Menas gyventi

TURINYS

I.ĮVADAS…………………………3

II.MŪSŲ UŽDAVINIAI…………………………4

III.TAI, KO REIKĖTŲ ATSISAKYTI…………………………4

IV.TAI, REIKĖTŲ DARYTI…………………………6

V.SAVIANALIZĖ…………………………9

VI.IŠVADOS…………………………8

ŠALTINIAI…………………………9

ĮVADAS

Mokėjimas gyventi – tai menas. Kaip bebūtų gaila, ne kiekvianas sugebame gyventi. Gyvenimas – lyg paveikslo tapymas: su idėjom, tikslais, spalvom, nuotaikom, nesėkmėm ir džiaugsmais. Kiekvienas jį piešiame savaip – taip, kaip mums atrodo geriau. O ar galima pasiekti geriausią rezultatą? Tikriausiai taip, bet kaip to pasiekti? Būtent atsakymą į šį klausimą ir pasistengsiu pateikti savo darbe.

Darbo tikslas – rasti atsakymą i iškeltą klausimą ir pritaikyti jį sau pačiai.

Darbo metodika. Darbą rašiau naudodamasi įvairia lliteratūra,kurią išvardinau literatūros sąraše, atliktais testais, savo, draugų ir pažįstamų patirtimi.

Pirmojoje darbo dalyje iškėliau uždavinius ir problemas susijusias su šiuo klausimu.

Toliau išskyriau tuos veiksnius, kurių reiktų atsisakyti norint įvykdyti savo uždavinius.

Trečiojoje dalyje aptariau tuos veiksnius, kurie mūsų „paveikslą nuspalvina“ gražiausiom spalvom.

Ir gliausiai pagal pateiktą teoriją ir atliktus testus mėginau išsiaiškinti, kaip man sekasi “tapyti savo paveikslą”.

Skųstis gyvenimu – tai, tikriausiai, aktualiausia problema šiandien. Todėl aš pasirinkau šią tema, nes man norėjosi sau ir kitiems parodyti, kad viskas priklauso ttik nuo mūsų pačių – kaip susitvarkome taip ir gyvename.

II. MŪSŲ UŽDAVINAI

“Visi mes šiame pasaulyje kaip žibinatai. Jei kiekvienas švies maža šviesele, kaip bus pasualyje šviesu.”

Pasaulis yra tobulas, nes sudarytas iš gėrio ir blogio. Kiekviena gyva būtybė, kiekvienas žmogus ateina įį pasulį tobulas. Netobulos tik mūsų mintys. Blogis tikrai yra pasaulyje, ir galėtume dėl to raudoti; bet jei pakeistume savo požiūrį, blogio daugiau nebelaikytume blogiu, nes ne spozityviai mąstančiam žmogui jis negali būti baisus. Tai įveikiami sunkumai. Tik pozityviai reaguodami į problemą, mes augame ir bręstame.

Esame veikiami daugelio įtakų. Jos, ir pirmiausia mūsų požiūris į jas, padaro mus tuo, kuo esame. Visos įtakos, taip pat ir negatyvios, yra naudingos mūsų asmenybės raidai, nes padeda mums pozityviai mąstyti.

Jei kiekvienas iš mūsų pradėtų pats nuo savęs ir imtų pozityviai mąstyti, kad taptų laimingas pats ir padarytų laimingus artimuosius, nuveiktume didelį gyvenimo tobulinimo darbą.

Mintys yra žodžiai, o žodžiai yra darbai. Kiekvienas darbas yra veiksmas, sukeliantis kitų atoveiksmį. Pozityvūs veiksmai sukelia pozityvius atoveiksmius, kurie ppadeda mums pasiekti sėkmę, pasiturimai gyventi, būti sveikiems. Negatyvūs veiksmai sukelia negatyvius atoveiksmius, kurie sukelia ligas, pritraukia nesėkmes ir skurdą.

III. TAI, KO REIKĖTŲ ATSISAKYTI

Skundai. Žmonės jaučiantys dvasinį sunkumą yra kalti patys dėl to, nes neišmoko mąstyti pozityviai. Kai kas nors nuolat skundžiasi, tai temdo džiaugsmą visiems aplinkiniams. Devyniasdešimt devyniais iš šimto atvejų tokie vaitokliai prisišaukia dvasines ligas. Dejuojančių ir besiskundžiančių žmonių visi lenkiasi, juos ignoruoja.

