PARDAVĖJO PROFESIOGRAMA

ĮVADAS

Pardavėjo profesija yra viena iš seniausių profesijų pasaulyje. Kiekvieną dieną pirkėjai išleidžia milijardus litų įvairiausioms prekėms: maistui drabužiams, buitiniams prietaisams, baldams ir kt. Todėl pardavėjo profesija yra gana svarbi šiandieniniame pasaulyje.

Ši pardavėjo profesijos profesiograma atspindės pardavėjo pagrindinius šios profesijos aspektus ir įvairius jos parametrus – numatydama darbo sąlygas, profesinį pasirengimą, pardavėjo charakterio savybes bei būtinus darbui įgūdžius. Analizuojant profesiogramos charakteristikas galima spręsti, koks turi būti žmogus dirbantis atitinkama darbą, jo asmenybės ypatumai, psichiniai procesai, kurie įtakoja darbo rezultatus. Profesiogramą ggalime apibūdinti kaip profesijos psichologinio tyrimo rezultatą.

Galime pasakyti, kad yra daug profesijų reikalaujančių labai greitos situacijos analizės, problemos sprendimo ir atitinkamų veiksmų pagal situaciją. Todėl mastymas ir intelektualinė veikla yra svarbiausias daugumos profesijų dalis. Svarbus yra ir psichologinis nusiteikimas darbui.

Be abejo, mokslinis-techninis progresas, mechanizacija ir automatizacija įvairiose darbo srityse didina reikalavimus protiniam darbui, skatina nuolat kelti savo kvalifikaciją ir profesinį pasirengimą.

1. Profesinės veiklos socialiniai ypatumai, kultūros sritis, veiklos rūšis, profesijos tipas ir specialybė.

Pardavėjo profesija priklauso prie socialinių profesijų, profesijų, kurių veiklos oobjektas yra žmogus. Prie jų dar galime priskirti gydytojo, pedagogo, teisininko ir pan. profesijas. Šios socialinės profesijos atstovų profesinei dorovei keliami itin dideli reikalavimai, nes jų veiklos objektas žmogus – didžiausia vertybė ir aukščiausias tikslas, o pardavėjo atveju tai – kklientas. Daugelis pardavėjų dirba aptarnavimo su žmonėmis sferoje tik nedaugelis jų teikia vien tik technines paslaugas. Pardavėjai dirba mažmeninių prekių parduotuvėse – viešosiose institucijose. Profesijos kultūros sritys gali būti šios- bendroji, praktinė – pertvarkomoji, praktinė – komunikabilioji, socialinė – organizacinė. Profesinės veiklos rūšis yra bendravimo, vertybinė- organizacinė, pertvarkomoji, meninė.

Profesijos tipas tai yra pardavėjas. Profesija tai kvalifikuota ir specializuota darbo sritis, tai sugebėjimas atlikti kompleksą sistemingų pasikartojančių žmogui naudingų kursų. Specialybė yra siauresnė sąvoka nei profesija, ir pažymi tam tikrą veiklos sritį, pvz. tai gali būti knygų pardavėjas.

2. Psichograma – psichologinių asmenybės savybių modelis, savybės, kurių iš žmogaus reikalauja psichinė veikla.

Pardavėjo darbe kartais prireikia nemažai kantrybės, sugebėjimo išlikti taktiškam kliento atžvilgiu bet kurioje situacijoje. Pardavėjas pastoviai bendrauja su klientais, todėl turi ggreitai ir operatyviai suprasti jų poreikius ir padėti jiems gauti norimą informaciją.

2.1 Psichomotorikos ypatumai. Sensorinės- persepcinės veiklos ypatumai, signalai, informacijos pobūdis, jos priėmimas.

Pardavėjui būtina mokėti naudotis informacijos šaltiniais, analizuoti, sugebėti tinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir priimti tinkamus sprendimus. Svarbus gebėjimas nuspėti kliento poreikius ir pateikti reikiamą informaciją..

2.2 Nervų sistemos savybės, psichinės įtampos darbe ypatumai.

Pardavėjas visada savo darbe turi būti išlikti šaltakraujiškas, emociškai stabilus ir taktiškas bendraujant tiek su parduotuvės kolektyvu, tiek ir su klientais. Įtampa darbe gali kilti dėl nemėgstamo darbo, nnuolatinės atliekamų darbų monotonijos ir perspektyvų nematymo savo darbe. Tai pat svarbus mokėjimas susikoncentruoti, rasti prioritetus, priimti sprendimus.

