Psichikos sveikata ir psichikos ligos: DEPRESIJA

Įvadas

Kiekvienas žmogus kartkartėmis išgyvena depresinius jausmus, ypač netekties, nusivylimo ar įprasto gyvenimo pasikeitimo metu. Normaliai tokie jausmai yra trumpalaikiai ir netrikdo kasdieninei veiklai. Padeda paguoda, mylinčio asmens meilės parodymas ar aplinkos pakeitimas. Netgi ir tada, jei situacija, sukėlusi liūdesį, nesikeičia, paprastai vyksta adaptacija. Tačiau depresija yra gilus ir ilgalaikis išgyvenimas. Depresinis afektas – emocinė išraiška, išeinanti už paprasto liūdesio ribų. Jis yra lydimas mąstymo, elgesio ir biologinių funkcijų sutrikimų, kurie tampa daugiau ar mažiau autonomiški nuo bet kokių išgyvenimų, ddavusių jiems pradžią. Depresija yra diagnozuojama kaip klinikinis sindromas, kai grupė specifinių disfunkcijų yra konstatuojama kiekvienoje šių psichologinių sferų.

DEPRESIJA

Depresija [lot.depressio-prislėgtumas] – liguistas emocijų sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Depresija – vienas didžiausių psichikos sutrikimų. Depresija yra liūdesio ar dirglios nuotaikos periodas, kuomet sutrinka miegas ir pasikeičia apetitas, ryškėja anhedonija (nebesidomima reguliaria ir malonia veikla), sulėtėja ar pagreitėja psichomotorika, sunku susitelkti, jaučiamas nuovargis, beviltiškumas ir bejėgiškumas, kyla mintis nusižudyti, sutrinka įįvairios funkcijos. Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad nnet 10 procentų visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims.

Visiems pasitaiko prastos nuotaikos periodų, tačiau daugeliui bloga nuotaika praeina lygiai taip pat netikėtai kaip ir buvo užklupusi. Tai yra normalu. Bet yra nemažai žmonių, kurių bloga nuotaika trunka labai ilgai ir yra tokia gili, kad trukdo normaliai gyventi. Negana to, ima varginti nerimas, įkyrios mintys, nemiga. Ši būsena nepraeina nei po kelių dienų, nei po kelių savaičių. Negydoma ji gali tęstis metų metus, ligonio gyvenimą paversdama juodžiausia naktimi.

Depresiją patiria apie 25% visų žmonių. Ją gali sukelti įvairios priežastys: psichikos ar vidaus organų liga, psichinė trauma, išsekimas, senatviniai organizmo pakitimai. Dažniau depresija apima jautrios psichikos žmogų, ypač dėl protinio pervargimo arba per klimaksą, ssergantį neuroze, lėtiniu alkoholizmu. Lengva neilgai trunkanti depresija vadinama distimija arba hipotimija. Depresijai gilėjant , ligonį dar labiau apima nerimas, neviltis, jis neranda sau vietos, rauda, blaškosi (tai nerimastinga, arba azituota, depresija). Kartais atvirkščiai, ligonis visiškai sustingsta, nustoja kalbėti, nereaguoja i aplinką (tai depresinis štuporas). Per depresiją ligonį paprastai kankina, slegia liūdesys. Dar sunkiau jam būna, kai apima ilgesys ir neviltis. Tuomet jis dažnai neturi noro gyventi, nieko daugiau nebesitiki, pamažu nyksta. Sunkios depresijos apimtas ligonis jaučia ne tik dvasinį, bbet ir fizinį skausmą: jam gelia širdį spaudžia krutinę jis jaučiasi kaip sumuštas. Dėl depresijos aplinka atrodo pasikeitusi, nublankusi, ateitis nyki, gąsdinanti vien nemalonumais ir nelaimėmis. Ligonis prisimena vien liūdnus įvykius, pergalvoja savo klaidas, jį ypač slegia sunkus kaltės jausmas, apima nerimas ir baimė, kad už visa tai teks atsakyti ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Dėl sunkios depresijos ligonis pasidaro neveiklus, kartais visiškai nedarbingas. Neretai jis nerasdamas išeities bando nusižudyti. Depresijos apimtą žmogų paprastai kamuoja nemiga, pablogėja apetitas, ima skaudėti galvą, skrandį. Ypač blogai ligonis jaučiasi rytais. Kai būna užmaskuota depresija, ligonis iš pradžių jaučia nesamos ligos požymių tik vėliau pablogėja jo nuotaika, apima nerimas. Ilgiau trunka ir būna sunkesne depresija, kilusi dėl senatvinių pakitimų. Įtarus depresiją reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją psichiatrą arba psichologą. Dauguma sergančiųjų depresija niekada nesikreipia į specialistus. Pirminės sveikatos priežiūros gydytojai iš 2500 aptarnaujamų gyventojų 20 %, t.y. 500 asmenų, nustato depresijas. Depresija laiku nediagnozuojama todėl, kad dauguma pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją, skundžiasi somatiniais simptomais be to jie dažnai serga somatinėmis ligomis, yra senyvi, dalį ligonių sudaro moterys po gimdymo.

Depresiją diagnozuoja tiktai gydytojas. Be to, nereikia pamiršti, kad depresija pasireiškia ne visais čia minėtais požymiais. Tikimybę susirgti depresija turi vidutiniškai kas ppenkta moteris ir kas dešimtas vyras. Taip pat nustatyta, kad tik nedidelė dalis sergančiųjų depresija (20-25%) kreipiasi į gydytojus ir yra gydomi.

Negydoma arba netinkamai gydoma depresija žaloja ligonio mintis, jausmus, fizinę sveikatą, elgesį, sunkina jo santykius su šeima ir artimaisiais. Žmogus, laikui bėgant, gali tapti nedarbingas ar prarasti darbą. Depresija užkrauna ir didžiulę ekonominę naštą ant visuomenės pečių.

Laiku pradėjus gydyti, žmogus greičiau pasveiksta, liga neprogresuoja, netampa lėtinė, sumažėja nusižudymo tikimybė, nes išnyksta slogios mintys, sumažėja ligos pasikartojimo tikimybė, pagerėja darbingumas ir gyvenimo kokybė. Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas. Tai liga, kuri diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Tai labai svarbu suprasti ir ligoniui, ir jį supantiems žmonėms.

Dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui, o aplinkiniai tikisi, kad jis „suims save į rankas“, pažvalės. Tokie reikalavimai ir viltys beprasmiai.

