Statybinės medžiagos

1) St medziagu klasifikavimas.

2) St medziagu ir dirbiniu standartizacija.

3) St medziagu sandara.

4) St medziagu fizikines savybes.

5) Savybes apibud fizikinius poveikius med.

6) Savybes apibud vandens poveiki med.

7) Savybes apibud silumos poveiki med.

8) Savybes apibud kitus poveikius med.

9) Mechanines savybes.

10) Fizikines chemines savybes.

11) Technologines savybes.

12) Eksploatacines savybes.

13) Gamtinio akmens med.

14) Magmines uolienos.

15) Nuosedines uolienos.

16) Metamorfines uolienos.

17) St med gamyba is uolienu.

18) Statyboje naudojama mediena.

19) Medienos savybes.

20) Medienos defektai ir puviniai.

21) Medienos paruosimas.

22) Medzio ruosiniai ir dirbiniai.

23) Medienos ilgaamziskumo padidinimas.

24) Statybines keramikos zaliavos.

25) Formavimo mases ir formavimas.

26) Dziovinimas ir degimas.

27) Keraminiai gaminiai.

28) Statybinis gipsas.

29) Skystasis stiklas.

30) Kalkes.

31) Portlandcementis.

32) Portlandcemencio rusys.

33) Uzpildu paskirtis.

34) Uzpildu rusys.

35) Pagrindines uzpildu savybes.

36) Uzpildu itaka betono misinio savybems

37) Priedai betonui.

38) Betono struktura ir rusys.

39) Betono misinio paruosimas.

40) Betono misinio ttransportavimas.

41) Bet mis klojim ir tankinim.

42) Betono kietejimas.

43) Gelzbetonio esme.

44) Sunkusis betonas.

45) Lengvasis betonas.

46) Akytieji betonai: duju

47) Akytieji betonai:putu

48) Silikatbetonis.

49) Silikatines plytos.

50) Akyti silikatbet gaminiai.

51) Statybiniai skiediniai.

52) Skiediniu ssavybes.

53) Skiediniu rusys.

54) Siluma izol med savybes.

55) Mineraline vata.

56) Polistirolinis putplastis.

57) Stogo, hidroizol med.

58) Stogo, hermetiz med

59) Dazymo medziagos.

60) Risanciosios,

61) Tirpikliai ir skiedikliai.

62) Pigmentai ir uzpildai.

63) Lakai.

64) Dazai

65) Gruntas ir glaistas.

66) Polimeriniai dirbiniai.

1.Satybiniu medziagu klasifikavimas Gamtines medziagos yra gaunamos is

zemes gelmiu arba perdirbant medzius.Joms yra suteikiama atitinkama forma

ir dydis,taciau vidine struktura nera keiciama.Dazniausiai is gamtiniu

naudojama mediena ir uolienos.Mediena gali but skiriama pagal rusis-

spygliuociai ir lapuociai,pagal asortimenta-apvalia,pjautine ir

vienetine.Uolienos skirstomos pagal susiformavimo

buda,tanki,stipri,atsparuma salciui,chemine sudeti.

Dirbtines statybines medziagos ir dirbiniai yra skirstomi pagal kietejimo

buda:

1.tai medziagos,kuriu kietejimas vyksta esant iprastoms,palyginus neaukstos

temperaturoms,kristalizuojantis naujadarams is misiniu.2.Medziagos,kurios

kieteja autoklavose,esant aukstesniai 175-200oC temp ir vandens garu

slegiui 0.9-1.6Mpa 3.Medziagos,kuriu kietejimas vyksta sustingstant

kietiems lydalams,arba medziagos gautos isdegus.Gautos medziagos skirstomos

pagal tanki: a.ypac sunkias b.sunkias c.lengvas d.ypac lengvas.Skirstomos

I:a.konstrukcines b.konstrukcines termoizoliacines c.hidrotechnines(skirtas

keliams) d.ugniai atsparias

2.Statybiniu medziagu ir dirbiniu standartizacija. Standartizacija-tai

veikla,kurios tikslas-ivesti optimalia tvarka,tam tikroje srityje.Nustatant

bendrus nuostatus,kurie gali buti visuotiniai ir daug kartu panaudoti

realiems ir potenciniams uzdaviniams spresti .Standartizacijos uzdaviniai:

1.reikalavimu pagrindiniam produktam,kurie uztikrintu reikiama

kokybe,nustatymas. 2.Vieningos produktu sistemos nustatymas,pasirenkant

vieningus bandymo ir kontroles budus.3.Vieningos sistemos produktu

ilgaamziskumo,patikimumo,tam tikrose salygose,nustatymas.4.Normu,

reikalavimu sukurimas, sumazinant iki minimumo, produktu rusiu

skaiciu5.Produktu klasifikavimas pagal vieninga sistema6.Vieningu terminu

sukurimas7.Techniniu kliuciu prekyboje panaikinimas.Atitiktis-gaminio

atitikimas,numatytiems reikalavimams.Simplikacija-atmainu kiekio

sumazinimas iki ekonomisko lygio.Unifikacija-sumazinimas tipu ir

markiu,komplektuojanciu skaicius iki minimumo.Tipizacija- tipiniu

konstrukciju ir technologiniu liniju sukurimas. Agregavimas-kai

komponuojama ivairi masinu,agregatu,statybos industrijos

nomenklatura,panaudojant ribota skaiciu standartiniu detaliu.

3.Statybiniu medziagu sandara.Nuo medziagu strukturos priklauso ju

savybes.Struktura-tai medziagos daleliu issidestymas tam tikrame turyje ir

ju tarpusavio rysys.Submikrostruktura-tai medziagos jonu,atomu ir molekuliu

sandara ir rysys tarp ju.Daleles mazesnes 10-9m Mikrostruktura- medziagu

makro molekuliu, kristalu, faziu kontaktinio sluoksnio, mikroporu

sandara.Daleles nuo 10-9-10-7m.Mezostruktura-medziaga sudaranciu daleliu

kontaktinio sluoksnio sandara. 10-7-14*10-5m.Makrostruktura-smelio frakciju

grudeliu, pastu tarpsluoksniu,poru sandara 14*10-5-5*10-3.Megastruktura-

daleles didesnes nei 5*10-3m.Ju struktura ir rysys tarp ju.Medziagos

skirstomos i 2 grupes: 1.Izotropines-medziagos kuriu struktura ir savybes

visomis kryptimis yra vienodos.2.Anizotropines- medziagos kuriu struktura

ir savybes visomis kryptimis skiriasi.

4.Fizikines savybes Medziagos savitasis tankis-absoliuciai tankios

medziagos turio vieneto mase ξ=m/Va.Tankis-naturalios busenos medziagos

turio vieneto mase ξt=m/v.Tankis reikalingas apskaiciuojant sandeliu

talpa,transporta,gamybos nasuma.Birioms medziagoms yra nustatomas piltinis

tankis ξp=m/Vp.Akytumas-tai poru ir tustumu turio santykis,su visu

medziagos turiu.Jis parodo kuria medziagos dali uzima poros ir tustumos

A=((V-Va)/V)*100% A=(1- ξt/ξ)*100%.Nuo medziagos akytumo priklauso:

1.Laidumas silumai,garsui.2. Medziagu imirkis. Poros gali buti uzdaros ir

atviros; apvalios ir netaisyklingos formos. Susiekiancios sudaro

kapiliarus. Tustumingumas-birios medziagos tustumu,esanciu tarp

grudeliu,turio ir viso turio santykis T=(1-ξp/ξt)*100% Svyruoja 20-50% Jis

priklauso nuo granulometrines sudeties, dregnumas,daleliu formos ir

medziagos busenos.

5.Savybes,apibudinancios fizikinius poveikius medziagoms Masiu kaita-vyksta

arba pacioje medziagoje arba tarp medziagos ir aplinkos(drekimas ir

dziuvimas) Del greitos masiu kaitos atsiranda turines deformacijos

gradientai. Del silumokaitos medziagos isyla, ikaista, issilydo, uzsidega,

susala.Keiciantis temp prasideda medziagu turines deformacijos arba net

pasikeicia ju struktura.

6.Savybes,apibudinancios H2O poveiki medziagos Statybinese medziagose masiu

kaita dazniausiai yyra susijusi su vandens kaita pacioje medziagoje arba

tarp medziagos ir aplinkos.Vanduo gali but-laisvas,chemiskai suristas ir

fiziskai suristas. Laisvas-kapiliaruose ir porose.Fiziskai suristas-

sugertas medziagos pavirsiuje, smulkiose kapiliaruose arba patekes

difuzijos budu.Chemiskai suristas-medziagos kristaluose ir

hidratuose.Imirkis-tai savybe sugerti skysti ir ji islaikyti.Nusakomas

igertu vandens kiekiu medziagos turyje arba maseje.Jis priklauso nuo

medziagos strukturos. Atvirapore medziaga sugers daug daugiau vandens nei

uzdarapore.Pvz.Granitas vandens igeria iki 0.7%,durpiu plokstes iki

200%,keramines plytos iki 20%.Stiklas ir plastmase vandens

nesugeria.Dregnumas-dalinis imirkis.Priklauso nuo santykines dregmes,

temperaturos,slegio,vidinio pavirsiaus.Higroskopiskumas-medziagu savybe

absorbuoti is oro dregme.Kapiliarumas-veikiami kapiliariniu

jegu,kapiliarais migruoja skysciai. Kapiliaru spindulys─10-20μm.Hidofilines

medziagos-greitai drekstancios,hidrofobines-blogai drekstancios

(metalas).Brinkimas ir traukimasis-tai yra turio didejimas,kai is aplinkos

igeriamas vanduo ir jo mazejimas,kai vanduo atiduodamas aplinkai.Dziuvimas-

medziagos savybe atiduoti dregme aplinkai.Atsparumas vandeniui-medziagu

savybe neprarasti stiprumo imirkus.Laidumas vandeniui-medziagu savybe

praleisti vandeni, esant tam tikram slegiu skirtumui.Tankios

nepraleidziancios vandens vandens medziagos vad hidroizoliacinemis.

7.Savybes,apibudinancios silumos poveiki medziagoms Silumine talpa-

medziagos savybe kaitinant kaupti siluma,ausinant ja atiduoti.Silumos

laidumas-tai labiau isilusios kuno dalies silumos perdavimas maziau

isilusiai.Atsparumas kaitrai-medziagos savybe neirti,nedegti ir nesilydyti

aukstoje temperaturoje.Atsparumas salciui-imirkytos medziagos savybe

atlaikyti uzsaldymo ir atsildymo ciklu,beveik nepablogejant techninems

savybems.Temperaturines medziagu deformacijos-tai pletimasis sildant ir

traukimasis saldant.Sios deformacijos apibudinamos ilgejimo koeficientu al

arba turio pletimosi koeficientu av(oC-1) al=∆l/l∆t ir av=∆V/V∆t.

8.Savybes,apibudinancios kitus poveikius medziagoms Laidumas dujoms-tai

medziagu savybe praleisti dujas,esant tam tikram slegiu skirtumui.Laidumas

garsui-tai savybe praleisti girdimo daznio virpesius.Jis priklauso nuo

medziagos chemines sudeties, tankio,strukturos ir tamprumo

modulio.Elektrinis laidumas-medziagos savybe praleisti nuolatine elktros

srove,veikiant nusistovejusiam elektros laukui.Medziagu laidumas rentgeno

ir radioaktyviesiems spinduliams-tai savybe praleisti siuos spindulius.

