Gyventojų migracijos raida
TURINYS
ĮVADAS
TEORIJA
1. IGALAIKĖ MIGRACIJA
1.1. Bendros tendencijos
1.2. Išvykimo šalys, bendruomenės
1.3 Perspektyvos
2. NEREGULIARI MIGRACIJA IR TRUMPALAIKĖS IŠVYKOS Į UŽSIENĮ
2.1. Nereguliarios migracijos mastas
2.2. Migracijos priežastys
2.3. Migracija dėl darbo
2.4 .„Protų nutekėjimas“
3. NELEGALI MIGRACIJA
3.1. Migrantų tranzitas per Lietuvą
3.2. Nelegali migracija iš Lietuvos
4. MIGRACIJOS PADARINIAI IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE
TYRIMAS, JO REZULTATAI
Tyrimo metodika
Tyrimo analizė
IŠVADOS
LITERATŪRA
ĮVADAS
Aktualumas. Lietuva tai šalis turinti labai turtingą gyvavimo, o kartu ir migracijos istoriją. Visos tam tikru laikotarpiu aktualios tarptautinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės turėjo įtakos Lietuvos visuomenės socialinei demografinei, bei etninei kultūrinei aplinkai, o kartu ir mmigracinio potencialo Lietuvoje susiformavimui. Jos istorinis kelias buvo labai sunkus ir prieštaringas, tačiau lietuvių tauta praėjo visus išbandymus ir išmoko gyventi ypatingomis sąlygomis. Esant skirtingiems šalių išsivystymo lygiams (tai pagrindinė ekonominė priežastis), skirtingam apsirūpinimo darbui jėga, vykstant politiniams pertvarkymams (karams, revoliucijoms), kintant gamtinėms sąlygoms (potvyniai, užterštumas, stichinės nelaimės), Lietuvoje formavosi tarptautinės migracijos srautai.
Visais laikas vyko gyventojų judėjimas. Tiek prieš milijonus metų, tiek ir dabar, žmonės migravo ir tebemigruoja, kadangi visada žmogus ieškojo palankesnių gyvenimo sąlygų. Keičiantis istoriniams laikotarpiams keitėsi migracijos ppožymiai. Šiuo metu dėl įvairių priežasčių išaugo migracijos mastas, taip pat pasikeitė migracijos geografija ir tipai.Lietuvoje vykstantys politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai daro įtaką tarptautinei migracijai. Gyventojų judėjimas daro nemažą įtaką šalies ekonomikai, mokslo lygiui taip pat demografijai.
Problemos.
• Migracijos srautų ddidėjimas
• „protų nutekėjimas“
• Jaunimo migracija
Tyrimo objektas. Tyrimo objektu pasirinkome emigraciją. Ši migracijos forma labiausiai liečia Lietuvą ir yra aktualiausi, kadangi emigracijos srautai nuolat auga, todėl tai yra opiausia su migracija susijusi problema.
Tyrimo tikslai. Emigracija, vienaip ar kitaip, yra palietusi didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, todėl pagrindinis tyrimo tikslas yra ištirti gyventojų požiūrį į emigraciją ir išaiškinti jos priežastis.
Tyrimo dalykas.
1. Žmonių nuomonė apie migraciją
2. Priežastys, dėl kurių emigruojama ir priežastys, sulaikančios nuo migracijos
Tyrimo uždaviniai. Ištirti kuo didesnę dalį gyventojų ir sužinoti jų nuomonę emigracijos klausimu. Taip pat išsiaiškinti priežastis, kurios juos stabdo nuo emigracijos.
Tyrimo kontingentas. Tyrimo kontingentas- darbingo amžiaus žmonės (nuo 18 metų). Toks kontingentas parinktas atsižvelgiant į tai, kad šios socialinės grupės atstovai dažniausiai migruoja.
Tyrimo metodai. Tyrimas buvo atliktas anketacijos būdu, tiek grupinės, ttiek pavienės. Tokiu būdu buvo siekiama per trupą laiko tarpą apklausti kuo daugiau respondentų.
Darbo struktūra. Darbą sudaro dvi dalys: teorija ir metodinė dalis. Teorinė dalis susideda iš keturių skyrių: ilgalaikė migracija, nereguliari migracija ir trumpalaikės išvykos į užsienį, nelegali migracija, migracijos padariniai ir perspektyvos Lietuvoje. Metodinę dalį sudaro : metodika ir tyrimo analizė.
