Solialinė – kultūrinė aplinka

[pic]

VILNIAUS KOLEGIJA

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

Dieninių studijų skyriaus

II kurso VA04B grupės studentės

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Marta CECHANOVSKAJA

Lina NEDZINSKAITĖ

Lina NORKŪNAITĖ

SOCIALINĖ – KULTŪRINĖ APLINKA

Marketingo savarankiškas darbas

Darbo vadovas J. Kontautas

Vertinimas

Vilnius

2005

Turinys

Įvadas 3

Gyventojų skaičius 4

Demografiniai pokyčiai 5

Tarptautinė migracija 7

Pensininkai ir pensijos 8

Gyventojų skaičius pagal lytį mieste ir kaime 9

Gyventojų skaičius pagal lytį ir amžių 10

Moterys ir vyrai pagal šeimyninę padėtį 11

Šeimos pagal vaikų skaičių 13

Gyventojų mokymasis visose mokymo veiklose 2003 m. 16

Besimokančių skirstymas švietimo lygmenimis 17

Moksleivių ir studentų, įgijusių išsilavinimą, skaičius 19

Užimti gyventojai pagal profesijų grupes ir lytį 20

Lietuvos gyventojai pagal tautybę 23

Kultūrinės – socialinės aplinkos apžvalga 24

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys 27

Išvados 28

Literatūros sąrašas 29

Įvadas

Įmonė savo veikloje susiduria su tam tikra visuomenės struktūra,

kurią apibūdina atitinkami rodikliai, charakteristikos, pokyčiai.

Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos

elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo

sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Socialinę ir kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai

rodikliai. Jų tyrimas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų (vartotojų)

skaičių, jų sudėtį pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą,

gyvenamąją vietą, profesiją, tautybę ir kt. Įmonei tai labai svarbūs

rodikliai, ir ypač svarbi jų dinamika. Pavyzdžiui, dėl gyventojų skaičiaus

pasikeitimo šalyje ar tam tikroje gyvenamojoje vietovėje rinka gali plėstis

arba siaurėti. Didėjant gimstamumui daugėja vaikų, tuo pačiu auga ir jiems

reikalingų prekių paklausa. Dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės

daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurių poreikiai pasižymi specifiniais

bruožais.

Daugelis prekių vartojama ne individualiai, bet bendrai. Todėl

svarbus demografinis rodiklis yra šeima (namų ūkis – tai vienas asmuo ar

asmenų grupė, kuri gyvena viename bute (name), turi bendrą biudžetą ir

kartu maitinasi.), jos dydis, sudėtis lyties, amžiaus ir kitais požiūriais,

dirbančiųjų skaičius, pajamos ir kt.

Miesto ir kaimo gyventojų poreikiai skiriasi, todėl labai svarbu

žinoti gyventojų pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo, migracijos mastą ir

kryptis.

Lietuvos demografinėje aplinkoje vyksta pokyčiai. Iš jų

paminėtini:

❖ gyventojų skaičiaus mažėjimas;

❖ gimstamumo rodiklių mažėjimas ir gyventojų senėjimas;

❖ pokyčiai šeimos struktūroje (santuokos sudarymo amžiaus didėjimas,

vaikų skaičiaus mažėjimas, skyrybų daugėjimas, šeimų, kuriose žmonos

dirba, daugėjimas);

❖ ne šeimos pobūdžio namų ūkių didėjimas (vienasmenių namų ūkių –

išsiskyrę sutuoktiniai, našliai(ės), atskirai gyvenantys, šeimos

nesukūrę vaikai; dviejų asmenų namų ūkių – nesantuokinės poros,

laikinai gyvenantys tos pačios lyties asmenys; daugiaasmenių namų ūkių

– kartu gyvenantys keli asmenys, bendrai tvarkantys namų ūkio

biudžetą);

❖ gyventojų migracija (nuolatinė ir švytuoklinė);

❖ išsilavinimo lygio kilimas ir tarnautojų skaičiaus didėjimas;

❖ etniniai gyventojų struktūros pokyčiai (vienos tautybės gyventojų

persikėlimas nuolatiniam ar laikinam gyvenimui į kitas šalis).

