Paklausa veiksmingoms normoms

Turinys

1. Dominuojančios sociologinėje teorijoje normų sampratos

kritika…. 3

2. Colemano normos

apibrėžimas…………………..

.. 3

3. Skirtumai tarp

normų…………………….

….. 3

4. Veiksmų eksternalumai ir paklausa

normai…………….. 5

5. Coase apie negatyvių šalutinių pasekmių problemos sprendimą rinkos

metodais……………………

………….. 6

6. Interesų struktūrų, kurias sukuria šalutinės veiksmo pasekmės, modeliai

lošimų teorijos priemonėmis: dviejų ir trijų veikėjų

atvejai………. 6

7. Normos sukuriančios pozityvias šalutines

pasekmes………… 7

8. Normų socialinio efektyvumo

problema………………. 8

9. Galia, socialinis efektyvumas ir normų

pažeidinėjimas………. 9

1. Dominuojančios sociologinėje teorijoje normų sampratos kritika

Daug sociologinių teorijų priima normas kaip duotas ir neklausia kodėl

ir kaip jos kyla. Norma laikoma sistemos bruožu, o ne veikėju. Norma

sociologinėse teorijose leidžia aiškinti individų elgesį, bet tai užtikrina

tik perėjimą nuo makro prie mikro ir neleidžia grįžti atgal (pozityvistai).

Funkcionalistai normą nagrinėja iš vis tik makro lygyje. Norma imama kaip

aksioma, aiškinant ja socialinį elgesį, bet nepaaiškinant jos pačios. RPT

sistemas aiškina individų interesais, siekiant maksimizuoti naudą, jiems

normos sąvoka tampa nebenaudinga. Tačiau tokiu atveju yra skurdinama

teorija. Coleman normų nelaiko aksiomomis ir savo teorijoje nepriima jų

kaip duotų, o aiškina ie jų atsiradimą.

2. Colemano normos apibrėžimas

(1) Normos apibrėžia, ką ttam tikri asmenys nustato kaip gera ir bloga

(2) jos tikslingai sukurtos (3) normos stiprinamos sankcijomis (4)

”laikantys” normą turi teisę taikyti sankcijas, kiti tai pripažįsta (5)

normos “taikiniai” į jas atsižvelgia veikdami ir pasveria jos

laikymosi/nesilaikymo kaštus ir naudą.

Norma – tai konsensusas, eesantis sistemoje, kai kai teisė į elgesio

kontrolę priklauso kitiems asmenims, o ne tam asmeniui, kurį tai liečia.

3. Skirtumai tarp normų

Normų ir sankcijų pavyzdžiai:

(1) 3 metų vaikas, vaikšto su savo mama Berlyno šaligatviu ir numeta

popieriuką. Moteris, einanti šalia, už tai vaiką pabara ir ragina motiną

auklėti vaiką. Ta pati situacija New Yorke (NY). Moteris praeina pro šalį

ir nieko nesako, net nepastebi vaiko veiksmo. Šiame pavyzdyje iškyla keli

klausimai: kodėl moteris Berlyne mano turinti teisę barti vaiką ir motiną?

Kodėl tokioje pačioje situacijoje moteris NY nesielgia taip pat? Kodėl

moteris NY nesijaučia turinti teisę barti vaiko, o gal jos veikimo

stoka/trūkumas kyla ir kitų šaltinių?

(2) Organizacijoje, kurioje kava tiekiama nemokamai darbuotojams,

vienas jų, kuris geria arbatą nusileidžia žemyn su savo puodeliu prie

karšto vandens aparato. AArbatos pakelių nebėra, bet šis nenuliūsta ir

pasako kitam „tai dažnai nutinka, bet aš turiu pasiėmęs keletą arbatos

pakelių į savo kabinetą tokiam atvejui“. Kitas asmuo reaguoja nepritariamai

„tokie žmonės kaip tu, imantys arbatos pakeliu ir sukuriat problemą“. Čia

taip pat kyla klausimai:kodėl antrasis jaučia turįs teisę išreikšti

nepasitenkinimą? Kodėl pirmasis nereaguoja į šią pastabą? Kodėl jis priima

antrojo nepasitenkinimą, visiškai pripažindamas jo teisę pasinaudoti šia

sankcija?

