Lietuvos ir Sveicarijos svietimu sistemos palyginimas
Įvadas
Susidarius ekonominei krizei Lietuvoje tiek jaunimui tiek jų tėvams iškyla aktualus klausimas kas gi vysksta su švietimo sistema Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. Ką rinktis Lietuvos švietimą ar geriau važiuoti į kitą šalį? Brangstant studijoms, smunkant ekonomikai vis daugiau šeimų palieka Lietuvą. Tėvai savo vaikaims nori suteikti kuo geresnį gyvenimą, bei išsilavinimą. Vis daugėja jaunimo besirenkančio užsienio šalių teikiamas švietimo reformas.
1. Bendras kontekstas
1.1 Lietuvos ir Šveicarijos bendrasis kontekstas
Šalies geografija
LIETUVA: Lietuva – Vidurio Europos valstybė. Šiaurėje ji ribojasi su Latvija (sienos iilgis – 610 km), rytuose ir pietuose – su Baltarusija (sienos ilgis – 660 km), pietvakariuose – su Lenkija (sienos ilgis – 110 km) ir Rusijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritimi (sienos ilgis – 303 km). Vakaruose – Baltijos jūra. Pakrantės ilgis – 99 km. Lietuvoje yra geografinis Europos centras.
( http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/geografine_padetis/ ).
Klimatas: Lietuvos klimatas apibūdinamas kaip vidutiniškai šaltas, su snieginga žiema. Kritulių iškrinta nemažai visais metų laikais, gausesni jie šiltuoju laikotarpiu. Toks klimatas būdingas vidurinei Rytų Europos daliai. Vakarinio Lietuvos ppakraščio klimatas nusakomas kaip vidutiniškai šiltas, nes vidutinė šalčiausio mėnesio oro temperatūra čia aukštesnė už –3 °C. Šis klimato tipas vyrauja Vakarų Europoje.
( http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/klimatas/ ).
ŠVEICARIJA: Šveicarija, arba Šveicarijos konfederacija nedidelė valstybė vidurio Europoje, nesiriboja su jokiomis jūromis ar vandenynais. Šalį ssupa Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Lichtenšteinas. Šveicarijos plotas 41 285 km.
Klimatas: Vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Ryškus vertikalusis zoniškumas. Būdingi nuotykiniai vėjai; jie staigiai pakeičia oro temperatūrą, sukelia sniego griūtis.
( http://www.piligrimas.lt/salis.php?id=47 ).
Gyventojai
LIETUVA: Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2009 m. duomenimis, natūralusis gyventojų prieaugis Lietuvoje yra -0,279% (2009 m.). Maždaug 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 67 % žmonių gyvena miestuose, bet šis procentas po truputį mažėja. Amžiaus mediana – 39,3 metų (moterų – 41,9 m.; vyrų – 36,8 m.). Vidutinė gyvenimo trukmė – 74,9 m. (moterų – 80,1 m.; vyrų – 69,98 m.). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės yra didžiausias Europos Sąjungoje. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. aapsk.):
Lietuvoje 2008 m. pradžioje didesnė dalis gyventojų, t. y. 66,9 proc., gyveno miestuose.
( http://www.vsbprienai.lt/lt/statistika/demografine-ir-socialine-bukle ).
ŠVEICARIJA: Šveicarijoje gyvena apie 7,5 mln gyventojų. Šalyje gyvena nemažai kitataučių. Jie sudaro apie 15 proc. visų šalies gyventojų. Šveicarijai būdingas aukštas gyventojų tankumo lygis – 176 gyv. viename km2. Gyventojų išsidėstymas pakankamai skiriasi atskiruose regionuose, pvz., Alpėse gyvena tik 10% visų gyventojų.
(http://www.piligrimas.lt/salis.php?id=47)
Kalba
LIETUVA: Internetinė svetainė Wikipedia pateikia, kad didžioji dauguma lietuvių (96,7 %) kaip gimtąją nurodė lietuvių kalbą. Lietuvių kalbą moka 346 tūkst.
Ne lietuvių ttautybės gyventojų, didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą moka 60%, anglų – 17%, lenkų – 9%, vokiečių – 8%, prancūzų – 2% Lietuvos gyventojų. Rusų kalbą moka 64% lietuvių ir 77% lenkų. Anglų kalbą moka 21% miesto ir 9% kaimo gyventojų.
