mokymosi visa gyvenima memorandumo 3-ios tezės aptarimas

Vytauto Didžiojo universitetas

Socialinių mokslų fakultetas

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Marius Blaževičius

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ MEMORANDUMO

3-ČIOSIOS TEZĖS APTARIMAS

Mokymosi visą gyvenimą kurso namų darbas

Tikrino: V.Zuzevičiūtė

KAUNAS 2005

Įvadas

Mokymosi visą gyvenimą idėja Lietuvoje nėra naujiena. Didelį dėmesį

jai skyrė ir ja iš dalies rėmėsi Lietuvos švietimo reforma, pradėta

įgyvendinti 1990 metais atkūrus nepriklausomybę. Švietimo ir mokslo

ministerija niekada nebuvo išleidusi iš savo politikos mokymąsi visą

gyvenimą problematikos. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinančios švietimo

sistemos kūrimas akcentuojamas ministerijos misijoje, strateginiuose

švietimo politikos dokumentuose.

Šiame referate stengsiuosi aprašyti Lietuvos tikslus, kaip diegti

naujoves į mokymą ir mokymąsi. Lietuva jauna valstybė, kurioje naujovės dar

tik pradedamos diegti, ieškoma tinkamiausių variantų, siekiama tobulinti

visuomenę.

Tikslas: Įvertinti Lietuvos situaciją memorandumo tezių aspektais.

Uždaviniai: Aprašyti Lietuvos dabartinę situaciją ir pamąstyti, kaip

būtų galima pakeisti, ką papildyti, norint įgyvendinti mokymosi visą

gyvenimą tikslus, kaip palengvinti mokymąsi bei pagilinti visuomenės narių

žinias.

Metodai: Literatūros šaltiniai, internetas bei refleksija.

Diegti naujoves į mokymą ir mokymąsi.

Šiandieninė švietimo sistema dar nėra nukreipta į visapusišką ir

nuoseklią „mokymosi visą gyvenimą“ sistemą. Klesti biurokratija ir

smulkmeniškas mokymo institucijų veiklos reglamentavimas. Aukštosiose

mokyklose dėl finansavimo principų tarpsta konfliktai tarp akademinio

jaunimo ir aukštojo mokslo teikėjų. Nėra suformuluotos taikomojo ir

fundamentaliojo mokslo plėtros perspektyvos, dėl valdymo sąstingio ir

neaiškių perspektyvų spartėja „protų nutekėjimas“. Dabartinės Vyriausybės

noras išsaugoti vidurines mokyklas, kokios buvo, siaurų interesų veikiama

kolegijų kūrimo eeiga, deja neatspindi plačiosios visuomenės poreikių ir

noro integruotis į europines struktūras.

Siekimas būti klestinčia, atvira, tolerantiška ir demokratiška

visuomene formuoja šalies švietimui, kaip išskirtinei sričiai, prioritetinį

valstybės dėmesį. Optimistiškai nuteikia pradėti vykdyti pagrindiniai

švietimo reformos darbai.

Lietuva – jauna valstybė, kurioje viską greit keičiasi, ieškoma naujų

kelių, kaip pakeisti vieną ar kitą aspektą. Mokymosi samprata bei

intensyvumas kito labai greitai ir XXa. sparčiai tobulėjant informacinėms

technologijoms, ji įgavo kitą reikšmę ir pagreitį.

Kompiuteris daugiau naudojamas kaip spausdinimo mašinėlė (word

processor). Mokymo procese kompiuterius dažniausiai naudoja tik tie, kurie

moko dirbti su kompiuteriu. Kitoms temoms dėstyti kompiuteris beveik

nenaudojamas. Analogiška situacija yra ir formaliojo švietimo sistemoje.

Dėl techninės įrangos stygiaus, didelių ryšių kaštų bei nepakankamo

mokytojų pasirengimo komunikacinės technologijos taip pat mažai naudojamos

mokymo procese.