Visi šie pokyčiai atsiliepia pirkėjų paklausai, jos struktūrai ir

reikalauja atitinkamų marketingo veiksmų.

Gyventojų sskaičius

2005 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3425445 gyventojai, arba 20412

(0,6%) mažiau negu 2004 m. pradžioje. Dėl neigiamos natūralios gyventojų

kaitos gyventojų skaičius sumažėjo 10800 (52,9%), dėl neigiamo migracijos

saldo – 9612 (47,1%). Gyventojų skaičius ir toliau mažėja.

Laikotarpio pradžioje (tūkst.)

[pic]

Demografiniai pokyčiai

Demografiniai pokyčiai baltijos šalyse

Išankstiniais duomenimis, 2004 m. Lietuvos ir Latvijos gyventojų

skaičius per metus sumažėjo 0,6 procento, o Estijos – 0,3 procento.

Lietuvoje ir Latvijoje 1000-iui gyventojų teko 8,9 gimusiojo, o Estijoje –

10,4. Mirtingumas šiose šalyse didesnis negu Lietuvoje (Lietuvoje 1000-iui

gyventojų teko 12,0 mirusiojo, Estijoje – 13,2, Latvijoje – 13,8

mirusiojo). Dėl didesnio mirtingumo Estijoje ir Latvijoje beveik vieneriais

metais mažesnė vyrų ir moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė. Baltijos

šalyse migracijos saldo 1000-iui gyventojų buvo neigiamas: Lietuvoje – 2,8,

Estijoje – 0,1, Latvijoje – 0,5.

Demografiniai pokyčiai 2000–2004 m.

| |2000 |2003 |2004* |

|Gyventojų skaičius metų |3486998|3445857|3425445|

|Gimė |34149 |30598 |30570 |

|Mirė |38919 |40990 |41370 |

|Natūralus sumažėjimas |-4770 |-10392 |-10800 |

| |Santuokų |16906 |16975 |19429 |

| |Ištuokų |10882 |10599 |11122 |

| |Gimusių |9,8 |8,9 |8,9 |

| |Mirusių |11,1 |11,9 |12,0 |

| |Natūralaus sumažėjimo |-1,3 |-3,0 |-3,1 |

| |Santuokų |4,8 |4,9 |5,7 |

| |Ištuokų |3,1 |3,1 |3,2 |

* Išankstiniai duomenys.

Pagal lentelės duomenis matome, kad gyventojų skaičius metų

pabaigoje didžiausias buvo 2000 m., o mažiausias – 2004 m. Neigiamą

gimstamumą lėmė šie reiškiniai: ekonominė transformacija, sunkios gyvenimo

sąlygos, rinkos santykių susiformavimas, didelis nedarbas. Netobulumas

gyvenime privertė nevesti, negimdyti vaikų, emigruoti, norint užtikrinti

pragyvenimą, atsisakyti „įprasto gyvenimo“.

Daug įtakos demografiniams pokyčiams turėjo socialiniai veiksniai:

_ sumažėjo valstybės atsakomybė kuriant šeimą, auklėjant vaikus,

mokant, naudojantis sveikatos apsauga;

_ prarastos socialinės garantijos į darbą, butą, minimalų garantuotą

atlyginimą;

_ pasyviajai visuomenės daliai po ekonomikos transformacijų kilo

adaptacinių sunkumų.

Įvyko kultūrinių ir vertybinių pokyčių, kaip antai žmogaus saviraiška,

laisvo pasirinkimo didėjimas, normų laisvėjimas. Pasireiškia elgsenos ir

šeimos formų įvairovė. Šie veiksniai lemia gyventojų gimstamumą, mirtingumą

ir migracijos politiką.