( http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_gyventojai).
ŠVEICARIJA: Čia kalbama keturiomis valstybinėmis kalbomis: vokiečių, prancūzų, italų ir, mažiausiai, retoromanų. Visas keturias kalbas moka tik nedaugelis gyventojų. „Sienos“ tarp kalbų oficialiai nustatytos, t.y. tam tikrame regione viena iš valstybinių kalbų yra ne tik šnekamoji, bet ir turi prioritetą mokyklose, spaudoje, administracijoje. Vokiečių kalbą pirmąja laiko 65 procentai šalies gyventojų. Keliaujant po šią šalį, kalbų vartojimas gali pasikeisti 2 ar net 4 kartus.
(http://www.ditma.lt/keliones-i-sveicarija)
Etninės grupės
LIETUVA: 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių gyventojai:
lietuviai sudarė 83,45%;
lenkai – 6,74%;
rusai – 6,31%;
kiti – 3,5%.
( http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_gyventojai ).
ŠVEICARIJA: Šveicariją sudaro šios etninės grupės:
Vokiečiai 65 %,
prancūzai 18 %,
italai 10 %,
retoromanai 1 %,
kiti 6 %.
( http://www.kiveda.lt/countries_schweiz_bendras ).
Religija
LIETUVA:
Religija. Religinės bendrijos, Lietuvoje pripažintos tradicinėmis:
Romos apeigų katalikų;
Evangelikų liuteronų;
Evangelikų reformatų;
Evangelikų baptistų;
Evangelikų metodistų;
Stačiatikių ortodoksų;
Stačiatikių sentikių;
Musulmonų sunitų;
Judėjų;
Karaimų;
Graikų apeigų katalikų.
Be tradicinių religijų, Lietuvoje veikia ir įvairūs Naujieji religiniai judėjimai bei sektos.
( http://lt.wikipedia.org/wiki/Religija ).
ŠVEICARIJA:
Religija:
Romos katalikai – 41,8%,
protestantai – 35,3%,
musulmonai – 4,3%,
ortodoksai – 1,8%,
žydai – 00,2%,
neišpažįstantys jokios religijos –11,1%.
( http://ch.mfa.lt/index.php?1693592089 ).
Gyventojų užimtumas
LIETUVA: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijuoja dvi Europos Sąjungos (ES) paramos priemones, prisidėsiančias prie aktyvios darbo rinkos skatinimo – ES fondų lėšomis laikiniems viešiesiems darbams bus įdarbinami ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai, o savo verslą pradėsiantiems gyventojams bus pasiūlyti lengvatiniai kreditai verslo pradžiai. Tam bus skirta per 90 mln. Lt Europos socialinio fondo (ESF) lėšų. Iki 2015 metų į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamų ES paramos priemonių įgyvendinimą planuojama įtraukti per 250 tūkst. šalies gyventojų. Šioms žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonėms, kuriomis siekiama skatinti didesnį užimtumą ir aktyvią darbo rinką, numatyta skirti per 1,2 mlrd. Lt finansavimą iš ESF. Lietuvos darbo biržos duomenimis, š.m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 222,3 tūkst. bedarbių – 2,4 karto daugiau nei prieš metus (2008 m. spalio 1 d. buvo registruota 65,1 tūkst. bedarbių).
(http://www.lkd.lt/enews/id-bendros-news-uzimtumui_skatinti_90_milijonu_litu_injekcija_is_es_fondu.html ).
ŠVEICARIJA: informacijos nepavyko rasti.
2. ŠVIETIMO STRUKTŪRA
2.1 Lietuvos ir Šveicarijos švietimo struktūra
LIETUVA: Lietuvos švietimo sistema – sistema, sudaryta iš formalaus ir neformalaus ugdymo, mokymo ir studijų įstaigų bei organizacijų tinklo, administruojamo Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių Švietimo skyrių, aprūpinimo reikalingais dvasiniais ir materialiniais resursais, funkcionuojančių pagal Švietimo įstatymą, atspindintį švietimo reformą. Šiuo įstatymu šiuolaikei valstybinei Lietuvos mokyklai suteiktos svarbios teisės iir pareigos: konkretizuoti ir adaptuoti ugdymo programas ir garantuoti jų kokybišką įgyvendinimą, vertinti žinių įsisavinimą ir atestuoti mokinius. Mokyklai patikėta sudaryti individualizuoto, papildomo ir neformaliojo ugdymo programas. Ji turi garantuoti valstybinių standartų atitikimą.
