėtų dar ir suprasti. Tuo tarpu moteris, vedama jausmo, reaguoja nieko nelaukdama ir dažnai paaiškėja, kad teisingai. [3]

Darbo pasidalijimas

Darbo pasidalijimas yra būtinas žmonių visuomenės išsaugojimo veiksnys. Dėl jo kiekvienas turi užimti tam tikrą vietą visuomenėje. Nepaklusdamas šiam reikalavimui žmogus neigia visuomeninį gyvenimą, apskritai žmonių rūšies išsaugojimą, neatlieka savo vaidmens bendruomenėje ir tampa ramybės drumstėju. Žmogaus vertė priklauso nuo to, kkaip jis atlieka savo pareigas, kurias apibrėžia visuomeninis darbo pasidalijimas. Priimdamas visuomeninį gyvenimą žmogus tampa svarbus kitiems kaip grandis nenutrūkstamos grandinės, kuri užtikrina kiekvieno žmogaus gyvenimo stabilumą, kurios negalime pažeisti kartu nesugriaudami visuomeninio gyvenimo. Žmogaus vieta bendrame visuomenės gamybos procese priklauso nuo jo sugebėjimų. Čia aptiksime nemažai sumaišties, nes galios siekis, troškimas viešpatauti ir įvairiausios kitos kliaudos trukdė ar ribojo deramą darbo pasidalijimą, skatino vertinti žmogų remiantis klaidingomis prielaidomis: be to, dėl kokių nors priežasčių žmogus gali netikti einamoms pareigoms. Keblumų kyla ir dėl to, kad kai kurie žmonės pernelyg trokšta valdžios, kupini perdėtos garbėtroškos, egoistiniais sumetimais jie griauna šią bendrabūvio ir bendradarbiavimo formą. Kitokio pobūdžio keblumai randasi dėl klasinės visuomenės struktūros: darbo sritis pasidalijimą atsižvelgiant į asmeninės galios ir ekonominius interesus, tad malonesnės, daugiau galios teikiančios pareigos atitenka tam tikroms visuomenės grupėms ir yra neprieinamos kitoms. Žinodami, kokią didžiulę įtaką čia turi galios siekis, suprasime, kodėl darbo pasidalijimo procesas niekada nevyko sklandžiai. Nuolat reikėjo griebtis prievartos, kad darbas vieniems galėtų būti savotiška privilegija, kitiems – savotiška priespauda.

Darbo pasidalijimas sąlygoja ir tai, kad žmoniją sudaro dvi lytys. Moteris dėl kūno konstitucijos negali imtis tam tikros veiklos, antra vertus, kai kurie darbai nepriimtini vyrams. Šią logiką anaiptol nesiekiama griauti natūralaus vyro iir moters požiūrio į tai, koks darbas jiems tinka.Vykstant žmonijos raidai darbo pasidalijimas klostėsi taip, kad moteris perima dalį tų darbų, kuriuos šiaip galėtų atlikti ir vyras, šis savo ruožtu gali efektyviau panaudoti savo jėgas. Kol nelieka nepanaudotos darbo jėgos ir nepiktnaudžiaujama intelektiniais ir fiziniais resursais, tikrai negalime sakyti, kad toks darbo pasidalijimas neprotingas. [1]