1. ILGALAIKĖ MIGRACIJA
1.1.Bendros tendencijos
Ilgalaikė migracija – tai viena galimų migracijos formų. Ją būtų galima apibrėžti, kaip ilgalaikį išvykimą ir negrįžimą atgal. Ilgalaikę migraciją galima suklasifikuoti į priverstinę ir ssavanorišką. Priverstine migracija yra vadinama tokia migracija, kai asmuo yra priverstas keisti savo gyvenamą vietą dėl tam tikrų faktorių, kaip pavyzdžiui, karo stovis šalyje, terorizmas ar kiti veiksniai. Prie savanoriškos migracijos priskiriamas gyvenamos vietos pakeitimas, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas, kai negresia joks pavojus.
1. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, galima įžvelgti tam tikras ilgalaikės migracijos tendencijas. Skirtingais istoriniais laikotarpiais migracijos pobūdis mūsų šalyje skyrėsi tiek priežasčių, tiek migracijos krypčių atžvilgiu. Jei karo , tarpukario ar pokario metais Lietuvos gyventojai buvo priversti palikti šalį, vengdami pavojaus , norėdami apsisaugoti, tai šiuo metu lietuviai emigruoja ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų. Tokius „emigrantus galima skirstyti į dvi grupes – jaunus asmenis, kurie nepakankamai vertinami kaip jauni specialistai, yra baigę aukštuosius mokslus užsienyje arba kuriems sunkiau susirasti jų poreikius atitinkantį darbą Lietuvoje, ir vidutinio amžiaus asmenis, kurie išvyksta praradę darbą“. (A. Garla „Vakaro žinios“ 2001 03 26).
] Taigi galima būtų teigti, kad tiek dabar, tiek prieš pusę amžiaus, pagrindinė ilgalaikės migracijos priežastis – geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas.
Be abejo, yra galima ir ilgalaikė imigracija. Jos mastai nėra tokie dideli, kaip emigracijos, tačiau ypač dabar, Lietuvai įstojus į Europos Sąjunga, ji suintensyvėjo.
“2003 m. užsieniečiams išduota 1 415 leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (2002 m. – 1 0021). Daugiausia išduota Rusijos piliečiams – 645 (2002 m. – 541), Baltarusijos – 198 (2002 m. – 120), asmenims be pilietybės – 185 (2002 m. – 115), Ukrainos piliečiams – 177 (2002 m. – 120) “. 2003 m. buvo gauti 644 prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (2001 m. – 425, 2002 m. – 546), iš jų 183 – suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą (2001 m. – 256, 2002 m. – 294), 461 – išduoti leidimą laikinai apsigyventi šalyje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių (2001 m. – 169, 2002 m. – 252). [ A. Sipavičienė „Nelegali migracija Lietuvoje: retrospektyva ir šių dienų problemos" Vilnius: [LFSI] 2000. ISBN 9986-523-81-8]
1.2.Išvykimo šalys, bendruomenės
2. Migracijos srautai yra pasiskirstę nevienodai. Greičiausiai mažai tėra tokių pasaulio valstybių, kur nėra įsikūrusio nei vieno lietuvio. Dėl įvairių priežasčių lietuviai kuriasi net atrodytų atokiausiuose pasaulio kampeliuose. Tačiau didžiausią “migracijos srautų kitimą, be abejo, lemia darbo jėgos judėjimas“ [E[E. Slavėnas „Politologija" 2000, nr. 3.
]r ekonominiai faktoriai.
Pagrindiniai ilgalaikės migracijos srautai yra nukreipti į ekonomiškai stiprias, dažniausiai Europos sąjungos ar Šiaurės Amerikos valstybes. Tokia tendencija vyrauja, nes čia lietuviai tikisi rasti geresnes gyvenimo sąlygas, čia geresnės darbo sąlygos ir tobulėjimo galimybės, taip pat šiose šalyse jau egzistuoja nemažos lietuvių bendruomenės, iš kurių galima ssulaukti paramos.