“Kokios mintys toks ir charakteris, nes prota sukuria mintys.” (Markas Aurelijus)

Nuogąstavimai. Nuogąstaujantis žmogus yra savo negatyvių mminčių auka. Mūsų gyvenimas yra toks, kokį jį padaro mūsų mintys.

“Negali uždraustipaukščiams skraidyti aplink tavo galvą. Tik neleisk, kad jie ant tavo galvos suktų lizdą.” (Laotse)

Kadangi esame įpratę dėl visko nerimauti, geriausia būtų tiesiog išprovokuoti tai, dėl ko būgštaujame, nebent tai jau užvaldė mūsų dvasią. Viskas yra mūsų rankose, kokį gyvenimą pasirinksime. Jei nuolat kreipsime mintis į džiaugsmą, sėkmę, pasiturimą gyvenimą, sveikatą, visa tai gausime anksčiau negu nuolat būdami patenkinti, nelaimingi, nerimastingi.

Negatyvus mąstymas. Svarbiausia yra sveikata, sutarimas su pačiu savimi ir su kitais, su visa aplinka. Pažeidus šią harmoniją, pasiligoja mūsų dvasia. Jei darna bus atkurta, grįš mūsų šaltakraujiškumas ir ramybė. Ilgesniam laikui pažeidus harmoniją, užklups kūno ligos, nes kiekviename organizme, nepaisant tos pačios priežasties, liga gali pasireikšti kitoje vietoje. Pavyzdžiui, pyktis vieniems sukelia galvos skausmus, kitiems skrandžio ligas, tretiems vidurių užkietėjimą arba pakerta nervus.

„Gobšumas daro žmogų neturtingą, nes šio pasaulio gausa nepraturitina gyvenimo.“

„Laimingas tas, kas sveikas.Turtingas tas, kas nepatyrė žalos.“

Taigi kiekviena nelaimė, kiekvienas sunkumas, kiekviena liga, kiekviena nesėkmė ar praradimas gali būti mūsų negatyvaus mąstymo padarinys.

Baimės jausmas. Daugelis baimių, su kuriomis žmogus gyvenime susiduria yra nereikalingos. Mūsų įsivaizduojami dalykai tikrovėje neegzistuoja. Baimė yra pavojingiausias ir labiausiai griaunantis jausmas. Kiekviena baimės būsena, kuri tęsiasi mėnesi ar visus metus, gali sukelti bbeveik visas žinomas ligas nuo širdies sutrikimų ir kraujo spaudimo padidėjimo iki artrito ir cukraligės. Baimė – tai atsakas į neteisingą supratimą, nežinojimo padarinys ir tikėjimas kažkuo netikru. Baimė – tai tik mintis mūsų sielos gilumoj; nėra baimės principo.

„Niekas pasaulyje negali padaryti žmogaus nelaimingesnio, kaip baimė. Mus ištinkantis blogis retai esti toks baisus, kokį įsivaizduojame.“

Žmogui visada atsitinka tai, ko jis bijo. Pavyzdžiui, šuo įkanda žmogui dažniausiai todėl, kad žmogus bijo; egzaminų baimė trukdo išlaikyti egzaminą – susikertame; baimė, kad gali neišsimiegoti, tikrai trikdo miegą. Gyvenimo baimė atima iš žmogaus laimės akimirkas, pirma laiko pasendina ir susargdina. Todėl privalome išsivaduoti iš negatyvių minčių, kad išsikovotume vidinę laisvę. Nes už ją žmogui nėra nieko brangesnio.