Sergant depresija, Tikėtis, kad depresiškas žmogus savaime „išsikapstys“ iš tos būklės, kurią sukelia nenormaliai pakitęs serotonino balansas smegenyse, tiek pat vilčių kaip tikėtis, jog diabetikas pats įveiks insulino stoką. Vis daugiau sužinant apie šią ligą, galbūt, keisis ir aplinkinių požiūris į sergančiuosius depresija. Depresija – nuotaikos sutrikimas, kai be aaiškios priežasties dvi ar daugiau savaičių žmogų kankina prislėgta nuotaika, liguisti nevertingumo, kaltės jausmai, miego sutrikimai, sulėtėjęs motorinis aktyvumas ar ažituotas elgesys. Tuomet sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla.

DEPRESIJA PO GIMDYMO

Senai pastebėta, kad kūdikio gimimas gali atnešti ne tik laimę – moteris gali patirti ir pogimdyminę depresiją. Statistika rodo, jog devyni procentai moterų nėštumo metu patiria depresiją. Apie 70 proc. moterų nėštumo metu skundžiasi ypač blogos nuotaikos epizodais, tačiau tik apie 10-16 proc. iš jų yra nustatyti didžiosios depresijos kriterijai. Depresijos simptomų sunkumas keičiasi nėštumo metu. Pikas stebimas pirmąjį nėštumo trimestrą, per antrą nėštumo trimestrą nusiskundimai sumažėja ir vėl pradeda sunkėti trečio trimestro metu. Atliktos studijos įrodė, kad 12-16 proc. pagimdžiusių moterų pasireiškia pogimdyminės depresijos epizodas, o paauglėms motinoms šis skaičius siekia iki 26 proc.

Tuo metu, kai aplinkiniai džiaugiasi kūdikio gimimu, jo mamai norisi verkti, ji išgyvena liūdesį. Tokia savijauta moterį dažniausiai lygi pirmąjį mėnesį po gimdymo. Pogimdyminė depresija nustatoma tuomet, kai depresijos simptomai kartojasi kelias savaites tęstinai. Beje, nuotaikos pablogėjimą po gimdymo lemia ir hormonų pusiausvyros sutrikimai: 50- 85 procentai kūdikio sulaukusių moterų hormonų pusiausvyros sutrikimai sukelia tik lengvą reakciją- vadinamą motinystės melancholiją . Labai sunki būsena – psichozė – nustatoma tik 0.1-0.2% motinų. Ar moteris po gimdymo

aptirs depresiją lemia ne tik fiziologiniai veiksniai, bet ir psichologiniai. Jei anksčiau ji buvo patyrusi depresiją, panikos ar baimės sutrikimus, labiau tikėtina, kad po gimdymo jos būsena bus blogesnė ( atsiras nuotaikos sutrikimų), nei tų moterų, kurios nieko panašaus nepatyrė anksčiau. Svarbu ir visas psichologinis moters vystymasis- rizika kyla toms jaunoms moterims, kurios blogai sutaria su motina, artimu žmogumi, partneriu. Be to, svarbu, ar moteris pasitiki savimi. Jos būseną įtakoja ir tai, kad yra pastojusi neplanuotai. Pogimdyminės depresijos simptomai taip ppat gali pasireikšti po aborto arba savaiminio nėštumo nutrūkimo.

Praeityje patirtas persileidimas, narkotikų ar alkoholio vartojimas irgi yra svarbūs veiksniai. Įtaka vaikui

Ankstyva tėvų šiluma ir teigiamos emocijos yra labai svarbios naujagimio elgsenai bei raidai. Depresijos apimta motina gali atsiriboti nuo naujagimio, nesirūpinti juo, nesuvokti vaiko poreikių. Motinos įtaka vaikui gali išryškėti vėliau. Persirgusių depresija motinų vaikai yra labiau negatyvūs jų atžvilgiu, kaprizingesni, ryškesni jų pažinimo trūkumai lyginant su sveikų motinų vaikais.

POGIMDYMINIS MOTINYSTĖS LIŪDESYS

Pogimdyminis motinystės liūdesys pasitaiko 50-80 proc. pagimdžiusių mmoterų. Jai būdingi tokie simptomai, kaip bloga, liūdna nuotaika, padidėjęs nerimas, dirglumas. Šie epizodai gali būti ir laikotarpiu, kai moteris jaučiasi gerai. Gali pasireikšti kartu ir miego sutrikimai. Simptomai dažniausiai prasideda 3-4 dieną po gimdymo, būklė pablogėja per 5-7 dienas. VVisi negalavimai praeina per 12 dienų. Jeigu visi šie simptomai užsitęsia ilgiau nei 2 savaites, būtina kreiptis į medikus pagalbos, nes apytikriai 1 iš 5 moterų, kuriai pasireiškia pogimdyminio motinystės liūdesio simptomai, išsivysto didžioji pogimdyminė depresija.

POGIMDYMINĖ PSICHOZĖ

Pogimdyminė psichozė yra reta būsena, kuri pasireiškia apytikriai 1-2 iš 1000 pagimdžiusių moterų. Pradžia gali būti ypač staigi ir dramatiška, praėjus tik 48-72 valandoms po gimdymo. Nors daugumai moterų psichozės simptomai išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo. Ankstyvieji simptomai – didelis nuovargis, dirglumas, miego sutrikimas. Dažniausiai pogimdyminė psichozė išsivysto greitai ir charakterizuojama depresiška ar ypač pakilia nuotaika, elgesio sutrikimu, emocijų labilumu, atsiradusiais kliedesiais ir haliucinacijomis. Psichozės metu yra didelis pavojus, kad moteris gali nusižudyti ir nužudyti savo kūdikį. Dėl to šias moteris bbūtina hospitalizuoti.

RIZIKOS FAKTORIAI

Biologiniai rizikos faktoriai, kurie turi įtakos pogimdyminės depresijos išsivystymui:

Anamnezėje depresijos epizodai ankstesnių gimdymų ar pogimdyminių periodų metu. Tokioms moterims rizika, kad pasikartos depresijos epizodai vėlesnių nėštumų metu, padidėja nuo 50 iki 62 proc.

Depresija anamnezėje. 30 proc. moterų, kurioms yra buvęs depresijos epizodas, gali išsivystyti pogimdyminė depresija.

Depresija tarp kraujo giminių. Tokioms moterims didesnė pogimdyminės depresijos pasireiškimo rizika, kurios eiga taip pat gali būti sunkesnė.

