„Mano sieloj šiandien šventė…“
TURINYS
1. Metodologinė tyrimo dalis 3
1.1 Literatūros analizė …………………………3
1.2 Tyrimo problema, objektas ir dalykas …………………………7
1.3 Tyrimo tikslai ir uždaviniai …………………………8
1.4 Sąvokų tikslinimas …………………………8
1.5 Išankstinis tiriamo objekto aprašymas ………………………..9
1.6 Hipotezės …………………………9
2. Procedūrinė tyrimo dalis 10
2.1 Duomenų surinkimas …………………………10
2.2 Anketos sandara ir pristatymas …………………………10
2.3 Tyrimo duomenų analizė …………………………11
2.4 Hipotezių tikrinimas …………………………18
3. Literatūros sąrašas 191. Metodologinė tyrimo dalis
1.1 Literatūros analizė
Pasirinkdamas temą nė nemaniau, kad iškils daug problemų ieškant medžiagos pilnai susipažinti ir ištirti savo pasirinktą temą. Didžioji dauguma autorių nagrinėja senuosius lietuvių papročius, tačiau apie šių dienų tradicijas ir pagrindines šventes rašančių rasti nepavyko. Neaptikęs pakankamai ddominačios informacijos knygose, mėginau informacijos ieškoti įvairiuose žurnaluose, tačiau ir čia teko nusivilti. Paskutine viltimi tapo prieiga per internetą, kurio dėka pavyko surinkti bent mininimaliai informacijos, tačiau, mano manymu, ji ne visa yra patikima.
Konkrečių tyrimų šia tema, ar bent jau panašia nepavyko aptikti. Padėjo tik interneto tinklalapiuose pateikti konkrečių sociologinių tyrimų agentūrų, ar internetinių apklausų rezultatai, kurios tenkino mane tik iš dalies.
Tokį mokslinės literatūros stygių, manyčiau, nulėmė pats šių straipsnių rašymo tikslas – siekiama supažindinti visuomenę su senaisiais, jjau nykstančiais kaimo papročiais.
Daugelį autorių, rašiusių apie šventes įvardija Aleksandras Žukauskas knygoje „Pavasario virsmo šventės: užgavėnės, velykos“. Šiame savo darbe, jis jau atlieką savotišką literatūros analizę švenčių tema . Iš šios analizės dar labiau galima įsitikinti, kad didžioji dalis tyrėjų ssiekia analizuoti senuosius lietuvių papročius, o apie šiuolaikiškas transformacijas, senųjų papročių nunykimą mažai kas rašo. Pats A. Žukauskas savo knygoje apie tai nedaug užsimina. Jis senųjų (pagoniškų) papročių nuvertėjimą linkęs sieti su vis didesnių krikščionybės pozicijų stiprėjimu. Taip pat tai sąlygoja erdvės ir laiko pokyčiai. Kaip jis teigia, jog į pirmą planą iškilus linksminimo funkcijai, kai kurios apeigos galutinai prarado ritualinę reikšmę.
Švenčių struktūra
Taigi, žmonės jau nuo seno švenčia šventes. Švenčių kilmė ir paskirtis yra įvairi:
dievų (dievo) garbinimas (Žemynos, Perkūno ir kt.);
valstybinės šventės (vasario 16-oji, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena ir kt.);
profesinės šventės (mokytoju diena ir kt.);
humoristinės šventės (melagių diena balandžio 1-oji);
asmeninės ir šeimos šventės(vestuvės, krikštynos ir kt.)
Kaip teigia Jonas Trinkūnas savo knygoje „Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, žženklai“, šeima – svarbiausia giminės ir tautos gyvavimo ląstelė. Mūsų prigimtinė kultūra, mūsų kalba ir papročiai išliko per sunkiausius laikus tik šeimos dėka. Motina, tėvas, brolis, sesuo ir kiti šeimos nariai mūsų tradicijose – tai esminiai žmogaus apibūdinimai ir net šeimos pareigybės. Net danguje Saulė – močiutė, Mėnuo – tėvelis, žvaigždės – sesutės .
J. Trinkūnas savo knygoje aprašo ne tik šeimos, bet ir kalendorines šventes. Jis šalia šventes aprašančio teksto, taip pat pateikia ir nemažai senovinių dainų, kurias dainuodavo lietuviai pper įvairias šventes. Jau apie minėtą šeimos svarbą, taip pat pateikiama daina . Be jos, dar yra dainų dainuojamų per vestuves (kaip jis teigia vien tik vestuvių dainų yra užrašyta apie 100 000 ) bei per kitas šventes.
Šis autorius šventes tyrinėja jas suskirstęs į dvi grupes, į šeimos ir kalendorines gamtos šventes.
Tuo tarpu Pranė Dundulienė savo knygoje „ Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“ labiau orientuojasi tik į kalendorines šventes, kurios ir užima didžiąją dalį jos veikalo. Šias šventes ji skirsto pagal metų laikus į žiemos, pavasario, vasaros ir rudens. Savo knygoje ji aprašo Naujųjų metų šventę, ko nebuvo padaryta J. Trinkūno knygoje. Jos teigimu, Naujųjų metų papročiai ir apeigos pas mus, kaip ir kitur yra labai senos kilmės. Žmonės tikėjo, kad tą dieną ateinančios mirusiųjų vėlės, todėl jas kviesdavo vaišėms, vakare kurdavo krosnį, kad turėtų kur pasišildyti. Naujųjų metų išvakarėse žmonės persirengdavo žvėrių kailiais, nepažįstamais žmonėmis.
