Pensiju reforma Lietuvoje

TURINYS

Įvadas

1. Socialinio draudimo Lietuvoje 1926-1940 metais ir sovietiniu laikotarpiu trumpa apžvalga

1.1 Socialinis draudimas Lietuvoje 1926 – 1940 metais

1.2 Pensijų sistema sovietiniu laikotarpiu

2. Pensijų sistema Lietuvoje iki 2003 metų

3. Pensijų reforma Lietuvoje nuo 2003 metų

4. Išvados

5. Literatūra

ĮVADAS

Referato tema „Pensijų reforma Lietuvoje“ šiuo metu yra labai aktuali tema, kadangi nuo 2001 m. Lietuvoje vyksta pensijų sistemos reforma, kuri pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą, priimtą 2002 m. gruodžio 3 d., dar vyks iki 2007 m. Ši reformą palietė ir palies ne tik pensijinio amžiaus žmones, bet ir, mus, jaunus žmones. TTodėl pabandysiu paanalizuoti šį procesą ir pateikti išvadas.

Pensijų sistemos reforma siejama su naujosios pensijų kaupimo sistemos įvedimu. Naujoji pensijų kaupimo sistema – tai nauja galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai pensijai, nemokant papildomų įmokų.

Šiuo metu į socialinio draudimo fondą (str. “Sodra”) suplaukia visi socialinio draudimo mokesčiai (įmokos), kurie yra iš karto perskirstomi pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Tai reiškia, kad dabartiniai dirbantieji išlaiko dabartinius pensininkus ir kitus socialinių išmokų gavėjus. Atsiradus kaupiamiesiems fondams kiekvienas žmogus gali ddalį pensijos pats sau kaupti asmeninėje sąskaitoje, esančioje jo pasirinktame pensiniame fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje. Šiuo metu pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantuoja valstybinė socialinio draudimo sistema. Pradėjus veikti naujajai kaupimo sistemai ji yra papildyta – šalia socialinio ddraudimo veikia ir privatūs pensijų fondai, taigi žmonės gali gauti pensijas iš abiejų šaltinių.

Šiame referate apžvelgiama Lietuvos pensijų sistema. Pirmiausiai, kad geriau suprasti pensijos sistemą Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, I dalyje trumpai apžvelgiama pensijų sistemą Lietuvoje 1926-1940 metais ir sovietiniu laikotarpiu. II dalyje apžvelgiamas socialinis draudimas (pensijų klausimas) nuo 1990 metų, kai Lietuvoje buvo padėti socialinio draudimo pamatai, chronologine tvarka išdėstomi socialinio draudimo (pensijinio) vystymosi žingsniai, tai yra teisinė bazė, struktūra ir keliami uždaviniai. Pagrindinis dėmesys šiame referate skiriamas III dalyje – pensijų sistemos reformai, kuri pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą dar vyks iki 2007 m. Ši reformą aktuali ne tik pensijinio amžiaus žmonėms, bet visai visuomenei. Todėl pabandysiu paanalizuoti šį procesą ir pateikti išvadas.

Darbui parengti pagrinde buvo naudotasi iinternetinėse svetainėse www.sodra.lt, www.pensijureforma.lt, www.socmin.lt, www.lrs.lt paskelbti statistiniai ir analitiniai duomenys, taip pat kitose interneteto svetainėse paskelbtais straipsniais šia tema.

1. SOCIALINIO DRAUDIMO LIETUVOJE 1926-1940 METAIS IR SOVIETINIU LAIKOTARPIU TRUMPA APŽVALGA

1.1. Socialinis draudimas Lietuvoje 1926 – 1940 metais

Lietuva ilgai buvo agrarinė valstybė, todėl Lietuvoje socialinis draudimas savo istoriją skaičiuoja nuo 1926 m. kovo 23 d., kai Respublikos prezidentas A.Stulginskis paskelbė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą. Ši data ir šiandien Lietuvoje minima kaip socialinio draudimo darbuotojų profesinė diena. Valdyba buvo įsteigta prie VVidaus reikalų ministerijos, minėtame įstatyme nurodoma, kad Valdyba steigiama “socialinio draudimo reikalams tvarkyti”. Tačiau socialinis draudimas šiuo laikotarpiu nebuvo visuotinis, veikė tik atskiros draudimo rūšys.

