Socialinė rupyba

Ugdymo medžiagos rengimas ir panaudojimas narkotikų prevencijai mokyklai Baltijos šalyse

Narkotikų vartojimas Lietuvoje neturi senų tradicijų, tačiau, nepaisant to, narkomanija tampa grėsmingu socialiniu reiškiniu. Tyrimai rodo, kad narkotikai plinta tarp įvairioms socialinėms grupėms priklausančių jaunuolių. Jie platinami diskotekose ir kitose jaunimo pasilinksminimo vietose. Registruotų nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo padidėjo devynis kartus. Į narkotikų vartojimų ir tuo susijusius nusikaltimus įtraukiami moksleiviai. Tyrimai rodo, kad apie narkotines ir psichotropines medžiagas moksleiviai žino gana daug. Jie domisi šiais klausimais, žino ddaugelio jų pavadinimus, pažįsta asmenis, vartojančius narkotikus, dalyvauja susibūrimuose, kuriuose vartojami narkotikai. Pastaruoju metu narkotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių temų. Deja jaunimui trūksta profesionalios informacijos apie narkotikų vartojimo padarinius ir jų žalą. Šio reiškinio paplitimą tarp moksleivių įtakoja prevencinio darbo bendros strategijos nebuvimas, atskirų institucijų bendradarbiavimo stoka. Narkomanijos problemos neįmanoma išspręsti įprastais būdais. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant tikslus ir galimybes. Kovoti su narkomanija yra visų žmonių pareiga ir vienas iiš svarbiausių valstybės bei savivaldybių uždavinių. Mokyklos vaidmuo bendroje šalies strategijoje yra apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo alkoholio, tabako, narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo. Tuo tikslu jaunimui diegti sveiką gyvenseną, kurti teisingą vertybinių orientacijų sistemą, formuoti savigarbos ir pasitikėjimo savimi bbei saviauklos poreikį, ugdyti tinkamus gyvenimo įgūdžius ir formuoti tinkamą elgesį. Šiandien pedagogai vis dar pasigenda metodinės medžiagos, kuri palengvintų jiems dirbti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos darbą, padėtų pasiruošti paskaitoms, užsiėmimams, bei būtų parengta atskiriems amžiaus laikotarpiams, nes pedagogams dar labai trūksta patirties ir žinių dirbti šioje srityje. Prieinamoje jiems literatūroje dažniausiai dėstoma, kaip vartoti, bet ne kaip viso šito išvengti. O kad narkotikų prevencija yra būtina, manau niekas neabejoja.

Truputis statistikos:

Jungtinės Tautos narkotikų kontrolės programos regioninis Baltijos šalių projektas „Ugdymo medžiagos rengimas ir panaudojimas narkotikų prevencijai mokyklose Baltijos šalyse“ . Projektas įgyvendinamas trijose Baltijos šalyse: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Projektą pasirašė trijų minėtų šalių Švietimo ir mokslo ministrai bei Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės programos vykdomasis direktorius. Svarbiausias pprojekto tikslas – išvystyti mokyklinę narkotikų vartojimo prevencijos programą bei parengti ugdymo medžiagą, didinti moksleivių narkotikų prevencijos žinias, remti sveiką gyvenimo būdą bei siūlyti alternatyvas narkotikų vartojimui. Tai padėtų mažinti Latvijos, Lietuvos ir Estijos jaunimo narkotikų vartojimo paplitimą. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 m. programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970, o Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 m. programos vykdymo 2001–2003 m. priemonės patvirtintos Vyriausybės 2001 m. sausio 23 d. nnutarimu Nr. 73 .

Priimtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytos šios programos vykdymo priemonės – pirmiausia, buvo nutarta vykdyti narkomanijos prevenciją bendruomenėje ir ugdymo įstaigose remti organizacijų parengtus narkomanijos prevencijos ir narkomanų reabilitacijos projektus, remti nevyriausybinių jaunimo organizacijų narkotikų prevencijos projektus. Nuspręsta organizuoti psichologines – pedagogines reabilitacijos stovyklas rizikos grupės vaikams ir jaunimui, nukentėjusiems nuo narkotinių vartojimo, taip pat narkomanijos prevencijos renginius po pamokų, rūpintis vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumu. Kitas svarbus žingsnis- įtraukti į ikimokyklinių įstaigų ir įvairių tipų mokyklų ugdymo turinį narkotikų vartojimo prevencijos klausimus, organizuoti literatūros, vaizdinių priemonių įvairaus amžiaus moksleiviams ir studentams rengimą ir leidybą. Svarbu organizuoti pedagogų mokymą ir narkomanijos prevencijos klausimais. Aptartas pagerinimas veikiančių Vilniaus ir Klaipėdos priklausomybės ligų centrų veiklą. Sužinojus visas narkomanijos prevencijos priemones, belieka tik džiaugtis, kad į šią problemą kreipiamas dėmesys. Bet yra ir kita medalio pusė- ar visos šios priemonės bus galutinai įgyvendintos? Prevencija turi didelę įtaką, ji kainuotų pigiau, negu narkomanų gydymas ir visos su šia nelaime susijusios moralinės, ir finansinės problemos. Nėra pamiršti ir narkologiniai ligoniai po reabilitacijos- numatyta jų integracijos į visuomenę koncepcija pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymą. Numatytas ir stiprinimas kovos su narkotikų apyvarta- tikslinga aprūpinti muitinės postus ir kovos su narkotikų kontrabanda padalinius narkotikų aaptikimo ir atpažinimo techninėmis priemonėmis bei tarnybiniais šunimis; plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą – prisidėti prie tarptautinių programų vykdymo, vykdyti pasirengimo narystei Europos Sąjungoje PHARE programą, mokyti sveikatos priežiūros darbuotojus narkomanijos prevencijos ir ankstyvos diagnostikos įgūdžių, sukurti apie neteisėtą narkotikų apyvartą informacinę sistemą ir kt.

Programa yra finansuojama proporcingai iš valstybės iždo gaunamomis lėšomis- Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių sveikatos fondų lėšos, Švietimo ir mokslo ministerijos lėšos, apskričių lėšos, savivaldybių lėšos. Programa yra administruojama kombinuotai: valstybės, savivaldybės bei apskrities. Mano nuomone, ji būtų geriausiai charakterizuojama kaip liekaninė. Taip manau todėl, kad narkomanijos problema yra visos visuomenės, šeimos, rinkos ekonomikos problema. Kad ją išspręstume ir sumažintume vis didėjančius narkomanijos skaičius bei jų aukas, reikia imtis konkrečių problemos sprendimų. Vienas iš tokių- tai narkomanijos prevencijos programa. Nors dažnai liekaninės programos yra linkusios būti atrankinėmis, aš manau, kad šiuo atveju yra kitaip. Aš šią programą pavadinčiau universalia. Kodėl? Ji yra atvira kiekvienam visuomenės nariui, nepriklausomai nuo jo finansinės bei socialinės padėties. Švietimas apie narkotikų žalą yra prieinamas kiekvienam mokyklos vaikui, pedagogai gali naudotis jau išleista ( tik dar ne visa) literatūra, seminarus galės išklausyti kiekvienas socialinis darbuotojas, pedagogas – taip bent jau numatyta programoje. Vienas iš programų naudos klausimų šiuo aatveju yra paslaugos. Vienas iš tokios naudos pavyzdžių: organizuojamos psichologinės- pedagoginės reabilitacijos stovyklos vaikams ir jaunimui, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų. Galbūt privačios organizacijos galėtų suteikti efektyvesnę paramą šioje situacijoje, nes jų finansavimas būtų didesnis, o esant geresnei materialiai situacijai, galima gauti ir kokybiškesnį rezultatą, atsiveria platesnės galimybės, bet ši programa yra vieša arba kitaip vadinama valstybinė. Valstybinė todėl, kad yra atvira visiems žmonėms, neskaitant jų religijos, etninių skirtumų ir kt. Programos vykdytojai yra tam pasiruošę žmonės – pedagogai, lankę specialius kursus, socialiniai pedagogai, kurių etatus planuojama įsteigti švietimo sistemoje. Todėl manau, kad ši socialinės rūpybos programa yra profesionali. Ji yra pakankamai plati, kad galėtu aprėpti beveik visus problemos sprendimus. Nesakau visus, nes juos visus įvykdyti šimtu procentų, aš manau, yra neįmanoma. Šios programos apimtis yra labai plati, be to pati problema yra pakankamai didelė, smarkiai plintanti ir jos sprendimo būdai iki galo dar neištirti. Mano nuomone, nors tai skamba gana liūdnai, šis projektas narkomanijos problemos nesugebės išspręsti. Tai labai sudėtingas, ilgas ir sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Visame pasaulyje iki šiol niekas dar nesukūrė tokio projekto, kuris sugebėtų išspręsti narkotikų naudojimo paplitimą. Programa horizontaliai yra adekvati, bet vertikaliai ne. Tačiau ji reikalinga tuo, kad turi sumažinti narkotikų naudojimą, apsaugoti nuo šio žalingo

