Paslaugų įmonės „Vlantana“ reklama

Turinys

ĮVADAS 2

1. PASLAUGŲ MARKETINGO PROBLEMATIKA 3

1.1 PASLAUGOS SAMPRATA IR PASLAUGOS SAVYBĖS 4

1.2 PASLAUGŲ MARKETINGAS 6

2. PASLAUGŲ ĮMONIŲ REKLAMA 8

2.1 PAGRINDINĖS REKLAMOS FORMOS 8

2.1.1 Spausdintos reklamos nešikliai 8

2.1.2 Radijas 11

2.1.3 Televizija. 11

2.1.4 Išorinė reklama 12

2.2 REKLAMINĖ KAMPANIJA IR JOS PLANAVIMAS 13

2.2.1 Reklamos tikslų nustatymas 13

2.2.2 Reklamos kampanijos biudžetas 13

2.2.3 Reklamos objektų ir subjektų nustatymas 14

2.2.4 Reklamos žinutės kūrimas 14

2.2.5 Reklamos nešiklių parinkimas 15

2.2.6 Reklamos poveikio įvertinimas 15

3. UUAB „VLANTANA“ REKLAMOS KAMPANIJA 16

3.1 TIKSLAI 17

3.2 REKLAMOS KAMPANIJOS BIUDŽETAS 17

3.3 REKLAMOS OBJEKTAS IR SUBJEKTAI 17

3.4 REKLAMOS ŽINUTĖS SUKŪRIMAS 18

3.5 REKLAMOS NEŠIKLIŲ ĮVERTINIMAS 18

3.6 REKLAMINĖS KAMPANIJOS PLANAS 22

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 24

SUMMARY 25

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 25

PRIEDAI 26

ĮVADAS

Paslaugų sfera yra viena perspektyviausių, sparčiai besiplėtojančių

ūkio šakų. Ši sfera yra pakankamai atvira ir patraukli pradedantiems

verslininkams. Vakarų šalyse vis daugiau verslininkų įsitraukia į paslaugų

sferos veiklą.

Lietuvoje paslaugų sfera plėtojama spartesniu tempu, palyginti su

pramonės gamyba, tačiau tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu paslaugų

marketingas tik pradedamas plėtoti. Naujos paslaugos plėtojamos

priklausomai nuo jų paklausos, steigiamos naujos paslaugų įmonės. Taigi ir

paslaugų įmonių vadybininkai turėtų gerai suvokti paslaugų prigimtį ir

esmę, atskirų paslaugų specifiškumą ir į tai atsižvelgti taikydami šių

įmonių reklamą.

Konkurencinėje kovoje paprastai llaimi tie paslaugų teikėjai, kurie yra

įvaldę efektyvesnę reklamą. Efektyvios reklamos įgyvendinimui būtina gerai

žinoti vartotojų interesus ir poreikius, sukurti atitinkamą reklamos

kampaniją ir kt.

Šiuo darbu stengiamasi išnagrinėti paslaugų įmonių reklamos problemą.

Remiantis iškelta problema, šio darbo tikslas yra apibrėžti

pagrindinius principus ir metodus kuriant paslaugų įmonės reklamą ir juos

pritaikyti praktiškai.

Numatytam tikslui pasiekti yra iškeliami tokie uždaviniai:

1. išsiaiškinti paslaugų sampratą, jų savybes bei marketingo ypatumus.

2. išnagrinėti pagrindinius reklaminės kampanijos principus, šios

kampanijos dalis bei reklamos formas;

3. nagrinėti kaip taikant teoriją yra kuriama reklaminė kampanija.

Darbo pabaigoje pateikiamos darbo rezultatus apibendrinančios ir

atspindinčios išvados.

Rašydama šį darbą rėmiausi užsienio ( William J. Stantion, Michael J.

Etzel, Bruce J. Walker ir kt.) bei lietuvių (Kindurio V., Vengrienės B.,

Pajuodžio A. ir kt.) autorių literatūra. Taip pat naudojausi Internete

publikuojamais užsienio autorių straipsniais bei internetinių svetainių

duomenimis.

1. PASLAUGŲ MARKETINGO PROBLEMATIKA

Marketinge sąvoka „prekė“ apima ne tik fiziškai apčiuopiamas

prekes, bet ir paslaugas. Kadangi paslaugos turi nemažai savitumų,

išskiriančias jas iš kitų prekių, tenka atskirai nagrinėti paslaugų

marketingo problematiką[1].

1.1 PASLAUGOS SAMPRATA IR PASLAUGOS SAVYBĖS

Paslaugų produkto samprata yra painoka ir komplikuota. Visuotinai priimto

paslaugos apibrėžimo nėra. Apibrėžiant paslaugą yra akcentuojama viena ar

kelios jos savybės. Tai neapčiuopiamumas, nekaupiamumas (gamybos ir

vartojimo vienovė), neatskiriamumas ir heterogeniškumas (nevienodumas)[2].

Remiantis kiekviena iš šių savybių galima apibūdinti ppaslaugą.

Paslauga – tai prekė, kuri pasižymi daugiausia neapčiuopiamomis

savybėmis. Paslauga paprastai suvokiama subjektyviai. Klientas, aprašydamas

paslaugą, paprastai remiasi tokiomis sąvokomis kaip savijauta, patirtis,

įspūdis, saugumas, patikimumas. Tai labai jau abstraktūs paslaugos esmės

formulavimo būdai. To priežastis – neapčiuopiama paslaugos prigimtis.

Paslauga – tai prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu

metu. Daugelis paslaugų teikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu. Tiesa, kai

kurie veiksmai, susiję su paslauga, gali būti atliekami be vartotojo, o

vartotojas patiria tik paslaugos rezultatą, tačiau būtent toji dalis,

kurioje dalyvauja vartotojas, pageidaudamas tam tikros paslaugos ir

atlikdamas jos kontrolę, yra esminė pačiai paslaugai atsirasti. Paslaugų

nekaupiamumas viena sunkiausiai sprendžiamų paslaugų marketingo problemų.

Šiek tiek lengviau jas įveikti gali tos įmonės, kurios remontuoja klientui

priklausančius daiktus (skėčius, laikrodžius, televizorius ir pan.). Šie

daiktai turi materialioms prekėms būdingų savybių, todėl juos galima

kaupti, pataisyti ir grąžinti užsakovui. Tokiu atveju paslauga tarsi

išskaidoma į dalis, ir tik kai kurios iš jų (priėmimas, grąžinimas)

pasižymi nekaupiamumu.

Paslauga – tai prekė, kurios gamyboje dalyvauja jos vartotojas

(klientas). Klientas dalyvauja šiame procese kaip būtinas gamybos veiksnys,

kaip pilnateisis paslaugų proceso dalyvis. Nėra pardavimo paslaugos be

pirkėjo vienokio ar kitokio dalyvavimo, pervežimo paslaugos be keleivio,

gydymo be paciento ir t.t. Ši paslaugos savybė kelia tam tikrų reikalavimų

personalui, jo kvalifikacijai, ypač tų darbuotojų, kurie bendrauja su

klientais. Ši paslaugos savybė sukuria prielaidas kai kuriems paslaugas

teikiantiems asmenims ar įmonėms turėti per daug klientų, o kitiems – per

mažai.