(3) Aukštosios mokyklos studentė atėjo į vakarėlį ir pastebi, kad visi

aplinkui, įskaitant ir jos berną, rūko marihuaną. Aplinkiniai ją skatina

elgtis ttaip pat, nepatenkinti ir niekinantys jo nenorą. Jos nenoras

įtakotas žinojimo, kad jos tėvai tam nepritartų. Kyla klausimai apie

konfliktą: ar gali egzistuoti dvi konfliktiškos normos, valdančios tą patį

veikimą? Jei taip, tai kuri nustato, kuri iš jų valdys toliau? Jei

konfliktiškos normos pasirodo, kokioje situacijos vietoje jos kyla?

(4) Šiaurės vakarų Graikijoje tarp Sarakatsanų egzistuoja labai

stiprios normos. Kaip teigia Campbell „Vienoje labai vargingoje šeimoje,

tėvas atsisakė ginti savo sūnų už įžeidimą (apmėtė jį kitas mažas berniukas

mėšlu) parodydamas aplinkiniam negalėjimą apginti savo šeimos garbės. Tas

pats žmogus atrodo purvinas, šiukšlinas nepaisant kalbų apie jo

nepriekaištinga išvaizdą, o jo žmona kritikuojama už juokimąsi ir

pokštavimą, ir tai suprantama, kad ji gali būti kaltinama seksualiniu

nepadorumu. Nežiūrint, kad jų duktė yra dora ir nekalta, ją apjuodina jos

motinos nepadorumas, ir joks save gerbiantis vyras neprašys jos rankos“.

Šis pvz. kelia kl apie normų efektyvumą. Čia yra aiškios normatyvinės

sankcijos, kuriomis naudojasi kiti prieš įvairius šios šeimos veiksmus,

tačiau sankcijos pasirodo esančios mažiau efektyvios, nei kas nors gali

tikėtis.

(5) Vienose Izraelio kolonijose, tvirtos normos reikalauja

bendruomenės vyrų melstis sinagogoje kiekvieną dieną. Vieni vyrai tai daro,

kiti ne. Šis pvz. iškelia konflikto tarp kasdienio gyvenimo poreikio ir

normų reikalavimų, problemą. Kaip normos išlieka susidūrusios su tokiu

konfliktu? Kaip normos yra palaikomos?

(6) Elias tiria normų evoliuciją domėdamasis Prancūzų provincijų stalo

manieromis, jis rrašo apie etiketą. Elias parodo, kaip šios normos,

prasidedančios bjaurių veiksmų uždraudimu (tokių kaip kosėti ir spjaudytis

mėsos gabalais) baigiasi sudėtingiausiomis taisyklėmis. Be to normos yra

skirtingos skirtinguose soc grupėse, egzistuoja jų hierarchija, atitinkanti

soc statusą, viršunė- karaliaus kiemas. Kyla klausimas kodėl ir kaip normos

auga ir vystosi laike, kodėl manieros yra sudėtingesnės aukštesniuose soc

statusuose?

Taigi normos skirstomos pagal:

1) veiksmą: a) draudžiančios tam tikrą veiksmą, jos turi neigiamą

poveikį sistemoje, išstumdamos nepageidaujamus veiksmus. b) įgalinančios

tam tikrą veiksmą, turi teigiamą poveikį sistemoje, skatinančios

pageidaujamus veiksmus.

Norma gali būti tuo pat metu ir draudžianti ir įgalinanti.

2) veikėjus, interesą: a) disjunkcinė norma, kai normos taikiniai ir

normos beneficininkai yra skirtingos asmenų grupės; b) konjunkcinė norma,

kai normos taikiniai ir normos beneficininkai yra ta pati asmenų grupė,

t.y. kai normos beneficininkas ją taiko ir sau, arba kai normos taikinys

taip pat gauna naudos iš normos (taip pat yra ir beneficininkas).

