AR ŠIUOLAIKINIS MOKSLAS GALI ATSAKYTI Į VISUS KLAUSIMUS?

TURINYS

ĮVADAS 3

TELEPATIJA 4

CHIROMANTIJA 8

REAKCIJŲ SKAITYMAS 9

STIGMOS 10

Į KĄ PANAŠI MIRTIS? 12

MIRIMAS 12

TAMSUS TUNELIS 13

PRAEITIES VAIZDAI 14

SUGRĮŽIMAS 14

KAIP PAPASAKOTI APIE PERGYVENTĄ MIRTĮ? 15

SPIRITIZMAS 15

EGZORCIZMAS 18

ŽMONIŲ GALIOS 20

LEVITACIJA 20

FAKYRAI 21

TELEKINEZIJA 21

BILDUKAI 21

PASIŪLYMAI. ATEITIES VIZIJA. 24

ANKETOS DUOMENŲ ANALIZĖ 25

IŠVADOS 26

LITERATŪROS SĄRAŠAS 27

PRIEDAI 28

ŽODYNĖLIS 29ĮVADAS

Nuo seniausių laikų žmogų traukė paslaptis, noras savo akimis įsitikinti, kad visi sveiku protu nepaaiškinami reiškiniai egzistuoja. Pastaruoju metu vis dažniau ir dažniau spaudoje susiduriame su tokiomis problemomis kaip: ar žmogus tiki nepaiškinamais reiškiniais, ar žmogus teigiantis, kad „turi galių“ tik mulkina kitus ar nori jiems padėti nepasiklysti tuose nepaaiškinamų reiškinių labirintuose? Taip pat kyla klausimas ar visuomenė priima, vertina žmones vadinančius save ekstrasensais, aaiškiaregiais, ar tie žmonės iš visuomenės rato yra išstumiami, o gal net smerkiami?

Ši tema yra ir mums aktuali. Pasirinkome ją dėl to, kad bent iš dalies atsakytume į mus dominančius klausimus, nes mus domina viskas kas dar yra mums nežinoma ir nepatirta. Šio projekto tikslas supažindinti skaitytojus su tema: „Ar šiuolaikinis mokslas gali atsakyti į visus klausimus?“. O tiklsiau ar parapsichologija ir paranormalūs reiškiniai egzistuoja?. Taip pat norime sužinoti ar tie reiškiniai turi svarbią reikšmę žmonių gyvenime, o gal nnet yra kažkada kažkam padėję. O gal atsiras tokių žmonių, kuriems pateiksim visai naują informaciją. Įdomu, kodėl ši problema vieniems žmonėms yra gyvenimo tikslas, o kitų net nepaliečia?.

Norėdami atsakyti į šiuos klausimus išrinkome keletą mūsų nuomone aktualiausių temų. Šiame pprojekte mes ketiname pristatyti šias temas: aiškiaregystė, telepatija, klinikinė mirtis, stigmos, egzorcizmas, poltergeistai ir kitas įdomias temas. Šias temas mes pasirinkome būtent dėl to, kad jos neseniai gan garsiai nuaidėjo publicistikoje paliesdamos net aukštus mūsų šalies pareigūnus. „Aiškiaregė“ įgyja neigiamą reikšmę visuomenės požiūriui.

Į visus mus dominančius klausimus mes pasistengsime atsakyti respondentų pagalba, jų atsakytų klausimų duomenimis. Išsiaiškinsime ar žmonės tiki sveiku protu nepaaiškinamais reiškiniais, jei tiki kokia jų lytis, amžius ir ar yra kada nors su jais susidūrę.

Tikimes, kad mūsų projekto dėka suteiksime reikiamą informaciją, kuri ateityje turės gal net lemiamą reikšmę kai kurių žmonių gyvenime.

Šiandien dažnai skaitome gausybę žodžių, kurie vartojami nesistengiant ir net nenorint jų apibrėžti – „aura“, „biolaukas“, „kosminės energijos“, „bioenergija“, „kontaktavimas su informaciniu lauku“. Tuos žodžius aaktyviai „transliuoja“ žmonės ir organizacijos, besivadinantys „parapsichologais“, „ekstrasensais“ bei panašiais vardais. Galiausiai tie žodžiai įeina į mūsų vartoseną, tarsi tampa kasdienybės dalimi – juk ne taip jau retai galime girdėti posakius „čia gera aura“ arba „jo biolaukas yra labai stiprus“. Visa tai įneša gyveniman kažin kokio slėpiningumo, o kartais ir sumaišties, tarsi pseudomistikos skonio. Natūralus ir žmogiškas noras plačiau, aiškiau suvokti minėtus dalykus, pabandyti aiškintis, kas per sritis yra toji parapsichologija.

Parapsichologijos terminas pirmą kartą pavartotas XIX a. vokiečių tyrėjo Maxo DDessoir 1889 m. kaip vadinamųjų paranormalių psichikos reiškinių tyrimo sritis. O dar kiek anksčiau – 1882 m. – Didžiojoje Britanijoje įkuriama „Society for Psychical Research“, užsibrėžusi grynai scientistiniais metodais tyrinėti minėtus reiškinius. Jau XX a. parapsichologija patenka į kai kurių aukštųjų mokyklų programas kaip tyrinėjimų sritis ir akademinė disciplina, o patys paranormalūs reiškiniai įgauna psi fenomenų pavadinimą. Tie fenomenai populiarioje mokslinėje literatūroje dažnai skirstomi į kelias rūšis: telepatija (gebėjimas komunikuoti neverbaliniu būdu, mintimis; taip pat galia „skaityti“ kito mintis), telekinezė (gebėjimas judinti materialius objektus, juos veikti, nesinaudojant jokiomis fizinėmis priemonėmis ar įrankiais), aiškiaregystė (galia spėti ateitį, numatyti būsimus įvykius), ekstrasensorika ( gebėjimas diagnozuoti ir gydyti ligas nesinaudojant medikamentinio poveikio priemonėmis, matyti objektus, esančius dideliame atstume nuo suvokiančiojo arba užstojamus kliūčių, neįveikiamų normaliai regos juslei). Yra duomenų, jog įvairių valstybių specialiosios tarnybos domėjosi .psi fenomenais, savo laboratorijose mėgindamos kurti vadinamąjį psichotroninį ginklą, tačiau tokios kūrybos rezultatai buvo labai menki. Ilgainiui ir akademinėse institucijose bei mokslinių tyrimų centruose pripažinta, kad tokie reiškiniai „nepasiduoda“ griežtai interpretuojamam eksperimentinio metodo testui, o asmenys, sakantys apie savo ypatingas galias, dažniausiai yra arba tiesiog hipersensityvūs įvairiems dirgikliams individai, arba tiesiog šarlatanai, uždarbiaujantys lengvatikų patiklumu. Ir nors, tarkime, JAV įkurtas fondas, siūlantis 1 milijoną dolerių tam, kas griežto mmokslinio testavimo būdu įrodys savyje glūdinčių galių realumą, iki šiol lieka nepanaudotas, mokslininkai nepasakė savo galutinės ištarmės apie paranormalių reiškinių realumą.

Dabar mes aptarsime kelias mums aktualiasnes temas. Tikemes, kad ir skaitytojui bus įdomu arba pagilinti jau turimas žinias, arba sužinoti visiškai jam naują informaciją.TELEPATIJA

Telepatija – tai minčių perdavimas bei priėmimas per atstumą, taip pat žinojimas, kas vyksta su tuo žmogumi, su kuriuo kontaktuojama, tai psichinė galimybė peržengianti įprastas žmogaus jutimų diapazono ribas.

Ankščiau telepatai buvo vadinami būrėjais, šamanais ar orakulais. Ginčai apie telepatiją tęsiasi jau daugelį metų. Karts nuo karto laikraščiuose pranešama apie užsienyje ar čia, Lietuvoje, gautus stebėtinus duomenis apie šito fenomeno egzistavimą, vėliau, visgi, apie šiuos pranešimus pamirštama. Sunku nustatyti telepatijos ištakas, tačiau jos pradžia priimta laikyti 1930 – kai buvo atliekami pirmieji moksliniai bandymai su aiškiaregiais ir išleistos pirmosios knygos šia tematika. Telepatiniams sugebėjimas tirti niekuomet nebuvo permetamos visos mokslo pajėgos, kadangi telepatija nelaikoma mokslinio susidomėjimo vertu tyrimų objektu. Gal ir todėl, žmonės jaučiasi „mulkinami“, kad net mokslininkai nesiryžta gilintis į paranormalių reiškinių gelmes. O gal tik neranda atsakymų į nagrinėjamus klausimus?

Visgi JAV yra keletas tyrimo ir mokymo centrų, kur ir po šiai dienai paranormalūs reiškiniai yra tiriami – tai Anomalinių Reiškinių Tyrimų laboratorija Prinstono universitete NNiu Džersyje, Parapsichologijos institutes Dareme, Šiaurės Karolinoje.

Taip pat ir Lietuvoje yra panaši institucija. Mūsuose ypač populiari ir paklausi ekstrasensų, bioenergetikų veikla, bet turbūt išskirtiniu dėmesiu naudojasi nuo 1994m. Vilniuje veikianti ir kituose Lietuvos vietose savo filialus turinti Parapsichologijos akademija, vadovaujama dr. Vytauto Kazlausko. Ši organizacija rengia kasmetines parapsichologijos muges, skelbiasi organizuojanti ketverius metus trunkančias studijas, kurias baigus, išduodamas diplomas esą atitinkąs parapsichologijos „tarptautinius standartus“, ir nuo 1995m. leidžia žurnalą „Žmogus“, populiarų visoje Lietuvoje. Būtent šio žurnalo publikacijos ir paties V. Kazlausko knygos leidžia vienareikšmiškai teigti, kad su akademiniu diskursu Parapsichologijos akademija neturi jokių sąlyčio taškų . Minimuose leidiniuose apstu pranašysčių, buvusių gyvenimų (reinkarnacijų) prisiminimų, horoskopų, astrologijos populiarinimo, mediumizmo, spiritizmo aprašymų, taip pat mokymų kaip galima „pamatyti“ aurą, gydyti ligas, koreguojant biolauką arba kaip atpažinti Vandenio eros artėjimo ženklus.

Telepatijos entuziastai nesijaudina, kaip perduodami elektromagnetiniai signalai, jiems telepatija atrodo kaip giminingų sielų bendravimas, o pati telepatija – Dievo dovana. Nei atstumas, nei esančios užtvaros netrukdo telepatiniam bendravimui, tiesiog tai vyksta ir tiek. Paprašyti paaiškinti apie šį reiškinį, telepatai ima pilstyti iš tuščio į kiaurą apie „aukštas materijas“, „kosmines energijas“, „karminį paveldą“ ar „energetinius blokus“.