Tarptautinė migracija

2004 m. iš Lietuvos į kitas šalis išvyko 15165 žmonės, o 2003 m.

– 11032. Dauguma (apie 80%) emigrantų buvo 15–59 metų amžiaus gyventojai.

Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (3525), JAV (2980),

Vokietiją (1727), Rusijos Federaciją (1228), Airiją (1009), Ispaniją

(730). 2004 m. į mūsų šalį atvyko 5553 žmonės, t. y. 17 procentų daugiau

negu 2003 m. Daugiausia atvyko žmonių iš Rusijos Federacijos (993),

Vokietijos (629), Jungtinės Karalystės (541), JAV (451), Baltarusijos

(441). Pernai emigravo 9612 žmonių daugiau negu imigravo. Nuo 1990 m.

kasmet daugiau žmonių išvyksta į užsienio šalis, negu atvyksta į Lietuvą.

Tarptautinė migracija

| |2002 |2003 |2004 |

| |2004 |2005 |2004 |2005 |2004 |2005 |

|Iš viso |100,0 |100,0|100,0 |100,0|

|Niekada negyveno santuokoje |18,7 |24,6 |21,1 |28,2 |

|Ištekėjusios/Vedę |58,9 |68,1 |51,6 |60,7 |

|Našlės (-iai) |15,6 |2,7 |17,0 |3,2 |

|Išsituokusios (-ę) |6,6 |4,4 |10,2 |7,8 |

|Nenurodė |0,2 |0,2 |0,1 |0,1 |

Gyventojų surašymų duomenys.

Iš lentelės matome, kad 1989 ir 2001 m. niekada negyvenusių

santuokoje vyrų skaičius yra didesnis negu moterų. 1989 m. moterų ir vyrų

ištekėjusių/vedusių buvo didesnis skaičius negu 2001 m. 2004 m. susituokė

19429 poros, t. y. 2454 poromis daugiau negu 2003 m. Nuo 1991 m. iki 2001

m. santuokų skaičius sumažėjo perpus. Tačiau per pastaruosius trejus metus

buvo įregistruojama vis daugiau santuokų: 2002 m. – 2 procentais, 2003 – 5,

2004 m. – 14 procentų. Tuokiasi kiek vyresnio amžiaus žmonės: 2004 m.

vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 27 metai (2000 m. –

26 metai), moterų – 25 metai (2000 m. – 24 metai). Mažėja besituokiančio

jaunimo (iki 25 m. amžiaus). Pakartotinai tuokiasi apie penktadalis

besituokiančių asmenų. Pernai išsituokė 11122 poros, t. y. 523 (4,9%)

poromis daugiau negu 2003 m. Ištuokų rodiklis (ištuokų skaičius 1000-iui

gyventojų) padidėjo praėjusio dešimtmečio pradžioje (1991 m. – 4,1), o nuo

1994 m. stabilizavosi: 1000-iui gyventojų tenka apie 3 ištuokas. Maždaug

penktadalis porų išsituokė nepragyvenę santuokoje 10 metų, 13 procentų –

antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, 3 procentai – pragyvenę santuokoje

daugiau nei 25 metus. Vidutinė buvusios santuokos

trukmė 2004 m. buvo apie

12 metų. Jei išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, tikėtina, kad iš 100

susituokusių porų daugiau negu 40 išsituoks. Po ištuokos be vieno iš tėvų,

dažniausiai be tėvo, per metus lieka apie 10 tūkst. vaikų.

Tokia padetis susidarė todėl, kad Lietuvoje vykdoma socialinė politika

vis dar nepajėgia išsaugoti šeimos, o kartais nukreipta į jos išardymą.