„Pribaik savo baimę, kol ji tavęs nepribaigė.“ Galima neabejoti, kad mūsų auklėjimo sistemos pagrindas yra prievarta – visose gyvenimo srityse. Ji prasideda mokykloje, kai mokytojas grasina blogais pažymiais. Žmonos grasina paliksiančios vyrus arba viešai juos apjuoksiančios. Viršininkai naudojasi savo padėtimi ir baugindami spaudžia pavaldinius, naudodami prievartos formulę: „ Jei nedarysi tai, ko iš tavęs tikimės, viską atimsime, ką esame davę.“

„ Kas moka valdyti savo kūną ir padaryti jį savo sielos būstu, kas kuria savo dvasią, protą, jausmus, tas gena nuo savęs baimę ir sumišimą ir gyvena aiškų iir ramų gyvenimą.“

IV. TAI, KĄ REIKĖTŲ DARYTI

Būkite optimistas. Optimistinė galia, kaip ir pesimistiniai ateities lūkesčiai, labai skirtingai veikia žmonių gyvenimą. Optimistams dažniausiai sekasi. Jiems pasamonė nurodo geriausius kelius, ir jie ta kryptimi dirba. „Optimistai tiesia tiltus per prarajas.“ Visai kitaip yra pesimistams. Jų nesėkmės yra iš anksto yra užprogramuotos. Viskas klostosi geriau, kai elgetės pozityviai ir tikitės ne blogio, o gėrio. Ši fundamentali tiesa minima ir biblijoje: „Visa, kuo tikima, yra galima.“

Žmogui duota galimybė gyventi puikiai, sveikai, pasiturimai, o ne blogai, vargingai ir be sveikatos. Kokią ūtį pasirinksime, daugiausiai priklauso nuo mūsų pačių. Optimizmas reiškia tikėjimą ir pasitikėjimą būtent tuo, kad jums likimas yra palankus. Pavyzdžiui, visiems žinoma istorija apie dvi varles, kurios įkrito į pieno kibirą. Viena buvo pesimistė ir galvojo: „Nėra jokių vilčių iš čia išsikapstyti“ ir prigėrė. Kita buvo optimistė. Ji sakė: „Nors nežinau, kaip iš čia ištrūkti, bet šokinėsiu kiek tik galėsiu.“ Ji tol striksėjo, kol iš pieno suplakė sviestą, užsiropštė ant sviesto gabalo ir iššoko lauk.

Jei turite kokį tikslą, norą, įsivaizduokite, tarsi jis jau ūtų išsipildęs – tai geriausias būdas iš tiesų pasiekti tikską. Nukreipkite savo gyvenimą pozityvia kryptimi, kad išsipildytų jūsų norai. Nukreipkite savo mintis tiesiai į sėkmę ir nedvejokite tuo. Jeigu

nepasitikite, tai negalite laikytis dvasinio dėsnio, ir dėl to apninka abejonės. Kiekviena kad ir mažiausia abejonė kliudo įsivaizduoti tai, kas ko trokštate.

„Gyvenimas susideda iš gerų ir blogų dienų: o daugiausia priklauso nuo to, kokį jį susikuriame.“

Mylėkite. Meilė yra vienintelis dalykas, kurį turme išdalyti, nes kuo daugiau duosime, tuo daugiau gausime. Dvasia, steikianti gyvybę visa kam, yra melė. Meilės stygius gali pakenkti žmonių gyvenimui ir už kirsti kelią normaliam vystymuisi. Tvirčiausia gyvenimo pilnatvės prielaida yra gebėjimas mylėti ir būti mylimam.

Tikra meilė žžmogaus nesukausto. Brandi asmenybė niekada nesiekia savo jausmais prirakinti prie savęs kitą, bet nori, kad jis būtų laisvas, kaip ir pats. Meilė reišia kitam suteikti tai, ko jo, o ne tavo gerovei labiausiai reikia. Meilė kuria gerą atmosferą ir palankią dirvą augti ir bręsti kitiems.

Ar pastebėjote, su kokiu malnumu žmonės skaito, žiūri, išgyvena meilės istorijas ekrane, kine, knygose. Karštai trokštame mylėti ir būti mylimi kaip tuose romanuose. Tai rodo, kad daugeliui žmonių trūksta šio būtino peno. Kiekvienas iš mūsų ggali mylėti. Iš esmės beveik kiekvienas ir mylime šį pasaulį. Negatyvios mintys kyla iš to, kad galvojame apie savo, o ne apie kitų gerovę. Pavydo, kritikos, pykčio, neapykantos, nepsitikėjimo proveržiai atitolina mus nuo meilės. „Visa, ką mylite atsigęžia į jus.“ ((Erhard Freitag)