Kiti dar gerai žinomi Lietuvoje parapsichologai tai broliai Vladimiras ir Sergejus Azanovai. Jų teigimu „80% pranašyščių absoliučiai patikimos,

o 20 % tenka žmonių klaidoms ir kitokių pašalinių energijų poveikiui“. Broliai Azanovai teigia, kad ekstrasensas, parapsichologas gali gydyti tik tikėdamas į Dievą kitaip jo energija dingsta. Apie savo sugebėjimus broliai Azanovai sako: „Mums dažnai tenka padėti žmonėms, kartais visai nepažįstamiems, kurie yra kituose miestuose. Vienintelė sąlyga, kad padėtume žmogui – žinoti jo vardą. Vardas – tai žmogaus kodas ir šifras. Per šį kodą mes prisijungiam būtent prie šio paciento ir sutartu laiku jis gauna kosminę energiją“.

Telepatai teigia, kad jjiems neva žinomi „sutampančių sapnų“, „telepatinių haliucinacijų“ ir kt. atvejai.

Pavyzdžiui, pasakojama apie tokius atsitikimus. Kažkur toli nuo tėvynės miršta žmogus. Po kurio laiko jo giminaičiai sužino mirties aplinkybes, ir štai kuris nors giminaitis pareiškia, kad velionis jam prisisapnavęs kaip tik mirties dieną ir valandą. Gali būti ir priešingai. Ankščiau pareiškiama apie tokį sapną, o vėliau gaunama žinia, kad toks ir toks žmogus tokią ir tokią dieną ar valandą numirė.

Tokie reti sutapimai, žinoma, nėra negal.imi. Tačiau dažniausiai jie būna ttiesiog pramanyti. O dar dažniau – tai savitaigos, vaidinančios labai svarbų vaidmenį žmogaus dvasiniame gyvenime, rezultatas.

Tačiau yra gerai žinomų ir apsišaukimo atvejų. Vieno oficialaus patikrinimo metu paaiškėjo, kad vienas save telepatu vadinantis žmogus Vladimiras Rudis sugeba net 90 % teisingai aatspėti, kokie daiktai sudėti gretimame kambaryje. Iš pradžių šis fenomenas sukėlė visų dalyvių nuostabą, kuri visgi greitai išsisklaidė. Eksperimento metu V. Rudis reikalavo palikti jį vieną, o kitame kambaryje esantis žmogus turėdavo, pasiėmęs kažkokį daiktą, vaikščioti su juo pirmyn ir atgal. Patikrinimo metu pastebėta, kambario sienoje pragręžtos mažos skylutės – šitaip paaiškėjo, kad Vladimiro atveju nėra jokios tepetaijos. Norėdami galutinai įsitikinti, eksperimento organizatoriai „telepatą“ nevežė į rūsį su trijų metrų storio sienomis ir jam nežinant, stebėjo jo elgesį. Žinia, buvo gardaus juoko kai pastarasis bandė pragręžti trimetinę sieną.

Nepaisant to, kad telepatija masina daugybę šarlatanų, sukuriančių šioje srityje grubias klastotes, klausimas apie perdavimą per atstumą gyvų organizmų signalų, nedalyvaujant klausos, regėjimo, uoslės organams yra viena sudėtingiausių ir įdomiausių mokslo problemų.

Kita iiš telepatijos išeinanti šaka – biolaukai. Paprastai tariant, tai gyvo organizmo skleidžiamų fizikinių laukų (pvz. šiluma, kvapas) elektromagnetinis spinduliavimas. Egzituoja ir priešinga nuomonė, kad gyvas organizmas skleidžia tam tikrą energiją, kurios neįmanoma užfiksuoti turimais fizikiniais prietaisais, o tą energiją gali jausti tik gyvas organizmas. Daugelis žmonių nepripažysta spiritizmo, levitacijos, ateities spėjimų, tačiau daro išimtį telepatijai. Suprantama, iš pirmo žvilgsnio teiginys, kad vieno žmogaus smegenys veikia kito žmogaus smegenis, o šio priima siųstus signalus, neatrodo klaidingas. Bet gal smegenys tarytum lazeris ggali pasiųsti ploniausią elektomagnetinį spindulį? Sunkiai. Jei signalas nukreipiamas į tą pusę, kur yra jį priimsiantis žmogus, tai teks sukurti mechanizmą, kuris pakreiptų „smegenų radijų“ ir „praskenuotų“ visatą ieškodamas to, kuriam buvo skirtas. Šitam mechanizmui būtinas greitis ir jautrumas nesudarinamas su mokslu. Toliau – dar sunkiau. Surastas žmogus turi nedelsiant atsiliepti ir pasiųsti atsakomąjį spindulį. Po to kai jie suranda vienas kitą, reikalingas mechanizmas, kuris palaikytų spindulių tarpusavio orientaciją, jau net nekalbant apie neįveikiamą užduotį iš šimtų milijonų smegenų išskirti būtent tą, kurio reikia.

Telepatija yra visiškai svetima gamtos mokslams, jų metodams bei įdėjoms, būtent todėl šita sena kaip pasaulis veikla išsaugojo būdingą magijos charakterį. Magijos demonstravimui visada panaudojamos išskirtinės asmenybės, galima jas vadinti paženklintais Dievo ar velnio, mediumais, telepatijos žvaigždėmis ar tiesiog subjektais, valdančiais parapsichologines galias – skirtumas tik žodžiuose, o esmė lieka ta pati. Amžiais egzistuoja žmonės, tikintys stebuklais. Gyvena ir iš savo sukčiavimų pelnosi apgavikai, sąmoningai ir nesąmoningai klaidinantys žmonės. Amžiais egzistuoja žmonės, kurie kovoja su šiais klaidinimais, ir kiekviename amžiuje šį darbą tenka atlikti vis iš naujo.

Kiekvienas žmogus turi savo biolauką ir gali padėti ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Esant nerviniam stresui mes griebiames rankomis už galvos, skaudant širdį, dedame ranką ant širdies, po sumušimo uždedame rranką ant skaudančios vietos. Mūsų veiksmai instinktyvūs, bet neatsitiktiniai. Mūsų rankos mus gydo. Jomis mes nuimame skausmą. Tokiu būdu galima išgydyti bet kurį susirgimą. Jau yra nemaža atvejų, kai išgydytas net vėžys.

Žmogaus kūne yra kanalai (meridianai), kuriais teka gyvybiškai svarbi bionergija. Skirtingai nuo kraujotakos kanalų, biomeridianai ir bioenergia nematomi. Bet kai kurie ekstrasensai mato bioenergijos judėjimą biomeridianais.

Iš fizikos dėsnių žinome, kad aplink laidininką tekant elektros srovei atsiranda magnetinis laukas. Ly.giai taip pat aplink žmogaus kūną atsiranda biolaukas. Jis turi kiaušinio formą, kurio bukas galas yra virš galvos, o kitas – prie kojų.

Taigi, kiekvienas žmogus turi bioenergijos, todėl gali sėkmingai gydyti save ir kitus nuo įvairiausių ligų, nuimti bet kokį skausmą. Bet reikia atsiminti, kad ekstrasensorinės savybės gali būti ne tik įgymtos, bet ir įgyjamos. Todėl ekstrasensu gali tapti kiekvienas.CHIROMANTIJA

Chiromantija – žmogaus ateities spėjimas (nusakymas) iš jo delno, riešo linijų bei ženklų. Chiromantija domėjosi filosofai: Pitagoras, Aristotelis, Anaksagoras, taip pat Paracelsas, Plinijus, Albertas Didysis ir imperatorius Augustas.

XVI a. chiromantija buvo dėstoma kai kuriuose Vokietijos universitetuose. 1650 m. Viljamo Lili „karjeros“ viršūnėje jo leidiniai apie chiromantiją buvo parduodami po 30 tūkst. Kopijų per metus, skaičiumi pralenkė net Bibliją!

Chiromantai delno linijoms suteikia specialius pavadinimus, tokius kaip „gyvenimo linija“, pagal kkurios padėtį, gilumą, vientisumą, ilgį ir t.t. neva galima spręsti apie sveikatą ir gyvenimo trukmę. Pavyzdžiui „galvos linija“ apibūdina protą, išsilavinimą, mąstymo tobulą, požiūrį į gyvenimą, moralę ir net žmogaus santykius su kitais žmonėmis. Taip pat analizuoja delno, pirštų, nagų formų reikšmes, kurios neva nusako žmogaus būdą, pagal smulkias žymes ir ženklus nustato svarbiausius ateities ir praeities įvykius.

Kaip pasakoja fiziologas Rėjus Hymanas, jaunystės metais, norėdamas papildomai užsidirbti, užsiiminėdavo chiromantijos praktika. Nors jis ir netikėjo delno skaityma, buvo nustebintas šio metodo tikslumu, kai žmonės, kuriems jis perskaitydavo iš rankos, tvirtindavo, jog viską pasakęs teisingai. Smalsumo vedinas, Hymanas įvykdė paprastą eksprimentą, kuriuo siekė patikrinti chiromantijos efektyvumą – savo klientams sudarė priešingas nei diktavo taisyklės, prognozes. Jo nuostabai, klientai ir toliau tvirtino, kad Hymanas „perskaitė teisingai“ ir buvo nė kiek ne mažiau patenkinti rezultatais nei tada, kai prognozės jiems buvo sudarinėjamos „pagal taisykles“. Toliau gilindamasis į chiromatiją, daktaras Hymanas aptinka už jos besislepiantį „žmogaus reakcijų skaitymo“ efektą.

Deja, nors ir daug galima pripasakoti žiūrint į žmogaus delno linijas, nėra jokio mokslinio patvirtinimo, kad tai, ką perskaitė, pasitvirtins, o to, kas bandoma įrodinėti vien tik pavyzdžiais, negalima laikyti įrodytu. Chiromantai, astrologai ir pan. palengvina užduotį įvertinti aplinkybes, priimti sprendimus, tačiau lygiai tą patį ir dar

daugiau daro psichologai, skirtumas tik tas, kad pastarieji savo žinių nevadina „paslaptingu ir nenusakomai svarbiu mokslu“ ir savo klientų nesistengia tuo įtikinti.REAKCIJŲ SKAITYMAS

Yra nemažai žmonių, vadinančių save ekstrasensais arba aiškiaregiais ir tvirtinančių, jog turi paslaptingų sugebėjimų tiksliai nustatyti žmogaus charakterį, skaityti ateitį, kontaktuoti su mirusiais giminančiais ir pan.

