Statybos darbų technologija ir organizavimas

Turinys

1. Statybos organizavimo reikšmė………………………..1

2. Statybos projektas ir jo valdymas……………………….1

2.1. Statybos projektas…………………………1

2.2. Projekto valdymas…………………………2

2.3. Optimalios projekto organizacija……………………..2

2.4. Nuolatinė informacija apie statybos projektą……………….3

3. Investicijų planavimas statyboje……………………….3

3.1. Statybos investicijų struktūra……………………….3

3.2. Investicijų rizika…………………………4

4. Projekto darbų reglamentavimas……………………….5

4.1. Projektavimo darbų reglamentavimas Lietuvos Respublikoje………..5

5. Statybos darbų įgyvendinimo principai…………………….6

5.1. Statybos trukmė ir jos reikšmė………………………6

5.2. Statybos darbų vykdymo planavimo principai……………….6

6. Statybos technologijos ir organizavimo dokumentų rengimas…………..7

6.1. Bendrosios nuostatos…………………………7

6.2. Statybos darbų technologijos projektai…………………..7

7. Statybos darbų specializacija ir jų seka…………………….8

7.1. Statybos darbų specializacija……………………….8

7.2. Rangovo ir subrangovo santykiai…………………….9

7.3. Vadovavimas statybos objektams…………………….10

8. Statybos aprūpinimo medžiagomis, gaminiais, mašinomis, mechanizmais organizavimas…………………………12

8.1. Statybos aprūpinimo medžiagomis ir gaminiais organizavimas……….12

8.2. Statybos aprūpinimo mašinomis ir mechanizmais organizavimas………12

8.3. Statybos aprūpinimo darbo iištekliais organizavimas……………13

9. Išvados…………………………14

10. Naudota literatūra…………………………15

1. Statybos organizavimo reikšmė

Statyba yra viena svarbiausių ūkio šakų. Statybos plėtotę charakterizuojantys rodikliai atspindi ir bendrą šalies ekonomikos lygį. Natūralu, kad statant pastatus, tiltus ir kitokius objektus plėtojasi ir kitos ūkio šakos, gėrėja visos šalies ekonomika.

Statybos procesas susideda iš daugelio etapų: nuo investicijų formavimo iki skirtingų pastatų tipų statybos darbų technologijos ir organizavimo metodų parinkimo. Įvairiuose etapuose dirba daug žmonių, sprendžiami sudėtingi ir įvairūs klausimai. Visos šio proceso dalys yra labai svarbios, todėl blogai atlikta kuri nors šio ssudėtingo proceso dalis gali turėti neigiamos įtakos kitiems etapams. Todėl visi statybos proceso organizatoriai ir vykdytojai privalo derinti veiksmus ir dirbti sutardami, kad galutinis rezultatas – statybos objektas – būtų greitai ir gerai pastatytas.

2.Statybos projektas ir jo valdymas

2.1. Statybos projektas

Kaip iir kiekvienoje technikos srityje, taip ir statybos technologijoje, ypatingą ir pagrindinę vietą užima projektavimas. Projektavimo rezultatas – projektas. Projektas – tai objekto ir jo statybos taisyklių pagrindimas ir aprašymas.

Statybos projekto įgyvendinimu rūpinasi užsakovas. Rangovo požiūriu projektas prilygsta užsakymui, o projekto valdymas – užsakymo valdymui.

Statybos projekto išskirtinės savybės: jie yra kompleksiniai, labai sudėtingi, sudaryti iš skirtingų dalių, kurias reikia derinti, įgyvendinami per palyginti ilgą laiką.

Projektuotojo technologo atsakomybė yra didesnė už gamybininko technologo. Jei gamybos metu dirbant pagal gerai parengtą projektą dalis pagamintos produkcijos būna prastos kokybės, dažniausiai tai galima pataisyti. Jei technologinis projektas sudarytas blogai, visi neteisingi ar neekonomiški sprendimai bus daug kartų pakartoti gamyboje. Projektų ekonomiškumas ir racionalumas įgyja ypatingą reikšmę. Didėjant projektuojamų statybos objektų sudėtingumui, nuolat didėja iir projektuotojo atsakomybė. Didėja ir projektavimo metodų svarba.

Statybos projektą būtų galima suskirstyti į 4 stadijas:

1. Informacijos gavimas (Užduoties apibūdinimas, informacijos analizė, viešasis konkursas, sprendimų atranka)

2. Informacijos padorojimas (Projektavimo planavimas(techninis, darbo projektai), statybos planavimas, paraiška statyti)

3. Projekto įgyvendinimas (Viešasis konkursas ir pavedimas statyti, statyba ir atsiskaitymas)

4. Naudojimas (Naudojimo pradžia, trūkumų šalinimas, nuolatinis naudojimas)

Dažniau trys pirmosios statybos projekto stadijos užtrunka ilgiau negu ketvirtoji. Todėl projektą galima patikimai realizuoti, jei veiksmai suplanuojami jau pradinėje stadijoje. Tai vadinama projekto planavimu.

Dažniausiai projektas nėra tiksliai vvykdomas, kaip numato projektuotojas. Taip atsitinka dėl įvairių trukdžių. Jie gali būti skirstomi į tikėtinus (lietus, šaltis, potvynis ir pan.) ir nelauktus (mašinų gedimas, nelauktas susirgimas, tiekimo sutrikimai ir pan.). Nelaukti trukdžiai gali priversti koreguoti planą, o tikėtinus galima iš anksto įvertinti skaičiuojant laiką.

2.2. Projekto valdymas

Kiekvienas didesnis projektas turi du biudžetus: laiko ir pinigų. Planinės lėšos nėra viršijamos tada, kai projektas įgyvendinamas per numatytą laiką, tačiau bet koks laiko gaišimas pabrangina projektą. Projektas gali brangti ir dėl kainų didėjimo, pavėluotos darbų pradžios ar papildomų rangovų reikalavimų.