Žmonėms, kurie pilni meilės, nereikia jokios kosmetikos, kad pabrėžtų išorinį grožį: „Kuo labiau myli, tuo gražėji, nes meilė yra sielos puošmena.“ Kaip išryškėja darželio grožis, kai išravi piktžoles, taip pražįsta meilė, išsilaisvinusi nuo negatyvių minčių. Vidinis pasikeitimas prisideda prie to, kad meilė kiteims, kuriuos esame atstūmę, grįžta ir santykiai su aplinkiniais tampa darnesni. Žmonės, nerodantys savo gebėjimo mylėti ir nemylintys pasaulio, yra neptrauklūs. Jie yra nemylimi ir dėl to kenčia. Jų nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas spinduliuoja kitiems. Jie yra negatyvūs ir atstumiantys. O mylintis žmogus, atvirkščiai, traukia kitus. Gyvenimą reikia mylėti, tik tada jis apglėbs mus su didžiausiu džiaugsmu. Lygiai kaip reikia viskuo domėtis, kad būtum įdomus, taip reikia mylėti, kad būtum mylimas. Meilė yra besąlygiška, nes turime mylėti kkitą be jokių lūkesčių, nesitikėdami naudos.

Nepamirškite humoro. Daugelis žmonių į gyvenimą žiūri per daug rimtai. Tačiau visi žino, kad pokštai,sąmojai ir komiškos replikos leidžia lengviau išspręsti rimtas problemas ir paprasčiau įveikti sudėtingas situacijas. Gebėjimas juoktis yra netgi charakteringa žmogaus savybė, skirianti jį nuo kitų gyvūnų. Juokas – tai spontaniška kompleksinių struktūrų reakcija. Linksmas žmogus, turintis humoro jausmą, yra visiškai pozityvūs.Juokas padeda pakelti ir lengviau įveikti gyvenimo sunkumus. Jei mus kas nors sąmoningai ar nesąmoningai erzina, visada daug geriau nusijuokti, nei iimti bartis.

Pirmiausia reikia išmokti juoktis iš savęs. Paskui galėsite su humoru priimti daugelį nedidelių kasdienybės nesėkmių, kad įstrigote greitkelio kamštyje arba ką nors pamiršote. Be to aplinkiniai daug geresnę nuomonę susidaro apie linksmus, suprantančius humorą žmones, su tokiais visi mielai bendrauja, nes bendravimas su linksmais žmonėmis yra daug paprastesnis ir lengvesnis.

Gyvenkite su ugnele. Entuziazmas yra įkvėpimo sinonimas. Įkvėpimas pakelia žmogų aukščiau vidutinybės ir suteikia jo gyvenimui džiaugsmo bei prasmės. Įkvėpimas padeda visiškai atsiskleisti jėgoms. Daugelis žmonių gyvenime yra viskam abejingi. Jie visuomet šalti. Tačiau kurie yra abejingi, gyvena ne tokį gyvenimą, kokio iš tiesų trokšta. Jiems trūksta vidinės paskatos, įkvėpimo.

Įkvėpimas suteikia gyvybinių jėgų. Jis išsklaido baimę ir dėl to į visas problemas žiūrima kitomis akimis. Jis yra kaip variklis, paleidžiamas tam, kad išsipildytų mūsų norai ir pagerėtų gyvenimo kokybė. Įkvėpimas yra malonė, suteikta mūsų būčiai. Mes jaučiame, kad esame kažko didelio ir puikaus dalyviai, pajuntame jėgą, kuri mus kelia aukštyn į išsvajotą tikslą.

Galbūt teko stebėti vaiką, kaip jis baigia statyti bokštą arba pirmą kartą atsistoja. Tai kyla iš noro padaryti kažką svarbaus. Toks norų įgyvendinimas sukelia džiaugsmą ir entuziazmą. Mūsų išsivystymas ir, pirmiausia, mūsų laimėjimai suteikia įkvėpimą. Tai gali kasdienybę paversti švente, per kurią atrasime vis naujų gebėjimų.

Šypsokitės. Šypsena nieko nnekainuoja, o duoda daug. Ji švysteli kaip žaibas ir ilgam įsimena.