Bendrasis metodas naudojamas visų ekstrasensų, chiromantų, idealogų ar astrologų yra vadinamas „žmogaus reakcijų skaitymas“ ir skirtas surinkti informacijai apie klientą. Šio metodo esmė meistriškas būrėjo sugebėjimas skaityti kliento nevalingas kūno reakcijas ir mmokėjimas išgauti iš pastarojo reikiamą informaciją taip, kad vėliau šis būna įsitikinęs, jog tą informaciją būrėjas sužinojo ne iš jo paties, o savo neeilinių sugebėjimų dėka. Procesas pradedamas nuo atsargios apžiūros, kurios metu, pasinaudojant statistiniais duomenimis bei žmonių charakterio ypatumais, bandoma priskirti klientą kuriai nors „kategorijai“. Pokalbis apie kliento charakterį pradedamas apibendrinančiais teiginiais, kuriuos sau galėtų pritaikyti kiekvienas. Žingsnis po žingsnio ir, siekiant gauti tikslesnius duomenis, pereinama prie artimesnio tarpusavio kontakto.

Žmogiškųjų reakcijų skaitymas – ne viena gudrybė, o ištisas skirtingų mmetodų komplektas, kurių pagrindinis uždavinys, kaip jau minėta, – pokalbio metu surinkti informaciją apie klientą.

Keletas pagrindinių žmogaus reakcijų skaitymo principų:

1.Nepamirškite, kad ašinis komponentas sėkmingam charakterio, likimo apibūdinimui yra kliento pasitikėjimas būrėju. Jeigu bus sudarytas įspūdis, kad būrėjas neabejotinai tiki tuo, kką sako, galės „prakišti“ net ir nesėkmingas prognozes.

2.Mokėjimas pasinaudoti ir interpretuoti naujausius statistinius duomenis. Šios informacijos dėka galima susidaryti gan tikslų vaizdą apie tipiškus skirtingų visuomenės klasių bruožus. Be to, niekam ne naujiena, kad didžioji dalis problemų, dėl kurių klientai kreipiasi – tai sveikata, pinigai ir meilė.

3.Svarbu nustatyti „būrimo stadiją“. Duokite suprasti, kad jums nesvarbu, tiki klientas, ar ne, jūs savo darbą išmanote ir neabejojate savo teisumu. Stebėkite, kokia bus kliento reakcija, tiki jis, ar ne.

4.Iš anksto užtikrinkite kliento bendradarbiavimą. Patikinkite, kad sėkmingas būrimas didele dalimi priklauso ir nuo kliento geranoriškumo. Šitaip galima nušauti du zuikius iš karto – nesekmės atveju klientas galės kaltinti pats save, kad „nebuvo pakankamai geranoriškas“.

5.Panaudokite tokius triukus, kaip krištolinis rutulys, būrimo kortos, chiromantija ir pan. ŠŠie triukai padeda paruošti tinkamą atmosferą fiziologinių reakcijų skaitymui, beto duoda laiko suformuluoti sekančiam klausimui arba teiginiui.

6.Rekomenduotina turėti atsarginių frazių sąrašą, kuriomis galima užpildyti pauzes formuluojant teorijas apie kliento charakterį ir pan. Frazės turi būti kuo labiau apibendrinačios ir nekonkrečios, kad kiekvienas klientas jas galėtų savaip interpretuoti ir pritaikyti.

7.Atidžiai stebėkite klientą. Jo laikyseną, kalbos ypatumus, sekite jo atsakymus į jam pateiktus teiginius.

8.Panaudokite „žuvies gaudymo“ techniką. Perfrazuokite tai, ką jau išgirdote iš kliento ir tą pačią informaciją, tik kitais žodžiais, perduokite jjam.

9.Būkite geras klausytojas. Jei klientas nori išsipasakoti, skatinkite jį. Viena iš priežaščių, kodėl žmonės kreipiasi į ekstrasensus – noras būti išklausytiems. Dažniausiai jie jau būna suradę savo problemų sprendimo būdą, tačiau nori, kad būrėjas jam pritarų.

10.Dramatizuokite savo darbą. Suteikite savo žodžiams „gilesnę“ prasmę, priverskite žmogų pasijusti praskleidžiančiu paslapties šydą, gaubiantį jo likimą.

11.Stenkitės sudaryti įspūdį, jog pasakojate mažiau, nei žinote. Vos tik klientas įsisamonins, kad jums žinoma tokia ingformacija, kurios įprastai negalėtumėte sužinoti, jis pamanys, jog žinote viską.

12.Nebijokite kievienu palankesniu momentu pataikauti klientui. Jei šis pareikš, jog jam pataikaujama, galima jam pasakyti: „Jūs visada įtarinėjate tuos, kurie jus giria. Jūs negalite patikėti, kad kas nors apie jus galėtų kalbėti gerus dalykus, nieko už juos nesitikėdamas. gauti mainais“.

13.Atminkite auksinę taisyklę: ką klientas nori išgirsti, pasako jis pats!STIGMOS

Stigmos – katalikiškas reiškinys, pasireiškiantis krikščionių šventiesiems ar giliai tikintiems. Tai žaiždos, atsirandančios ant rankų ir kojų, retkarčiais ant šono ar galvos ir imituojančios nukryžiuotojo Kristaus žaizdas. Tikintieji žmonės, kuriems atsiranda stigmos (stigmatikus) laiko paliestais Kristaus paslapties, o tos žaizdos atsirandančios Dievo valia. Bažnyčia taip pat stengiasi įteigti, kad stigmų atsiradimas neturi mokslinio paaiškinimo ir laiko jas aukštesnių jėgų įsikišimo ženklu (nors objektyvumo dėlei reikia pripažinti, kad visi atvejai būna tikrinami, ar nėra sufalsifikuoti). Stigmos būna ddvejopos – matomos ir nematomos, kada išoriškai jos nepastebimos, tačiau kenčiantysis jaučia jų buvimą. Matomos stigmos atsiranda ant kojų ir rankų bei šono, nors yra užfiksuota ir kitokų atvejų. Dažniausiai jos išnyksta valandos ar kelių bėgyje, bet yra ir išimčių, kai stigmos neišnykdavo ne dešimtimis metų. Stigmos gali atsirasti vienoje kurioje kūno dalyje, pvz. tik delnuose, bet gali visose iš karto, daugeliu atvejų joms būdingas intensyvus kraujavimas, nors irgi bendros taisyklės visiems nėra.

Iki šių dienų priskaičiuota 345 stigmų atsiradimo atvejų. Vien XX amžiuje jų priskaičiuota 20. Daugelis iš tų žmonių paskelbti šventaisiais, (šv. Gertrūda, šv. Pranciškus Romietis ir kt.) kitus dar ruošiamasi kanonizuoti. Pagal nusistovėjusias Vatikano taisykles, žmogus, kurį ruošiamasi kanonizuoti, turi būti padaręs bent porą „stebuklų“. Vienas iš jų – stigmų atsiradimas, o kitas, kaip parodė tėvo Pijaus atvejis, gali būti kad ir biolokacija ar levitacija.

Tėvas Pijus kapucinų vienuolis, bene garsiausias šiuolaikinas žmogus, ištisus 50 metų iki pat savo mirties turėjęs stigmas (kaip bebūtų keista, nors stigmos „laikėsi“ pusę amžiaus, prieš mirtį išnyko visiškai). Stigmos tėvui Pijui pasirodė dar 1918 m., vienos gilios maldos prie nukryžiuotojo Kristaus statulos metu. Apie savo stigmas jis kartą yra pasakęs: „Šitos žaizdos –dieviškos meilės ugnis; kentėdamas dėl jų aš patiriu malonumą“.

Gydytojų nuomonės ddėl jo stigmų – skirtingos, vieni mano, kad jos tikros, kiti – kad tai edema, paviršinė odos liga, pažeidusi išorinius delno audinius.

Stigmatikais būna tiek vyrai, tiek moterys. Dar vienas iš senesnių įvykių – šv. Kotryna Senietė pasižymėjusi tuo, kad jautė nematomas žaizdas ant rankų ir kojų. Kiek žinoma, žaizdos jai atsirando dar nuo 6 metų amžiaus. Tai atsitiko bažnyčioje, kur jos kojas, rankas, bei šoną neva palietė 5 kraujo raudonumo spinduliai, po kurių ir atsivėrė žaizdos.

Toks stiprus ryšys tarp karšto tikėjimo, įsivaizdavimo ir stigmų atsiradimo yra aiškus įrodymas, kokia galinga įtaigos galia. Įdomus pastebėjimas – stigmos dažniau atsiranda Kristaus kentėjimo ar mirties dienomis, daugeliu atvejų per Paskutinę Vakarienę ar Kalėdas. Netgi katalikų mokslininkai – neuropsichiatrai apie stigmų tikrumą atsiliepa skeptiškai. Taigi ar stigmos ir visi kiti sunkiai paaiškinami reiškiniai egzistuoja, mokslininkai palieka teisę žmogui spręsti pačiam – tikėti ar ne!

„Žmogus miršta, ir tuo momentu , kai jo fiziniai kentėjimai pasiekia ribą , jis girdi, kaip gydytojai pripažįsta jį mirusiu. Girdi neįprastą ausiai triukšmą, kažką panašaus į garsų skambesį arba būzgimą, ir tuo pačiu metu pajunta judąs didžiuliu greičiu ilgu, tamsiu tuneliu. Po to kažkuriuo momentu pasijunta nebeturįs fizinio kūno.Netrukus jį apspinta kitų žmonių sielos, galop pasirodo šviečiančioji esybė,

iš kurios sklinda tokia meilė ir dvasinė šiluma, kokio iki šiol nebuvo sutikęs.“

Kas tai.? Sunku atsakyti. Vieni pamanytų gal tai fantazijos vaisius, kiti nepaaiškinamu reiškiniu susidomėtų. Įdomu ar tai realu, bandysime paanalizuoti.

Per penkerius metus dr. Moody ištyrė daugiau kaip šimtą atsitikimų, kai ligoniai buvo pripažinti kliniškai mirusiais, tačiau vėl buvo atgaivinti. Žmonių, pergyvenusių tokią būseną, liudijimai stebėtinai panašūs net smulkmenomis.

„Tyrimai, apie kuriuos pasakojama dr. R. Moody knygoje, įlieja naujos šviesos į nūdienį mokslą ir .patvirtina stebėjimus, kurie vienaip ar kitaip iišliko žmonijos atmintyje bent per pastaruosius du tūkstančius metų – kad yra gyvenimas po gyvenimo,“- taip parašė medicinos daktarė Elisabeth Kubler-Ross R. Moody knygos leidime.Į KĄ PANAŠI MIRTIS?