Jei laiko biudžetas yra viršijamas, paprastai sąnaudos taip pat padidėja, kitaip sakant ilgėjant laikui nuolat reikia daugiau pinigų. Priežastys laiko biudžeto viršijimui gali būt įvairios, kaip delsimas pradėti statybą ar per lėti statybos tempai. Kad laiko biudžetas nebūtų viršytas, statybos projekto vadovai turi stengtis jo laikytis. Tai geriausia padaryt planuojant statybos eigą bei darbus.

Projekto eigos klausimu užsakovo ir rangovo interesai skiriasi. Užsakovas dažniausiai nustato tvirtas kainas ir paprastai nori, kad jo statybvietėje būtų naudojama kuo daugiau darbo priemonių. Rangovas, vykdydamas užsakymą, norėtų naudoti savo darbo priemones, darbininkus ir kuo ilgiau koordinuoti darbo priemonių naudojimą atsižvelgdamas į užsakymus.

Rangovas rizikuoja kiekvienu atveju, nes jei darbo priemonių trūksta, tada sutartis nebus laiku įvykdyta, o jei jjų bus naudojama per daug, tada gali atsirasti trukdžių ir dėl to sąnaudos padidėtų.

Nustatytais laiko tarpais būtina kontroliuoti statybos eigą:

Pirmasis etapas – planinės išankstinės užduotys planuojant terminus pagal numatytus tikslus.

Antrasis etapas – rezultatų arba ataskaitų laukimas.

Trečiasis etapas – kontrolė.

Taigi, norint valdyti projekto eigą, reikia nuolat atsižvelgti į svarbius pokyčius, turinčius įtakos projekto tikslo įgyvendinimui.

2.3.Optimali projekto organizacija

Projekto organizacija yra specialiai suderinta su projekto poreikiais ir projektą užbaigus vėl paleidžiama. Kai projektas yra didelis, projekto organizacija turėtų būti naujos statybos padalinys arba naujos statybos įmonė. Kad galėtų atlikti užduotį, projekto organizacija turi būti pakankamai kompetentinga. Projekto organizacijos vadovybė turi atlikti keletą užduočių:

1. aiškiai skirti užduotis ir nustatyti kompetenciją, ypač bendradarbiaujant centro statybos organizacijoms su periferinėmis specializuotomis statybos organizacijomis.

2. iš anksto suplanuoti ir patvirtinti visus svarbius klausimus.

3. tikslingai ir racionaliai dirbti, kad priimti sprendimai padėtų kuo palankiau nustatyti išlaidų ir naudos santykį.

4. garantuoti nuolatinę informaciją (taip pat ir informaciją iš kontrolės tarnybų), kad daroma projekto korekcija būtų efektyvi.

5. koordinuoti projekto eigą, kad būtų išvengta konfliktų ir kiek galima anksčiau įvertinti ir spręsti problemas.

Projekto organizacijos užduotis yra stiprinti dalyvių iniciatyvą, tačiau tuo pačiu projekto organizacija privalo įgyvendinti planavimo rezultatus. Tokią projekto organizaciją paprastai sudaro komanda-branduolys, kurią įgyvendinant projektą, jei reikia, papildo nauji darbuotojai. Pageidautina, kad projekto organizacija bbūtų stabili, tačiau lanksti.

2.4. Nuolatinė informacija apie statybos projektą

Statybos projektų vykdymas yra ypač decentralizuotas procesas. Tokie projektai gali būti vykdomi pagal planą tik tada, jei nuolat keičiamasi svarbia informacija.

Kad dideli projektai, kuriuose dalyvauja daugelis dalyvių, būtų teisingai valdomi, reikia gauti ir teisingai apdoroti informaciją. Ekonominiam projekto vadovavimui reikia aktualios informacijos, kad sprendimai galėtų remtis svarbiausiais ir naujausiai jos duomenimis. Informacijos duomenų bazė yra darbų sąrašas, statybos sutartis, pasiūlymų kalkuliavimas ir terminų planavimas.

Pačioje projekto pradžioje duomenų gali būti nedaug, tačiau realizuojant projektą kaupiasi daug naujų duomenų, kuriuos reikia atrinkti ir sisteminti. Svarbu yra tai, kad ne kiekvieną instituciją reikia informuoti apie visas detales, nes per didelis informacijos kiekos gali būti tiek pat žalingas kiek ir per mažas.

Vienodų projektų informacinės sistemos gali būti skirtingos. Projekto įgyvendinimo metu informacinė sistema gali būti visai pakeista, jei to reikia visų projekto dalyvių poreikiams tenkinti.

3. Investicijų planavimas statyboje

3.1. Statybos investicijų struktūra

Svarbi vieta investiciniame procese yra skirta statybai. Investicijos statybai yra pagrindas kitų ūkio šakų investicijoms:

1. mokslinei veiklai.

2. gamybinei veiklai plėtoti bei modernizuoti

3. kultūros bei socialinėms reikmėms (visuotinių ir gyvenamųjų pastatų statyba bei rekonstrukcija).

4. ištekliams taupyti (ekonomiškų statinių statyba. Naujų technologijų diegimas).

Investicinio proceso dalyviai skirstomi pagal pagrindinius statybos proceso etapus: paruošiamąjį, statybos ir naudojimo. Dalyvius galime matyti 1 lentelėje.

1 lentelė. Statybos investicinio proceso dalyvių struktūra įvairiais jo etapais.