Tam tikroje grupėje normos beneficininkų ir taikinių santykis gali

būti skirtingas (žr pav.) [pic]

a b c d e

A,b,c ir d atvejais, kai kurie asmenys tuo pat metu yra ir

naudotojai ir objektai. B atveju kai kurie naudotojai nėra objektai. Pvz.;

norma prieš seksą prieš vedybas, kurio laikosi ne tik nevedę asmenys –

objektai, bet ir vedę. C atveju yra objektų, kurie nėra naudotojai. Pvz.

normos susiję ssu bendruomenės įprastinėmis normomis yra nukreiptos ne tik į

bendruomenės narius- -objektus, bet ir į svetimus. D atveju kai kurie

naudotojai nėra objektai, ir kai kurie objektai – naudotojai.

3)pasirinkimo galimybę: a) arbitralios normos, kai asmenų grupė

išsirenka, koks veiksmas bus fokalinis (draudžiamas ar skatinamas), pvz bus

draudžiama važiuoti kaire, arba dešine kelio puse, t.y. nėra skirtumo kuria

važiuot, svarbu, kad kuria nors viena; b) esminės normos, kai labai svarbu,

kuris veiksmas bus fokalinis. Jos gali būti konjunkcinės (kalinio dilema)

ir disjunkcinės (šališkumo normos-nulinės sumos lošimas, kai vieni gali

gauti tiek, kiek gali pralošti kiti).

4. Veiksmų eksternalumai (šalutinės pasekmės) ir paklausa normai

Tam tikrų veiksmų šalutinės pasekmės būna teigiamos, kai duoda naudos

ir neigiamos, kai sukelia žalą. Gali būti, kad veiksmas duos teigiamą

šalutinį poveikį vienai asmenų grupei ir neigiamą kitai tuo pačiu metu.

Veiksmas turintis eksternalumų sukelia tam tikrą interesą žmonių, kurie

tuos eksternalumus patiria, tarpe. Problema: kaip sumažinti neigiamus

eksternalumus ir skatinti teigiamus. Viešosios gėrybės atveju tų veiksmų,

kurie sukelia teigiamus eksternalumus, vienam asmeniui kaštai gali būti

didesni, nei nauda. Todėl jis gali nebūti suinteresuotas to veiksmo

atlikti. Kai asmens veiksmas turi eksternalumą, galima spręsti

individualiomis priemonėmis problemą, siūlyti veikiančiam asmeniui mainus

to, kas jį sudomintų arba grasinti, bet čia problema, kad su visais

nesusitarsi. Taigi kai yra eksternalumas atsiranda interesas, kad tas

eksternalumas būtų, arba nebūtų,

t.y. interesas kontroliuoti veiksmus,

turinčius eksternalumų, tada atsiranda ir paklausa normai.

Eksternalumas interesas paklausa

normai

5. Coase apie negatyvių šalutinių pasekmių problemos sprendimą rinkos

metodais

Šalutinių pasekmių problemą galima išspręsti ne tik normatyviniu būdu,

kai kuriamos normos, bet ir ekonominiu, ką Coase ir siūlo, t.y sumokėti

veiksmo atlikėjui, kad taip nedarytų, jei eksternalumai neigiami, arba

sumokėti, kad kažką darytų, jei teigiami. T.y. kai neturintis teisių į

veiksmo kontrolę nusiperka iš ją iš tokią teisę turinčių. Jei nebūtų

transakcijs kaštų, socialinis optimumas būtu pasiektas. Kita vertus, esant

tokiems ppirkimams turtingieji gali pradėti piktnaudžiauti tokia galimybe,

todėl neapsienama ir be normų. Norma reikalinga ir tada, kai poveikį

patiria labai daug žmonių ir negali komunikuoti, bei tada, kai sandorių

sudarymo ir laikymosi kaštai yra dideli (pirkimo atveju būtų labai daug

sandorių). Daugelyje situacijų tokie pirkimai yra nelegalūs ar

neįgyvendinami.