„Visi kentėjimai išblėsta”.

„Judėjau didžiuliu greičiu per juodą vakumą“.

„Tai – pajauta pilnos ramybės ir visai nebuvo baimės“.

„Atsidūriau labai tamsiame ir giliame slėnyje. Vėliau vis pagalvodavau: „Štai tik dabar suvokiu, ką reiškia Biblijos žodžiai „mirties šešėlių slėnis“. Juk aš ten buvau! Ten!“

„Po to kai sugrįžau, verkiau visą savaitę vien todėl, jog turiu vėl gyventi šiame ppasaulyje, gyventi po to, kai pabuvojau anajame“.

„Tenai man atsivėrė ištisas naujas pasaulis! Dargi pagalvojau: „Kaip praturtėjo mano protas! Kiek naujo įgijau!“

„Girdėjau balsą, sakantį man, jog turiu grįšti atgal. Ir nė kiek nebijojau.Mirimas

Žmogus miršta. Tą momentą, kai jo fiziniai kentėjimai pasiekia rribą, jis girdi, kaip gydytojai jį pripažįsta mirusiu. Girdi jis nemalonų triukšmą, itin garsų zvimbimą arba dūzgimą ir tuo pačiu metu jaučia judąs didžiuliu greičiu ilgu tuneliu. Nelauktai supranta esąs savo kūno išorėje, nors jaučia jo fizinį artumą. Mato savo kūną iš tam tikro nuotolio. Stebi jis ir gydytojų bandymus atgaivinti jo nejudantį kūną. Nors yra ištiktas emocinio šoko, jis junta tam tiktą pranašumą prieš savo – jau ne savo kūną.

Pokiek laiko jis susitaiko su mintimis apie naują būseną ir pamažu prie jos pripranta. Pastebi vėl valdąs kūną, kuris tikriausiai jam priklauso, bet šis visai kitos prigimties ir kitokių savybių negu anas, fizinis, kurį neseniai paliko. Netrukus jo laukia ir kiti svarbūs dalykai. Iš kažkur atsiranda kitų žmonių sielos, matyt, ttam, kad jį sutiktų ir jam padėtų.Pagaliau pasirodo Šviečiančioji Būtybė, iš kurios spinduliuoja tokia meilė ir dvasinė šiluma, kokios jis, mirštantysis, ligi šiol nebuvo taryręs. Šioji Būtybė, apsieidama be žodžių, pateikia jam klausimą, siūlantį įvertinti visą savo gyvenimą, ir tuo pačiu metu pro jo akis praslenka visas gyvenimas iki mažiausių smulkmenų. Vienu metu jis pasijunta besiartinąs prie kažkokio linijos, barjero ar ribos, kuri, atrodo, skiria žemiškajį pasaulį ir vėlesnyjį gyvenimą. Vis dėlto jis supranta, kad šią akimirką dar gali grįšti įį žemę, kad jo mirtis dar priešakyje. Bet grįžimui į žemę jis jau priešinasi, nes pasijunta kupinas džiaugmo, meilės ir ramybės. Tačiau, nepaisant nenoro grįšti atgal, kažkokiu būdu jis susijungia su buvusiu kūnu. Vėliau apie tai, ką matė, jautė ir pergyveno, bandys papasakoti kitiems žmonėms, bet vargiai ar pavyks. Pirmiausia, žmonių kalboje, kokią bepaimtumei, neras adekvačių žodžių bei savokų nežemiškiems reiškiniams tiksliau perteikti. Pasakotoją neretai lydės pašaipos, ironiškos pašaipėlės, ir tuomet jis užsisklęs savyje. Tačiau tai, ką pergyveno superkritiškuoju momentu paliks vėlesnem gyvenimui, koks jis bebūtų ilgas, neišdildomą pėdsaką. Ypaš tai atsilieps jo pažiūroms į mirtį ir jos santykį su gyvenimu.TAMSUS TUNELIS

Dažnai vienu metu su garso efektais žmonės pasijunta labai greitai lekią didžiuliu greičiu per kažkokią erdvę. Nusakant šitą erdvę, vartojami įvairiausi išsireiškimai.

Susipažinkime su pasakojimu, kuriame ryški tamsaus tunelio idėja.„Tai atsitiko kai buvau vos dešimties metų. Dabar jau įžengiau į 37-uosius. Oatrodo, kad viskas buvo vakar. Atmintin tas nutikimas įsirėžė be galo ryškiai, iki visų smulkmenų. Niekad, jau niekad to netamiršiu! Pavasarį taip sunkiai sirgau, jog mane paskubom atvežė į artimiausią ligoninę. Daktarai iškart griebėsi narkozės. Kodėl, nežinau, buvau per nelyg mažas. Buvo tie laikai. Kai ligoninėse dar naudojo eterį. Prie mano nosies prispaudė aštriai kvepiantį tamponą ir – DDieve! – mano širdelė liovėsi plakus. Nors ir buvau narkozej, manyje išliko kai kurie jutiminiai pojūčiai, gal kiek ir prislopinti. Pirmiausia, ką išgirdau, – pasakoju iš eils, kaip vyko, – mane pasiekė skambantis, itin ritmingas triukšmas. Po to pajudėjau ir ėmiau skrieti vis greičiau ir greičiau ilga, tamsia erdve.PRAEITIES VAIZDAI

Ši vaizdų apžvalga anaiptol neprilygsta prisiminimams. Pirmiausia – greitis, kuriuo ji pateikiama. Kokį nors atsitikimą iš savo gyvenimo prisimename chronologine tvarka, čia gi nesijaučia laiko sekos. Praėjusio gyvenimo paveikslėliai dažniausiai vyksta akimirksniu, ir žmogus juos suvokia vienu žvilgsniu. Visa tai pergyvenusieji teigia, jog praeities apžvalga trunka tik žemiškojo laiko akimirką. Visas gyvenimas per akimirką! Kai kurie pacientai pasakoja, jog į jų gyvenimo apžvalgą buvę įjungtos menkiausios, rodos, bereikšmės buvusio gyvenimo smulkmenos. Kiti gi teigė matę tik ryškiausius gyvenimo epizodus. Dar kiti pasakoja, jog po tokios išsamios apžvalgos patys pradėję prisiminti, ko niekuomet ligi tol neprisimindavę. Tad pagrįstai daugelis pasakotojų minėtąją apžiūrą apibūdino kaip Šviečiančiosios Būtybės duotąją pamoką.

Štai panašaus pobūdžio liudijimas:

„Kai pasirodė Šviesa, pirmiauia supratau, kad ji manęs klausia:„Ką gali parodyti man iš savo gyvenimo?“. Staiga priešais mane sumirgėjo vaizdai. „Kas tai?“ – nustebau, nes viskas įvyko labai netikėtai. Atsidūriau savo vaikystėje. Po to slinko metai po metų. Ir taip per visą ggyvenimą iki paskutiniųjų dienų.“SUGRĮŽIMAS

Aišku,visi žmonės, kurie pasakoja savo išgyvenimus, pergyveno sugrįžimą iš anapus. Žodžiu, sugrįžo iš kažkurio mirimo.

Beveik visi jie atsimena, kad pirmomis mirimo akimirkomis juos buvo užvaldęs beprotiškas noras nenumirti būtent tuomet, neapleisti savo kūno, arba graužatis dėl ištikusios, jų nuomone, visiškai ne laiku mirties. Vis dėlto, kai mirštantysis pasiekia mirimo stadiją, jo norai pasidaro visiškai priešingi: „Grįšti atgal? O ne!“ Anot kai kurių liudininkų, jie net bandę priešintis grįžimui į žemiškąjį gyvenimą. Būdinga, jog toks priešinimasis kyla po susitikimo su Šviečiančiąja būtybe.

Sugrįžusieji į gyvenimą didžiuliu greičiu keliuja atgal tamsiu tuneliu, kuriame buvo atsidūrę mirimo proceso pradžioje.KAIP PAPASAKOTI APIE PERGYVENTĄ MIRTĮ?

Žmonės, pergyvenę mirtį, bendrai paėmus, nė kiek neabejoja to, ką matė, realumu. Ir įvertina kaip svarbų dalyką tolesniame gyvenime.

„Visąlaik, kol buvau ne savo kūne, jaučiausi sutrikęs dėl to, kas įvyko. Gerai nesupratau savi naujos būklės. Bet kad ji reali – neabejoju. Savo kūną mačau visiškai aiškiai ir iš nuotolio. Mano sąmonė buvo taip paveikta, kad kalbos negalėjo būti apie kažkokius, kad ir nesąmoningus, prasimanymus.Mano galvoje nebuvo jokių idėjų ir jų nekilo. Paprasčiausiai nieko negalėjau sugalvoti. Tuščia, tuščia, tusčia..“

Vietoje seno, mums įskiepyto modelio daugeliui ateina naujas supratimas apie pomirtinį pasaulį. Nauju požiūriu, tas pasaulis – tai ne vienpusis teismas,

bet veikiau – atsiskleidimas, kad pats pamatytumei, kur ir kaip patobulėjai, matytumei savo klaidas ir pasiekimus.

Sielos lavinimas, meilės tobulėjimas, pažinimo plėtotė nedingsta su mirusiu kūnu. Priešingai, visa tai rutuliojasi toliau, anapus šio pasaulio būties, visa tai, ką pasiekėme, šiaip sau nepraeina. Galbūt dvasios tobulėjimas vyksta amžinai arba tam tikrą laiką, ilgesnį negu mūsų čionykštis gyvenimas. Apie tai, deja, galima tik spėlioti.Spiritizmas

1848 m. kovo 31 d. gimė spiritizmas, filosofinė teorija, labai greitai pripažinta kaip nauja religija. Viskas prasidėjo Niujorko valstijoje, Haidavile. DDžono Fokso koledže nebeliko ramybės. Pradėjo sklisti keisti garsai. Savaime atsiverdavo durys, langai. Atsirado kai kurių poltergeisto požymių. Dž. Fokso šeima stengėsi užsibarikaduoti namuose. Buvo sutvirtinti visi užraktai, tačiau naktimis vis tiek girdėjosi triukšmas. Jauniausia dukra septynmetė Kate kelis kartus pliaukštelėjo delnais, tiek pat kartų jai buvo atsakyta. “Suskaičiuok iki keturių”, – sušuko dešimtmetė Margareta. Visos seseris išgirdo keturis beldimus. Seseris nematomai dvasiai pasiūlė žaidimo taisykles: vieną kartą sudavus, reiškia “taip”, dukart – “ne”. Paaiškėjo, kad su nematoma šiame name uužmušto prekybininko dvasia buvo galima visai neblogai susišnekėti.Pasirodo, jo lavonas buvo paslėptas po grindimis. Apie tai greitai sužinojo visa Amerika. Pavyko rasti žmogaus kaulų ir plaukų. Tačiau 1904 m. lapkričio 23 d. rūsyje savaime sugriuvo mūro siena. Tarp griuvėsių buvo rrastas žmogaus skeletas ir prekybininko vežimėlis.