Statybos proceso etapas Statybos investicinio proceso dalyviai

Paruošiamasis etapas Vyriausybė

Vyriausybės institucijos

Statytojas

Konsultacinės firmos

Projektavimo firmos

Statyba Savivaldybės

Statybos asociacijos, susivienijimai ir firmos

Statybos priežiūros ir kontrolės organizacijos (arba padaliniai)

Aprūpinimo firmos, gamyklos ir organizacijos

Objekto naudojimas Savininkas

Naudojimo bendrovės ir organizacijos

Naudojimo priežiūros organizacijos

Kiekvienas investicinio proceso dalyvis sprendžia jam būdingus uždavinius. Paruošiamojo etapo dalyviai:

1. ruošia, tvirtina investicinį procesą reglamentuojančius bei norminius dokumentus

2. nustato svarbiausias investavimo kryptis bei objektus

3. organizuoja mokslo tiriamuosius darbus

4. nerengia ir tvirtina investicinius projektus

5. užsako projektą

Statybos etapo dalyviai:

1. organizuoja statybos priežiūros ir kontrolės darbus

2. rengia statybos reglamentavimo dokumentus

3. išduoda leidimus

4. organizuoja iir dalyvauja rangos darbų konkursuose

5. paruošia statybvietę

6. organizuoja statybos darbus statybvietėje ir atiduoda objektus naudoti

7. aprūpina statybą medžiagomis, konstrukcijomis bei kitais ištekliais

Objekto naudojimo dalyviai:

1. įteisina objekto savininkus

2. organizuoją naudojimo priežiūrą bei kontrolę

3. rūpinasi objekto remontu bei atnaujinimu

3.2. Investicijų rizika

Investicijų riziką lemia projektavimo, statybos, organizavimo sutarčių sudarymo (2 lentelė), ekonominės bei politinės veiklos pokyčiai (3 lentelė).

Skiriami mažai rizikingi (patikimi), vidutiniškai rizikingi (gerai pagrįsti ir galimi) bei labai rizikingi (pavojingi) investiciniai projektai.

2 lentelė. Investicijų rizika.

Projektavimo ir statybos rizika Sutarčių sudarymo rizika

Projektų netikslumai Konkursų organizavimo rezultatai

Projektų pakeitimai Sutarčių pokyčiai

Aprūpinimo ištekliais ttrikdžiai Draudimas

Kainodaros pokyčiai Sutarčių realizavimo kontrolė

3 lentelė. Bendroji investicijų rizika.

Bendroji investicijų rizika

Fizinė rizika Valdymo rizika Ekonominė rizika Politinė rizika

• Statybviečių ypatumai

• Grunto struktūra

• Aplinkos sąlygos • Organizavimo nesklandumai

• Darbų kokybės kontrolė

• Konkurencinė aplinka ir veikla • Infliacija

• Rinkos struktūra

• Privatizacijos procesas

• Kainų politika • Politikos pokyčiai

• Vyriausybės struktūros pokyčiai

• Mokesčių struktūros politika

4. Projekto darbų reglamentavimas

4.1. Projektavimo darbų reglamentavimas Lietuvos Respublikoje

Lietuvos Respublikos sstatybos įstatyme [1] numatyti šeši pagrindiniai statybos proceso dalyviai:

1. statytojas (užsakovas);

2. tyrėjas (tyrinėtojas);

3. statinio projektuotojas;

4. rangovas;

5. statinio statybos prižiūrėtojas (techninės priežiūros vadovas);

6. tiekėjas.

Projektuotojais gali būti:

1. LR įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmone, kurios įstatuose numatyta architektūrinė, inžinerinė veikla ir konsultacijos;

2. Fizinis asmuo, turintis statinio projektavimo darbų atestatą;

3. Mokslo ir studijų institucijų statybos, architektūros, inžinerijos profilio padalinių darbo grupės.

Visi projektų vadovai privalo turėti šios veiklos kvalifikacijos atestatą ir licenziją.

Projektuotojų veiklos rezultatas yra projektavimo darbų produkcija – projektas. Ši produkcija yra traktuojama kaip kompleksiniai techniniai dokumentai, skirti pastato statybai įteisinti ir statyti.

Projektai turi būti rengiami pagal tam tikras vienodas taisykles, normatyvus bei sąlygas. Projektų struktūra, sprendžiamų problemų būdai ir rengimo metodai turi būti derinami su ES šalių projektavimo būdais bei ttaisyklėmis. Dėl to visi projektavimo darbai yra gana smulkiai reglamentuojami.

Projektuotojų teises ir pareigas reglamentuoja LR statybos įstatymas.

Statinio projektui rengti yra nustatytos bendros sąlygos, grindžiamos:

1. Statybos ir teritorinio planavimo įstatymais (norminiais statybos dokumentais ir norminiais specialiųjų reikalavimų dokumentais);

2. Privalomais projekto rengimo dokumentais (teritorijų planavimo dokumentais, statinio statybos pagrindimu. Projektavimo sąlygų sąvadu, projektavimo užduotimi ir tyrimų ataskaita).

Statinio projektavimo sąlygų sąvadą išduoda savivaldybės tarnybos. Šis sąvadas galioja tol, kol galioja leidimas statyti.

Visų antžeminių statinių ir tų požeminių pastatų, kurie sskirti žmonėms dirbti ar gyventi, projektai privalo turėti architektūrinę dalį. Projektuojamo, statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, pripažįstamo tinkamu naudoti statinio architektūrai privalomi tam tikri reikalavimai :

1. Išorės ir vidaus erdvės, atskirų statinio dalių ar elementų sprendiniai privalo būti suderinti vienas su kitu;

2. Statinys turi derėti prie kraštovaizdžio;

3. Turi būti laikomasi specialiųjų architektūros ir statybos sklypo tvarkymo sąlygų; techninių reglamentų ir norminių aktų;

4. Turi atitikti statinio paskirtį ir statybos darbų vykdymo technines galimybes;

5. Inžinerinių bei techninių sistemų dizainas turi derintis su architektūriniais sprendimais.

Aplinkos, nekilnojamo turto, vertybių ir trečiųjų asmenų apsaugą garantuoja statybos techniniai dokumentai.