9.Mechanines savybes Stiprumas yra medziagos savybe atlaikyti be pastebimu

irimo pozymiu del isoriniu poveikiu atsiradusius itempimus.Deformacija-tai

fizikinio kuno geometrines formos ar matmenu pasikeitimas del isorines

jegos,temp,dregmes ir kitu veiksniu.Valksnumas-medziagos savybe

deformuotis,kai ja ilga laika veikia pastovi apkrova.Kietumas yra medziagos

savybe priesintis,kad I ja neisiskverbtu kitas kietas kunas.Dilumas yra

medziagos savybe dilti,kai ja veikia trinties jegos.Devejimasis-medziagos

savybe devetis,kai ja veikia trinties jegos ir dinamine apkrova.

Abrazyviskumas-medziagos savybe dilinti kita medziaga.Plastiskumas-

medziagos savybe plastiskai deformuotis,t.y del veikiancios apkrovos

pakeisti savo forma,bet nesutrukineti.Trapumas-medziagos savybe suirti

plastiskai nesideformuojant. Atsparumas smugiams yra savybe preisintis

dinaminei-smuginei apkrovai.Nuovargiu vad reiskinys,kai medziaga,kurioje

nemetyti itrukimu ir deformaciju,staiga suyra nuo ciklines apkrovos.

10.Fizikines chemines savybes Dispersiskumas-kietos arba skystos medziagos

smulkumo laipsnis.Klampumas-medziagos savybe priesintis tekejimui.

Priklauso nuo temp ir slegio.Tekejimas-1sluoksnio slinkimas kitu

sluoksniu.Takumas-atvirkscia savybe klampumui.Risimasis-tai risamuju medz

kietejimas tam tikromis salygomis.Jo greitis apibudinamas risimosi pradzia

ir pabaiga.Skavarbumas-budinga savybe tiem skysciam,kuriais imirkomos kitos

medziagos.Sluoksniavimasis-daleliu issidestymas sluoksniais,pagal tanki ir

stambuma (dazai).Susokimas-budinga smiltelinems medziagoms.Del sorbcines

dregmes.mechanines apkrovos,savaimines difuzijos milteliai susoka I

gumulelius,kuriuos po to labai sunku suardyti.Tirpumas-Medz savybe tirpti

tam tikroje terpeje.Cheminis aktyvumas-Priklauso nuo chemines sudeties,nuo

medz dispersiskumo ir nuo aplinkos.

11.Technologines savybes Formavimasis-medz savybe ne tik igauti,bet ir

islaikyti jai suteikta forma.Risiklio sanaudos-isreiskaimos risiklio

kiekiu,kurio reikia,kad butu gauta nurodytos konsistencijos

pasta.dengiamumas–savybė padengti paviršių nepermatomu sluoksniu (būdinga

dažams).Sujungiamumas-kojos susukamos varztais,sukalamos. Transportabilumas-

medz dirbiniu ir konstrukciju patogumas transportuoti.

12.Eksplotacines savybes senėjimas–medžiagų struktūros kitimas ir savybių

blogėjimas dėl pačiose medžiagose vykstančių procesų.ilgaamžiškumas–tai

ilgiausias laikotarpis,per

kurį medžiaga,veikiama apkrovų ir klimatiniu

sąlygų,nepraranda eksploatacinių savybių.

13.Gamtinio akmens medziagos.Uolienos–gamtiniai kūnai,sudarantys žemės

plutą.Tos,kurios sudarytos iš daugelio mineralų-vad polimerinemis,jei is 1o-

monomineralinemis.Mineralai–tam tikros cheminės sudėties ir struktūros

gamtiniai kūnai.Mineralu grupes-1.grynuoliai-deimantas,grafitas.2.sulfidai-

rudiniai mineralai-piritas FeS2.≈200 mineralu grupej.3. halogenidai-

fluoritas CaF2. 4.oksidai- ≈200 oksidu&hidroksidu.Kvarcas SiO2.5.

karbonatai-≈80 rusiu mineralu . Kalcitas-CaCO3, magnezitas-MgCO3, dolomitas-

CaMg(CO3)2.6.Sulfatai-gipsas CaSO4*2H2O(gamtinis) CaSO4*0.5H2O stat

anhidritas, CaSO4.7.Silikatai-≈800rusiu.

14.Magmines uolienos jos yra seniausios,todel daznai vad pirminemis.Pagal

susidarymo salygas jos skirstomos I 2grupes:inruzines(gelmines) ir

efuzines(issiliejusias).Gelmines susidare kristalizuojantis magmai giliuose

sluoksniuose.Kristalai ir kristalu grupes yra susimaise ir susijunge

stipriais kristaliniais rysiais.Gniuzdomi bandiniai suyra per

kristalus.Uolienos yra kietos,tankios ir

stiprios.Granitas,sianitas.Naudojamos isores apdailai,o nuolauzu daroma

skalda. Issiliejusios-susidariusios is tu paciu mineralu,kaip ir

gelmines,tik kitomis salygomis.Susidare arti zemes pavirsiaus,del to ju

struktura smulkiakristale. Porfyras,andezitas,trachitas,bazaltas.

15.Nuosedines uolienos susidare is augalu ir gyvuju organizmu

liekanu.Klintys-susidare is kriauklainiu ir koralu-CaCO3.Mergeliai-is

klinciu ir molio misinio.Naudojami hidraulinems kalkems ir cementui

gamint.Kreida-is silpani sucementuotu zoogeniniu liekanu.Gaminamos

kalkes,gaunami balti dazu pigmentai,glaistu uzpildai.Diatomitai-is

dumbliu.Trepelis-is smulkiu opalo grudeliu ir molio priemaisu.Opoka-

susidare persikristalizuojant diatomitams ir trepeliams.Durpes-fitogenine

uoliena.Is augalu liekanu,molio ir smelio priemaisu.Sausos perdirbtos

naudojamos kaip termoizoliacine medziaga,igeria 300% vandens.

16.Metamorfines uolienos -susidariusios is magminiu ir nuosediniu,veikiant

slegiui ir temp.Gneisai-susidare is granitu ir kt masyviu uolienu.Naudojami

apdailai,skaldai,grindiniams.Molio skalunai-susidare is molio,veikiamo

aukstos temp ir slegio.Stipri,H2O neimirkstanti uoliena. Marmurai-susidare

is klinciu ir dolomito.Kristalai dideli,suauge be cementuojancios

medziagos.Lengvai pjaunami,slifuojami ir poliruojami.Naudojami vidaus

apdailai. Kvarcitai-susidare is kvarciniu smeliu ir smiltainiu.Labai

stiprus,naudojami ten kur veikia dideles koncentruotos jegos.Stipris

gniuzdant 400MPa.

17.Statybiniu medziagu gamyba is uolienu Skalda-netaisyklingos formos

skaidyti 5-150mm skersmens akmens gabalai,gaunami is kietu ir vidutinio

kietumo uolienu.Skaldos stiprumas nustatomas pagal uolienos stipri

gniuzdant.Naudojama kelio tiesimo ir betonavimo darbams.

Sprogdinimas→Pirminis trupinimas→Antrinis trupinimas→Pirminis

sijojimas→Tretinis trupinimas→Sijojimas ir plovimas→Suskirstymas I

frakcijas→Skalda

18.Statyboje naudojama mediena.Vasaros pab ir rudeni gaminasi velyvoji

mediena,is storesniu ir tamsesniu lasteliu. Pavasari-ankstyvoji,sviesi

mediena.Ankstyvoji ir velyvoji sudaro metines rieves. Medienos stipris

priklauso nuo velyvosios medienos stiprumo.Branduolys yra kieciausia

medienos dalis.Ji sudaryta is sumedejusiu lasteliu.Serdis minksciausia

dalis,greitai puva.

Spygliuociai: pusis-mediena lengva,stipri,lengvai apdirbama.Egle-mediena

gelsvo atspalvio.lengva,minksta ir sakota,del to sunkiai apdirbama.Gaminam

sijas,statramscius, celiulioze,popieriu.Maumedis-

sunkesnis,stipresnis,kietesnis nei pusis,atsparus puvimui. Lapuociai:

Azuolo mediena-stipri,kieta,atspari puvimui.Uosio-sviesesne,tinka baldams.

Berzo- lengvai apdirbama, neatpari puvimui, letai dziusta,dziudama

pleiseja. Juodalksnis- dar neatsparesnis puvimui nei berzas. Drebules

-minksta, gerai skyla, neatspari puvimui, gamina degtukus .Bukas,

riesutmedis, raudonmedis, polisandras.

19.Medienos savybes.Fizikines Dregnumas-H2O medienoje yra 3jopos formos-

laisvoji, higroskopine dregme ir chemiskai suristas.Laisvoji-tarp

lasteliu,higroskopine-lasteliu sienelese,chemiskai suristas-lasteliu

junginiuose.Ka tik nukirstam medy virs 35% dregmes.Dziovinant pirma

pasisalina laisvoji,o po to higroskopine.Pagal dregme mediena skirstoma:

imirkusi iki 1100%,dregna virs 35%,orasause 15-20% ir kambario sausumo 8-

13%.Higroskopiskumas-tai savybe sugerti dregme is aplinkos.Priklauso nuo

aplinkos temp ir santykines dregmes.Susitraukimas ir brinkimas-

susitraukimas visomis kryptimis yra skirtingas.Maziausias linijinis

susitraukimas,isilgai pluostu 0.3% Tangentine kryptimi-7-12%,radialiaja-3-

6%.Nevienodas linijinis susitraukimas yra trukumas.Laidumas H2O-priklauso

nuo pjuvio,pro kuri sunkiasi H2O,nuo medzio rusies, jo amziaus.Laidumas H2O

isilagi pluostu yra didesnis nei radialiaja ar tangentine kryptimi

Tankis-priklauso nuo poringumo ir medienos dregnhmo.Yra nurodoma kokiam

dregniui esant jis nustatytas.Jei jis nustatytas esant kitam dregnumui yra

perskaiciuojamas I 125%.Egles&pusies-460kg/m3,azuolo 610-750 kg/m3.Medienos

savitasis tankis 1540 kg/m3.Silumos laidumas-priklauso nuo dregnumo, temp,

medzio rusies, pluosto kkrypties, kuria perduodama siluma.Skersai pluostu

0.1-0.21w/m*k.Siluminis pletimasis-pletimasis isilgai pluostu daug mazesnis

negu plieno ar betono,todel medinese k-jose nereikia dayti kompensaciniu

siuliu.Laidumas garsui-mediena gerai ji praleidzia. Geriausiai jis sklinda

isilgai pluostu ir yra 5000m/s.Tangentine kryptimi 850m/s. Atsparumas

agresyviems skysciams ir H2O.Rugscioje aplinkoje PH≤2,mediena pradeda

irti.Mediena maziau atspari drusku prisotintam H2O,neatspari H2O,kurio

didelis biologinis agresyvumas.Mechanines Stiprumas-Stipriausia 70-

100m.Ziema kirsta mediena stipresne,nei kirsta vasara.Gautas stipris

perskaiciuojamas I 12% medienos dregnuma.Gniuzdoma radialiaja ir tangentine

kryptimi.Apkrova didinama palaipsniui,tol kol sutrinka tiesine

prikalusomybe,tarp apkrovos dydzio ir deformacijos

Stipris lenkiant-mediena pakankamai atspari statiniam lenkimui,todel tinka

sijosm,gegnems,paklotams.Pusiems stipris lenkiant 79Mpa,azuolo

93Mpa.Stipris tempiant-mediena gali buti tempiama skersai ir isilagai

sluoksniu,tempiama tol, kol suyra. Tempiant isilgai pluostu 115 Mpa,

skersai sudaro 5% nuo isilagai (spygliuociuose).Lapuociuose iki 20%.Stipris

skeliant 6.5Mpa.Kietumas-tankesne mediena yra kietesne.Nustaoma spaudziant

metalini rutuliuka I pavirsiu.Apie kietuma sprendziama is ispaudo gylio ir

skersmens.Klevas,azuolas,uosis,berzas,pusis,egle-nuo kieciausio iki

minksciausio.