Taigi visos trys seserys įėjo į istoriją, mat pirmos sugebėjo užmegzti ryšį su mirusio žmogaus dvasia. Taip džinas buvo paleistas iš butelio. Spiritistų judėjimas apėmė visą Europą.

Tačiau yra ir kita šios istorijos versija.

Pasakojama, kad fermerio namuose prasidėjo keisti dalykai: tai vakarais ir nakties metu kažkas perstūminėjo baldus, tai už sienos girdėjosi keisti nepaaiškinami garsai ir pan. Kai minėtos šeimos nariai (tėvai ir trys dukros) susėsdavo prie stalo ir visi kartu padėdavo rankas, šis imdavęs judėti ir skleisti neįprastus garsus. Neilgai trukus šeimos nariai susikūrė savo „kodą“, kurio padedami pradėjo kontroliuoti paslaptingu ir nematomu padaru, kuris „pasakė“, jog yra kažkada gyvenusio ir nužudyto žmogaus dvasia. Per visą miestelį nuskriejo gandas, kad seserys Foks turi mmediumo sugebėjimų ir kad įmanoma bendrauti su mirusiųjų dvasiomis. Daugeliui spiritizmas buvo pomirtinio gyvenimo „mokslinis įrodymas“. Po 30 metų seserys prisipažino, jog pačios kojomis stuksendavo į stalą, bet iki to laiko Amerikoje atsirado dešimtys tūkstančių, tokių „mediumu“, savo seansuose stulbinančių žmones judančiais stalais, kėdėmis, skraidančiais po kambarį daiktais ir neįprastais garsais, o spiritizmas palengva išplito ir už vandenyno. Mediumai demonstruodavo įvairiausias savo galias – nuo aiškiaregystės iki telekinezės ir telepatijos. Visi veiksmai, kurių tik būdavo imamasi išaiškinant apgavikus, taip ir nnesusilaukė reikiamo dėmesio.

Nors 1848 – ieji laikomi oficialiais spiritizmo pradžios metais, tai nėra naujas reiškinys. PVZ. Garsus rusų rašytojas Puškinas rašė 1833 m. rugsėjo 17-ją: „Mieste kalbama apie keistus dalykus, kad viename iš namų baldai savaime juda ir šokinėja. Vienas iš šeimos atvežė šventiką, tačiau šiam besimeldžiant kėdės ir stalai nenorom judėjo vietoje. Apie tai sklinda įvairios kalbos.“

XX a. Smetoninėje Lietuvoje spiritizmas ypač populiarus tapo Kaune. Dažniausiai buvo kviečiama Napoleono dvasia. Būdavo pageidaujančių pasikalbėti ir su Vytauto Didžiojo siela.

Prieš dešimt metų spiritizmas vėl atgijo Lietuvoje. Tam pasitarnavo televizijos laida, kurioje trys mergaitės, naudodamos adatėles, išsikviesdavo dvasias. Adatėlė įkaitinama žvakės liepsnoje – piktoms dvasioms atbaidyti. Adatėlė, pajutusi kūno virpesius, sustoja ties kuria nors abėcėlės raide. Iš pradžių sudarinėjami žodžiai. “Prisimenu ateinu pas studentus, o visur dega žvakės”, – pasakoja Vytautas Kazlauskas, -“vėliau visa tai aprašiau savo knygutėje “Mirties valanda žinoma”. Vienai mergaitei magėjo, ar įvyks jos vestuvės. Adata, bėgdama raidynu, stabtelėjo ties raide T. Draugės užrašinėjo. Atsakymas buvo “taip”. Kitas klausimas buvo toks: kelintais metais jos įvyks? Atsakymas: po trijų metų. Spiritizmo esmė yra jautrumas. Lengviausiai atsiliepia tos dvasios, kurios gyvena žemutiniuose astralo sluoksniuose. Tai pelkės dvasia, nusikaltėlių buveinė. Be to ten. bendrauja piktoji dvasia. Ji linkusi maitintis jaunų mergaičių eenergija. Apie tai išsamiai aprašoma knygoje “Pokalbiai su mirusiaisiais’. Eiti į mirusiųjų pasaulį gali tik mokslininkas, didelės erudicijos, atitinkamai pasiruošęs. Reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje spiritizmo epidemija praėjo. “Spiritizmu niekada neužsiiminėjau. Man nereikalingi jokie beldimai, adatėlės. Sugebu tiesiogiai bendrauti su mirusiųjų pasauliu, remiuosi Didžiuoju Meilės Įstatymu.

Spiritizmas pritraukė nemažai žymių mokslininkų – tai ir Čarlzo Darvino kolega ir bendramintis Alfredas Raselas Volesas (A. Russel Wales 1903 m. ), fizikas Viljamas Kruksas (William Crookes, 1832-1916) atrado talio elementą, išrado radiometrą ir daugelis kitų žinomų žmonių. Engelsas savo straipsnyje „Gamtotyra dvasių pasaulyje“ kritikavo mokslininkus, susižavėjusius spiritizmu. Apie V. Kruksą jis rašė: „Bandydamas spiritistinius reiškinius tirti, jis galėjo pasiimti pagrindinį prietaisą – skeptišką ir kritinį mąstymą“. Perspektyvus rusų mokslininkas D. I. Mendelejevas Peterburgo fizikų organizacijai pasiūlė sudaryti specialią komisiją ir ištirti šį reiškinį. „Atėjo laikas,- rašė Mendelejevas,- atkreipti dėmesį į populiarėjančius spiritizmo seansus tiek šeimos rate, tiek mokslininkų gretose. Spiritizmo seansai, pašnekesiai su dvasiomis – visa tai gresia misticizmo paplitimu, galinčiu ne vieną atitraukti nuo ligiško mąstymo ir sustiprinti tikėjimą prietarais savo formuojamomis hipotezėmis apie dvasias, neva apsireiškiančias gyvųjų pasaulyje“. Iš mokslininkų buvo sudaryta komisija ir dalyvauti eksperimentuose pakviesti išgarsėję Rusijoje ir už jos ribų mediumai. Seansu metu buvo siekiama išvengti misticizmo, tad pagal MMendelejevo projektą, buvo sukurtas manometrinis stalas, kuris tiksliai registravo kiekvieno dalyvio mažiausią prisilietimą prie jo – šitaip buvo atskleista mediumų paslaptis.

Komisija publikavo pareiškimą, kuris baigėsi išvada: „Spiritistinis seansas vyksta dėl nesąmoningų judesių arba dėl suplanuotos apgavystės – spiritistinis mokymas yra tiesiog prietaras“.

Viena iš priežasčių, kodėl didelė žmonių dalis tiki aukštesnių dvasių egzistavimu yra seansu metu suklaidinami tariamų „mediumų“.Ir taip pat nežinojimas, kokiu būdu dvasios „pateikia“ atsakymus.Norint įsitikinti, galima atlikti tokį bandymą. Paimkite siūlą ir prie jo galo pririškite lengvą svarelį – gausis savotiška švytuoklė. Paimkite už laisvojo siūlo galo ir įtemptai mąstykite apie kokį nors judesį, galvokite apie švytuoklės pasisukimą laikrodžio rodyklės kryptimi ir jūs pamatysite, kad svarelis pasisuks ta kryptimi, apie kurią galvojate. Šis reiškinys buvo žinomas dar senovės romėnams, kurie juo pasinaudodavo būrimų metu prie puodelio, kurio pakraštyje buvo surašomos raidės, buriantysis laikydavo virš jo siūlą su pririštu žiedu. Nejučia siūlas su žiedu pradėdavo siūbuoti ir sustodavo prie atitinkamų raidžių, iš kurių pamažu susidarydavo žodžiai – atsakymai į būrėjo pateiktą klausimą.

Tai nėra šiuolaikiniam mokslui nežinomas psichofiziologinis metodas, nes psichologijoje jis yra gavęs ideomotorinio akto pavadinimą. Dar prieš 100 metų mokslininkas I. M. Sečenovas padarė išvadą, kad jutimo refleksas, daugiau ar mažiau pristabdytas judesių sferoje. Kitaip mąstydami mes galvojame,

jog jei nenorime, savo minčių nepalydime nematomais veiksmais (gestais, mimika), tačiau tai nereiškia, kad tų veiksmų nėra iš viso. Jie visada yra, tik tokie nežymūs, kad jų patys nepastebime.

Pvz., jei mes pagalvojame, kad sugniaužiame pirštus, smegenys į atitinkamus rankos raumenis siunčia nervinį impulsą (signalą),nežymius raumenų įsitempimo pokyčius, kurių žmogus nepastebi. Kad ir kokie jie būtų nežymūs, jų pakanka, kad priverstų judėti adresatą (žiedą ar pan. ) spiritizmo seanso metu.

Jei seanse dalyvauja savo ideomotorines galimybes išlavinęs žmogus, įmanomi ne tik adatos, bbet ir stambesnių objektų pajudinimai. Galimas daiktas, tai vienas iš šaltinių, įtakojančių tikėjimą mistiniais reiškiniais. Ši pasąmoninga veikla, .charakteringa tuo, kad nepastebima išoriškai, pats žmogus negali būti atsakingas.Egzorcizmas

Medicininės pažangos dėka yra mažiau tikinčiųjų „piktosios dvasios įsikūnijimu į žmogų“. Krikščionių tikėjimas velnio išvarymu, yra šiuolaikinis reiškinys.

Testamente galima surasti vietų, kuriose pasakojama, kaip Kristus išvijęs demonus, užvaldžiusius jų kūnus. Kad ir evangelijoje penktame skyriuje rašoma, kad Kristus išvijęs demoną: „Šventykloje buvo žmogus, apsėstas blogio jėgos“. Kristus išvijęs jį sakydamas: „Nutilk ir palik bblogio dvasia garsiai rėkdama žmogaus kūną“. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad panašūs pasakojimai gali sukelti įspūdį apie tokių atvejų skaitlingumą, be to izraelitai bet kokias tuometine medicina nepaaiškinamas ligas vadino „apsėdimais“.