Nors naujoje į mokymąsi orientuotoje švietimo sistemoje mokytojo

vaidmuo kkeičiasi, mokytojas vis tiek išlieka labai svarbiu mokymosi proceso

dalyviu. Deja, iš sovietmečio paveldėtas mokytojų korpusas keičiasi

palyginus lėtai ir jokiu būdu nepatenkina šiuolaikinių reikalavimų.

Švietimas – esminis veiksnys, mūsų visuomenėse nulemiantis ekonominę

ir socialinę pažangą bei lygias galimybes. Skaitmeniniame amžiuje dar

didesnės reikšmės įgauna poreikis užtikrinti visą gyvenimą trunkantį

mokymąsi, sukurti naujas kūrėjų, mokslininkų, verslininkų kartas ir

sudaryti sąlygas visiems piliečiams aktyviai dalyvauti informacijos

visuomenėje. To siekti pradedama mokykloje. Lietuva daug ko pasiekia

perkeldama mokyklas į informacijos amžių.

Mokymosi kokybė ir rezultatai yra vertinimo pagrindas. Tačiau be

aktyvaus srities profesionalų dalyvavimo sulauksime nedaug veiksmingų

permainų ir naujovių – tų profesionalų, kurie yra arčiausia piliečio kaip

besimokančiojo ir geriausiai susipažinusio su mokymosi procesų ir poreikių

įvairove. Didelį potencialią mokymo bei mokymosi metodų naujovėms teikia

kompiuterinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįstas mokymasis.

Lietuvos švietimo sistema tinkamai neatliepia skirtingų mokinių grupių

poreikių. Privalomąjį mokymąsi teikiančios bendrojo lavinimo mokyklos yra

per daug orientuotos į teoriją ir per mažai prisitaikę prie įvairaus tipo

vaikų. Todėl palyginus didelis skaičius vaikų meta mokyklą, ypač

paskutinėse pagrindinės mokyklos klasėse. Tiesa, tokiems vaikams yra

sukurtos alternatyvios, taip vadinamos jaunimo mokyklos. Tačiau jos yra

negausios ir nepajėgia priimti visu pageidaujančių.

Profesines mokyklas baigę moksleiviai neturi reikiamų žinių ir

įgūdžių, todėl atėjusius į darbą juos reikia papildomai mokyti. Vis dar yra

daug mokymo programų, kurios paruoštos pagal tai, ką sugeba duoti

dėstytojas, o ne pagal tai, ko reikia rinkai ir moksleiviams.

Mokymo kokybė labai priklauso nuo profesinių mokyklų mokomosios bazės

kokybės. Reikia iš esmės padidinti investicijas į profesinių mokyklų bazę.

Kita vertus, daugeliui yra aišku, kad mokyklų bazė technologinėmis

naujovėmis niekada neprilygs įmonėms. Todėl siūloma plėtoti mokyklų ir

įmonių partnerystę, diegti dualinio mokymo sistemas.

Pasaulio ekonomika plėtojasi išskirtinai pramoninės visuomenės link,

kur dominuoja naujos taisyklės – informacinė visuomenė. Tai, kas kuriasi,

dažnai yra vadinama naująja ekonomika. Ji pasižymi milžinišku plėtros,

užimtumo ir įtraukimo potencialu. Kol kas Lietuva nepilnai išnaudoja šį

potencialą, nnes ji nepakankamai sparčiai artėja prie skaitmeninio amžiaus.

Ši iniciatyva siekia paspartinti procesą.

Naujosios ekonomikos varomoji jėga – galingi dinaminiai procesai.

Skaitmeninės technologijos užtikrina vis pigesnį ir paprastesnį

informacijos priėmimo, apdorojimo, saugojimo ir perdavimo procesą. Plati

gaunamos informacijos skalė sukuria milžiniškas galimybes ja naudotis

naujai sukuriamų produktų ir paslaugų pagalba. Skaitmeninės informacijos

pavertimas ekonomine ir socialine vertybe – tai naujos ekonomikos,

sukuriančios naujas pramonės šakas, keičiančios kitas ir turinčios

nepaprastai didelį poveikį piliečių gyvenimui, pagrindas.