3. „Už Lietuvos ribų šiuo metu įregistruotos 35 valstybių lietuvių bendruomenės. Gausiausia tebėra JAV bendruomenė, tačiau sparčiai didėja ir Vakarų Europos lietuvių būrys. Būtent tas į daugelį Europos šalių siūbtelėjęs migracijos srautas pagyvinęs kai kur visai nykstančias ankstesnes bendruomenes, tapo pagrindu visiškai naujų bendruomenių Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir kitur. Dvi didžiulės naujos bendruomenės atsirado Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje“ .[ E.[ E. Slavėnas „Politologija" 2000, nr. 3.]i nėra visos organizacijos, į kurias susibūrę svetur gyvenantys lietuviai. Nemažai tokių bendruomenių, dažniausiai nedidelių, egzistuoja neoficialiai, jos nėra įregistruotos, tačiau sėkmingai gyvuoja ir toliau gyvuos, kursis naujos, o senosios sėkmingai plėsis, kadangi emigracijos srautai šiuo metu nemažėja.
Lietuvoje taip pat egzistuoja ne viena imigrantų bendruomenė ar centras, kurie teikia paramą, vienija Lietuvoje nuolat gyvenantiems kitataučiams. Yra žinoma rusų, baltarusių, lenkų ir kitų šalių centrai.
1.3.Perspektyvos
4. Nors migracijos intensyvumas kinta, tačiau jos srautai neišnyksta ir neišnyks. „Gerėjant gyvenimui Lietuvoje, mažėja emigracija, pradeda grįžti anksčiau išvykę gyventojai. Nežymiai daugėja atvykstančių gyventi į Lietuvą užsieniečių, ypač iš ES valstybių narių“. (A. Garla „Vakaro žinios“ 2001 03 26.)
Vyksta nuolatinis judėjimas.
5. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM ) atlikta apklausa „beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) apklaustųjų neketina vykti gyventi ir dirbti į užsienio šalis. Taip pat vis mažiau
šalies gyventojų ketina ilgesniam laikui išvykti gyventi ir dirbti į užsienį „.[E. Sl[E. Slavėnas „Politologija" 2000, nr. 3.] respondentų apsisprendimą būtų galima sieti su vis gerėjančia Lietuvos ekonomine padėtimi, todėl vis daugėja žmonių , kurie yra patenkinti savo finansine padėtimi.
„Daugiausiai ketinančių išvykti visam laikui yra tarp jaunimo – 4 proc.“ To priežastis yra noras įgyti geresnį, kokybiškesnį išsilavinimą, taip pat didesnės galimybės siekti karjeros.
6. „Populiariausia planuojama išvykimo kryptis yra Didžioji Britanija – 48 proc. Kitos tarp ketinančių išvykti populiarios šalys yyra Airija (23 proc.), Vokietija (17 proc.), JAV (17 proc.), Ispanija (8 proc.), Norvegija (11 proc.), Švedija (6 proc.)“. [E. Slav[E. Slavėnas „Politologija" 2000, nr. 3.]>„Visam laikui išvykti gyventi į užsienį taip pat norėtų daugiau žmonių, turinčių aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą, nei nebaigtą vidurinįjį “. Tai būtų galima sieti su tuo, kad išsilavinimą įgiję asmenys svetur mato didesnes galimybes siekti karjeros ar sėkmingiau ir produktyviau kelti savo kvalifikaciją.
Taigi, ateityje ilgalaikės emigracijos srautas vis mažės, o imigracija turėtų didėti, dėl gerėjančios šalies eekonominės padėties.
