Betonavimas

Vanduo, cementas ir smulkus užpildas – tai svarbiausi betoną sudarantys komponentai. Priklausomai nuo jų charakteristikų ir sudėties kinta betono savybės. Vienas iš svarbių parametrų, lemiančių betoninių grindų patvarumą, yra betono masės slankumas. Jis nustatomas pagal vandens ir cemento santykį ir specialių priedų buvimą: mažesnis vandens ir cemento santykis – kokybiškesnis betonas išeina.

Prieš įrengiant objekte betonines grindis būtina nustatyti pagrindo būklę. Jei grindys daromos pirmiausiai, reikalingi geodeziniai šios teritorijos duomenys, kuriais remiantis būtų galima planuoti darbus. Jei yra senas betoninis pagrindas, ppirmiausiai reikia susipažinti su jo įrengimo technine dokumentacija, o tokios nesant, atlikti tyrimą. Tai leis tiksliai susiplanuoti tolesnius darbus. Labai svarbu, ar yra pagrindo hidroizoliacija.

• Paruošiamieji darbai. Jei yra senas pagrindas, tai būtina pašalinti netvirtas jo dalis, nuplauti nuo grindų purvą, dulkes ir riebias dėmes.

• Hidroizoliacija. Jei tarp esančio pagrindo ir naujų grindų bus tiesiama polimerinė plėvelė, ji ne tik sulaikys drėgmę, bet ir sumažins sėdimo plyšių atsiradimo betone tikimybę. Plėvelė užtikrina betono plokštės slydimą tarp sėdimo siūlių. Jei plėvelės nebus, ttarp šių siūlių gali atsirasti plyšių.

• Armavimas. Jei pagrindas užtektinai tvirtas, armuojama tinkleliu vienu ar dviem armatūros sluoksniais. Tinklelio paskirtis – perimti sėdimo įtempimus sukietėjusiame betone.

• Betono papildai. Įtrūkimų atsiradimui šviežiame betone kelią užkerta polimerinio pluošto ar metalinio pluošto naudojimas. BBetono gamykloje kartu su pluoštu įdedami ir betono sėdimą mažinantys papildai – plastifikatoriai. Likusi plastifikatorių dalis suberiama aikštelėje, nes jų veikimo laikas – 30–50 minučių. Plastifikatoriai parenkami priklausomai nuo techninių poreikių ir temperatūros.

• Priimdamas betoną darbų vykdytojas turi turėti grindų užbaigimo projektą. Jeigu ant pagrindo liejama tokia stora danga kaip magnezinis betonas arba polimerinė danga su kvarco papildais, tai priimtą betoną užtenka sutankinti vibratoriumi ir išlyginti vibracine mentele. Jei ant užbaigto pagrindo bus tiesiama plona polimerinė danga arba jis bus dažomas, tada priimtą betoną reiktų lyginti specialiomis lyginimo mašinomis, taip sutvirtinant jo viršutinį sluoksnį ir, esant galimybei, išlyginti, nes plona danga atkartos visus betoninio pagrindo nelygumus.

• Užkirsti kelią dulkių kaupimuisi galima į betonines grindis įmaišius mineralinių tankinančių medžiagų. Šios medžiagos uužpilamos ant išlyginto, šviežiai supilto betono. Tai yra betono priežiūros priemonė ir gerina jo džiuvimą. Jos chemiškai sujungia dulkes sukeliančias medžiagas, todėl grindys tampa tankesnės, tvirtesnės ir jas lengva valyti.

• Kompensacinės siūlės. Rengiant betonines grindis reikia nepamiršti sėdimo siūlių. Šios siūlės betono paviršių padalina taip, kad jis galėtų sėsti ir neatsirastų vidinių įtempimų sukeliamų įtrūkimų. Siūlių gylis svyruoja nuo 30 mm iki ½ betono storio, priklausomai nuo paties storio ir įrengimo technologijos. Paruošos siūlės užpildomos specialia, elastinga medžiaga.

Laikui bėgant ppastato dalis veikia įvairios apkrovos. Daugiausiai apkraunamos grindys. Betono sudėtis ir liejimo metodai gali turėti įtakos jo tvirtumui, atsparumui susidėvėjimui, tankumui, šalčiui, sėdimui ir vandeniui. Tai būtina atsiminti liejant betonines grindis.

Tiesa, betonas gali atlaikyti dideles apkrovas, tačiau jeigu betoninės grindys numatytos lieti tokiose vietose, kurioms keliami dideli reikalavimai, reiktų prisiminti, kad yra betoninių grindų su tvirtesniu viršutiniu sluoksniu liejimo metodika, vadinamasis topingas. Šis būdas taip pat padeda apsaugoti viršutinį betono sluoksnį nuo dulkėjimo, kuris atsiranda dėvintis viršutiniam grindų sluoksniui.

Betoninių grindų su sustiprintu viršutiniu sluoksniu liejimo technologija ganėtinai paprasta. Į šviežiai išlieto ir išlyginto betono viršutinį sluoksnį įtrinamas specialus sausas mišinys, kuris labai padidina betono technines charakteristikas: atsparumą gniuždymui, smūgiams, dėvėjimuisi, užtikrina, kad susidarys mažiau dulkių, pagerina bendrą grindų vaizdą.

Sausas hidraulinio cemento ir smulkių papildų mišinys, kuris tolygiai įtrinamas į betono paviršių iki jam sukietėjant, o tada užlyginamas siekiant suteikti paviršiui norimų savybių; mišinys gali turėti arba neturėti pigmentų.

Įtrinant mišinys įsigeria viršutiniame betono sluoksnyje taip dar geriau jį sutankindamas. Po paskutinio šlifavimo uždaroma daugelis porų betono paviršiuje ir taip padidėja jo atsparumas šalčiui. Tokios grindys gali tarnauti 15–20 metų. Sutvirtintas sluoksnis ir pagrindinis betonas sudaro visumą, nes abi dangos išlietos naudojant portlandcementą. Viršutinių sluoksnių atsparumas pasiekia 90 mPa ir daugiau. Pagal ššiuolaikines technologijas pagamintos grindys su sausais standikliais gali išlaikyti labai dideles apkrovas – net vikšrinę techniką.

Ilgaamžiškumas;

nedulka;

didesnis atsparumas nusidėvėjimui;

paprasta prižiūrėti;

trumpas technologinis procesas;

grindys gali būti spalvotos;

baigtą dangą nesunku prižiūrėti;

viršutinis sluoksnis sudaro visumą su pagrindiniu betonu ir neatsiskiria.

1. cechai, sandėliai;

2. prekybos plotai;

3. garažai lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams;

4. stovėjimo aikštelės.

– vaikščioti tokiomis grindimis galima jau po paros;

– lengvos apkrovos leidžiamos po savaitės;

– visiškas grindų apkrovimas galimas po 12–28 dienų.