Stereotipai

Mūsų visuomenėje iki šiol tebegyvuoja socialistinio laikotarpio stereotipai, kurie ženkliai dominuoja valdymo ir politikos srityse. Socialistinė sistema suformavo patriarchalinių stereotipų visumą:vyras – šeimos galva, buvo orientuotas į darbą, karjerą; moteris – suderindavo darbininkės, “gamybos pirmūnės” priklausomos žmonos, mamos ir šeimininkės vaidmenis.Nepaisant tų laikų lygiateisiškumo, užfiksuoto įstatymuose, visose veiklos sferose vyras pasirodydavo vertesniu ir tinkamesniu daugeliui darbų, kas labiau buvo pastebima vadybos ir politikos srityse.Vyras gaudavo didesnį atlyginimą, turėjo savo karjeros perspektyvą, o moteris atlikdavo tiek moteriškus darbus, tiek ir vyriškus, o karjera – ne jos nosiai.Gal ir juokingai skamba, bet šiandien moteris tampa vyrų varžovėmis. “Moteriškumo” stereotipas neišnyksta, bet yra papildomas kai kuriais bruožais, kurie anksčiau priklausydavo tik “vyriškumo” stereotipui. Pamažu moteris pradeda užimti tradiciškai vyrams priklausančias pareigas valdyme ir politikoje. Apibendrindami, galime pasakyti, kad sovietinių laikų suformuotas stereotipas “moteris – darbininkė, mama, žmona” yra išlikęs, ir, be abejo, konservatyvių požiūrių vyrai yra priešiški, agresyviai nusiteikę pprieš moteris, siekiančias karjeros. Bet greitai toks požiūris visiškai išnyks. O stereotipai – kaip ir žmonės – senieji miršta, naujieji gimsta. Moters įsiveržimas į vyrų pasaulį suformuos visiškai naujus ir tolyn ne teigiamus stereotipus, pavyzdžiui, moteris vadovė – vienišas žmogus. Tai galima paaiškinti taip: moteriai, siekiančiai karjeros (ateityje tai vadovė ar direktorė), labai dažnai sunku suderinti tris vaidmenis – žmonos, mamos ir profesiją turinčio žmogaus, ir vyrai labiausiai nepritaria žmonos siekimui kopti į karjeros viršūnę. Jei Jūs pasakysite, kad šiandien nėra stereotipų moterų atžvilgiu, ir moteriai taip pat, kaip ir vyrui labai lengva pasiekti karjeros aukštumų, tai pasakykite, kaip jai sulaužyti “moters – silpnos ir neprotingos būtybės” stereotipą? Per reklamas, serialus, per įvairias laidų programas mūsų televizija aktyviai formuoja naujus stereotipinius požiūrius į moterį: tai yra gražuolės, emocinos, seksualios, jaunos būtybės, kurių paskirtis tik seksualinis tenkinimas.[13] Pasąmonėje esančios nuostatos, net mums patiems nepastebint verčia mus elgtis stereotipiškai, nors ir galvojame, kad esame jas jau įveikę. Dar ankstyvoje vaikystėje berniukai ir mergaitės pradedami auklėti diegiant jiems “tai tik mergaitėm” arba “tai tinka tik berniukams”. Todėl tradiciniuose darželiuose mergaitės yra skatinamos žaisti su lėlėmis, o berniukai su mašinomis ir kaladėlėmis. Tačiau čia slypi pavojus neleisti atsiskleisti unikaliems augančio žmogaus sugebėjimams. Maisto gaminimas –

tradiciškai moteriška sritis. Tačiau geriausiuose pasaulio restoranuose virėjai dažniausiai vyrai. Fizika – vyrikas mokslas , bet turbūt kiekvienas girdėjo apie Marijos Skladovskos Kiuri pasiekimus. Galima teigti, kad specializuotas auklėjimas arba mergaičių kreipimas į vieną pusę, o berniukų į kitą, daro žalą Tai viena medalio pusė, tačiau yra ir ta pusė, kuri ateina su evoliucija ir su žmogaus prigimtimi. Aišku, kad moteris genetiškai užprogramuota atidžiau elgtis su palikuonimis. Ir dėl to mergaites labiau, negu berniukus, traukia lėlės, o berniukus – kuokos iir ietys. Tai labai natūralus prigimties dalykas. Bet tada, kai jis per daug eksploatuojamas, kai prie jo klijuojami kultūriniai stereotipai, ką turi daryti mergaitė, o ką berniukas, daroma daugiau žalos, negu atnešama naudos. Ir tai suprantama, nes kultūriniai stereotipai formuoja ne tik interesus ir elgesį, bet ir jausmų išraišką. [5] Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad vyrai negali patirti krizių. Juk jie stiprūs, o problemų turėti nevyriška. Juk nuo pat mažens mama ar tėtis gėdina mažą berniuką:”koks tu vyras, jei verki”. TTaip palaipsniui iš vyrų atimama galimybė rodyti savo liūdesį ar skausmą. Psichologinių konsultacijų specialistai pastebi, kad vyrai – ypatingi klientai. Jiems sunkiau ateiti, o ir į tai, kad vyrai galėtų keistis, ieškoti pagalbos, žiūrima skeptiškai. [8] Mes žmones esam socialiai pažeidžiami ttodėl neretai nuraminimo ieškom alkoholyje. Moterų alkoholizmą gaubia mitai ir stereotipai, kurie ypač trugdo spęsti šią ir kitas problemas. Visų geriančių moterų nelaimei, visuomenė remia dvigubą standartą: pats gėrimas yra priimtinas, girtumas – ne. Į apgirtusį vyrą dažnai nekreipiama dėmesio, jis atrodo juokingai arba apgailestaujama dėl jo gėrimo. Apsvaigusi nuo alkoholio moteris, priešingai, yra pajuokiama, į ją žiūrima su panieka. Labai dažnai tokia moteris vadinama „puolusia“. Todėl, net ir gausiai vartodamos alkoholį, moterys kiek tik galima slepia savo girtuokliavimą, kad šie nenustatytų, jog jos yra alkoholikės. [9]