Visų sričių įmonės pertvarko savo verslą į elektroninį, o tam reikia

pakeisti visą įmonės struktūrą. Daugelyje sričių (pvz., avialinijų,

prekybos knygomis, biržos tarpininkų, leidybos, telekomunikacijų, prekybos

kompiuteriais) atsirado lyderiai, kurių nebuvo prieš keletą metų. Raktas į

jų plėtrą – tai Interneto panaudojimas tam, kad būtų padidintas

produktyvumas ir išplėstas jų darbo tinklas. Visoms įmonėms, didelėms ir

mažoms, reikia reaguoti į rinkos pertvarkymus.

Mokymosi naujovių diegimo sėkmė priklausys nuo vartotojų gebėjimo

pilnai pasinaudoti siūlomomis galimybėmis. Šiam tikslui jiems reikia įgyti

įgūdžius, kurie leistų prieiti prie reikalingos informacijos ir sėkmingai

sąveikauti Internete. Norint, kad rinka plėstųsi, reikia kurti pasitikėjimą

vartotojų tarpe.

Naujojoje ekonomikoje rinkos Europoje bus plėtojamos tik tuo atveju,

jei bus tiekiamas aukštos kokybės turinys. Verslo įmonėms reikia išplėtoti

stipresnę paslaugų kultūrą, kad paskatintų naujų vartotojų atėjimą į tas

rinkas. Verslo sektorių turi remti pradinio kapitalo rinkos.

Švietimo sistemos turi sukurti mokiniams ir mokytojams palankią

aplinką, kuri leistų visapusiškai išnaudoti naujas technologijas.

Akcentuojama turi būti ir technologinė plotmė (įranga, naudojimo galimybės,

turinys ir paslaugos), ir panaudojimo būdas. Mokomasis turinys turi

atspindėti Lietuvos kultūrinę įvairovę ir ja remtis. Galiausiai iniciatyvos

sėkmė priklauso nuo mokytojų ir mokyklų vadovybės aktyvumo bei verslo

atstovų noro bendradarbiauti su švietimo sektoriumi, tiekiant aukštos

kokybės, vartotojams pritaikytus produktus, paslaugas ir turinį.

Reikia pagreitinti elektroninės komercijos augimą Lietuvoje, ypač tarp

smulkių ir vidutinių įmonių, kad joms visa Lietuvos rinka taptų sava. Tam

reikia patikimo vidaus rinkos teisinio pagrindo, suteikiančio teisinį

saugumą, pašalinančio kliūtis paslaugoms, skatinančio operatyvias naujoves

ir didinančio vartotojų pasitikėjimą. Tuo tikslu Bendrijos lygmeniu pradėta

įgyvendinti eilė įstatyminių iniciatyvų. Greitas jų priėmimas ir

įgyvendinimas turėtų būti prioritetinis. Taip pat reikia, kad Lietuvos

valstybės administracija savo pavyzdžiu parodytų, kaip palengvinti

elektroninius pirkimus ir kaip jais, kaip ir atviromis bei konkurentingomis

sistemomis, naudotis. Ji turėtų užtikrinti ir fizinius paskirstymo kanalus

(pvz., pašto ir pristatymo paslaugas), kurie padėtų organizuoti prekybą

Internetu.

Internetas studentams bei mokslininkams.

Galimybės, kurias suteikia interaktyvus prisijungimas prie tinklo,

gali būti panaudotos vystant visai naują požiūrį į mokymąsi ir mokymą –

elektroninį švietimą, kai studentai gauna daugybę akademinės ir mokslinių

tyrimų medžiagos bei priėjimą prie pačios bazės per tinklą. Greitas

Interneto naudojimas palengvins ir veiksmingesnius interaktyvius mokslinius

tyrimus, kai geografiškai toli esantys mokslininkai galės dalintis

duomenimis bei priemonėmis kurdami naujas žinias – ir taip sudarydami

sąlygas atsirasti naujam darbo

metodui – elektroniniam moksliniam tyrimui.