Jonas Trinkūnas savo knygoje „Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai“ rašo: „Lietuviams svarbios ne tik šeimos šventės, bet ir kalendorinės gamtos šventės, kuriose žmogus įsitraukia į pasaulio, gamtos ir protėvių gyvenimo ritmą. Lietuviams svarbiausi.os buvo ne istorijos, bet gamos šventės. <.> Visas lietuvių gyvenimas, darbas ir kūryba buvo susiję su gamta.“ Panšias mintis dėsto ir PP. Dundulienė. Ji rašo, kad agrarinių švenčių apeigos iš senų senovės dažnai susipindavo su kalendorinių švenčių apeigomis, nes žemdirbių mintys visuomet būdavo susijusios su savo užsiėmimu, teikiančiu kasdienę duoną. Agrarinio ciklo švenčių ir apeigų pagrindu buvo sukurtas labai įvairus ir sudėtingas menas, kuris reiškėsi vaidyba su kaukėmis bei įvairiais persirengėliais.
Autorių, rašiusių apie šventes, senovės lietuvių papročius, susipriešinimą, skirtingas pozicijas sunku įžvelgti. Mano manymu, tai beveik ir neįmanoma, nes rašoma remiantis konkrečiais istoriniais faktais, todėl autoriai negali pernelyg daug reikšti savo nuomonės.
Tačiau, jei būtų rašyta apie tai, kokios šventės šių dienų žmonėms svarbiausios, kokios dažniausiai švenčiamos, būtų lengviau įžvelgti autorių nuomonių skirtumus.
Kalendorinių švenčių papročiai
Internetiniuose straipsniuose tai pat akcentujami senoviniai lietuvių liaudies papročiai ir apeigos. Benginos Sakalauskienės straipsnyje „Kalendorinės šventės“ ganėtinai aiškiai, idomiai ir paprastai pateikiama kiekvieno metų laiko reikšmė senovės lietuvių papročiuose. Žiemos laikotarpio švenčių papročiuose ryškėja artimos ir tolimesnės orų prognozės, pastangos nulemti savo veiksmais gerą orą sėjai, javų augimo metui, rūpestis derliaus sudorojimo sėkme, gyvulių sveikata bei prieauglio gausumu. Pavasario laikotarpio papročiuose rūpinamasi sėklos kokybe, lauko darbų – arimo, sėjos – sėkmingumu, daržovių sodinukų – rasodos augimu, naminių paukščių perinimu ir pan. Vasaros, iš dalies ir vėlyvojo pavasario rūpesčių skalėje – pasėlių priežiūra, žemės ruošimas naujai žiemkenčių ssėjai, derliaus dorojimas. Rudens šventėse daug dėmesio skiriama padėkai, mirusiųjų protėvių prisiminimui ir pagerbimui.
Taip pat yra daug straipsnių apie įvairias lietuvių šventes, papročius. Straipsnyje „Gražiausia ir paslaptingiausia vasarvydžio šventė Rasa“ aprašomi Rasos (Joninių) šventės šventimo įpatumai, papročiai bei senovinės apeigos. Ievos Čepulkauskaitės straipsnyje „Kalėdų šventė: pasaulio tradicijos“ pateikiamos Kalėdų šventimo tradicijos visame palaulyje, o tai tikrai įdomu, nes galima aiškiai pastebėti skirtumus tarp Lietuvos kultūros ir kitų valstybių kultūrų.
Požiūris į Vasario 16-ąją bei kitas šventes
Tačiau mane labiau domino sužinoti tai, ko neradau knygose. Aš norėjau sužinoti apie šių dienų padėti, kokios šventės yra popiuliariausios, ar patrauklios tautinės šventės, kiek mėgiamos svetimos šventės, tokios kaip helovinas. Konkrečių apklausų pavyko rasti nedaug, tačiau rasti duomenys sudomino ir patį.
Sudomino internete rastas „Lietuvos ryto“ straipsnis „Vasario 16-oji svarbi didžiajai daliai lietuvių“, kuriame rašoma, jog Lietuvos valstybės atkūrimo diena yra svarbi šventė 68 proc. šalies gyventojų. Tai paaiškėjo po „TNS Gallup“ atliktų tyrimų šių metų vasario mėnesį. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų vasario 16-osios neįvardijo kaip jiems svarbios datos. Tyrimo duomenimis, Valstybės atkūrimo diena svarbesnė aukštąjį išsilavinimą įgijusiems Lietuvos gyventojams – net 79 proc. iš jų šią šventę laiko svarbia. Tarp pagrindinį išsilavinimą įgijusių asmenų tokių yra mažiausiai – 57 procentai. Vasario 16-osios
yra svarbi ir jaunimui. Ši šventė svarbi 67 proc. 15-19 metų jaunų žmonių ir 63 proc. 20-29 metų respondentų. Vis tik daugiausiai šią šventę svarbia laikančių Lietuvos gyventojų – tarp senjorų (76 procentai).Tyrimo metu buvo apklausta per 500 šalies gyventojų.
Taip pat sudomino kitas „Lietuvo ryto“ straipsnis „Lietuva ir pasaulis švenčia Valentino dieną“, kuriame pateikiami rezultatai apklausos, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti kokia dalis visuomenės švenčia Šv. Valentino dieną.
Paaiškėjo, kad Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia net 66 proc. šalies ggyventojų. Trečdalis (31 proc.) apklaustųjų vasario 14-ąją įvardijo kaip jiems labai svarbią datą. Tai p.arodė tyrimai,atlikti Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“. Šį tyrimą „TNS Gallup“ atliko 2006 metų vasario mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausta per 500 šalies gyventojų.