Paslauga – tai prekė, kurios turinys ir kokybė priklauso nuo paslaugos

teikėjo, jos vartotojo (kliento) ir kitų aplinkybių. Heterogeniškumas

atsiranda dėl to, kad paslauga yra jos tiekėjo ir kliento sąveikos

rezultatas. Paslauga vienam klientui nėra visiškai tokia pat kaip kitam jau

vien dėl skirtingų santykių, susiklostančių tarp paslaugos teikėjo ir

kliento. Netgi toje pačioje įmonėje dirbantys specialistai skiriasi savo

žiniomis, patirtimi, sugebėjimais ir dar daugeliu kitų savybių. Tai

reiškia, kad kiekvienas iš jų gali suteikti šiek tiek kitokias paslaugas.

Panašūs skirtumai atsiranda ir dėl klientų ryšio su paslauga. Šie irgi

skiriasi daugeliu bruožų. Todėl netgi tos pačios paslaugos, suteiktos to

paties asmens, kokybę skirtingi klientai gali vertinti nevienodai.

Nevienodesnės paslaugos kokybės galima tikėtis tuomet, kai paslaugą teikia

ir vartoja vis kiti asmenys.

Kiti autoriai be šių paminėtų paslaugų savybių išskiria ir kitas. Tai

nuosavybės perdavimo nebuvimas, neįmanomas kaupimas bei sandėliavimas[3].

Nuosavybės perdavimo nebuvimą daugelis autorių priskiria prie esminių

paslaugos savybių. Kai naudojamasi pervežimo paslauga, realizuojamas

poreikis nuvykti iš vienos vietos į kitą. Tačiau gavę šią paslaugą,

klientai jokios nuosavybės iš pervežimo įmonės neįgyja.

Neįmanomas kaupimas ir sandėliavimas atsiranda dėl to, kad paslauga

yra nemateriali ir suvartojama jos teikimo momentu. Ši aplinkybė reikalauja

kitokio požiūrio į paslaugų vadybą bei marketingą lyginant su fizinėmis

prekėmis.

1lentelė. Paslaugų ir materialių pprekių skirtumai.

|Materiali prekė |Paslauga |

|Apčiuopiama |Neapčiuopiama |

|Homogeniška |Heterogeniška |

|Gamyba ir pardavimas atskirti nuo|Gamyba, pardavimas ir vartojimas – |

|vartojimo |vienalaikis procesas |

|Vartotojas gamyboje nedalyvauja |Klientas dalyvauja kuriant paslaugą |

|Sandėliavimo galimybė |Negali būti sandėliuojama |

|Perduodama nuosavybė |Perduodamos nuosavybės nėra |

Paslaugų savybių sąrašą būtų galima ir toliau pildyti, tačiau

įsigilinus galima pamatyti, kad tai tų pačių savybių atskiri aspektai.

1.2 PASLAUGŲ MARKETINGAS

Paslaugų marketingo teorijos plėtojimo išeities taškas yra marketingo

vadyba, kurios tikslas – valdyti mainų procesus siekiant tikslo. Tai turi

aprėpti visus išteklius, kurie turi įtakos šiems mainų procesams, t.y.

visus išteklius, veikiančius klientus[4].

Marketingo vadybos tikslas yra planuoti, motyvuoti ir valdyti visus

išteklius ir veiklą, darančius įtaką įmonės ir klientų santykiams ir

rūpestingai parinktoms rinkoms trumpu laikotarpiu (pirmas pirkimas) ir ilgu

laikotarpiu (nuolatiniai kliento ryšiai), taip pat tai, kas veikia įmonės

požiūrį į sandorių tikslus, kurie varijuoja įmonės veiklą taip, kad visų

dalyvių (kompanijos, klientų, akcininkų, kreditorių ir visuomenės)

poreikiai yra patenkinami.

Atkreiptinas dėmesys, kad marketingą teoriškai aprašyti atrodo

apgaulingai lengva, tačiau gana sunku pritaikyti praktiškai, ypač paslaugų

įmonėse dėl šios veiklos įvairiapusiškumo ir specifiškumo. Marketingo

taikymo paslaugų įmonių veikloje pagrindą sudaro marketingo koncepcija.

Ši koncepcija aprėpia keletą veiksnių ir veiksmų, kurie galiausiai

lemia įmonės sėkmę tikslinėje paslaugų rinkoje:

1. Paslaugų įmonės (kompanijos) tikslas – parinkti, laimėti ir

išlaikyti vartotojus, nes jie paslaugų įmonei

yra svarbiausi.

2. Kad tai įvykdyti įmonė turi sukurti ir pateikti tokias paslaugas,

kurių nori klientai ir kurias teigiamai vertina. Šios paslaugos

turėtų būti teikiamos tokiomis sąlygomis ir kainomis, kurias siūlo

ir konkurentai. Klientų turėtų būti pakankamai daug, kad

pasiteisintų paslaugų kūrimo ir teikimo sąlygos, t.y kad būtų

galima padengti išlaidas ir gauti pelno.

3. Paslaugų įmonė nuolat turi gauti didesnes pajamas nei išlaidas, kad

didėtų jos nuosavas kapitalas, kad būtų neatsiejama nuo konkurentų

ir juos aplenktų. Tokiu būdu ji ttoliau galės plėtoti verslą.

4. Nė viena paslaugų įmonė negali veikti intuityviai. Ji privalo

suformuluoti savo veiklos tikslus, strategiją bei planus

(programas).

5. Taip pat reikia tinkamo skatinimo, apskaitos, audito ir kontrolės

sistemų, kurios leistų įgyvendinti, kas buvo numatyta arba yra

daroma.

Tokia marketingo koncepcija, apimanti minėtus veiksnius ir veiksmus,

labiau tinka paslaugų įmonėms orientuotoms į rinką. Tokių įmonių

darbuotojams marketingas pirmiausia yra mąstymo būdas. Svarbu, kad priimti

marketingo sprendimai darytų poveikį ir įtaką klientams. Tai pagrindinė

paslaugų įmonės veiklos prielaida.

Marketingas taip pat yyra tam tikras verslo organizavimo būdas. Visi

paslaugų įmonės organizaciniai sprendimai yra siejami su klientų

aptarnavimu. Įmonės kuria planus, kuriais siekia, kad būtų sukurtos

paslaugos ir palankiausiomis sąlygomis pateiktos klientams. Visi

organizaciniai sprendimai turėtų būti siejami su klientų aptarnavimu.

Įmonės tikslas klientus parinkti, juos laimėti rrinkoje ir išlaikyti.

Marketingas ir konkrečios veiklos sfera. Pripažinus klientų svarbą

įmonei, klientų poreikių tenkinimo veikla taps savaime suprantamu dalyku.

Ši veikla apima tokius aspektus kaip klientų bei jų poreikių nustatymas,

informacijos apie klientų poreikius bei norus nustatymas bei analizė,

paslaugų kūrimas ir teikimas, paslaugų kainodara, paslaugų teikėjų ir

klientų ryšiai. Norint suderinti šias veikos sritis paslaugų įmonių

vadybininkai bei marketingo specialistai turi naudotis tam tikromis

komunikacinėmis ir techninėmis priemonėmis.

Atsižvelgus į aukščiau paminėtus marketingo aspektus galima

suformuluoti tokį paslaugų marketingo apibrėžimą.