20.Medienos defektai ir puviniai Defektais vad jos sandaros trukumai ir

pazeidimai.Geros kokybes medziokamienas yra tiesus,cilindro formos. Mediena

sudaryta is tiesiu,lygiagreciu su asimi metiniu sluoksniu.Defektai-dviguba

serdis,sluoksniu ivijimas,kamieno kreivumas,kamieno sanbegis,metiniu rieviu

issikraipymas ir sakotumas.Jis gali but 3rusiu-normalios(prasideda balanos

sluoksnyje) gali eiti iki serdies arba nesuaugusios su mediena.Puviniai-

medienos irimas prasideda del grybu veiklos.Jie celiulioze pavercia

gliukoze.Kad neatsirastu grybu mediena apdorojama antiseptinemis

medziagomis.K-jos turi gerai vedintis. Kinivarpos palieka kimgrauzas

(skyles).

21.Medienos paruosimas susideda ismedziu kirtimo,saku genejimo,zieves

lupimo, dziovinimo ir pjautines medziagos paruosimo .Mediena dziovinama

naturaliai, kamerose, elektra ir karstuose skysciuose.Naturaliai dziovinama

gerai vedinamose patalpose, stoginese,isdziusta per 60d.Kamerose

reguliuojam tetmp ir oro ddregnis.

22.Medzio dirbiniai-tai detales ie dirbini,gaminami medzio apdirbimo

kombinatuose.Industrines detales-gaminami is ruosiniu,jie yra supjaustomi

paliekant uzlaida dziuvimui ir nulyginimui,t.y.nupjauname didesniu

matmenu.Lentos:Obliuotos lentos,t.y.pjautos lentos,apdroztos is 1os ar

abieju pusiuIlaidiniu lentu 1oje lentoje yra ilaida,o kitoje issikisusi

ketera.Is lentu yra gaunami profiliniai

dirbiniai,dailylentes,grindjuostes,apvadai ir porankiai.Apvadai naudojami

aplink duris,parketas gaminamas is kietuju medziu. Staliu dirbiniai-duru ir

langu komplektai.Statybine fanera-t.y klijuojami lukstai, 2gretimi lukstai

turi preisinga plausu krypti,lukstu sk neporinis.Dideliu matmenu klijuotos

k-jos.Klijavimas-tobulausias medzio jungimo budas.

23.Medienos ilgaamziskumo padidinimas-tai atsparumo ugniai ir biologiniam

irimui padidinimas.K-jas reikia apsaugoti nuo dregmes,vedinti ir apdoroti

antiseptikais.Padidinti medienos atsparuma ugniai naudojami antipirinai.

24.Statybines keramikos zaliavos.Keramikos gamyboje naudojamos 2rusiu

zaliavos-t.y plastiskos ir neplastiskos. Plastiskos-ivairiu rusiu

moliai.Neplastiskos-liesikliai,fliusai,dazancios medziagos,

plastikliai.Moliams liesinti yra naudojamas smelis,susmulkintas gamybos

niekalas (brokas),pjuvenos. Fliusai padeda susidaryti lydalui zemesnese

temperaturose. Jais gali buti lauko spatai,dolomitas,maltas stiklo

lauzas,magnezitas.Molio mineralai-tai smulkiadispersiniai molio aliuminio

silikatai,kurie sumaisyti su H2O tampa plastiski. Gaminant keraminius

dirbinius molio mineralai atlieka 2f-jas: suteikia masei plastiskumo,kuris

priklauso nuo to kiek molyje yra molingosios frakcijos.Bemolingoji frakcija

daleles <0.005mm.Moliai sukepa,todel sutankeja ir igauna akmens stipruma.

Yra zinoma ~ 40 molio mineralu. Yra 3 grupes -kaolinito, montmorilonito ir

hidrozerucio.

25.Formavimo mases ir formavimas 1. Pussauses 8-12%, sausos 4-

8%2.Plastiskos 15-25% 3.Slikeriai 35-55%.Suformuotose keraminiuose

pusgaminiuose yra dregmes.Pries degant sia dregme butina pasalinti.

26.Dziovimas ir degimas.Dziovinimo procesas turi uztikrinti pakankama

pusgaminiu stipruma.Dziovinimo metu turi baigtis turio pokyciai,susije su

dregmes pasalinimu, dziovinant neturi atsirasti defektu.Degimas yra

paskutine,svarbiausia ir sudetingiausia technologine operacija.Isdegti

gaminiai tampa tvirti,igauna metalini skambesi,nebrinksta H2O.

27.Keraminiai gaminiai Keraminiu ggaminiu klasifikacija pagal paskirti ir

gamybos buda.1.Statybine keramika a)muro gaminiai: plytos

(pilnavidures,tustymetos). Apdailos plytos atlieka ne tik konstrukcine, bet

ir dekoracine f-ja. Naudojamos pastatu apdailai. Gali but naturalios

spalvos, glazuruotos, dvisluoksnes.b) stogu gaminiai: cerpes-S

formos,Marselio cerpes,Bebro uodega,kraigines cerpes.Jos nelaidzios

H2O,gali but glazuruotos.c)fasadiniai gaminiai: fasadines plyteles,karnizu

ir palangiu detales.d)gaminiai vidaus sienu apdailai: plyteles.Pagal

pavirsiu jos skirstomos I plokscias ir reljefines,pagal glazuros atmaina I

padengtas permatomis,nepermatomomis,

blizganciomis,matinemisglazuromis,vienspalves,dekoruotas piesiniais.Pagal

forma I kvadratines,staciakampes,fasonines.Pgal briaunas-su lygiomis arba

suapvalintomis briaunomis.e) grindu ir saligatviu gaminiai: grindu

plyteles, klinkerio gaminiai. Jie igeria iki 6% H2O. f) Perdengimo gaminiai-

paneles,sijos,blokai.g)Pozeminiu komunikaciju gaminiai-tai drenazo ir

kanalizacijos vamzdziai.Drenazo-naudojami dregnu vietu sausinimui.h) siluma

izoliuojancios medziagos-keramzitas, poreti blokai. i) Betono uzpildai-

keramzitas ir agloporitas. Keramzitas-tai dirbtine poringa medziaga,kurioje

vyrauja uzdaros poros.Jo granules lengvos,akytos,apvalios formos, pavirsius

labai gerai sukepes.Agloporito poringumas atviras.2.Sukepusi keramika-

klinkeris,rugstims atsparios keramines medziagos,grindu plyteles.3.Ugniai

atsparios medziagos. 4. Dailioji keramika -santechnikos gaminiai,

indai,dekoratyviniai dirbiniai, fajansas ir porcelianas.

28.Statybinis gipsas Jis gaminamas is gamtinio gipso, ji dalinai

dehidratavus CaSO4*2H2O→βCaSO4*0.5H2O+1.5H2O. Pagr gamybos operacijos-

zaliavos trupinimas, dehidratacija, gauto produkto malimas. Laikomas

maiseliuose, tik sausose patalpose. Statybinio gipso milteliai sumaisyti su

H2O sudaro plastiska tesla,kuri per kelias min jungiasi ir kieteja.Kieteja

isgaruojant H2O.Sukietejusio gipso stipris priklauso nuo milteliu sumalimo

smulkumo,sumaisyto sunaudoto H2O kiekio ir aplinkos dregnio.Kuo daugiau

sunaudojama H2O,tuo gipso akmuo buna kietesnis ir mazesnio stiprio.Pridejus

jungimosi lietikliu galima sumazinti H2O kieki gipso maseje.Kietedamas

gipsas pleciasi iki 1%,del to geriau uzpildo formas.Gaminiu pavirsius

lygus,tankis nedidelis,jie mazai laidus silumai.Pagr gipso trukumas-mazas

atsparumas

dregmei.Naudojamas sauso tinko lakstams ir sausiems tinko

misiniams.Tokius misinius geriausia naudot vidaus darbam.Pridejus cemento

ir mineraliniu priedu,gaunama atsparesne H2O medziaga.Aukstavertis gipsas ₤-

CaSO4*0.5H2O savo savybemis skiriasi tuo,kad yra atsparesnis gniuzdymui nei

statybinis gipsas.Naudojamas tais paciais tikslais

29.Skystasis stiklas Tai gelsvos spalvos orine risamoji medziaga.Gaunama

islydzius kvarcini smeli ir kalcinuota soda arba potasa.Skysto stiklo

tankis 1.3-1.5g/cm3.Jame yra 50-70% H2O. Kieteja letai dziudamas.Galima

skiesti H2O.Naudojamas priesgaisriniams silikatiniams dazams,rugstims

atspariems skiediniams ir betonams,taip pat smeliniams gruntams

sutankinti.Nenaudojamas k-joms,kurias ilagi veikia H2O,sarmai,fosforo ir

fluoro vandenilio rugstys.

30.Kalkes Zaliava karbonatines uolienos,ju pagr sudedamoji dalis kalcio

karbonatas.Jo buna klintyse,kreidoje,mergeliuose,dolomituose,marmure.Kalkes

gaminamos degant zaliavas aukstoje temp 1100-1300oC.Degimo metu kalcio

karbonatas ir magnio karbonatas skyla I kalcio ir magnio oksidus,issiskiria

anglies dvideginis.Suminis kalcio ir magnio oksidu kiekis % degtose kalkese

vad kalkiu aktyvumu.Yra gaunamos 3rusiu kalkes: Minkstai degtos-aktyvumas

virs 80%,gesinimosi laikas 2-3min,gesinimosi temp 85-90oC. Naudojamos

kalkiniams skiediniams ir silikatinems plytoms gaminti.Vidutiniskai degtos-

gesinimosi laikas 3-8min,temp 85-90oC.Naudojamos silikatinems plytoms,akyto

betono blokeliams.Kietai degtos-naudojamos metalurgijoje.Kalkiu gesinimosi

trukme-tai laikas nuo kalkiu milteliu uzmaisymo H2O iki to momento,kai temp

maksimaliai padideja.Kalkes skirstomos I orines ir hidraulines.Pagal

granulometrine sudeti skirstomos I gabalines ir maltas.Pagal magnio oksido

kieki skiriamos I 3grupes: 1.kalcitines,kai Mg <5% 2.magnezines 5-20%

3.dolomitines>20%.Pagal degtos medziagos apdorojima H2O: I gesintas ir

negesintas.Gesintu kalkiu skiediniai jungiasi per kelias paras,o negesintu

per 20-30min.Jei sunaudojam nedaug H2O gaunam miltelius,jei daugiau kalkiu

tesla,o dar gaugiau kalkiu piena arba kalkiu H2O.Gesintu kalkiu pagr

sudedamoji dalis kalcio hidroksidas Ca(OH)2.Budinga kalkiu savybe

plastiskumas.Labai smulkios kalcio hidroksido daleles pavirsiuje sugeria

daug H2O,del to uzpildo grudelius padengia plevele,kuri sumazina ju

trinti.Del kalkiu plastiskumo kalkiu skiediniai lengvai ir tolygiai,plonu

sluoksniu pasklinda ant pavirsiu ir gerai su jais sukinba.Kuo kalkes

aktyvesnes,geriau uzgesintos,smulkesnes ju daleles,tuo jos

plastiskesnes.Dziudama ir kietedama klakiu tesla traukiasi ir trukineja,del

to gryna statyboje nenaudojama,I tesla yra dedama uzpildo-smelio.Kuo kalkes

plastiskesnes,tuo daugiau smelio reikia.Nepasigesinusiu daleliu kiekis yra

ribojamas satndartais.Pagamintu bandiniu stipris gniuzdant po 28paru 2-

3Mpa.Stipresni yra tie gaminiai,kurie yra kietinami autoklavuose. Stipri

didina cemento arba gipso priedas.Daugiausia kalkes naudojamos silikatinems

plytoms,blokams,akyto silikato blokeliams ir dazymo darbams.