įpročio pradėjimo, aprūpinti policijos padalinius, įstaigas narkotikų aptikimo ir atpažinimo priemonėmis, padėti integruotis į visuomenę po reabilitacijos. Kalbant apie finansavimą, manau, kad narkotikų prevencijos programa yra finansuojama lygiateisiškai. Programų vykdytojai, gavę finansinę paramą, Švietimo ir mokslo ministerijai atsiskaito Finansų ministerijos nustatyta tvarka, pristatydami kas ketvirtį biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apyskaitą (2 forma) ir formą Nr.3-2 (patvirtintą Finansų ministerijos 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 346) Finansų apskaitos ir kontrolės skyriui bei Švietimo ekonomikos skyriui Apyskaita pateikiama per 5 dienas ppasibaigus ketvirčiui. Kartu su biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apyskaita turi būti pateikta ir programos įgyvendinimo ataskaita, kuri pateikiama Socialinės politikos departamentui Ataskaitoje turi būti aprašyta atlikta veikla, naudotų metodų tinkamumo įvertinimas, galutinis rezultatas, programos tolesnio vykdymo galimybės. Ataskaitos apimtis turi būti ne didesnė kaip 3 puslapiai. Esant galimybei, prie ataskaitos gali būti pridėta turima rašytinė ir vaizdinė medžiaga apie programos įgyvendinimą. Programų vykdytojams, nepateikusiems einamojo ketvirčio apyskaitos, lėšos nebus pervedamos, o naujos paraiškos finansinei paramai gauti nebus svarstomos. Skirtas lėšas nnaudojant ne pagal paskirtį, darbo grupė gali nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti pervestas lėšas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymu, biudžetiniams metams pasibaigus nepanaudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų likučiai turi būti grąžinti iki 2002 m. gruodžio 31 d. įį Švietimo ir mokslo ministerijos sąskaitą. Švietimo ir mokslo ministerija turi teisę tikrinti, ar finansavimą gavusi organizacija laikosi šios tvarkos reikalavimų ir sutartyje nustatytų įsipareigojimų.

Kalbant apie prioritetus lyginant šią programą su kitomis, manau kad pirmumo teisės negalėtume suteikti, bet paskutinės vietos tai pat. Yra begalės kitų svarbesnių problemų – bedarbystė, mažas pragyvenimo lygis, kurie galbūt kartais yra narkomanijos, alkoholizmo priežastis. Šios problemos tarpusavyje yra gana tampriai susijusios, vienos sprendimas, neretai panaikina kitą problemą. Narkomanija yra didelė visuomenės, šeimos, žmogaus tragedija. Tai nepagydoma liga. Kova dėl blaivios minutės narkomanui, alkoholikui vyksta beveik kiekvieną dieną. Sergančio žmogaus veiksmai neretai yra neprognozuojami. Dažnai girdime apie smurtą, savižudybes, vagystes, nužudymus esant neblaiviam smurtautojui. Todėl šiems žmonėms mūsų pagalba yra labai reikalinga, dar svarbiau, kad ppasirenkančių tokį gyvenimo būdą nedaugėtų, o galbūt kada nors, ir visiškai išnyktų. Manau, kad programa palietė skaudžią problema ir yra reikalinga šiuo laikmečiu visuomenei.

Naudota literatūra:

1. Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999- 2003 metų programos vykdymo 2001- 2003 metų priemonių organizavimo ir finansavimo 2001 metams tvarka. ( Žin., 1999, Nr. 76- 2291 )

2. www.smm.lt