Paslaugų marketingas – įmonių vadybos ir marketingo specialistų bei

kitų tarnautojų mąstymo būdas, taip pat paslaugų verslo organizavimo būdas

bei veiklos sfera, kurioje naudojamos techninės komunikacinės priemonės,

siekiant išaiškinti klientų poreikius rinkoje ir juos efektyviai

tenkinti[5].

Jeigu paslaugų įmonėse marketingas taikomas planingai ir nuosekliai,

kaupiant patyrimą šioje srityje, tai tampa aišku, kkad jis yra mokslas ir

menas kartu. Kaip bet kuris mokslas jis susijęs su planavimu, analize ir

normatyvine drausme. Kaip kiekvienas menas, marketingas reikalauja įkvėpimo

ir kūrybiškumo.

2. PASLAUGŲ ĮMONIŲ REKLAMA

Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie

prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai siekiant

užsakovo numatytų tikslų[6]. Iš šio apibrėžimo galima išskirti tris

reklamos savybes. Pirma, tai neasmeniškas, antra – apmokamas informacijos

perdavimo būdas, trečia – yra užsakovas, kuris apmoka visas su reklama

susijusias išlaidas.

2.1 PAGRINDINĖS REKLAMOS FORMOS

Priklausomai nuo to, kokiai auditorijai skiriama reklama, įmonė

pasirenka vieną ar kitą reklamos rūšį. Tikslingiausia reklamą skirstyti

pagal reklaminę informaciją perduodančias priemones, t.y reklamos

nešiklius. Tobulų reklamos skleidėjų nėra. Nevienodam paslaugų verslui

reikia ir skirtingų reklamos skleidėjų, kurie geriau pasiektų tikslinę

„auditoriją“. Svarbu yra tai, kad reklama atneštų daugiau pajamų negu ji

pati kainavo. Galima išskirti tokius paslaugų įmonių reklamos nešiklius

(skleidėjus).

2.1.1 Spausdintos reklamos nešikliai

Laikraščiai

Laikraščių reklama leidžia pasiekti santykiškai labai plačią,

nesegmentuotą auditoriją. Svarbiausi laikraščiai siūlo paslaugą

išspausdinti spalvotą bet kokio dydžio reklamą, tačiau dėl gana prasto

laikraštinio popieriaus kokybės spalvų gama nėra didelė. Laikraščiai gali

būti geriausias pasirinkimas reklamuojant paslaugas tuomet, kai įmonė

veikia tam tikroje teritorijoje, o laikraščiai taip pat leidžiami joje.

Tačiau šiuolaikiniai laikraščiai turi daug puslapių ir ne visus juos

skaitytojai įdėmiai perskaito, todėl laikraštyje reikia talpinti įspūdingą

reklaminį skelbimą. Reklamuotis laikraštyje patartina tada, kai įmonės

teikiamos paslaugos atitinka tokius reikalavimus:

1. Paslaugas perka atskiri žmonės individualiam naudojimui.

2. Paslaugomis naudojamasi dažnai arba (ir) reguliariai. Dažnas

naudojimasis paslaugomis padidina galimybę, kad kai kuriems žmonėms, kurie

laikraštyje skaito reklaminius skelbimus, greitai prireiks įmonės teikiamų

paslaugų. Jeigu jiems to nereikia dabar, tai nemaža tikimybė, kad vėliau

jie įmonę pamirš. Jei paslaugos sezoninės ir dabar paklausios, tai reklama

laikraštyje gali būti labai veiksminga.

3. Tam tikras paslaugų kiekis pateikiamas nemokamai. Reklamos tikslas

– reikiama atsakomoji reakcija. Niekas neužtikrins to geriau negu nemokamo

bandomojo paslaugų pavyzdžio siūlymas: „paskambinkite šiandien, kad

galėtumėte ppasinaudoti mūsų teikiamomis paslaugomis nemokamai“.

Komerciniai leidiniai.

Daugelis ūkio ir pramonės šakų turi savo leidinius. Įmonės paslaugą

siūlant tam tikros pramonės šakos įmonei, reikėtų reklamuotis tos šakos

leidiniuose. Daugeliu atveju tokie leidiniai pateikiami tos šakos įmonėms

nemokamai. Visas jų leidėjų pelnas yra gaunamas iš reklamos, todėl reklamos

tokiuose leidiniuose kaina yra palyginti didelė. Komerciniuose leidiniuose

yra mažiau apribojamų, palyginti su įprastais leidiniais. Svarbu, kad tokie

leidiniai patektų tiems skaitytojams, kuriems yra orientuojami. Šiuos

leidinius skaito žmonės, suinteresuoti tokia problematika, todėl reklama

jiems yra neatskiriama verslo dalis. Komercinių leidinių leidėjai stengiasi

tenkinti visus besireklamuojančių įmonių poreikius, todėl šie leidiniai

būna spalvoti, jų kokybė aukšta, o tai leidžia suinteresuoti klientus. Nors

šie leidiniai yra itin svarbūs, labai aktualu žinoti, kas ir kodėl juos

skaito. Įmonė, teikianti konkrečią paslaugą, turi galimybę reklamuotis tik

viename ar dviejuose tokio pobūdžio leidiniuose. Tačiau geriausia kreiptis

į reklamos agentūrą, kuri padės išsirinkti tinkamą leidinį, o tai didina

reklamos išlaidas. Prie tokių leidinių galima priskirti „geltonuosius

puslapius“, specializuotus katalogus ir žurnalus bei verslo ir profesinius

žurnalus.

“Geltonieji puslapiai”

Daugeliu atveju „geltonieji puslapiai“ yra bendros reklamos kampanijos

elementas. Čia reklamuotis patartina tik tada, kai įmonės paslaugos

atitinka tokius kriterijus:

1) klientams skubiai prireikia siūlomų paslaugų. Šiuo atveju reklamai yra

pats palankiausias momentas, nes klientas priima sprendimą pirkti siūlomą

paslaugą.

2) klientams teikiamų paslaugų prireikia ne dažnai. Klientai neįsimena

paslaugų teikėjų, nes retai naudojasi tokiomis paslaugomis. Todėl šiuo

atveju atitinkamą paslaugą teikiančios įmonės jie ieškos „geltonuosiuose

puslapiuose“.

3) klientai savo poreikius paslaugoms susieja su „geltonaisiais

puslapiais“. Kol žmonės automatiškai bei tiksliai nesusies poreikių su

įmonės teikiamomis paslaugomis, reklama nebus naudinga „geltonuosiuose

puslapiuose“.

Jeigu įmonė tenkina visus tris reikalavimus, tai tada verta reklamuotis

geltonuosiuose puslapiuose, jeigu tik du kriterijus – galima reklamuotis,

bet papildomai reikia naudotis kitomis reklamos ar rėmimo priemonėmis.

Jeigu patenkinami tik trečiojo kriterijaus reikalavimai, tai reikia

išanalizuoti šios reklamos reikalingumą ir nuspręsti į kurią reklamos rūšį

tikslingiau investuoti lėšas.