31.Portlancementis. Portlandcemenciu vad hidrauline risamoji

medziaga,kurios sudetyje vyrauja kalcio silikatai.Cementas gaunamas sumalus

klinkeri ir tam tukra kieki gipso.Klinkeriui gaminti naudojamos gamtines

kalcitines uolienos ir molis.Jos degamos tol,kol issilydo ir igauna

klinkerio pavidala,temp≈1450oC.Svarbiausi cemento gamybos procesai: ikrovos

paruosimas,jos degimas ir gauto klinkerio malimas su priedais.Nedidelis

kiekis gipso reguliuoja cemento risimosi laika.Klinkeryje buna CaO 36-

66%,SiO2 21-24 Al2O3 4-8% Fe2O3 2-4%.Pagr klinkerio oksidai degimo metu

sudaro tam tikrus junginius: 1.Alitas 3CaO*SiO2(3CS) 2.Belitas

2CaO*SiO2(2CS) 3.Trikalcio liminatas 3CaO* Al2O3(3CA)

4.Tetrakalcioaliumoferitas 4CaO* Al2O3* Fe2O3(4CAF).Cementas zalsvai pilkos

spalvos milteliai.Pagr jo savybe-sukietejusio cemento akmens stipris

gniuzdant, kuris ivertinamas cemento klase.Stipris gniuzdant nustatomas po

28paru.Cementas kieteja ilgai,taciau jo stipris smarkiai dideja tik

pradiniu momentu,o veliau stiprio didejimas suleteja.Po 3paru cementas

igaus 40-605 stiprio.Cemento tankis 3.05-3.15g/cm3.Cementas pradeda jungtis

ne anksciau kaip po 45min,baigia ne veliau kaip po 12h.Kietedamas ore

cementas traukiasi.Siekiant isvengti susitraukimo deformaciju,reikia

sudaryti dregna aplinka.Kietejant cementui issiskiria siluma,del to

pagreiteja jo kietejimas.Kietejimui labai svarbi aplinkos temp.Kylant temp

kieteja greiciau,mazejant kieteja leciau.Esant neigiamai ir 0oC temp

cementas nekieteja.Ziema I cementa dedama kietejima spartinanciu priedu.

32.Cemento rusys 1.Greitai kietejantis-gaunamas dedant 5% kietejimo greiti

reguliuojanciu priedu.Gaminamas 2pagr klasiu 42.5 ir 52.5; 3paras kitejes

pasiekia ne mazesni kaip 50% klases stipri.Naudojamas betonams ir sausiems

misiniams,kurie turi greiciau sukieteti.2.Hidrofobinis-cementas su H2O

nepraleidzianciais priedais.3.Baltasis 4.Sulfatams atsparus-is pradziu

kieteja leciau ir isskiria maziau silumos.Naudojamas k-joms,kurias veikia

drusku prisotintas H2O. 5.Putsolaninis-cemento klinkerio ir gamtiniu priedu

misinys.6.Slakinis-gaunamas sumalus cemento klinkeri ir granuliuotus

aukstakrosniu slakus.7.Aliuminatinis-greitai kietejanti medziaga,isskiria

daug silumos,tinka darbams ziema,is jo gaminamas karsciui atsparus

betonas.Tip pat pletrusis ir nesitraukiantys cementai.Pletrusis-kompozitine

medziaga,kurios turis kietejant H2O dideja,o kietejant ore nesikeicia.

33.Uzpildu paskirtis Uzpildai-gamtines ir dirbtines medziagos,tam tikros

granulometrines sudeties,kurie racionaliai parinkus misini su risanciaja

medziaga ir H2O sudaro betona.Uzpildai reikalingi: 1.Uzpildai uzima betone

80% turio.2.kietedamas cementinis akmuo traukiasi,jo susitraukimas siekia

2mm/m.Del traukimosi netolygumo atsiranda vidiniai itempimai ir

itrukiai.Smulkios itrukos plika akimi nematomos,taciau jos stipriai mazina

cementinio akmens stipri ir ilgaamziskuma.Uzpildai betone sudaro kieta

karkasa,kuris perima traukimosi itempimus ir sumazina betono susitraukima

10kartu,lyginant su cementinioakmens susitraukimu 0.2mm/m.3.Kietas skeletas

is didelio stiprio uzpildu didina betono stipri ir jo tamprumo moduli(t.y

sumazina k-jos deformacijas,veikiant apkrovimui) sumazina

valksnuma(t.y.plastines,negriztamas betono deformacijas,veikiant

ilgalaikems apkrovoms.4.Lengvi poreti uzpildai-sumazina betono tanki ir jo

silumini laidi.5.Specialus-ypatingai sunkus uzpildai leidzia panaudoti

betonus,kaip skyda AE-elektrinese.

34.Uzpildu rusys uzpildai skirstomi pagal kilme,grudeliu dydi,tanki,forma

ir paskirti. Pagal kilme – tt.y.gamtiniai (smelis ,zvirgzdas ,zvyras ) ,

pramones atliekos (aukstakrosniu slakai ,keraminiu plytu lauzas).Taip pat

gali buti dirbtiniai uzpildai(keramzitas,agloporitas).Pagal tanki – tankus,

kuriu ζ didesnis nei 2g/cm3; Poreti arba lengvi, kurie skiriami I 2 grupes:

a. neorganiniai -keramzitas, agloporitas, perlitas,pemza.b.organiniai-

medzio perdirbimo pramones atliekos(medienos trupiniai,drozles),zemes ukio

pramones atliekos(siaudai,spaliai,linu seklos),gumos atliekos arba plastiku

atliekos.Pagal grudeliu dydi-smulkus uzpildai,kuriu dydis<5mm ir stambus

>5mm; pagal grudeliu forma-turintys kampuota,netaisyklinga forma ir

turintys ovalia forma.Pagal paskirti-

sunkiajam,lengvajam,smulkiagrudziam,specialiajam betonui.

35.Uzpildu savybes uzpildu piltinis tankis-tai jo mases santykis su visu

turiu,iskaitant poringa erdve tarp uzpildo grudeliu m/v.Uzpildu daleliu

tankis-tai daleliu mases ir uzimamo turio santykis

ζ=m1(sausa)/m2(prisotinta H2O sveriant ore)-m3(prisotinta H2O sveriant

H2O)*ζv.Uzpildu savitasis tankis-t.y mases ir turio santykis,imant

absoliutuji turi ζsav=m/Va.Uzpildu tustumingumas-tai % isreikstas santykis

tustumu turio tarp daleliu su visu turiu.T=(1-ζpilt/ζ)*100% dazniausiai 20-

30%.Uzpildu grudeliu poringumas-santykis tarp visu poru turio uzpilde,su

uzpildo turiu.P=(1-ζ/ζsav)*100%.kiek poru tustumu turi pacios

daleles.Uzpildu dregnis ir H2O imirkis-grudeliu poringumas pagr

charakteristika,nuo kurios priklauso ju dregnis ir vandens imirkis

W=m(slapio)-m(sauso)/m3*100% Uzpildo grudeliu forma ir ju

issidestymas,piltinis tankis,tustumingumas ir kt charakteristikos priklauso

nuo uzpildo grudeliu formos.Daleliu formos koeficientas

k=Ddidz/Dmaz.Uzpildu lyginamasis pavirsius-tai uzpildo grudeliu pavirsiaus

ploto santykis su jo mase. s=S/m(cm2/g). Priklauso nuo grudeliu formos ir

ju stambumo.

36.Uzpildu itaka betono misinio savybems Projektuojant betono misinio

sudeti yra uzsiduodamas betono stipris ir betono konsistencija,naudojant

minimalu kieki cemento.Tankios strukturos betonams,minimalus cemento kiekis

gaunamas maksimaliai uzpildzius turi uzpildais.

Vmis=Vst.uzp*Vsm.tus/100%.Jei zvirgzdo tustumingumas 32%,smelio 27%,tai

misinio 8.6%.Taciau siuo atveju daroma prielaida,kad visos tustumos

stambiame uzpilde bbus uzpildytos smulkiu uzpildu.Praktikoje taip nera,nes

stambiu uzpildu kontakto zonoje ertmes tokios mazos,kad aplink kontakto

zona susidaro tustumos,I kurias nepatenka smulkios daleles,reiskia stambaus

uzpildo daleles bus praskirtos ir misinio tustumingumas padides.Praktikoje

pagal reikalinga betono misinio slankuma arba standuma smelio turis yra

siek tiek padidinamas,ivedant daleliu praskirimo koeficienta. Nuo uzpildu

misinio tustumingumo priklauso cementines teslos iseiga.Kuo maziau stambaus

uzpildo misinyje,tuo didesnis tustumingumas ir didesne cementines teslos

iseiga.Jei nenaudojam stambaus uzpildo,smelio betone,jo tustumingumas 27%

tai 2.5karto daugiau nei naudojant stambu uzpilda.Sumazinti cemento

sanaudas stengiamasi naudojant stambu uzpilda,su kuo mazesniu

tustumingumu.Naudojam skirtingas frakcijas.Kuo daugiau frakciju sudaro

stambu uzpilda,tuo mazesnes cemento sanaudos,nes kiekvienas labai stambus

uzpildas uzima lygu sau turi betono misinyje.Del to betonuojant masyvias k-

jas yra dedami akmenys.Reikalujama,kad didziausias uzpildo skersmuo nebutu

didesnis nei ¾ atstumo tarp armaturos strypu gelzbetonyje arba ¼ maziausio

k-jos matmens sijose ir ½ plokstese.Cemento tesla naudojama ne tik

uzpildyti tarpus uzpilduose,bet ir apvilkti visus ju grudelius.Cemento

teslos iseiga tuo didesne,kuo didesnis uzpildu lyginamasis

pavirsius.Zvirgzdolp 1-5 cm2/g,vidutinio smelio 40-70 cm2/g,smulkaus smelio

cm2/g.Tustumingumas ir lyginamasis pavirsius priklauso ir nuo daleliu

formos.Esant tam paciam stambumui zvirgzdas sudarytas is ovaliu grudeliu,

susideda kompaktiskiau nei kampuotos formos.Jo tustumingumas ir lyginamasis

pavirsius yra mazesni.Uzpildai itakoja ne tik cemento teslos iseiga,bet ir

jos kokybe,nes sugeria is betono misinio dali H2O ir tuo paciu pakeicia V/C

santyki.Paprastu uzpildu H2O pareikalavimas apskaiciuojamas paprastai-kiek

reikes H2O ju suvilgymui.Poreti uzpildai atima H2O is betono misinio

palaipsniui

ir daugiau.Daugiausia H2O sugeria turintys atvira kapiliarini

poringuma.