6. Interesų struktūrų, kurias sukelia šalutinės veiksmo pasekmės,

modeliai lošimo teorijos priemonėmis: 2 ir 3 veikėjų atvejai

2 veikėjai. Žr. 2 pav, Kai 2 veikėjams atskirai pasakoma įnešti

pinigus į projektą, iš kurio jie uždirbs. jei įneš abu, uždirbs, bet jei

vienas neįneš, o kitas įneš pinigus, tai neįnešes gaus pelno, o įnešęs gaus

mažiau nei įnešė. Šioje situacijoje asmens veiksmo eksternalumai priešingi

kito asmens interesams. Taigi interesas, kaip neįnešti ir gauti pinigų, nes

tai pelningiausias rezultatas. Baigiasi tuo, kad nei vienas nieko neįneša

ir nieko negauna. Čia šalutinis kito asmens veiksmo poveikis yra turi

reikšmingesnių pasekmių, nei paties veiksmas. Taigi geriau jei abu įneštų

ir kažkiek gautų negu nieko. Norma tam ir reikalinga, kad visi įneštų, nors

tai mažiau pelninga nei neįnešti, ir bet tada visi gaus pelno (nors ir ne

tiek, kiek neįnešus), nebus nuskriaustų. norma sukuria socialinį optimumą,

kai neina komunikuoti ir nėra jokio tarpininko. Kai eina komunikuot, galima

susitarti abiems veikėjams įnešti pinigus ir abu gaus pelno. Taip pat kai 2

veikėjai turi soc santykių, jie gali turėti ir tam tikrų įsipareigojimų ar

tikėtis tam tikro elgesio iš kito, tai gali turėti įtakos galutiniam

rezultatui.

| | |A2 |

| | |Įneša |Neįneša |

|A1 |Įneša |3;3 |-3;6 |

| |Neįneša |6;-3 |0;0 |

3 veikėjai. Kai abipusiai mainai negali padaryti soc optimumo, kyla

paklausa normai. Čia situacija skiriasi nuo 2 veikėjų lošimo. Čia 2 iš 3

veikėjų neįmanoma pasipelnyti apsikeitus savo veiksmų kontrole. Nes jei abu

įneš, o vienas neįneš, tai jie praras pinigus, o tas laimės. Tam trečiam

apsimoka įnešti tik tada, kai 2 kiti irgi įneš pinigus. Tada visi gaus po 3

vietoj to, kad negauti nieko. Taigi sprendimas šioje situacijoje gali būti

normos sukūrimas, kai normą “laiko” kiti du asmenys (A1-o atžvilgu normos

laikytojai yra A2 ir A3, A2-o – A1 ir A3 ir t.t.). tokiu atveju kiltų

konjunkcinė norma, kai tie patys veikėjai yra ir taikinaii ir

beneficininkai. Taip pat tai būtų esminė norma, nes norint uždirbti,

negalima rinktis, kokį veiksmą padaryti galimu, tai turi esminį skirtumą.

Jei bus leista neįnešti, tai nieks nieko neuždirbs, taigi svarbu, kad būtų

leista įnešti ir uždrausta neįnešti, kitaip nieks negaus pelno.

|A3 |

|Įneša |Ne |

|A2 |A2 |

|Įneša |Ne |Įneša |Ne |

|3;3;3 |-1;8;-1 |-1;-1;8 |-5;4;4 |

|8;-1;-1 |4;4;-5 |4;-5;4 |0;0;0 |

|Dalyvių |Laimėjimai ar |

|skaičius |nuostoliai |

| |Įnešusiems|Ne |

|0 |- |0 |

|1 |-5 |4 |

|2 |-1 |8 |

|3 |3 |- |

7. Normos, sukuriančios pozityvias šalutines pasekmes

Tai gali būti tam tikros grupės narių normos dėl elgesio, apsirengimo

ir pan, kurių pagalba grupė išskiria save iš kitų tarpo, atskiria narius ir

nenarius, stiprina grupės saviraišką ir solidarumą. Normos, sukeliančios

pozityvius eksternalumus kyla, kai yra stiprus interesas būti tam tikros

grupės nariu. Etiketo normos yra esminės, nustatančios tokį normos taikinio

elgesį, kokio nori tie, kurie su tuo taikiniu bendrauja. Etiketo normos

sukuria statuso grupes iš tų, kurie jų laikosi. Kai etiketo laikomasi,

sukuriamas pozityvus eksternalumas tiems, kas priklauso tai statuso grupei,

ir atskiria grupės narius nuo tų., kas to etiketo nesilaiko. Į šia grupę

gali pakliūti visi, šių normų besilaikantys. Norma, kuri tik draudžia

veiksmus su neigiamais eksternalumais, turi potencialą skatinti veiksmus,

turinčius pozityvius eksternalumus, sukurdama statuso grupę, “laikančią”