3. NELEGALI MIGRACIJA
3.1. Nelegali imigracija ir migrantų tranzitas per Lietuvą
Nelegali migracija yra sąlyginai naujas dalykas, tačiau ji tampa vis labiau dominuojančiu reiškiniu Lietuvoje. Komunistinio režimo žlugimas ir sienų atidarymas užsieniečiams sudarė sąlygas nelegalių migrantų iš Azijos, Afrikos ir Artimųjų rrytų koncentracijai prie rytinių Lietuvos sienų. „Daugumos šių migrantų tikslas yra pasiekti Vakarų Europos Šalis ir JAV. Tačiau į ekonomiškai išsivysčiusias šalis Vakarų šalis vis sunkiau patekti, kyla problemų norint gauti legalius leidimus ten gyventi, todėl migrantai turi griebtis neteisėtų bei slaptų migracijos formų, ieškodami spragų sienų apsaugoje. Nelegali tranzitinė migracija per Lietuvą yra vienas būdų įgyvendinti tokius savo tikslus“. [A. Sipavi[A. Sipavičienė „Nelegali migracija Lietuvoje: retrospektyva ir šių dienų problemos" Vilnius: [LFSI]N 9986-523-81-8
, p.7]
Nelegali migracija per Lietuvą atsiranda dėl įvairių priežasčių, tačiau jas nustatyti yra ganėtinai sunku, nes migrantai dažnai nenori atskleisti tikrųjų savo išvykimo motyvų, pasiryždami emigruoti, jie patys gerai nesuvokia šio savo pasirinkimo ištakų. Įvairiuose pasaulio kraštuose vyksta karai, maištai, etiniai ir religiniai konfliktai, politinio nestabilumo rreiškiniai. Dėl to nelegali migracija yra vienas iš būdų, padedančių rasti saugią gyvenamąją vietą. Kita priežastis, skatinanti nelegaliai migruoti, yra troškimas pagerinti savo ekonominę padėtį, apsigyvenus išsivysčiusiose ir klestinčiose Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėse. [A. Sipavič[A. Sipavičienė „Nelegali migracija Lietuvoje: retrospektyva ir šių dienų problemos" Vilnius: [LFSI]9986-523-81-8, p.25]
Pagal oficialius duomenis, Lietuvos Respublika pirmą kartą su nelegalios migracijos problema susidūrė 1992 m., kai buvo sulaikyti pirmieji nelegalūs migrantai iš Azijos, Afrikos ir Artimųjų Rytų (1 paveikslėlis)
1 paveikslėlis
Nuo 1992 m. iiki 1996 m. sulaikomų nelegalių migrantų skaičius nuolat didėjo ir aukščiausią lygį pasiekė 1996 m. Po to dėl įvairių priežasčių Lietuva tapo ne tokia patrauklia nelegaliems migrantams ir todėl migracijos mastai sumažėjo. Tai sąlygojo valstybės sienų, ypač rytinių, apsaugos stiprinimas, profesionalių pasienio policijos pareigūnų ugdymas, taip pat atitinkamų policijos tarnybų dėmesys nusikalstamoms grupuotėms, užsiimančioms nelegalių migrantų gabenimo į Lietuvos Respubliką, jos viduje ir iš jos, į užsienio valstybes organizavimu. Taip pat buvo padaryta keletas teisės aktų pakeitimų, padėjusių efektyviau įgyvendinti nelegalios migracijos prevencijos priemones. 1996-2000 m. nelegalios migracijos srautas sumažėjo per dešimt kartų. [R. Grigas „[R. Grigas „Esu" 2002 nr. 1]ima ir kitokio tipo nelegali migracija į Lietuvą. Jos tikslas – ne Vakarų šalys, o apsistojimas Lietuvoje. Atsiranda vis daugiau ieškančių prieglobsčio (ir gaunančių pabėgėlio statusą) pabėgėlių iš valstybių, kur vyksta karas bei persekiojama (1997 m. – apie 200, o 2003 m. – jau apie 650 gavusiųjų statusą). [R. Pavilionis [R. Pavilionis „Respublika" 2001 05 31.]va siekia sumažinti nelegalius migrantų srautus į valstybės vidų bei per pačią šalį, aktyviai dalyvaudama Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomoje savanoriško migrantų grąžinimo į jų kilmės valstybes programoje, pagal kurią į kilmės valstybes sugrąžinta per 1,5 tūkstančio nelegalių migrantų. Siekdama spręsti nelegalių migrantų išsiuntimo problemas, Lietuva sudarė su daugiau nei 220 valstybių tarptautines asmenų grąžinimo sutartis. Pradėjus aktyvią kovą su nelegalia migracija, nuo 1997 iki 2003 metų nelegalių migrantų sumažėjo nuo 2012 iki 581. Taip pat kovai su nelegalia imigracija priimti įstatymai, leidžiantys neteisėtai esantiems Lietuvoje užsieniečiams legalizuotis (gauti teisinę padėtį valstybėje patvirtinantį dokumentą – vizą ar leidimą gyventi).( A. Garla „Vakaro žinios“ 2001 03 26.)
3.2. Nelegali emigracija iš Lietuvos
Įžvelgiamos skirtingos nelegalios emigracijos iš Lietuvos tendencijos prieš Lietuvai įstojant į Europos sąjungą ir mūsų valstybei tapus šios organizacijos nare. Dabartiniu metu nelegalios emigracijos mastas į ES nares mažėja, kadangi atsivėrusios valstybių sienos leidžia Lietuvos piliečiams padirbėti ar įsikurti legaliai.
Nelegalios emigracijos į vakarus sistema.
