Dabartinė feminizmo samprata

Įvadas

Ši tema buvo pasirinkta neatsitiktinai, mane sudomino tai, kad paklausus „ kas yra feminizmas?“ daugelis negalėjo atsakyti. Nors šiuolaikinėje visuomenėje ši sąvoka, nuolat girdima.

„Ir feminizmo mokyklą išėjęs europirtis greičiausiai vengs praleisti moterį į priekį, pasiūlyti jai panešti ar užkelti į kupė lentyną lagaminą- nes toks elgesys demaskuotas feminizmo kaip subtiliai pabrėžiantis moters silpnumą“ taip savo straisnyje „ Apie tris europinės sąmonės šaltinius“, pateiktame 2005 m. liepos 21 d. Delfi portale, teigė Olegas Lapinas.

Todėl šio referato tikslai buvo parinkti tokie:

1. ppateikti keletą feminizmo apibrėžimų;

2. įvardinti feminizmo rūšis;

3. pateikti vyrų ir moterų nuomonę apie feminizmą ;

4. padaryti išvadas.

Feminizmas – keletas apibrėžimų

Feminizmą galima apibrėžti įvairiai. Kiekvienas žmogus jį supranta skirtingai. Feministes kai kurie keikia (dažniausiai vyrai), tačiau ištikrųjų net nežino, ką reiškia būti feministe. Yra pateikiama įvairių feminizmo apibūdinimų trumpai, kad galėtumėte susipažinti su šiuo judėjimu:

Feminizmas, kaip visuomeninis judėjimas, kovojo dėl moterų emancipacijos ir siekė įtvirtinti moterų veiklą.

Feminizmas – visuomeninis judėjimas, kurio išeities taškas yra tiek švietimo laisvės bei lygybės idealai, ttiek švietimo valdžios ir pažinimo sąsajos suvokimas, atskleidimas ir kritika.

Feministėms politiškai svarbu ginti moteris kaip moteris, kad atsispirtume patriarchalinei priespaudai, kuri skrupulingai niekina moteris kaip moteris.

Kaip teigia feministė filosofė Julia Kristeva, tikrasis feministinės kovos tikslas ir privalo išardyti pražūtingas bbinarines vyriškumo ir moteriškumo opozicijas.

Be išlygų teigti, kad visos moterys būtinai yra moteriškos, o visi vyrai būtinai vyriški, kaip tikras ir yra tas ėjimas, kuris leidžia patriarchalinėms galioms apibrėžti ne moteriškumą, bet visas moteris kaip marginalias simboliškumo tvarkai ir visuomenei.

Feminizmas – tai tikėjimas, kad moterų žinojimo, supratimo būdai yra tokie pat vertingi kaip ir vyrų, ir kad moterys turi būti vertinamos taip pat, kaip ir vyrai.

Feminizmo rūšys

Apibrėžti įvairias feminizmo rūšis yra sudėtingas uždavinys. Paaiškinimo įvairumas su daugeliu pristatomų rūšių čia, turėtų atkreipti jūsų dėmesį į pavojus ir sunkumus bandant “apibrėžti” feminizmą. Nuo to laiko, kai feminizmas pats priešinasi visų rūšių apibrėžimams jų egzistavimu ir tikslais, tai yra tikslingiau pasakyti, kad yra visos “skonio” rūšys ir šie skoniai ir susipainioję kkiekvienam kelyje.

Feminizmas trumpai gali būti apibrėžiamas kaip judėjimas už moterų teises. Šio judėjimo yra daug rūšių, čia yra išvardintos tik keletas, nors jų yra gana nemažai:

Amazon feminizmas

Amazon feminizmas yra dedikuotas moteriško didvyriškumo įvaizdžio prasimanymui ir, iš tiesų, kaip tai yra išreikšta mene ir literatūroje, kūno sudėjime ir moterų atlečių žygdarbiuose, ir seksualinėse vertybėse ir praktikoj.

Amazon feminizmas susirūpinęs dėl fizinės lygybės ir yra prieštaringas lyties vaidmens stereotipams ir diskriminacijai prieš moteris remiantis prielaida, kad moterys yra įsivaizduojamos būti, atrodyti ar elgtis, kkaip pasyvios, silpnos ir fiziškai bejėgės.