normą. Tai realizuojama tik jei norma sukuriama taip, kad būtų sunku

paklūti į statuso grupę. Jei grupė veikėjų gali sukurti etiketo normą tam,

kad sumažintų bendravimo neigiamus eksternalumus, tada ši veikėjų grupė,

sudaranti statuso grupę, gali sukurti normą, kad ši grupė išlaikytų savo

išskirtinumą. Tokį patį poveikį gali turėti ir kalbos, apsirengimo

standartai ir pan. taigi kuriamos ne tik draudžiančios neigiamus

eksternalumus turinčius veiksmus, bet ir tokios, kurios skatina veiksmus su

teigiamais eksternalumais.

8. Normų socialinio efektyvumo problema

Kai normos taikiniai ir beneficininkai yra tie patys asmenys, grupė

šiuo požiūriu homogeniška, tai normos socialinis efektyvumas, socialinis

optimumas yra akivaizdus. Nauda iš savo paties veiksmo yra mažesnė nei

kaštai iš kitų tokių pačių veiksmų, todėl normos atsiradimas yra socialiai

efektyvus.

Kai grupė nėra homogeniška, žymiai sunkiau apibrėžti normos socialinį

efektyvumą. Disjunkcinės normos sukūrimas duoda naudą jos beneficininkams

(per teises, kurias jie gauna) ir praradimus taikiniams (per teises, kurias

jie praranda). Coleman čia aiškina pagal Coase. Jei veikla ekonomiškai

efektyvi, ji tęsis, jei neefektyvi, nesitęs (įskaitant ir teisę į

eksternalumus, nupriktus, jei tai reikalinga, iš veikėjo sukeliančio juos).

Kitaip tariant, veikla, sukelianti eksternalumus turi ekonominę vertę ir

ekonominiai kaštai, sukelti eksternalumų, ir jei pirmieji viršyja

antruosius veikla tęsis, nepriklausomai nuo to, kas mokės tuos kaštus. Jei

veiklos sukelti eksternalumai yra pakankamai reikšmingi, kad juos

patiriantys asmenys turi motyvą itikinti veikėją liautis veikus, iir jei tie

asmenys turi išteklių padaryti savo motyvaciją efektyvia, tai jie taip ir

padarys, nepriklausomai nuo to, ar norma egzistuoja. Kaip Coase teorija

dera su normų egzistavimu? Atsakymas: dera, jei nėra transakcijos kaštų,

įtikinant veikėją liautis veikus, kai tas turi tokią teisę. Realiai, tokie

kaštai egzistuoja, o norma sumažina tranzakcijų skaičių, reikalingų norint

pasiekti socialiai efektyvias pasekmes. Kai vieni asmenys “laiko” normą, o

kiti tai pripažįsta, tam, kad ji veiktų, tranzakcija nereikalinga. To, kas

socialiai optimalu, skatinimas per teisių perskirstymą ir sankcijų grėsmę,

reiškia galimybę, kad veikėjai patiriantys eksternalumus, gali panaudoti

savo kontrolę įvykių atžvilgiu negu veiksmų sukuriančių eksternalumus-

įvykių, kuriais yra suinteresuoti normos taikiniai atžvilgiu. Taip įvykiai

gali būti panaudoti kaip sankcija.

9. Galia, socialinis efektyvumas ir normų pažeidinėjimas

Jei teisių ir išteklių pasiskirstymas labai netolygus, tai reiškia,

kad kai kurių veikėjų interesai yra svarbesni, nei kitų. Turintys daugiau

galios veikėjai gali sukurti, įgalinti disjunkcines normas (atitinkamai su

visomis sankcijomis už jų nesilaikymą), kurios valdys turinčių mažiau

galios veiksmus. Jos tampa efektyviomis, nes taikiniai nori išvengti

sankcijų. Patys turtingi ir turintys galios asmenys tradicinėse visuomenėse

dažnai nepatiria sankcijų už normų nesilaikymą. Normos turintiems galios

mažiau galioja, be to taikyti jiems sankcijas sankcionuotojui gali kainuoti

daugiau, nei iš to bus kažkokia nauda. Taigi, galingiesiems galima

praktiškai viskas.