Tarpukario Lietuvos socialinio draudimo istoriją 1940 m. užbaigė Liaudies komisarų taryba, savo nutarimu Socialinio aprūpinimo komisariatui perdavusi visas socialinės paskirties įstaigas, ligonių kasą bei Vyriausiąją socialinio draudimo tarybą. Socialinio draudimo kaip savitarpio pagalbos, bendros ir asmeninės atsakomybės už kiekvieno žmogaus dabartį ir ateitį derinimo sistema ištirpo vieningoje valstybės lėšomis realizuojamoje sovietinėje socialinio aprūpinimo sistemoje.

1.2. Pensijų sistema sovietiniu laikotarpiu

Pensijų sistema „socialistinėje“ Lietuvoje buvo labai sudėtinga. Pensijos buvo skiriamos senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo atvejais, taip pat asmenims, ėjusiems nustatytą laiką tam tikrą tarnybą. Senatvės pensijos amžius, kurį vėliau paveldėjo ir naujai sukurta nepriklausomos Lietuvos socialinio draudimo sistema, buvo 55 metai vyrams ir 50 metų moterims. Senatvės pensijai gauti buvo nustatytas 25 metų darbo stažas vyrams ir 20 metų moterims. Pensijos buvo skiriamos pagal TSRS valstybinių pensijų įstatymą, o reikalingos lėšos jų mokėjimui buvo pervedamos iš Maskvos.

2. PENSIJŲ SISTEMA LIETUVOJE IKI 2003 METŲ

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę prasidėjo radikali socialinio aprūpinimo sistemos reforma. 1990 metais vasario 13 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo”, kuriame nurodoma iš Lietuvos profesinių sąjungų pperimti socialinį draudimą valstybės žinion. Apdraustiems asmenims, turintiems pakankamą socialinio draudimo stažą, garantuojamos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių pensijos.

1990 m. spalio 23 d. buvo priimtas Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas, kuris socialinį draudimą atskyrė nuo globos ir rūpybos ir įteisino savarankišką socialinio draudimo biudžetą.

1991 metų gegužę įsigalioja LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas, įtvirtinęs socialinio draudimo rūšis, finansus bei valdymą. Įstatyme buvo apibrėžta, kad „valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų ir dėl įstatymo numatytų priežasčių turi papildomų išlaidų.“

1994-1995 m. vyko pensijų reforma. 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jis pakeitė iki tol galiojusį dar 1956 metais sovietinį pensijų skyrimo ir mokėjimo įstatymą.

Tuo metu Lietuva pasirinko ne tik Europoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių dominuojantį socialinio draudimo modelį. Jis grindžiamas kartų solidarumo principu: jauni ir sveiki žmonės dalį savo uždirbtų lėšų skiria tiems, kurie dėl senatvės, invalidumo, ligos ar netekę darbo negali dirbti ir užsidirbti. Socialinio draudimo garantijos teikiamos iš lėšų, kurios surenkamos iš šiuo metu dirbančių žmonių. TTeisę gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas įgyja tik tie žmonės, kurie tam tikrą įstatymuose numatytą laikotarpį dirbo ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Jų nemokėję galėjo tikėtis valstybės, bet ne socialinio draudimo paramos. Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sistema universali ir apima beveik visus krašto gyventojus.

Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuris apima senatvės, invalidumo bei našlių ir našlaičių pensijas, bei įstatymai, reguliuojantys valstybines pensijas – I ir II laipsnio valstybines pensijas, nukentėjusių asmenų pensijas, pareigūnų pensijas, mokslininkų pensijas bei socialines pensijas. Iki tol buvo susiklosčiusi beveik plokščia pensijų sistema, nes didelės infliacijos metu pirmiausia ir palankiausiu režimu buvo indeksuojamos mažiausios pensijos. 1990 m. pabaigoje minimali pensija skyrėsi nuo vidutinės 3 kartus, o 1994 m. pabaigoje ji jau sudarė 70 proc. vidutinės pensijos. Toks pensijų suvienodėjimas buvo laikomas socialine neteisybe. Naujuoju pensijų įstatymu norėta atstatyti pensijų diferenciaciją, sustiprinti ryšį tarp sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų, ir taip paskatinti žmones draustis valstybiniu socialiniu draudimu.

1995 m. pensijų įstatymu buvo pakeista pensijų skaičiavimo formulė, sugriežtinti reikalavimai galintiems gauti pensiją, atidėtas pensinis amžius.

Naujoji sistema buvo orientuota į ateitį ir turėjo būti taikoma tiems asmenims, kurie į pensiją išeis po 1995 metų sausio 1 d.,

tai yra, po įstatymo įsigaliojimo datos. Tačiau Seimo sprendimu, remiantis naujuoju įstatymu, buvo perskaičiuotos visų pensininkų pensijos, taikant pensijos nemažinimo taisyklę. Padidėjusioms pensijoms mokėti „Sodrai“ papildomai prireikė 130 mln. litų. Įsigaliojus naujajam pensijų įstatymui pradėjo veikti pensijų indeksavimo mechanizmas: pensijos didinamos didinant bazinę pensiją bei draudžiamąsias pajamas. 1995 m. bazinė pensija buvo padidinta 3, o draudžiamosios pajamos – 4 kartus. Šiam tikslui prireikė dar 153 mln. litų. Iš viso padidėjusioms pensijoms mokėti 1995 metais reikėjo papildomai 283 mln. Lt.

1995 mm. įvykdyta pensijų reforma, tačiau ji neatnešė finansinio palengvėjimo socialinio draudimo biudžetui.

Valstybinio socialinio draudimo pensijos sudaro sistemos pagrindinę dalį. Jos išlaidos, palyginus su valstybės biudžetu 1996 m. sudarė 36.3 proc. Tuo tarpu valstybinės pensijos – tik 1.6 proc., socialinės – 2 proc. Nuo 2006 m. liepos 1 d. einamųjų metų draudžiamųjų pajamaų dydis — 1212 Lt., bazinė pensija – 230 Lt.

1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas. Šis įstatymas sudarė galimybes pensijų fondų steigimui ir veiklai. Buvo tikimasi, kad pprivatūs pensijų fondai papildys esamą socialinio draudimo pensijų sistemą ir šalies gyventojams sudarys geresnes sąlygas pasirūpinti savo ateitimi.

2002 m. Atviros Lietuvos fondo lėšomis buvo atliktas viešosios politikos tyrimas “Dalyvavimas pensijų reformoje: piliečiai, rinkos, viešosios institucijos”. Tyrimą atliko: R. Lazutka ((vadovas), L. Žalimienė, L. Andrejeva, (Vilniaus universiteto Socialinės politikos studijų centras), V. Katkus, E. Martinaitytė (Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas), A. Skučaitė (Vilniaus universiteto matematikos fakultetas), V. Tylienė (UAB Vilniaus Banko Gyvybės draudimas). Tyrime buvo nagrinėjamos socialinės ir ekonominės sąlygos pensijų reformai Lietuvoje bei tikėtini jos rezultatai. Tyrimo tikslas buvo – paskatinti efektyvią ir skaidrią pensijų politiką Lietuvoje, padėti piliečiams ir institucijoms gauti daugiau informacijos apie pensijų reformą bei pasirengti sėkmingai joje dalyvauti.