Specializuoti katalogai

Tokia reklama yra efektyvi tada, kai įmonė teikia tokias paslaugas,

kuriomis daugiau naudojasi kitos įmonės ar organizacijos negu atskiri

žmonės. Ar verta reklamuoti tokio pobūdžio leidiniuose lemia tokios

reklamos poveikis potencialiems klientams. Prieš pradedant reklamuotis

reikia atsakyti į tokius klausimus: 1) kiek galima tikėtis potencialių

klientų, kuriuos „suras“ skelbiama reklama, 2) kiek vertas kiekvienas toks

potencialus klientas.

Specializuoti žurnalai

Žurnalo platinimo vietovė turi sutapti su teikiamų paslaugų regionu.

Žurnalai turi vieną privalumą lyginant juos su kitomis žiniasklaidos

priemonėmis: jų skaitytojų ratas yra aiškiai apibrėžtas. Pvz., jei siūloma

įmonė siūlo kirpimo bei grožio paslaugas, tai galima reklamuotis tokiuose

žurnaluose, kurių skaitytojai domisi mada bei grožiu. Šiuo atveju reklama

paskleidžiama kaip tik tiems asmenims, kurie yra tikslinė auditorija ir

reklamos išlaidos 1000 vartotojų (klientų) nėra labai didelės. Be to,

žurnalai yra ilgaamžiškesni negu laikraščiai, todėl yra galimybė, kad

klientas peržiūrės reklaminę informaciją ir parodys

ją kitam būsimam

klientui. Tačiau šio tipo reklamai būdingi ir tam tikri trūkumai. Jų

gamybai užtrunka pakankamai ilgai bei yra brangesnė nei laikraščių. Reklamą

išspausdinus papildomame reklaminiame puslapyje yra didelė tikimybė, kad

dalis skaitytojų paprasčiausiai neskaitys to puslapio. Šiuose žurnaluose

reklamuojasi tokios įmonės, kurios tenkina tokias pat arba labai panašias

paslaugas, todėl reikia paruošti itin išskirtinę reklamą, kad sudominti

potencialius klientus.

Verslo ir profesiniai žurnalai

Tokio pobūdžio žurnalai yra tikslesnės paskirties ir geriau gali

pasiekti tikslinę auditoriją. Šie leidiniai skiriasi nuo žurnalų tuo, kad

daugelis skaito tuos leidinius todėl, kkad sužinotų, kokias paslaugas jie

galėtų gauti, todėl puiki reklama gali tikrai „prikaustyti“ klientą. Norint

naudotis šia reklamos nešiklių rūšimi reikia sekti šių žurnalų reitingą,

informaciją apie juos bei sužinoti klientų nuomonę apie tai.

2.1.2 Radijas

Spausdinta reklama veikia regėjimą, o radijo reklama – klausą.

Tuo iš esmės skiriasi šios reklamavimo priemonių rūšys. Klausydamiesi

reklaminio teksto viskas daroma vienu metu. Todėl radijas daugiau negu bet

kuri kita informavimo priemonė pasikliauja tiek pačios reklamos, tiek kai

kurių jos niuansų kartojimu. Vienkartinis reklamos transliavimas per radiją

– tai pinigų švaistymas. Todėl rreikia kartoti tą patį reklaminį tekstą daug

kartų ir dažniausiai per kelias radijo stotis tol, kol reklama

„įsiskverbia“ į žmonių sąmonę ir sukelia pageidaujamą jų elgsenos reakciją.

Mat radijas gali padaryti atitinkamą įspūdį tik per didesnį laiko tarpą,

negu transliuojant reklamą per televiziją. Radijo, kkaip ir televizijos ar

laikraščių, privalumas tas, kad galima dažnai ir greitai pasiekti

vartotoją. Radijas yra pigesnė žiniasklaidos priemonė negu televizija,

todėl radiju reikia pasinaudoti dažniau ir ilgiau. Tačiau reikia atidžiai

stebėti žmonių reakciją į reklamą. Siekiant efektyvios radijo reklamos

reikėtų joje akcentuoti tokius dalykus:

1. Paslaugų naudą, kuri galėtų būti pateikta nesudėtingai ir

įsimenamai.

2. Paslaugų verslo įmonės pavadinimą, kuris turėtų būti

išsiskiriantis ir nesunkiai įsimenamas. Būsimieji klientai žinodami įmonės

pavadinimą ieškos jo kataloguose.

Radijo reklama bus įtaigi tada, kada tekstas bus papildytas muzikiniu

fonu ir efektais. Į radijo reklamą patartina įtraukti kuo daugiau ausiai

malonių žodžių ir garsų. Kiekviena smulkmena gali pagerinti galutinį

rezultatą. Todėl radijo reklamų kūrimas – labai kūrybiškas darbas.

2.1.3 Televizija.

Televizijos reklama – tai bet kokia informacija, pasiekianti paslaugų

vartotoją per televiziją, kabelinę televiziją, naudojant vaizdajuostes.

Televizija ddažnai suvokiama kaip efektyvi informavimo priemonė, kadangi per

ją galima perduoti garsą, vaizdą ir judesį, ji suteikia daug erdvės

kūrybiškumui ir asmeninai iniciatyvai. Televizija siūlo komersantams didelį

pasirinkimą, nes galima pasirinkti demografiškai juos tenkinančią programą,

teminę programą bei pasirinkti tinkamą laiką. Ji gali labiau sudominti

klientus negu bet koks kitas paslaugos teikėjų bendravimo su klientais

(vartotojais) būdas. Televizija ypač efektyvi, kai paslaugų vartotojui

patogu iš karto veikti, prireikus užsisakyti paslaugą telefonu. Ja dažnai

naudojamasi norint sukurti paslaugų įmonės įvaizdį, bei siūlant paslaugas,

kurių negalima parduoti be papildomų pastangų. Ši rreklama pasiekia adresatą

labai greitai, tačiau kaip rodo praktinė patirtis, televizijos reklama yra

brangi, todėl ja dažniausiai naudojasi žymios paslaugų įmonės. Dėl aukštos

kainos ne visiems patartina taip reklamuoti paslaugas, nes minimali

reklaminės kampanijos trukmė – trys mėnesiai[7]. Kai kuria paslaugas verta

reklamuoti per televiziją, tačiau tai susiję su nemaža rizika.

Tačiau reikia nepamiršti kabelinės televizijos savo paslaugoms

reklamuoti. Mat šios televizijos plitimas atveria galimybes reklamuotis ir

smulkioms paslaugų įmonėms. Mažesniuose regionuose galima rasti „vietinių

nišų“, kur galima nusipirkti televizijos reklamą už panašią kainą kaip ir

gerą radijo reklamą. Reikia surasti laiką ir programą, kuri patiktų

tikslinės rinkos klientams, ir jeigu paslaugas galima vaizdžiai pristatyti

per palyginti trumpą laiką, galima rinktis kabelinę televiziją, kurios

reklama yra garsinė ir vaizdinė.

2.1.4 Išorinė reklama

Išorinė reklama – tai reklaminiai skydai, skelbimų lentos, reklama ant

transporto priemonių, t.y. reklama, kurią klientas pamato išėjęs iš namų ir

kuri nėra nei spausdinta, nei elektroninė. Išorinė reklama gali kasdien

perduoti paprastą informaciją apie teikiamas paslaugas daugeliui žmonių.