37.Priedai betonui Betono misiniai turi buti stabilus

transportuojant,iskraunant jos is transporto,formuojant turi islykti

homogeniski ir stabilus.Formavimo metu turi gerai uzpildyti formas ir

tarpus tarp armaturos strypu.Tam uztikrinti gali buti naudojami

priedai.Plastifikatoriai smulkiu daleliu pavirsiuje sudaro apvalkalus,kurie

sumazina trinti tarp betono misinio daleliu,risamosios med-gos daleles

maziau sulimpa,t.p. suintensyveja kietejimo procesas. Jie didina betono

slankuma ir leidzia sutankinti betona min priemonemis.Mazina H2O

atsiskiryma,neleidzia issisluoksniuoti betonui transportavimo

metu.Kietejima greitinantys priedai keicia risimosi ir kietejimo

trukme.Jais spartinamas kietejimas ziemos metu.Kietejima lietinantys

priedai naudojami gipso bitumose.Priedia mikrouzpildai naudojami norint

geriau sutankinti didesniam toligumui pasiekti risamuju med-gu kiekiui

sumazinti.Putoksliai ir dujodariai naudojami poringumui padidinti. Aktyvus

minerliniai priedai padidina risamuju med-gu patvaruma agresivioje

aplinkoje

38.Betono struktura ir rusys.

Betonas tai cemento milteliu ir H2O misinys-cementine tesla yra maisoma su

biriomis med-mis.Dirbtinis akmuo-betonas yra sukietejes rysamosios med-

gos,uzpildu ir H2O misinys.Sukietejusio betono struktura yra

nevienalyte,nes cementinis akmuo ir uzpildai nera vienalyciai.Betone gali

buti isankstiniu mikroplysiu,atsirandanciu del nevienodu temperaturiniu ir

susitraukimo deformaciju gretimose betono zuonose.Kad ivyktu cemento

risimosi chemine reakcija H2O turi buti 0.15-0.2% nuo cemento mases.Per

didelis H2O kiekis misinyje nepageidaujamas,nes H2O garuojant is jau

sustingusios teslos ccementiniame akmenyje susidaro daugybe labia mazu poru

ir kapiliaru,kurios mazina betono stipruma.H2O kieki galima sumazinti

naudojant plastifikatorius. Statybiniai betonai rusiuojami

pagal:*paskirti(konstrukcinis termoizuolacinis, hidrotechninis,atsparus

ugniai,atsparus agresiviai aplinkai);*struktura(tankusis, stambiaporis,

akitasis,impregnuotasis);*tanki(ypatingai sunkus >2500kg/m3,sunkus 2200-

2500,lengvesnis 1800-2200,lengvasis 500-1800, ypatingai lengvas iki

500);*atsizvelgiant I rysamasiais med-gas (cementinis,silikatinis,

polimerbetonis, sudetinis);*naudojamu uzpildu rusiai(su tankiais uzpildais,

poringais arba specialiais); *kietejima salygas (naturaliai

kietejes,pasildytas atmosferiniame slegyje ir kaitintas autoclave).

39.Betono misinio paruosimas.Svarbiausias misinio paruosimo etapas yra

tiksliai suduozoti komponentus ir gerai juos permaisyti tam,kad gauti

homogeniska mase.Prikalusomai nuo uzpildu yra parenkamas ju dozavimo

budas.Sunkus uzpiladai dozuojami pagal mase,nes siu med-gu tankis yra

pastovus.Poreti uzpildai dozuojami pagal turi.Parenkant ismaisymo buda

svarbu atsizvelgti I uzpildu savybes.Gravitacinese betonmaisese komponentai

permaisomi daug kartu,paleidziant laisvai kristi.Toks budas gali buti

taikomas kai stambus uzpiladas sunkesnis nei cemento tesla.Jei uzpildas

lengvesnis,jis isplaukia I pavirsiu,tada reikia naudoti priverstynio

maisymo maisykle.

40.Betono misinio taransportavimas.Transportuojant betono misini svarbu

islaikyti jo homogeniskuma ir technologines savybes.Betono savybe

neissisluoksniuoti ir slaikyti klojinguma labiausiai priklauso nuo

naudojamo uzpildo. Issisluoksniavimas galimas tada, kai misinys pervezamas

dideliais atstumais arba paleidziamas kristi is didelio aukscio (nedaugiau

kaip 2 m.).Issisluoksniavymas vyksta kai sunkesni uzpildai nuseda ant

dugno,o jei naudojami lengvesni,jie isplaukia I pavirsiu.Labiausiai linke

issisluoksniuoti tankiausios sudeties misiniai,kuriems buvo panaudoti

skirtingu frakciju uzpildai.Smulkiausios daleles labia lengvai praeina pro

stambesniu daleliu tarpus.

41.Betono misinio klojimas ir tankinimas.Betono misinio klojingumas yra

geresnis,kai naudojamas zvirgzdas,o ne skalda,ir tankus,o ne poreti

uzpildai.Klojingumas blogeja,kai misinyje truksta arba per daug smelio.Taip

pat jam itakos turi grudeliu pavirsiaus struktura ir ju imirkis.Betono

misiniai is poretu uzpildu greitai praranda klojinguma,ir klojant

reikalauja vibroformavimo.Formavimo metu pasirenkami priklausomai nuo

uzpildu stambumo,ja granulometrines sudeties, H2O,cemento santykio.

Atliekant formavima misiniuose su stambiagrudziais uzpildais efektivi zemo

daznio vibracija (3000 svyravimu per 1min)su didele svyravimo amplitude 0.5-

0.7mm.Smulkiagrudems-auksto daznio vibracija (7000-1400sv/min) ssu amplitude

0.2-0.4mm.Centrifiguojant farma yra issukama (vamzdziu). Vibropresavimas

atliekamas su horizontalaus ir vertikalaus vibro plokste.Rankinis

formavimas.

42.Betono kietejimas. Kietejimo salygos ir intensivumas daznai priklauso

nuo uzpildu.Kietejant naturaliose salygose geriau kieteja betono misiniai

su poretais uzpildais,kurie turi prisunke savo porose H2O ir kietejimo metu

po truputi ji atiduoda cementiniam akmeniui.Kitus betono misinius reikia

saugoti nuo perdziuvimo.Pirmomis kietejimo dienomis paprastasis Portland

cementis isskyria 200kJ/kg silumos. Uzpildai issklaido isskyriama siluma,

sumazina temperaturinius pokycius ir deformacijas.

43.Gelzbetono esme.Statybines konstrukcijos ir ju elementai dazniausiai yra

gniuzdomi, lenkiami arba tempiami.Dideliu gniuzdymo irazu veikiamus

elementus tikslinga yra gaminti is betono.Betonai islaiko 80MPa ir

didesnius itempimus.Taciau jie islaiko labia nedidelius tempimo

itempimus,t.y. 1-5MPa.Visiskai isnaudoti betono stipri gniuzdomoje zonoje

galima tik sustiprinus betono tempiamaja zona,idejus I ja metalo,stiklo

pluosto, medzio arba kitokius strypus.Strypai perims visa tempimo jega ir

elementas dirbs tol,kol jie nutruks arba suirs gniuzdomos zonos

betonas.Panaudoti tame paciame elemente betono gniuzdymo itempimams,o

strypus tempimo itempimams atlaikyti ir yra gelzbetonio esme.Sita

kompleksine med-ga is betono ir metaliniu strypu vadinama gelzbetoniu.O

strypai vadinami armatura.Kietedamas betonas gerai sukimba su armatura ir

ja apsaugo nuo mechaniniu ir kitokiu pazeidimu.Gelzbetonines konstrukcijos

stiprios, standzios, patvarios,ilgaamzinos ir atsparios ugniui.Gaminamos is

vietiniu zaliavu,jas yra paprasta eksploatuoti,labia univerasli med-

ga.Pagrindinis trukumas-didele mase,taip pat laidzios silumai ir garsui.

Gelzbetoniniu konstrukciju tempiamos zonos betonas plysta,kai itempimai

sios zonos armaturoje buna 20-30MPa.Todel veikiant eksploatacinei apkravai

gelzbetoniniu konstrukciju tempiamos zonos betonas buna su plysiais.Jei

plysio plotis mazesnis uz leistinaji konstrukcija tinkama eksploatuoti,ir

atvirksciai. Konstrukcijoje eksploatuojamose agresiviose aplinkoje

armaturos korozija pirmiausia atsiranda plysiuose. Veikiant daugkartinei

apkrovai armatura plysiuose gali greitai nuvargti. Dirbtinai neleidziama

atsiverti plysiams yra apspaudziamos gelzbetonio zonos,kurios

eksploatacijos metu bus tempiamos. Tempiamai zonai apspausti armatura

isanksto itempiama.Gelzbetonis,kurio armatura isanksto itempiama,vadinama

itemptuoju gelzbetoniu.Elementai is jo labia atsparus pleisejimui,zymiai

stendesni ir patvaresni,nei paprasti gelzbetoniai.

44.Sunkusis betonas Tai tokie,kuriuose tustumos tarp stambiu ir smulkiu

uzpildu yra uzpildytos cementiniu akmeniu.Svarbiausia jo savybe-stipris

gniuzdant,kuris ivertinamas betono klese(B arbaC).C 12/15 stipris gniuzdant

15MPa kubus.Esant tikimybei 0.95,stipris gniuzdant (12MPa) cilindrus.Betono

stipriui itakos turi visu sudedamuju daliu kokybiniai rodikliai, sudietes

paribkimas,paruosimo tankinimo technologija ir kietejimo salygos. Betonas

kietedamas trakiasi,tai reiskia ivertinti apskaiciuojant konstrukcija.Tai

universali ir patvari med-ga,ilga laika gali islykti tinkama

eksploatuoti,kai veikia saltis,agresivi aplinka ir temperaturos pokyciai.

45.Lengvasis betonas.Lengvuoju betonu vadinamos visos betono

rusys,turincios tanki nuo 200-2000 kg/m3.Pagrindiniai reikalavimai taikomi

lengvajam betonui,tai uzduotas tankis,reikiamas stipris ir

ilgaamziskumas.Budingos savybes:mazas tankis ir silumos laidumas.Jie yra

skirstomi pagal:*paskirti:konstrukciniai,konstrukciniai-termoizoliaciniai,

termoizoliaciniai, pecialieji(chemiskai atsparus);*risanciaja med-ga:ja

gali buti cementa, kalkes,gipsas,polimeras arba kompozicijos;*uzpildu

tipa:keramzitbetonis,agloporitas, slakbetonis, perlitbetonis,

metbetonis,siauditas;*struktura:tankus,poreti.Lengvieji betonai gaminami is

tu paciu med-gu kaip irpaprastasis betonas,taciau skiriasi uzpildais,

naudojami porei uzpildai.Nuo ju pagrinde ir priklauso betono

savybes.Uzpildai yra skirstomi I organiniu ir neorganinius,kurie skiriami I

gamtinius, dirbtinius ir atlieku. Organiniai uzpilidai:pjuvenos,t.y.

pjovimo atliekos,daleliu dydis iki 10mm; drozles, t.y. apdorojimo,daleliu

dydis iki 40mm;medienos miltai,spaliai(lynu sieklos),siaudu ir nendriu

kapojai ir polistereninio putplascio trupiniai.Lengvasis betonas su

organiniais uzpidais pagal tanki skirstomi:I termoizoliacini(iki 500kg/m3)

ir termoizoliacini-konstrukcini(500-1400kg/m3).Naudojimas nezimesnis nei

32.5 klases cementas,I ji pridedama antipireno(mazai ddegus).