Kaip matome, tiek vasario 16, tiek Šv. Valentino diena lietuviams yra beveik vienodai svarbi. Tačiau daug popiuliariau švęsti yra Šv. Valentino dieną, kuri paprasčiausiai tėra per daug išpūsta komercinė šventė, iš kurios kasmet pasipelno verslininkai. Tai savo straipsnyje „ Ar ŠŠv. Valentinas pakeis Kudirką?“(2005 02 16) akcentuoja Virginijus Savukynas. Straipsnis kritikuoja susidariusią situaciją, jog Šv. Valentino diena svarbesnė už vasario 16. Jis pateikia ganėtinai originalias idėjas, kaip atgaivinti lietuvių patriotinę dvasią: „Pastebėkime, jog jau dabar didžiausius patriotizmo priepuolius sukelia krepšinis iir “Eurovizijos” konkursas, nors pastarajame mes visuomet ir pralaimime. O juk abu fenomenai priklauso popkultūrai. Mums reikia daugiau popkultūros, kuri keltų tautiškumą. Reikia ne tik sporto ir dainų. Reikia filmų, panašių į “Herkų Mantą”. Reikia komiksų apie Lietuvos istoriją. Tiesiog nereikia bijoti popkultūros ir jos teikiamų galimybių lietuviškumui išlaikyti“.
Tai pat mane, kaip Klaipėdos universiteto studentą, sudomino Klaipėdos miesto Jūros šventė. Internete rastame „Vakarų ekspreso“ straipsnyje „Jūros šventė – gražiausias metų įvykis“ pateikiami „Rinkos analizės ir tyrimų grupė“ apklausos rezultatai. Apklausoje dalyvavo 502 klaipėdiečiai nuo 16 iki 74 metų. Didžioji dauguma pasisakiusiųjų Jūros šventę įvardijo kaip didžiausią Klaipėdos miesto šventę (66 proc.), 60 proc. teigė, kad ji garsina miestą, 25 proc. šią šventę įvardijo kaip didžiulį žmonių sambruzdį, o 17 pproc. kaip alaus šventę.
Taigi surastą informaciją literatūroje, apie senuosius lietuvių papročius, šventes, papildęs medžiaga iš interneto, apie šių dienų populiariausias šventes, jų šventimo tradicijas, manau kad pakankamai susipažinau su savo pasirinkta tema „Mano sieloj šiandien šventė.“( šių žodžių autorius L. Gira).
Temos aktualumas
Šią temą pasirinkau norėdamas sužinoti, kokios šventės šiame XXI technologijų amžiuje išliko svarbiausios Lietuvos žmonėms, kiek globalizacija įtakoja naujų vakarietiškų švenčių skverbimąsi į Lietuvą. Taip pat dabar, kai susipažinau su senąja Lietuvos kaimo kultūra, jos paročiais, įdomu pasižiūrėti, kkiek šių dienų jaunimas žino apie savo protevių švenčių tradicijas. Tiesą sakant, kol nepradėjau gilintis į savo temą, tol ir pats nė neįsivaizdavau, kaip buvo švenčiamos šventės senų senovėje, nė nemaniau, kad tiek daug įtakos papročiams turėjo agrarinis darbas.
Manau, jei pavyks gerai atlikti tyrimą švenčių tema, tai gauti rezultatai turėtų sudominti ne vieną asmenį, kuris nori sužinoti apie nūdienos kultūros lygi, kiek daug esame nutolę nuo senųjų tradicijų. Nors tai, kad kai kurių senųjų švenčių elementų nebėra šių dienų šventėse, akivaizdu.
Taip pat įdomu pažvelgti, kiek Lietuvos žmonės dar yra patriotiški, kas jiems svarbiau ar valstybinės šventės, ar suvakarietintos, komercinėmis tapusios šventės. Rezultatus galima nujausti, tačiau išsamus tyrimas parodys, kokios yra šių dienų tendencijos: dar labiau atitrūkti nuo savitos tautinės kultūros, ar vis dėlto bent minimaliai grįžti prie protevių švenčių papročių, kurios mano manymu tikrai būdavo ganėtinai linksmos ir žaismingos..1.2 Tyrimo problema, objektas ir dalykas
Savo tyrimo problemą galėčiau įvardinti taip: vis stiprėjanti globalizacija ir spartus informacinių technologijų vystymasis labai veikia Lietuvos žmonių požiūrį į savo tautos kultūrą.
Tyrimo objektas: visuomenės požiūris į šventes.
Tyrimo dalykas: šventės.1.3 Tyrimo tikslai ir uždaviniai
Tyrimo tikslas: nustatyti, kas turi įtakos skirtingam Lietuvos žmonių požiūriui į šventes.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti, kiek įtakos švenčių supratimui ir požiūriui į jas turi apklaustųjų amžius.
2. Išsiaiškinti, kkokios šventės Lietuvos žmonėms yra mėgstamiausios.
3. Ištirti, kokioms gyventojų grupėms yra svarbesnės valstybinės šventės.
4. Nustatyti, per kurias šventes žmonės išleidžia daugiausiai pinigų.1.4 Sąvokų tikslinimas
Agentūra – 1. Organizacija, atliekanti kieno nors pavedimus; 2. Įstaiga, per savo korespondentus renkanti žinias ir teikianti informaciją žiniasklaidai, pvz., spaudos agentūra.
Alkoholiniai gėrimai – tai gėrimai, savo sudėtyje turintys spirito (etilo alkoholio).
Faktas – tikras, nepermanytas įvykis, atsitikimas, reiškinys.
Globalizacija – visą pasaulį apimančios rinkos skverbimasis į šalių gyvenimą, sukeltas stiprėjančios tarptautinės finansinės rinkos, didėjančios pasaulinės prekybos, daugianacionalinių verslovių kūrimosi, telekomunikacijos naujovių.
Komercija – prekyba.
Papročiai – pasikartojantieji, įprastiniai žmonių elgesio tam tikroje situacijoje būdai.