2.3 Intelektinės veiklos ypatumai susiję su informacijos pertvarkymu, išlaikymu (mąstymas, suvokimas, atmintis, dėmesys, vaizduotė).

Tai gebėjimas susikoncentruoti, būti dėmesingam, gebėjimas suprasti ir išsiaiškinti kliento poreikius, suvokti aplinkui esančią informaciją. Tai pat sugebėjimas plačiai mastyti, greitai vertinti situaciją, rasti sprendimus. Pardavėjas tai pat turi būti kūrybiška asmenybė, turėti ne tik gerų įgūdžių rasti informaciją, bet ir gerą atmintį.

2.4 Asmenybės savybės padedančios geriau atlikti tos srities darbą, (sugebėjimai, charakterio bruožai, temperamentas, emocingumas).

Pardavėjo savybės yra susijusios su vertybėmis iškeliamomis jo darbovietėje, tai yra – paslaugumas, mandagumas, greita reakcija, gebėjimas bendrauti, humoro jausmas, sąžiningumas, pastabumas, ištvermė ilgą laiką stovėti, gera sveikata, kalbos trūkumų neturėjimas.

2.5 Veiklos charakteristika- orientaciniai veiksmai, žinios, įgūdžiai.

Pardavėjui būtinas profesionalumas, atsakomybė, geras parduotuvės darbo uždavinių supratimas, jos interesų gynimas. Turi būti gerai orientuojamasi informacijos sraute – parduotuvės prekių asortimente. Žinios tai pat būtinas elementas pardavėjo darbe, žinios tai yra susisteminta informacija, tam tikroje veiklos ar mokslo srityje. Specialių žinių ypač reikia parduodant brangius ir sudėtingos konstrukcijos gaminius. Pavyzdžiui, dirbantys kompiuterių parduotuvėse privalo išmanyti skirtingų modelių kompiuterius, jų privalumus ir trūkumus. Įgūdžiai ir veiksmų atlikimo greitis aptarnaujant klientus tai pat labai svarbus.

3. Bendros žinios apie profesiją.

Profesija per daugelį aamžių išlaikė tradicinį statusą visuomenėje – kaip prekių pardavėjo – konsultanto, senovės laikais, viduramžiais ir naujaisiais laikais ji buvo laikoma viena iš garbingiausių profesijų ir siejama su visapusiškai išsilavinusiu bei intelektualiu žmogumi. Šiuo metu galbūt ji neturi labai didelio įvertinimo mūsų visuomenėje, bet yra svarbi. Pardavėjų perspektyvos neaiškios, nes parduotuvės vis labiau tampa modernesnės ir pardavėjų paslaugų atsisakoma.

3.1 Profesinės veiklos darbo objekto ypatumai.

Profesinės veiklos pagrindinis darbo objektas yra klientų aptarnavimas, padėjimas jiems išsirinkti prekes.. Pardavėjas savo darbe privalo laikytis daugybės etinių principų, kurie yra tampriai susiję su jo darbu. Tai pat jis privalo mokėti kaupti ir saugoti informaciją, ją tinkamai naudoti, analizuoti įvairiausias situacijas, priimti optimaliausius sprendimus, žinoti parduotuvės prekių asortimentą.

3.2 Profesijos ryšys su kitomis profesijomis.

Pagal veiklos objektą, kuris yra žmogus, pardavėjo profesija yra susijusi su tokiomis profesijų atstovais kaip žurnalistais, gydytojais, pedagogais, teisininkais ir pan. Pagal tai, kad ji yra susijusi su prekių pardavimu, ji siejasi ir su prekių tiekėjų, konsultantų specialybėmis.

3.3 Profesijos istorija.

Pardavėjo profesija yra viena iš seniausių profesijų, jau pirmosiose civilizacijose randama, kad būta mainų su kitomis šalimis. Iki pat praėjusio amžiaus ši profesija turėjo savo tradicinį statusą, pardavėjais būdavo patys parduotuvių šeimininkai ir jų giminės, tačiau šių dienų profesijos samprata smarkiai pasikeitė, nes parduotuvių šeimininkai samdo pardavėjus .

3.4 Profesinės veiklos vietos charakteristika.

Dauguma pardavėjų dirba švariose, skoningai įrengtose parduotuvėse.

1)Svarbiausių gamybinių- techninių sąlygų ypatumai, kontraindikacijos.

Individualus, kartais komandinis darbas, dažniausiai uždara konkreti darbo patalpa, tarpusavio santykių trintis, atsakomybė prieš klientą, kartais monotoniškumas darbe.

2)svarbiausių sanitarinių- higieninių sąlygų ypatumai, kontraindikacijos.