(http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_%C5%A1vietimas)
ŠVEICARIJA: Šveicarijos švietimo sistema atspindi Šveicarijos valstybinę santvarką (federalizmas). Tai reiškia, kad nėra nei federalinės švietimo ministerijos, nei nacionalinio švietimo departamento. Šveicarijos švietimo sistema susideda iš tokių lygių:
Ikimokyklinis lygmuo. Ikimokyklinio ugdymo institucija – vaikų lopšelis. Jų tipai atskiruose regionuose skiriasi.
Pradinis lygmuo. Pradinio mokymosi laikotarpis skirtinguose kantonuose svyruoja nuo 4 iki 6 metų. Privalomas mokymasis visuose kantonuose susideda iš pradinio lygmens ir žemesnio vidurinio lygmens.
Vidurinis lygmuo. Šis lygmuo susiskaido į žemesnį vidurinį ir aukštesnį vidurinį lygmenis. Žemesnis vidurinis lygmuo apima privalomą mokymąsi nuo 6 iki 9 klasės. Po 9 klasių privalomo mokymosi vaikai tęsia mokslus aukštesniame viduriniame lygyje. Aukštesnis vidurinis lygmuo apima neprivalomą mokymąsi. Mokyklos teikia arba bendrą išsilavinimą arba profesinį.
Trečios pakopos lygmuo. Egzistuoja 3 rūšys trečios mokymo pakopos įstaigų: -kantonų universitetai ir federaliniai politechnikos koledžai/institutai; – taikomųjų mokslų universitetai; – aukštosios technikos mokyklos.
Suaugusiųjų mokymas. Kaip taisyklė – dauguma kursų yra organizuojami privačių institucijų.
( http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija:Naudingi_resursai/%C5%A0veicarija )
Mokymo programos
LIETUVA: Švietimo ir mokslo ministerija tiesiogiai nekoordinuoja mokyklų veiklos, išskyrus jai pavaldžias švietimo įstaigas. Ministerija
formuoja ir vykdo valstybinę švietimo politiką, rengia strateginius švietimo planus, tvirtina mokymo programas ir valstybinius išsilavinimo standartus, pritaria stojančiųjų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygoms, tvirtina reikalavimus vadovėliams ir mokymo priemonėms, kvalifikacinius reikalavimus mokyklų vadovams ir mokytojams ir kt.
Lietuvos švietimo sistema apima kelias ugdymo sritis:
Neformalusis švietimas:
– Ikimokyklinis ugdymas.
– Priešmokyklinis ugdymas.
– Kitas neformalusis vaikų švietimas.
– Kitas neformalusis suaugusiųjų švietimas.
Formalusis švietimas:
– Pradinis ugdymas.
– Pagrindinis ugdymas.
– Vidurinis ugdymas.
– Profesinis mokymas.
– Aukštesniosios studijos.
– Aukštojo mokslo studijos.
Savišvieta:
– Asmens iš įvairių šaltinių gaunamos žinios.
– Asmens praktinė patirtis.
Pagalba mmokiniui:
-Informacinė pagalba.
-Psichologinė pagalba.
-Socialinė pedagoginė pagalba.
-Specialioji pedagoginė pagalba.
-Specialioji pagalba.
-Sveikatos priežiūra mokykloje.
Pagalba mokyklai ir mokytojui:
– Informacinė pagalba.
– Ekspertinė pagalba.
– Konsultacinė pagalba.
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme (2004) teigiama, kad „neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas“. Neformalusis švietimas apima ikimokyklinį, priešmokyklinį, neformalųjį vaikų švietimo ir neformalųjį suaugusiųjų švietimo ugdymą.
Ikimokyklinis ugdymas:
Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) mmetų. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai – darželiai, darželiai, mokyklos – darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas ššvietimo teikėjas.
Priešmokyklinis ugdymas:
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Teikiamas vaikui nuo 6 metų, bet ne anksčiau, nei jam sueina 5 metai. Vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.
