JAUNIMO MOKYKLOS KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PATIKRINIMO

PLANAS | |

Tikrinimo tikslas: vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro 2004 m.

sausio 12 d. įsakymu Nr.ISAK-14 „Dėl valstybinės švietimo politikos

įgyvendinimo 2004 metų priežiūros temų ir vykdymo terminų tvirtinimo“

įvertinti, kaip šalies jaunimo mokyklos įgyvendina Kultūros ir švietimo

ministerijos 1993 m. gegužės 25 d. kolegijos nutarimu Nr. 26 patvirtintos

Jaunimo mokyklos koncepcijos nuostatas.

Tikrinimo objektas ir apimtis: visos apskrities jaunimo mokyklos.

Tikrinimo šaltiniai: Jaunimo mokyklos koncepcija (Kultūros ir švietimo

ministerijos 1993 m. gegužės 25 d. kolegijos nutarimas Nr. 26); Jaunimo

mokyklos bendrieji nuostatai (Žin., 2000, Nr.66-2006); jaunimo mokyklų

dokumentai.

Metodai: pokalbiai, dokumentų analizė.

Patikrinimo terminas: 2004 m. kovo–balandžio mėnesiai.

Tikrinimo metu įvertinti:

1. Jaunimo mokyklos mokinių skaičius pagal amžių (iki 12 metų, 12-14

metų, 15-16 metų, 17-18 metų, vyresni), mokinių kaitos mokykloje

2002/2003, 2003/2004 m.m. apimtys ir priežastys. Specialiųjų

poreikių mokinių dalis nuo bendro skaičiaus.

2. Mokinių priėmimo į jaunimo mokyklą organizavimas (priėmimo tvarka,

stojimo į mokyklą priežastys, mokymosi sutartys).

3. Jaunimo mokyklos pedagogai: išsilavinimas, kvalifikacija.

Psichologinės, specialiosios pagalbos specialistų pasirengimas,

etatų skaičius. PPedagogų kaita per paskutiniuosius trejus metus

(procentais). Kvalifikacijos tobulinimo temų atitikimas mokyklos

specifikai.

4. Kiek jaunimo mokykla į bendrąjį lavinimą orientuota per įvairią

praktinę veiklą, pradinių darbo, profesinių žinių, mokėjimų

teikimą?

5. Kaip mokiniams sudarytos sąlygos optimaliai saviaktualizacijai,

produktyviai bei ssocialiai prasmingai saviraiškai?

6. Ugdymo proceso organizavimas: ugdymo diferencijavimas ir

individualizavimas; dažniausiai taikomi ugdymo metodai. Mokinių

mokymosi poreikių ir gebėjimų tyrimai mokykloje.

7. Individualių psichopedagoginių ir didaktinių konsultacijų

mokiniams, jų šeimoms, pedagogams teikimo sistema mokykloje.

8. Jaunimo mokyklos vadovų, mokytojų, klasės auklėtojų, kitų

darbuotojų bendradarbiavimas su mokinių tėvais (globėjais,

rūpintojais).

9. Jaunimo mokyklos savivalda.

10. Mokymo materialinės bazė (reikiama įranga, mokymo priemonės,

biblioteka, skaitykla, sporto salė ir kt.)

11. Vidutiniška mokinio mokymosi trukmė jaunimo mokykloje? Kokia dalis

sugrįžta į pagrindines, vidurines mokyklas ar gimnazijas tęsti

mokymąsi iš jaunimo mokyklos?

12. Jaunimo mokyklos ryšiai su kitomis mokyklomis, leidžiantys mokiniams

grįžti, pereiti ar stoti į kitą jų norimą išsilavinimą teikiančią

mokyklą mokytis pagal atitinkamą programą.

13. Išvados ir siūlymai.