Respondentas – asmuo, kuris atsako į anketos klausimus, iš kurio imamas interviu.
Ritualas – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka tam tikram religiniam aktui atlikti.
Tendencija – pažiūrų, veiksmų kryptingumas.
Transformacija – pavertimas, pavirtimas, keitimas, persitvarkymas, persiformavimas
Socialiniai demografiniai rodikliai – tai socialines grupes identifikuojantys bruožai (lytis, amžius, šeimyninė padėtis, išsilavinimas ir kt.).
Šventė – iškilmių diena, kokio nors žymaus įvykio ar asmens atminimui; ne darbo, poilsio diena.1.5 Išankstinis tiriamo objekto aprašymas
Šiame darbe bus tiriamas visuomenės požiūris šventes. Tyrime naudojamas atsitiktinės atrankos metodas. Tyrimui atlikti pasirinkta 30 respondentų. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti ne konkrečios visuomenės grupės, o įvairių visuomenės grupių atstovų, požiūrį į šventes. Taigi tyrimui atlikti pasirinkti respondentai nuo 18 metų. Manau, kad kuo įvairesnis respondentų aamžiaus skirtumas, tuo labiau reprezentatyvūs duomenys bus gaunami.
Tyrime bus bandoma išsiaiškinti ar respondentai domisi senaisiais lietuvių švenčių papročiais, kokios šventės yra jiems svarbiausios. Taip pat ar lietuviams yra svarbios valstybinės šventės. Kas dažniau švenčia Vasario 16 – ąją, jaunimas ar pagyvenę žmonės. Bei kas daugiau išleidžia pinigų per šventes, vyrai ar moterys.
Tyrimo duomenys padės atskleisti, ar visuomenė pakankamai žino apie švenčių papročius, ar yra tokie pat patriotiški, kaip ir prieš daugiau nei 10 metų, kai buvo kovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės.
Tyrimo duomenys leis teikti siūlymus, kaip skantinti žmonių domėjimąsi senaisiais lietuvių papročiais, kokias šventes dar labiau populiarinti, kad kuo daugiau žmonių pamėgtų švęsti, tas šventes, kurios dabar jiems nepatrauklios. Tai pat teikti siūlymus, kokių priemonių reikėtų imtis, ugdant jaunųjų Lietuvaičių patriotizmą, meilę savo tautos kultūrai.1.6 Hipotezės
Tyrimo hipotezės:
1. požiūris į šventes ir jų supratimas skiriasi tarp skirtingo amžiaus žmonių.
2. moterys šventėms išleidžia daugiau pinigų nei vyrai.2. Procedūrinė tyrimo dalis
2.1 Duomenų surinkimas
Anketos buvo platinamos labai paprastai, tiesiog jas dalinau šeimos nariams, pažįstamiems, draugams, kaimynams bei atsitiktiniams asmenims.
Atranka vyko balandžio pabaigoje. Pagrinde anketos buvo platinamos Palangos, Klaipėdos ir Skuodo miestuose. Džiaugiuosi kad pavyko prikalbinti ir keletą pedagogų užpildyti anketas, jų pateikta nuomonė labai vertinga, žinoma kitų respondentai ne mažiau svarbūs.
Pastebėjau, kad
Klaipėdos miesto gyventojai, ganėtinai daug pastabų davė dėl to, kad jiems labai svarbi šventė – Jūros šventė. O tai tik parodo, kad rezultatais galimas pasitikėti ir respondentai buvo nuoširdūs.
Tai pat pasitaikė ir tokių repondentų, kurie ne visai suprato kaip užpildyti anketą, tad į ne visus klausimus visiškai atsakyta, tačiau ir tai, manyčiau, man į naudą, nes kitą kartą žinosiu, kad reikia aiškiau formuluoti, kaip atlikti vieną ar kitą užduotį. O visas šis darbas, duomenų rinkimas patiko, nors iš pradžių ir aatrodė, kad bus labai sunku ir sudėtinga, tačiau kai gavau užpildytas anketas, labai įdomu buvo pasižiūrėti, kokias nuomones pareiškė respondentai.
Iš viso buvo apklausta 30 respondentų.2.2 Anketos sandara ir pristatymas
Tyrimui atlikti buvo parengta anketa, kurią sudaro 22 klausimai. Anketos buvo dalinamos Palangos, Klaipėdos ir Skuodo miestų gyventojams.
Anketos klausimyną sudaro įvairūs klausymai: uždari, pusiau atviri ir atviri. Anketose buvo panaudotos įvairios skalės: dichotominės, ranginės, intervalinės.
Pirmąjį uždavinį – ištirti, kiek įtakos švenčių supratimui ir požiūriui į jas turi apklaustųjų amžius, atskleidžia ššie klausimai:
9 klausimas (ranginė skalė). „Ar pritariate, kad šventės tai“.
10 klausimas. „Kaip jūs manote, ar šiais laikais laikomasi senųjų lietuvių švenčių tradicijų“.
Antrąjį uždavinį – išsiaiškinti, kokios šventės Lietuvos žmonėms yra mėgstamiausios, atskleidžia šis klausimas:
16 klausimas (ranginė skalė). „Ar mėgstate švęsti ššias šventes“.
Trečiąjį uždavinį – ištirti, kokioms gyventojų grupėms yra svarbesnės valstybinės šventės, atskleidžia šie klausimai:
19 klausimas. „Ar švenčiate Vasario 16 – ąją“
20 klausimas. „Ar sutinkate, kad reikėtų populiarinti valsybines šventes“
Ketvirtąjį uždavinį – nustatyti, per kurias šventes žmonės išleidžia daugiausiai pinigų, atskleidžia šis klausimas:
15 klausimas. „Per kurias šventes Jūs išleidžiate daugiausia pinigų“
Pirmąją hipotezę – požiūris į šventes ir jų supratimas skiriasi tarp skirtingo amžiaus žmonių, patvirtins arba paneigs šie klausimai:
9 klausimas (ranginė skalė). „Ar pritariate, kad šventės tai“.