Daugiausia lietuvių nelegaliai išvyksta į JAV, nes Vakarų Europoje lietuvaičių kratomasi daugelyje valstybių, be to į ES šalis galima išvykti legaliai. Dar kelios priežastys, dėl kurios mūsų tautiečiai veržiasi būtent į JAV, tai pakankamai geros sąlygos nelegaliems darbuotojams, tikimybė, kad beveik kiekvienas „nelegalas“ gaus darbo (yra darbų, kurių niekas, išskyrus migrantus, nedirbs). Lietuvių nelegaliai emigruoti neatbaido tai, kad JAV konsulate į šią šalį gauti vizą yra labai sunku.
Dauguma lietuvių, emigravusių į JAV, nebegrįžta. Juos sulaiko tai, kad Amerikoje galima visko lengvai gauti. Tačiau yra ir neigiama nelegalaus imigravimo į šią valstybę pusė. Pagautas „nelegalas“ yra deportuojamas į savo ggimtinę, iš jo beveik visuomet atimama galimybė kitą kartą legaliai pakliūti į JAV.
Nelegaliai dirbusiems ir sulaikytiems ES valstybėse taip pat taikomos griežtos priemonės. Po priverstinės deportacijos draudžiama įvažiuoti į Šengeno sutarties (šią sutartį yra pasirašę ir jos nuostatų privalo laikytis ES narės) šalis.
Anksčiau nemažai lietuvių mėgindavo laimės ieškoti užsienyje prašydami politinio prieglobsčio. Dabar tai nebeįmanoma, nes Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Pabėgėlio statusas yra griežtai apibrėžtas Ženevos konvencijoje ir nė vienas iš jos punktų netinka Lietuvai.
8. Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos valstybių nelegaliai mėginančių susirasti darbo vakaruose žmonių skaičiumi. Mes latvius ar estus lenkiame bent keliais kartais. Lietuviai nuo kitų tautų skiriasi ir tuo, kad jie nori emigruoti nelegaliai. (A. Garla „Vakaro žinios“ 2001 03 26.
, p.3-4)
4. EMIGRACIJOS PADARINIAI IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE
Emigracija stipriai veikia Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą, keičias amžiaus struktūra, prarandamas jaunimas, visuomenė sensta, mažėja santuokų, gimstamumas. Pastebimas „protų nutekėjimas“, kuomet Lietuvą palieka aukštos kvalifikacijos specialistai. Taip pat įžvelgiami neigiami socialiniai reiškiniai, vykstantys šeimose, kuomet vaikai netenka vieno iš tėvų, o neretai ir abiejų. Kokios to bus pasekmės labai sunku numatyti. Emigracija sumažina įtampą darbo rinkoje. Uždirbti pinigai grįžta į Lietuvą, kur jie daugumoje šeimų „pravalgomi“.
Sienų atvėrimas, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, – tai ne tik laisvė pasivažinėti. Pradėta ieškoti
papildomų pinigų, darbo. Šiuo metu galima drąsiai tvirtinti, kad išvykusi į užsienį lietuvių visuomenė ten dirba, mokosi ar studijuoja, įsikuria, dažnai negrįžta. Dėl to užmiršdama tėvynę gali nutautėti. [R. Pavilionis „[R. Pavilionis „Respublika" 2001 05 31.]os išvažiuoja ir potencialūs mokesčių mokėtojai. Dėl to valstybės biudžetas, jo galimybės padoriau aprūpinti valstybes finansuojamas įstaigas, socialiai remtinus žmones, pensininkus mažėja.
Energingiausieji, kūrybingiausieji bėga iš Lietuvos ir jų srautai nemažėja. Emigracija apima žalingus lietuvių tautai mastus, kurie po keliolikos metų dar labiau išryškės, nes migracijos potencialas ttik didėja.
„Emigracija ir fizine (demografine), ir intelektualine, ir psichologine prasmėmis silpnina tautos gyvybines jėgas, jos sugebėjimą dorai, išmintingai organizuoti ne tik savo valstybę, bet ir integruotis į kitų tautų ir jų valstybių bendriją. Emigracijos nesustabdomi srautai pakerta tikėjimą savimi ir atveria vartus būsimiems kolonistams“.[ R. Grigas „Esu[ R. Grigas „Esu" 2002 nr. 1., p.6-7]REZULTATAI
Tyrimo metodika
Tyrime dalyvavo 150 respondentų. Apklausai buvo pasirinkti Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos), miestų bei rajonų gyventojai. Šį pasirinkimą lėmė siekis gauti įvairesnius duomenis, atspindinčius lietuvių požiūrį įį emigraciją.
