Imonės „Saldu Gardu“ marketingo planas

[pic]

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Marketingo katedra

Dieninių studijų skyriaus

II kurso BA03B grupės studentė

ĮMONĖ „SALDU GARDU“

Praktiniai darbai

Darbo vadovė dėstytoja Laima STEIBLIENĖ

Vertinimas

Vilnius

2005

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Praktinis darbas Nr. 1 4

2. Praktinis darbas Nr.2 6

3. Praktinis darbas Nr. 3 8

4. Praktinis darbas Nr. 4 11

5. Praktinis darbas Nr. 5 12

6. Praktinis darbas Nr. 6 13

7. Praktinis darbas nr. 7 15

8. Praktinis darbas Nr. 8 16

9. Praktinis ddarbas Nr. 9 17

IŠVADOS 18

LITERATŪRA 19

ĮVADAS

Užsiimti tokia veikla, kokia yra pelninga. Tai yra būdinga įmonei.

Įmonė – organizacija, kuri turi savo siekius bei stengiasi juos

įgyvendinti.

Įmonė „Saldu Gardu“ nėra tokia didelė, tai yra personalinė įmonė.

Yra nustatomi darbo tikslai, bei uždaviniai.

Darbo tikslas – pritaikyti bei remtis marketingo žiniomis.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti rinkoje esančius konkurentus.

2. Nustatyti įmonės tikslinę rinką.

PRAKTINIS DARBAS NR. 1

1. Parašyti įmonės „Saldu Gardu“ marketingo komplekso elementus (4P);

2. Pasirinkti kokią iš ššių koncepcijų naudoja mano įmonė? Ir kodėl?

3. Pateikti pavyzdžių 8 marketingo tipam.

1. UAB „Skanu Gardu“ marketingo programos elementai:

Prekė (1P) – įvairių vaisių skonio jogurtas „Smaližius“ (aukšta

kokybė, neriebus, įvairių vaisių skonio, pusiau kietas, įpakavimas,

prekinis vardas – „Smaližius“, 0,5 litro, patenkinantis įvairių klientų

skonio reikalavimus).

Kaina (2P) – prieinama vartotojui. Perkant 2 jogurtus, kas 10

pirkėjas gauna dovanėlę mažyliui – gali būti gardumynas, saldainių pakuotė

ir kt.

Pateikimas (3P) – firminės parduotuvės, bei prekių tiekimas į

didžiausius Lietuvos prekybos centrus: „Iki“, „Minima. Media. Maxima“,

„Norfa“ ir kt.

Rėmimas (4P) – informacinė reklama per spaudą, televiziją, radiją.

Pardavimas įvairiais skatinimais, kaip įvairios nuolaidos, žaidimai,

akcijos. Taip pat galima pristatyti šią prekę tokioms organizacijoms, per

kurias būtų gerinama produkto vardas. Bei tokioms įmonėms, kurios užsiima

labdaringa veikla. Galima kartą per mėnesį didžiausiuose Lietuvos miestuose

dalinti reklamines skrajutes, taip skatindami labiau susidomėti šia preke.

2. Įmonė UAB „Saldu Gardu‘ naudoja gamybos koncepciją. Gamybos

koncepcija – tai tokia įmonės valdymo orientacija, kai teigiama, jog

vartotojai yra palankūs prekėms, kurios plačiai paplitusios, nebrangios ir

todėl reikia stengtis tobulinti jų ggamybą ir pateikimą. Pasirinkau todėl,

kad svarbiausia pagaminti pigią prekę, tobulinti gamybą, mažinti savikainą.

3. Marketingo 8 tipai ir pavyzdžiai:

Konversinis marketingas. Tai susiję su negatyvia paklausa. (Pvz.:

negatyvus požiūris į riedučius).

Skatinamasis marketingas. Susijęs su paklausos nebuvimu. Paklausos

nebuvimas – tai tokia situacija, kai visa rinka ar jos dalis nesidomi

preke. (Pvz.: nauji suvenyrai, apie kuriuos vartotojas nieko nežino;

pačiūžos ten, kur nėra ledo ar žiemos).