Buvo pasiekti tokie pagrindiniai tyrimo rezultatai:

1. pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pensijų reformos strategijos ir jos įgyvendinimo plano analizė, atskleista pensijų reformos galima įtaka pensininkų pajamoms, patikslinta pensijų reformos įtaka viešiesiems finansams;

2. ištirtas gyventojų informuotumas apie pensijų reformą, nusiteikimas jos atžvilgiu, dalyvavimo finansų rinkose patirtis, pasirengimas ddalyvauti naujai įvedamosiose pensijų programose;

3. ištirta Lietuvos kapitalo rinka, pensijų fondų investicinės galimybės;

4. apžvelgta gyvybės draudimo produktų kaip apsirūpinimo pajamomis senatvėje priemonės rinka ir įvertintos jos plėtros galimybės.

Rengiant Pensijų sistemos reformos įstatymą, buvo atsižvelgta į šio tyrimo rezultatus, kas leido užtikrinti parengti įstatymą, kuriame yra labai didelis akademinės visuomenės indėlis.

2002 m. gruodžio 3 d. priimtas Pensijų sistemos reformos įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo, užtikrinančio Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje, teisinį pagrindą bei pagrindinius pprincipus.

2003 m. pradėta pensijų sistemos reforma. Tai buvo antra pensijų reforma po Nepriklausomybės atkūrimo.

3. PENSIJŲ REFORMA LIETUVOJE NUO 2003 METŲ

Socialinis draudimas yra privalomas visiems dirbantiesiems pagal darbo sutartis, taip pat ir dirbantiems savarankiškai (nors jie draudžiami tik bazinei pensijai). Personalinių įmonių savininkai ir ūkininkai draudžiami tik bazinei senatvės pensijos daliai ir jų kasmėnesinė įmoka yra 1/2 bazinės pensijos. Tačiau ūkininkų ir personalinių įmonių savininkų, kurie jau apsidraudė, yra labai nedaug. Tiems, kurie neprivalo draustis valstybiniu socialiniu draudimu (menininkai, gaunantys atlyginimą pagal autorines sutartis), yra galimybė draustis savanoriškai.

1 schemoje parodyta, kaip pasikeis piniginiai srautai įgyvendinant Lietuvoje pensijų reformą.

1 schema

Lietuvos pensijų reformos piniginiai srautai (2)

Įmoka(1) Pensija(1)

Įmoka(2)

Asignavimai

Pensija(2)

Paskola Palūkanos

Mokesčiai Mokesčiai

Žymėjimai:

pinigų srautai iki pensijų reformos;

pinigų srautai pradėjus pensijų reformą.

Nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus pensijų sistemos reformos įstatymui, Lietuvos gyventojai dalį įmokų „Sodrai“ gali savarankiškai nukreipti pensijoms kaupti. Pirmaisiais reformos metais, t.y. 2003 metais, įmoka kaupiamajam draudimui buvo 2,5 proc. – tiek, kiek tuo metu SODRAI draudimui mokėjo pats apdraustasis. Kaupiamosios įmokos tarifą numatytas kasmet didinti po 1 procentinį punktą iki 5,5 proc. Įmokų dalis, kurią galima kaupti, didėja palaipsniui: nuo 2,5% 2004 metais iki 5,5% 2007-aisiais. Ši įmoka atskaitoma ir iš ddarbuotojo, ir iš darbdavio dalies. Bendrasis socialinio draudimo įmokų tarifas (34%) nesikeis . Senatvės pensijos, dalyvaujantiems naujoje pensijų kaupimo sistemoje, sudėtis pavaizduota 1 lentelėje.

Senatvės pensijos, dalyvaujantiems naujoje pensijų kaupimo sistemoje, sudėtis

1 lentelė

Metai Iki šiol 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. ir vėlesniais

Įmokos „SoDrai” 34% 31.5% 30.5% 29.5% 28.5%

Įmokos į gyventojo asmeninę sąskaitą pensijų fonde – 2.5% 3.5% 4.5% 5.5%

2007 metais pensijos dydis priklausys tik nuo draudimo stažo – turint visą būtinąjį stažą (dabar 30 m. ), ji mokama viso dydžio. Papildoma socialinio draudimo pensijos dalis priklauso ir nuo stažo, ir nuo mokėtų įmokų. Ji skaičiuojama pagal specialią formulę, nustatytą įstatymu. Naujosios pensijos sistemos dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių – „Sodros” ir privačių pensijų fondų. Kaupimo pensijos dydis priklauso nuo mokamų įmokų dydžio ir kaupimo trukmės – kuo didesnės įmokos ir ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau galima sukaupti. Pensijų fondo uždirbamų palūkanų dydis taip pat turi reikšmės, tačiau nuo didesnių ir ilgiau mokamų įmokų ir palūkanos būna didesnės.