Neformalusis vaikų švietimas:
Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas formaliojo švietimo programas ar jų modulius, yra priskiriamos tokiam pat mokyklų tipui kaip ir vykdančios formaliojo švietimo programas. Muzikos, dailės, meno krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jei tai nnustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę atitinkamą švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar švietimo teikėjo nustatyta tvarka. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo mmodulis.
Neformalusis suaugusiųjų švietimas:
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kvalifikacijų. Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą gali teikti visi švietimo teikėjai. Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta arba aukštosios mokyklos nusistatyta tvarka.
Formalusis švietimas – švietimas, vykstantis pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas ugdymo programas , kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija.
Pradinis ugdymas:
Pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Ketverių metų pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.
Pagrindinis ugdymas:
Teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau. Pagrindinio ugdymo programos I dalis apima kketverių metų pagrindinio ugdymo turinio koncentrą, II dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo turinio koncentrą. Pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį vykdo gimnazijos, vidurinės, pagrindinės, jaunimo, profesinės ir kitos mokyklos. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą.
Vidurinis ugdymas:
Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją. Dvejų metų vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos. Vidurinio ugdymo programą sudaro privalomi ir pasirenkami bendrojo lavinimo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Vidurinio ugdymo programa, pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė. Į vidurinio ugdymo programą gali būti įtraukti profesinės ir aukštesniosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose vykdomų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus.
Profesinis mokymas:
Profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje. Profesinis mokymas gali būti pirminis ar tęstinis:
– Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirminę kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis ggali būti teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų mokiniams.
Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirminę kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą (-si) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
Pirminį bei suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. Formaliojo profesinio mokymo programas vykdo profesinės mokyklos, gimnazijos ar turintys licenciją mokyti pagal šias programas kiti švietimo teikėjai. Į profesinio mokymo programą gali būti įtraukti aukštesniosios mokyklos įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šių mokyklų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose. Kvalifikacija įgyjama baigus profesinio mokymo programą ir (ar) išlaikius kvalifikacijos egzaminus.
Aukštesniosios studijos:
Aukštesniosios studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti. Aukštesniųjų studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei tam tikrą kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir visuomeniniame šalies gyvenime. Į aukštesniųjų studijų programas gali būti įtraukti aukštosios neuniversitetinės mokyklos įvertinti ir pripažinti programos moduliai, atitinkantys aukštosios mokyklos nuosekliųjų studijų pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus. Šie studijų programos moduliai įskaitomi tęsiant studijas aukštojoje mokykloje. Aukštesniųjų studijų programas vykdo aukštesniosios mokyklos ir kitos mokyklos, turinčios licenciją
mokyti pagal šias programas. Aukštesnysis išsilavinimas ir kvalifikacija įgyjami išėjus aukštesniųjų studijų programą ir apgynus baigiamąjį darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus.
Aukštojo mokslo studijos:
Aukštojo mokslo studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti. Aukštojo mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą bei atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultūrinei veiklai. Aukštojo mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Studentas, studijuodamas su pertraukomis įvairiose aukštosiose mokyklose, šias pprogramas gali įgyti atskirais moduliais. Baigus aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija. Mokslo laipsnis įgyjamas Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta tvarka. Aukštųjų mokyklų veiklos principus ir studijų jose tvarką nustato Aukštojo mokslo įstatymas.
Savišvieta:
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme (2004) teigiama, kad „savišvieta – nuolatinis savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi“. Patirtis gali būti įgijama remiantis pačiais įvairiausiais informacijos šaltiniais: bibliotekomis, internetine informacija, žiniasklaidos studijomis, muziejų, istorinių vietų bei objektų lankymu, sseminarų ar kursų lankymų bei kitais informacijos šaltiniais. Taigi, savišvieta suteikia žmogui galimybę ugdytis pagrindines kompetencijas – mokėjimo mokytis, pažinimo, kultūrinio išprusimo.
Pagalba mokyklai ir mokytojui:
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme teigiama, kad pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – sudaryti sąlygas mokytojams toliau mmokytis, sukurti aplinką, kuri skatintų mokyklos plėtrą, mokytojo profesinį tobulėjimą bei teikti reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą. Konsultacinės pagalbos mokytojai gali kreiptis į psichologinės, specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjus bei mokytojus konsultantus ar kitus gebančius padėti asmenis. Švietimo ir mokslo ministerija formuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų tinklą ir užtikrina kvalifikacijos programų vykdymą.