Viduramžiais „velnio apsėdimas“buvo toks paplitęs reiškinys, jog sudarė psichinę epidemiją.Tipišku ppavyzdžiu galima laikyti vienuoles iš Loudun miesto Prancūzijoje. Nors ir po šiai dienai nežinoma jų pamišimo priežastis, psichiatrijos profesorius V. P. Osipovas iškėlė tokią versiją: „Aristokratei Žanai de Belfil, vienai iš vienuolyno vienuolių, naktimis pradėjo vaidentis ne per seniausiai mirusio vienuolyno prižiūrėtojo dvasia. Pastarasis neatstojo nuo vienuolės begėdiškai glamonėdamas ir kalbėdamas jai nešvankybes.Po to, kai nukentėjusioji savo nelaimes papasakojo seserims vienuolėms, „velnio apsėdimas“ įgavo masinės erotinės epidemijos pobūdį. Erotinė ekstazė neapleido vienuolių nei dieną nei naktį, visi kalbėjo apie santykius tiek su demonais, tiek su angelais.Moterys rangėsi pasibaisėtinose konvulsijose, rangėsi, ropojo keturpėsčios, lojo, miaukė ir pan., tuo gąsdindamos aplinkinius. Konvulsijų metu šaukdavo demonus, kurie jas neva užvaldę, taip vardus tų, kurie jas tai demonais „užleido“.Bažnytininkai demonus bandė išvaryti užkeikimais, taip bbuvo išaiškintas, suimtas ir sudegintas ant laužo tariamas raganius.

Egzorcizmas praktikuojamas ir po šiai dienai. Keletas nutikimų, kuriuos aprašė užsienio spauda, kai velnio išvarymo ritualai baigdavosi tragedijomis.

1974 m. vasarį Deilisitty mieste (JAV) vietinis kunigas Karlas Petatliko egzorcizmo ritualu bandė išvyti demoną, neva „apsėdusį trijų asmenų (vyro, žmonos ir dviejų metų vaiko) šeimą.

1976 m. ekzorcizmo auka tapo Birceburgo universiteto studentė Aneliza Michel. Ritualą atliko pastorius Arnoldas Rencu,. Mergina buvo marinama badu, jai po keliais padėti viniai neleisdavo užmigti, kol šioji pasimirė.Pastorius vėliau ttik apramino merginos tėvus, kad „nuo velnio jėgos apsivaliusi jos siela nusipelnė aukščiausiojo sosto“.

1995 m. San Franciske „egzorcistai“ mirtinai sumušė moterį, bandydami išvaryti iš jos demonus.

2001 m. Naujojoje Zelandijoje mirė mirtinai bažnytininkų sumušta moteris Džoana Li, taip pat po nesėkmingo bandymo iš jos išvaryti „demonus“.

Daugelis senovinių kultūrų turėjo blogio dvasių išvarymo ceremonijas, tačiau ir po šiai dienai Katalikų Bažnyčia tiki velnio „apsėdimu“ ir savo tarpe ruošia egzorcistus. Kad išvyti žmones apsėdusius demonus, naudojami specialūs nusistovėję bažnytiniai ritualai (iš viso 27 punktai), kurių metu kalbamos Dievo, arba kitų jėgų, kurioms tie demonai paklūsta, vardu maldos, užkeikimai, tariami specialūs šventi žodžiai ar vardai, gali būti panaudojamas šventintas vanduo, relikvijos, nukryžiuotojo simbolis.Egzorcizmą praktikuoja ne tik katalikai, bet ir protestantai. Pagal Michael Kuneo, yra apie 500 – 600 įvairiausių evangeliškų įstaigų, atliekančių šiuos ritualus.

Daugelį žmonių suklaidina vadinamieji „apsėstųjų požymiai“, kai žmogus raitosi, jį tąso konvulsijos, jis rėkia, staugia ir pan. Dar psichiatras V. M. Bechterevas rašė, kad „visi iki šiol atlikti stebėjimai rodo, kad tai būsena būdinga isteriško charakterio žmonėms“. Apie patofiziologinį mechanizmą rašė ir akademikas I. P. Pavlovas. Savo ilgamečiuose stebėjimuose jis nustatė, kad esant įgimtai silpnojo tipo nervinei sistemai yra jautrumas stipresniems afektams (audringa trumpalaikė emocija, pvz. Išsigandus išsivysto tam tikri procesai iiš kurių ilgainiui ir išsirutulioja aukštesni simptomai – konvu.lsiniai priepuoliai ir kitos afektinės reakcijos. Vien histerijos išsivystymui reikalingos tam tikros sąlygos, tokios kaip psichinis žmogaus išsekimas ir kita. Viduramžių moteris prie to buvo pratinama, kad pernelyg sunkus fizinis darbas, ankstyva motinystė ir beteisiškumas yra įgimtas.ŽMONIŲ GALIOS

Yra žmonių turinčių tam tikrų antgamtinių galių. Tas galias galima priskirti nežmonškoms jėgoms arba būtybėms, tai yra neišaiškintas ginčių klausimas, kiris sunkiai išsprendžiamas moksliškai. Taigi daugeliui kyla klausimas ar tie paranormalūs reiškiniai yra ištikrųjų realūs? O gal tai tiesiog gerai apgalvoti triukai,tų kurie yra gerai įvaldę iliuzijų ir fokusų meną. Tokių individų skaičius, kuriose slypi tokios nepaprastos galios yra, palyginti, labai nedidelis.

Šiuolaikinė visuomenė pastaraisiai dešimtmečiais pradėjo labiau vertinti tokius žmones, o ne smerkti juos ir nevadinti pamišeliais.

Mes aprašėme keletą tokių reiškinių, pavyzdžiui tokių kaip: daiktų judėjimas be palietimo arba žmonių kūno pakilimas ore.LEVITACIJA

Levitacija yra psichokinezės (PK) reiškinys, kai objektai, žmonės ar gyvūnai pakyla į orą nenaudojant jokių regimų priemonių. Jis nutikdavo mediumams, šamanams, pakliuvusiems į transo būseną, mistinių „paėmimų“ metu, demonų apsėstiems. Kartais levitacijos reiškinys pasireiškia spontaniškai, nors spiritualistai ir magai teigia galį jį valdyti. Dažnai levitacijos reiškinį lydėdavo poltergeistas.

Keistas Bažnyčios požiūris į levitaciją (skraidymą ore) dviprasmis. Įprasta ją laikyti velnio išmislu (Viduramžais ir RRenesanso laikotarpiu – blogio apraiška sukeliama raganų, fėjų, vaiduoklių ir demonų). Bet neneigiama, kad skraidė šventieji ir tas reiškinys buvo gana paplitęs.FAKYRAI

Pasaulyje yra žmonių vadinančiu save fakyrais. Jie vaikšto per nuogus kardus, deginti save ugnimi, skaityti žmonių mintis, mintinai skaičiuoja greičiau greičiau už kompiuterį. Tokie žmonės dažniausiai stebina ir džiugina žiūrovus. Fakyrą mes galime pamatyti kokio nors cirko pasirodyme, bet tokie artistų numeriai – ne triukai, o rezervinių žmogaus galimybių demonstravimas. Daugelis fakyrų yra vyrai, nes sunku patikėti, kad tai geba daryti ir moterys. Tai nėra išskirtiniai žmonės. Mes visi turime didelių sugebėjimų, tik jie yra neišvystytiir mes nemokame juos valdyti ir naudotis jais.

Tačiau kiekvienas nori būti nejautrus skausmui, išsiugdyti kolosalią atmintį, įgyti kitų neeilinių sugebėjimų. Ir jau atsirado nemažai drasuolių meginančių tapti fakyrais.TELEKINEZIJA

Telekinezija – tai daiktų jūdėjimas, nieko bendro neturintis su pašalinio žmogaus matomų paprastų fizinių jėgų veikimų. Tokie fenomenai liečia tiek mažus daiktus tiek labai didelius ir net sunkius. Tie daiktai įpatingu būdu pajuda tam tikrais keliais, kuriais dėl fizinio veikimo jie negalėtų pajudėti. Presas nuo stalo gali pavyzdžiui, pirmiausia pakilti stačiai aukštyn, paskui išsilaikydamas vienoje vietoje aukštumopje lenktu arba kampuotu keliu, nutolti į kambario kampą. Tkie judesiai atrodo lyg jie būtų atliekami žmogaus ranka, kuri paėmusi daiktą

nešioja kambaryje, o tuo tarpu pats žmogus lieka nematomas. Tai yra atstumimo ir pritraukimo galia, kuri paaiškinama dar neišaiškintomis žmogaus organizmo ypatybėmis.BILDUKAI

Kodėl palėpėje bilda?

Tarptautinis bilduko pavadinimas poltergeist yra vokiškos kilmės ir reiškia “triukšmingą dvasią”, dėl jo tradicinio pasireiškimo bildėjimais, braškėjimais, trankymuisi. Taip ar ne, tai yra dvasios ar kažko iki šiol nenustatyto reakcija į kažkieno protą ar jausmų būsena įpainiojant “mokslui žinomas” energijos formas. Kas slepiasi už reiškinių, kai juda baldai, skraido ar savaime užsidega daiktai, pranyksta ar liejasi vvanduo. Lankstomi geležiniai daiktai, skilinėja veidrodžiai? Labiausiai stebina poveikis elektros įrangai ir elektroniniams prietaisams: savaime įsijungia ir išsijungia arba kartojasi telefono skambučiai, kompiuteriai pradeda vykdyti programas, kurios juose nebuvo įdiegtos ir pateikia duomenis, kuri kitokiais būdais nėra prieinama. Į klausimą, iš kur bildukai atsiranda, tikras atsakymas lieka paslaptis. Tiesa yra ta, kad niekas nežino kaip bildukai veikia, arba kodėl vienas žmogus su jais susijęs, tuo tarpu kitas, galbūt patiriantis tokius pat stresus ir turintis tokių pat problemų, nėra susijęs. Ir nniekas nežino, ar jo poveikis priklauso tiesiai nuo individualumo, ar paveiktas asmuo iškviečia (ar “atšaukia”) kitą būtybę, kuri daro šunybes savo ar jos interesais. Pripažindami pačių nenusimanymą šiais klausimais, psichikos tyrinėtojai aprašytiems bildukų atvejiems dabar naudoja neutralų terminą, kurio bijo ddantys, – “repetityvi savaiminė psikokinezė” (RSPK). Išvertus, tai reiškia, kad fiziniai poveikiai dažniausiai atsiranda dėl psichinės priežasties ir betičinės intencijos iš kieno nors pusės.