10 klausimas. „Kaip jūs manote, ar šiais laikais laikomasi senųjų lietuvių švenčių tradicijų“.
11 klausimas. „Ar domitės senaisiais lietuvių švenčių papročiais“.
13 klausimas. „Kaip Jūs manote, ar reikia lietuviams iš svetur atėjusių švenčių, tokių kaip Helovinas, Šv. Patriko diena ar Šv. Valentino diena“.
Antrąją hipotezę – mmoterys šventėms išleidžia daugiau pinigų nei vyrai, patvirtins arba paneigs šis klausimas:
14 klausimas. „Jūsų nuomone, ar šventės reikalauja daug išlaidų“.2.3 Tyrimo duomenų analizė
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir lyti (procentais)
Eil. Nr. Amžiaus grupės Vyrai Moterys Visi
1 18 – 49 40 23.3 63.3
2 50 ir daugiau 13.3 23.3 36.7
3 Iš viso 53.3 46.7 100
Kaip matome iš šios lentelės, tyrime dalyvavo 53.33% vyrų ir 46.7% moterų. Vyrų tyrime dalyvavo tik nežymiai daugiau nei moterų. Kadangi vyresnio amžiaus respondentų buvo nedaug, tai aš amžiaus grupes sustambinau, kad gaučiau statistiškai reikšmingesnius duomenis. Taigi 18 – 49 metų amžiaus grupės vvyrų buvo daugiau nei tos pačios a.g. moterų – 40% vyrų ir 23.3% moterų. Vyrų, dalyvavusių tyrime skaičius ženkliai sumažėjo a.g. nuo 50 metų – 13.3%, o moterų dalyvavo tiek pat – 23.3%.
1 diagrama. Respondentų pasiskirstymas pagal tautybę (vienetais).
Kaip matome iš diagramos, dižiausią dalį respondentų sudaro lietuviai, net 25. Be lietuvių tyrime dalyvavo 4 rusai, bei 1 latvis. Kitų tautybių respondentų nepasitaikė. Taip tikriausiai nutiko dėl to, kad apklausa vyko tik Klaipėdos, Palangos ir Skuodo miestuose. Pastarajame ir pavyko sutikti lavių tautybės respondentą.
2 diagrama. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (procentais).
Tyrime dalyvavo 80 proc. miestiečių ir 20 proc. kaimo gyventojų. Didelis miestiečių respondentų skaičius turėjo įtakos tyrimo rezultatams, nes kiek teko pastebėti, tai miestiečių požiūris skiriasi nuo kaimo gyventojų. Kaimo gyventojai šventes labiau linkę švęsti prisimindami senuosius lietuvių švenčių papročius.
3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir lytį ( procentais ).
Išsilavinimas Vyrai Moterys Visi
1.Vidurinis 30 13,3 43,3
2. Aukštenysis 13,3 20 33,3
3. Aukštasis 10 13,3 23,3
Iš viso: 53,3 46,6 100
Vyrų tarpe, daugiausiai respondentų buvo su aukštuoju išsilavinimu – 30 proc., o tuo tarpu tarp moterų išsilavinimo pasiskirstymas daug maž vienodas, bet vis dėl to, daugiausia su aukštesniuoju išsilavinimu – 20 proc.. Bendrai paėmus tiek vyrus, tiek ir moteris, daugiausia respondentų su viduriniuoju išsilavinimu – 43,33 proc.
4 lentelė. Respondentų nuomonės klausimu „Ar šiais laikais laikomasi senųjų llietuvių švenčių tradicijų?“ pasiskirstymas pagal amžių ir lytį (proc.)
Eil. Nr. Atsakymo variantas 18 – 49 50 ir daugiau Visi
V M V M
1 Laikomasi 20 10 6.7 3.3 40
2 Nesilaikoma 13.3 13.3 6.7 16.7 50
3 Neturiu nuomonės 6.7 0 0 3.3 10
Iš viso 40 23.3 13.4 23.3 100
Kaip matome iš lentelės duomenų, didžioji dauguma respondentų teigia, kad šiais laikais nesilaikoma senųjų lietuvių švenčių tradicijų. Taip teigia net 50 procentų apklaustųjų. 40 proc. respondentų mano, kad šiais laikais laikomasi senųjų lietuvių švenčių tradicijų. Kaip ir buvo galima tikėtis, dauguma manančių jog laikomasi senųjų švenčių papročių yra jaunesnio amžiaus žmonės, kurie nėra tokie pesimistiški, tačiau teigiančių, kad nsilaikoma buvo daugiau tarp vyresniojo amžiaus moterų – 16,7 proc.
4 diagrama. Respondentų nuomonės pasiskirstymas, atsakant į klausimą „Ar pritariate, kad Jūsų darbas – tai savotiška Jūsų gyvenimo šventė?“ (procentais)
Šiuo klausimu, siekiau išsiaiškinti, ar žmonės sutapatina savo darbą su švente, t.y. ar jiems darbas yra toks pat malonus dalykas, kaip ir šventės.
Pažvelgus į šią diagramą matome, kad didžioji dauguma apklaustųjų nepritaria teiginiui, kad jų darbas, tai savotiška šventė. Taip mano net 41 % respondentų. To buvo galima ir tikėtis, nes Lietuvoje taip jau yra, kad daugelis žmonių dirba tam, kad sudurtu galą su galu ir neteikia daug pastangų ieškodami sau malonaus darbo, nes baimė prarasti jau turimą darbo vietą yra didelė.