(http://www.nimc.kaldep.lt/Pub/default.aspx?Page=education03)
ŠVEICARIJA: Ikimokyklinis lavinimas trunka 1–2 metus. 4 metų mažyliai pradeda lankyti vaikų darželius, ten jie rengiami pradinei mokyklai. Ikimokyklinis lavinimas nėra privalomas, tačiau net 98 proc. šveicarų vaikų lanko darželius.
Įvairių pakopų bei tipų mokyklos yra atskiruose pastatuose, jų mokinių amžiaus skirtumas nėra labai didelis, nes vienoje mokykloje yra tik keletas (iki 6) klasių.
Taikoma šešiabalė vertinimo sistema. Pirmoje klasėje pažymiai nerašomi – apie vaikų mokymosi rezultatus tėvai informuojami ddažnai vykstančiuose pokalbiuose. Šveicarijos mokyklose pažymių knygelių nėra. Apie 40 proc. visų mokytojų – vyrai. Vienoje klasėje mokosi įvairių gabumų vaikai (priešingai nei Amerikos mokyklose, Šveicarijoje gabiems vaikams neskiriama ypatingo dėmesio, t. y. nėra specialių mokyklų ar klasių). Pradinėje mokykloje su vaikais šešerius metus dirba vienas mokytojas. Mokyklose po vienu stogu mokosi iki 200–300 mokinių.
Šveicarijos mokinių parengimo lygis gana aukštas. Tyrimai patvirtino, kad nuo 1992 m. šeštų klasių šveicarų mokiniai buvo stipriausi matematikai tarp savo bendraamžių Europoje. Šveicarijos abitūra yra ppripažinta Europoje. Imigrantų vaikams dažniausiai prieinamas tik profesinis lavinimas. Privalomojo mokymo laikotarpiu vadovėlių, kaip ir kitų mokymo priemonių, įsigijimą apmoka bendruomenė.
Intelekto, fizinių ar kalbos sutrikimų turintiems mokiniams paprastose mokyklose veikia specialiosios klasės. Jas lanko tie mokiniai, kuriems sunkiau sekasi kuri nors disciplina, – kitų dalykų jie mokosi kartu su normalia klase.
Veikia 3 tipų vidurinės mokyklos: aukštesnioji, realinė, sekundarinė.
Į aukštesniąją eina mokiniai, turintys 3,5 balų ir mažesnį mokymosi vidurkį. Jie per 2–4 metus įgyja profesinį išsilavinimą. Ši mokykla nėra labai populiari.
Realinėje mokykloje mokosi mokiniai, pradinę baigę 3,5 balų ir didesniu vidurkiu. Čia vyksta ir 3 metų profesinis rengimas, suteikiantis galimybę tęsti mokslą kitose aukštesniosiose technikos bei profesinėse mokyklose.
Sekundarinėje mokykloje prasideda dalykinė mokymo sistema. Tačiau naujas disciplinas vaikams dėsto tik 2, daugiausia – 4 mokytojai, atskirų disciplinų specialistai. Vienas jų dėsto tiksliuosius mokslus, kitas – kalbas, istoriją ir kt. Kiekvienas pedagogas pats turi teisę nuspręsti, kada vaikų žinių lygis leidžia pradėti dėstyti naują discipliną. Tai psichologinis momentas, nes mokiniai, šešerius metus bendravę su vienu mokytoju, prie įvairių pedagogų reikalavimų pripranta palaipsniui. Norintieji mokytis sekundarinėje mokykloje privalo turėti 4,5 balų mokymosi vidurkį. Jo nepasiekusieji turi teisę laikyti stojamuosius egzaminus. Sekundarinėje mokykloje vyksta kryptingas dalykinis mokinių rengimas. Ją baigus atsiveria gana plačios ttolesnio lavinimosi galimybės.
Antrojoje sekundarinėje pakopoje veikia 5 tipų gimnazijos. A tipo gimnazijoje mokomasi 6,5, o B, C, D, E tipų – 4,5 metų. Baigus bet kurio tipo gimnaziją galima studijuoti aukštosiose mokyklose. B gimnazijoje (šis tipas populiariausias) – lotynų ir trečioji krašto kalba; C – taikomoji matematika ir trečioji krašto kalba; D – lotynų ir trys svetimos kalbos (pasirinktinai anglų, italų, ispanų, rusų); E – socialinės ir ekonominės disciplinos.