Todėl jaunesniems, pradėjusiems kaupti ir gaunantiems didesnį nei vidutinį atlyginimą, bendra pensijos suma (iš „Sodros” ir iš pensijų fondo) neabejotinai bus didesnė nei tuo atveju, jei jie nedalyvautų naujoje kaupimo sistemoje ir gautų tik vieną pensiją.

Vyresniems ir mažesnių pajamų žmonėms apsispręsti, ar verta dalyvauti, padės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pparengta pensijų skaičiuoklė. Joje įvedus savo gimimo metus, dabartinį ir numatomą atlyginimą, pasirinkus ekonomines skaičiavimo prielaidas, galima sužinoti, koks būtų būsimosios pensijos dydis „Sodroje” ir pensijų fonde (ši skaičiuoklė yra patalpinta internet adresu : www.pensijureforma.lt).

Mokant mažiau įmokų „Sodrai”, sumažės tik papildomoji pensijos dalis – bazinės pensijos dydžiui tai neturės įtakos. Ji nemažės ir už tą laikotarpį, kai gyventojai nedalyvavo kaupime. Papildoma pensijos dalis už dalyvavimo laikotarpį bus mažinama pagal kaupiamųjų įmokų ir įmokų socialinio draudimo papildomai pensijos daliai dydžių santykį (žr. paveikslėlį).

Dėl to, kad gyventojai dalyvaus naujoje pensijų kaupimo sistemoje, jų kitos socialinio draudimo išmokos (ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe) nesikeis, mažės tik senatvės pensija. Kaupimo sistemos dalyvį ištikus negaliai ar jam netekus sutuoktinio, invalidumo ar našlių pensijos bus mokamos nesumažinto dydžio.

Kintanti demografinė padėtis ir ekonominiai argumentai rodo, kad ryžtinga pensijų sistemos reforma yra būtina siekiant sudaryti palankias sąlygas asmenims sukaupti pakankamai lėšų senatvės laikotarpiui, taip pat racionalizuoti valstybės dalyvavimą pensijinio aprūpinimo srityje. Daugelio valstybių patirtis patvirtina, kad suteikimas asmenims teisės ženklią dalį lėšų senatvei kaupti per privačius pensijų fondus valstybei yra visais požiūriais naudingas. Asmenys tampa labiau suinteresuoti kaupti lėšas senatvei, didėja atsakomybė už savo ateitį, silpnėja paskatos vengti mokesčių, valstybė perleidžia privačiam sektoriui jai

nebūdingas finansų valdymo funkcijas, racionaliau tvarkomos senatvės aprūpinimui skirtos lėšos, išauga finansinio sektoriaus pajėgumas prisidėti prie ūkio augimo ir, svarbiausia, realiai sprendžiamos problemos neišvengiamos visoms nekaupiamuoju pagrindu organizuojamoms pensijinio aprūpinimo sistemoms dėl nepalankaus dirbančiųjų ir turinčių teisę į pensiją asmenų santykio kitimo. Europos Sąjungos valstybėse, kuriose pensijų sistemos yra iš esmės valstybinės, suprantama būtinybė reorganizuoti egzistuojančias sistemas, ženklią lėšų dalį nukreipiant per privatų kaupimą. Realios galimybės ir paskatos kaupti lėšas savo senatvei yra vienas iš svarbesnių veiksnių, skatinančių darbingus asmenis llikti dirbti Lietuvoje, o ne emigruoti.