Visuomenėje vyrauja liberalus požiūris į šeimą – nesvarbu šeima, nesvarbu

bendruomenė, nesvarbu vertybės, nesvarbu atsakomybė – svarbu tik „aš“ ir

mano malonumai. Šeima kuriama vėliau dėl to, kad yra sunkumų susirasti

darbą, įsigyti butą ir nepakanka pajamų. Mažėja santuokos, kaip vertybės,

svarba (90 proc.) bei vengiama įsipareigojimų, pvz., vedybų, vaikų (2/3).

Žmonės linkę būti nepriklausomi, autonomiški (ypač jauni). Keičias požiūris

į santuoką, ir tai, deja, visuomenė akceptuoja. Negimdymo reiškinį lemia

tai, kad tėvai nepajėgūs vaikams užtikrinti ateities, išlavinti, aprūpinti

ir tinkamai išlaikyti.

Lietuvoje iki šiol nebuvo įgyvendinama veiksminga šeimos

politika. Visi teiginiai ir užmojai „užgesdavo“ pasibaigus rinkimų

kampanijoms – pasilikdavo tik popieriuje. Po rinkimų paprastai viskas

pamirštama. Tik pastaraisiais metais pavyko skirti pašalpą kiekvienai vaikų

turinčiai šeimai. Pašalpa ggal maža ir menkai skatinanti gimdyti vaikus,

tačiau tai pirmas toks svarus žingsnis gerinant Lietuvos demografinius

rodiklius.

Šeimos pagal vaikų skaičių

| |Iš |šeimų skaičius su vaikais |Be |Viduti|

|Visi |1536,8 |1292,8|100,0 |100,0 |

|Mokėsi |520,4 |413,4 |33,9 |32,0 |

|Nesimokė |1016,4 |879,4 |66, | |

Pagal lentelės duomenis matome, kad 2003 m. iš visų gyventojų,

moterų skaičius yra didesnis negu vyrų. Pagal paskirstymą pagal lytį %,

moterų besimokančių procentas yra didesnis negu vyrų. Iš viso nesimokančių

skaičius yra didžiausias.

Besimokančių skirstymas švietimo lygmenimis

|Iš viso |3483972 |100 |

|Lietuviai |2907293 |83,45 |

|Lenkai |234989 |6,74 |

|Rusai |219789 |6,31 |

|Baltarusiai |42866 |1,23 |

|Ukrainiečiai |22488 |0,65 |

|Žydai |4007 |0,12 |

|Vokiečiai |3243 |0,09 |

|Totoriai |3235 |0,09 |

|Latviai |2955 |0,08 |

|Čigonai |2571 |0,07 |

|Armėnai |1477 |0,04 |

|Kitų tautybių |6138 |0,18 |

|Nenurodė |32921 |0,94 |

Remiantis lentelės duomenimis iš viso yra 3483972 gyventojų. Iš

jų, skirstant pagal tautybes, didžiausias procentas yra lietuvių, o

mažiausias – aarmėnų, tačiau yra nedidelė dalis, kurie iš vis nenurodė savo

tautybės. Taip pat palyginus su kitomis tautybėmis nemažai yra lenkų ir

rusų. Todėl Lietuvoje yra nemažai rusiškų ir lenkiškų mokyklų.

Kultūrinės – socialinės aplinkos apžvalga

Visuomenė, kurioje žmonės gyvena, lemia jų pažiūras, vertybines

orientacijas, elgesio normas. Iš esmės patys to nesuvokdami, jie perima

visuomenės perteikiamą pasaulėžiūrą, jos formuojamą požiūrį į pagrindines

kultūros vertybes. Marketingo veiksmams ir sprendimams didžiausios reikšmės

turi tokie kultūros fenomenai ir jų raidos tendencijos:

➢ Pagrindinių vertybių pastovumas. Kiekviena visuomenė turi tam tikras

svarbiausias vertybes ir įsitikinimus, kuriuos ji laiko pastoviais.

Daugeliui žmonių tai darbas, santuoka, sąžiningumas, labdara. Šios

vertybės ir pažiūros perduodamos iš kartos į kartą ir vertinamos bei

įtvirtinamos svarbiausių visuomenės institucijų – šeimos, mokyklos,

valstybės, Bažnyčios.