33 % apklaustųjų pritaria šiam teiginiui, kad jų darbas, tai savotiška šventė ir jiems darbas tteikia malonumą.
Likę respondentai pasidalina po 13 % ir teigia, kad jiems darbas būna šventė tik tada, kai išmoka atlyginimą arba neturi nuomonės.
Siekiant išsiaiškinti, kaip žmonės supranta kas yra šventės, buvo sudaryta ranginė skalė.
Atsakymų variantai Vyrai Moterys Visi
X R X R X R
1. Linksmas laiko praleidimas 4 III. 4.21 II 4.1 III
2. Papročių laikymasis 3.5 6 3.93 5 3.7 6
3. Galimybė susitikti su draugais 3.88 4 4.21 II 4.03 4
4. Proga aplankyti artimuosius 3.75 5 4.79 I 4.23 I
5. Komercinis prasimanymas 3.06 8 1.5 9 2.33 10
6. Tautos kultūros dalis 4.13 II 3.86 6 4 5
7. Vaikams skirtos linksmybės 3.25 7 4.14 III 3.67 7
8. Gamtos kaitos paminėjimas 2.63 9 2.43 8 2.53 8
9. Laiko gaišimas 2.44 10 2.5 7 2.47 9
10. Proga pabėgti nuo rutinos 4.25 I 4 4 4.13 II
11. Kita…..
Iš šios ranginės skalės duomenų, darytina išvada, kad vyrams šventės pirmiausia tai proga pabėgti nuo rutinos, tautos kultūros dalis bei linksmas laiko praleidimas. Tarp šių rodiklių sklaida labai maža.
Tuo tarpu moterys šventes supranta, kaip progas aplankyti artimuosius, linksmą laiko praleidimą, galimybę susitikti su draugais bei vaikams skirtas linksmybes. Bendras visų respondentų supratimas yra toks, didžioji dauguma teigia, kad šventės tai proga aplankyti artimuosius, taip pat proga pabėgti nuo rutinos, bei linksmas laiko praleidimas.
Didžiausia dauguma respondentų nepritaria, kad šventės tai komercinis prasimanymas, taip pat nemano, kad tai laiko gaišimas ir kaip bebūtų keista, gamtos kaitos paminėjimas. O būtent, seniau šventės buvo švenčiamos gamtos keitimuisi paminėti, nes dauguma švenčių buvo siejamos su gamta. Toks respondentų požiūris verčia manyti, kad jie tikrai mažai domisi senaisiais švenčių papročiais.
5 diagrama. Respondentų pasiskirstymas pagal domėjimąsi senaisiais lietuvių
švenčių papročiais (procentais).
Kaip matyti iš diagramos, didžioji dauguma vyrų nesidomi senaisiais lietuvių švenčių papročiais – net 43 proc., o domisi tik 10 proc. Sunku būtų paaiškinti, kas turi įtakos, kad vyrai tiek mažai domisi senaisiais lietuvių švenčių papročiais. Mano manymu, čia kaltas vyrų mentalitetas, labai jau mažai jų domisi Lietuvos kultūra, ar apskritai kultūra. Jiems svarbiau gerai praleisti laiką, atitrūkti nuo kasdienybės, nei domėtis kaip buvo švenčiama prieš šimtą ar kelis šimtus metų. Tuo tarpu moterys yra žingeidesnės šiuo klausimu. TTai parodo ir diagrama, iš kurios matyti, kad moterys vienodai tiek domisi, tiek ir nesidomi senaisiais lietuvių švenčių papročiais – po 26 proc.
6 diagrama. Respondentų nuomonės, ar reikia lietuviams iš svetur atėjusių švenčių pasiskirstymas (procentais).
Didžiajai daliai respondentų reikia iš svetur atėjusių švenčių. Tam pritaria 40 % apklaustųjų. Tačiau, nemažai respondentų akcentavo, kad būtent Šv. Valentino diena jiems yra reikalinga, o tokių kaip Helovinas ar Šv. Patriko diena jiems mažai rūpi. Tokiam požiūriui daug įtakos daro šių švenčių populiarumas. Akivaizdu, kad ŠŠv. Valentino diena yra reklamos dėka išpopuliarinta, todėl daugelis net neįsivaizduoja vasario mėnesio be šios šventės.
Ganėtinai didelis procentas teigia, kad tokių švenčių visiškai nereikia, tokių yra net 37 %. Pastebėtina, kad taip teigia vyresniojo amžiaus respondentai, kurie mėliau renkasi šventes, ssu kuriomis jie užaugo ir kurios yra lietuviškos kultūros dalis.
7 diagrama. Vyrų ir moterų požiūris į tai, ar šventės reikalauja daug išlaidų (procentais).
Kaip pastebime, tiek vyrų, tiek ir moterų nuomonės panašios, tačiau vis dėlto daugiau vyrų teigia, kad šventės reikalauja daug išlaidų – 30 proc., moterų taip teigiančių yra 26 proc. Tuo tarpu teigiančių kad šventės reikalauja mažai išlaidų, tiek vyrų, tiek ir moterų, yra po 10 proc. Įdomu pastebėti, kad daugiau vyrų nei moterų teigia, jog šventės reikalauja labai daug išlaidų – 13 proc. prieš 10 proc.
Galima teigti, kad vyrai per šventes mėgsta išleisti daugiau nei moterys, o tai paneigia mano hipotezę ir nuomonę, kad moterys mėgsta labiau išlaidauti per šventes.
8 diagrama. Respondentų nuomonės pasiskirstymas, atsakant į klausimą „per kkurias šventes Jūs išleidžiate daugausiai pinigų“ (procentais).