( http://www.dialogas.com/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=39&news_id=1764 ).
Švietimo finansavimas Lietuvoje
LIETUVA: Seimui pateiktame 2010 metų valstybės biudžeto projekte asignavimai švietimui sudaro 2,9 mlrd. Lt ir bus 363,8 mln. Lt (arba 14,2 proc.) didesni nei šiemet. Finansavimo augimą lemia daugiau nei dvigubai išaugusi ES struktūrinių fondų parama. Iš bendro nacionalinio biudžeto – valstybės ir savivaldybių biudžetų – švietimui planuojama skirti 1,4 proc. mažesnę sumą – 6,6 mlrd. litų. Didėja ir švietimui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. 2009 m. ji sudaro 7,35 proc., o kitais metais – 7,9 proc. BVP. 2010 m. mokinio krepšeliui (valstybės nustatytos ugdymo lėšos vienam sutartiniam mokiniui – pinigai mokytojų algoms, kvalifikacijos tobulinimui, vadovėliams, mokinių profesiniam konsultavimui ir kt.) iš viso skiriama 1,98 mlrd. Lt, o vieną krepšelį sudarys 3 310 Lt. Bendra mokinio krepšelio suma mažėja, nes yra sumažintas visų iš biudžeto išlaikomų darbuotojų ((tarp jų – ir pedagoginių) darbo užmokesčio fondas. ( Priega per internetą: http://www.lms.lt/?q=lt/naujienos ). 2001 m. švietimui skirti pinigai sudarė 35proc. viso valstybės biudžeto.
(”Lyginamoji edukologija” Kauno technikos universitetas, Kaunas ”technologija” 1997 metai).
ŠVEICARIJA: informacijos nepavyko surasti.
Pedagogų rengimas Lietuvoje
LIETUVA: pedagogus rengia pedagoginio profilio aukštesniosios ir aukštosios mokyklos, kurioms tokią teisę suteikia Švietimo ir mokslo ministerija. Teisė rengti pedagogus gali būti suteikiama ir kitų aukštųjų mokyklų atskiriems fakultetams. Trukmė nuo 3 iki 5 metų, baigus šias studijas suteikiamas bakalauro laipsnis. Vėliau gali tęsti magistrantūros studijos, kurios trunka nuo 1 iki 2 metų.
(”Lyginamoji edukologija” Kauno technikos universitetravas, Kaunas ”technologija” 1997 metai).
ŠVEICARIJA: Pradinių bei realinių bei aukštesniųjų mokyklų mokytojai Ciūricho kantone ruošiami mokytojų seminaruose. Vidurinės mokyklos mokytojus ruošia Ciūricho universitetas. Mokytojų atranka ir parengimas atliekamas labai kruopščiai. Didelė šio darbo dalis grindžiama paties kandidato motyvacija.
Po abitūros gimnazijoje arba po pedagoginės mokyklos baigimo, norintys tapti mokytojais atlieka aštuoniolikos savaičių praktiką liaudies ūkyje t.y. sferoje, neturinčioje nieko bendro su pedagogika. Šios praktikos esmė yra ta, jos nesugebantieji dirbti įvairaus darbo, negali būti gerais mokytojais. Kita vertus, per tas aštuoniolika savaičių įvyksta pažintis su būsimų mokinių tėvais.
Paskui studijuojama du semestrus mokytojų seminarijoje, kurį įgyjamas bazinis pedagoginis išsilavinimas. Antro semestro pabaigoje studentai laiko egzaminus baigimo pažymėjimui gauti ir
atlieka praktiką – po 2 savaites kiekvienoje mokyklos pakopoje, visuose tipuose (pradinėje, aukštesniojoje, realinėje ir vidurinėje). Be to, dar 2 savaites pasirenka dirbti ten, kur norėtų likti ir ateityje. Taip studentams suteikiama galimybė patiems suvokti, ar jie nori dirbti būtent tą darbą. Po asmeninio apsisprendimo, kalbamasi su psichologu. Dėl atrankos šiame etape, studija nutraukia 20 – 30% studentų, o 90% iš jų – savo noru. Likusieji studijuoja toliau atitinkamai pagal pasirinktą profilį:
4 semestrus pradinės mokyklos mokytojų seminarijoje;
6 semestrus realinės ir aaukštesniosios mokyklos mokytojų seminarijoje;
6 semestrus vidurinės mokyklos mokytojų universitete.