Yra keletas psichosocialinių rizikos faktorių, kurie turi įtakos pogimdyminės depresijos pasireiškimui. TTai – sunki socialinė padėtis, nepalankūs gyvenimo įvykiai, šeimyninė nesantaika, ambivalentiški jausmai nėštumo atžvilgiu.

APIBENDRINIMAS

Yra paskaičiuota, jog apie 40 proc. gimdymų JAV komplikuojasi įvairaus laipsnio pogimdyminiais nuotaikų sutrikimais. Nors motinystės liūdesio epizodai pasireiškia nuo 40 iki 80 proc. gimdžiusių, tačiau gydytojai, ir pacientės dažniausiai tai vertina kaip normalų fenomeną. Pogimdyminių sutrikimų spektras labai įvairus – nuo lengvo iki ypač sunkaus laipsnio. Reikėtų pažymėti, kad dauguma pacienčių kenčia nuo šių simptomų ilgiau nei 6 mėnesius, jeigu depresija negydoma, apie 25 proc. moterų gali sirgti depresija ilgiau nei metus. Persirgus pogimdymine depresija, išlieka didelis pavojus simptomų pasireiškimui po kito gimdymo.

Tradicinis posakis „palaukim ir pamatysim“ tinka tik moterims, kurioms pasireiškia motinystės liūdesio epizodai po gimdymo ar yra maža pogimdyminės depresijos rizika.

DEPRESIJA IR SAVIŽUDYBĖ

Pasak psichiatro A.Navicko, sunkia depresija serga 1-2 proc. žmonių, o vidutine ir lengva – 10-15 proc. kas dešimta depresijų turi sezoninį pobūdį – tačiau paryškėja nebūtinai rudenį ar žiemą, kartais – pačiu gražiausiu metų laiku. Daugelis depresija sergančių žmonių nesiryžta pasakoti apie negalavimą artimiesiems, draugams. Nesikreipia į gydytojus, tuo labiau psichiatrus, o tylomis kenčia. Su depresijomis tyrinėtojai sieja nemažą dalį savižudybių.

Ligoniams, sergantiems ir depresija, ir alkoholizmu, savižudiškas elgesys pasireiškia dažniausiai, palyginti su kitais psichikos sutrikimais. Bandymo nnusižudyti rizika ligoniams, priklausomiems nuo alkoholio, yra 60-120 kartų didesnė, palyginti su nepiktnaudžiaujančiaisiais alkoholiu, o pagrindinis veiksnys, koreliuojantis su tuo, ar depresiški pacientai bandymą nusižudyti įvykdo iki galo, yra kartu pasireiškiantis piktnaudžiavimas alkoholiu. Paprastai prieš bandydami nusižudyti sergantys depresija ligoniai vartoja alkoholio.

Gyd. A.Navickas teigia, jog savižudiškų minčių turintys ar į suicidinį elgesį linkę asmenys Lietuvoje kol kas mažai sulaukia pagalbos. Jie beveik neturi kur kreiptis, didelė dalis netgi nedrįsta to daryti.

Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikos vadovas prof. Algirdas Dembinskas teigia, kad Lietuvai labai aktuali savižudybių problema glaudžiai siejasi su depresijų paplitimu.

Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą.

Psichiatrai tvirtina, kad nedaug savižudžių savo gyvybės siūlą nutraukia ūmiai – didžiai susijaudinę, iškilus konfliktui ir pan. Absoliuti dauguma žmonių savižudybei rengiasi ilgai, svarsto, laukia pagalbos iš aplinkinių: manoma, kad suicidinis elgesys iki savižudybės akto trunka vidutiniškai 6-7 metus. Apie 70 proc. nusižudžiusių vyrų žudosi girti.

Šiuo metu Lietuvoje savižudybė yra 3-oji pagal dažnį mirties priežastis, o tarp vadinamųjų išorinių priežasčių – pirmoji, taip pat pirmoji pagal dažnį 20-24 metų žmonių mirties (kas ketvirtos) priežastis (šio amžiaus vyrų kkas trečia). Absoliučiais skaičiais daugiausia nusižudoma sulaukus 50-54 metų.

Paskata žudytis, priklauso nuo lyties, amžiaus, asmenybės brandos ir t.t. Nė vienas veiksnys lemia, kad dažniau žudosi vyrai ir kaimo gyventojai.

Psichiatrų leksikone prigijo terminas sielos skausmas – tai universalus savižudybės motyvas. Jo priežastys gali būti: dvasiniai išgyvenimai, socialiniai veiksniai, sveikatos sutrikimas ir kt.

Būdai:

Vyrų ir moterų pasirenkami savižudybių būdai skiriasi: iki 90 proc. vyrų iš gyvenimo savo noru pasitraukia su kilpa ant kaklo (pasikaria). Moterys šį būdą renkasi 75 proc. atvejų, apie 10 proc. – nuodijasi. Skandinasi tik 3 proc. moterų ir 0,6 proc. vyrų.

Savižudžių išmonė stebina ir sukrečia: nusižudoma krentant iš aukščio, susipjaustant (popieriaus fabriko darbininkas įšoko į popieriaus pjaustymo mašiną), nusiduriant, susideginant, nusitrenkiant elektra. Neabejojama, kad dalis mirtinų autoavarijų įvykdomos savižudžių.

Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti.

PAVOJAUS ŽENKLAI:

Ankstesni bandymai žudytis: 20-50 procentų asmenų, kurie žudosi, jau yra bandę tą daryti. Didesnė tikimybė, kad žudytis pakartotinai bandys tie, kurių pirmieji mėginimai buvo rimti.

Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę: Prieš žudydamiesi žmonės, dažniausiai apie tai kalba ar bent užsimena: “Be manęs šeimai bus geriau”. Ketinantys nusižudyti kartais kalba taip, tarsi atsisveikintų ar ruoštųsi išvykti.

Reikalų sutvarkymas prieš nusižudant:

Prieš žudydamiesi žmonės dažnai užbaigia darbus, sutvarko įvairius reikalus, pavyzdžiui, išdalija vertingus daiktus, grąžina skolas, išperka užstatytą turtą, parašo ar pakeičia testamentą.

Depresija: Depresija sergantys žmonės žudosi retai, tačiau didžiuma savižudžių serga šia liga. Sunkios depresijos požymis yra gilus liūdesys. Praradęs malonumo jausmą ar vengiantis anksčiau patikusios veiklos žmogus taip pat gali sirgti depresija.