Tiriamąją aibę sudarė asmenys nuo 18 metų, kurie buvo suskirstyti į 4 amžiaus grupes, pagal kurias grupavome apklausos rezultatus. Buvo atsižvelgiama į metus, kadangi atskiros amžiaus grupes skirtingai susiduria su migracijos reiškiniu.
Tyrimo kontingento žinioms įvertinti buvo naudojamas anoniminio anketavimo mmetodas, kurio pasirinkimą nulėmė keletas priežasčių:
• Galima apklausti didelį skaičių žmonių;
• Taip gaunami patikimi duomenys, nes anketos garantuoja anonimiškumą;
• Tai gana greitai atliekamas apklausos būdas;
• Šimtaprocentinis arba artimas jam anketų gražinimo lygis;
• Tai vienas paprasčiausių būdų sugrupuoti ir analizuoti gautus duomenis.
Anketos buvo platinamos pažystamų rate. Tokiu būdu stengėmės užtikrinti atsakymų į anketos klausimus patikimumą ir kuo didesnį jų grįžtamumą. Taip pat buvo taikomas grupinis anketavimas, kuris paspartino apklausos duomenų rinkimą.
Anketą sudaro 10 klausimų. Pirmieji 4 klausimai atspindi respondentų bendrą informaciją ( lytį, amžių, gyvenamąją vietą bei išsilavinimą), 5-7 klausimai – respondentų emigravimo patirtį, 8-10 – respondentų nuomonę apie asmenis, emigravusius iš Lietuvos.
Surinkta informacija buvo apibendrinta, įvesta į kompiuterinę Microsoft Excel programą, kur buvo atlikti statistiniai skaičiavimai.
Tyrimo rezultatų apibendrinimas
Tyrime dalyvavo 150 respondentų. Didžioji dalis apklaustųjų – ddidmiesčių, t.y.Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, gyventojai (40%), mažesnioji dalis – miestų ir rajonų gyventojai, atitinkamai 25% ir 35%. Šiuo tyrimu siekėme nustatyti migracijos priežastis. Respondentus suskirstėme į keturias amžiaus grupes, pagal kurias analizuosime tyrimo duomenis. Taip pat atsižvelgsime į apklaustųjų lytį (1 lentelė), gyvenamąją vietą ir išsilavinimą.
1 lentelė. 2 lentelė
Respondentų pasiskirstymas pagal amžių Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Respondentų
amžius Respondentų
skaičius
% Lytis Skaičius %
18-25 67 45% Moterys 103 69 %
26-35 17 11% Vyrai 47 31 %
36-50 48 32%
51 ir daugiau 18 12%
Pirmiausia aptarsime, kiek tyrimo dalyvių dėl vienokių ar kitokių priežasčių norėtų išvykti į užsienį, jei ten būtų suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos. 18-25 mmetų amžiaus grupėje didžioji dalis respondentų (net 70 %) sutiktų trumpam pabuvoti užsienyje. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad dauguma šio amžiaus asmenų studijuoja aukštojo arba aukštesniojo mokymo įstaigose ir vasaros atostogų metu nusprendžia trumpam padirbėti kitose šalyse. Tik nedaugelis (4%) jaunuolių nesiryžtų išvykti svetur. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės, t.y. 51-erių ir daugiau metų yra linkę pasilikti Lietuvoje. Galima kelti hipotezę, jog šį sėslumą lemia jau susikurta materialinė gerovė bei prisirišimas prie gimtinės.Ją įrodo tai, kad nei vienas šio amžiaus respondentas nesutiktų visam laikui emigruoti. 63% vidutinio amžiaus žmonių (36-50 metų) sutiktų trumpam išvažiuoti iš Lietuvos, tačiau gana didelis jų skaičius (27%) net nesvarsto tokios galimybės.Tai gali sąlygoti mokyklinio amžiaus vaikų turėjimas. Panašūs rezultatai yra ir 26-35 metų grupėje.
Visų amžiaus grupių rezultatai apibendrinti 1 diagramoje:
1 diagrama
Matome, kad daugelis Lietuvos gyventojų norėtų palikti tėvynę ir ieškoti laimės kitur.
Ne visada norai atitinka galimybes. Analizuojant anketos klausimą, ar teko respondentams kada nors dirbti užsienyje, absoliuti dauguma (81%) niekada nedirbę kitose valstybėse. Keisčiausia tai, kad visų amžiaus grupių rezultatai panašūs. Tai iliustruoja 3 lentelė.