46.Akytiejibetonai: Duju betonas yra vieni is lengvuju. Didziaja ju turio

dali uzima uzdaros,tolygiai issidesciusios 0.5-2mm skersmens poros.Jie

klasifikuojami pagal akitosios strukturos susidarymo buda,pagal rysamosios

med-gos rusi,kietejimo buda ir paskirti. Pagal akytosios strukturos

susidarymo buda skiriami duju ir putu betonai.Duju betonas gaunamas

ispuciant skiedini dujomis,kurios susidaro pridejus I misini spesialu

priedu-dujodariu.Dazniausiai naudojamas dujodaris yra aliuminio

pudra,kurioje aktyvaus Al apie 90%.Jai reaguojant kalcio hidroksidui su Al

issiskiria vandenilis. 2Al+3Ca(OH)2+H2O→3Ca Al2O3 6H2O+3H2 Vandenilio dujos

is klampios misinip mases nepajegia issiskirti,todel ispucia nesukiejusi

betono minisui.Prie pradedant skitis vandeniliui misinis ispylamas I

forma,kad susidarytu geros kokybes akita struktura vandenilio issiskirimo

proceso pabaigoje betono misinys turi speti igauti tam tikra stipri.Jei

baigiantis skirtis dujos betonas bus nepakankamai stiprus,jis suslugs,jei

stipruma igis peranksti,gali supleiseti.Supylus I formas,vandenilis turi

pradeti skirstis po 5-10min,baigti po 30min.Kuo smulkesni Al milteliai,tuo

vienodesnes,mazesnes ir tolygiau issidesto poros betono misinyje,tuo

geresnis betono fizikines,mechanines savybes.

47.Putu betonas: putu betono akitoji struktura gaunama sumaisius risamosios

med-gos tesla su paruostomis putomis. Betono struktura priklauso nuo putu

kokybes.Putas sudaro oro burbuliukai,atskirti vienas nuo kito putoklio

vandeninio tirpalo plievelemis. Sumaisytos su betono misiniu putos kietas

deleles islaiko 2-3val. Tuo metu kietos misinio daleles skverbiasi I putu

pleveles,sukietejus risamajai med-gai susidaro standus akyto betono

skeletas.Putokslis-klyju konifolis.Sios mases gali buti kietinamos

autoclave arba gali kieteti ore.Autoklavinimo kietinimo metu susidaro

kalcio-silikato junginys (mCaO·nSiO2·pH2O).Akituju betonu risamaja med-ga

gali buti cementas,cemento ir kalkiu misinys,kalkes.Pagal kietejimo buda

skirstomi I autoklavinius,kietinamos normaliose salygose ir

šutintos.Pagal

paskirti skiriami I termoizoliacinius, termoizoliacinius -konstrukcinius ir

konstrukcinius..

48.Silikatbetonis.Silikatbetonis tai dirbtiniai akmenys,suformuoti is

hemogenisko smelio,kalkiu ir H2O misinio ir sukietinti hidroteriminemis

salygomis,nemazesniame kaip 0.8MPa slegyje.Jie gali buti

tankus,akyti,armuoti ir nearmuoti.Pagrindine ju dali sudaro uzpildai,t.y.

dazniausiai smelys 90-98%.Gaminiu kokybei itaka turi smelio garanulometrine

sudetis,grudeliu dydis,pavirsiaus pobudis ir priemaisos.Smelio grudeliai

turi buti ivairaus dydzio,nes misinyje turi buti kuo maziau tustumu,kurias

turi uzpildyti brangiausias misinio komponentas-risamoji med-ga.Smelio

stambumo modulis: Ms=1.1-1.6.Frakciju santikys 9:3:1, stambus,

vidutinis,smulkus:16:4:1.Geriausiais smelis,kurio grudeliai astriabriauniai

ir siurkstaus pavirsiaus,nes geriau sukimba su kalkemis.Placiausiai

vartojamos negesintos kalcitines kalkes.Mg oksido gali buti iki 5%,o

nepasigesinusiu daleliu 14%.Kad ggeriau hidrotuotusi Mg oksidas kalkiu ir

smelio misinys gesinamas aukstesniame slegyje-autoklavuose.Vyksta dviem

etapais:isspaudzius sutinama,o po to veikiama aukstu slegiu.Hidroterminemis

salygomis risamoji med-ga sudaro Ca hidrosilikatus,kerie smelio grudelius

sucementuoja I monolita.

49.Silikatines plytos tai dirbtiniai taisiklingo staciakampio formos

akmenys,gamynami supresavus vienalyti kalkiu,smelio ir H2O misini ir ji

sukietinus autoklavuose.Pagrindines operacijos:smelio kasimas,jo

sijojimas,gabaliniu kalkiu trupinimas ir malimas,maltu kalkiu ir smelio

misinio paruosimas ir jo gesinimas,plytu formavimas ir ju kietinimas.

Kietinimo ciklas trunka 10-15 val,slegis 0.8MPa,134 laip temper.Silikatines

plytos buna paprastos 250x120x65,modulines 250x120x88(gali tureti

kiaurimus).Pagal stipri ir atsparuma salciui skirstomos I klases.Apdailos

plytos gali buti spalvotos,su reljefu,skeltu arba tasytu pavirsiumi.Is

silikatiniu plytu mirijamos mazaauksciu ir daugiaauksciu pastatu sienos.Jos

netinka pamatams,nes H2O istirpes CO2 reoguoja su plytose esanciu CaCO3 ir

H2O ir susidaro tirpus Ca vandenilio karbonatas(Ca(HCO3)2)Jos neatsparios

aukstai temperaturai.

50.Akyti silikatbetonio gaminiai. Jose yra daug uzdaru smulkiu akuciu,todel

jiems budingas nedidelis vidinis tankis ir mazas silumos laidumas.Pagal

stipri gniuzdant skirstomi I klases(stipris gniuzdant 0.5-15MPa);pagal

tanki:500-1200kg/m3:*300-500-termoizoliacinis; 500-900-termoizoliacinis-

konstrukcinis:*900-1200-konstrukcinis. Termoizoliacinemis apsildomos

sienos, jis naudojamas kaip siluma ir garsa izuoliuojanti med-ga.Gamyba nuo

silikatiniu skiriasi tuo,kad is didziausios smelio dalies paruosiamas

slamas ir akutems sudaryti I misini dedamas porodaris.Betono yra dvi

rusis:putsilikatinis ir duju silikatinis.

51.Statybiniai misiniai ir skiediniai.Staybiniai misiniai susideda is

risamosios med-gos,uzpildu ir priedu.Jei misinio uzpildu stambiosios

daleles yra nedidesni kaip 5mm,tokie misiniai yra smulkiagrudziai.Gali buti

sausieji ir slapieji.Sausi gali buti laikomi ilgai.Slapieji misiniai turi

buti naudojami iki risamosios med-gos risimosi pradzios,veliau naudoti

netinkami.Statybinis skiedinys-sukietejes risamosios med-gos teslos smulkiu

tinkamos granulometrijos uzpildu ir priedu misinys.Sausas skiedinio misinys

tai yra risamosios med-gos sausu uzpildu ir sausu priedu misinys.Priedai-

med-gos,kurios mazais kiekiais naudojamos skiedinio misinio savybems

reguliuoti arba pagerinti.Skiediniai skirstomi pagal panaugotas rysamasias

med-gas:SI-kai naudojamos kalkes;SII-kai naudojamas cementas;SIIa-kalkes ir

cementas;SIII-risancioji med-ga cementas;SIV-gipsas;SV-antihidridine

risamoji med-ga.Pagal tanki skirstomi I sunkiuosius(kai tankis

>1500kg/m3);lengvuosius(tankis <1500kg/m3).Pagal paskirti skirstomi I

murijimo,tinkavimo ir specialiuosius (hidroizoliacijai,siluma

izoliuojantys,akustiniai,atsparus cheminiams poveikiams,mazai praleidzia

rentgeno spindulius).Skiediniai eksploatuojami sausoje aplinkoje,gaminami

su kalkemis,gipsu, antihidritene med-ga,eksploatuojami dregnoje aplinkoje-

su hidraulinemis kalkemis ir cementu.Smulkusis uzpiladas-gamtinis

smelys,kurio grudeliu storis:jei skiedinys naudojamas murijimui- ¼-1/5

siules,taciau ne >2.5mm:jei tinkavimui-tai priklauso nuo tinko storio.

52.Skiediniu savybes:*skiedinio misinio konsistencija vertinama sklidimo

arba slankumo rodikliais.Sklidimas tai yra kratituvas,slankumas-su

kugiu.*H2O laikymas-nes skiediniai klojami ant akytu sausu pavirsiu(plytu

arba betonu),kurie greitai sugeria H2O,del to skiedinys tampa standus.*H2O

migracijos I sausu akitu pavirsiu intensivumas priklauso nuo skiedinio

sudietes.Kuo daugiau risamosios med-gos ir smulkiu priedu,tuo geriau

misinys laiki H2O.*Slankumui padidinti dedamas

plastifikatorius.Svarbiausios sukietejusio skiedinio savybes: stiprumas

gniuzdant; atsparumas salciui.

53.Skiediniu rusys.Muro skiediniai:naudojami cementiniai skiedianiai, kai

murijamos pastatu dalys,ekslpoatuojama dregnoje aplinkoje.Buna cementiniai-

kalkiu; cementiniai-molio skiedieniai.Tinkavimo skiediniai:paprastojo ir

dekorativinio tinko. Gali buti tinkuojami vidiniai ir isoriniai

pavirsiai.Paprastojo tinko skiediniai turi buti plastiski,gerai sulipti su

pavirsiais,nepleiseti kietedami.Tinko skiediniu slankumas turi atitikti

tinkavimo buda ir tinkuojama sluoksni.Sluoksniai yra 3-ju

rusiu:paruosiamasis, islyginamasis ir apdailos.Islyginamojo sluoksnio

skiedinio slankumas 6-9cm. Dekorativinio tinko skiediniai naudojami pastatu

isores ir vidaus apdailai. Naudojamos paprastojo baltojo,spalvotojo

portlandcemencio misinio kalkiu,cemento arba gipso risanciosios med-

gosUzpildai- kvarcitas, smelys, granites, marmuras, keramika, stalvotas

stiklas, zierutis, plastikai,dazyti ivairus grudeliai.