YPATINGĄ DĖMESĮ REIKIA ATKREIPTI JEI:

• jau yra numatytos, pasirinktos priemonės savižudybei atlikti,

• kai numatyta ypatinga diena ar laikas savižudybei,

• kai žmogus labai gerbia, idealizuoja kurį nnors savo draugą, pažįstamą, knygos herojų, kuris jau bandė žudytis,

• kai artinasi netekties (mirties, išsiskyrimo ir pan.) metinės ar kitokia reikšminga, su dramatiškais pergyvenimais susijusi liūdna data. Visais šiais atvejais reikia neatidėliotinai bandyti kažką daryti, skubėti padėti.

KAS SUKELIA DEPRESIJĄ?

Be pagrindinės depresijos atsiradimo priežasties – sutrikusios biocheminės pusiausvyros smegenyse – depresiją gali sąlygoti daugelis veiksnių:

1. paveldimumas;

2. ilgalaikės somatinės (kūno) ligos;

3. intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai (paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė);

4. piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais;

5. socialiniai faktoriai (staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai: iišėjimas į pensiją, bedarbystė, emigracija);

6. ilgalaikiai ar ūmūs psichologiniai pergyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos;

7. ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (širdies infarktas, smegenų insultas).

Kokie depresijos atpažinimo simptomai?

1. gilus liūdesys, nusivylimas, beviltiškumo jausmas;

2. prarandamas gyvenimo džiaugsmas, nebedžiugina veikla, kuri anksčiau tteikdavo malonumą (darbas, hobis, sportas, draugai, seksas);

3. sumažėjęs ar padidėjąs apetitas, svoris;

4. miego sutrikimai. Sunku užmigti, blogas nakties miegas, ankstyvas prabudimas arba per didelis mieguistumas;

5. nuovargis ir kūno sąstingis. Sunku atlikti net paprasčiausius dalykus, pirmiausia – ką nors pradėti! Jaučiamas tarsi paralyžius ir kūne, ir sieloje. Atrodo, kad nei mintys, nei raumenys neklauso.

6. susikaupimo stoka. Sunku sutelkti mintis, priimti net ir paprasčiausius sprendimus, planuoti savo veiklą;

7. baimė ir nerimas. Vargina didžiulė įtampa ir nerimas, daug labiau nei įprastai rūpinimąsi įvairiais kasdieniniais reikalais bei savo kūno sveikata;

8. menkavertiškumo jausmas. Užplūsta neigiamos mintys, savęs nuvertinimo, kaltės jausmas. Kartais geriausia išeitimi atrodo išėjimas iš šio gyvenimo.

Ko galime tikėtis nesigydant ir gydymo metu?

Negydoma depresija tęsiasi iki pusės metų, dažnai ir ilgiau, pagerėjimas būna nnepilnas, dar jaučiami kai kurie simptomai, kurie trukdo žmogaus kasdieninei veiklai.

Svarbu, kad gydymas truktų pakankamai ilgai – 6 mėnesius ir ilgiau. Net jei po kurio laiko besigydant pajusite pagerėjimą vis tiek labai svarbu gydytis tiek laiko, kiek liepė gydytojas.

Apie 3/4 visų, sirgusių depresija, laikui bėgant, vėl suserga. Pasikartojus depresijai, gali prireikti ilgalaikio gydymo (gal net visą gyvenimą).

Ligos eiga

Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija. Taip pat ppasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai, nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai. Esant depresija, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti. Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo. Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė depresija. Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių (kaltės, savęs nuvertinimo, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažniausiai klausos.

Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų. Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60% pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras. Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą. Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų (lėtinė depresija). Kai kuriems pacientams vėliau gali išsivystyti manijos epizodas (Bipolinis afektinis sutrikimas). Kartu su depresija gali pasireikšti nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų bei valgymo sutrikimai.

Sezoniniai afektiniai sutrikimai(SAS)

Kiekvienam pažįstama „„pavasario karštligė“: svaigulys, pakylėjantis sielas, kai tamsias žiemos dienas keičia saulėtas pavasaris.

Prieš 150 metų gydytojai pastebėjo tamsių žiemos dienų dienų įtaką žmogui – žiemos depresiją. Bet į žiemos sezono poveikį medicinoje pradėta rimtai atsižvelgti tik 1980-tųjų pradžioje, kai mokslininkai ėmė tyrinėti ryškiai pažemėjusią žmonių nuotaiką mažai saulėto sezono metu – lapkričio – kovo mėnesiais.

Žiemos depresijos spektras

Žiemos liūdesys varijuoja nuo nelabai sunkaus jausmo „žiemos liūdnumo“ iki ryškaus „žiemos prislėgtumo“ jausmo, vidutinio sunkumo žiemos depresijų, mediciniškai žinomų kaip „sezoniniai afektiniai sutrikimai“.

Žiemos liūdnumas. Žmonės su vidutiniu žiemos liūdesiu paprastai visą žiemą jaučiasi normaliai, bet maždaug vasario mėnesį jie pasijunta išsekę, jiems išsivysto vėlyvas žiemos „susierzinimas“ kai dienos ima ilgėti .

Žiemos slogutis. Šių žmonių veikla žiema kinta. Jų nuotaika tampa prislėgta, jie jaučia padidėjusį poreikį miegoti, priauga keletą kilogramų viršsvorio, jiems gali būti labai sunku keltis rytais.

Sezoninis afektinis sutrikimas. Žmonės, jaučiantys gilų lūdesį žiemą, tampa stipriai depresiški kiekvieną rudenį, ir negali normaliai gyventi iki pat pavasario. Jiems būdingi ir kiti depresijos požymiai: letargija, nusiminimas, beviltiškumo pojūtis, nerimas ir socialinis atsiribojimas.

Kuo arčiau šiaurės gyveni.

SAS apima 5% JAV gyvenančių suaugusiųjų, 25 procentai gyventojų kenčia nuo žiemos liūdesio. Rizika didėja, kuo arčiau šiaurės gyveni. Tyrimai rodo, kad nuo SAS kenčia 1 pprocentas Floridos gyventojų ir net 10 procentų – Aliaskos gyventojų.