3 lentelė
Ar kada nors Jums teko dirbti užsienyje?
Respondentų
amžius Taip Ne Ne vieną
kartą Ketinu artimiau-
siu metu
18-25 9% 84% 4% 3%
26-35 24% 59% 12% 6%
36-50 10% 85% 4% 0%
51 ir daugiau 17% 83% 0% 0%
Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, mūsų šalies gyventojams atsivėrė platesnės galimybės išvykti legaliai dirbti į ES šalis. DDaugelis respondentų nėra dirbę svetur, kadangi anksčiau buvo griežtesnė migracijos kontrolė.
7 anketos klausimas (žiūrėti 1 priede ) parodo, kokias pagrindines priežastis, stabdančias nuo laikino išvykimo, įvardija respondentai. Atsakant į šį anketos klausimą skirtingose amžiaus grupėse būtų galima įžvelgti tam tikrą dėsningumą. 54-59 respondentų, kurių amžius 26-50 metų pasirinko variantą prisirišimas prie šeimos, tačiau 18-51 ir daugiau amžiaus grupėse šį variantą pasirinko tik atitinkamai 13 ir 15 procentų .Tokį respondentų pasirinkimą būtų galima sieti su tuo, jog dažniausiai 25-50 amžiaus žmonės turi nesavarankiškus, nepilnamečius vaikus, dėl šios priežasties jie negali darbo ieškotis svetur. (žiūrėti . lentelę).
Kita respondentų įvardyta priežastis, stabdanti nuo išvykimo – pinigų stoka. Šią kliūtį įvardijo 30 respondentų. Skirtingose amžiaus grupėse galima pastebėti procentinį pasiskirstymą tokį, kad vyresnio amžiaus respondentų beveik dvigubai mažiau procentų pasirinko pinigų stoką, kaip juos stabdančią kliūtį, nei jaunesnio amžiaus. (46 18–25 ir 29 26-35 amžiaus grupėse bei 17 51 ir daugiau ir 15 36-50 amžiaus grupėje). (žiūrėti .. lentelę).
Dar viena kliūtis, stabdanti padirbėti užsienyje, buvo silpna sveikata. Šį variantą įvardijo 21 51 ir daugiau amžiaus grupės respondentas, bei 14 26-35 amžiaus žmonių. Tokį respondentų pasirinkimą būtų galima paaiškinti tuo, jog vyresnių žmonių sveikata yra prastesnė, nei jaunimo.
Asmeninį neveiklumą, baimę (kultūrinio šoko, nnesugebėjimo prisitaikyti, nesėkmės, darbo neradimo), nebaigtus mokslus kaip priežastis stabdančias nuo išvykimo įvardijo atitinkamai: 22, 9 ir 5 procentai apklaustųjų.
Varianta kiti pasirinko 15 respondentų , iš kurių 3 įvardijo šeimynines aplinkybes ( sergančio šeimos nario slaugymas, nepilnamečiai vaikai ir kt.) ir 5 asmeninį nenorą. (žiūrėti 2 diagramą)
2 diagrama
Atsakydami į 8 anketos klausimą (žiūrėti 1 priede ) respondentai išvardijo priežastis, skatinančias emigraciją. Didžioji dalis respondentų pasirinko ekonominius sunkumus, kaip pagrindinę emigracijos priežastį (žiūrėti 3 diagramą). Kita priežastį 40 respondentų įvardijo kaip bedarbystę. Šį variantą pasirinko net 60 18-25 amžiaus respondentų. Tai būtų galima sieti su tuo, jog šioje amžiaus grupėje yra didžiausias nedarbas ( pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis).
38 apklaustųjų teigė, kad pagrindinė priežastis, skatinanti išvykti dirbti svetur yra didesnės galimybės tobulėti .Apie 1 apklaustųjų pasirinko variantą, kad išvykimą skatina klimatinės sąlygos ar rasinė diskriminacija. Šį variantą pasirinko didmiesčio gyventojai, tokio pasirinkimo priežastis galėtų būti didmiesčiuose esantis didesnis tautinių mažumų skaičius, nei daugelyje rajonų. 20 respondentų pasirinko visus išvardytus variantus (žiūrėti ..priede).