Plėtojantis marketingas. Tai susijęs su potencialia paklausa. Tai

tokia situacija, kai pirkėjai pirktų prekę, tenkinančią atsiradusį poreikį,

bet tuo metu prekių nnėra. (Pvz.: poreikis automašinoms ir nekenksmingoms

cigaretės, kurios neterštų aplinkos; poreikis švariam vandeniui ir

ekologiškai švariam maistui, kad nebūtų sveikatos sutrikimų).

Sinchromarketingas – tai susiję su varijuojančia paklausa, tokia

situacija, kai pati prekė perkama skirtingais laiko tarpais. (Pvz.: ledai

bus perkami rečiau, nes šalta žiema; bus daugiau perkama, kai bus taikoma

nuolaida ir akcija).

Remarketingas – susijęs su mažėjančia paklausa. Tokia situacija,

kai tam tikru metu prekių perkama mažiau negu anksčiau. Prekių paklausa

padidėja, kai vartotojas nori ko nors skanaus su vaisiais, tad skatinsime

ypač vaikus lankstinukais spalvotais, kad tėveliams parodytų. O vėliau gal

ir nupirktų.

Palaikantis marketingas – susiję su pilnąja paklausa. Tokia

situacija, kai pasiūla visiškai atitinka paklausą. (Pvz.: 2 jogurtai už 1

kainą; šią savaitę perkant abonementą į baseiną 1 val. nemokama maudymosi

sesija artimam žmogui arba šiaip dovana).

Demarketingas. Jis susijęs su pertekline paklausa. Tokia situacija,

kai paklausa didesnė už pasiūlą, kurios padidinti nėra galimybių. (Pvz.:

vykstant dažnoms akcijoms, prekė išperkama ir nespėjama (nesugebama)

atvežti į parduotuves reikalingų prekių; prieš įvykstant gamtos stichinei

nelaimei užimtos visos ligonių palatos, būtinos žmonėms skubią medicininę

pagalbą suteikti).

Stabdantis marketingas. Susijęs su iracionalia paklausa. Tokia

situacija, kai prekės ar paslaugos yra nepageidautina; jogurtai gaminami į

juos dedant medžiagas, kurių pagalba produktas, nors tai kenkia žmogaus

sveikatai.

PRAKTINIS DARBAS NR. 2

1) Kokie mikro aplinkos elementai ir kaip įtakoja įmonę „Saldu ggardu“?

2) Kokie makro aplinkos elementai ir kaip įtakoja įmonę „Saldu gardu“?

1. Įmonės „Saldu gardu“ mikro aplinkos elementai:

Įmonės klietai – tai vartotojų rinka. Įvairūs pirkėjai: vaikai,

besimokantys bei studijuojantys asmenys, suaugę žmonės. Tie asmenys, kuriem

reikalingos mano prekės. Taip pat ir dideli prekybos centrai, o ir pirkėjai

iš užsienio, siekiantys tarpininkauti.

Tarpininkai – tai tie asmenys, kurie įsigyja mano prekes ir

parduoda jas savo prekybos centruose brangiau. Tai gali būti „Panevėžio

pienas“, „Kauno pienas“. Tai įvairūs prekybos centrai bei didmeninė ir

mažmeninė prekyba. Norint parduoti produktą, žinoma reikalingi tarpininkai,

kad užmegzti būtų galima ryšius su užsienio klientais, bei tokiomis

organizacijomis, kurios teikia marketingo paslaugas prekybos agentai,

laikraščiai, TV, radijas, internetas.

Tiekėjai – tai įmonės iš kurių įsigyjame priemones gamybos,

reikalingas gaminti mano pasirinktą prekę. Tai jogurtą gaminančios įmonės,

iš kurių perkame žaliavas jiems gaminti.

Konkurentai – visos įmonės, kurios gamina tokį pat produktą

(jogurtą). Tai AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos

pienas“ ir kt.

Kontaktinės auditorijos – akcininkai, spaudos vietos.