Manyta, kad SAS yra suaugusiems būdingas sutrikimas. Bet vėlesni tyrimai įrodo, kad tai būdinga ir vaikams. Ekspertai nustatė, kad nuo SAS kenčia apie 4 procentai JAV gyvenančių 10-mečių vaikų. Bet daug dažnesni vaikų tarpe yra žiemos liūdesys arba žiemos slogutis. Ištyrus 1700 nuotaikų pokyčius, nustatyta, kad 50% tiriamujų išryškėjo nors vienas depresijos simptomas žiemą, o pavasarį tokių simptomų pasitaikė tik 10%.

Žmonių žiemojimas?

Daugelio gyvūnų elgesys kinta žiemą: lokiai miega, paukščiai migruoja. Gyvūnų sezoninis elgesys įtakojamas smegenyse esančių šviesai jautrių zonų – kankoriežinių liaukų. Dienoms trumpėjant, akys perduoda vis mažiau šviesos energijos optiniu nervu, o tai sąlygoja hormoninius pokyčius – išsiskiria daugiau melatonino, kuris padeda reguliuoti elgseną. Kai kuriems gyvūnams padidėjęs melatonino kiekis stabdo reprodukciją- dauginimąsi, ir tai reikalinga rūšies išlikimui (žiemą patelės negimdo jauniklių).

Žmonės irgi turi jautrias kankoriežines liaukas, bet moksliškai nebuvo nustatyta, kad jiems būdingas sezoninis ritmas. Dabar yra kita nuomonė, ir ne tik dėl žiemos slogučio pasireiškimų. Pvz, statistika rodo, kad kūdikiai dažniau gimsta pavasarį bei vasarą, nei žiemą. Panašu, jog žiemos depresija yra kaip mūsų nueitos evoliucijos aidas. Poreikis miegoti ilgiau, svorio priaugimas – tai panašu į žiemojimą, būdingą gyvūnams. Kai kurie autoriai teigia,

kad SAS yra „žiemojimo atsakas“.

Tebūnie šviesa

Mokslininkai pastebėjo, kad, kenčiantys nuo SAS, žiemos atostogas linkę praleisti pietuose. Po kelių saulėtų dienų jie pasijunta daug geriau, ir dar kelias savaites po atostogų jaučiasi visai gerai. „Ilga diena ir daug šviesos išgydo depresija“,- sako SAS ekpertas psichiatrijos profesorius William Sonis (JAV).

Šie pastebėjimai davė idėją naujam požiūriui į sezoninės depresijos gydymą – kasdienis gydymas aukšto intensyvumo artima saulės šviesa – atmetus UV spindulius. Naujas gydymo metodas vadinamas šviesos terapija.

Depresija dažniau kankina mmoteris

Manoma, kad prislėgta psichinė būsena labiau būdinga moterims nei vyrams. Be to, moterys žymiai sunkiau ją įveikia. Psichologai išskiria 8 labiausiai paplitusias moterų depresijos rūšis.

Aplinkybių. Nežymus dirginimas ir nusilpusį nestabilios psichikos žmogų apima depresija. Depresijos priežastimi gali tapti bet kas: blogas oras, geras oras, buitiniai nepatogumai, televizijos naujienos ir apskritai garsai.

Medicininė. Ši depresija susijusi su tam tikrų medicininių preparatų besaikiu vartojimu. Dažnai tai migdomieji, ypač raminantys preparatai, veikiantys centrinę nervų sistemą. Tokią depresiją savarankiškai išsigydyti neįmanoma.

Nepasitenkinimo. Tai ggali būti ir seksualinis, ir psichologinis nepasitenkinimas. Neišsipildę norai ir nepasitenkinimas kaupiasi, kol galiausiai žmogų apima depresija.

Žinoma, geriau šiuolaikiškai tenkinti visus savo organizmo norus, bet kartais tai neįmanoma. Esant seksualiniam nepasitenkinimui, būtina suprasti, kad meilė ir seksas – du sskirtingi dalykai. Ir visiškai nebūtina atsisakyti vieno, jei nėra kito. Taip pat reikėtų neužmiršti apie pasitenkinimą.

Reaktyvinė. Tai praradimo depresija. Šią depresiją gali sukelti artimų žmonių netektis. Dažnai žmonės galvoja, kad jie yra iš dalies kalti dėl artimo žmogaus mirties, pvz.: buvo susipykę; nespėjo susitaikyti ir atleisti vienas kitam, ir pan.

Išsekimo. Chroniškas nuovargis irgi gali sukelti depresiją. Padidintas atsakomybės jausmas ir savo jėgų pervertinimas psichologiškai vargina moterį. Ji nebesugeba derinti darbo ir poilsio. Ateina toks momentas, kai ji nebepajėgia atlikti darbo ir pradeda nervintis.

Kasmėnesinė. Prislėgta psichinė būsena atsiranda prieš menstruacijas ir po jų. Viskas priklauso nuo konkretaus organizmo ypatumų.

Amžiaus. Klimakteriniame periode prasideda amžiaus depresija. Staiga pakinta moters organizmo hormoninis tonas, sukeliantis depresiją. Menopauzės artėjimas ir pati menopauzė ppsichologiškai veikia moterį ir gali ilgam ją išmušti iš vėžių.

Pogimdyminė. Staigus gyvenimo būdo pasikeitimas, pagimdžius kūdikį, nuolatinė priklausomybė nuo kito žmogaus ir padidėjusi atsakomybė kartais gali būti depresijos priežastimi. Pradžioje jaunai mamai sunku harmoningai suderinti šiuos dalykus.

Kūdikių depresijos ypatumai

Kūdikių depresija susijusi su atskyrimu nuo brangaus asmens ar dažnai keičiantis besirūpinantiems asmenims. Ji gali pasireikšti: apatija, liūdnumu, rezignacija, svorio neaugimu, anoreksija, viduriavimu (be specifinės priežasties), miego sutrikimais, psichikos nesivystimu, regresija. Jei depresinė būsena užsitęsia, kūdikis praranda akių kontaktą, vverkia, guli plačiai atmerktomis, bereikšmėmis akimis, nežaidžia rankomis, barškučiais, nerodo smalsumo, susidomėjimo, lėtai reaguoja į stimulus. Stebimi autostimulaicijos, autoagresyvūs veiksmai. Tokie vaikai vėliau išmoksta kalbėti, sėdėti, vaikščioti.

6-13 m. vaikų depresijos ypatumai.

Būdinga:

Depresinis nusiteikimas – liūdesys, bejėgiškumas, pesimizmas, nuotaikų svyravimas, padidintas jautrumas, verksmingumas.