54.Siluma izoliuojancios med-gu savybes.Savybes:1.poringumas-pagrindinis

termoizoliaciniu med-gu bruozas,didelis oro kiekis med-gos kiekyje. Dujos

lyginant su skysciais ir kietais kunais turi maza silumos laidi.Oro silumos

laidumo koeficientas 0.023W/mK.Oro judejimas padeda geriau perduoti

siluma,del to tepmoizoliacine med-ga turi buti sudaryta pagrinde is

oro,kuris negali judeti.Tai imanoma jei med-ga turi tokia

struktura:smulkiapore (polestironinis putplastis, akitasis

betonas);plausine(mineraline vata);grudeta(kai oras yra tarpgrudineje

erdveje);ploksteline(kai oras yra tarp ploksteliu).Max poringumas galimas

a) ir b) atvejais.Polisteroninio putplascio poringumas 95-98%.Mineralines

vatos 90-95%.2.Med-gos struktura, jei med-ga turi kristaline struktura,tai

jos atomai isdestyti taisiklingai,tai yra didelio silumos laidumo

priezastis.Med-gos,turincio amorfine struktura neturi tokios atoku

issidestymo tvarkos,del to ju silumos laidumas yra mazesnis.Daugelis

neorganiniu termoizoliaciniu med-gu savo strukturoje turi stiklo tipo

karkasa,t.y. mineraline vata arba putu stiklas.Silumos laiduma stipriai

itakoja ir strukturos vienalitiskumas. 3.Tankis priklauso nuo med-gos

poringumo,o poringumas-pagrindinis faktorius,nuo kurio priklauso silumos

laidumas.Kuo mazesnis tankis,tuo daugiau med-je poru,tuo mazesnis silumos

laidumas.4.Dregnumas turi didele itaka silumos laidumui,nes H2O silumos

laidumo koeficientas λ=0.58W/mK,o uzsalant λ=2.32W/mK.Del to

rekomenduojama,kad termoizoliacines med-gos kuo maziau sugertu dregmes ir

butu apsaugotos nuo imirkimi.Tai pasiekti galima esant uzdaram

poringumui,med-gos hidrofobiskumui ir konstrukciniais budais.5.Duju ir garu

laidumas yra svarbus naudojant med-gas atitvarinese konstrukcijose.Esant

zemam garu pralaidumui galimas dregmes susikaupimas med-gos kontakto

vietoje su kita med-ga.Tai net gali suardyti naudojama med-ga.

55.Mineraline vata Pagrinda sudaro trumpi ir labia ploni mineraliniai

plauseliai,sukabinti gaminyje risiklio pagalba arba kitokiais budais.yra

gaminama is silikatiniu plytu.Zaliavos: uolienos(nuosedines-mergeliai ir

kauliniai,vulkanines-bazaltas,diabazas)mstiklo atliekos, metalurginiai

slakai.Zliavos tipas parenkamas priklausomai nuo atsparumo

temperaturai(bazaltine naudojama iki 1000laip,stiklo vata- 550-650laip;

plauseliu storio,deformativiskumo ir kitu savybiu.Silikatinis lydalas

ispuciant arba isplausinant centrifigavimu paverciamas I plonus stiklo

pavidalu plauselius,kuriu diametras nuo 1-10μm,o ilgis-keleta cm.Plauseliai

surenkami nusezdinimo kameroje ant neperkeliamai kudancio kilimo.Cia

patenka ir risiklis ir yra formuojamos mineralines vatos

kilimas.mineralines vatos gaminiai naudojami siluminiai izoliacijai, esant

temperaturoms –200-+600 laip.ji silpnai apsorbuoja dregme,ju negrauzia

grauzikai,gaminamas paltus gaminiu spektras.Minkstos plokstes gaunamos

persiunant kilima sudubliuota su folija arba metaliniu tinkleliu,arba

surisant plaukelius su risikliu ir papresuojant.Tai yra rulonine med-

ga,kurios tankis 30-100kg/m3,silumos laidumo koeficientas 0.033-0.035.

Pusiau kietos plokstes ir kietos,fasonines dalys yra gaunamos naudojant

polimerines risanciasias med-gas.Tankis 50-150kg/m3;silumos laidumo

koeficientas 0.04-0.06.Norint gauti kieta plokste bei jos tankio

padidinimui naudojama technologija su daline vertikalia plausu

orientacija.Sitos plokstes naudojamos sienu ir stogu izoliacijai,lengvai

pjaustomos ir tvirtinamos.Fasonines dalys-kevalai-vamzdziu izoliacijai.

56.Polistereninis putplastis.(pp)Zaliavos:polisteroninio putplascio

diseris.Kaitinant granules iki 90-95laip ju isorinis apvalkalas suminksteja

ir esantis jose izopentatas pradeda didinti savo turi,nes jo virimo

temperatura yra zemesne nei pp minkstejimo temperatura.Biseri gamina

chemine pramone.Pp gamybos procesas sudarytas is tokiu pagrindiniu

operaciju:pirminis biserio isputimas;galutinis biserio isputimas;granuliu

sukepinimas formose;atsaldymas ir dziovinimas.Stipris lenkiant yra svarbus,

nes pagal ju galima spresti apie gaminio patvaruma

transportuojant,sandeliuojant,montuojant ir eksploatuojant.

57.Stogo med-gos.hidroizoliuojancios med-gos.Stogo ir hidroizoliuojancios

med-gas sudaro H2O nepralaidu sluoksni,apsauganti konstrukcija ar pastata

nuo dregmes.salygos,kuriomis dirba stogo ir hidroizoliuojancios med-gos

skiriasi.Stogo med-gos yra periodiskai drekinamos,periodiskai dziusta,nes

veikia tiesioginiai saules spinduliai,jos ikaista,uzsala,jas veikia vejo ir

sniego apkrovos.Tam kad jos ilgai tarnautu,jos turi buti atsparios

atmosferos poveikiui, salciui,buti pakankamai stiprios,daugumoje atveju

dekoratyvios,technologiskos ir ekonomiskos.Stogo dangos

buna:menbranines;rulonones,vienetine(cerpes) ir mastikos. Rulonines

placiausiai naudojamos dangos.Sios dangos patogiausios dengiant plokscius

stogus,ju nuolidys 3-6 laip.Dabar kartona keicia

stikloaudiniu,stiklunas.Siuo metu naudojama daugiasloksnine med-ga,kurios

pagrindas yra stiklunas(V),polisterinis sluoksnis(PV),stiklo audinys(G).Abi

puses padengiamos lengvai lydziu bitumu,uzpildyto mineraliniais

milteliais;virsutinis sluoksnis padengtas pabarstais,t.y.smelio ir

hidroziruciu,apatinis-kalkatmenio arba talko milteliais.Virsutinis apsaugo

nuo saules spinduliu,o apatinis- sulipimo.Jei dangos bituminis dengiamasis

sluoksnis modifikuotas zymim PYE;jei plastifikuotas PDP;jei danga prilydoma

S;jei priklijuojama DD;jei pabarstas smulkiagrudis s;jei pabarstas

stambiagrudis b.Ruloniniu stogo dangu kokybe yra ivertinama

rodikliu:stipriu,deformativiskumas(pailgejimas), lankstumas saltyje,

atsparumu sylumai,H2O nepralaidumas.Vienetynes gaunamos ruloniniu dangu

pagrindu, t.y.iskeprant is rulono ploksteles,minimalus stogo nuolidys 9-

10laip.spalva ir faktura priklauso nuo pabarstu.Menbraninis naudojamos

pramoniniams stogams esant nedideniems nolydziams.Menbrana padaryta is

elastingos polimerines med-gos atsparios pemperaturai ir kietos.Ji islaiko

savo savybes nuo -60 iki +100laip,greitai montuojamos,lakstai sujungiami

specialiomis juostomis.Ant menbranos dedamas specialus zvirgzdo

sluoksnis,jis apsaugo nuo ultravioletiniu spinduliu.Mastikos yra uznesamos

ant pagrindo,t.y.klampus oligomerinis produktas,jie sukieteja sudarydami

istiesine

elastinga plievele.Jos ypatingai tinka formuojant

sujungimus,esancius prie konsrtukcijos krastu,sukieteja praejus 24 val po

uznesimo,tepama 2-3 sluoksniais, susiformuoja 3mm plevele.Heteroizoliacines

med-gos skirtos apsaugoti statybines konstrukcijas nuo kontakto su

H2O,vendens imirkio ar H2O filtracijos per jas.Sias med-gas galima

suskirstyti I skystas,klampias ir kietas.Skystos gali buti isigeriancios ir

plevele sudaroncios. Isigeriancios,t.y.skysciai,patenkantys I med-gos

pavirsinio sluoksnio poras ir sudarantys ten,H2O nepraleidzianti

barjera.Yra bitumines emulsijos,taip pat monomeriniai,silicioorganiai

skysciais.Plevele sudarancios med-gos sudaro po uznesimo ant pavirsiaus H2O

nelaidzia med-ga.Klampios med-gos naudojamos uztemimui ir klijavimui.Jos

turi aiskiai isreikstas tiksotropinias savybes.Mastikos gaunamos sumaisius

organinius rysiklius su mineraliniais uzpildais.Pagal risikli jos

skirstomos I bitumines, bitumines-polimerines,polimerines.Taip pat

naudojamos pastos bitumu laseliai susilieja ir suformuoja danga.Pastos

galima uznesti ant dregno pavirsiaus.Kietos med-gos,t.y.rulonines med-gos

anologisko stogu dangoms.

58.Hermetizuojancios med-gos yra naudojamos uztaisant siules,sios med-gos

turi buti elastingos,nes siules keicia savo matmenys.montaziniai hermetikai

naudojami uztaisant siules duryse ir languose. Hermetizuojancios mastikos

gaunamos plastiskai klampiu,polimeriniu produktu pagrindu. Reikalavimas-

aukstas deformativumas.Hermetikai buna:nekietejantys, sukietejantys ir

isdziustantys. Nekietejantys islaiko elastinguma nuo +80 iki –60laip.

Sukietejantys tai plampiai plastiskos med-dos,gaunamos istirpinant

organiniuose tirpikliuose bitumines polimerinias rysanciasias med-gas su

uzpildais.Vienetyniai hermetikai-sandarynimo juostos.

59.Dazymo medziagos Dazymui skirtos medziagos,tai klampus

skysciai(milteliai),kurie po uznesimo ant pavirsiaus virsta I kieta

plevele.Jos naudojamos ne tik dekoratyvinems reikmems,bet ir apsaugai.

Statybiniu k-ju padengimas dazomosiomis medziagomis, tai sudetinga,

daugiasluoksne-sistema.Paprastai dazomas pavirsius padengiamas gruntu,tam

kad butu pasiektas dazu sluoksnio geresnis sukibimas su pavirsiumi.Ant

gruntuoto pavirsiaus uznesamas islyginamasis sluoksnis,ant tokiu budu

paruosto pavirsiaus uznesamas islyginamasis sluoksnis,ant tokiu budu

paruosto pavirsiaus uznesami ddazai ir~arba lakas.Butinas komponentas visose

dazymo medziagose,t.y.plevele sudaranti,risancioji medziaga.Dazymo medziaga

turi tureti tam tikras reologines savybes: turi buti lengvai uznesama ant

pavirsiaus,plonu lygiu sluoksniu,tam tikru irankiu.Po uznesimo plevele turi

gerai laikytis ir nenubegti nuo bet kokiu pavirsiu.Del to dazomosios

medziagos yra strukturiniai skysciai,turintys tiksotropines savybes,tai

reiskia,kad juos mechaniskai veikiant,pvz teptuku,jos turi suskysteti ir

teketi pavirsiumi plonu sluoksniu.Iskart po mechaninio poveikio

pabaigos,pereiti I klampia plastine busena.tokios dazomosios medziagos

neteka veikiant svorio jegai.Sios savybes yra pasiekiamos,teisingai

parinkus komponentus: kietas medziagas(pigmentus ir uzpildus); skystas

medziagas(tirpiklius ir skiediklius); taip pat specialius

priedus.Susiformavusi dazu plevele yra 0.05-1mm storio,gerai sukibusi su

pavirsiumi.Plevele susiformuoja isgaruojant skystam komponentui arba

polimerizuojantis risikliui.Eksplotacijos metu,keiciantis santykiniam oro

dregniui plevele gali deformuotis,brinkti ir nusesti.Veikiant O2 ir

ultravioletiniam spinduliavimui,pleveleje atsiranda itempimai del

risanciosios medziagos strukturiniu pakitimu.Visi sie procesai issaukia

pleveles sukilinejima ir susilpnina jos sukibima su pavirsiumi.Kuo plevele

storesne,tuo sis procesas intensyvesnis.Del to plonesni sluoksniai yra

ilgaamziskesni.Dazuose yra butinas pigmentas,o grunte ir glaiste

uzpildas.Ikidarbines konsistencijos dazymo medziagos sumaisomos su

tirpikliais ir skiedikliais,taip pat ivedami priedai:

kietikliai,greitikliai,tirstikliai ir pavirsiaus aktyvus priedai.