➢ Subkultūros. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja įvairios žmonių

grupės, pasižyminčios vienodu vertybių suvokimu, kuris atsiranda dėl

jų ypatingos gyvenimiškos patirties bendrumo ar kitų aplinkybių.

Įvairių religinių ir socialinių organizacijų nariai, paaugliai,

rokeriai ar metalistai ir pan. – kiekviena iš šių grupių yra tam tikrų

subkultūrų atstovai, turintys savitus įsitikinimus, pomėgius, elgseną.

(pvz.: Gotinė subkultūra – Lietuvoje šiais metais.)

➢ Antrinių vertybių kitimas. Nors pagrindinės visuomenės vertybės, kaip

minėta, pasižymi dideliu pastovumu, tačiau kiekviena visuomenė, ypač

atskiri jos sluoksniai, išgyvena tam tikrus, vienas nuo kito ryškiai

besiskiriančius kultūros tarpsnius. Pavyzdžiui, prieš dešimtmečių

didelį poveikį jaunimo šukuosenoms, drabužiams, seksualiam elgesiui ir

gyvenimo tikslams turėjo hipiai, „Beatles“, Elvis Preslis, žurnalas

„Playboy“ ir kiti kultūros fenomenai.

Šiandien jaunimas turi kitų dievaičių ir kitą požiūrį į madą.

Pagrindinės kultūros vertybės, P. Kotlerio nuomone, pasireiškia žmonių

požiūryje į save, kitus, visuomenę, jos institucijas, gamtą, visatą

(pasaulio suvokimą).

Žmonių požiūris į pačius save. Žmogaus veiksmus, jo poelgius gali

lemti siekimas patenkinti savo norus ir poreikius arba rūpinimasis kitų

interesais. Šeštojo ir septintojo dešimtmečio visuomenėje buvo pastebima

ryški rrūpinimosi savimi tendencija. Daugelis ieškojo pramogų, įvairovės,

norėjo atitrūkti nuo kasdienybės ir buitinių rūpesčių, kiti siekė

tobulintis sveikatos grupėse ar religinėse bendrijose. Pastaraisiais

dešimtmečiais daugelis sociologų svarbiausiais vertybių pokyčiais laiko

uolumo, ištikimybės, pareigingumo nuvertėjimą ir tokių siekių, kaip

individo autonomiškumas, malonumai, nuotykiai ir pan. pasireiškimą. Visa

tai turi didelės reikšmės marketingui, kadangi prekės, kurias vartotojas

perka, paslaugos, kuriomis jis naudojasi, yra jo asmenybės, individualumo

išraiška.

Žmonių tarpusavio santykiai. Nepaisant siekio tobulintis bei

ieškoti malonumų, daugeliui žmonių tokios tradicinės vertybės kaip meilė,

ištikimybė, padorumas ir pan., kaip ir anksčiau yra labai svarbios. Jos

suteikia saugumo ir pastovumo jausmą. Daugelis trokšta rimties ir tvirtų

santykių su kitais, ne vien rūpinimosi tik savimi. Ši tendencija atveria

geras galimybes toms verslo šakoms, kurios padeda užmegzti asmeninius bei

grupinius kontaktus, pavyzdžiui, turistinių kelionių ir pasilinksminimų

rengėjams, sveikatos klubams ir pan.

Žmonių santykiai su visuomene. Kiekvienas asmuo turi savo nuomonę

apie visuomenę, kurioje gyvena. Šalia piliečių, ją ginančių, yra

reformatorių, norinčių ją keisti bei nepatenkintųjų, norinčių ją palikti.

Ryškėja patriotizmo mažėjimo ir kritikos bei cinizmo augimo dėl šalies,

visuomenės, pasaulio ateities tendencija.