Daugelyje reklaminių stendų ne tik pateikiama žodinė informacija, bet ir

atitinkamas vaizdas, susijęs su ta informacija. Kiekvienoje paslaugų

rinkoje yra skirtingos šios reklamos rūšys. Pasirenkant reklamos vietą

svarbu suvokti vietinės paslaugų rinkos ypatumus. Tai padės pelningiau

išleisti pinigus reklamai. Šios reklamos privalumai yra toks kaip

informacijos perdavimo dažnumas. Taip pat ši reklama turi ir trūkumų. Ši

reklama nėra įkyri, todėl ją galima ignoruoti ir ji sukelia minimalų

įspūdį. Stendo informacijos kiekį riboja laikas informacijai perskaityti.

Dauguma reklaminių stendų neapšviesti, todėl prarandama galimybė pasiekti

klientus sutemus. Daugeliui klientų stendai netgi gali gadinti nuotaiką.

Taigi reklaminius stendus reikėtų naudoti tik kaip pagalbinę reklamos

priemonę didelei reklaminei kampanijai įgyvendinti.

Reklama žiniasklaidos priemonėse gali būti nepakeičiamas būdas

potencialiems klientams surasti. Tačiau reikia atminti, kad tam galima

išleisti daug pinigų ir nepasiekti jokios realios naudos.

2.2 REKLAMINĖ KAMPANIJA IR JOS PLANAVIMAS

Kiekviena verslo įmonė savo prekes ir pačią įmonę turi reklamuoti

planingai. Reklamos planas yra įmonės marketingo dalis, o tiksliau – jos

rėmimo komplekso plano sudedamoji dalis. Reklamos planavimas apima tokius

etapus: reklamos tikslų nustatymas, biudžeto sudarymas, objektų ir subjektų

nustatymas, žinutės kūrimas, reklamos nešiklių parinkimas ir reklamos

poveikio įvertinimas.

2.2.1 Reklamos tikslų nustatymas

Remiantis įmonės ir marketingo tikslais yra formuojami reklamos

tikslai. Reklamos tikslų sudarymui yra keliami tam tikri reikalavimai. Turi

būti nustatytas jų pasiekimo laikas ir juos būtina išreikšti kokybiškai,

kad būtų galima nustatyti, ar jie buvo pasiekti. Yra skiriami ekonominiai

ir neekonominiai (komunikaciniai) tikslai. Ekonominiai tikslai išreiškiami

tam tikrais rodikliais. Tai prekių apyvarta, pelnas, rinkos dalis ir kt.,

tačiau jų poveikį sunku įvertinti, nes jų poveikio negalima atskirti nuo

kitų veiksnių įtakos. Neekonominiai tikslai siejami su pakopiniais reklamos

poveikio modeliais iš kurių žinomiausias yra AIDA modelis[8]: Attention –

atkreipti dėmesį; Interest – sukelti susidomėjimą; Desire – sužadinti norą

pirkti; Action – sukelti veiksmą.

2.2.2 Reklamos kampanijos biudžetas

Reklamos biudžetas – tai tam tikro laikotarpio visų reklamai numatytų

išlaidų suma. Ši suma turi būti paskirstyta reklamos objektams, subjektams,

nešikliams ir priemonėms per tam tikrą laiką. Yra skiriami tokie reklamos

išlaidų planavimo metodai[9]:

• Orientuotas į turimus finansinius išteklius;

• % nuo . (prekių apyvartos, pelno ar kitų rodiklių);

• Orientuojantis į konkurentus;

• Remiantis tikslais ir uždaviniais.

2.2.3 Reklamos objektų ir subjektų nustatymas

Reklamos subjektai – tai asmenys, kuriems skiriama reklama ir

kuriuos numatoma pasiekti. Parenkant reklamos subjektus turi būti

orientuojamasi į tikslinę grupę. Kiekvienas žiniasklaidos planuotojas,

norėdamas pasiekti užduotus reklamos kampanijos tikslus, turi įvykdyti dvi

pagrindines sąlygas: pirmiausia jis turi apimti maksimalią tikslinę

auditoriją, kuriai bus parodytas reklaminis pranešimas, o antras tikslas –

pasiekti tą auditoriją nustatytą kartų skaičių. Ir visa tai daryti

optimaliai paskirstant reklamos biudžetą[10].

Taip pat būtina apibrėžti reklamos objektą – ar tai bus įmonė ar

atskira prekė. Reikia suprasti, kad pinigų įdėjimas į reklamą ne būtinai

reiškia siekimą „parduoti“. Kartais tokios investicijos reiškia įmonės ar

prekės įvaizdžio „vystymą“. Pavyzdžiui, įmonės Sony vertė žymiai didesnė už

suminę jos pastatų, ofisų ir įrangos vertę. Jei kas nors panorės pirkti šią

įmonę (arba prekinį ženklą), jam teks sumokėti didžiąją dalį sumos už

prekinį ženklą ir vardą – yra perkamas įvaizdis. Iš čia seka, kad reklama

–

tai ne tik būdas parduoti šiandien, bet ir būdas sukaupti kapitalą prekinio

ženklo forma. Apibrėžus tai, ką reikia reklamuoti (įmonę, prekę ar

paslaugą), yra žinoma ką ir apie ką pasakyti potencialiam vartotojui. Tokiu

būdu pinigai neišleidžiami veltui nenaudingai reklamai, priešingai, tai

leidžia sukaupti kapitalą įvaizdžio pavidalu.

2.2.4 Reklamos žinutės kūrimas

Reklamos kampanijai įtakos turi jos kūrybinė koncepcija – bendra

idėja, įkūnijama tos kampanijos reklamos žinutėje. Reklamos žinutė – tai

informacija, kurią norima perduoti auditorijai apie reklamos objektą.

Reklamos žinutė turi atkreipti dėmesį į reklamuojamą objektą, padidinti

susidomėjimą juo ir paskatinti tam tikrą elgseną. Reklaminės žinutės

poveikis priklauso ne tik nuo jos turinio, bet ir nuo formos, t.y. nuo to,

kaip ji yra apipavidalinta. Parenkant ir derinant įvairias apipavidalinimo

priemones siekiama reklaminei žinutei suteikti kuo išraiškesnę formą. Tam

naudojamos pagrindinės apipavidalinimo priemonės: kalba, tekstas, šriftas,

vaizdas, muzika, veiksmas, spalva, šviesa ir kt.

2.2.5 Reklamos nešiklių parinkimas

Sukūrus reklaminę žinutę, reikia parinkti perdavimo tikslinei

auditorijai priemones. Šio uždavinio sprendimas apima tris lygmenis. Pirma,

tai reklamos nešiklių tipų parinkimas ( pvz., laikraščiai, žurnalai,

radijas, televizija). Antra, yra parenkami konkretūs reklamos nešikliai.

Pvz., jei pasirinkta reklamuoti laikraščiuose, reikia parinkti konkrečius

leidinius ( „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ar kt.). Tai atliekama remiantis

antrinių šaltinių informacija – žiniasklaidos atstovų, jų organizacijų,

tyrimus atliekančių tarnybų duomenys. Trečia, reklamos nešiklių

kombinavimas. Pasirenkant reklamos nešiklį yra skaičiuojami atitinkami

rodikliai: bendrasis reitingas (GRP), tikslinės grupės retingas (TPR),

kaina 1000-iui tikslinės auditorijos asmenų (CPT), kaina 1% tikslinės

auditorijos pasiekti (CPP). Dažniausiai skaičiuojama kaina 1000-iui

tikslinės auditorijos asmenų (toliau tekste – CPT).