2. Įmonės „Saldu gardu“ makro aplinkos elementai:

Ekonominė aplinka – veikia marketingą per gyventojų perkamosios

galios svyravimus. Perkamoji galia priklauso nuo:

a) kainų lygio (kuo produkto kaina didesnė, tuo ją vartotojai

mažiau perka; kuo mažesnė, tuo labiau tikimybė didesnė kad ją

pirks);

b) pajamų lygio (žmonės, kurie uždirba daugiau pajamų, tuo jie

daugiau galės skirti pinigų būsimai prekei įsigyti. Manau, taip

išaugtų pirkimai.

c) kaupimo lygis

d) nedarbo lygis (kuo jis bus mažesnis, tuo valstybės gyventojai

turės daugiau pajamų ir atvirkščiai).

e) kredito gavimo galimybių (kuo kredito gavimo galimybės ir

įsigijimo sąlygos bus didesnės palankesnės kredito gavėjui, tuo

jis turės daugiau papildomų pinigų ir galės juos skirti

platesnės įvairovės maisto produktų įsigijimui).

Socialinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas

atspindintis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui. Marketingą

veikia per šias tendencijas:

a) pagrindinių vertybių pastovumą;

b) subkultūra (mažos žmonių grupės);

c) antrinės kultūros vertybės.

Socialinę – kultūrinę aplinką apibūdina tokie demografiniai

rodikliai potencialių pirkėjų skaičius. Vartotojų pasiskirstymas pagal

lytį, amžių, išsilavinimo lygį, šeimos sudėtį ir t.t.

Politinė teisinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, apimantis

visų juridinių aktų poveikį marketingui. Jais privalo vadovautis įmonė.

Visus juridinius aktus, į kuriuos marketingo sistema atsižvelgia, skirstoma

į 3 grupes:

a) teisės aktai, nusakantys įmonių steigimą, jų vidaus veiklą,

likvidavimą;

b) teisės aktai, reguliuojantys įmonės santykius su pirkėjais

partneriais, konkurentais;

c) teisės aktai, reguliuojantys atskiras marketingo sritis

(veiksmus).

Tie aktai, reguliuojantys reklamos, taisykles, įpakavimo

reikalavimus ir prekių kokybę. Šie įstatymai užkerta kelią diskriminacinei

kainų politikai, nesąžiningai prekybai ir kt.

Mokslinė – technologinė aplinka – tai marketingo aplinkos

komponentas, apimantis mokslo žinių poveikį marketingui. Technologinės

aplinkos kryptys marketingui pasireiškia

per atsirandančius naujus

produktus ir galimybes juos tobulinti, per poveikį prekių kainos, per

produktų įpakavimą, per atsirandančias naujas mokėjimo formas, per

tobulinimą paskirstymo sistemą, per atsirandančias naujas valdymo, tyrimo

ir statistikos sistemą. Ši įmonė naudosis šiuolaikinėmis technologijomis ir

mokslo žinių pažanga taip pat.

Gamtos aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis

visų gamtinių išteklių poveikį marketingui. Gamtos aplinkos poveikis

marketingui daugiausia reiškiasi galimybe apsirūpinti gamtiniais

ištekliais: žaliavomis, energija, kuru ir kt. Marketingo sprendimai turi

remtis tuo, kad aplinkos apsauga griežtai kontroliuojama valstybės ir

visuomeninių organizacijų.

PRAKTINIS DARBAS NR. 3

Nurodyti įmonės rinkos esančius konkurentus (rinkos struktūrą).

1) Nurodyti pavadinimus, adresus, telefonų numerius ir kitu

duomenis.

2) Konkurentų gaminamą produkciją, teikiamos paslaugos.

3) Nurodyti konkurentų prekių kainos.

4) Konkurentų prekių pateikimo metodai.

5) Taikoma rėmimo politika.

6) Konkurentų (įmonių) užimamos rinkos dalys.

1) Įmonė „Saldu Gardu“ gamina jogurtą ir turi konkurentų.

Šios įmonės trys stambiausios:

AB „Pieno žvaigždės“

Adresas : Laisvės pr. 125 , Vilnius

Telefonas : (8 ~ 5) 246 14 14

Faksas : (8 ~ 5) 246 14 115

El. p. : info@pienožvaigždės.lt

Tinklalapis : http://www.pienas.lt

AB „Rokiškio sūris“

Adresas : Pramonės g. 3, LT – 42150, Rokiškis

Telefonas : +37045855200

Faksas : +37045855300

E.p. : rokiškiosūris@r.sūris.lt

Tinklapis : http://www.rokiškio.com

AB „Žemaitijos pienas“

Adresas : Sedos g. 35, TTelšiai

Telefonas : (8 ~ 5) 213 38 18

2) Konkurentų gaminama produkcija ir teikiamos paslaugos.