Reikia sukurti tinklą, kuris galėtų užtikrinti tiesioginį garantuotos

kokybės ryšį įvairiomis priemonėmis, ir parengti novatorišką turinį,

vartojimą ir priemones, pademonstruojančias, kaip galima panaudoti

virtualius universitetus ir institutus.

Todėl visos Lietuvos lygmeniu siekiama sudaryti sąlygas išnaudoti visą

Interneto potencialą, užtikrinant visapusišką naudojimąsi geriausiu ir

greičiausiu Internetu visoje Lietuvos švietimo ir mokslinių tyrimų

bendruomenėje. Lietuva turėtų sukurti programas vartotojų poreikiams

tenkinti, be to, reikėtų išnaudoti visas pramoninio bendradarbiavimo ir

privačių partnerysčių galimybes.

Veiksmingas geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas

visiems piliečiams ateityje – tai vienas didžiausių uždavinių, iškylantis

visoms Europos valstybių vyriausybėms (ne išimtis ir Lietuva). Sveikatos

priežiūros technologija ir teikimas stulbinančiai tobulėja tuo pat metu,

kai vyriausybės susiduria su senstančios visuomenės problema – išlaidos

sveikatos priežiūrai padidėja Todėl iškyla dvigubas uždavinys: gerinti

sveikatos priežiūros kokybę ir pasiekiamumą visiems Lietuvos piliečiams,

tuo pat metu nedidinant bendrųjų išlaidų. Šių uždavinių nepavyks

įgyvendinti, jei nebus sukurtos ir plačiai naudojamos visiškai integruotos,

tarpusavyje sąveikaujančios ir modernios sveikatos priežiūros sistemos.

Skaitmeninės technologijos gali pagerinti sveikatos priežiūros produktyvumą

ir aprėptį. Šis potencialas dar nevisiškai išnaudojamas – tik 1 procentas

visų sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų naudojamas informacijos

technologijoms. Būtina sukurti patikimas tarnybas, kurios apimtų ligonines,

laboratorijas, vaistines, pirminės priežiūros centrus ir globos namus.

Skaitmeninių technologijų pažanga atveria plačias galimybes žmonėms su

negalia įveikti įvairias kliūtis (socialines–ekonomines, geografines,

kultūrines, laiko kt.). Prieinamos technologijos, skirtos jų specifiniams

poreikiams spręsti, leidžia jiems dalyvauti socialiniame ir darbiniame

gyvenime lygiomis teisėmis. Todėl uždavinys ateičiai – sumažinti likusias

spragas tarp technologijų ir šios vartotojų grupės. Būtina gerinti

galimybes įgyti išsilavinimą ir darbinį parengimą bei užtikrinti

visapusišką žmonių su negalia dalyvavimą visuomenėje. Reikia sukurti

specialius daugiakalbius operatyviuoju režimu veikiančius paslaugų tinklus,

kurie sustiprintų neįgaliųjų nepriklausomybės ir saugumo jausmą.

Skaitmeninės technologijos gali supaprastinti administracinius formalumus,

kurių yra ir privačiose, ir valstybinėse socialinių paslaugų sistemose.

Esantiems specialistams reikia nuolatos atnaujinti žinias (kadangi

laikas eina ir viskas keičiasi, tobulėja), o tam reikia sąlygų. Tam daug

pasitarnautų jau suplanuotos, tačiau dar nevisiškai įdiegtos programos:

Europos Sąjungos studijos (Programa skirta valstybės tarnautojams ir

kitiems asmenims, dirbantiems ar siekiantiems dirbti su eurointegracijos

procesais susijusiose srityse);

Įtaigaus kalbėjimo įgūdžiai komunikacijos metu (Programa skirta

valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, siekiantiems pagerinti savo

įtaigaus kalbėjimo įgūdžius);

Viešasis administravimas ir vviešoji politika (Programa skirta visiems

valstybės tarnautojams ir asmenims, siekiantiems dirbti valstybės

tarnyboje)

Ir dar daugelis kitų.