CPT = reklamos kaina * 1000

[1][11]

tikslinės auditorijos dydis

Šiame reklamos kampanijos planavimo etape reikia spręsti reklamos

išdėstymo laike, jos dozavimo klausimą.

2.2.6 Reklamos poveikio įvertinimas

Kiekviena reklamos kampanija organizuojančiai įmonei yra tam tikra

investicija, todėl domina jos tikslų pasiekimas, efektyvumas. Skiriami

komunikacinis ir ekonominis reklamos poveikis. Komunikacinis reklamos

efektyvumas yra siejamas su tokiomis kategorijomis kaip reklamos

pasiekiamumu rezultatas, reklamos įspūdžio rezultatas ir reklamos

prisiminimo rezultatas. Ekonominį reklamos efektyvumą atspindi prekių

apyvartos, pelno ir rinkos dalies pokyčiai.

3. UAB „VLANTANA“ REKLAMOS KAMPANIJA

UAB „Vlantana“ specializacija – temperatūrinio režimo reikalaujančių

produktų transportavimas. Įmonė taip pat gabena sausus, ant palečių

pakuotus krovinius. UAB “Vlantana” gabena krovinius į/iš Europos valstybes:

Italiją, Austriją, Portugaliją, Ispaniją, Prancūziją, Angliją, bei

artimesnes šalis: Daniją, Vokietiją, Beneliukso šalis, Čekiją, Baltijos

šalis, Baltarusiją, Rusiją.

Vienintelė reklamos forma, kuria naudojasi įmonė, yra internetas.

Internetiniu adresu www.vlantana.lt įmonė turi savo svetainę, kur pateikta

įmonės istorija, teikiamos paslaugos bei kontaktiniai adresai. Tačiau tokia

reklama nėra efektyvi, todėl rengiama reklamos kampanija.

Svarbiausia yra numatyti tikslus ir siekiamus rezultatus. Po to viskas

priklauso nuo kūrybinių sprendimų, kurie turi lemiamą reikšmę galutiniams

reklaminės kampanijos rezultatams.

Rengiant UAB „Vlantana“ reklaminę kampaniją, bus pateikta:

• Reklamos kampanijos tikslų numatymas;

• Reklamos biudžeto nnumatymas;

• Reklamos objektų ir subjektų nustatymas;

• Reklaminės žinutės sukūrimas;

• Reklamos nešiklių parinkimas.

Rengiant reklaminės kampanijos strategiją bei planą turi būti

atsižvelgiama į įmonės rinkodaros politiką, tikslinės auditorijos

charakteristikas, numatomi optimaliausi būdai ir vietos reklaminei žinutei

perduoti.

Šioje analitinio pobūdžio dalyje rėmiausi Baltijos tyrimų, TNS Gallup

tyrimų duomenimis bei įvairių žiniasklaidos priemonių pateiktais reklamos

kainų įkainiais. Reklaminės kampanijos rengimo metodika: pirmiausia

parenkamos žiniasklaidos priemonės, įvertinama jų kaina tikslinei

auditorijai pasiekti, parenkami tinkamiausi reklamos nešikliai.

3.1 TIKSLAI

Galima išskirti ekonominius ir neekonominius tikslus. Ekonominiai tikslai:

1. padidinti pervežimų apyvartą 15%;

2. padidinti pelną 10%;

Neekonominiai tikslas – padidinti firmos vardo žinomumą 30%.

3.2 REKLAMOS KAMPANIJOS BIUDŽETAS

Metinis reklamos biudžetas planuojamas naudojamas naudojant procento

nuo . metodą. Šio metodo pranašumas tas, kad tai gana paprastas metodas

ir padeda taupyti reklamos išlaidas. Šio metodo trūkumai – nesilaikoma

priežasties ir pasekmės ryšio. Išlaidos reklamai mažinamos, kai jas reikėtų

didinti. Reklamos biudžetas sudaro 20% nuo pervežimų apyvartos. Kadangi

apyvarta yra 1 – 1,5 mln. Lt., tai reklamos biudžetui skiriama 200 – 300

tūkstančių.

3.3 REKLAMOS OBJEKTAS IR SUBJEKTAI

Šios kampanijos objektas yra pati įmonė, nes siekiama įmonės įvaizdžio

vystymo ir gerinimo. Kampanijos subjektai – tai asmenys, kuriems skiriama

reklama. Galima išskirti ir analizuoti tokią potencialių vartotojų grupę –

tai verslininkai, įmonių vadovai, vadybininkai bei kiti verslo žmonės.

Kadangi įmonė užsiima temperatūrinio režimo reikalaujančių produktų

pervežimu, tai potencialių vartotojų grupę būtų galima susiaurinti – tai

maisto pramonės įmonių darbuotojai.

3.4 REKLAMOS ŽINUTĖS SUKŪRIMAS

Reklaminės žinutės sukūrimui yra samdoma reklamos agentūrą „Inspe“,

kuri ir sukurs tinkamą reklamos tekstą. Reklamos agentūros televizijos,

radijo bei spausdintos reklaminės žinutės kaina 5000 Lt. be pridėtinės

vertės mokesčio (toliau tekste – PVM)[12].

3.5 REKLAMOS NEŠIKLIŲ ĮVERTINIMAS

Tik ta reklama būna gera, kuri daro gerą poveikį. O poveikį turi tik

tokia reklama, kuri atsiranda reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Tam

tikslui reikia paruošti norimos reklamos tinklelį žiniasklaidoje –

spaudoje, televizijoje ir radijuje. Tai galima atlikti informacijos apie

labiausiai klausomas radijo stotis ir žiūrimas televizijas, daugiausiai

skaitomus laikraščius bei žurnalus.

Televizija – viena efektyviausių reklamos formų. Remiantis TNS Gallup

2003 11 01 – 2003 11 30 duomenimis (generalinė imtis – 3343000, apklausti

vyresni nei 4 metų amžiaus Lietuvos gyventojai) televizijos kanalų

struktūra pagal žiūrėtą laiką yra tokia:

[pic]

* PBK-Piervyj Baltyskij Kanal transliuojamas tik kabelinės TV tinkluose.

1. pav. TV kanalų struktūra pagal žiūrėtą laiką (%) 2003 lapkritis[13]

Kaip matyti iš šių duomenų labiausiai žiūrimas kanalas yra TV3 – 29,4

%, todėl pasirenkama reklama per šį televizijos kanalą. 30 sekundžių

geriausio laiko reklamos kaina yra 6200 Lt. be PVM[14]. Šio reklamos

nešiklio CPT – (6200 * 1000)/ (3343000 * 0,294) = 6,31 Lt.

Radijo reklama – prieinamiausias vartotojui reklamos kanalas, nes

radijo programą girdime visur – automobilyje, prekybos centruose, darbe.

Pagal TNS Gallup radijo auditorijos tyrimų, kurie buvo atlikti 2003 m.

vasarą (generalinė visuma 2791400 – apklausti 12-74 metų amžiaus Lietuvos

gyventojai), duomenis populiariausia radijo stotis Lietuvoje yra LR1.

[pic]

2.pav. Vidutinė radijo auditorijos struktūra pagal klausytą laiką % (Share)

Lietuvoje 2003 vasara[15]

Taigi reklamai pasirenkama populiariausia LR1radijo stotis.