Savo vertės praradimo, nereikalingumo, kvailumo ar kaltės jausmai, noras numirti, mintys apie savižudybę.

Agresyvus elgesys, ažitacija. Vaikas sunkiai bendrauja su kitais, dažnai ginčijasi, būna piktdžiugiškas, galimi spontaniški pykčio priepuoliai.

Miego sutrikimai: sunku užmigti, neramus miegas, nakties košmarai, ankstyvas prabudimas, sunku keltis ryte, nuovargio jausmas dieną, miego ir būdravimo ritmo pasikeitimas.

Mokykliniai sunkumai: susilpnėjusi dėmesio koncentracija, užsisvajojimas per pamokas, blogi pažymiai, susidomėjimo mokslais praradimas, požiūrio į mokyklą pasikeitimas, sunkumai atliekant namų darbus.

Socialinio gyvenimo sutrikimai: mažesnis aktyvumas grupėje, socialinis atsiribojimas, socialinių poreikių sumažėjimas, „ramaus vaiko“, „pelenės“ sindromai.

Somatiniai požymiai: dažni galvos, pilvo, raumenų skausmai, kiti somatiniai nusiskundimai.

Energijos, interesų praradimas, bendras aktyvumo sumažėjimas, dvasinis bei fizinis išsekimas.

Apetito bei svorio svyravimai: anoreksija, polifagija, svorio kritimas per kelis mėnesius.

Paauglių depresijos ypatumai

Paauglystėje pradeda ryškėti tokie patys depresijos simptomai kaip ir suaugusiems. Be ankščiau išvardintų depresijos požymių, paaugliams ypač būdingi elgesio sutrikimai (impulsyvumas, palaidas seksualinis gyvenimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis, bėgimai iš namų ir mokyklos). Būdingesnė disforija, nnuotaikų nestabilumas, bendravimo problemos, padidėjęs jautrumas tarpasmeniniuose santykiuose.

Depresijos pasekmės: nukenčia mokslas, nesugeba bendrauti, nėštumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, savižudybės.

Klinikinių studijų duomenimis vaikų ir paauglių depresijos epizodas tęsiasi vidutiniškai 7-9 mėn. Apie 40-90 proc. depresinių epizodų pasikartoja praėjus 2 metams po pirmos depresijos fazės.

Kuo pasireiškia depresija?

Yra nustatyta, kad iki paauglystės 10-15 proc. vaikų jaučia blogą nuotaiką, tačiau depresija diagnozuojama tik 2 proc., o paauglystėje – 4 proc. vaikų. Pastebėta, kad iki 16 m. berniukai serga dažniau nei mergaitės, tačiau paauglystėje mergaitės serga 3 kartus dažniau negu berniukai.

Depresijos sindromo, kaip ir bet kurio kito psichikos sutrikimo, struktūra priklauso nuo vaiko ar jaunuolio asmenybės, siejasi su asmeninio gyvenimo aplinkybėmis: namais, šeima, mokykla, praeitimi, dabartimi. Skirtingo amžiaus vaikams stebima kiek skirtinga ir depresijos išraiška.

SENYVO AMŽIAUS ŽMONIŲ POINSULTINĖ DEPRESIJA

Poinsultinė depresija (PD) po insulto pasireiškia dažnai. Beveik trečdaliui pacientų, kuriems iš karto po insulto nebuvo depresijai būdingų požymių, depresija pasireiškia praėjus 3 mėnesiams ar net 2 metams. Depresija yra viena pagrindinių persirgus insultu komplikacijų, turinčių įtakos pacientų reabilitacijos procesui. Atidus depresija sergančių pacietų ištyrimas leidžia parinkti efektyvų gydymą, o tai sąlygoja mažesnį sergamumą depresija. Poinsultinės depresijos gydymas antidepresantais yra efektyvus ir susijęs su funkciniu paciento atsistatymu.

DEPRESIJA BENDROJOJE PRAKTIKOJE

Užsienio literatūros duomenimis, depresija serga nuo 6 iki 10 proc. pacientų, besikreipiančių į bendrosios praktikos (toliau BP) gydytojus.

1993 m. KAK terapiniuose skyriuose buvo konsultuoti 158 ligoniai, kuriems įtarti psichikos sutrikimai. Duomenys rodo, kad depresija yra dažnas sutrikimas. Depresija daro įtaką žmonių sergamumui – depresija sergantys pacientai blogiau vertina savo sveikatą, juos dažniau kamuoja skausmai, jie lėčiau sveiksta, blogiau adaptuojasi socialiniame gyvenime, nes jaučiasi nesugebą dirbti, mokytis, pasirūpinti namais; nutrūksta jų tarpasmeniniai ryšiai. Kamuojami sunkių emocijų, pacientai nesikreipia į psichiatrus, nes nenori pasirodyti dvasiškai silpni, bijo visuomenės nuomonės, kad gėda sirgti psichikos liga.

Depresija ir somatiniai simptomai

BP gydytojams depresiją diagnozuoti yra sunkiau nei psichiatrams, nes pacientai nepabrėžia savo blogos dvasinės būsenos, o skundžiasi būtent kūno negalavimais. Depresijai progresuojant, pastarieji simptomai gali ryškėti ir sudaryti somatinės ar neurologinės ligos klinikos vaizdą. Dažnai depresija pasireiškia kartu su kitomis ligomis, pvz., su tokiomis lėtinėmis ligomis kaip kraujagyslinė demencija, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, širdies infarktas, vainikinių kraujagyslių ligos, insultas, cukrinis diabetas, hipo- ir hipertireozė, fibromialgija, sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, Krono liga, vėžys. Depresinis sindromas dažnai pasireiškia sergant encefalitu, hepatitu, infekcine mononukleoze, tuberkulioze ir gripu. Populiari frazė – kam gi nekils depresija sergant tokiomis ligomis? Tačiau daugelio tyrimų duomenimis, egzogeniniai faktoriai užima labai nedidelę dalį depresijų

etiologijoje, o nuotaikos sutrikimai trukdo ligoniui susitaikyti su esama padėtimi. Depresinę nuotaiką gali sukelti vartojami vaistai: amfetaminai (nutraukimo sindromas), anaboliniai steroidai, barbitų ratai ir benzodiazepinai, cimetidinas, klonidinas, cikloserinas, digitalis, disulfiramas, gliukokortikoidai, indometacinas, levodopa, metildopa, metoklopramidas, geriamieji kontraceptikai, propranololis, ranitidinas, rezerpinas, sulfonamidai, tiazidiniai diuretikai.