„Dovanota šypsena grįžta atgal.“ (indų išmintis)

Šypsenos negalima nupirkti, išprašyti, išsinuomoti ar pavogti. Ji apskritai neįkainojama, nes dovanojama savo noru. Sutikę ką nors, kas rūpesčių spaudžiamas pamiršo šypsotis nudžiuginsite jį bent šypsena. Įsivaizduokite, kad visada su šypsena sutinkate kitus žmones – savo šeimą, kolegas ir pažįstamus, netgi žmones, kurių nemėgstate. Nustebsite, kaip greit ir puikiai pagerinsite žmogiškus santykius.

„Trumpiausias kelias tarp dviejų žmonių yra šypsena.“ Žmogaus šypsena yra pozityvus spinduliavimas. Pirma, kas pastebima susipažįstant, yra šis spinduliavimas. Kad ir pirmas kūdikio šypsnys, užliejantis džiaugsmu tėvų širdis.

Turėkite kantrybės. Kas nori tvarkyti savo gyvenimą, turi pasitelkti kantrybę ir išmokti žengti kasdien po vieną ar keletą mažų žingsnelių. Atkaklumas yra didelė jėga, galinti tarnauti žmogui. „Mokėjimas laukti yra didelė sėkmės paslaptis.“

Kiekvienam tikslui, kurį norite pasiekti, būtina kantrybė, nes viskam reikia laiko. Yra žmonių, kurie atsisako tikslo, nes reikia ilgai laukti, jei nepavyksta pasiekti vienu ypu. „Nereikia jaudintis, kad lėtai žengiate į priekį. Blogiau jei stovite vietoje.“ Maisto mes taip pat nekemšame viso iš karto, valgome mažais kąsneliais. Neturintiems kantrybės žmonėms nesiseka. Nusivylę ir nelaimingi, jie stebina kitus ir yra pavydūs. Tokie žmonės, kaip ir atstumtieji, veikia kitus negatyviai. Kantrūs žmonės dažniausiai pasiekia viską, kką užsibrėžia. Tokie tiesiog traukia kitus.

Džiaukitės gyvenimu. Kas nori patirti džiaugsmą, turi atsiverti tikrovei. Saulė neturi galios puoselėti gėlę, jei ši neatsigręžia ir neišsiskleidžia, kad gautų daugiau saulės šviesos. Norėdami patirti džiaugsmą, turime nukreipti žvilgsnį į gražius dalykus. Greit pamatysime, kiek progų yra džiaugtis. Džiaugsmas, kurio laukiate, bus tuo didesnis, kuo daugiau patys prie to prisidėsime ir kuo geriau įvaldysime gyvenimo meną. „Kas kaip vaikas žavisi kiekviena diena, niekada nesigaili ir visada gali džiaugtis kuo nors nauju.“

Mąstydami sukuriame tam tikrą mus supančią aurą. Tai priklauso nuo mūsų spinduliavimo. Puoselėdami šiltas, optimistines mintis, sukuriame aplink save gerą atmosferą, kur vyrauja pakili nuotaika, sklinda gyvenimo džiaugsmas ir viskas tada klosis puikiai. Nepamirškime kasdienybės smulkmenų, pavyzdžiui, kieno nors ištarto draugiško žodžio, gėlės kelio pakrašty, šypsančio vaiko veiduko ir žydro dangaus. Kas jaučia džiaugsmą dėl tokių mažų dalykų, tas yra tikrai įvaldęs gyvenimo meną. Jei puoselėtume tik pesimistines mintis, mūsų nelaimės ir nesėkmės tarsi užsiprogramuotų. Be to, taip mąstant žūsta kūrybinis talentas.

Gyvenimo džiaugsmo negalima sieti su materialinėmis vertybėmis. Klaidinga manyti, kad turtas yra paskata džiaugtis. Be to, džiaugsmo negalima planuoti, nes jam būdingas spontaniškumas. Jis turi tapti įpročiu, tik tada išmoksime gyvenimo meno. Sėkmės džiaugsmas savaime ves nuo vieno laimėjimo prie kito. Savęs realizavimas

ir savęs, kaip geresnio žmogaus, atskleidimas kitiems yra tai, kas turi vertę. Niekas negali šito atimti.