Kaip matyti iš diagramo, respondentai daugiausiai pinigų išleidžia per Kalėdas ir gimtadienius. Tuo tarpu Velykos reikalauja maži.ausiai išlaidų.
Klausimui „ar mėgstate šias šventes“ buvo sudaryta ranginė skalė.
Atsakymų variantai Vyrai Moterys Visi
X R X R X R
1. Gimtadienį 4.19 III 4.29 4 4,23 4
2. Vardadienį 3.13 8 1.93 10 2,57 9
3. Heloviną 2.56 10 2.07 9 2,33 10
4. Kūčias 3.75 6 4.64 II 4,17 5
5. Kalėdas 4.25 II 4.79 I 4,5 I
6. Naujuosius metus 4.5 I 4.07 5 4,3 II
7. Šv. Valentino dieną 3.69 7 3.43 7 3.57 7
8. Vasario 16 – ąją 3.06 9 2.36 8 2,73 8
9. Velykas 4 5 4.57 III 4,27 III
10.Jonines 4.13 4 3.64 6 3,9 6
11. Kita…….
Iš lentelės matyti, kad vyrai labiausiai mėgsta švęsti Naujuosius metus. Taip pat mielai švenčia Kalėdas, bei gimtadienius. Galima teigti, kad vyrai labiau mėgsta tokias šventes, per kurias susirenka giminės bei draugai. Jiems tturbūt, labiau patinka triukšmingesnės šventės (Naujieji metai, gimtadieniai). Mažiausiai vyrams patinka, vardadieniai, Vasario 16-oji ir Helovinas.
Moterys labiausiai mėgsta švęsti Kalėdas. Taip pat jos pirmenybę teikia Kūčioms ir Velykoms. Visos šios šventės yra šeimos šventės, tad galima teigti, kad moterims labiau patinka švesti šeimos rate. Mažiausiai mėgstamos moterų šventės yra Vasario 16-oji, Vardadiniai ir Helovinas.
Bendrai, tiek vyrams, tiek ir moterims, mėgstamiausia šventė yra Kalėdos. Taip pat Naujieji metai, bei Velykos. Nemėgstamiausios šventės: Helovinas, Vardadieniai ir Vasario 16-oji.
9 diagrama. Respondentų, švenčiančių Vasario 16 – ąją, pasiskirstymas (procentais).
Labai didelė dalis, net 73 procentai pasisakiusių respondentų, teigia, kad nešvenčia vasario – 16 osios. Tai neguodžianti statistika. Vasario 16-oji turėtų būti svarbi kiekvianam lietuviui, nes tai tautos vienybės šventė. Manau, kad reiktų imtis kokių nors priemonių, kad ši šventė būų populiarinama jaunimo tarpe.
Tik 10 procentų repondentų teigia, kad švenčia Vasario 16-ąją. Tai pernelyg mažai, siekiant išlaikyti tautos kultūra bei patriotizmo dvasią.2.4 Hipotezių tikrinimas
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pirmoji hipotezė pasitvirtina. Požiūris į šventes tikrai skiriasi tarp skirtingo amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties ir kitų socialinių demografinių rodiklių žmonių. Tuo tarpu antroji hipotezė nepasitvirtino. Iš gautų rezultatų, galima teigti, kad tiek vyrai, tiek ir moterys per šventes išleidžia maždaug vienodai pinigų.
Asmeninė patirtis
Atlikdamas tyrimą nesusidūriau su ssituacijomis, kurių metu būčiau nukentėjęs. Visi respondentai buvo geranoriški, tad didesnių problemų neturėjau. Manyčiau, kad didžiausia patirtis čia yra ta, kad pats susipažinau su visu tuo procesu, kaip yra atliekamas anketavimas, žmonių apklausos, o taip pat ir rezultatų suvedimas, bei išvadų darymas.3. Literatūros sąrašas
Knygos
1. Dundulienė P. Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos. V.2005.
2. Leonavičius J.1993. Sociologijos žodynas. Vilnius, „Academia“.
3. Trinkūnas J. Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai. V.2003.
4. Žukauskas A. Pavasario virsmo šventės: užgavėnės, velykos. 2001
Prieiga per internetą
5. Čepulkauskaitė I. Kalėdų šventė: pasaulio tradicijos. Prieiga per internetą 2006 03 06: http://www.sociumas.lt/Lit/nr22/kaledos.asp
6. Gražiausia ir paslaptingiausia vasarvydžio šventė Rasa. Prieiga per internetą 2006 03 06: http://www.hot.ee/vladui/Jonines/rasa.htm
7. „Jūros šventė – gražiausias metų įvykis“. prieiga per internetą 2006 03 06: http://www.ve.lt/?s_text=šventė&page=find&from_year=2002&from_month=04&from_day=01&find=1&step=40
8. „Lietuva ir pasaulis švenčia Valentino dieną“. prieiga per internetą 2006 03 07: http://www.lrytas.lt/?data=20060214&id=11399115731137752191&view=4
9. Sakalauskienė B. Kalendorinės šventės. Prieiga per internetą: http://www.paneveziomuziejus.lt/tyrinejimai/etinine_kultura/kalend_svent/kal_svent.htm
10. Savukynas V. Ar Šv. Valentinas pakeis Kudirką? prieiga per internetą 2006 03 06: http://politika.lt/index.php?cid=693&new_id=737
11. „Vasario 16-oji svarbi didžiajai daliai lietuvių“. prieiga per internetą 2006 03 07: http://www.lrytas.lt/?data=20060215&id=11400084851138983355&view=4
PRIEDAS
Anketa
Gerbiamas / gerbiama respondente,
Aš esu xxxx,xxxxx, II kurso studentas ir atlieku tyrimą tema – „Mano sieloj šiandien šventė.“. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip skirtingo amžiaus žmonės supranta kas yra šventės, ar domisi senaisiais lietuvių švenčių papročiais, kokios šventės jiems yra mėgstamiausios ir kiek reikšmingos valstybinės ššventės Lietuvos piliečiams.