Pagal A. Mitchell žmones, atsižvelgiant į jų santykį su

visuomene, galima suskirstyti į šešias grupes:

Vadovai. Ši asmenų grupė laiko visuomenės sistemą teisinga ir

sugebančia funkcionuoti. Vadovai užima vadovaujančias pozicijas ir jų

padėtis visuomenėje gerėja.

Saugotojai visuomenėje, kurioje gyvena, jaučiasi gerai ir didžiuojasi

jos tradicijomis. Nuolat besikeičiančiame pasaulyje jie yra stabilumo

bastionas.

Gavėjai ima iš visuomenės viską, ką gali. Darbinėje veikloje jie

pasireiškia menkai, o pasitenkinimo ieško laisvalaikiu. Jie ypač gerai

jaučiasi biurokratinėse organizacijose ir turėdami tvirtą visuomeninę

padėtį.

Keitėjai į daugelį klausimų turi paruoštus atsakymus ir situaciją nori

keisti pagal savo supratimą. Tai kritikai, protestuotojai, radikalai,

niurgzliai ir gerų reikalų gynėjai, sudarantys didelę aktyvios visuomenės

dalį. Jų veiksmai paprastai nukreipti į išorę.

Ieškantieji siekia geresnio nusimanymo, išsamesnio susipažinimo,

didesnio patyrimo, visapusiško požiūrio. Atsakymų paieškos ir pažangos

suvokimas paprastai yra introversinis (susijęs su žmogaus vidiniu,

subjektyviu pasauliu). Naujos idėjos dažnai kyla iš šios grupės asmenų.

Pasitraukiantieji nori nuo visko pabėgti ir viską palikti. Jų bėgsmas

įgauna įvairių formų – nuo pasitraukimo iš kasdienybės dėl kokios nors

manijos ar potraukio iki psichinių susirgimų arba polinkio į misticizmą.

Žmonių santykis su visuomenės institucijomis. Piliečiai turi

susidarę nuomonę apie įvairias visuomenės institucijas: valstybės valdžios

ir valdymo organus, įvairias įstaigas, partijas, profsąjungas, kitas

nevyriausybines, ūkines organizacijas bei įmones. Vienų iš jų veikalai

pritariama, kitos vertinamos kritiškai, nepalankiai. Vienų ir tų pačių

institucijų veiklą įvairūs asmenys gali vertinti labai skirtingai.

Apskritai pastebima, kad lojalumas daugeliui institucijų mažėja, jomis

pasitikima mažiau negu anksčiau. Kinta požiūris į darbą. Daug žmonių

vertina jį tik kaip neišvengiamą būtinybę, sudarančią galimybę tenkinti

buities ir laisvalaikio poreikius. Plačioji visuomenė iš daugelio

institucijų, ypač verslo įmonių, laukia didesnės socialinės atsakomybės. Iš

viso

to įmonės turi daryti išvadas. Jos turi kritiškai įvertinti savo

marketingo veiksmus, ypač reklamos srityje, ir visuomenėje siekti

suformuoti palankų įvaizdį.

Žmonių santykis su gamta. Žmonių nuomonės į gamtinę aplinką taip

pat skirtingos. Vieni prieš gamtą jaučiasi bejėgiai, kiti su ja gyvena

darnoje, dar kiti nori ją sau pajungti. Ilgainiui žmonės, pasitelkę mokslą

ir techniką, vis labiau pajungė sau gamtos jėgas ir ėmė tikėti, kad jos

ištekliai neišsenkami. Tačiau pastaruoju metu vis platesni visuomenės

sluoksniai pradeda suvokti, kad gamtos ištekliai riboti, kad žmonių veikla

gamtai gali padaryti nepataisomos žžalos.

Meilė gamtai skatina turiningai praleisti laisvalaikį, plėtoti

turizmą, žvejybą, grybavimą, uogavimą ir t.t. Verslo įmonės į tai reaguoja:

organizuoja keliones, išvykas, gamina atitinkamą inventorių, maisto

produktus ir t.t.