V. SAVIANALIZĖ

Testai

Testas charakterio tipui nustatyti. Šis testas padeda išsiaiškinti į kurią pusę – intraversijos ar ekstraversijos – esame labiau linkę. Kuo didesnis balas surenkamas, tu labiau pasireiškia ekstraverto savybės. Maksimalus balas – 24 (tai tikro ekstraverto įvertinimo balas). Geriausias variantas – viduriukas. Tada ekstraverto ir intraverto savybių yra maždaug po lygiai – kai reikia gali tapti intravertu, kai reikia – ekstravertu.

Mano surinktas balas yra šiek ttiek aukščiau viduriuko – 17. Taigi negaliu sakyti, kad moku prisitaikyti kiekvienoje situacijoje. Kadangi balas yra aukščiau viduriuko, tai rodo, kad esu linkusi labiau į ekstravertų pusę. Negalėčiau gyventi be draugų ir pramogų; vertinti visada stengiuosi objektyviai; be to kai man nebepatinka santykiai su kurio nors žmogumi, aš esu labiau linkusi atsisakyti tokių santykių, o ne stengtis keistis pati; įsakymai mane erzina; kai atsitinka nelaimė, negaliu užsidaryti savyje, tada man reikia draugų paramos. Bet turiu ir intraverto bruožų. Pavyzdžiui, informacija sstengiuosi priimti ne ti iš išorinio pasaulio, bet ir iš vidinio, man yra svarbūs ir mano jausmai, bei išgyvenimai; kartais galiu pasimėgauti vienatve, bet tik ne ilgam.

Taigi galiu pasakyti, kad esu toks žmogus, kuris įvairiose situacijose stengiasi įvertinti objektyviai visas aaplinkybes. Išeities iš visų problemų ieškau pasitelkdama į pagalbą draugų paramą ir patarimus, nes jie iš šalies gali dar objektyviau įvertinti mano situaciją.

Testas depresijos lygiui nustatyti. Šio testo rezultatai parodė, kad mano silpniausios vietos yra tame, kad nesugebu susikoncentruoti ir kartais būnu labai irzli.

Šiaip tai aš nelabai mėgstu depresuoti, dažniau į gyvenimą žiūriu, kaip į dovaną. Depresija – labai varginantis jausmas, todėl stengiuosi laikytis nuo jo kuo toliau. Galiu drąsiai teigti, kad esu optimistė. Savo ateitį įsivaizduoju labai šviesią ir laimingą. O kad ši vizija taptų realybe aš esu pasiruošusi daug dirbti. Nesakau, kad nebūna taip, kad atrodo viskas griūva ir apgaubia nusivylimas. Būna, bet stengiuosi tokią būseną kuo griečiau įveikti. Pirmiausia ieškau priežasčių – kad ir mažyčių smulkmenų – ppriverčiančių nusišypsoti, pajausti, kad gyvenimas, kad ir koks sunkus bebūtų, vis dėl to yra gražus.

Testas savojo „aš“ įvertinimui. Nesu uždara, stengiuosi bendrauti, pakankamai pasitikiu savimi ir aplinkiniais, tikiu, kad likimą galima valdyti, jei ne valdyti, tai bent kažkiek pakreipti norima linkme, nes gyvenimas yra mūsų rankose, o ne atvirkščiai. Manau, kad jaučiu pakankamai pagarbos iš savo aplinkinių. Taip yra todėl, kad aš pati taip su jais elgiuosi. Aš jaučiuosi reikalinga savo draugams ir artimiesiems lygiai taip, kaip ir jie man yyra reikalingi. Žmogus gali mėgautis pilnaverčiu bendravimu su kitais, kai sugeba su jais būti savimi. O savąjį „aš“ visuomenei išdrįstame parodyti tik tada, kai esame visiškai patenkinti savimi. Man nereikia apsimetinėti, kai esu tarp žmonių, nes didžiuojuosi savimi tokia kokia esu, priimu save su visais privalumais ir trūkumais. Suprantama, kai pastebiu, kad kuri nors mano savybė erzina aplinkinius, galiu pasistengti jos atsisakyti, jei tai nepažeidžia mano įsitikinimų.