60.Risanciosios medziagos Neorganines risanciosios

-kalkes,cementas,skystasis stiklas.Organines risanciosios- gamtines dervos,

bitumas, gyvuliniai ir augaliniai klijai, celiuliozes eteriai, alyva,

sintetines dervos. Gamtines dervos -kietos, sviesios, gamtines kilmes

medziagos, tirpsta organiniuose tirpikliuose,naudojamos lakams.Pagr-

kanifolija.Bitumai-kambario temp plastiskos arba kietos medziagos,juodos

arba tamsiai rudos spalvos.Zaliava jiems gaminti-nafta.Alyva-pagrindas

augalinis aliejus arba alkidiniai polimerai.Jie turi 2gubas jungtis

angliavandenilineje grandineje.Del ju alyvos sukieteja,o nedziusta.Sis

procesas negriztamas.Laikui begant,pleveles tampa trapios ir

sutrukineja.Esant O2 trukumui,dazai tokiu pagrindu nnekieteja.

61.Tirpikliai ir skiedikliai Tirpikliai-lakus skysciai,sudarantys tirpalus

su risanciaja medziaga stabilius laiko atzvilgiu.Pasirenkant tirpikli

svarbus jo garavimo greitis.Organiniai turpikliai yra toksiski ir degus.Jie

skirstomi I angliavandenilinius,deguonies turincius. H2O-netoksiskas ir

nedegus.Jei garavimo greitis didesnis nei tirpiklio migracijos greitis,dazu

sluoksnuje gali susiformuoti plevele,ant dar nesukietejusio dazu

sluoksnio.Tokiu budu gaunami defektai,rauksles.Jei garavimo greitis

mazas,tai uztrunka kieto dazu sluoksnio susiformavimas ir tuo paciu isauga

defektu tikimybe.Skiedikliai-gerai suderinami su dazu skystaja dalimi ir

sudaro su ja stabilius misinius,suspensijas,arba emulsijas.Paprastai

skiedikliai ir tirpikliai turi buti chemiskai inertiskos

medziagos,risanciosios ir kt komponentu atzvilgiu.

62.Pigmentai ir uzpildai-pigmentu kokybe yra charakterizuojama kompleksu

technologiniu ir eksplotaciniu savybiu. Technologines savybes: 1. pigmento

spalvos intensyvumas. 2.dengiamumas .3.dispersiskumas(smulkumas). 4.

aliejaus sugeriamumas. Eksplotacines savybes: 1. spalvos stabilumas.

2.atsparumas atmosferiniam poveikiui. 3.atsparumas cheminiam poveikiui.

4.atsparumas silumai. 5.nekenksmingumas. 6.apsauga nuo korozijos.7.elektros

laidumas.8.Spalvos kitimas,keiciantis temp.Pigmentai skirstomi: 1.Pagal

chemine sudeti-I organinius ir neorganinius.2.Pagal kilme-gamtinius ir

sintetinius.3.Pagal spalva-juodi,balti,pilki ir spalvoti.4.Pigmentai is

metalu-smulkus metalu milteliai su apsauginiu sluoksniu.Pagr yra 2-bronzos

ir aliuminio pudra.Uzpildai,kaip ir pigmentai yra mineraliniai

milteliai,netirpus risanciojoje medziagoje.Skirtingai nuo pigmentu jie turi

zema luzio rodikli.Del to jie vizualiai isnyksta risanciosios medziagos

pleveleje. Skirstomi pagal garavimo buda : 1.yra gamtiniai

dispersiniai,tokie kaip kreida. 2.mechaniskai disperguoti,kaip

talkas.3.sintetiniai-aliuminio hidroksidas.Uzpildai padidina

klampuma,armuoja dazu plevele ir sumazina blizgesi.Kartu naudojant

pigmentus ir ivairios formos uzpildus,galime gauti tankesni misini,del to

sumazeja risanciosios sanaudos,padideja atsparumas atmosferos poveikiui ir

pleveles tvirtumas. Emaliu blizgesi galima sumazint naudojant uzpildus.

63.Lakai-tai misinys is plevele sudaranciu medziagu organiniuose

tirpikliuose.Si medziaga sudaro kietas,persvieciamas pleveles,stipriai

besilaikancias ant pavirsiaus.Pagal susidarymo mechanizma skiriami I

2grupes:1.dziustantys-sudarantys griztancias(tirpias) pleveles.bituminiai –

jie naudojami metalu k-ju antikorozinaim padengimui; nitroceliulioziniai-

nitrolakas; greitai dziusta ~30min, H2O nelabai atsparus,atsparus benzinui.

2.kietejantys -sudarantys netirpias pleveles. Alkidiniai -kieteja iki 2

paru ,naudojam dengti metalus ir medi; epoksidiniai; Poliuretaniniai-labai

chemiskai atsparus.Poliefyrinis lakas sudaro labai storas pleveles,labai

mazas dziustamasis susitraukimas.

64.Dazai 1.dazai su mineraline risanciaja-kalkemis,skystu stiklu ir

portlandcemenciu.2.Vandenyje tirpus klijiniai dazai-netoksiski,ruosiami

pries naudojima,naudojami viduj.3.Aliejiniai-risancioji-alyva; naudojami

isorej ir viduj.Alyva-ir plevele sudarnti medziaga ir skiediklis.Tirpiklio

nera.Nedziuna,o kieteja.Plevele atspari H2O,plovimo medziagoms,nepraleidzia

garo.4.Emales-tai dazai,gaunami ivedus pigmentus ir uzpildus I lakus.

Ftaliniai, pentaftaliniai,nitroceliuliozes emalis.Tinka isores

darbams,plaunami, nepraleidzia skyscio,taciau praleidzia garus.5.Vandens

dispersiniai dazai-tai H2O netirpus,plevele sudarncios medziagos ir

pigmentai disperguoti H2O,sudaro stabilia suspensija.I sudeti iena

plastifikatoriai,emulgatoriai,pigmentu ir uzpildu dispergatoriai,

tirstikliai,struktura sudarantys priedai,konservantai ir putas gesinantys

priedai.Pagr privalumas-netoksiski ir neuzsiliepsnoja.Pleveles formavimasis

pavirsiuje vyksta netenkant H2O.Polimero daleles suarteja,kontaktuoja ir

sudaro plevele.Ji tampa H2O atspari,gali but istirpinta tik organiniuose

tirpikliuose.Pavirsius matinis.6.Milteliu tipo dazai.

65.Gruntas ir glaistas Gruntas -medziaga sudarnti apatini dazu denginio

sluoksni. Ji modifikuoja pagrindo pavirsiu del geresnio sukibimo. Kitos f-

jos: apsauga nuo korozijos, rudziu surisimas, antiseptikas. Gali buti

klijinis, aliejinis, sintetinis.Maziau klampus nei dazai,medzio gruntas

uzpildo ir tustumas.Glaistas-pastos tipo dazymo medziaga. Naudojama

islyginti pavirsius pries dazant.Uznesamas ant grunto,turi daug

uzpildo(kreidos,talko,barito) ir maziau risanciosios.Pigmentas

nebutinas.Klampumas didesnis nei dazu.Priklausomai nuo dazu naudojami

skirtingi glaistai: lako,aliejiniai, klijiniai, H2O dispersiniai.Uznesamas

sluoksnis iki 3mm.Po dziuvimo arba kietejimo islyginamas abrazyvu.

66.Polimeriniai dirbiniai Plastmases-tai medziagos sudarytos is

organiniu,stambiamolekuliniu junginiu(polimeru) ,turicios tam tikrose

apdirbimo stadijose plastiskas savybes.Polimerai-tai medziagos, kuriu

molekules sudarytos is ddidelio sk jungciu,suristu tarp saves cheminemis

jungtimis I ilgas grandines.Be polimeru I plastmasiu sudeti ieina:

uzpildai,plastifikatoriai, stabilizatoriai,pigmentai.Polomerai

(risanciosios med-gos)sintetiniai polimerai gaunami is mazos molekulines

mases jungciu(monomeru)cheminemis reakcijomis (pokmerizacijos arba

polikondensacijos).Polimeru savybiu savybes priklauso nuo:*pagrindines

grandines suderies;*soniniu grandziu formos;*isisdestymo pobudzio.Uzpildai-

jie gali buti kietos, dujines ar skystos busenos.Pluostiniai ir sluoksnioti

uzpildai padidina mechanini stipruma,kietuma,lankstuma ir mazina

trapuma.Plastifikatoriai-tai med-gos didinancios ildu polimeriniu molekuliu

palankuma.Stabilizatoriai-tai med-ga,kurios trukdo polimero

stabilizacijai,apsaugo nuo sviesos poveikio.Dazomosios med-gos-

pigmentai.Priedai- antipirinai,apsaugantys nuo pelesiu ir vabzdziu.Visos

plastines med-gos gaminamos is naftos arba gamtiniu duju.PVC-

polivinilchloridas;PE-politilenas;PP-poliprorelenas.Visi jie naudojami duju

gamybai.Etilenas ir promilenas gaunami is etano ir propane duju krekingo

budu.

Politilenas→Polimerizacija→Polipropilenas.Plastines med-gos sudarytos is

stambiu molekuliu,kurias suformuoja ilgos anglies grandines.Molekuliu

ilgis,atsuku sk gali skirtis.Jos gali buti daugiau ar maziau atsisakojosios

ir sujungtas skersinemis jungtimis I trimati tinklaPagal savo struktura ir

savybes plastikai skirstomi:*termoplastikai; *permoreaktyvus plastikai.Jie

suminksteja sildomi,juos galima lieti I formas. Minkstejimas prasideda 60-

120laip.Pagrindianiai yra PVC,PE,PP. Labiausiai paplytes PVC.jo sudetyje

yra chloro,del to gamybos procese maziau sunaudojama elito,todel jis

santykinai prigesus.Naudojami vamzdziams apsaugoti,apsauginiams sluoksniams

elektros ir telekabeliuose.Termoreaktyvus plastikai gamybos proceso metu

pereina stadija,kuria vad kietinimu.T.y.ju molecules surisamos I trimati

tinkle.Jei po kitinimo med-ga pasildoma,ji siek tiek suminksteja,bet jos

neimanoma islydyti,todel sie plastikai esant aukstesnems temp geriau

pakelia mechanines apkrovas.Daznai tai yra sudetinis produktas,turintis

savo sudetyje stiklo pluosto armature.GAP-poliesteris su stiklo pluosto

armature.Gamyba. Zaliavos bunkeris-Ekstruderis- formavimo galvute-

kalibratirius-pjuklas-grebtuvas-pakavimas.Ekstruderis-tai jungunys,kuriame

veikiant slegiui isspaudziami gaminiai.Jame yra 1as ar keletas

sraigtu,kurie sukasi ir stumia pirmys kaitinamas granules,taip paversdami

jas formavimui tinkama

mase.Karsta mase ispaudziama pvz formavigo galvutes

anga.Polimerai neisskiria I aplinka kenksmingu med-gu,nesuteikia kvapo ir

skonio.Polimerai tai juostines med-gos