Pasibaigus šioms studijoms, jaunas mokytojas 2 metus dirba, globojamas patyrusio mokytojo. Po 2 metų, remiantis globėjo rekomendacija bei patikrinus mokytojo savarankišką sugebėjimą vesti užsiėmimus, bendrauti su vaikais bei jų tėvais, mokytojui išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis jo tinkamumą šiam darbui.
Visų mokyklų mokytojams, be jų specializacijos, yra privalomos psichologijos bei informatikos studijos. Apskritai, mokytojams siekiama suteikti daugiau praktinį, nei akademinį išsilavinimą. Neįprasta mūsų švietimo sistemai yra tai, kad Šveicarijoje studijuojantieji mokytojų seminarijoje šalia mokytojo sspecialybės lygiagrečiai gali siekti ir kito išsilavinimo. Tą daro 50 – 60% studentų.
Išduodant mokytojų pažymėjimus, iškyla jų tinkamumo įvairiuose kantonuose problema, nes mokytojų rengimas irgi vyksta įvairiai. Dažniausiai mokytojas, įgijęs pedagoginį išsilavinimą viename kantone, negali dirbti kitame kantone, kol nneišlaiko ten reikalaujamų egzaminų ir pan. Kita vertus, tokia sistema padeda išlaikyti stabilias darbo vietas viename ar kitame kantone. Tačiau jei trūksta kurio nors mokyklos tipo mokytojų, kantonai kreipiasi vieni į kitus pagalbos.
Mokytojų seminarijų dėstytojai yra įsitikinę, kad pagrindinių pedagogų rengimo sistemos principų, tokių kaip orientacija į praktinę veiklą, asmeninė motyvacija, būtų tikslinga taikyti rengiant ir kitų specialybių specialistus.
( http://www.eda.admin.ch/riga_emb/e/home/abswi/edugra.html#0005 )
Švietimo sistemos valdymas
LIETUVA: Lietuvos švietimo specialistai turės naują patogią priemonę, padėsiančią analizuoti švietimo kokybės klausimus ir priimti sprendimus dėl švietimo strategijos. Jau veikia mokyklų tobulinimo programos dėka kuriamos Švietimo valdymo informacinės sistemos interneto tinklalapis. Švietimo informacinių technologijų specialistai jį įkūrė adresu svis.smm.lt.
Tai viena iš pirmųjų Lietuvos ministerijų įdiegtų valdymo informacijos svetainių. Ji leis Lietuvai sukurti patikimą valstybės švietimo raidos stebėseną bbei apibendrinti duomenis, kurie anksčiau buvo renkami fragmentiškai, naudojant kelias duomenų bazes.
( http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=800 )
ŠVEICARIJA: informacijos nepavyko rasti.
Švietimo tyrimai
LIETUVA: Vykdomi mokslinių tyrimų projektai:
Europinis pedagoginių ir edukacinių tyrimų informacijos tinklas (PERINE) – Framework 5, paprogramė “Mokslinio žmonių potencialo ir socialinių ekonominių žinių bazės gerinimas”. Koordinatoriai: prof. P. Jucevičienė, G. Tautkevičienė. Partneriai: Leeds universitetas (Didžioji Britanija) – koordinatorius; Federalinė Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija (Austrija), Nacionalinė švietimo biblioteka (Danija), Vokietijos Tarptautinių edukacinių tyrimų institutas (Vokietija), Edukacinių inovacijų ir tyrimų dokumentavimo Nacionalinis institutas (Italija), KKauno Technologijos Universiteto biblioteka kartu su KTU Edukologijos institutu ir Lietuvos Edukacinių tyrimų asociacija (Lietuva), Vengrijos Nacionalinė švietimo biblioteka – Nacionalinė švietimo biblioteka ir muziejus (Vengrija), Šveicarijos Edukacinių tyrimų koordinavimo centras (Šveicarija).
Tyrimų programa 1999 – 2004 m.: BMP9-09 Ribotų išteklių šalies švietimo modernizavimas veiklos inteligencijos ugdymui.
Aukštojo mokslo vaidmuo regioninėje ekonominėje bei socialinėje plėtroje. Koordinatorius P. Jucevičienė. Partneriai: Kembridžo universitetas, Sent Edmundo koledžas, Von Hugel institutas (D. Britanija).