Kitų nuomonė

Mano viena geriausių draugių apie mane kalbėdama pirmiausia išskyrė mano smulkmeniškumą. Ji pastebėjo, kad aš labai daug dėmesio skiriu savianalizei, analizuoju savo gyvenimą iki smulkmenų; kad negaliu gyventi be draugų; kad gyventi moku, nes suprantu, jog gyvenimas nesibaigia nesėkmėm ir iš pačias sudėtingiausias situacijas sugebu pasakoti lyg anekdotus. Ji džiaugiasi mūsų draugyste. Pasak jos, aš sugeba ją prajuokinti, kai jai liūdna,esu visada linksma, be to „žiauri idealistė“. Aš sutinku su jos nuomone, nes tikrai, kai pagalvoju, pavyzdžiui,kad ir asmeniniuose santykiuose reikaluju visiško atsidavimo ir idealiaus bendravimo.

Kiti draugai ir tie, kuriuos dar neseniai pažįstu, apie mane yra panašios nuomonės.

Mano nuomonė

Pagal surinktą teoriją, atliktus testus ir, išklausiusi aplinkinių nuomones, manau, kad galiu teigti jog gyventi man sekasi visai neblogai. Aš visą laiką stengiausi optimistiškai nusiteikusi žvelgti į savo ateitį, su entuziazmu siekti uužsibrėžtų tiklų, nenusivilti anksčiau laiko, stengiuosi sutarti su savimi, nes manau, kad jei pats savęs nemylėsi, tai kiti tuo labiau tada nesugebės. Sutinku su nuomone, kad mūsų mintys turi didelę įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Todėl aš stengiuosi, kad mintys būtų kuo pozityvesnės, bent jau kiek įmanoma. Be to tikrai nesiskundžiu humoro jausmo stygiumi. Į nesėkmę galiu pažvelgti ne tik rimtom akim, bet ir su ironija.

IŠVADOS

v Esame veikiami daugelio įtakų. Jos, ir pirmiausia mūsų požiūris į jas, padaro mus tuo, kuo esame. Visos įtakos, taip pat ir negatyvios, yra naudingos mūsų asmenybės raidai, nes padeda mums pozityviai mąstyti.

v Žmonės jaučiantys dvasinį sunkumą yra kalti patys dėl to, nes neišmoko mąstyti pozityviai.

v Viskas yra mūsų rankose, kokį gyvenimą pasirinksime.

v Baimė yra pavojingiausias ir labiausiai griaunantis jausmas. Jis gali sugriauti ne tik pasitikėjimą savimi, bet ir pačius geriausius tarpusavio santykius.

v Viskas klostosi geriau, kai elgetės pozityviai ir tikitės ne blogio, o gėrio. Ši fundamentali tiesa minima ir biblijoje: „Visa, kuo tikima, yra galima.“ Santykius reikia formuoti remiantis geriausiom viltim ir pasitikėjimu, nes gauname tai, ko tikimės.

v Kiekvienas savaip mylime šį pasaulį. Negatyvios mintys kyla iš to, kad galvojame apie savo, o ne apie kitų gerovę. Meilė – tai toks pat svarbus ingredientas santykių kūrime, kaip ir pasitikėjimas savimi. AAplinkiniai išmoksta mus mylėti taip, kaip mes patys juos išmokome, parodydami savo sugebėjimą mylėti.

v Šypsena ir humoro jausmas padeda atverti net pačias sunkiausias duris į žmogaus širdį.

v Sugebėjimas būti kantriam nuliame tai, ar mes sugebėsime pasiekti savo užsibrėžtą tikslą. Bendravime tai pasireiškia pakantumu.

v Gyvenimo džiaugsmo negalima sieti su materialinėmis vertybėmis. Reikia išmokti džiaugtis mažytėmis gyvenimo smulkmenomis ir ušmokti tą džiaugsmą dalytis su kitais. Beje kuo daugiau duosime kitiems, tuo daugiau džiaugsmo sugrįš atgal.

v Gyventi reikia taip, kad ryte pabudęs nesigailėtum ir nesigėdytum vakrykštės dienos. Gyventi negalima vienam. Aplinkiniai, draugai ir artimieji – tai dalis mūsų gyvenimo, ir gana ne maža. Pasaulis labai platus ir didelis, kuriame be kitų pagalbos, tiesiog pasiklystume ar net žūtume. Todėl labai svarbu ne tik išmokti gyventi pačiam, bet išmokti gyventi ir su žmonėmis, ir tarp jų.

ŠALTINIAI:

1. Bendravimo psichologija

2. Draugų ir artimųjų nuomonės;

3. Atliktų testų rezultatai