5. Statybos darbų įgyvendinimo principai

5.1. Statybos trukmė ir jos reikšmė

Statybos įmonės turi tam tikrą gamybos potencialą, kuris priklauso nuo turimų darbininkų skaičiaus bei kvalifikacijos, jų aprūpinimo mechanizmais lygio, naudojamų medžiagų ir konstrukcijų. Šio potencialo naudojimo efektyvumą lemia gamybos vadovų profesinis pasirengimas, patirtis, jų sugebėjimas atrinkti ir naudoti pažangiausius darbų vykdymo planus.

Jei statybų vadovai iš anksto apgalvoja, kokiomis priemonėmis ir būdais atlikti statybos darbus laiku, tada galima pasiekti geriausių statybos darbų rezultatų ir jų savikaina būna mažesnė.

Norint pastatyti per teoriškai įmanomą trumpiausią laiką, reikia vienu metu sutelkti daug darbininkų ir materialinių išteklių. Bet dėl to dažnai susidaro daug neracionalių išteklių, о tai pabrangina statybą.

Antra vertus, nepateisinamai ilgėjant statybos ttrukmei neišvengiamai didėja statybos kaina, о dėl to rangovinės organizacijos paprastai patiria nuostolių.

Taigi, geriausia, kai objekto statybos trukmė yra optimali.

5.2. Statybos darbų vykdymo planavimo principai

Sudarant rangos sutartį paprastai numatomas statybos objekto pripažinimo tinkamu naudoti terminas. Statybas vykdančiai organizacijai yra svarbu numatyti, kokiais būdais, kiek ir kokių žmonių, mechanizmų, konstrukcijų, medžiagų ir energetinių išteklių reikės statant rangos sutartyje numatytą objektą. Jei objektas yra labai didelis, patartina jį suskirstyti į dalis(arba atskirus objektu) numatant tarpinius jų užbaigimo terminus. Remiantis šiais terminais sudaromi detalūs statybos darbų vykdymo planai, kuriais paprastai naudojamasi sudarant statybos darbų technologijos projektus.

Darbų vykdymo planai sudaromi remiantis sutartimi numatytu objekto ar jo dalies užbaigimo terminu, statomo objekto darbų apimtimi ir atsižvelgiant į turimą gamybinį potencialą. Darbų vykdymo planas tampa realesnis, kai jį sudarant įvertinami galimi trukdžiai (4 lentelė).

4 lentelė. Rangovo trukdžiai statybos darbų vykdymui.

Statybos darbų trukdžiai

Techninės priežastys Technologinės ir organizacinės priežastys Socialinės priežastys

• Mašinų ir mechanizmų gedimas

• Elektros energijos tiekimo sutrikimai

• Transporto netolygumas

• Kitos priežastys • Niekalo šalinimas

• Technologijos nesilaikymas

• Nesavalaikis medžiagų tiekimas

• Kitos priežastys • Darbininkų pravaikštos

• Mažas darbo našumas

• Prastovos

• Kitos priežastys

6. Statybos technologijos ir organizavimo dokumentų rengimas

6.1. Bendrosios nuostatos

Šiuolaikinė statyba yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja įvairios įmonės, todėl organizuojant ją būtina laikytis tam tikrų taisyklių:

7. įvertinti vietos sąlygas ir numatyti priemones statybvietei paruošti

8. paruošti statybvietę

9. organizuoti darbus pagal iš anksto numatytą eiliškumą ir ttechnologiją

10. garantuoti reikiamą statybos darbų finansavimą

11. laiku aprūpinti statybą geros kokybės medžiagomis, gaminiais ir kitais ištekliais

12. atlikti darbus srautiniu būdu, kiek įmanoma daugiau juos mechanizuoti, pasirūpinti saugiomis darbo sąlygomis, gamtosauga, apsauga nuo gaisro

13. ekonomiškai pagrįsti visas būtinas statybos priemones

Pakeistame statybos įstatyme [1] numatyta, kad rangovas svarbiems statiniams privalo parengti statybos darbų technologijos projektą ir pagal jį vykdyti statybos darbus. Projekte įvertinamos vietos sąlygos, numatoma, kaip pasirengti statybai ir ją organizuoti, sudaromas statybvietės planas.

Statybos darbų technologijos projektas yra būtinas norint kokybiškai ir laiku atlikti numatytus statybos darbus bei pastatyti objektą.

6.2. Statybos darbų technologijos projektai

Statybos darbų technologijos projektų (anksčiau vadintų statybos darbų vykdymo projektais) tikslas – numatyti konkrečias priemones ir būtinus darbus statybvietei paruošti, statomame objekte garantuoti atliekamų darbų technologiškumą, gerą kokybę, saugias darbo ir reikiamas darbo higienos sąlygas, gamtosaugos, apsaugos nuo gaisro, saugaus eismo reikalavimus. Pagal statomo objekto didumą ir darbų sudėtingumą statybos darbų technologijos projektai sudaromi visam objektui, atskiram statiniui arba jo daliai.

Sudarant statybos darbų technologijos projektą remiamasi statybos darbų paruošimo organizavimo sprendimais, techninių projektu ar darbo brėžiniais, sąmatomis.

Statybos darbų technologijos projektų sudėtis ir jų detalizavimas priklauso nuo rangos įmonės specifikos ir nuo atliekamų darbų apimties. Statybos darbų technologijos projektą sudaro tokie dokumentai:

1. kalendoriniai ir tiksliniai darbų vykdymo grafikai arba ciklogramos, sudarytos laikantis

atliekamų darbų eiliškumo ir galimo jų gretinimo

2. Darbininkų, mechanizmų, pagrindinių medžiagų, konstrukcijų poreikio grafikai, sudaryti atsižvelgiant į atliekamų darbų grafiką

3. Technologinės schemos (kortelės) svarbiausiems darbams

4. Statybvietės planas

5. Aiškinamasis raštas

Aiškinamajame rašte pateikiama:

1. Statybos vykdymo organizacinis ir technologinis pagrindimas, įvertinami žiemos periodo darbų ypatumai

2. Statybvietės paruošiamųjų darbų aprašymas

3. Energetinių išteklių ir vandens poreikio skaičiavimai ir būdai, kaip tuos poreikius patenkinti

4. Laikinųjų pastatų poreikio pagrindimas

5. Reikalingų sandėlių ir laikymo aikštelių ploto skaičiavimai

6. Materialinių vertybių apsaugos, darbų saugos, apsaugos nuo gaisro bei aplinkos apsaugos priemonės

7. Inventorinių pastatų sąrašas

8. Geodezijos darbų atlikimo būdai, jų tikslumas bei geodeziniai ttaškai

7. Statybos darbų specializacija ir jų seka

7.1. Statybos darbų specializacija

Statybos darbų specifika yra labai įvairi, todėl geriausia, kai tam tikrus darbus atlieka specializuotos įmonės ar firmos. Tada įmanoma sutelkti tos srities specialistus, geriau panaudoti medžiagas ir techniką, taikyti pažangias darbo organizavimo formas. Statybos specializacija – tai specialūs objektai ir darbų, kuriuos renkasi savarankiškos statybos ir montavimo įmonės, rūsys. Todėl specializuotos organizacijos ar firmos kuriamos pagal šakinę ir technologinę specializaciją.

Šakinė specializacija – įmonė stato tam tikrus kompleksus, pvz., pramoninių ar civilinių oobjektų statybos įmonė.

Technologinė specializacija – įmonė užsiima tam tikrais statybos objektais bei darbais, pvz., kelių tiesybos, apdailos, santechnikos, elektros montavimo ir kt. Tokios specializuotos įmonės dažniausiai dirba subrangos būdu. Specializuotieji darbai pagal susiklosčiusią statybos struktūrą numatomi projektavimo metu ir jiems ssudaromi atskiri brėžiniai bei sąmatos. Rangovo įmonė pasitelkia specializuotąsias įmones ir kooperuojasi su jomis atlikdama rangos sutartyje numatytą užduotį. Tačiau kai objektą stato ne viena, о kelios statybos įmonės pasidaro sunku tokią statybą valdyti, nes reikia derinti statyboje dalyvaujančių įmonių galimybes bei jų interesus su objekto reikmėmis. Didėjant specializuotų įmonių skaičiui visos sistemos padalinių valdymo sunkumai didėja geometrine progresija.

Optimalus subrangovų skaičius priklauso nuo statomo objekto pobūdžio, darbų apimties ir statybos sąlygų.

Šiuo metu susmulkėjusios rangovų statybos įmonės neįstengia pačios pastatyti didesnių objektų, todėl pasitelkia specializuotąsias įmones. Statant gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus rangovai dažniausiai atlieka tokius darbus: ruošia statybvietę, kloja pamatus, įrengia rūsio grindis, sienas, perdangas, pertvaras, stogą. Tuo tarpu apdailos darbus atlieka subrangovai: stato duris bei langus ir jjuos stiklina, tinkuoja ir dažo vidų bei išorę, kloja grindis.

Statant pramonės objektus, be minėtų subrangovų dirba ir įrenginių montuotojai ir derintojai. Priklausomai nuo statomos įmonės specifikos gali prireikti įvairių, dažnai siauros specialybės subrangovų (šilumos izoliacijos, apsaugos nuo gaisro automatikos įrengimo, kelių bei geležinkelių tiesybos ir kt.).

7.2. Rangovo ir subrangovo santykiai

Statybos objekte darbo sėkmę lemia pagrindinio rangovo ir subrangovų veiksmų koordinavimas. Vienos specialybės darbininkai neturi trukdyti kitiems, negadinti jau atlikto darbo. Tuo pirmiausia turi rūpinti pagrindinis rangovas. Ruošiantis statybai rangovo įmonė, ddalyvaujanti objekto statybos konkurse, privalo pagal darbų struktūrą įvertinti ir specializuotųjų darbų atlikimo galimybes (trukmę, būdus, kainą). Todėl tariamasi su galimais partneriais – specializuotomis įmonėmis. Statybos konkursą laimėjusi rangovo įmonė sudaro su subrangovų įmonėmis darbų atlikimo sutartis, kuriose nurodomi šalių įsipareigojimai ir drausminančios finansinės sankcijos. Sudarant statybos darbų technologijos projektus būtina įvertinti specializuotų darbų atlikimo technologiškumą, jų realią trukmę ir tai suderinti su subrangovo įmonėmis. Dideliems pramoniniams objektams pagrindinės subrangovo įmonės pačios sudaro savo darbų technologijos projektus pagal numatytą darbų atlikimo trukmę. Rangovas juos suderina ir įtraukia į bendrą objekto statybos darbų technologijos projektą.

Rangovo įmonė sprendžia, kaip aprūpinti statybą, įvertinant ir visų subrangovo įmonių poreikius, energijos, vandens ir kt. ištekliais, taip pat numato buitines patalpas. Subrangovai už tai atlygina pagrindiniam rangovui pagal sutartyse numatytas sąlygas.

Statybos procese visi objekte dirbantys subrangovai yra pavaldūs rangovui, tačiau šis neturi teisės kištis į ūkinius subrangovų reikalus. Rangovas privalo garantuoti, kad subrangovams sutartais terminais būtų parengtas darbų planas, sutvarkytas energijos, vandens tiekimas, įvykdyti kiti sutartyje numatyti įsipareigojimai. Rangovas kontroliuoja, kaip užsakovas vykdo sutartinius įsipareigojimus subrangovams.

Taip pat rangovas privalo kontroliuoti subrangovų atliekamų darbų apimtis, kokybę bei terminus. Statybos darbų žurnale kasdien žymimi ir subrangovų įmonių atliekami darbai. Tai daro rangovo ir subrangovų įmonių techninis ppersonalas. Statyboje pagrindinis rangovas privalo kontroliuoti bendrą darbų saugos, apsaugos nuo gaisro būklę atliekant ir specializuotus darbus. Tačiau už darbų saugą atliekant subrangos darbus atsako ir specializuotų įmonių techninis personalas.