Tendencija, kurią pastebi darbo biržos darbuotojai, yra ta, kad

smulkių įmonių darbdaviai ieško žmonių, turinčių ne vieną kvalifikaciją.

Pavyzdžiui, jeigu įmonė ieško vairuotojo, tai pageidauja, kad jis dar

mokėtų suvirinti, tekinti arba turėtų ir elektriko kvalifikaciją. Kitaip

sakant, darbdaviams reikia daugiafunkcinių darbuotojų. Profesinio rengimo

sistema turėtų tenkinti šį poreikį.

Siekiant lanksčiau panaudoti esamus darbuotojus, reikia taikyti

gretutinį mokymą, t.y. darbininkus paruošti dirbti ne tik savo darbo

vietoje, bet reikalui esant kad galėtų aaptarnauti ir kitą darbo vietą. Tai

labai aktualu pertvarkant gamybos procesą.

Reikia dirbti vardan suaugusiųjų švietimo, nes jo paplitimas ir

sustiprėjimas– demokratėjančios visuomenės ženklas. Tai tokia visuomenė,

kurios nariai pasižymi tolerancija, bendradarbiavimu, pilietiniu aktyvumu,

suvokia savo atsakomybę už savo paties ir savo šalies gyvenimą. Suaugusiųjų

švietimas padeda stiprėti mūsų šaliai ir ekonomiškai, nes gyventojų

išsilavinimas – būtina sąlyga valstybei išsilaikyti tarp konkuruojančių

išsivysčiusių Europos valstybių.

Suaugusiųjų švietimui reikia ne tik suaugusiųjų švietėjų nuoširdaus

triūso, bet ir nuolatinio vyriausybės ir politikų dėmesio.

Konferencija “Suaugusiųjų švietimas: situacija, sprendimai,

tendencijos” (2000, Kaunas):

Norime pasiekti geresnius ekonominius rezultatus, – turime veikti,

Norime gyventi atsakingų ir iniciatyvių piliečių visuomenėje, – turime

veikti, 

Norime vadovautis socialinio solidarumo principu, – turime veikti.

Veikti reikia mokytis, ypač šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje

informacinėje visuomenėje. Informacija nūdien keičiasi taip greitai, kad

turime mokėti ne tik ją sekti ir fiksuoti, bet ir analizuoti, vertinti,

priimti protingus bei teisingus sprendimus. Tam reikia žinių, įgūdžių, bei

vertybių, kurias įgyjame tik mokydamiesi.

Išvados.

Efektyviai įsisavinti naujus mokymo metodus padeda galimybė pamatyti,

kaip tie metodai yra taikomi. Šia prasme labai svarbu būtų plėsti mokytojų

bei dėstytojų mainų programas. Tiesa, tokią galimybę apsunkina tai, kad

dauguma mokytojų, ypač vyresnio amžiaus, prastai moka užsienio kalbas.

Būtina sukurti dirbančių su suaugusiaisiais mokytojų kvalifikacijos

tobulinimo sistemą.

Taigi, apžvelgus Lietuvos naujovių diegimą į mokymą ir mokymąsi,

derėtų atkreipti dėmesį į ttai, kad didžiausią įtaką dabartinėje Lietuvos

visuomenėje daro skaitmeninės technologijos, kurias pilnai įdiegus, mokymas

ir mokymasis supaprastėtų iki minimumo. Labai supaprastėtų savišvieta,

mokymasis švietimo įstaigose, darbovietėse, profesinis tobulėjimas ir ypač

neįgaliųjų mokymasis bei dalyvavimas visuomenėje vykstančiuose procesuose.

Supaprastėtų bendravimas bei ekonominiai procesai visuomenėje, t.y. laikas

įvykdyti nustatytiems tikslams sumažėtų praktiškai iki akimirkos tarpsnio.

Informacijos šaltiniai:

http://www3.lrs.lt

Konferencija “Suaugusiųjų švietimas: situacija, sprendimai,

tendencijos” (2000, Kaunas)

http://trc.kmu.lt/INFONR23.doc

Mokymosi visą gyvenimą memorandumas