AB „Pieno žvaigždės“ gamina įvairaus asortimento gaminius: pieno

gaminiai, kefyras, sviestas, grietinė, įvairių rūšių varškė, pieniški

desertai, fermentinis sūris.

AB „Rokiškio sūris“ gamina ir parduoda šiuos produktus: pieno

gaminius, sūrius, sviestą, kefyrą, pasukos, grietinę, varškę. Taip pat

varškės sūrelius, jogurtus ir gaiviuosius gėrimus.

AB „Žemaitijos pienas“ gamina ir parduoda : kefyrą, pasukos,

jogurtą, sviestą, grietinę.

3) Konkurentų prekių kainos.

AB „Pieno žvaigždės“

Jogurtas „Smilga“ 470 ml – 2,10 lt

Jogurtas „Smilga“ 500 ml – 2,38 lt

Pieno gėrimas „Miau“470 ml – 2,00 lt

Jogurtas „Pasaka“ 125 ml – 0,84 lt

Jogurtas „Pasaka“ 350 ml – 2,46 lt

Jogurtas „BIOS“ su vaisiais 125 ml – 0,84 lt

Jogurtas „Mūsų“ 125 mml – 1,24 lt

Jogurtas „Jo“ įvairaus skonio 0,45 kg – 1,83 lt

Jogurtas „Jo“ 0,5 kg – 2,89 lt

AB „Žemaitijos pienas“

Jogurtas „Magija classic“ 1 l – 3,00 lt

Jogurtas „Mano“ 800 ml – 2,30 lt

Jogurtas „Mano“ 400 ml – 1,70 lt

Jogurtas „Jogurtas“ 0,6 l – 1,89 lt

Jogurtas „Jogurtas“ 1 l – 2,70 lt

Jogurtas „Magija active“ 125 g. – 0,80 lt

AB „Rokiškio sūris“

Jogurtinis gėrimas „Joy“ įvairių vaisių skonio 0,33 l – 1,20 llt

Jogurtinis gėrimas „Joy“ įvairių vaisių skonio 0,5 l – 1,50 lt

Jogurtas „Jo“ 0,45 kg – 1,46 lt

Jogurtas „Valgyk lengvai“ 125 g. – 0,75 lt

Jogurtas „Bifido“ 800 g – 2,70 lt

Jogurtas „Bifido“ 400 g – 1,80 lt

4) Konkurentų prekių pateikimo būdai.

AB „Pieno žvaigždės“ teikia ypatingus pasiūlymus. Naujienas,

asortimento rūšis galime rasti internetiniame puslapyje. Daromos akcijos

šios įmonės gaminamiems produktams prekybos centruose.

AB „Rokiškio sūris“ taip pat visas naujienas galima sužinoti

tinklalapyje. Kiti produktai buvo pristatomi parodoje kaip degustacija.

AB „Žemaitijos pienas“ internetinis puslapis yra nebaigtas kurti.

Produktai pateikiami informaciniuose prekybos centrų leidiniuose.

5) Konkurentų rėmimo politika.

AB „Pieno žvaigždės“ reklamuoja savo produkciją per TV spaudą,

produktų prekybos centruose. Sukurtas internetinis puslapis. Taikomos

lanksčios nuolaidos įvairiems produktams.

AB „Rokiškio sūris“ reklamuoja taip pat savo produkciją pardavimo

vietose, skrajutės, taip pat laikraščiuose. Informacija apie gaminius

prieinama interneto puslapyje. Rengiami recepto konkursai, buvo rengiama

degustacija.

AB „Žemaitijos pienas“ reklama per televiziją. Skatinamas pirkti

plataus asortimento produktas patraukia kaina, akcijos.

6) Konkurenčių įmonių užimamos rinkos dalys.