Visais šiais atvejais gali pasireikšti klasikiniai klinikinės depresijos simptomai: liūdna nuotaika, susilpnėjęs dėmesys, sulėtėjęs mąstymas, nepasitikėjimas savimi ir savęs nuvertinimas, kaltės jausmai ir bevertiškumo idėjos, niūrus praeities vertinimas, liūdna dabartis bei pesimistinis ateities įsivaizdavimas, savižudiškos mintys ar vveiksmai, sutrikęs miegas, apetito praradimas, svorio netekimas, libido susilpnėjimas.

Maskuotos depresijos

BP gydytojų darbe dažnai sutinkamos vadinamosios “maskuotos”, “paslėptos” depresijos. Jų klinika labai polimorfiška, jas sunku sugrupuoti, tačiau galima nurodyti bendrus jų bruožus – atsiranda nepastebimai, be aiškių provokuojančių faktorių; dažnai vargina įvairaus pobūdžio ir lokalizacijos, migruojančiais skausmais; simptomų intensyvumas per dieną kinta: sunkiau ryte, o lengviau vakare – tai būdinga endogeninei depresijai. Šie pacientai ypač susirūpinę savo sveikata, juos kamuoja bloga nuojauta, invalidumo baimė. Literatūroje dažniausiai aprašomos maskuotos depresijos pagal vvyraujančius somatinius simptomus.

Kardialginei depresijai būdingi skausmai, diskomfortas širdies plote ir už krūtinkaulio. Juos pacientai apibūdina labai įvairiai, vaizdžiai palygindami (“širdis tarsi sugniaužtas paukštelis”), jaučia širdies ritmo sutrikimus. Galimi EKG, kraujospūdžio pakitimai, kuriuos ir bandoma, dažniausiai nesėkmingai, gydyti.

Abdominalinė depresija pasireiškia virškinimo ssistemos sutrikimais – raugėjimu, rėmens ėdimu, skausmu ar spaudimu skrandžio plote, labai būdingos įprastiniam gydymui nepasiduodančios obstipacijos.

Cefalginei – būdingiausi galvos skausmai, svaigimas. Tai, anot pacientų, lemia nedarbingumų, nemigų, negalėjimų susikaupti.

Agripninė, kai vyrauja miego sutrikimai ir būdingas ankstyvas prabudimas.

Pseudoastminė, kai dominuoja sunkumas ant krūtinės, kosulys, dusulys.

Pseudodemencija būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Jie visų pirma skundžiasi atminties sutrikimais, dėmesio, mąstymo sulėtėjimu, kartu sulėtėja motorika. Pokalbio metu paaiškėja, kad pacientas tiesiog neturi ūpo ką nors prisiminti.

Rekomenduojama atkreipti dėmesį į atipinę depresiją, kuriai būdingas padidėjęs apetitas ir mieguistumas, tad pacientas daug valgo ir priauga svorio, o skundžiasi nuolatiniu nuovargio jausmu, jautrumu bendraujant su kitais žmonėmis, nerimu. Nors nuotaika bloga, tačiau ji pasitaiso, išgirdus geras naujienas.

Apibendrinimas

Depresija – dažniausiai bendrojoje praktikoje pasitaikantis psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ttiek klasikiniais klinikiniais, tiek somatiniais maskuotais simptomais, neigiamai veikiantis sergančiojo sveikimų ir gyvenimo kokybė. Jis turėtų būti geriau atpažįstamas ir tinkamai gydomas.

Depresija ir alkoholizmas yra vieni dažniausiai sutinkamų sutrikimų tiek bendrai tarp gyventojų, tiek bendrojoje medicinos praktikoje. Šie sutrikimai (atskirai ir kartu) sukelia įvairius kūno negalavimus, negatyvius psichologinius asmenybės pokyčius, funkcionavimo šeimoje ir visuomenėje sutrikimą.

Paplitimas

Gana akivaizdūs yra dabartiniai epidemiologiniai duomenys apie depresijos ir alkoholizmo pasireiškimą kartu. Depresija pasireiškia 24 proc. priklausomumu nuo alkoholio sergančių vyrų, t.y. 3 kkartus dažniau nei bendroje vyrų populiacijoje (tarp moterų šis rodiklis yra dar didesnis ir sudaro 48,5 proc.). Kita vertus, tarp besikreipiančiųjų į psichiatrus apie 35 proc. vyrų, sergančių depresija, būna didesnis ar mažesnis piktnaudžiavimas alkoholiu.

Klinikiniai simptomai ir problemos, susiję su depresijos ir piktnaudžiavimo alkoholiu

• Padidėjusi savižudybės rizika

• Didelė tikimybė, kad bus pradėta piktnaudžiauti ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis

• Prieš tai buvusių asmenybės sutrikimų paūmėjimas

• Kūno negalavimai

• Socialinio funkcionavimo pablogėjimas (šeimoje, darbe ir t.t.)

• Dažniau patenkama į ligoninę ir ilgiau ten būnama

• Blogas medikamentinio gydymo toleravimas

• Atsparumas tradiciniam gydymui

• Padidėjusi depresinio sutrikimo paūmėjimo rizika

• Didelė tikimybė, kad sustiprės piktnaudžiavimas alkoholiu

Svarbu skirti liūdesį nuo depresijos. Mus liūdina gyvenimas, kuomet prarandame draugą, kai mylimas žmogus serga ar miršta. normalu, kad esame nusiminę ir sunerimę. Tokie įvykiai atima gyvenimo džiaugsmą. Yra žmonių, kurie greitai prisitaiko prie pasikeitusio gyvenimo.

Kuomet liūdesys tęsiasi arba sugrįžta ir kasdieninė veikla (miegojimas, darbas, bendravimas) darosi sudėtinga, tikėtina, kad Jūs sergate depresija – liga, kuriai reikalingas gydymas. Depresija yra liga ir ji gali sunkėti, jei nesigydysite. Taigi, labai svarbu nedelsiant apsilankyti pas gydytoją.

Svarbu prisiminti, kad:

Depresija yra pagydoma liga.

Pasveikstama ne per naktį.

Paprastai depresijai gydyti reikalingas medikamentinis gydymas, nes ligos ssimptomai pasireiškia beveik visose gyvenimo sferose.