Anarcho – feminizmas

Šis judėjimas niekada nebuvo labai didelis, ypatingai Jungtinėse Valstijose, ir jūs nerastumėte daug parašyta apie tai. Apie jį užsimenama labiausiai dėl įtakingo Emma’os Goldman darbo. Ji naudojo anarchizmą meistriškai sukurti radikalų feminizmą, kuris buvo (deja!) pernelyg priešaky jos laiku. Radikalus feminizmas išeikvojo daug energijos spręsdamas pagrindą, iš kurio kritikuoti visuomenę be Marksistinių dingsčių socialistinei revoliucijai. Tai taip pat išeikvojo daug energijos bandant ištiesti ranką rasinėms ir klasinėms linijoms. Goldman pasisekė abejose. Radikali feministė Alix Schulman realizavo tai, bet ne tam buvo ne laikas išsaugoti jos judėjimą. Ji išleido Goldman darbo ir biografijos knygą, abi jos nepaprastai rekomenduojamos.

Kultūrinis feminizmas

Kai radikalus feminizmas išnyko kaip judėjimas, kultūrinis feminizmas ėmė plisti. Iš tiesų, daugelis tų pačių žmonių judėjo iš ankstesnio į pastarąjį. Jos laikėsi pavadinimo “radikalus feminizmas”, ir kai kurios kultūrinės feministės naudoja šį pavadinimą iki šiol. (Jagger ir Rothenberg netgi neparašė schemos kultūriniam feminizmui, kaip atskiro radikaliam feminizmui, bet Echols labai išsamiai pateikia skirtumus.) Skirtumas tarp abiejų yra pakankamai skaudus: tuo tarpu, kai radikalus feminizmas buvo judėjimas visuomenei transformuoti, kultūrinis feminizmas pasitraukė į avangardizmą, veikiantį tam, kad sukurtų moters kultūrą. Kai kurios iš šių pastangų davė šiek tiek socialinės naudos: išprievartavimų krizių centrai, pavyzdžiui; ir, žžinoma, dauguma kultūrinių feminisčių buvo aktyvios visuomeniniais klausimais (bet kaip asmenybės, o ne kaip judėjimo dalyvės).

Erotinis feminizmas

(Europietiškas) Tai, atrodo, prasidėjo (kaip judėjimas) Vokietijoje valdant Otto’ ui von Bismarck’ ui. Jis valdė šalį su moto “kraujas ir geležis”. Visuomenėje vyras buvo “kraštutinis drąsus vyras” ir buvo patriarchalinė valdžia. Kai kurios moterys maištavo prieš visa tai, tapdamos MOTERIMIS. Erotiškumas tapo filosofine ir metafizine vertybe ir gyvenimą kuriančia vertybe.

Eco feminizmas

Ši feminizmo šaka gamtoje yra dvasiškesnė nei politinė ar retorinė. Ji gali arba ne būti paskendus deivės garbinime ir vegetarizme. Jos pagrindinis principas, kad patriarchalinė visuomenė sunaikins jos resursus nekreipiant dėmesio į ilgo periodo padarinius kaip tiesioginius požiūrių rezultatus, skatinamus patriarchalinėj/hierarchinėj visuomenėj. Paralelės dažnai yra brėžiamos tarp visuomenės gamtos, gyvūnų arba resursų saugojimo ir jos moterų saugojimo. Prieštaringoje patriarchalinėje kultūroje eco-feministės jaučia, kad jos taip pat besipriešindamos grobsto ir naikina Žemę. Ir atvirkščiai.

Individualistinis arba Liberalių pažiūrų feminizmas

Individualistinis feminizmas yra paremtas individualistinėmis arba liberaliomis (minimum vyriausybinėmis ar anarcho – kapitalistinėmis) filosofijomis, t. y. filosofijos, kurių pagrindinis susitelkimas yra individuali autonomija, teisės, išsivadavimas, nepriklausomybė ir skirtingumas.

Leberalus feminizmas

Ši feminizmo rūšis veikia kartu su vyraujančia visuomenės tendencijos struktūra tam, kad integruotų moteris į tą struktūrą. Jo šaknys grįžta į vyriausybės socialinę sutarties teoriją įvestą Amerikos rrevoliucijos. Abigail Adams ir Mary Wollstonecraft buvo ten nuo pradžių, teigiančios apie lygybę moterims. Kuo dažniau byla su liberalais, jie stipriai smogia į sistemos vidų, mažai laimėdami prieš kompromisus iki tol, kai kurie radikalūs judėjimai pasirodo ir ištraukia tuos kompromisus į centro kairę. Štai taip veikdavo moterų lygiateisiškumo judėjimas tais laikais ir vėl su radikalaus feminizmo iškilimu.

Be šiu aukščiau išvardintų feminizmo rūšių yra ir dar keletas, tokių kaip radikalusis, nuosaikusis, materialinis, feminazi, marksistinis, pop ir socialinis feminizmas. Apie juos plačiau rasite parašyta internetiniame puslapyje www.hardcore.lt/feminizmas .