Beveik visą darbo dieną tenka stovėti, jei dirbama lauke, galima peršalti. Tam tikrose darbovietėse, ir, ypač su tam tikromis prekių rūšimis, gali tekti dirbti dulkėse, teks dirbti su nešvarumais ar nemaloniais stipriais kvapais ar darbuotis su cheminėmis medžiagomis.

3.5 Profesijos pareigų apibūdinimas, profesinė kvalifikacija.

Nesvarbu kokioje parduotuvėje pardavėjai dirba, jų pagrindinis darbas – parduoti prekes. Jų pareiga yra kultūringai aptarnauti ir sudominti klientus: paaiškinti gaminio konstrukciją, pademonstruoti kaip vienas ar kitas gaminys veikia, parodyti skirtingų modelių ar spalvų gaminius, patarti koks fasonas labiau tiktų klientui ir pan. Be to, pardavėjai turi išrašyti sąskaitas, dirbti su kasos aparatais, tiksliai ir greitai suskaičiuoti pinigus, pildyti kasos žurnalus, sekti, kad nebūtų trūkumų. Kartais pardavėjui tenka priimti atgal nekokybišką gaminį, supakuoti pirkinį, tvarkyti prekes lentynose. Profesinė kvalifikacija turi nuolat būti keliama atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą principą.

4. Fizinis tinkamumas profesijai (sveikata).

Pardavėjo profesija nereikalauja kažkokių fizinių krūvių, nors gali tekti kilnoti sunkius svorius. Neįgaliems žmonės tai pat turi tai pat būti sudaromos galimybės dirbti šį darbą.

5. Pasirengimas profesijai.

Pardavėjas turi būti visapusiškai pasirengęs kvalifikuotai

dirbti savo darbą ir jį pamėgti. Tam reikia gauti kvalifikuotų žinių ir būti pasirengusiam žengti pasirinktu profesijos keliu.

5.1 Žinios apie įgijimo sąlygas ir būdus.

Tai gali būti įvairūs skelbimai spaudoje, televizijoje, per radiją, internete, draugų bei pažįstamų pasakojimai, šeimos tradicijos, mokslo įstaigų lankymas.

5.2 Profesijos įvaldymas.

Pardavėjo profesija yra lygiai tokia pat svarbi kaip ir kiekviena profesija, todėl jos pasirengimui turi būti taikomi aukšti kvalifikaciniai reikalavimai.

1) Profesinio pasirengimo vieta ir mokymo įstaigos.

Pardavėjai rengiami profesinėse mokyklose (2-oji, 3-oji, 4-oji pakopos).

Į 2-osios pakopos grupes priimami baigusieji pagrindinę bbendrojo lavinimo mokyklą, norintys įgyti profesiją, bet nesiekiantys bendrojo vidurinio išsilavinimo. Mokymosi trukmė – 3 metai.

Į 3-iosios pakopos grupes priimami baigusieji pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, norintys įgyti profesiją ir bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Mokymosi trukmė – 4 metai.

Į 4-osios pakopos grupes priimami bendrojo lavinimo mokyklų absolventai, norintys įgyti profesiją. Mokymosi trukmė – 1,5 metų.

Pardavėjus ir prekių žinovus rengia šios mokyklos:

Klaipėdos turizmo mokykla (2 pakopa)

Panevėžio prekybos ir verslo mokykla (4 pakopa)

Šiaulių prekybos ir verslo mokykla (2 pakopa)

Vilniaus prekybos ir verslo mokykla ((2 ir 4 pakopa)

Ukmergės politechnikos mokykla (3 pakopa)

Kuršėnų politechnikos mokykla (4 pakopa)

2) Atrankos profesiniam rengimui principai.

Atranka profesiniam rengimui grindžiama profesionalumo, intelektualumo, gero žinių įvaldymo principais.

3) Žinių, įgūdžių reikalingų profesiniam pasirengimui pobūdis (fundamentalūs ir taikomieji mokslai).

Dar bendrojo lavinimosi mokykloje suvokti apie tolesnį tobulinimąsi, ddėstomų dalykų prioritetų atpažinimas. Fundamentalūs mokslai tai teisė, filosofija, psichologija, matematika, komunikacijos mokslas.

6. Kvalifikacijos kėlimas ir profesijos karjeros lygiai.

Dirbant dideliuose prekybos įmonėse įmanoma padaryti karjerą nuo paprasto pardavėjo iki parduotuvės ar apskrities direktoriaus. Tam įtakos turi aukšta kvalifikacija, užsienio kalbų žinojimas.