Žmonių požiūris į visatą. Žmonės skiriasi savo pažiūromis į

visatos (pasaulio) kilmę ir žmogaus vietą joje. Dauguma Vakarų pasaulio

gyventojų yra monoteistai (tiki vieną Dievą). Tačiau religiniai

įsitikinimai silpnėja ir nyksta religinės apeigos. Išsivysčiusiose šalyse

bažnyčią lankančių skaičius mažėja, išskyrus kai kurias naujas religines

sroves. Pastebimas didėjantis susidomėjimas rytų religijomis, misticizmu,

t.y. tikėjimu paslaptingomis antgamtinėmis jėgomis, su kuriomis galima

bendrauti, okultizmu, tt.y. tikėjimu, kad gamtoje ir žmoguje yra paslaptingų

antgamtinių jėgų, kurias galima panaudoto gamtai ir žmonėms paveikti.

Sumažėjus religingumui, didėja žmonių siekis galimai labiau

mėgautis žemiškuoju gyvenimu. Jie prekių ir paslaugų, kurios teiktų

malonumo, džiaugsmo, naujų įspūdžių, pramogų ir pan. Noras neatidėliojant

tenkinti savo pporeikius yra vis labiau pasireiškiantis tendencija.

Tačiau kiekvienoje tendencijoje būna išimčių. Analizuojant

kultūrinės aplinkos pokyčius per ilgesnį laiką pastebima, kad jie dažniau

reiškiasi švytuoklės principu. O ne judėjimu nuolat ta pačia kryptimi.

Kiekvieno laikmečio tendencija savyje turi priešingą polinkį. Kiekvienoje

šalyje formuojasi savita kultūrinė aplinka.

Lietuvos kultūrinei aplinkai būdingi anksčiau apibūdinti pagrindiniai

kultūrinės aplinkos bruožai bei jų kitimo tendencijos. Be to, reikia

atkreipti dėmesį į kai kuriuos ypatumus, svarbius Lietuvos įmonių

marketingo sprendimams bei veiksmams.

Lietuvoje per trumpą laiką buvo suformuotos svarbiausios

demokratinės visuomenės prielaidos: daugiapartinė sistema, laisvi rinkimai,

privati nuosavybė, verslo, žodžio ir spaudos laisvė, visuomenės ar atskirų

jos grupių nuomonę išreiškiančios naujos nevyriausybinės organizacijos.

Žmonės nebepersekiojami dėl savo įsitikinimų ar politinių pažiūrų ir t.t.

Dėl viso to labai pakito žmonių požiūris į visuomenės institucijas, jų

santykis su visuomene.

Tačiau visuomenei iškilo daugybė pproblemų: krito daugelio žmonių

gyvenimo lygis, ne visada jie gali pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikė

nepriklausomybės atkūrimas ir demokratija. Pavyzdžiui, dėl menkų pajamų

daugybė žmonių neturi galimybių laisvai keliauti į užsienį, įsigyti

kompiuterių bei kitos šiuolaikinės technikos. Atsirado didelė turtinė

nelygybė, nedarbas, skurdas, specialistų kvalifikacijai neadekvatus darbo

apmokėjimas, labai pablogėjo kriminogeninė situacija, išaugo sergamumas.