Vyrų ir moterų nuomonė apie feminizmą

Viename internetiniame puslapyje, kuriame buvo nagrinėjamas vyrų ir moterų požiūris į feminizmą, buvo pateiklas klausimas „ Koks, tavo manymu, feminizmo tikslas/rezultatas?“ . Ir pateikti 3 atsakymo variantai, į kuriuos buvo atsakyta taip:

1% balsavusių manė, kad feminizmo tikslas racionalus – išlaisvinti moteris iš vyrų priespaudos. 57% – teigė, kad priešiškas – įkinkyti ne tik vyrus, bet ir moteris į darbo mašiną, pastarosioms suteikiant geresnes sąlygas. Ir 47% – manė, kad pačios moterys išauklėja vyrus – tai kam tas feminizmas.

Žinoma nebuvo apseita ir be komentarų, kurie puikia vaizduoja vyrų ir moterų skirtingą požiūrį į feminizmą. Vieno vyro komentaras skambėjo taip : „ Feminizmas tapo oficialia ES is valstybės politika:

– Sampo bankas moterims verslininkėms skolina pinigus palankesnėm sąlygom (su ES parama);

– DELFI turi skyrelį moterims, kurį sudaro verstiniai, politkorektiški straipsniai iš JAV ir D. Britanijos (skyrelio vyrams nėra – nereikia? bijoma nuomonių išsiskyrimo ir diskusijos?);

– TV dominuoja moterims skirtos laidos;

– valstybė neskiria dėmesio vyrų pilietinio aktyvumo skatinimui, pensinio amžiaus suderinimui su lyčių gyvenimo trukme (moterys gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau nei vyrai – ar neturėtų jos ir dirbti 10 metų ilgiau?), moterų pritraukimui į „ne ofiso“ ddarbo vietas ir lygiaverčiam moterų šaukimui į visuotinę karinę tarnybą

– feministinės knygos, balansuojančios ties beprotybės riba (kaip Valerie Solanas) sėkmingai verčiamos į lietuvių kalbą – tuo tarpu kur kas švelnesnės nacistinės knygos yra draudžiamos;

– Lietuvos feministinės organizacijos maudosi ES piniguose ir bendrai su padėjėjomis iš Vakarų formuoja ES ir Lietuvos politiką. „

Ir štai visiškai priešinga moters nuomonė,kuri teigė „ Moterų laisvint iš vyrų priespaudos nereikia. Jau seniai praėjo tie laikai, kai moteris buvo namų apyvokos reikmuo bei vvyro tarnaitė.

Priešiškumas irgi betikslis dalykas.

Man labiausiai prie širdies trečiasis variantas. Protinga moteris visada susuks vyrui galvą, taip, kad jis nė nepastebėdamas elgsis taip, kaip norės moteris. Ir bus labai dėl to laimingas.“

Išvados

Ir vis dėl to „Būti feministe tai rreiškia teigiamai atsakyti į klausimą ‘Ar moterys yra žmoniškos?’. Tai ne apie tai, ar moterys yra geresnės už ar blogesnės už vyrus arba identiškos jiems. Tai apie teisingumą, gražumą ir priėmimą į plačią žmonių patirtį.“ – Katha Pollitt, Protinga būtybė: esė apie moteris ir feminizmą, atkartojant Mary Wollstonecraft, kuri kūrinyje Moterų teisių gynimas, grįždama į 1980 – uosius, siūlė, kad švietimo idealai taip pat gali būti prieinami ir moterims.

Judėjimų įvairovė feminizme reiškia, kad savęs vadinimas feministe gali reikšti daug dalykų. Apskritai, narės iš feminizmo kategorijų tiki aprašytomis politikomis; tačiau kaip ir su skirtingais judėjimais, taip pat yra ginčų su kiekviena grupe ir iš dalies sutampa tarp kitų. Tai nereiškia, kad feminizmas yra suskaldytas (nors tai dažnai atrodo būtent taip!). Mano nnuomone, skirtingai vyrams ir moterims suprantamas feminizmas išliks ir ateityje, nes bet kokiam teiginiui yra visuomet kelios skirtingos nuomonės. Tuo ir norečiau baigti.

Literatūra

1. www.hardcore.lt/feminizmas;

2. Ginette Castro „ American feminism“ (Amerikietiškasis feminizmas);

3. Jaggar ir Rothenberg „Feminist Frameworks“ (Feministinės struktūros);

4. Katha Pollitt „ Protinga būtybė: esė apie moteris ir feminizmą“;

5. J.Jasaitis „ Lietuva šių dienų pasaulyje: politika, ūkis, visuomenė“ 2006m. Šiauliai.