Lyčių konfliktai ir darna

Žmonės nuo akmens amžiaus laikų gerokai pasikeitė: apsirengė, pasistatė namus, prisikūrė begales technologijų. Tačiau vyrai ir moterys nuo senų laikų kovojo, ir dabar tebekovoja tarpusavyje, tarsi būtų ne ta pati ggyvūno rūšis. Mes linkę dairytis į šalis ir sakyti: „Žiūrėk, kaip gražiai sugyvena kaimynai, o tu niekada manęs nesupranti“. Vieni kitų akyse teisina savąją lytį. Esame kultūringi, bet neretai nesugebame susivaldyti. Žmonės, užuot, mylėjęsi, džiaugiasi, pradeda muštis dėl jų galvose tūnančių lytinių stereotipų. Visi siekiame šeimoje harmonijos ir laimės, tik, deja, randame ne visada. Kokia kalba turėtume kalbėtis, kad būtume suprasti, užjausti ir mylimi? Nuo ko priklauso abipusis sutarimas ir darna? Šiuolaikinis amerikiečių psichologas Džonas Grėjus teigia, kad moterys ir vvyrai geriau vienas kitą suprastų, jei žinotų vieni kitų skirtumus. Jis prašo įsivaizduoti, kad į Žemę vyrai atvyko iš Marso, o moterys iš Veneros, o atvykę ir susigyvenę pamiršo, jog yra kilę iš kitų planetų. Į daugybę dalykų jie žvelgia kitaip, tik nenori to pripažinti arba paprasčiausiai to nežino.

Kai vyras ir moteris gerai sutaria, jie labai greitai supranta priešiškos lyties atstovo ypatumus, kuo jie skiriasi vienas nuo kito, ir išmoksta vertint, džiaugtis tuo arba apeiti galimas konflikto sritis. Pavyzdžiui, vyras, važiuodamas mašina, kiekvieną kartą, kai šaligatviu eina kokia ilgakojė, atkreipia į ją dėmesį. Juk tai nėra taip svarbu, ar šis bruožas nulemtas genetiškai, ar tai jo paties išsiugdytas refleksas. Jei tai priimtina žmonai – viskas tvarkoje. Tačiau jei ne, abiem verta surasti išeitį, kad toks elgesys abiem pusėms nesugadintų nuotaikos.

Vyras ir žmona visada ir visur turėtų papildyti vienas kitą, rasti abiem priimtiną bendravimo būdą, tai, kas juos jungtų. Jie turi būti pasirengę suteikti vienas kitam reikiamą pagalbą sunkiu metu, užtikrinti ramybę namuose, normalias materialines gyvenimo sąlygas, susiderinti lytinių santykių srityje, sutarti dėl vaikų auklėjimo, atostogų ir kt.. Tai gyvybiškai svarbūs poreikiai, kurių neįmanoma pasiekti vienam, be vyro ar žmonos. Ko neturime mes, gali suteikti sutuoktinis. Labai svarbus ir ddvasinis bei psichologinis sutuoktinio palaikymas. Be supratimo, kad esame sukurti duoti, o ne tik imti, vargu ar būtume laimingi. Ne paslaptis, kad mūsų jausmai ir pojūčiai nuolat svyruoja ir kinta, esame lengvai pažeidžiami. Bet kiekvienam mūsų duota dvasinė dovana – pakęsti kito neapsisprendimą ir blaškymąsi, papildyti ar užpildyti savo sutuoktinio spragas. Konfliktų ir nesusipratimų neišvengia nė viena šeima, nes vyro ir moters poreikiai iš tiesų labai skirtingi ir įvairūs. Tačiau reikia stengtis išvengti konfliktų meile, kantrybe, susivaldymu, ištikimybe.