Seime 2005 07 17 buvo įregistruotas Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XP-704, šio įstatymo projekto iniciatorius ir autorius Gintaras Steponavičius. Šio įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte jie akcentavo, kad Lietuvoje pasirinktas variantas privačiam pensijų kaupimui 2006 metais nuo apmokestinamos sumos skirti tik 4,5 procento (vėliau tik menkai padidinant šią dalį) yra pernelyg nuosaikus, todėl leidžia pasiekti tik nedidelę dalį teigiamų rezultatų, kuriuos užtikrintų spartesnė reforma. Tai, kad daugelis naujųjų Europos SSąjungos šalių pasirinko privalomąjį privataus pensijų kaupimo variantą ir nutarė tam skirti daugiau nei po 5 procentus nuo draudžiamųjų pajamų (4 lentelė), rodo, kad Lietuvoje nepakankamai suvokiama šios reformos reikšmė ir ištekliai, kuriuos šiam tikslui galima ir privalu skirti.

Pirmųjų ttokio pensijų kaupimo metų patirtis (2 lentelė) rodo, kad didelė dalis Lietuvos žmonių rūpinasi savo ateitimi ir nori savarankiškai kaupti lėšas aprūpinimui senatvėje užsitikrinti.

2 lentelė

Tačiau kartu išryškėjo problema, kad mažesnes pajamas gaunantys asmenys dėl įmokų mažumo iš tokio pasirinkimo negali tikėtis jokios realesnės naudos, o tai faktiškai reiškia, kad jiems ši įstatymo numatyta teisė nėra reali (3 lentelė). Siūlomas kaupiamosios dalies padidinimas leistų ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams pasinaudoti šia galimybe, stiprintų atsakomybę už savo ateitį bei skatintų nepalankesnį požiūrį į atlyginimus vokeliuose. Seimo narys, Gintaras Steponavičius, siūlė 2006 metais į privačius pensijų fondus galimą nukreipti įmokų dalį didinti iki 5, o ne iki 4,5 procento ir teigė, kad siūlomi pakeitimai didins paskatas sąžiningai deklaruoti mokamus atlyginimus ir tai pprisidės prie verslo skaidrumo užtikrinimo.

Seimo nario Gintaro Steponavičiaus inicijuotas įstatymo pakeitimas nebuvo priimtas

Atnaujinta statistinė informacija apie pensijų kaupimo dalyvius (2003 – 2006 m. laikotarpio bei 2006 metų duomenys)*

3 lentelė

2006 m.

Mėnesio darbo užmokestis (pagal 2006 m. I ketv. duomenis), Lt Dalyvių skaičius Dalyvių sk. dalis, proc

pajamų neturėjo 17690 18,1

iki 250 2323 2,4

250-500 11052 11,3

500-1000 40283 41,2

1000-2000 20638 21,1

2000-3000 4067 4,2

3000-4500 1269 1,3

virš 4500 536 0,5

Iš viso 97858 100

Nuo 2006 m. sausio 1 d. užregistruoti 99 511 pensijų kaupimo dalyviai (2006 m. rugsėjo 19 d. duomenys) arba nuo 2003 m., kai prasidėjo pirmasis pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapas, prie naujos sistemos pprisijungė per 780 tūkst. žmonių (apie 62,5 proc. nuo apdraustųjų „Sodroje“).

2005 m. užregistruoti 128 695 pensijų kaupimo dalyviai (2005 m. gruodžio 31 d. duomenimis).

2004 m. užregistruoti 116 202 pensijų kaupimo dalyviai (2004 m. lapkričio 29 d. duomenimis).

2003 m. užregistruoti 440 978 pensijų kaupimo dalyviai.