Literatūrą apie bilduko invazijas skaitome kaip groteską apie niekingiausius, smulkiausius ir piktdžiugiškiausius veiksmus, kokius tik gali sumanyti keršto pagautas žmogaus protas. Atrodo, kad įniršis – varantis iš proto, kankinantis, griaunantis, lyg į kampą įvaryto žvėries – tai bilduko klestėjimas. Bet kartais jie gali būti švelnūs.

Tipiškas bildukas mėto daiktus, bilda naktį, jei nieko nėra, slepia kasdieninius daiktus ir (tomis dienomis, kai nieko namie nėra) išdarinėja triukus su telefonu, televizoriumi ir vaizdo grotuvu. Kartais jis žaidžia su ugnimi. Įvairovė šunybių, kurias bildukai sugeba iškrėsti, yra tokia didelė, kad faktiškai yra sakoma teisybė, kad nevienas atvejis nėra panašus į kkitą. Tarp kitų keistų dalykų, bildukų bauginančiame repertuare yra aportai – daiktų pasirodymas iš niekur, daiktų judėjimas – daiktai juda dėl nežinomų priežasčių iš vienos vietos į kitą kartais per kietas sienas ar uždarytas duris, staiga atsiranda nepaaiškinamas šaltis, balsai iš niekur, žmonių ir daiktų kilnojimas ir nemalonūs kvapai nežinia iš kur.

Bilduko aktyvumas dažnai yra sukoncentruotas į paauglius, ypač jų lytinės brandos metu. Kai kurie žmonės nepergyvena sumaišties tuo metu, o kai kuriais atvejais vidinis sutrikimas išsilieja į išorinį ppasaulį – kartais sukeldamas kančias tiems, kurie yra betarpiškai arti. Bet jokiu būdu visi bildukai negali būti paaiškinti (tiek, kiek jie iš viso gali būti paaiškinti) buvimu pasiekusių lytinę brandą vaikų ypač, kai aplink nėra į ką parodyti pirštu.

Tačiau yra pakankamai užrašytų atvejų, kad tam tikros rūšies lytiniai sutrikimai dažnai sudaro bildukų invazijos pamatą.Yra bildukų kurie yra linkę mėgautis seksu.

“Vieną vakarą 1979 m. viešbučio šeimininkė maudėsi savo vonios kambaryje, kai pajuto, kad ranka glosto jos užpakalį. Ji pagalvojo,kad tai jos vyras, ir nepriežtaravo. Tik tai atsisuko ir pamatė, kad vonios kambario durys uždarytos ir nieko už jos nugaros nėra, jai pradėjo šiauštis plaukai. Tik norėdama isitikinti, ar neišdarinėjo triukus jos vyras, ji nuėjo jo ieškoti. O jos vyras visa laiką buvo viešbučio restorane”.

Kiti bildukai aiškiai tam nepritaria. Ką jie daro vienu ar kitu atveju, gali gerai atspindėti tų, kurie su jais susiję, sąmoningi ar nesąmoningi veiksmai, žavėjimasis arba stiprių norų protrūkiai, ašaros ar net stiprūs,netikėti jausmų pasikeitimai.

Visą tai gali atskleisti vedybinės naktys, o nepatyrusiems bet kokiu atveju gali būt.i kraštutinės įtampos laikas. Šiuo atveu prie visa to pridėkite jauną, vos 17 metų amžiaus nuotaką ir būtą, kuris jai buvo naujas, ir tereikia, jog kažkas keista jame atsitiktų, kad sugadintų vvedybinio gyvenimo pirmuosius džiaugsmus. Jaunavedžiams sugulus į lovą. Nuotaka staiga apėmė neramus jausmas, kad jie yra ne vieni. Tada vyras pajuto, kaip kažkas sugriebė jį už gerklės ir traukė jį iš lovos stengdamasis uždusinti. Bet kambaryje daugiau nieko nebuvo, išskyrus sutuoktinių porą. Visos meilės džiaugsmas išgaravo.

Kai kuriais seksualinio pobūdžio vaidenimosi atvejais yra sunku nustatyti, kas veikia, – ar kokios nors rūšies bildukas, ar koks kitas vaiduoklis. Kai supanti aplinka yra municipaliteto namas, galima sutikti su įtarimu, kad veikia tikri ar įsivaizduojami bildukai, bet yra ir kiti faktoriai, kurie taip pat sukelia tam tikras įtampas. Bet atvejo simptomai gali tik pakeisti vieną nežinomą kitu.

Į bildukus reikia žiūrėti kaip į prispaustos į kampą žmogiškos dvasios pasireiškimą, kai jo individualumas yra pavojuje. Daugelis vaikų fizinius ir emocinius lytinio brendimo meto pasikeitimus sutinka kaip įvykį, kaip pasididžiavimo šaltinį, kiti į tai gali žiūrėti kaip į pavojų, gąsdinantį vaikystės paprastumo praradimų, kartais kaip į keliantį nerimą, dažnai nešvarios, agresyvios nežinomybės ir atsakomybės reiškinį. Jei vaikas tuo metu jaučia abejotiną seksualinį susidomėjimo tėvais, broliais ar seserimis, tai tas visas audringas procesas bus dar mažiau pageidaujamas.

Asmenybės krizę išgyvena ne tik vaikai. Suaugusieji gali jaustis apgauti, prislėgti darbo arba santykio su bendradarbiais; vyras dėl kokios nors ppriežasties kenčiantis impotenciją, gali jausti tiesioginę žodžio prasme iškastruotas. Depresija nėra išimtinė nei paauglių ypatybė nei bildukų. Daugeliu atveju tyrinėtojams yra sunku nustatyti bildukų išpuolių priežastis, nes jie patys negali atsidurti tuose sąlygose, kurios leistų pažinti asmeninio ar šeiminio gyvenimo intymias detalias, o tie, kurie su tuo susiję, gėdijasi arba bijo atskleisti jas bet kam, tuo labiau paliginti nepažįstamiems žmonėms.

Maždaug čia paprastai ir suskamba prieštaravimai iš skeptiko lūpų. Bet, šaukia jie, jie visa tai yra tiesa, kodėl mes ne visi, ištikus stresui, sukeliame bildukus?

Temperamentas, polinkiai, talentas, supanti aplinka, paveldėjimas – su tuo gali būti susijusios visos šios priežastys arba kai kurios iš jų. Kai kurie žmonės turi karštą būdą, kiti – šventųjų kantrybė. Vieni žmonės atsikrato savo įtampos, keblios padėties ar įniršio žaizdami sviediniu, klausydamiesi senų “Gongo” albumų. Kai kas tampa komikais. Kai kas kuria bildukus.PASIŪLYMAI. ATEITIES VIZIJA.

Mūsų problema yra: ar žmogus tiki nepaiškinamais reiškiniais, ar žmogus teigiantis, kad „turi galių“ tik mulkina kitus ar nori jiems padėti nepasiklysti tuose nepaaiškinamų reiškinių labirintuose? Taip pat kyla klausimas ar visuomenė priima, vertina žmones vadinančius save ekstrasensais, aiškiaregiais, ar tie žmonės iš visuomenės rato yra išstumiami, o gal net smerkiami? Manome problema yra ta, kad žmogus nepasitiki tais žmonėmis kurie užsiiminėja parapsichologija,

o gal tiesiog trūksta informacijos. Žmogus, vadinantis save parapsichologu, turėtų įgyti kitų žmonių pasitikėjimą. Toks abipusis bendradarbiavimas turėtų duoti teigiamų rezultatų.

Konkrečius atsakymus į mūsų iškeltą problemą, manome, pateiks ateities mokslas. Išvardinome tik kai kurias Pasaulio, kuriame „galėtų egzistuoti“ parapsichologiniai reiškiniai, hipotetinės savybės. Jų yra kur kas daugiau, jas visas reikėtų detalizuoti, paaiškinti, pagrįsti. Deja, to padaryti neleidžia mūsų projekto apimtis. Todėl tik dar syk pakartosime – jau bręsta ne tik nuojauta, bet ir supratimas, kad artėja nauja revoliucija moksle iir Pasaulio supratime, o gal ši revoliucija jau prasidėjo. Daug kas tame, ką vadiname parapsichologija, pasirodys esant netikra, mitologiška, tačiau kita vertus, mūsų mintys ir žvilgsnis nukrypsta į ateities mokslą, kuris daug ką paaiškins..ANKETOS DUOMENŲ ANALIZĖ

Ruošdami projektą, mes paruošėm anketas ir padarėm apklausą. Mūsų apklaustųjų vidutinis amžius buvo 20 metų.

Apklausos rezultatai yra tokie: 73% visų apklaustųjų tiki paranormaliais reiškiniais, o 20% ne ir 7% niekada apie tai negalvojo; iš moterų 75% tiki, 15% netiki, 10% neturi nuomonės. Iš vyrų – 770% tiki ir 30% netiki. Su paranormaliais reiškiniais yra susidūrę 27% visų apklaustųjų ir 73% nesusidūrė iš susidūrusiųjų 25% moterų ir 30% vyrų, o iš nesusidūrusių 70% vyru ir 75% moterų.

Iš visų apklaustųjų 40% teigiamai vertina žmones, kurie užsiima pparapsichologija ir tik 13% vertina neigiamai, o kiti 47% visai neturi nuomonės. Teigiamai vertinančių moterų ir vyrų skaičius yra vienodas – 40%, bet neigiamai vertina 15% moterų, 10% vyrų; 45% moterų ir 50% vyrų neturi nuomonės.

Visų apklaustųjų tikinčių, kitų žmonių galiomis gydyti ir nuspėti ateitį ir t. t. yra 66% ir netikinčių 34%. Tikinčių moterų yra 80%, o vyrų 40%; netikinčių moterų 20%, vyrų 60%.

30% visų apklaustųjų teko lankytis pas ekstrasensą iš jų 10% moterų ir 10% vyrų.

Lietuvoje yra atidaryta Parapsichologijos Akademija, apie ją girdėjo 17% visų apklaustųjų ir 83% negirdėjo. Moterų girdėjo 20%, 80% – negirdėjo. Vyrų žinančių apie Akademiją yra 10%, o nežinančių – 90%.

30% visų apklaustųjų tiki, kad informacija apie žmogų slypi jo delne, 23% netiki ttuo, 20% neturi nuomonės ir 37% pasirinko kitą savo atsakymą. Iš moterų 30% tiki, 20% netiki, 15% neturi nuomonės, o 35% parašė savo atsakymą. 30% vyrų netiki ir 30% neturi nuomonės, 40% pasirinko savo atsakymą.

20% žmonių tiki pranašyste ir galvoja, kad tai yra tikra tiesa, 17% mano, kad yra žmonių mulkinimas, iš tikinčių pranašyste yra 20% moterų ir 20% vyrų. Moterų manančių, kad pranašystė tai žmonių milkinimas 25%, vyrų 20%.