Kitas priežastis įvardijo 2 respondentų (3 18-25 amžiaus grupės atstovų bei 2 36-50 amžiaus respondentų). Tuščioje grafoje dalis respondentų parašė, kad jų nuomone emigraciją skatina suteikiamos geresnės gyvenimo sąlygos bei didesni atlyginimai.
3 diagrama
Didžioji dalis
respondentų atsakydami į klausimą, ar galima migraciją prilyginti vadinamam protų nutekėjimui, pasirinko teigiamą atsakymą. Daugiausiai šitaip atsakė 36-50 amžiaus grupės apklaustieji ( 81%). Jaunimas (18-35 metų) nemano, jog išvykimą į užsienį galima būtų pavadinti protų nutekėjimu(31%). Šios amžiaus grupės dažniausiai ir išvažiuoja kuriam laikui padirbėti į kitas šalis. Tik 7% žmonių neturi nuomonės šiuo klausimu tikriausiai dėl to, kad nesidomi migracijos problemomis Lietuvoje. Vaizdžiai šie skirtumai pavaizduoti 4 diagramoje:
4 diagrama
Analizuojant 10 anketos klausimą (žiūrėti1 priede), aiškiai matome kad daugumos respondentų nnuomonė (53%) apie užsienio valstybėse dirbančius lietuvius yra neigiama, bet pateisinanti tokį žmonių elgesį sunkia mūsų šalies socialine ir ekonomine padėtimi. Neigiamos, bet pateisinančios nuomonės daugiausia laikosi 18-25, 36 ir daugiau metų amžiaus žmonių grupės (vidutiniškai 55%). Teigiamai į šį klausimą atsakė 39% respondentų, kurių dauguma priklauso 26-35 metų amžiaus grupei (net 59%). Tokią nuomonę gali sąlygoti tai, kad dalis šios amžiaus grupės respondentų (24%) yra bent kartą dirbę užsienyje. Neigiamos nuomonės laikosi arba jos neturi mažoji dalis apklaustųjų, atitinkamai 33% ir 4 %.
5 diagrama
IŠVADOS
Visu Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpiu, skirtingai nuo susiklosčiusių istorinių aplinkybių, keitėsi ir tarptautinės migracijos modelis Lietuvoje. Migracinių srautų kryptys, mastai, migrantų etninė sudėtis skyrėsi tam tikrais istoriniais periodais, ir skirtingai įtakojo socialinę demografinę Lietuvos padėtį, ttačiau bet koks istorinis laikotarpis ir jo sąlygojamas migracijos modelis, buvo prielaida dabartiniams migraciniams procesams atsirasti ir tęstis. Migracijos procesai patyrė ryškius pokyčius ypač per pastaruosius penkiasdešimt metų tai sąlygojo priverstinė migracija. Nuo 1990 m. visai kiti veiksniai lemia migraciją . Migracijos procesai reguliuojami rinkos dėsnių bei šalių migracijos politikos. Naujas migracija etapas prasidės, kai atsivers ES rinkos ir prasidės laisvas darbo jėgos judėjimas. Jau dabar žinoma, kad 5 ES šalys – Airija, Didžioji Britanija, Olandija, Švedija ir Danija yra pasirengusios priimti legaliai dirbti lietuvius nuo pat Lietuvos įstojimo į ES pradžios.
NAUDOTA LITERATŪRA
1.A. Garla „Vakaro žinios“ 2001 03 26.
2.R. Grigas „Esu“ 2002 nr. 1.
3.R. Pavilionis „Respublika“ 2001 05 31.
4.A. Sipavičienė „Nelegali migracija Lietuvoje: retrospektyva ir šių dienų problemos“ Vilnius: [[LFSI] 2000. ISBN 998[[LFSI]1-8
9. E. Slavėnas „Politologija“ 2000, nr. 3.
10. „Tarptautinių žodžių žodynas“. Vilnius: …, 2001. ISBN…..
11. „Tarptautinių žodžių žodynas“. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.
Prieigos per internetą
1. http://www.migracija.lt/MD/Informac/demografine_politika.htm
2. http://www.migracija.lt/MD/Raida/mpr2000.html
3. http://www.ausra.pl/0410/PGV.html
4. http://www.migracija.lt/md/Raida2003/r2003.htm#_Toc70127576
5. http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/2002_7_7/p3_1.html
6. http://www.lithuanet.com/modules.php?name=News&file=article&sid=195
7. www.delfi.lt
8. http://www.atgimimas.lt/articles.php?id=1033717022