Piliečių dalyvavimo žinių ir besimokančio miesto kūrime aktyvinimas plėtojant jų novacinę kultūrą. Koordinatorius: Prof.dr. Brigita Janiūnaitė, Edukologijos instituto direktorės pavaduotoja mokslui. Partneriai: University of Southampton, Utenos kolegija;Šiaulių universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, KTU Informatikos fakultetas, Informacinės visuomenės plėtros laboratorija, KTU Socialinių mokslų fakultetas, Verslo strategijos institutas, KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Tarptautinės ekonomikos ir prekybos katedra, KTU Socialinių mokslų fakultetas, Psichologijos katedra, Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto plėtros departamentas.
ŠVEICARIJA: informacijos nepavyko rasti.
Pagrindinės švietimo reformos, problemos ir perspektyvos
LIETUVA: . 2009 spalio 12 d. LŠMPSF būstinėje įvyko Vilniaus aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų darbo grupės susirinkimas, kuriame buvo aptariami svarbūs klausimai: Konstitucinio teismo (KT) nutarimo dėl aukštųjų mokyklų autonomijos išaiškinimo pasekmės, nederinto su mokslo bendruomene Lietuvos mokslo tarybos patvirtintų minimalių kvalifikacinių reikalavimų mokslo darbuotojams nutarimas, dėstytojų darbo krūvio paskirstymo, mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su studijomis ssusijusios veiklos vertinimo problemos. ( http://www.lms.lt/?q=lt/node/2087 ). Šiuo metu Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo reforma.
ŠVEICARIJA: informacijos nepavyko rasti.
IŠVADOS
1. Lietuva ir Šveicarija turi labai didelį skyrtumą savo geografine padėtimi, klimatu, gyventojų skaičiumi, etnine sudėtimi bei religija. Šiame bendrame konktekste negalime įžvelgti bendrų panašumų, ko galbūt norėtų pilietis vykstantis į svetimą šalį, kuris kitos šalies kultūroje bandytų atrasti sau kažką artimo iš savosios šalies.
2. Šveicarijos ir Lietuvos pačioje švietimo sistemos struktūroje esame bagale skirtumų. Vien mokinių vertimo sistema skirtinga. Tai gali sukelti problemu individo adaptacijai naujoje sistemoje. Jam reikėtų pritapti netik prie naujos aplinkos, kalbos, bet ir prie skirtyngų mokymosi pažiurų.
3. Lietuvoje imigrantams yra suteikiamos pilanteisės mokymosi sąlygos, Šveicarijoje imigrantų vaikams dažniausiai prieinamas tik profesinis lavinimas.
4. Tiek Lietuvos tiek Šveicarijos pradinių klasių mokinių ugdymas neturiu didelių esminių skirtumų.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/geografine_padetis/
2. http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/klimatas/
3. http://www.piligrimas.lt/salis.php?id=47
4. Prieiga per internetą: http://www.vsbprienai.lt/lt/statistika/demografine-ir-socialine-bukle
5. Prieiga per internetą: http://www.piligrimas.lt/salis.php?id=47
6. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_gyventojai
7. Prieiga per internetą: http://www.ditma.lt/keliones-i-sveicarija
8. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_gyventojai
9. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Religija
10. Prieiga per internetą: http://ch.mfa.lt/index.php?1693592089
11. Prieiga per internetą: http://www.lkd.lt/enews/id-bendros-news-uzimtumui_skatinti_90_milijonu_litu_injekcija_is_es_fondu.html
12. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija:Naudingi_resursai/%C5%A0veicarija
13. Prieiga per internetą: http://www.nimc.kaldep.lt/Pub/default.aspx?Page=education03
14. Prieiga per internetą: http://www.dialogas.com/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=39&news_id=1764
15. Prieiga per internetą: http://www.eda.admin.ch/riga_emb/e/home/abswi/edugra.html#0005
16. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=800
17. Prieiga per internetą: http://www.lms.lt/?q=lt/node/2087
18. JUŠEVIČIENĖ P., VEČKIENĖ N., ŠIAUČIUKIENĖ L. ir kt., „Lyginamoji edukologija“. Technologija: Kaunas,1997. ISBN 9986-13-350-5.