Apie klinikinę mirti žino nemažai žmonių ir 83% mūsų apklaustųjų mano, kkad tai yra tikra tiesa, 4% mano, kad tai žmonių vaizduotė. Kad tai yra tikra tiesa mano 85% moterų, 80% vyrų. 10% vyrų galvoja, kad tai yra žmonių vaizduotė, o taip manančių moterų nėra.

Asmenų tikinčių, kad velnias gali įsikūnyti į kitą žmogų yra 27%, 50% tuo netiki ir 23% galvoja, kad gali tik kartais, iš moterų yra 25% tikinčiųjų velnio įsikūnyjimu, 55% netiki ir 20% pasirinko atsakymą kartais. 30% vyrų atsakė taip: 40% ne ir 30% kartais.

Žmonių tikinčių dvasiomis, bildukais ir t.t. yra 43%, iš visų apklaustųjų 27% netiki jais ir 30% tiki, bet kartais. Iš moterų tiki 55% o vyrų tik 20% netiki 20% moterų ir 40% vyrų. Kartais tiki 25% moterų ir 40% vyrų.

10% apklaustųjų buvo susidurę su bildukais ar dvasiomis 90% ne. Moterų ir vyrų skaičius yra vienodas: 10% susidurusių ir 90% ne.IŠVADOS

Iš apklausos rezultatų mes išsiaaškinome, kad didesnė dalis apklaustųjų tiki dvasiomis, bildukais ir paranormaliais reiškiniais, ir mažiau negu puse iš jų yra su jais susidurę. Apklausa parodė, kad maža dalis (13%) neigiamai vertina žmones, užsiimančius parapsichologija. Didžioji jų dalis tiesiog neturi nuomonės jiems tai yra neaktuali tema. Kai kurie iš mūsų apklaustųjų kreipėsi pas ekstrasensus, tai reiškia, kad ieškojo atsakymus į savo klausimus,tikėdami tų žžmonių galiomis.

Žmonės neišsigando anketos klausymų apie, o atvirkščiai netgi susidomėjo tomis temomis.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2003. 72 p.

2. MOODY Raymond A.. Gyvenimas po mirties. Vilnius, 1991.

3. KANIŠAUSKAS, Saulius. Parapsichologija. Vilnius, 1991.

4. ZYBKOVECAS V. Apie juodąją ir baltąją magiją. Vilnius – 1965

5. „Lietuvos žinios“ 1999, kovo 2, 16, 23, 30.

6. „Psichologija Tau“ 2000, Nr 6 p. 54-55

7. GRUNEWALD Fr. Mediumizmas. Vilnius 1991

8. „Moteris“ 1993 sausio, balandžio; 1994 kovo, spalio;

9. KLIZOVSKIS A. Psichinė energija. Vilnius, 1991

10. www.lizdas.lt

11. www.google.lt

12. www.parapsichologija.lt

13. Sensacijų ir paslapčių enciklopedija. Mislingi reiškiniai. Trifūnas, 1997.ŽODYNĖLIS

PARAPSICHOLOGIJA – tyrimų sritis, kurios objektas yra spėjamai egzistuojantis gyvo organizmo (dažniausiai žmogaus) sugebėjimas perduoti arba priimti informaciją be žinomų jutimo organų ir paveikti išorinius fiziologinius objektus be raumenų jėgos. Šis sugebėjimas aiškinamas ypatingais psichiniais procesais, smegenų energijos rūšimis, elektromagnetinių organizmų laukų kaip ryšio ir informacijos perdavimo priemone. Fizinis ir fiziologinis šių reiškinių pagrindas mokslo neišaiškintas. Parapsichologiniai reiškiniai skirstomi į ekstrasensorinio suvokimo ir parapsichinio poveikio išoriniams fiziniams objektams reiškinius.

TELEPATIJA – tai minčių perdavimas, priėmimas per atstumą, kai žinoma, kas vyksta su tuo žmogumi ir kontaktuojama, tai psichinė būsena, peržengianti įprastas žmogaus diapazono ribas.

SPIRITUALIZMAS – tai tikėjimas, kad žmonių sielos po mirties gali bendrauti su gyvaisiais. Pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio “spiritus”-dvasia. Levitacija yra psichokinezės (PK) reiškinys, kai objektai, žmonės aar gyvūnai pakyla į orą nenaudojant jokių regimų priemonių. Jis nutikdavo mediumams, šamanams, pakliuvusiems į transo būseną, mistinių „paėmimų“ metu, demonų apsėstiems. Kartais levitacijos reiškinys pasireiškia spontaniškai, nors spiritualistai ir magai teigia galį jį valdyti. Dažnai levitacijos reiškinį lydėdavo poltergeistas.

EGSORCIZMAS – blogio dvasių išvarymas iš žmonių, vietų, kur jie yra įsikūniję.Pats posakis yra kilęs iš graikiško žodžio „exorkizein“, kas išvertus reiškia „nelabos jėgos išvarymas“.

LEVITACIJA – psichokinezės (PK) reiškinys, kai objektai, žmonės ar gyvūnai pakyla į orą nenaudojant jokių regimų priemonių. Jis nutikdavo mediumams, šamanams, pakliuvusiems į transo būseną, mistinių „paėmimų“ metu, demonų apsėstiems. Kartais levitacijos reiškinys pasireiškia spontaniškai, nors spiritualistai ir magai teigia galį jį valdyti. Dažnai levitacijos reiškinį lydėdavo poltergeistas.

MEDIUMAS – asmuo užvaldytas mirusiojo dvasios ar dievybės ir praradęs individualų identiškumą, skelbiantis tai, ką liepia jį apsėdusi dvasia

EKSTRASENSAS – asmuo turintis neįprasto nejutiminio suvokimo gebėjimų: gali regėti aurą, turi telepatijos, aiškiaregystės, paranaormalios diagnostikos gebėjimų.

EKSTRASENSORINIS – nepriklausantis nuo pojūčių, pojūčiais nesuvokiamas.

KANONIZAVIMAS – oficialus aktas, kuriuo katalikų ir stačiatikių bažnyčia pripažįsta mirusį asmenį šventuoju

BILOKACIJA – XIXa. socialogijos, kryptis, visuomeninius procesus aiškinant biologijos dėsniais.

ANKETA

Į klausimus prašome atsakyti nuoširdžiai, pasirinkdami tik vieną iš galimų atsakymų

1 Ar tikite, kad paranormalūs reiškiniai egzistuoja?

• Taip

• Ne

• Niekada apie tai negalvojau

2 Ar esate su jais susidūrę?

• Taip

• Ne

3 Kaip vertinate žmones, kurie

užsiima parapsichologija ?

• Teigiamai

• Neigiamai

• Neturiu nuomonės

4 Ar tikite, kad yra žmonių, turinčių ypatingų galių gydyti, nuspėti kito žmogaus ateitį ir t.t.?

• Taip

• Ne

5 Ar teko kada nors lankytis pas ekstrasensus ?

• Taip

• Ne

6 Ar ką nors žinote apie Parapsichologijos Akademiją?

• Taip

• Ne

7 Ar tikite, kad informacija apie žmogų slypi jo delne?

• Taip

• Ne

• Neturiu nuomonės

• Kita…….

8 Jūsų nuomone, pranašystė tai…?

• Žmonių mulkinimas

• Tikra tiesa

• Neturiu nuomonės

• Kita ……

9 Klinikinė mirtis tai…?

• Žmonių vaizduotė

• Tikra tiesa

• Neturiu nuomonės

• Kita…….

10 Ar tikite, kad velnias gali įsikūnyti į kitą žmogų?

• Taip

• Ne

• Kartais

11 Ar tikite dvasiomis, bildukais ir t. t.?

• Taip

• Ne

• Kartais

12 Ar teko su jais susidurti?

• Taip

• Ne

• Kartais

13 Jūsų amžius

• …

14 Jūsų llytis

• Vyras Dekojame už atsakymus

• Moteris Vilniaus Kolegijos Ekonomikos fakulteto I kurso studentės

Anketos duomenų analizė

Ruošdami projektą, mes paruošėm anketas ir padarėm apklausą. Mūsų apklaustųjų vidutinis amžius buvo 20 metų.

Apklausos rezultatai yra tokie: 73% visų apklaust.ųjų tiki paranormaliais reiškiniais, o 20% ne ir 7% niekada apie tai negalvojo; iš moterų 75% tiki, 15% netiki, 10% neturi nuomonės. Iš vyrų – 70% tiki ir 30% netiki. Su paranormaliais reiškiniais yra susidūrę 27% visų apklaustųjų ir 73% nesusidūrė iš susidūrusiųjų 25% moterų ir 330% vyrų, o iš nesusidūrusių 70% vyru ir 75% moterų.

Iš visų apklaustųjų 40% teigiamai vertina žmones, kurie užsiima parapsichologija ir tik 13% vertina neigiamai, o kiti 47% visai neturi nuomonės. Teigiamai vertinančių moterų ir vyrų skaičius yra vienodas – 440%, bet neigiamai vertina 15% moterų, 10% vyrų; 45% moterų ir 50% vyrų neturi nuomonės.

Visų apklaustųjų tikinčių, kitų žmonių galiomis gydyti ir nuspėti ateitį ir t. t. yra 66% ir netikinčių 34%. Tikinčių moterų yra 80%, o vyrų 40%; netikinčių moterų 20%, vyrų 60%.

30% visų apklaustųjų teko lankytis pas ekstrasensą iš jų 10% moterų ir 10% vyrų.

30% visų apklaustųjų tiki, kad informacija apie žmogų slypi jo delne, 23% netiki tuo, 20% neturi nuomonės ir 37% pasirinko kitą savo atsakymą. Iš moterų 30% tiki, 20% netiki, 15% neturi nuomonės, o 35% pparašė savo atsakymą. 30% vyrų netiki ir 30% neturi nuomonės, 40% pasirinko savo atsakymą.

Apie klinikinę mirti žino nemažai žmonių ir 83% mūsų apklaustųjų mano, kad tai yra tikra tiesa, 4% mano, kad tai žmonių vaizduotė. Kad tai yra tikra tiesa mano 85% moterų, 80% vyrų. 110% vyrų galvoja, kad tai yra žmonių vaizduotė, o taip manančių moterų nėra.

10% apklaustųjų buvo susidurę su bildukais ar dvasiomis 90% ne. Moterų ir vyrų skaičius yra vienodas: 10% susidurusių ir 90% ne.

IŠVADOS

Žmonės neišsigando anketos klausymų apie, o atvirkščiai netgi susidomėjo tomis temomis.