Ši anketa yra anoniminė. Į klausimus atsakinėkite apibraukdami jus tenkinantį atsakymą. Iš anksto dėkoju už nuoširdžius atsakymus ir pareikštą nuomonę.
1. Jūsų lytis
1. Vyras
2. Moteris
2. Jūsų amžius
1. 18 – 25
2. 26 – 33
3. 34 – 49
4. 50 – 65
5. 66 – 80
6. 81 ir daugiau
3. Jūsų šeimyninė padėtis
1. Vedęs / ištekėjusi
2. Nevedęs / netekėjusi
3. Išsiskyręs / išsiskyrusi
4. Našlys / našlė
5. Gyvenu neregistruotoje santuokoje
4. Jūsų tautybė
1. Lietuvis / lietuvė
2. Rusas / rusė
3. Lenkas / lenkė
4. Latvis / latvė
5. Estas / estė
6. Vokietis / vokietė
7. Kita …………
5. Jūsų išsilavinimas
1. Vidurinis
2. Aukštesnysis
3. Aukštasis
4. Kita …………
6. Kur Jūs gyvenate
1. Mieste
2. Kaime
7. Jūsų profesija
1. Pedagogas
2. Medikas
3. Valstybės tarnautojas
4. Vairuotojas
5. Žemės ūkio darbininkas
6. Barmenas
7. Vadybininkas
8. Kita …………
8. Ar pritariate, kad Jūsų darbas – tai savotiška Jūsų gyvenimo šventė?
1. Pritariu
2. Nepritariu
3. Tik tada, kai išmoka atlyginimą
4. Neturiu nuomonės
9. Ar pritariate, kad šventės tai
Visiškai pritariu Pritariu Nepritariu Visiškai nepritariu Neturiu nuomonės
1. Linksmas laiko praleidimas 5 4 3 2 1
2. Papročių laikymasis 5 4 3 2 1
3. Galimybė susitikti su draugais 5 4 3 2 1
4. Proga aplankyti artimuosius 5 4 3 2 1
5. Komercinis prasimanymas 5 4 3 2 1
6. Tautos kultūros dalis 5 4 3 2 1
7. Vaikams skirtos linksmybės 5 4 3 2 1
8. Gamtos kaitos paminėjimas 5 4 3 2 1
9. Laiko gaišimas 5 4 3 2 1
10. Proga pabėgti nuo rutinos 5 4 3 2 1
11. Kita ………..
10. Kaip Jūs manote, ar šiais laikais laikomasi senųjų lietuvių švenčių tradicijų?
1. Laikomasi
2. Nesilaikoma
3. Neturiu nuomonės
11. Ar domitės senaisiais lietuvių švenčių papročiais?
1. Domiuosi
2. Nesidomiu
12. Kuris Užgavėnių atributas, Jūsų nuomone, svarbiausias?
1. Morė
2. Kaukės
3. Blynai
4. Šiupinys
5. Visi vienodai svarbūs
6. Kita ………
13. Kaip Jūs manote, ar reikia lietuviams iš svetur atėjusių švenčių, tokių kaip Helovinas, Šv. Patriko diena. ar Šv. Valentino diena?
1. Labai reikia
2. Reikia
3. Nereikia
4. Visiškai nereikia
5. Neturiu nuomonės
14. Jūsų nuomone, ar šventės reikalauja daug išlaidų?
1. Labai daug
2. Daug
3. Mažai
4. Visai nereikalauja išlaidų
15. Per kurias šventes Jūs išleidžiate daugiausia pinigų?
1. Gimtadienius
2. Kalėdas
3. Naujuosius metus
4. Velykas
5. Kita
………
16. Jūsų nuomone, ar alkoholis būtinas švenčių metu?
1. Labai būtinas
2. Būtinas, bet nedaug
3. Nebūtinas
4. Visai nereikalingas
5. Neturiu nuomonės
17. Kaip Jūs vertinate alkoholio vartojimą valstybinių švenčių metu?
1. Teigiamai
2. Neigiamai
3. Nežinau
18. Ar mėgstate švęsti šias šventes?
Labai mėgstu Mėgstu Nemėgstu Visiškai nemėgstu Neturiu nuomonės
1. Gimtadienį 5 4 3 2 1
2. Vardadienį 5 4 3 2 1
3. Heloviną 5 4 3 2 1
4. Kūčias 5 4 3 2 1
5. Kalėdas 5 4 3 2 1
6. Naujuosius metus 5 4 3 2 1
7. Šv. Valentino dieną 5 4 3 2 1
8. Vasario 16-ąją 5 4 3 2 1
9. Velykas 5 4 3 2 1
10. Jonines 5 4 3 2 1
11. Kita ………..
19. Ar švenčiate Vasario 16-ąją?
1. Švenčiu
2. Nešvenčiu
3. Nežinau, kokia tai šventė
20. Ar sutinkate, kad reikėtų labiau populiarinti valstybines šventes?
1. Visiškai sutinku
2. Sutinku
3. Nesutinku
4. Visiškai nesutinku
5. Neturiu nuomonės
21. Kaip manote, ar valstybinių švenčių minėjimas skatina piliečių patriotizmą?
1. Labai skatina
2. Skatina
3. Neskatina
4. Visiškai neskatina
5. Neturiu nuomonės
22. Jūsų nuomonė apie švenčių reikšmę žmogaus gyvenime.
…………………………
…………………………
23. Jūsų pastabos.
…………………………