Apskaičiuojama jos CPT. Norint tai apskaičiuoti reikia žinoti reklamos

kainą ir radijo stoties klausytojų skaičių. Pagal 1 priedo duomenis

apskaičiuojama reklamos kaina. Pasirenkamas reklamos klipas darbo dienomis

nuo 7 iki 8 valandos, kuris trunka 20 sekundžių ir yra transliuojamas 7:40

bei nuo 16 iki 17 valandos 16:25[16]. Taip pat geriausias laikas pasiekti

norimą auditoriją, nes tuo metu visi vyksta į darbą arba iš jo ir nėra

užsiėmę darbais. Tokio klipo vienu paros metu kaina yra 240, o kitu 80

Lt be PVM mokesčio. Remiantis anksčiau paminėtų tyrimų duomenimis, radijo

stoties klausytojų skaičius yra – 2791400 * 0,192 = 535949. Taigi CPT1 yra

lygi (240 * 1000)/ 535949 = 0.45 Lt, o CPT2 – (80 * 1000)/ 535949 = 0,15

Lt.

Laikraščiai Reklama spaudoje – viena populiariausių reklamos priemonių

Lietuvoje. Laikraščius ir žurnalus skaito didelis kiekis žmonių tiek

namuose, tiek darbo vietoje, todėl tikimybė, kad reklama išvys potencialus

pirkėjas yra labai didelė. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad bevei 70

proc. Lietuvos žmonių

tarp kitų šalies institucijų labiausiai pasitiki

spauda[17]. Reklama spaudoje yra aiški, tiksli, periodinė, todėl kaip

reklamos priemonė, ji leidžia pasiekti maksimalių rezultatų. Pagal TNS

Gallup tyrimų duomenis (generalinė imtis – 2625409, apklausti 15-74 metų

amžiaus Lietuvos gyventojai), populiariausi Lietuvos dienraščiai 2003 metų

rudenį yra šie:

[pic]

3. pav. Procentas žmonių skaičiusių arba varčiusių vidutiniškai vieną

leidinio numerį per 2003 rudenį[18]

Reklamai pasirenkamas populiariausias ir daugiausia skaitytojų

turintis dienraštis „Lietuvos rytas“. Skaičiuojamas CPT. Pasirenkamas

šeštadieninis „Lietuvos ryto“ numeris“ ir 100 kv. centimetrų reklama

talpinama pirmosios dalies skelbimų skyriuje. Pagal 2 priedo duomenis

tokios reklamos kaina – 1100 Lt (2 priede kaina nurodyta 1 cm2). Remiantis

aukščiau paminėtais duomenimis dienraščio skaitytojų skaičius – 2625409 *

0,232 = 609095. Taigi CPT – (1100 * 1000)/609095 = 1,81Lt. Taip pat

renkamasi reklama kasdien (išskyrus pirmadienį), 100 kv. centimetrų ir

talpinama pirmosios dalies ekonomikos skyriuje. Pagal 2 priedo duomenis

tokios reklamos kaina – 1200 Lt, o CPT – (1200 * 1000)/ 609095 = 1,97Lt.

Taip pat reklamai pasirenkamas ir antras pagal populiarumą Lietuvos

dienraštis vakaro žinios. Pasirenkami darbo dienų leidiniai ir 100 kv.

centimetrų reklama talpinama ekonomikos srities skelbimų skyriuje. Čia

tokio dydžio reklamos kaina yra 800 Lt[19]. Skaičiuojamas CPT. Jis lygus

(800 * 1000)/ (2625409 * 0,157) = 1,94 Lt. Abiejų dienraščių kainos

pateiktos be PVM mokesčių.

Žurnalai. Kaip minėta reklama spaudoje – viena iš populiariausių

reklamos priemonių Lietuvoje. Populiariausias ir daugiausia skaitytojų

pritraukiantis verslo žurnalas Lietuvoje yra „Verslo Žinios“. 160 kv.

centimetrų reklama šio dienraščio specializuotame žurnalo puslapyje, kuris

išeina pirmadieniais kaina be PVM mokesčio yra apie 720 Lt[20]. Šio žurnalo

skaitytojų skaičius yra apie 400000. CPT – ( 720* 1000)/ 400000 = 1.8 Lt.

3.6 REKLAMINĖS KAMPANIJOS PLANAS

Apskaičiavus atskirų reklamos nešiklių CPS reklamos kampanijai vykdyti

pasirenkami visi, nes jų CPS nėra labai dideli, o tai reiškia, kad tikslinę

auditoriją galima pasiekti pakankamai nedidelėmis sąnaudomis.

2. lentelė. Reklamos nešiklių CPT

|Nešiklio pavadinimas |CPT |

|TV 3 |6,31 Lt |

|LR 1 |0,15 Lt |

|„Lietuvos rytas“ |1,97Lt ir 1,81Lt |

|„Vakaro žinios“ |1,94 Lt |

|„Verslo žinios“ |1.8 Lt |

Kaip matyti iš lentelės duomenų pati žemiausia kaina pasiekti tikslinę

auditoriją, esant kitoms sąlygoms llygioms, yra radijo reklamos, o tiksliau

radijo stoties LR1. aukščiausia kaina yra televizijos (TV3), nes ji turi

daugiau privalumų palyginti su kitomis reklamos priemonėmis.

Reklaminė kampanija bus atliekama 2004 vasario bei kovo mėnesiais, o

po to įvertinami reklamos rezultatai ir išsiaiškinama ar buvo pasiekti

numatyti tikslai.

Reklamos kampanijos finansiniai apskaičiavimai atrodo taip:

3. lentelė. Reklamos kampanijos finasiniai skaičiavimai

|07:40 |240 |43 |10320 | | |

|16:25 |80 |43 |3440 | | |

|iš viso | | |13760 |2476,8|16236,8 |

|šeštadienin|1100 |8 |8800 | | |

|is | | | | | |

|kasdien |1200 |26 |31200 | | |

|iš viso | | |40000 |7200 |47200 |

|“Verslo |720 |9 |6480 |1166,4|6499,44*|

|“Vakaro |800 |43 |34400 |6192 |40592 |

|TV3 |6200 |16 |99200 |17856 |117056 |

|Reklaminė |5000 | |5000 |900 |5900 |

| | | | |IŠ |233484,2|

* spausdinant reklamą 9 – 12 kartų taikoma 15% nuolaida[21].

Kaip matyti iš lentelės reklamos kampanija atitinka numatytą

biudžetą. Kampanijai buvo skirta nuo 200 iki 300 tūkstančių litų ir šis

biudžetas nėra viršytas.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Paslauga – tai santykiai tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos

vartotojo arba kliento, tai tam tikras jų tarpusavio kontaktas.

Nors paslaugų veikla yra labai skirtinga, pasižymi daugeliu

savybių, tačiau visoms paslaugoms daugiau ar mažiau būdinga

neapčiuopiamumas, heterogeniškumas, kliento dalyvavimas paslaugos

gamyboje, gamybos ir vartojimo vienovė, neįmanomas jų kaupimas ir

sandėliavimas, nuosavybės perdavimo nebuvimas, inventorizavimo

galimybės nebuvimas.