Rangovas turi gauti iš subrangovų jų atliktų darbų dokumentus. Pastarieji yra pateikiami objektų pripažinimo tinkamais naudoti komisijoms.

Per garantinį laikotarpį pagrindinis rangovas kartu su subrangovų įmonėmis atsako už baigtų objektų ir atliktų darbų kokybę. Pasitaikiusius tuo laikotarpiu statybos defektus jie privalo šalinti savo lėšomis.

7.3. Vadovavimas statybos objektams

Visuose statiniuose, kuriems statyti, remontuoti ar rekonstruoti būtinas leidimas, darbus galima pradėti tik tada, kai užsakovas savivaldybės tarnyboje gauna šį leidimą. Leidimas statyti ar rekonstruoti ypač svarbius statinius išduodamas tik tada, jei darbus atliks atestuotos statybos įmonės.

Visiems statiniams statyti skiriami statybos vadovai, о subrangos darbams –

specialiųjų darbų vadovai. Statybos ir specialiųjų darbų vadovus skiria rangos įmonės vadovybė arba užsakovas, kai statoma ūkio būdu. Visi vadovai privalo būti atestuoti, išskyrus tuos, kurie vadovauja nesudėtingų statinių, kuriems nereikia leidimo, statybai. Pastarųjų statinių ir darbų sąrašus tvirtina Aplinkos ministerija. Specialistų atestavimo tikslai:

1. Patikrinti ir įvertinti statybos specialistų kvalifikaciją ir profesinį patyrimą;

2. Įvertinti jų pasirengimą vadovauti ir savarankiškai dirbti;

3. Skatinti tęstines studijas.

Jei atestavimo komisija nustato atestuojamo asmens tinkamumą, ji asmeniui išduoda Kvalifikacijos atestatą penkeriems metams.

Statybos vvadovo skyrimas į tam tikrą objektą turi būti įformintas įmonės vadovo įsakymu arba darbo sutartimi. Šiuose dokumentuose turi būti nurodytas statinio pavadinimas, statybos adresas, statybos rūšis, statybos vadovo įgaliojimai, teisės, pareigos ir atsakomybė. Statybos vadovas vienas vadovauja darbams pagal užsakovo patvirtintą projektą arba vadovauja specialiųjų darbų vadovų grupei, koordinuodamas visus statybos darbus, pasirašo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus, ir atsako už statinio kokybę.

Statybos vadovui yra pavaldūs visi statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, specialistai ir darbininkai.

Statybos vadovas privalo:

1. Organizuoti ir techniškai vadovauti visiems statinio statybos darbams;

2. Koordinuoti specialiųjų padalinių atliekamus darbus;

3. Pagal aktą iš užsakovo priimti techninės priežiūros vadovo pažymėtą statinio statybos technologiją pagal įvairių tos teritorijos apsaugos tarnybų reikalavimus;

4. Organizuoti darbų technologijos projekto rengimą;

5. Išnagrinėti statinio projektą ir nustačius jo trūkumus reikalauti jį pataisyti;

6. Nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai būtų atliekami gerai ir pagal projektą bei laikantis statybos techninių reglamentų, norminių aktų;

7. Garantuoti tinkamą statybinių medžiagų, gaminių priėmimą, tikrinti jų dokumentus, organizuoti laikymą, apsaugą, taupų naudojimą;

8. Pildyti statybos darbų žurnalą, rengti, tvarkyti ir saugoti kitus statybos vykdymo dokumentus;

9. Garantuoti saugų darbą, apsaugą nuo gaisro, aplinkos apsaugą, sanitarines darbo sąlygas statybvietėje bei būtinų reikalavimų vykdymą gretimose teritorijose;

10. Parengti faktiškai atliktų darbų aktus užsakovui apmokėti;

11. Parengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus, perduoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai statybos

vykdymo dokumentus, dalyvauti komisijos darbe, pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus.

Statybos vadovas turi teisę be papildomo įgaliojimo atstovauti samdytojui ir dalyvauto sprendžiant statinio statybos klausimus savivaldybėje bei su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis.

Tačiau statybos vadovas pats asmeniškai atsako už blogus savo veiklos padarinius, jei yra nustatyti atitinkami pažeidimai.

Specialiųjų darbų vadovas asmeniškai atsako už blogus savo veiklos padarinius tik pagal jo vadovaujamų specialiųjų darbų sritį.

Statybos vadovui ir specialiųjų darbų vadovui tenka įstatymų nustatyta rangovo administracinė, civilinė ir baudžiamoji aatsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje numatytą statinio garantinį laiką, bet ne trumpesnį nei 5 metai –statiniams ir ne trumpesni nei 10 metų – paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams).

Kiekviename objekte įmonės vadovo įsakymu yra paskiriamas ir vienas materialiai atsakingas statybos darbų vadovas (darbų vykdytojas). Jis privalo priimti ir patikrinti atvežamas į statybos objektus medžiagas, gaminius, jų sąskaitas – faktūras, garantuoti reikiamą jų apsaugą, naudojimą ir pildyti jų žiniaraščius.

Statybos objekte dirbantys mechanikai, elektrikai ggali būti ir ne nuolatiniai. Tuomet jie yra pavaldūs įmonės mechaniko arba energetikos tarnybai, о statybose pagal statybos ar darbų vadovų paraiškas dirba kai kuriuos darbus.

Statybos objekte pildomi techniniai, apskaitos ir ataskaitiniai dokumentai (5 lentelė).

5 lentelė. Techniniai, apskaitos, ataskaitiniai dokumentai.