[pic]

1 pav. Konkurentų užimamos rinkos dalys

Į šią skritulinę diagramą įeina konkurentai, kurie pasirinkti šiame

savarankiškame darbe.

PRAKTINIS NR. 4

1. Susegmentuoti įmonės rinką:

• demografiniu;

• geografiniu;

• psichografinius;

• vidaus elgesio kriterijais.

2. Nustatyti savo rinkos tikslinę rinką.

1. Segmentavimas

• pagal pajamas:

a) iki 501 lt

b) 501 iki 1000 lt

c) 1001 ir daugiau

• pagal gyvenimo vietą:

a) mieste;

b) kaime;

• pagal gyvenimo būdą:

a) tie, kurie laikosi tradicijų;

b) laikomasi nuostatų;

c) estetai.

• pagal vartotojų reagavimą į naujas prekes:

a) vidutiniškai reaguoja į naujas prekes;

b) neigiamai žiūrintys į naujas prekes, ar net gi prieš jas

nusiteikę;

c) novatoriai linkę įsigyti tik tas naujas prekes, kuriose turi

dominuojančių savybių.

2. Susegmentavus rinką įmonė „Saldu gardu“ tikslinė rinka yra

vartotojai, kurių pajamos nuo 501 iki 1000 lt, estetai gyvenantys Lietuvos

kaime, vidutiniškai reaguojantys į naujas prekes.

PRAKTINIS NR. 5

Nurodykite kokie vartotojo elgesio (išorės ir vidaus) faktoriai

turės įtakos prekės pirkimui.

IŠORINIAI VARTOTOJO ELGESIO FAKTORIAI:

KULTŪRA. Kultūra yra visuomenės gyvenimo būdas. Vartotojai pirks

tokią prekę, kuriems ji yra svarbi. Kitam žmogui gal labai svarbu tai, kas

yra visuomenėje. Taigi, gaminama prekė bus perkama, ir turi įtakos

atsižvelgiant į šias prekes, jogurto.

SOCIALINĖ PADĖTIS

Vartotojas pirks, jei leidžia jam galimybės. Tai sąlygoja pajamos,

užimama padėtis. Socialinė padėtis – tai padėtis sąlygojanti pajamas,

užimamą vietą (darbas, nes nuo to priklauso) visuomenėje ir įtakoja, ar

vartotojas galės įsigyti vienokią ar kitokią prekę.

ŠEIMA. Vartotojas pirks prekę atsižvelgiant į tai ir kokį jogurtą,

kad jis būtų visai šeimai skanus, jjei to norės.

STATUSAS

Užimama vieta aukštesnė, neleis vartotojui įsigyti prastą prekę,

pirks tokią prekę, kuri atitiks jo statusą.

VIDINIAI VARTOTOJO ELGESIO FAKTORIAI:

EKONOMINĖ PADĖTIS. Pagal tai, kiek uždirbs pajamų, vartotojo

pirkimas priklausys nuo to kiek ji kainuoja ir gali leisti sau ją

nusipirkti, ar ne. Vartotojo ekonominė padėtis, nuo to ar mažiau pirkti ir

pigesnes preke, ar daugiau uždirbantys pirkti brangesnes (bet galbūt ir

pigesnes).

POREIKIS. Visi žmonės gali pirkti šias prekes, nes jos visiems yra

būtinos, kitiems gal ne. Jogurtą mes visi geriam, jei ne, tai gal vėliau

atsiras poreikis. Jogurtą pasirinksime pagal jo skonį, įpakavimo, kokybės.

SUVOKIMAS. Jei žmogus nesuvoks, kad ši prekė jam yra naudinga ir

neskani, ji jos nepirks. Bet kadangi ji yra skanaus skonio ir turinti kitų,

ypatingų savybių negu kitos prekės. Tik nusipirkdamas vartotojas supras

kokia ji yra.

NUOMONĖ. Vartotojas pats suformuluoja nuomonę apie prekę. Jei ji

yra teigiama, jis toliau ją pirks ir skatins galbūt kitus, na bent paragins

ją paragauti. Nuomonė draugų bei artimųjų nuomonė gali įtakoti ir vartotojo

nuomonę, jų atsiliepimai apie prekę.