Daugelis mano, kad sutuoktiniai turi būti panašūs. Vyras ir moteris yra skirtingos asmenybės ir nebūtinai susituokę turi supanašėti. Atvirkščiai, jie gali būti labai skirtingi ir tuo pačiu metu sutarti tarpusavyje. O gal ir esame tokie skirtingi, kad papyldytume vienas kitą? Tik reikia išmokti išgirsti ir iššifruoti sakomų žodžių prasmę. Anot JAV šeimos konsultantų Dž. Ir P. Sandfordų, nė vienas iš mūsų nesame grynai vyriškos ar moteriškos lyties. Mes tarsi dvipoliai, mumyse veikia du pradai: animus (vyriškoji mūsų esybės dalis) ir anima (moteriškasis pradas). Anima apima jausmus, sugebėjimą ugdyti, rūpintis, intuiciją, jautrumą, imlumą, spontaniškumą, aistrą ir meilę. Animus – tai logika, valdžia, principai, idėjos, agresija, veržlumas ir kūrybingumas. Nors šių pradų skirtumai labai subtilūs, suderinti juos nėra lengva. Turbūt visiems yra tekę matyti vvyrų, kurie praranda savitvardą, rėkia ant žmonų, šaukia irkaltina kitus. Vadinasi, jie akimirkai praranda animus pradą, kitaip tariant, blaivų protą, ir puola į anima kraštutinumą. Galima tapti bet kurio prado belaisviu. Tai tirėtų paaiškinti, kodėl vyras visai nesupranta ir neužjaučia žmonos, geria ir rūko, kodėl ji tokia nešvelni ir šalta, visada murma ir nepatenkinta, kodėl, nepaisant visų mūsų pastangų, neklauso vaikai ir t. t.

Kai paskęstama susikurtuose vaizdiniuose ir įsitikimuose, kai reikalaujama, kad visi į gyvenimą žiūrėtų kaip mes, tarpusavioc santykių darna neišvengiamai suyra. O reikia tiek nedaug – tik suprasti dviejų pradų, slypinčių mumyse, tarpusavio ryšį. Reikia savikritiško žvilgsnio, supratimo, kad be kito žmogaus negalime egzistuoti, pripažinti, kad esame silpni ir mums taip pat reikia pagalbos, leisti papildyti vienam kitą. Tai suteiks laimė abiem sutuoktiniams. [10]

Išvados

Populiaru ieškoti lyčių ypatumus ir jais aiškinti asmeninę nedarną su kažkokiu konkrečiu žmogumi. Tokiu būdu dažnai dangstomasi ir bėgama nuo būtinybės išsiaiškinti santykius su artimiausiu draugu, atrasti tokį bendravimo būdą, kuris būtų priimtinas ir vyrui, ir moteriai. Ir nesvarbu, ar kalbame apie lytinius santykius, apie buitinius darbus, ar apie vaikų auklėjimą.

Žinios apie psichologinius vyrų ir moterų ypatumus gali nemažai padėti išspręsti kylančius konfliktus tarp lyčių. Kiekvienas iš mūsų bendraujame, gyvename, mylimės su konkrečiu žmogumi.

Svarbu tą konkretų žmogų matyti, girdėti, suprasti, priimti tokį, koks jis yra, ir „nebandyti traukti ant savo kurpaliaus“.

Vyrų ir moterų psichologiniai ypatumai mūsų gyvenimą daro įvairiapusiškesnį, leidžia pajusti pilnatvę. Kaip džiugu, kad mes papildom vieni kitus. Tegul moterų spontaniškumas, atvirumas, netikėti susižavėjimai, didžiulė sielos energija, mokanti susitelkti ties atskirais dalykais, džiugina vyrus. O vyrų dalykiškumas, idėjų brandinimas, minčių uždarumas džiugina moterys. Ir pagaliau nustokime vadovautis kvailais stereotipais, jog nuo jų mes turim daugybę problemų, mūsų gyvenimas darosi sunkesnis.

Literatūros ssąrašas

Literatūros šaltiniai:

1. Alfred Adler. Žmogaus pažinimas. –V.:Vaga, 2003

2. John Gray .Marso ir Veneros meilė. –V.: Šviesa

3. Michaela Gliokler. Tarpusavio santykių galia. –V.:Lietuvos Valdorfo pedagogikos centro leidybos grupė,2003

4. “Psichologija Tau” 93 – 02

5. “Psichologija Tau” 96 – 2

6. „Psichologija Tau“ 97 – 3

7. „Psichologija Tau“ 01 – 03

8. „Psichologija Tau“ 02 – 5

9. „Psichologija Tau“ 03 – 02

10. „Šeimos sveikata“ 01 – 01

11. „Tavo vaikas“ 03 – 4

Internetas:

12. straipsniai.web1000.com.html

13. www.excelsitas.com.lt

14. www.sociumas.lt