Techniniai ddokumentai • Statybos darbų žurnalas kartu su paslėptųjų darbų ir laikančiųjų konstrukcijų, jų mazgų priėmimo, nutiestų komunikacijų, sumontuotų sistemų bei įrangos bandymo aktais

• Duomenys apie specialistus, atliekančius atsakingus darbus

• Įvairių statybos priežiūros ir autorinės priežiūros tarnybų atlikti statinio statybos tikrinimo įrašai

• Darbų vykdymo dokumentai su pažymėtais suderintais pakeitimais bei jų vykdymu

• Atliktų laboratorinių bandymų rezultatai, matavimų protokolai, higieniniai tyrimai

Apskaitos dokumentai • Gautų medžiagų, gaminių apskaitos formos, jų sertifikatai arba techniniai pasai, gautų medžiagų, gaminių sąskaitos – faktūros, perduodamos įmonės buhalterijai

• Darbininkų apskaitos žiniaraštis, kuri kontroliuoja įmonės personalo skyrius

• Įrenginių ir mechanizmų apskaitos žiniaraštis, juos kontroliuoja įmonės buhalterijai, įmonės mechaniko, energetiko tarnybos

Ataskaitiniai dokumentai • Atliktų darbų mėnesiniai aktai; didesnėse statybose – dar ir kaupiamieji atliktų darbų žiniaraščiai

• Statybos objekte sunaudotų medžiagų apskaitos formos

Įmonės buhalterija apskaičiuoja kiekvieno objekto pajamas ir išlaidas per mėnesį ir pagal oobjekto pasiektą rentabilumą išmoka statybos arba darbų vadovams priemokas prie mėnesinio atlyginimo.

Taip pat kiekvienas arba darbų vadovas turi darbų saugos instruktavimo žurnalą, kuriame žymimi darbininkų instruktažai (pokalbiai su darbininkais apie darbų saugą darbo vietoje). Įvadinį bei periodinius darbininkų instruktažus rengia įmonės technikos direktorius arba darbų saugos inžinierius.

8. Statybos aprūpinimo medžiagomis, gaminiais, mašinomis, mechanizmais organizavimas

8.1. Statybos aprūpinimo medžiagomis ir gaminiais organizavimas

Šiuo metu visų reikiamų statybai medžiagų, gaminių ar įrankių galima nusipirkti:

• Biržose, komercinėse įmonėse, įvežančiose jas iš užsienio;

• Gamybinėse ir komercinėse įmonėse pparduodančiose vietinės gamybos medžiagas ir gaminius;

• Sudarant tiesiogines sutartis su statybos pramonės bei statybinių medžiagų gamybos įmonėmis.

Statybos sėkmę lemia ir reikiamų medžiagų bei gaminių poreikio nustatymas, jų tiekimo tam tikrais periodais planavimas ir pristatymas.

Statybos įmonės pagal sudarytas statybos sutartis, techninius dokumentus ir darbų atlikimo grafikus kiekvienam objektui nustato reikiamų medžiagų, gaminių kiekį ir jų pristatymo terminus. Tai atlieka įmonės techninis personalas arba patys statybos vadovai. Po to įmonės aprūpinimo ištekliais tarnybos darbuotojai ieško komercinių ir gamybos įmonių, galinčių juos parduoti. Su jomis statybos įmonė sudaro medžiagų, gaminių tiekimo sutartis, kuriose nurodomas reikiamas jų kiekis, rūšis, tiekimo sąlygos, kaina.

Pagal objekto mėnesinį darbų planą statybos vadovai numato reikiamų medžiagų kiekį kitai savaitei, о betono, skiedinio, plytų – kitai dienai. Apie tai įmonės atitinkami padaliniai praneša gamybos ar komercinėms įmonėms, su kuriomis yra sudarytos tiekimo sutartys, ir kontroliuoja tų medžiagų ir gaminių pristatymą. Tačiau praktikoje vis dažniau pasitaiko, kad šių darbų atlikimas yra patikimas tarpininkaujančioms firmoms.

8.2. Statybos aprūpinimo mašinomis ir mechanizmais organizavimas

Šiuolaikinei statybai būdinga sparta, kokybė, ekonomiškumas. To pasiekiama didinant statybos darbų mechanizavimo lygį, racionaliai naudojant našias ir ekonomiškas statybos mašinas, mechanizmus bei mechanizavimo priemones.

Statybos įmonės pagal numatytą veiklos strategiją bei gamybinę programą sprendžia, kurias mašinas bei mechanizavimo priemones naudinga turėti ssavo nuosavybėje, о kurias geriau nuomoti, о taipogi kaip parinkti optimalius jų kiekius ir derinius. Tai įmonė nustato atitinkamais ekonominiais skaičiavimais.

Šiuo metu Lietuvoje pagrindinių statybos ir montavimo darbų mechanizavimo lygis yra palyginti didelis (90% ir daugiau) [1]. Tačiau taip pat yra ir daug nedidelių išskaidytų statybų, atliekami įvairūs, bet nedidelės apimties statybos ar remonto darbai, kuriems galingas mašinas naudoti yra neracionalu arba net neįmanoma. O dėl to dar yra daug rankų darbo. Tik mažosios mechanizacijos priemonėmis įmanoma padidinti darbo našumą, sumažinti darbų trukmę, pagerinti darbų kokybę bei jų apsaugą.

Mažosios mechanizacijos priemonėmis laikomi: mažos mašinos ir mechanizmai (keltuvai, maišykles), inventorinė įranga (pastoliai, aptvarai), elektriniai bei pneumatiniai įrankiai (grąžtai, obliai).

Mažosios mechanizacijos priemonės pagreitina darbininkų darbą nuo kelių iki keliolikos kartų, о sąnaudos tuo tarpu mažėja. Todėl statybos įmonės pagal savo veiklos pobūdį turi turėti pakankamai šių priemonių ir nuolat papildyti jas naujomis diegiant naujas technologijas. Statybinės įmonės gali jomis keistis arba, jei priemonės laisvos – išnuomoti jas individualiems statytojams.

8.3. Statybos aprūpinimo darbo ištekliais organizavimas

Kiekviena statybos įmonė yra suformavusi tam tikrą darbo išteklių sistemą. Ją galima apibūdinti dviem vienas su kitu susijusiais rodikliais:

1. Darbo išteklių formavimo;

2. Darbo išteklių tobulinimo

3. Darbuotojų gyvenimo kokybės

Darbo ištekliai formuojami trimis pagrindiniais būdais:

1. Įmonės darbo išteklių planavimo; čia išanalizuojama esama įįmonės darbo išteklių padėtis, nustatomos silpniausios vietos ir netolimai perspektyvai prognozuojamas darbo išteklių poreikis sudarant darbuotojų priėmimo, ruošimo bei paaukštinimo programas.

2. Įmonės darbuotojų komplektavimo; šiuo atveju išsiaiškinamas reikalingų atlikti darbų turinys, visoms įmonės darbuotojų specialybėms sudaromos pareiginės instrukcijos ir priimami darbuotojai; jų atranka daroma pagal pokalbius, testus, modelius, aukštesnėms pareigoms geriau tinka pačios įmonės specialistai.

3. Darbo užmokesčio ir įvairių paskatų – tai vienas patraukliausių ir moderniausių darbo išteklių formavimo būdų.

Tuo tarpu darbo išteklių tobulinimas – tai įmonės kadrų politikos strategija, numatanti, kaip optimaliausiu būdu panaudoti esamų ir planuojamų priimti darbuotojų galimybes. Tai kokybinis įmonės potencialo plėtojimas, jų darbo našumo didinimas. Išskiriamos šios darbo išteklių tobulinimo kryptys:

1. Įmonės darbuotojų profesinis orientavimas ir jų adaptacija darbo kolektyve; tuo rūpinasi įmonės kadrų tarnyba, kuri naujai priimtą darbuotoją pirmosiomis darbo dienomis privalo supažindinti su jo darbo vieta, su profesija susijusiais dalykais, darbo santykiais; adaptacijos kolektyve metu darbuotojas įvertina savo sugebėjimus, patirtį bei gebėjimą palaikyti gerus santykius su bendradarbiais;

2. Įmonės darbuotojų profesinių sugebėjimų gerinimas, jų profesinis mokymas bei žinių gilinimas, dažniausiai siejamas su mokslo ir technologijos pažanga, darbo našumo didinimu;

3. Įmonės personalo darbo rezultatų vertinimas, kurį darbo vietose atlieka apmokomų darbuotojų tiesioginiai vadovai, darbuotojui yra pranešama apie jo darbo efektyvumą, nurodoma tobulėjimo kryptis. Tokio vertinimo tikslas – išaiškinti galimybę skirti

darbuotoją atsakingesniam darbui atlikti;

4. Vadybininkų parinkimas; pastarieji be profesinių žinių, turi gebėti dirbti su žmonėmis.

Įmonės vadovas bei kadrų tarnyba yra suinteresuoti nuolat rengti vadybininkų ir visų kitų darbuotojų žinių gilinimą.

О jau pasirenkant konkrečius žmones įmonės vadovai privalo iš anksto apgalvoti visus anksčiau paminėtus dalykus pasirinkti optimaliausią variantą įmonei.

Statybos verslo įmonės trūkstamus darbuotojus gali pasamdyti:

• Per darbo biržą;

• Individualiai;

Bendradarbiaujant su aukštosiomis, profesinėmis mokyklomis bei darbo rinkos mokymo centrais.

10. Išvados

1. Nustatyta, labai svarbu gerai statybos procesą suplanuoti ir, turint gerą planą, ppagal jį organizuoti darbus, kadangi statyba yra labai sudėtingas ir pakankamai ilgas procesas. Referate apžvelgiamas statybos projekto valdymas bei optimalios projekto organizacijos sudarymas. Tik turint gerai suplanuotą ir organizuotą statybos procesą galima darbus įvykdyti su optimaliomis ir kiek galima minimaliomis išlaidų ir laiko sąnaudomis.

2. Konstatuojama, kad reikia taikyti naujausias technologijas, planuoti darbo atlikimą ir sprendimus. Taip bus galima nugalėti vis stiprėjančią konkurenciją gamybos versle.

3. Nurodoma, kad kaip ir kiekviename versle žmogus, atsakingas už statybos organizavimą, privalo optimaliai suderinti ttechnikos, darbo jėgos, laiko, pinigų ir žaliavų panaudojimą. Tik taip bus užtikrintas optimalus laikas ir dėl to nebus reikalingos papildomos sąnaudos.

4. Nustatyta, kad svarbu gerai organizuoti medžiagų, mašinų ir mechanizmų bei darbo jėgos tinkamą panaudojimą.

11. Naudota literatūra

1. Lietuvos respublikos statybos įįstatymo pakeitimo įstatymas. 2000 m. rugsėjo 19 d. Nr. VIII-1948.- Vilnius: V.Z. 1996, Nr. З2-788; 1997, Nr. 65-1551

2. Zavadskas Е.К., Mikšta Р., Sakalauskas R., Šimkus J.R. „Statybos organizavimas“.- Vilnius: Petro ofsetas, 2001.- 197 рsl.

3. Zavadskas Е.К., Karablikovas А., Kriukelis V., Nakas Н., Sakalauskas R., Šimkus J.R. „Pastatų statybos Technologija“.- Vilnius: Alma littera, 2000.- 262 рsl.

4. Ginevičius R. „Statybos įтoпių orgaпizaciпių valdymo struktūrų situacinė analizė ir formavimas“.-Vilnius: Technika, 1996.- ЗЗ5 рsl.

5. Ignatavičius M., Mažeika V., Siniakova J., Vaitkevičius S., Želvienė S. „Statybos darbų technologijos ir organizavimo kursinis projektas“.-Vilnius.1981. -105

6. Bražiūnas A.J. „Mašinų gamybos technologijos pagrindai“. – Kaunas: Technologija. 2004. – 512