PRAKTINIS NR. 6

1. Nurodyti prekės charakteristikas prekės lygmenyse.

2. Nurodyti prekės asortimentą, parašyti jo asortimento parametrus.

3. Apibūdinti prekės identifikavimo elementus.

4. Apibūdinti prekės įpakavimą, išvardinti prekės įpakavimo

elementus.

5. Nurodyti galimas prekės gamybos nutraukimo priežastis.

1. Prekės charakteristika prekės

lygmenyse.

SUMANYTOJI PREKĖ – gaminama prekė (jogurtai) naudinga sveikatai,

kurie nori tik paragauti. Gali būti vartojama pagal receptus.

REALI PREKĖ – jogurtai įvairaus skonio vaisių. Įpakavimas yra

plastikinis maišelis. Jogurtas gaminamas įvairios talpos. Jogurto sudėtyje

160 kalorijų, 25% riebumo.

PREKĖ SU PASTIPRINIMU – Geras įpakavimas neleidžia prekei greitai

pagesti. Prie jogurto pridedamas mažas šaukštelis, kurio viduje užrašas

„Smaližius“.

2. Mano gaminamą prekę, tiksliau jos asortimentą sąlygoja įmonės

galimybės. Prekių tobulinimo asortimento kryptys: prekių linijos, prekių

linijos modifikavimas, diversifikavimas.

Prekės asortimento parametrai:

❖ Asortimento plotis:

Jogurtas plastikiniame maišelyje;

Jogurtas plastikiniame buteliuke.

❖ Asortimento gylis:

0,5 l bei 1 l talpos

Su bananais ir vyšniomis;

Įvairių vaisių skonio.

Jogurtas 25% ir 15 % riebumo.

3. Prekės identifikavimo elementas

Prekės vardas – „Smaližius“. „smaližius“

3. Prekės įpakavimas

Pakuotė – tvirta ir neleidžianti produktui išsilieti, pagaminta iš

geros medžiagos. Pakuotės dizainas – pati pakuotė geltonos spalvos su tam

tikrais joje esančių vaisių skoniu atvaizdu. Ne tik lietuvių kalba, bet

rusų, anglų kalba. Nurodomas gamintojas su duomenimis, kuriais galbūt

reikalingi vartotojui. (Brūkšninis kodas).

5. Prekės gamyba nutraukiama. Konkurencijos paaštrėjimas –

konkurentai pradėjo gaminti daugiau ir labiau akį traukiančią vartotoją.

Pradedama gaminti labiau kokybiškos prekės. Pardavimų skaičius mažėja, o

taip pat galime teigti, kad nėra uždirbamo pelno. Įmonės bankrutuoja.

Gaminamų prekių asortimento nesuderinamumas – gaminama ta pati prekė, bet

mažai kuo besiskirianti. PPer didelė prekių linija gali išeiti iš gamybos

ribų, o tam pritrūkti ir žaliavų.

PRAKTINIS DARBAS NR. 7

1) Nurodyti kainos nustatymo tikslą.

2) Nurodyti kainos nustatymo metodą.

3) Nurodyti kainos nustatymo strategijas.

1) Įmonės „Saldu Gardu“ prekės kainos nustatymo tikslas rūpinimasis

išgyventi – šios prekės, jogurto, didelė konkurencija. Kaina nėra aukšta,

tikėdamiesi geranoriškos pirkėjų reakcijos, bei konkurencijos išlaikymas –

kaina jogurto yra nei aukšta, nei žema. Tobulint prekę, keičiasi jos kaina,

o taip pat naujai atėjus prekei į rinką, kaina suderinta su konkurentų

kaina, bet prekė išsiskiria.

2) Kaina yra nustatoma. Galima kaina – prekės gamybos ir pardavimo

kaštai. Mano prekė jogurtas „Smaližius“ produktui taikomos gamybos kaštų

metodas ir yra 0,03 % antkainis pelnu suformuoti. Kuo gaminsiu daugiau, tuo

gamybiniai kaštai bus pigesni ir vartotojas norės įsigyti daugiau pprekių.