Dalis pacientų, sergančių depresija, dažnai patiria ir nerimo sutrikimus:

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Tokie žmonės turi nevalingai pasikartojančias mintis ar jausmus – pavyzdžiui, patiria baimę išsitepti ir dėl to jaučia nerimą. Tai yra obsesijos. Siekdami nejausti nerimo tokie žmonės atlieka tam tikrus ritualus (kompulsijas) – plauna, valo.

Panikos sutrikimas. Šį sutrikimą turintys asmenys kenčia nuo pasikartojančių staigių aukšto nerimo priepuolių, kurių metu padažnėja širdies ritmas, jiems darosi sunku kvėpuoti ir jaučia grėsmę.

Dalis depresija sergančių pacientų gali patirti socialinę fobiją – vengiama socialinių kontaktų, arba agrofobiją, kai bijoma pasirodyti viešose vietose ar netgi išeiti iš namų.

Psichoterapija

Psichoterapeutas yra specialistas, kuris padeda pacientams suprasti psichologines ligas ir moko kaip jas įveikti. Konsultacijos metu terapeutas suteiks reikiamą palaikymą ir patars.

Psichoterapeutas – tai gydytojas arba psichologas, kuris po aukštojo mokslo baigimo papildomai mokėsi ir baigė kurios nors psichoterapijos krypties mokymo kursą, trunkantį ne mažiau trejetą metų. Šiandien pripažįstama daug psichoterapijos krypčių (mokyklų), tačiau populiariausios jų: psichoanalitinė psichoterapija, geštalto terapija, elgesio terapija, egzistencinė terapija ir kt. Psichoterapeutas gydo pokalbiu, padedančiu pacientui suvokti jo psichikos procesus, kurie lemia jo dvasinę būklę ir gyvenimą, vienokius ar kitokius elgesio motyvus, bei padeda rasti sveikesnius funkcionavimo būdus.

Psichologas – tai specialistas, kuris turi universitetinį, tačiau ne medicininį iišsilavinimą, kuris tiria paciento psichikos procesus (mąstymą, atmintį, dėmesį, valią ir kt.) bei elgesio motyvus. Psichologas turi teisę nustatyti psichikos funkcijų pokyčių laipsnį, esant vienokiai ar kitokiai psichopatologijai. Toks darbas vadinamas psichodiagnostika. Psichologas nėra gydytojas, todėl jis negali diagnozuoti psichikos sutrikimo, gydyti vaistais, išrašyti recepto.

Psichiatras – tai gydytojas, kuris diagnozuoja ir gydo (dažniausiai – vaistais) visus psichikos sutrikimus.

Faktai

· 1990 m. depresija buvo pirmoji iš dešimties ligų, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai

· 2020 m. depresija bus antroji iš ligų (po išeminės širdies ligos), dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas

· Depresija didina mirties nuo bronchinės astmos riziką, blogina gijima po insulto, 4 kartus padidina mirties po ūmaus miokardo infarkto tikimybę, pažeidžia gyvybinius žmogaus organus, sukelia daugybę somatinių požymių

Lietuva pirmauja

Lietuvoje per metus nusižudo apie 1,6 tūkst. žmonių, arba 44,1/ 100 tūkst. gyventojų. Aukščiausiai, iki 46,4/100 tūkst. gyv., suicidų rodiklis buvo pakilęs 1996-aisiais, paskui truputį sumažėjo, o nuo pernai vėl kyla. Pagal savižudybių statistiką pirmaudama ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, Lietuva pralenkia antroje vietoje esančią Rusiją (42/100 tūkst.), Latviją (30,6/100 tūkst.), Vengriją (38,7/100 tūkst.), Suomiją (28,8/100 tūkst.), šeštoje vietoje esančią Estiją (27,1/100 tūkst.). Nėra aišku, kodėl panašiomis į Lietuvos socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenantys lenkai žudosi net 3 kartus rečiau

(14,9/100 tūkst.). Viena iš prielaidų – didelė katalikų bažnyčios įtaka Lenkijos piliečių gyvenime. Lietuvoje nusižudo 5 kartus daugiau žmonių, negu nužudoma.

Nelaimės priežastis – liga

Manoma, kad apie 10 proc. savižudžių iki mirties neturėjo psichikos sutrikimų, tačiau dauguma buvo psichiškai nesveiki. Psichologinės autopsijos metodais įvairūs autoriai nustatė, kad 28-70 proc. suicidų susiję su afektiniais sutrikimais, 15-31 proc. – su alkoholizmu, 2-12 proc. – su šizofrenija, iki 4 proc. – su organine psichopatologija ir t.t.

Išvados

Sergant depresija naudinga yra susidaryti planą, numatant kokį nnors malonų užsiėmimą kiekvienai dienai. Stengtis kiek galima daugiau laiko skirti maloniai, džiuginančiai veiklai, planuoti ateitį. Svarbu būti užsiėmusiam, net kai nieko nesinori, nevengti žmonių, praleisti daugiau laiko su artimaisiais, draugais. Daugeliui padeda savo problemas ir rūpesčius aptarti su kitais. Esant depresijai, pamėginkite tarsi atsitraukti ir pažvelgti į savo problemą tarsi iš šalies. Daugiau dėmesio skirkite ne galimoms rūpesčių priežastims, o galimiems sprendimams. Judėkite, fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją.

Naudingi gali būti ir jonažolės preparatai, vadinami gamtos antidepresantais, Kai artimas žžmogus serga depresija reikia įvertinti savižudybės riziką. Ypač grėsminga yra situacija, kai yra mėginta nusižudyti ir yra savižudybės planas. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie savižudiškus ketinimus rizikos nepadidina, bet gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Verta žinoti, kad dažniau nusižudo vyrai, ggyvenantys vieni, sergantys sunkiomis somatinėmis ir psichikos ligomis asmenys, jeigu savižudybės mintys yra pasikartojančios ir įkyrios, yra planas ir prieinamos priemonės, asmuo piktnaudžiauja alkoholiu ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Esant didelei savižudybės rizikai, pacientas gali būti gydomas priverstinai.

Literatūra

1. J. Kralikauskas “Psichologijos įvadas”

2. Kauno Technologijos Universitetas “Psicholigija studentui”

3. Internetas:

1. www.psichika.lt

2. www.heksal.lt

3. www.sveikas.lt

4. info.kmu.lt

5. www.sam.lt

6. www.soften.ktu.lt

7. www.padėksau.lt

8. www.psichoterapija.ot