(Šaltinis: http://www.sodra.lt/lt.php/statistiniai_duomenys/uzregistruotos_sutartys/500)

Bendrųjų socialinio draudimo pensijų finansavimui skiriamų įmokų bei antrosios pakopos pensijos įmokų tarifų (proc. nuo darbo užmokesčio) palyginimas

4 lentelė

Šalis Bendra įmoka

(proc.nuo darbo užmokesčio)

1 pakopa 2 pakopos įmoka (proc. nuo darbo užmokesčio)

Reformos pradžia

Pensijos tipas

Vengrija 28 22 (PAYG)* 6 1998 Privaloma***

Lenkija 19,5 12,2 (NDC)* 7,3 1999 Privaloma (<30)

Latvija 20 18-8 (NDC) 2-10** 2001 Privaloma (<30)

Estija 22 16 (PAYG) 6 2002 Privaloma (<18)

Lietuva 26 22,5 (PAYG) 3,5-5,5 2004 Neprivaloma 2 pakopa

Slovakija 18 9 (PAYG) 9 2005 Privaloma (<18)

Rumunija – – 8 2003 Privaloma (<40)

* PAYG (Pay-As-You-Go) – sistema, pagrįsta tiesioginiu įmokų-išmokų į pensijų fondą mechanizmu (naudojama Lietuvoje); NDCS (Notional Defined Contributions) – nuo PAYG skiriasi tuo, kad dalis įmokų patenka į individualias vardines sąskaitas.

** 10 proc. (pusę visos įmokos), palaipsniui didinant įmokas, pasieks 2010 m.

*** Naujiesiems nariams, jau dalyvaujantieji gali rinktis.

Palyginamoji lentelė paimta iš Pasaulio banko ketvirtinės ekonominės ataskaitos, „World Bank EU-8 Quarterly Economic Report, 2005″. Papildyta duomenimis apie Čilę ir Kazachstaną remiantis Pineros institutu (International Center for Pension Reform).

4. IŠVADOS

1. Pensijų kaupime gali dalyvauti visi, senatvės amžiaus nesulaukę asmenys, kurie apdrausti privalomu pensiniu socialiniu draudimu. Nuo 2003 m., kai prasidėjo pirmasis pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapas, pprie naujos sistemos prisijungė per 780 tūkst. žmonių (apie 62,5 proc. nuo apdraustųjų „Sodroje“).

2. Dėl to, kad gyventojai dalyvaus naujoje pensijų kaupimo sistemoje, jų kitos socialinio draudimo išmokos (ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe) nesikeis, mažės tik senatvės pensija. Kaupimo sistemos dalyvį ištikus negaliai ar jam netekus sutuoktinio, invalidumo ar našlių pensijos bus mokamos nesumažinto dydžio.

3. Ryšium su pensijų reforma, po 2003 m jaunesniems, pradėjusiems kaupti ir gaunantiems didesnį nei vidutinį atlyginimą, bendra pensijos suma (iš „Sodros” ir iš pensijų fondo) neabejotinai bus didesnė nei tuo atveju, jei jie nedalyvautų naujoje kaupimo sistemoje ir gautų tik vieną pensiją.

4. Visuomenės informavimas apie pensijų reforma yra pakankamas, nes kiekvienas gyventojas gali internetiniame puslapyje www.pensijureforma.lt ir www.sodra.lt pateiktoje pensijų skaičiuoklėje pasiskaičiuoti būsimas įmokas ir savarankiškai apsispręsti dėl pensijos kaupimo ateityje.

5. Realios galimybės ir paskatos kaupti lėšas savo senatvei yra vienas iš svarbesnių veiksnių, skatinančių darbingus asmenis likti dirbti Lietuvoje, o ne emigruoti.

6. Reikėtų padidinti pensijos kaupiamąją dalį, tai leistų ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams pasinaudoti pensijos reformos suteikta galimybe, stiprintų atsakomybę už savo ateitį.

5. LITERATŪRA

1. Audrius Dzikevičius. Lietuvos pensijų sistemos tobulinimas.//finansai.tripod.com

2. Dalyvavimas pensijų reformoje: piliečiai, rinkos, viešosios institucijos //politika.osf.lt/eurointegracija/santraukos/DalyvavimasPensijuReformoje.htm

3. Guoda Steponavičienė. Pensijų reforma. Mitai ir realybė. – “Laisvoji rinka”, 2003 Nr. 3.

4. Pensijos sistemos reformos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas//www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.

5. www.sodra.lt,

6. www.pensijureforma.lt,

7. www.socmin.lt, <