3) Kainos nustatymo strategijos

❖ Naujos prekės kainos nustatymas. Mano gaminama prekė yra labai

geros kokybės ir aukštos, tai kaina bus didesnė, nei žema (tai

yra vidutinė).

❖ Kainos nustatymas realizavimui skatinti. Mokant grynais,

perkant mažiausiai 50 vnt. įpakavimų jogurtas „Smaližius“, 1%

nuolaida.

❖ Kainos nustatymas pagal geografinį principą. Produkto kaina

gamybos vietoje yra mažesnė, kadangi kai prekė yra jau

pardavime, į kainą įeina ir kintamos išlaidos.

❖ Kainos nustatymas prekių nomenklaratūros ribose. Teikiant

jogurtą įvairių rūšių 8. Kiekvienai atskirai prekei nustatoma

tos rūšies prekėms skirtinga kaina. Priedas, kaip šaukštelis

vaikiškas prie jogurto vienam jogurto tipui (rūšiai).

PRAKTINIS NR. 8

Nurodyti prekės pateikimo politiką:

1) Pavaizduoti paslaugų pateikimo kanalą;

2) Parašyti prekės pateikimo metodus.

1) Pateikimo kanalai:

2) Pateikimo metodai:

Savo prekes Įmonė „Saldu Gardu“ parduos pirmiausiai didmeninkams.

Mažmeninkai yra prekybos centrai, kaip „Minima“, „Media“, „Maxima“, bei tie

prekybos centrai, kuriuose savitarna. Didmeninkas yra Vilniaus prekyba,

kuri produkciją pateikia mažmeninkams. Didmeninkas prekiaujantis plačiu

asortimentu, parduos prekę mažmeninkui.

PRAKTINIS NR. 9

Nustatyti rėmimo strategiją:

1. Kokie prekės rėmimo veiksmai?

2. Sudaryti rėmimo biudžetą.

3. Rėmimo strategija.

Rėmimo veiksmai įmonei „Saldu Gardu“ , kuriuos taikysime ( – iu)

norint parduoti kuo daugiau savo produktų ir taikysim ( – iu) rėmimo

veiksmus:

1) Reklama:

Reklamuosime ( – iu ) žurnale „Prie stalo“ kas mėnesį.

Reklama per televiziją „LRT“. Taip pat rengiamos įvairios akcijos,

nuolaidos.

2) Rėmimo biudžetas sudaromas

Reklama žurnale „Prie stalo“ išleidžiama per mėnesį du kartus.

Reklamuojama kartą per mėnesį, ir taip 8 kartus, reklama 225 lt.

1 reklamos kaina – 225, 8 mėnesiai 225*8 = 1800 lt

Reklama per televiziją

„LRT“ reklamuojama 3 kartus per savaitę, reklama kuri užtrunka 30

s. Reklamuojama antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais.

1 reklama 22000, 6 mėnesius. 22000*82 = 1804000 lt iš viso reklamai

3) ĮĮmonės rėmimo strategija

Taikoma stūmimo strategija, nes ja remiantis vartotojas greičiau

įsigis šią prekę, bei skatinsim, kad tarpininkaujant būtų įgyjama ši prekė.

IŠVADOS

1. Įmonė yra nedidelė. Konkurentai yra trys. Rinkoje, esantys

konkurentai gamina produkciją, kuri teikia paslaugas panašias

kaip ir įmonė „Saldu Gardu“.

2. Įmonės tikslinė rinka yra (vartotojai) dirbantys asmenys,

gyvenantys kaime, vidutiniškai reaguojantys į naujoves, kurių

pajamos nuo 501 – 1000 litų per mėnesį, pagal segmentavimą.

3. Prekė bus pateikiama didmeniniams, o po to išskirstoma

mažmeninkams, o atitenka vartotojams.

LITERATŪRA

1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų

rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2003. 72 p. ISBN 9955-9418-5-5.

2. VIRVILAITĖ, Regina. Marketingas. Kaunas: „Technologija“, 1997.

145 p. ISBN 9986-13-453-6.

Darbas baigtas

2005 m. birželis 5 d.

———————–

GAMINTOJAS

DIDMENINKAS

MAŽMENINKAS

VARTOTOJAS