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys

|1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 | |Per metus

pirmą kartą užregistruota naujų susirgimų piktybiniais navikais |11723

|12287 |12882 |13502 |13888 |14039 |14060 |14483 |15103 | ||100.000

gyventojų tenka |323,0 |341,2 |360,3 |380,4 |394,1 |401,2 |403,9 |417,5

|437,2 | |Iš viso sergančių piktybiniais navikais |47035 |49027 |51626

|54242 |57436 |60351 |62160 |62880 |63541 | |100.000 gyventojų tenka

|1301,0 |1366,4 |1449,2 |1533,8 |1635,4 |1730,7 |1788,5 |1816,0 |1844,0 |

|Per metus pirmą kartą susirgusių aktyvia tuberkulioze |2123 |2365 |2789

|2826 |2558 |2330 |2225 |2097 |2247 | |100.000 gyventojų tenka |58,5 |65,7

|78,0 |79,6 |72,6 |66,6 |63,9 |60,4 |65,1 | |Iš viso sergančių aktyvia

tuberkulioze |9294 |9934 |10689 |11401 |11774 |10729 |9670 |9347 |8827 |

|100.000 gyventojų tenka |257,1 |276,9 |300,1 |322,4 |335,2 |307,7 |278,2

|269,9 |256,2 | |

Neregėtą mąstą įgavo kyšininkavimas, turto prievartavimas,

kontrabanda, prekyba narkotikais ir kiti nelegalūs verslai.

Visa kita turėjo didelės įtakos viešosios nuomonės formavimuisi,

įvairių socialinių grupių elgsenai, jų vertybinėms orientacijoms ir t.t.

Lietuvoje atliktos sociologinės apklausos rodo, kad vyksta vertybių

perkainojimas. Šiuo metu didelė jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių pirmenybę

teikia konkuruojančioms vertybėms – darbinei karjerai, materialiniam

apsirūpinimui, saviraiškai ir įsitvirtinimui gyvenime. Tai atspindi jų,

kaip vartotojų, poreikių struktūrai, elgsenai rinkoje.

Išvados

Šiuo metu Lietuvos kultūrinė-socialinė padėtis yra tokia:

Labai pasikeitė požiūris į šeimą ir gimstamumas. Santuokų

sumažėja. Daugėja nesusituokusiųjų, tuokiasi vyresnio amžiaus asmenys. Apie

50 proc. sumažėjo gimdymų skaičius, gimdo vyresnės moterys. Didėja

nesantuokinių vaikų skaičius. Lietuvos šeima labai nestabili. Daug nepilnų

šeimų, daugėja viengungių, atsiranda sąmoningos bevaikystės reiškinys,

silpnėja ryšiai tarp kartų. Tam didelę įtaką turėjo vakarietiškos kultūros

plitimas. Įstojus i Europos Sąjungą beprotiškai išaugusi emigracija

stipriai veikia Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą, keičiasi amžiaus

struktūra, prarandamas jaunimas, visuomenė sensta, mažėja santuokų,

gimstamumas. Pastebimas „protų nutekėjimas“, aukštos kvalifikacijos

specialistų praradimas. Tačiau pastaruoju metu pradeda trūkti ir

nekvalifikuotų darbininkų, kurie masiškai vyksta į turtingesnes Europos

Sąjungos šalis, kur už tą patį darbą mokami net kelis kartus didesni

atlyginimai. Tad kasmet šalis praranda per 20 000 gyventojų.

Lietuvoje nyksta kaimai, sparčiai auga miestai. Vis daugiau

jaunų žmonių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, nusprendžia siekti ir

aukštojo, nes vyrauja nuomonė, kad be aukštojo mokslo diplomo žmogus yra

nieko vertas. Tačiau vis daugiau specialybę įgijusių ir aukštuoju

išsilavinimu galinčių pasigirti žmonių vyksta į svečias šalis dirbti

„juodo“ darbo, nes dėl prastos šalies ekonominės būklės svetur jis

apmokamas geriau nei Lietuvoje ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantys

darbai. Daugėja nepatenkintų įstojimu į Europos Sąjunga, vyriausybe

nusivylusių žmonių. Baiminamasi spartaus kainų šuolio įvedus eurą.

Susidariusi ekonominė įtampa turi didžiulę įtaką demografiniams pokyčiams,

kurie Lietuvai yra labai pavojingi.

Literatūros sąrašas

1. M. kriaučiūnienė, R. Urbanskienė, R. Vaitkienė „Marketingo valdymas“,

2005, Kaunas;

2. www.std.lt;

3. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė

„Marketingas“, 1999.