2. Paslaugų marketingas – įmonių vadybos ir marketingo specialistų bei

kitų tarnautojų mąstymo būdas, taip pat paslaugų verslo

organizavimo būdas bei veiklos sfera, kurioje naudojamos techninės

komunikacinės priemonės, siekiant išaiškinti klientų poreikius

rinkoje ir juos efektyviai tenkinti.

3. Reklamos planavimas apima tokius etapus: reklamos tikslų

nustatymas, biudžeto sudarymas, objektų ir subjektų nustatymas,

žinutės kūrimas, reklamos nešiklių parinkimas ir reklamos poveikio

įvertinimas.

4. Remiantis pateiktomis teorinėmis išvadomis apie reklaminės

kampanijos sudarymą bei vykdymą, šios tezės buvo panaudotos,

kuriant realią UAB „Vlantana“ reklaminę kampaniją.

5. Remiantis antrinių tyrimų duomenimis, išanalizavus reklamos

nešiklius bei apskaičiavus CPT buvo pasirinkti tokie reklamos

nešikliai – radijo stotis LR1, televizijos kanalas TV3, laikraščiai

– „Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“, bei žurnalas „Verslo

žinios“.

6. Reklaminės kampanijos biudžetas nėra viršytas, tai parodo

kampanijos finansiniai skaičiavimai.

Laima Simoneit

SERVICE COMPANY „VLANTANA“ ADVERTISEMENT

Business administration and management, commerce 2 group,

Operating excutive: docent B. Čereška,

Vilnius University

Faculty of Economics

Department of Trade Economics

Vilnius

2004 01 09

28 pages: 3 tables, 3 titles, 1 formula

SUMMARY

Service – intercouse between service supplier and service consumer or

client, it is particular intercontact. Although service action is very

different, has a lot of features, but all services more or less has these

features: impalpability, heterogeneous, consumers‘s involment in service

production, unity of production and consumption, impposibility to

accumulate and store, aabsence of proprietary transfer, absence of inventory

possibility.

Service marketing – company‘s management and marketing specialist and

other workers thinkig way, also service business organization manner and

proceeding range, where by using technical communicational tools reaching

ascertain costumers needs in the market and effectively supply them.

The main point of view in this job is to define fundamentals and

methods, making service company‘s advertising company.

Firstly, there is given the methods, how advertising devices can be

used achieving marketing plans. Secondly, it is very important to define

the main parts of advertising offensive and to exclude the most effective

promotion form. Thirdly, there is given advertising offensive, where

discussed theoretical parts and principles are put in to practise.

After secondary information reseach the best way for company for

advertising is to advertice in such particular comumunication devices –

radio station LR1, television channel TV3, newspapers „Lietuvos rytas“ and

„Vakaro žinios“ and magazine „Verslo žinios“.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Advertising: / John S. Wright, Daniel S. Warner, Willis L., Winter JR.,

S. Herilyn, K. Zeigler. Fourth Editon. – 1977. – 250p.

2. Dubinas, Valentinas, Obelenytė, Odeta. Reklamos organizavimas rinkos

sąlygomis. – Vilnius:

3. Grönroos Ch. Strategic Management and Marketing in the Service Sector.

Cambrige, Mass:

Marketing Science Institute,1983.

4. Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius: Lietuvos sporto

informacijos

centras. 2003, 194p. – ISBN 9986-574-52-8.

5. Lietuvos Radijo ir Televizijos Interneto svetainė. [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004m. sausio 5d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt>

6. Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas

Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –

Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 470p.: iliustr. ISBN 9986-752-496-3.

7. Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –

348p. (60pav.) – ISBN 9955-501-27-8.

8. Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta

2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta:

9. Sirvydis E. Ką iš tiesų gali interneto reklamos sistemos?:

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m sausio 5 d. ]. Prieiga per internetą :

http://www.adnet.lt>

10. Talijūnas D. Ar brangi reklama? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. sausio

5 d.]. Prieiga per internetą :

11. TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

12. „Vakaro žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.

sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:

13. Vengrienė, Birutė. Paslaugų ekonomika. – Vilnius: Vilniaus universiteto

leidykla, 1998. – 208p. – ISBN-9986-19-296-X.

14. „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.

sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:

15. Žvirblis, Algis. Modernusis Marketingas. Principai ir metodai.

–Vilnius: TŪB „Žeima“, 2000. – 171p.

PRIEDAI

1. priedas. Lietuvos Radijo reklamos transliavimo įkainiai.

[pic]

2. priedas. Dienraščio „Lietuvos rytas“ reklamos įkainiai.

|[pic] |

| |

|[pic] |[pic] |s |nis |s |[pic] |

| | |[pic] |[pic] |[pic] | |

| | | | | | |

| | | | | | |

| | | | | | |

| | | | | | |

| | |(tik | | |TV antena |

| | | | | | |

| | | |sostinė |18 | |

| |(tik |tūkst.egz. |- 8 |sostinė | |

| |16 | | | |sostinė |

| | | | |- 10 | |

| | | | | | |

| |- 9 | | | | |

| | | | | | |

| |

| Pirmoji dalis |

| |

|Darbo dienomis |

|Šeštadieniais |

| |

|Ekonomika (išskyrus pirmadienį) |

|12 Lt |

|18 Lt* |

| |

|Sportas |

|11 Lt |

|18 Lt* |

| |

|Pasaulis |

|12 Lt |

|- |

| |

|Orai |

|14 Lt |

|18 Lt |

| |

|Pirmosios dalies paskutinis puslapis |

|16 Lt |

|22 Lt |

| |

|Trečiasis puslapis |

|15** Lt |

|- |

| |

|Bendrieji reklaminiai puslapiai |

|8,5 Lt |

|16 Lt |

| |

|Klasifikuoti skelbimai ((tik šeštadienį) |

|- |

|11 Lt* |

| |

* – Dėl spalvotos reklamos galimybės kiekvieną kartą derinti su reklamos

skyriumi.

———————–

[1] Žvirblis, Algis. Modernusis marketingas. Principai ir metodai. – TŪB

„Žeima“, 2000. – 122p.

[2] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas

Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –

Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 415p.

[3] Vengrienė, Birutė. Paslaugų ekonomika. – Vilniaus universiteto

leidykla, 1998. – 27p.

[4] Grönroos Ch. Strategic Management and Marketing in the Service Sector.

Cambrige, Mass: Marketing Science Institute,1983.- 217p.

[5] Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius:Lietuvos sporto

informacijos centras. 2003. – 10p.

[6] Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –

279p.

[7] Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius:Lietuvos sporto

informacijos centras. 2003. – 10p.

[8] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas

Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –

Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 307p.

[9] Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –

283p.

[10] Sirvydis E. Ką iš tiesų gali interneto reklamos sistemos?:

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m sausio 5 d. ]. Prieiga per internetą :

[11] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis,

Sigitas Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid.

– Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 311p.

[12] Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta

2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta:

[13] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

[14] Talijūnas D. Ar brangi reklama? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m.

sausio 5 d.]. Prieiga per internetą :

[15] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].

[Žiūrėta 2003m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

[16] Lietuvos Radijo ir Televizijos Interneto svetainė. [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004m. sausio 5d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt>

[17] Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta

2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta:

[18] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].

[Žiūrėta 2003m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

[19] „Vakaro žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.

sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:

[20] „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.

sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:

[21] „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.

sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą: