vgtu statybiniu m-gu konspektas

125

1.Statybinių medžiagų savybės

Visos bendrosios statybinių medžiagų savybes yra:

Fizikinės;

Mechaninės;

Fizikinės cheminės;

Technologinės;

Eksploatacinės.

1.1 Fizikinės savybės

Tikrasis tankis- absoliučiai tankios medžiagos tūrio vieneto masė: ρ = m / Va, kg/m³; m-medžiagos masė, kg; Va- absoliutus tankis, m³.

Vidutinis tankis- tai natūralios būsenos medžiagos tūrio vieneto masė: ρm =m / V, kg/m³.

Piltinis tankis- nustatomas birioms medžiagoms ρp =m / Vp, kg/m³.

Santykinis tankis- tūrio užpildymo, absoliučiai tankia medžiaga, laipsnis:

T = Va / V *100%;

T- santykinis tankis, %;

Va – absoliutus tūris, m³;

V- natūr. medžiagos tūris, mm³.

Santykinis tankis rodo betono, plytų it kt. statybinių medžiagų sutankinimo laipsnį.

Akytumas- t.y. porų ir tuštumų tūrio santykis su visu medžiagos tūriu, jis parodo kokią medžiagos tūrio dalį užima poros ir tuštumos.

A = (V- Va)/ V *100 %;

aktyvumas, %.

Medžiagos aktyvumas yra jos tam tikras struktūros rodiklis, nuo kurio priklauso medžiagos laidumas šilumai, garsui, įgeriamas it kt. savybės.

Tuštumingumas- tai birios medžiagos tuštumų, esančių tarp grūdelių, tūrio ir jos viso tūrio santykis. Birių medžiagų žvyro, cemento ir tt tuštumos susidaro tarp atskirų mmiltelių:

At = (1- Vg / V)* 100 %;

Vg = m / ρm ; V = m / ρp;

ρp- piltinis tankis;

Vg – birios medžiagos grūdelių tūris.

Įgeriamumas (%)- tai savybė įgerti skystį ir jį sulaikyti, vandens įgeriamumas ( W ), nusakomas įįgerto vandens kiekiu ( mV) medžiagos tūryje (V) arba masėje (m).

Įgeriamumas pagal tankį:

W = mV /( V ρs)* 100 % ;

ρs- skysčio tankis;

Įgeriamumas pagal masę:

W = mV /m*100 %

Drėgnumas- tai dalinis įgeriamumas, kuris priklauso nuo aplinkos, oro sąlygų, tai santykis drėgmės, temp., slėgio.

Brinkimas ir traukimasis- tai tūrio didėjimas, kai iš aplinkos įgeriamas vanduo ir jo mažėjimas, kai drėgmė atiduodama į aplinką.

Džiūvimas- tai medžiagos savybė atiduoti drėgmę aplinkai.

Šilumos laidumas- tai medžiagos savybė labiau įšilusios kūno dalies šilumos perdavimas mažiau įšilusiai.Šilumos laidumo koef. λ (W/m°C) – tai fizikinis parametras apibūdinantis medžiagos laidumą šilumai, jis parodo koks šilumos srautas prateka per 1 m³ medžiagos sluoksnį, jei temp. kas 1m pakyla 1 °C:

λ = -q/(grad T);

λ- priklauso nuo medžiagos cheminės sudėties, ddrėgnumo, tankio, temp., struktūros.

Atsparumas kaitrai- Tai medžiagos savybė neirti, nedegti, nesilydyti aukštoje temp.. Medžiagos skirstomos į degias, rusenančias ir nedegias. Degu-mas apibūdinamas- degumo rodikliu: k = Q1 / Q2,

Q1- tai šilumos kiekis, kurį išskiria degdamas medžiagos bandinys;

Q2- šiluminis impulsas.

Jei k ≥ 2,1- tokios medžiagos vad. degiomis (mediena, bitumas, tolis, derva);

Jei 2,1 > k > 0, tokios medžiagos vad. rusenančiomis (asfaltbetonis, tt);

Jei k = 0, tai nedegios medžiagos (betonas, plytos, plienas)

Atsparumas šalčiui- tai įmirkytos medžiagos savybė atlaikyti daug uužšaldymo ir atšildymo ciklų, beveik nepabloginant savo savybių.

1.2 Mechaninės savybės

Stiprumas- tai medžiagos savybė atlaikyti be pastebimų irimo požymių dėl išorinio poveikio (apkrovos, temp.) įtempimus. Medžiagos irimas, kai nepastebima plastinių deformacijų vad. tampriuoju irimu. Kai plastiškai deformuojasi ne tik arti paviršiaus (įtrūkimo), bet ir didesniame tūryje irimas vad. plastiškuoju. Ribiniai įtempimai- jų veikiama medžiaga suyra, jėga, dėl kurios atsiranda įtempimai vad. ardančiąją jėga.

Stiprumas gniuždant (R ):

R = Pa / F ;

Pa- ardančioji apkrova;

F- bandinio skerspjūvio plotas.

Stiprumas lenkiant ( Rl):

Rl = 3Pl / (2bh²);

P- lenkimo jėga;

l- atstumas tarp atramų;

b- bandinio plotas;

h- bandinio aukštis.

Deformacija- tai fizikinio kūno geometrinės formas ar matmenų pasikeitimas. Kūnas deformuojasi veikiant išorinėms jėgom: temp., drėgmei. Defor-muojamos kūno dalelės keičia savo vietą, jos gali suartėti, atitolti arba pasislinkti viena kitos atžvilgiu. Jeigu dėl šių poslinkių ryšiai tarp atomų nenutrūksta, deformacija vad. tampiąja. O jei dalis tarp atominių ryšių nutrūksta ir todėl dalelės pasislenka viena kitos atžvilgiu, deformacija vad. plastine. Deformacija jėgos veikimo kryptimi vad. išilgine, o statmena jėgos veikimo krypčiai- skersine.

Valkšnumas- tai medžiagos savybė deformuotis, kai ją ilgą laiką veikia pastovi apkrova. Valkšnumo deformacijos didumas priklauso nuo medžiagos rūšies, įtempimų dydžio, temp. ir tt.

Kietumas- tai medžiagos savybė priešintis, kad į ją neįsiskverbtų kitas kietesnis kūnas.

Dilumas- tai mmedžiagos savybė dilti, kai ją veikia trinties jėgos. Dyla: kelių dangos, grindys, laiptai, tt. Dilumas nustatomas spec. tyrimo aparatais.

Plastiškumas- tai medžiagos savybė plastiškai deformuotis, t.y. dėl veikiančios apkrovos pakeisti savo formą, bet nesutrūkinėti.

Dėvėjimasis

Trapumas

Atsparumas smūgiam

Nuovargis- tai toks reiškinys, kai medžiaga, kurioje nematyti įtrūkimų ir deformacijų staiga suyra nuo ciklinės apkrovos.

1.3 Fizinės-cheminės savybės

Dispersiškumas- tai kietos arba skystos medžiagos smulkumo laipsnis, kuo smulkiau tuo dispersiškumas didesnis.

Klampumas- tai medžiagos savybė priešintis tekėjimui, t.y. vieno sluoksnio slinkinimui kiti sluoksnio atžvilgiu.

Rišimasis- t.y. rišamųjų medžiagų kietėjimas, tam tikromis sąlygomis. Rišimosi greitis apibūdinamas rišimosi pradžia ir pabaiga. Rišimosi pradžia- tai laikas, kuris praeina nuo standartinės konsistencijos tešlos užmaišymo iki jos sutirštėjimo iki tam tikro tirštumo. Rišimosi pabaiga- tai laikas per kurį užmaišyta tešla sukietėja.

Sluoksniavimasis

1.4 Technologinės savybės

Formavimasis- tai savybė ne tik įgauti, bet ir išlaikyti jei suteikta formą bei matmenis. Medžiagos formuo-jamos įvairiais būdais: presuojamos, valcuojamos, liejamos ir tt.

Dengiamumas- tai savybė padengti paviršių neper-matomu sluoksniu, ji būdinga dažams.

1.5 Eksploatacinės savybės

Senėjimas- tai medžiagos struktūros kitimas ir savybių blogėjimas dėl pačioje medžiagoje vykstan-čių procesų. Medžiagos senėjimas nustatomas natūraliomis sąlygomis jas laikant ore.

Ilgaamžiškumas- tai ilgiausias laikotarpis, per kurį medžiaga veikiama apkrovų ir klimatinių sąlygų nepraranda eksploatacinių savybių. Ilgaamžiškumas nustatomas spec. klimatinėse kamerose.

2.Gamtinio akmens statybinės medžiagos

Gamtiniai kūnai sudarantys žemės plutą vad. uolienomis, jos gg.b. sudarytos iš daug arba vieno mineralo.

Mineralai yra tam tikros cheminės sudėties ir struktūros gamtiniai kūnai. Jie susidaro žemės plutoje vykstant fizikiniams ir cheminiams procesams.

2.1 Svarbiausi uolienų mineralai

Grynuoliai- t.y. mineralai randami žemės plutoje: metalai (auksas, platina, varis), metaloidai ( deiman-tas, siera, grafitas)

Sulfidai- pirtas (labai paplitęs), galenitas.

Halogenidai- fluoritas, halitas.

Oksidai- kvarcas (stiprumas gniuždant ≈1000MPa; tankis 2650 kg/m³; grynas kvarcas randamas baltas, bespalvis, nuo priemaišų g.b. gelsvas, žalias, juodas; lydosi prie 1710 °C, kvarcą išlydžius ir prie 1728°C jo lydalą staigiai ataušinus gaunamas termiškai ir chemiškai atsparus kvarcinis stiklas.

Opalas- t.y. metamorfinis silicio hidroksidas, jis naud. kaip žaliava gaminti rišamosioms statybinėms medžiagom. Korundas- tankis 3900-4000 kg/m³, randamas pilkas ir naud. kaip žaliava gaminti ugnei atsparioms medžiagom. Magnetikas; Hematitas; Limonitas

Karbonatai- magnezitas (labai paplitęs), kalcitas, dolomitas- šie mineralai naud. rišamosioms medžia-gom gaminti, kalkėm, cementui.

Sulfatai- gipsas (labai naud.;baltas; iš jo gaminamos gipsinės rišamosios medžiagos), anhidritas ( jo tankis 2000-2800 kg/m³).

Silikatai- labai paplitę: aliumo (žėručio, kaolinitas, feldšpatai), geležingieji magnio silikatai (raganiukė, augitas, olivinas).

3. UOLIENOS

Pagal susidarymo sąlygas uolienos skirstomos:

Magmines; Nuosėdines; Metamorfines.

3.1 Magminės-seniausios iš uolienų, jos būna:

1. Masyvios, pagal susidarymo sąlygas skirstomos į:

a)Gelmines- susidarė kristalizuojantis magmai giliuose sluoksniuose, esant aukštai temp. ir dideliam slėgiui.Gelminės uolienos yra kietos, tankios, stiprios,jų spalva ir fizikinės savybės priklauso nuo mineralinės sudėties.gelminės

uolienos yra:

Granitas-sudarytas iš 10-40%

kvarco, 5-20 % žėručio;būna pilkos,rusvos, tamsiai rudos spalvos. Struktūra-kristalinė, grūdėta, tankis 2600-2700 kg/m³, stiprumas gniuždant 100-250 MPa. Jis naud. Pastatų išorės ir vidaus apdailai.Lietuvoje yra tik granito riedulių, jo yra Kaukaze, Urale.

Sienitas- panašus I granitą,

bet neturi kvarco, spalva įvairi, tamsesne nei granito; stiprumas gniuždant 150-250 MPa;naud. apdailai. Lietuvoje nėra, yra Kaukaze, Urale, Ukrainoje.

Dioritas- sudarytas iš raganiukės, augito, kvarco mineralų;būna žalias,tamsiai pilkas, juodas; stipru-mas gniuždant 150-300 MPa; tankis ≈ 3000 kg/m³; naud. apdailai, keliams, užtvankų šlaitams, jis yra aatsparus šalčiui, smūgiams, mažai dūlėja. Lietuvoje nėra.

Gabras- yra pilkas, žalias, juodas; sudarytas iš raganiukės, olivino mineralų; stiprumas gniuždant 200-300 MPa; tankis ≈ 3000 kg/m³; naud. apdailai, saldai gaminti.

b) Išsiliejusios- sudarytos iš tokių pat mineralų kaip ir gelminės, tik kitomis sąlygomis:

Porfyras- būna geltonas, rausvas, pilkas; tankis 2000-2400 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 200 MPa;atsparus šalčiui; naud. skaldai, apdailai.

Trachitas- tankis ≈ 2200 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 70 MPa; būna pilkas, žalsvai pilkas, gels-vas,rausvas. Statyboje naud. kaip gamtinis akmuo.

Andezitas- tankis ≈ 2800 kg/m³; stiprumas ggniuždant ≈ 240 MPa; statyboje naud. kaip gamtinis akmuo.

Diabazas- tankis ≈ 3000 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 3500 MPa; statyboje naud. kelio dangai.

Bazaltas- tankis ≈ 3000 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 100-500 MPa; statyboje naud. kelio dangai, kranti-nėms.

2. Vulkaninės uolienos:

a) Purios-vulkaniniai pelenai(tai ddalelės kurių frakcija iki 1mm), vulkaniniai smėliai(dalelės 1-10mm), pemza(10-300mm)- tai ugnikalnių išmesti produktai, kurie susisluoksniavę įvairaus storio sluoksniais. Statyboje naud. kaip lengvųjų betonų užpildas. Lietuvoje nėra.

b) Susicementavusios- vulkaninei tufai ir vulkaninė lava(tai sustingusios lavos masė, iš kurios yra nespėjusios pasišalinti dujos). Šios uolienos naud. gaminti pastatų išorės ir vidaus apdailos elementams.

3.2 Nuosėdinės uolienos-jos būna:

Mechaninės:

Birios- gamtinė skalda;žvyras (grudelių diametras 150-0,14 mm, spalva priklauso nuo priemaišų); smėlis (grudelių diametras 5-0,14 mm); molis (grudelių diametras >0,005 mm). Jos naud. keliams, užpildui, statybinis molis-keramikai.

Chemogeninės- susidaro karšto ir sauso klimato, vandens baseinuose (prie vandens arba vandenyje):

Klintys-susidaro iš kalcito mineralų, jose g.b. nedidelis kiekos dolomito, molio, kvarco priemaišų. Iš klinčių daromos kalkės, kurios naud. cemento gamyboje.

Dolomitas- tamsiai pilkas, g.b. baltas, rausvas, gelsvas, priklauso nuo priemaišų; iiš jo gaminamos dolomitinės kalkės. Jo yra Lietuvoje.

Gipsas- baltas, g.b. rusvas priklauso nuo priemaišų; iš jo gaunamas statybinis gipsas, kuris naud. vidaus apdailai. Jo yra Š.Lietuvoje.

Anhidritas- baltas, pilkas žalsvas, gelsvas priklauso nuo priemaišų; naud. vidaus apdailai. Randamas Lietuvoje.

c) Organogeninės- šios uolienos susidaro iš augalų ir gyvųjų organizmų liekanų.

Klintys- susidarė iš kriauklainių; g.b. pilkos, baltos, rausvos; naud. kaip rišamųjų medžiagų žaliava, kalkių cementui gaminti. Lietuvoje yra.

Kreida- susideda iš labai smulkių susicementavusių gyvųjų organizmų liekanų; iš jos daromos kalkės, gaminami baltų dažų ppigmentai.Lietuvoje yra.

Durpės- susidaro iš augalų liekanų; jose yra smėlio ir molio priemaišų; sausos ir perdirbtos naud. kaip termoizoliacinė medžiaga. Lietuvoje yra.

3.3 Metamorfinės

Gneisai- susideda iš granitų ir kt. masyvių uolienų; naud. kaip granitinis akmuo akmuo, gaminti skaldai, grindiniams.

Marmuras- susiformavo iš klinčių arba dolomito; naud. pastatų vidaus apdailai, vidaus laiptų pako-poms; Lietuvoje yra.

Molio skalūnai- susidarė iš molio, kuris buvo veikiamas aukštos temp., slėgio ir cheminio poveikio, tai labai stipri uoliena,pilka;Lietuvoje nėra.

Kvarcitas- susidarė iš kvarcinio smėlio ir smiltainio; statyboje naud. pastatų apdailai, iš jo gaminamos ugnei atsparios plytos.

4. Keraminės statybinės medžiagos

Prie statybinės keramikos priskiriami degti moliai ir kt. mineralinės medžiagos, kurių pagrindas yra molis. Suformuotas gaminys vad. pusfabrikačiu, išdžiovin-tas ir išdegtas jis yra kietas ir vad. keraminiu dirbiniu arba gaminiu.

Keramikos gamyba

Žaliavos: keramikiniai gaminiai gaminami iš pagalbinių ir pagrindinių žaliavų. Pagr. Žaliava yra įvairių rūšių moliai , pagalbinė- liesikiai, fliusai.

Moliai – tai nuosėdinės kilmės uolienos, susidariu-sios dūlėjant magminėms uolienoms ir feldšpatams. Veikiant feldšpatus vandeniu ir anglies dioksidu susidaro molio mineralas – KAOLINITAS, molis sudarytas ir kaolinito vad. kaolinu, t.y.baltas molis – pagr. molis keramikoje. Susidarymo vietoje randami moliai vad. pirminiais, o pernešti vandens ar vėjo- antriniais.

Cheminė molio sudėtis

Moliai sudaryti iš įvairių oksidų, laisvo bei chemiškai surišto vandens, organinių priemaišų. Daugiausia molyje yra silicio ooksido, labai svarbus molyje yra aliuminio oksidas, nuo jo priklauso molio atsparumas ugnei, o geležies oksidas reguliuoja molio spalvą, geležies junginiai nudažo molį nuo geltonos iki raudonos spalvos.

4.1 Technologinės molio savybės

Granuliometrinė sudėtis- nuo jos priklauso molio plastiškumas, susitraukimas džiūnant ir degant, t.p. gaminių stiprumas. Ji rodo kiek ir kokio stambumo dalelių yra molyje. Molio granuliometrinę sudėtį sudaro: smėlio frakcija (dalelių dydis 0,005-5 mm), dulkių frakcija (dalelių dydis 0,005-0,05 mm), molingoji frakcija (d< 0,005mm) ši frakcija svarbiau-sia molio granuliometrinės sudėties dalis. Molingo-sios dalelės suteikia moliui pagr. savybę- plastišku-mą. Statybinėje keramikoje yra nuo 30-70 % molingųjų dalelių.

Plastiškumas- molio plastiškumas priklauso nuo cheminės, mineraloginės ir granuliometrinės sudėties. Jis apibūdinamas vandens kiekiu, kurio reikia normalios konsistencijos tešlai gauti. Pagal palatiš-kumą moliai skirstomi į : labai plastiškus, tai kai normaliai tešlai gauti vandens t.b.>28%; vidutinio palatiškumo, kai vandens 20-28%; mažo plastišku-mo, kai vandens >28%. Labai plastiškas molis vad. riebiu,jis yra rišlus; neplastiškas- liesu, jis yra nerišlus.

Molio susitraukimas džiovinant ir degant- tai suformuoto gaminio tūrio sumažėjimas. Molis džiūdamas normaliomis sąlygomis traukiasi, nes gaguoja atskirų molio dalelių paviršiuje esantis vanduo. Susitraukimas džiovinant priklauso nuo molio plastiškumo. Labai plastiškas molis susitraukia 10-15 %, vidutinio plastiškumo 6-10 %, mažo plastiškumo 4-6 %. Degamas molis nuo 950-1000°C susitraukia ≈ 1 %%, šis susitraukimo dydis rodo kiek reikia suformuoti didesnius gaminius, kad išdegti jie būtų reikiamų matmenų.

Fizikiniai ir cheminiai kaitinamo molio pokyčiai

Degamuose molio gaminiuose vyksta cheminiai ir fizikiniai procesai, dėl kurių praranda savybę su vandeniu sudaryti plastišką tešlą ir pavirsta kietu akmeniu- keramikine šuke. Iki 150°C išgaruoja laisvoji drėgmė ir susitraukia pusfabrikatis; 300-400°C išdega organinės priemaišos; 500-600°C išsiskiria kristaluose esantis vanduo; 600-700 °C pradeda skilti molyje esantys kalcio ir magnio karbonatai, šioje temp. molis pradeda sukepti tuo metu atsiranda skystoji fazė; 1000°C atsiranda naujų kristalinių aliumo silikatų kurie suteikia keramiki-niam gaminiui didelį stiprumą. Lydalas užpildo poras tarp kietų dalelių, gaminys nepraranda savo formos. Temp. kurioje vyksta šis procesas vad. sukepimo temp.. Aukštesnėje kaip 1000-1100 °C padidėja skystos fazės kiekis, sumažėja klampumas, pradeda minkštėti kai kurie sunkiai lydūs mineralai; gaminys praranda formą- deformuojasi. Temp. kurioje prasideda šis procesas vad. molio deformavimosi temp.. Deformavimosi ir sukepimo pradžios temp. skirtumas vad. molio sukepimo intervalu.

Molių atsparumas ugnei

Tai savybė neminkštėjant ir neišsilydant išlaikyti aukšta temp.. Pagal atsparumą ugnei moliai skirsto-mi:

Lengvai lydūs, jų atsparumas ugnei ne mažesnis 1350 °C ir daugiau, iš jų gaminama poringoji keramika, plytos, blokai, čerpės,drenos.

Sunkiai lydūs- atsparumas ugnei iki 1580 °C, iš jų gaminami sukepusios keramikos gaminiai: klinkeri-nės plytos, grindų plytelės, kanalizacijos

vamzdžiai.

Atsparūs ugnei- >1580 °C, gaminamos plytos, kurios dedamos į krosnis.

Priedai

Liesikliai- jei dedami į labai plastiškus molius, kurie džiovinami ir degamo smarkiai traukiasi iki 15 % : smėlis, pelenai, šlakas. Nuo šių liesiklių pagerėja gaminio savybės: stiprumas gniuždant ir lenkiant, atsparumas šalčiui.

Išdegantieji priedai- tai pjuvenos, trupintos durpės, jų dedama į keramikinius gaminius norint jį palengvinti, norint gauti liesą molį.

Fliusai- dedami kai keramikiniam gaminiui norima sumažinti degimo temp. t.y. geležies rūda, lauko špatai (feldšpatai)

4.2 Keramikinių dirbinių gamybos technologija

Pagr. procesai: molio kasimas karjeruose, fformavimo masės paruošimas ( molio ir priedų maišymas), gaminių formavimas, džiovinimas, degimas.

Molio kasimas ir ruošimas

Molis keramikiniams dirbiniams kasamas ekskavato-riais ir atvežamas į gamyklą.

Formavimo masė

Masė ruošiama pussausiu, plastiškuoju ir šlapiuoju būdu. Pussausiu būdu žaliava trupinama, džiovinama, smulkinama ir sudrėkinama iki 8-12 % drėgnumo. Plastiškajam gaminių paruošimui ruošiamas molis smulkinamas valcais, sumaišomas su priedais ir vandeniu. Šlapiuoju būdu žaliavos malamos rutuli-niais malūnais ir vandens pilama 35-50 % gaunama skysta vientisa masė.

Gaminių formavimas

Gaminiai formuojami plastiškuoju, pussausiu ir liejimo būdu. Plastiškai formuojamos plytos, blokai, ddrenažo vamzdžiai, čerpės, kanalizacijos vamzdžiai. Formuojama juostiniais, paprastaisiais arba vakuu-miniais presais, g.b. naudojami štampai. Molis vakuumuojamas gaminant plonasienius gaminius. Prese įstatytas velenas su mentėmis, kurios sukdamo-sios spaudžia molio tešlą po presavimo galvute ir taip suteikiami gaminiui reikiama forma ir matmenys. FFormuojant plytas iš preso išspaudžiama molio juosta, kurios skerspjūvio matmenys atitinka ilgį ir plotį (su atsarga susitraukimui). Automatinis pjaustiklis juostą supjausto į plytos dydžio gabalus, automatiniai nuimtuvai plytų pusfabrikačius nuima ir –sukrauna į džiovyklų vagonėlius. Pussausiu būdu gaminamos plytos, grindų plytelės, porceleno gaminiai, jie formuojami 8-12 % drėgnumo miltelių spec. presais. Liejimas- tai daromi įvairūs keramiki-niai indai, santechnikos dirbiniai, jie formuojami gipsinėse formose.

Gaminių džiovinimas

Gaminiai džiovinami natūraliu ir dirbtinu būdu. Natūraliai džiovinama nuo 6-15 parų, tai priklauso nuo klimatinių sąlygų. Dirbtinu būdu džiovinama periodinio veikimo kemerinėse džiovyklose arba nuolatinio veikimo tunelinėse džiovyklose džiovini-mo trukmė 36 val. Džiovinama karštu degimo oru.

Degimas

Išdžiovinti gaminiai degami periodinio arba nuolati-nio veikimo krosnyse. Periodinio veikimo krosnyse pakrovimo, degimo, aušinimo ir iškrovimo operacijos eina viena po kitos. PPo kiekvieno degimo ciklo krosnys aušinamos. Nuolatinio veikimo krosnys yra žiedinės ir tunelinės, žiedinėse krosnyse gaminiai nejuda, išilgai kamerų slenka degimo zona: tunelinė-se krosnyse gaminiai juda , tunelinė krosnis sudaryta iš ilgo ir siauro tunelio, jo bėgiais juda vagonėliai su pusfabrikačiais. Tunelinėse krosnyse yra 3 zonos: šildymo,degimo, aušinimo. Šildymo zonoje iš gaminių pašalinamas hidratinis vanduo, sudega organinės priemaišos, pradeda skilti karbona-tai.Degimo zonoje sukepa molio masė ir susidaro keramikinė šukė, po to tie gaminiai ataušinami. Degimo ciklas trunka 1,5-2 paras.

4.3 Keramikiniai ddirbiniai

Statybinės keramikos dirbiniai skirstomi į:

Poringuosius, kai poringumas > 5 %;

Prie poringos statybinės keramikos priskiriamos paprastos keramikinės plytos, skylėtos plytos, sienų blokai, čerpės, fajansinės plytelės, užpildai betonams.

Sukepusius, kai poringumas < 5 %.

Prie sukepusios statybinės keramikos priskiriama kanalizacijos vamzdžiai, santechniniai dirbiniai, keramikiniai dirbiniai kurie atsparūs ugnei.

Keraminės plytos- gaminamos plastiškuoju ir pussausiu būdu. Keraminio molio plytos būna sutartinės (250x120x65), pastorintos (250x120x88), plytos g.b. skylėtos (vidutinis tankis 1600kg/m³) ir pilnavidurės. Pagal išdžiovintų iki pastovios masės plytų vidutinį tankį apdailos ir paprastos skylėtos plytos skirstomos į lengvąsias (vidutinis tankis >1400 kg/m³) ir sunkiąsias (vidutinis tankis 1400-1800 kg/m³). Plytos skirstomos į markes pagal stiprumą: 300;250;200;175;150;125;100;

75;50;35;25.

Pagal atsparumą šalčiui plytos skirstomos į tokia markes: 15;25;35;50;75;100,

Šilumos laidumo koef. ≈ 0,81 W/m°C.

Keramikiniai blokai- gaminami iš plastiško gerai įmirkyto molio, blokų paviršiai yra daromi lygūs arba rėvėti (ne lygūs). Blokai gaminami šių matmenų: ilgis g.b. 250mm; 290mm; 190mm; plotis 120mm; 70mm; 190mm; storis 138mm; 188mm; 288 mm.Vidutinis tankis 1300-1500 kg/m³. Iš tokių blokų yra mūrijamos lengvos išorinės ir vidinės sienos, bei pertvaros.

Čerpės- gaminamos iš lengvai lydžių molių, plastiško formavimo būdu, jos būna štampuotos-falcinės, juostinės – falcinės, juostinės- plokštelinės, kraiginės. Dažniausei naud. falcinės čerpės, jos g.b. štampuo-jamos ir juostinės.(Falcai- grioveliai)

Apdailos keramika- keramikiniai gaminai naud. vidaus apdailai:sienoms, grindims ir tt. Sienos yra iišklojamos majolikos ir fajansinėmis plytelėmis. Majolika yra keraminė plytelė, kuri yra padengta glazūra, jos yra kvadratinės, stačiakampės formos. Fajansinės plytelės gaminamos iš sunkiai lydžių molių ir kvarcinio smėlio jų išorinė pusė yra glazūruota, naud. iškloti požeminių perėjų, poliklini-kų ligoninių sienų patalpas.

Keramikiniai dirbiniai naud. išorės apdailai- fasadi-nės apdailos plytos ir blokai. Plytos būna pilnavidu-rės ir tusčiavidutės, išorinis jų paviršius g.b. lygus arba reljefinis. Fajansinės mažų matmenų keramiki-nės plytelės, jos gaminamos pussausiu arba liejimo būdu. Presuotos plytelės būna glazūruotos ir ne glazūruotos, forma stačiakampė arba kvadratinė. Jos naud. pastatų išorės sienoms, balkonų apdailai. Plytelių išorė yra lygi, o vidine pusė yra reivėta, jų yra įvairių.

Santechninė keramika- gaminama iš porceliano (gaminami indai), fajanso (vonios, kriauklės). Porcelianas ir fajansas gaminami iš molio, kvar-co.Fajanso gaminiai yra padengti glazūra.

Iš molio gaminamos drenos, įvairūs vamzdžiai ir tt.

5.Stiklas

Tai stipri amorfinė medžiaga.

Silicio oksidas ≈ 72 %; kalcio oksidas ≈ 8,5 %; magnio oksidas ≈ 3,5 %; natrio oksidas ≈ 15 %; aliuminio oksidas ≈ 1,6 %; geležies oksidas ≈ 0,2 %;

Pagrindinė žaliava – kvarcinis smėlis (grūdelių diametras 0,1-0,4 mm). Stikle g.b. natrio, kalio, ličio ir kt. šarminių metalų oksidų.

5.1.Stiklo gamybos technologija

Ji susideda iš:

Įkrovos paruošimo- žaliavos dozuojamos dozatoriais; gerai sumaišomos maišytuvuose; po to lydomos krosnyse, stiklas lydomas ≈ 1500-1600 °C.

Stiklas llydomas- visas šis procesas skirstomas į 5 stadijas:

Silikatų susidarymas;

Stiklo susidarymas;

Stiklo masės skaidėjimą;

Homogenizacija;

Stingimą.

Stiklo lydalas susidaro tirpstant kvarco grūdeliams. Stiklas susidaro ≈ 1200 °C; po to stiklo lydalas skaidėja ≈ 1400-1500 °C; stiklo lydalas homogeni-zuojasi visą laiką kol lydomas stiklas. Šis procesas baigiasi, kai stiklo lydalas tampa chemiškai ir termiškai vienalytis. Aušinimas iki gaminių forma-vimo temp.

Gaminių formavimas- formavimo būdai yra:

Tempimo- šiuo būdu gaminamas langų stiklas, stiklo vamzdžiai.

Presavimo- gaminami indai, statybinio stiklo blokai;

Pūtimo- elektros lemputės, indai, kolbos;

Valcavimo- sintetiniai langai.

Stiklo gaminai pagal savo formą ir masę yra labai įvairūs. Stiklas yra dekoratyvinis, nes jo paviršius yra lygus, norint jam suteikti raštą įspaudžiami įvairūs grioveliai; stiklo paviršius blizga; stiklas labai lengvai nuspalvinamas, tam reikia į stiklo masę įdėti įvairių pigmentų. Stiklo masei nudažyti naud. molekuliniai (jei lydantis įkrovai ištirpsta lydale) ir koloidinei (pasiskirsto smulkiomis dalelėmis) dažai, dažai g.b. skaidrūs (glazūra) ir neskaidrūs (įvairūs emaliai). Stiklo gaminių paviršiai dekoruojami naud. purškimo, antspaudavimo būdus.

Gaminių atkaitinimas

Gaminių apdorojimas

5.2 Stiklo dirbiniai

Lakštinis stiklas- gaminamas šių rūšių: paprastasis; langų (2-6 mm storio); veidrodinis (gaunamas paprasto stiklo lakštą padengus metalo plėvele (vario, geležies, chromo), jis iš vienos pusės yra neperma-tomas) ; raštuotas (jis yra nepermatomas, iš vienos arba abiejų pusių jame yra įspausta įvairūs raštai, jo paviršius yra padengtas įvairių metalų oksidų plėvelėmis,

jis naud. langams, durims, pertvarinėms sienelėms); šilumą sugeriantis (jis praleidžia iki 70 % saulės spindulių); šilumą atspindintis; spalvotas (naud. durims, vitražams); apdailos; poliruotas stiklas (iš jo gaminami veidrodžiai); armuotas stiklas (jo lakšto viduryje lygegrečiai su horizontaliąja plokštu-ma būna įterptas metalinis tinklelis, supintas iš 0,4 mm skersmens plieninės vielos, jis naud. durims, langams, stoglangiams.

Stiklo paketai- tai 2-8 mm storio stiklo lakštai, hermetiškai vienas su kitu sujungti visu perimetru. Lakštai klijuojami prie aliuminio, plastiko rėmų. Paketai apdorojami kaitinimo kamerose, jose sukietėja klijai iir tarpai tarp stiklo lakštų prisipildo oro; naud. langams, durims.

Stiklinės durys- gaminamos iš storo poliruoto arba nepoliruoto, raštuoto stiklo. Stiklo lakštai nušlifuo-jami ir išgrežemos skylės vyriams.

Stiklo blokai- jie laidūs šviesai, atsparūs ugnei, gerai izoliuoja šilumą ir garsą; naud. Išorinių sienų statybai, apdailai, pertvaroms statyti; jei būna kvadratiniai, stačiakampei; g.b. spalvoti, bespalvei.

Stiklo vamzdžiai

Stiklo trupiniai- jais dekoruojami pastatų išorinių sienų elementai, g.b. spalvoti, bespalvei, iš jų ant dekoruojamo paviršiaus susidaro piešiniai, ornamen-tai, jie gaminami 2 būdais:

Trupinant stiklo laižą bei duženas- tai atliekama: ttrupinei užnešami ant panelių paviršiaus ir įspau-džiami formavimo būdu; stiklo trupinei g.b. pritvirti-nami prie panelių po jų šiluminio apdorojimo.

Stiklo lydalas, kurio temp. yra ne mažiau kaip 1200 °C, panardinamas į vandenį ir ten jis sutrūkinėja ir lūžta.

6.Mineralinės rišamosios medžiagos. Tai ttokios medžiagos, kurios sumaišytos su vandeniu sudaro plastiška,savaime kietėjančia tešla,kuri po tam

tikro laiko sukietėja. Pagal kietėjimo sa

lygas MRM skirstomos į orines ir hidraulines. 6.1 Orinės rišamosios medžiagos. Tai tokios medžiagos, kurios kietėja tik ore arba tik vandenyje. Tai gipsinės, magnezitinės rišamosios medžiagos, taip pat orinės kalkės.1.Gipsinės rišamosios medž.Gipsinėmis vadinamos orinės rišamosios medž,kurios gaunamos iš dalies arba visiškai dehidratavus gipsines medž.Šių medžiagų pag

rindą sudaro pushidratis gipsas arba anhidritas,todėl jos skirstomos į pushid

rates arba anhidritines.Pushidračių gipsių rišamųjų medž.pagrindą sudaro pushidratis gipsas.Šiam gipsui priklauso:statybinis gipsas ir aukštavertis.Anhi

dritinių rišamųjų medž pagrindą sudar o bevandenis kalcio sulfatas(CaSo4),

anhidritas.Gipsinės riš.medž gaminam

os iš gamtinio gipso,gamtinio anhidrito fosfo gipso.Gamtinis gipas yra nuosėdinė uoliena.Ją sudaro gipso mineralas(CaSo4*2H2O).Ir įvairios priemai-šos:kvarco,karbonato,molio.

Gamtinis anhidritas yra nuosėdinė uoliena,kuri sudaryta iš anhidrito mineralo ir įvairių priemai-šų.2.Staybinis ggipsas.Tai orinė rišamoji medž,gaunama normaliame slėgyje iš dalies dehidra-tavus gamtinį gipsą.Statybinoio gipso pgrindinis komponentas yra βCaSo4*0,5H2O(jame yra β dalelių).Termiškai apdorojus dihidratis kalcio sulfatas sky-la(CaSo4*2H2O→βCaSo4*0,5H2O+1,5H2O).Pagrindinės statybinio gipso gamybos operacijos yra žaliavos trupinimas,dehidratacija ir produkto malimas.

Aukštavertis gipas.(αCaSo4*0,H2O)Yra du pagrindi-niai jo gamybos būdai;1,Gipso dehidratacija sočiųjų garų aplinkoje,kai temperatūra yra 125˚C.2,Gipso miltelių virimas druskų aplinkoje.

Gipsinių rišamųjų medžiagų kietėjimas.Kietėjimo mechanizmą aiškino keli mokslininkai:mokslinikas Baikovas gipso kietėjimą skirsto į tris perio-dus:Pirmuoju periodu gipsas tirpsta vandenyje,kol susidaro sotusis tirpalas.Antru periodu gipsas daugiau nebetirpsta,nes pirmu periodu gautas sotusis ttirpa-las.Trečiu periodu smulkios dalelės pradeda kietė-ti.Le Šatelje:Pagal ji pushidratis gipsas užmaišytas su vandeniu tirpsta tol kol susidaro sotusis tirpa-las.Ištirpusiam pushidračiam gipsui reaguojant su vandeniu susidaro dihidratis gipsas.Pradėjus kristali-zuotis dihidračiam gipsui,pradada tirpti naujos gipso dalelės,kurios tirpale taip pat hidratuojasi.Šis procesas vyksta tol,kol dihidračio gipso kristalai vienisu kitais suauga(kol pradeda kietėti gip-sas).Gipsinių rišamųjų medž sąvybės.1.Vandens sąnaudos Statybinio gipso-70% H2O sunaudojama nuo masės.Aukštaverčio gipso-iki 40% vandens.Nuo šios savybės priklauso medžiagos akytumas ir įvairios mechaninės gipso savybės.Kuo įmaišoma daugiau vandens į gipsą,tuo didesis medžiagos akytumas ir mažesnis stiprumas.2.Rišimasis.Gipsas susiriša labai greitai,jo rišimosi trukmė priklauso nuo žaliavų sąvybių,gamybos technologijos,vandens kiekio,tešlos temperatūros ir priedų.Gipsą užmaišius su mažesniu kiekiu vandens rišimasis pagreitėja,nes kuo mažiau vandens,tuo mažesni atstumai tarp besihidratuojančių dalelių.3.Stiprumas.Jis nustamo-mas pagal standartinių bandinių,prizmių pagamintų iš normalios konsistencijos tešlos,nustatomas gniuždant ir lenkiant.Šis bandymas atliekamas,kai bandinys kietėja 2val.Gipso stiprumui turi įtakos laikymo sąlygos,užpildai(pjiūvenos,spaliai).Gipso gaminiai yra ilgaamžiai tik sausame ore,jie neatsparūs ilgesniam dregmės poveikiui,ypač,kai žema tempera-tūra.Gipsinių gaminių atsparumą vandeniui galima padidinti keliais būdais:1.Gipso betono mišini,kai jis formuojamas reikia sutankinti.2.Padengti paviršius įvairiomis sintetinėmis dervomis,kurios nepraleidžia vandens.Gipso gaminiai atsparūs gaisrui,ugniai,nes jie kaista lėtai ir suyra tik po 6val.Gipsinių riš.medž panaudojimas. Iš gipso gaminami įvairūs gaminiai ir detalės.Tai sausas tikas,pertvarų plokštės bei paneliai,akustinės plokštės,įvairios architektūrinės bei kitokios detalės.Jos naudojamos tų pastatų ir sstatinių konstrukcijų,kuriose santykinė dregmė ne didesnė kaip 60%.Gipso gaminiai dažniausiai liejamii į formas,gali būti presuojami į formas,taip pat vibruojami.3.Magnezinės rišamosios medžiagos.Jos gaunamos tam tikroje temperatūroje išdegus gamtinį magnezitą arba dolomitą.4.Orinės kalkės Tai rišamoji medž,gaunama iš kalcio ir kalciomagnio karbonatinių uolienų,turinčių nedaugiau kaip 8% molio priemaišu.Žaliavos degamos tol,kol iš jų pasišalina visas anglies dioksidas.Kalkės gali būti degtos,negesintos ir gesintos.Degtos kalkės būna gabalinės.Gesintos kalkės gali būti hidratinės ir kalkių tešla.Hidratinės kalkės-tai milteliai,kurie gaunami paveikus gabalines kalkes tam tikru kiekiu vandens.Kalkių tešla gaunama gesinant degtas kalkes vandeniu ir vandens būna apie 50%.Pagal MgO kiekį kalkės skirstomos į: Kalcitines ir magnezitines.Pagal gesinimosi greiti į:greit besigesinančias,vidutiniškai ir lėtai besigesinančias.Žaliavos. Orinės kalkės degamos iš grynų kalcio karbonatinių uolie-nų:klintys,kreida ir kalcio magnio karbonatinių uolienų tai yra dolomito,dolomitinės klintys.Kalkių degimas Svarbiausia kalkių gamybos procesas yra kalcito arba dolomito skilimas aukštoje temperatūro-je.Dažni

ausiai kalkės degamos nuo 950 iki1200ºCtemperatūroje.Kalkės degamos šachtinėse arba sukamosiose krosnyse.Šachtinę krosnį sudaro-aukšta iki 28m šachta,išmūryta iš ugniai atsparių plytų ir apgaubta metaliniu gaubtu.Šachtos forma stačiakampė ar ovalo.Krosnyje išskiriamos trys zonos:viršutinė zona-šildymo,vidurinė-degimo,kurioje intensyviai skyla karbonatai,trečia zona-aušinimo.Kalkių gesinimas Kalkiu gesinimu vadinamas degtų gabalinių kalkių veikimas vande-niu.Gesinant kalkes hidratuojasi kalcio oksidas ir susidaro kalcio hidroksidas Ca-O+H2O=Ca(OH)2.Kalkes gesinamos įvairių tipų hidratoriuose.Dažniausiai naudojamas daugiabūgnis hidratorius.Jį sudaro keli,vienas virš kito sumontuoti būgnai,kurių kiekvieno vviduje sukasi velenas su mentėmis.Trupintos kalkės beriamos į viršutinį būgną,vanduo į būgna patenka pro tuščiavidurio veleno skylutes.Varomos menčiu kalkės paeiliui pereina visus būgnus ir pasigesiną.Kalkių malimas Kalkės malamos rutuliniuose malūnuose,kurie kalkes sumala labai smulkiai.Kalkių kietėjimas Kietėjan-čiuose gesintų kalkių skiediniuose vyksta du procesai:1.Iš skiedinio garuoja vandens perteklius ir kristalizuojasi kalciohidroksidas.2.Ca(OH)2 prisi-jungdamas iš atmosferos anglies dioksidą-karbonizuojasi.Gesintos kalkės kietėja lėtai.Kalkiu kietėjimas vadinamas hidrataciniu.Orinių kalkių savybės 1.Kalkių aktyvumas.Jį nusako kalcoi oksido ir magnio oksido kiekiai.Klakių aktyvumas nustato-mas titruojant kalkių tirpalą druskos rūgšti-mi.2.Didelis plastiškumas.Dėl didelio plastiškumo kalkių skiedinius galima lengvai apdoroti.Jie lengavai ir tolygiai,plonu sluoksniu pasiskirsto plytų ar kitų gaminių paviršiuje ir gerai su juo sukimba.Kuo kalkės aktyvesnės,geriau pasigesinusios,tuo didesnė tešlos išeiga ir kuo smulkesnės dalelės,tuo kalkės plastiškesnės.3.Kalkių tešlos išeiga.Ji rodo kiek litrų kalkių tešlos gaunama iš 1 kg degtų kal-kių.4.Džiūdama ir kietėdama kalkių tešla smarkai traukiasi ir trūkinėja.Orinių kalkių panaudojimas iš orinių kalkių ruošiami mūrijimo ir tinkavimo skiediniai.Orinės kalkės naudojamos gaminant žemesnių markių betonams,kurie yra eksploatuojami sausoje aplinkoje.Kalkės yra dadamos kaip priedas gaminti silikainėms plytos.Taip pat naudojamos gaminti kalkiniams dažams,hidratinėms rišamosioms medž.

6.2.Hidraulinės rišamosios medž

1-hidraulinės kalkės-rišamoji medž, kurioje yra iki 25% molio ir smėlio. Hidr kalkių gamybą sudaro: žaliavų gavyba, jų trupinimas, degimas, malimas. Žaliavos degamos šachtinėse krosnyse 1100C. degimo metu skylant CaCO3 susidaręs CaO

reaguoja su molio rūgštiniais oksidais ir sudaro dikalcio silikatą. Taip pat susidaro dikalcio feritas. Šie oksidai riš medž-ai suteikia hidraulinių sav. Hidr kalkės rišasi lėtai. Iš jų gaminami tinkavimo ir mūrijimo skiedi-niai, taip naudoj kaip užpildai gaminant žemų markių betonus. Hidr kalkės g.b.naudoj drėgnoje aplinkoje.

2-romancementas-riš medž, kuri gaunama smulkiai sumalus išdegtus grynus arba dolomitinius mergelius, kurie turi ne < kaip 25% molio. Markės: 25,50,100,150. Iš jo gaminami tinkavimui ir mūriji-mui skirti skiediniai bei žemų markių betonai, kurie naudoj daugiausia pamatams ggaminti taip pat g.b.naudoj gaminti sienų blokelius.

7.PORTLANDCEMENTAS

7.1Portlandcemento žaliavos. Jis gaunamas smulkiai sumalus klinkerį su tam tikru gipso kiekiu. Klinkeriu vadinamas portlandcemento pusfabrikatis, kuris gaunamas išdegus iki sukepimo tokios sudėties mišinį, kad išdegtame produkte vyrautų kalcio silikatai. Žaliavos.Klinkeris gaunamas iš kalcio karbonatinių uolienų ir molio.Dažniausiai vartojamos karb.uol.: klintys,kreida,kriauklainiai.

7.2 Potland. gamyba. Svarbiausi jo gamybos procesai: įkrovos paruošimas, degimas, gauto klinkerio malimas kartu su priedais. 2 pagrin-diniai gamybos būdai:1. sausasis . Žaliavos iš pradžių džiovinamos, vėliau malomos ir kartu sumaišomos.Įkrovą sudaro sausi žžaliavų milte-liai.Žaliovo( klintys ir molis) atskirai sutrupinamos, po to gruzuojamos ir malomos, po to milteliai paduodami į degimo krosnį ir taip gaunamas klinkeris.Klinkeris, susmulkintas gipsas, įv. minerali-niai priedai vėl malami, bet atskirai sudozuo-ti.2.Šlapiasis. Įkrova paruošiama žaliavas malant ir maišant kartu ssu vandeniu.Taip gaminamas grietinės tirštumo mišinys, kuris vadinamas šlamu. Klintys kaip žaliavos susmulkinamos po to molis sutrupina-mas ir malamas su vandeniu malūne.Anglys sumala-mos malūne ir šios 3 žaliavos paduodamos į malūną, paduodamas vanduo ir gaunamas šlamas. Šlamas išdegamas krosnyse, aušinamas sutrupinamas ir gaunamas klinkeris. Tada klinkeris sumalamas su gipsu, įv. Priedais ir gaunamas portlandcemen-tas.Klinkerio cheminė sudėtis( CaO,SiO2, Al2O3, Fe2O3).

7.3.Klinkerio degimas. Klinkeris degamas sukamo-joje krosnyje. Šlamas taip pat.Yra 6 zo-nos:1)džiovinimo2)šildymo3)kalcinavimo4)egzoterminė5)sukepimo6)aušinimo. Šlamas iš pradžių patenka į džiovinimo z .Pirmiausia šlamas truputį suskystėja, o po to garuojant vandeniui virsta gabalais. Džiov. Trunka tol, kol iš jo pasišalina laisvas van-duo.Išdžiuvusios medž. Mišinys judėdamas išilgai kronies patenka į šildymo z.Čia išdega organinės medž. Ir iš molio pasišalina kristalizacinis van-duo.Įkrova vel subyra į miltelius.Kalcinavimoz. temperatūra pakyla iiki 1200 C.Egzoterminėje z. Iki1300 ir išsiskiria daug šilumos ir įkrova patenka į sukepimo z. Čia degama medž. Sukepama ir joje atsiranda skystos fazės ir susidaro pgrindinis klinkerio mineralas3CaO*SiO2.Visi degamos medž. Komponentai išsilydo.Iš šios zonos patenka į aušinimo z.

7.4.Portlandc. kietėjimas. Kietėjančiame port. Vyksta sudėtingi cheminiai-fizikiniai reiški-niai.Klinkerio mineralai su vandeniu sudaro naujus hidratuotus junginius. Vieni mineralai prisijungia vandenį, o kiti prijungdami vandenį skyla. Pirmojo tipo reokcijos vadinamos hidratacijomis. Antrojo tipo r. vadinamos hidrolizėmis .

Susidaro kalcio silikatai, kurių struktūra, sudėtis, savybes priklauso nnuo temperatūros.

Sukietėjusį cementą sudaro koloidinė masė.Ji būdama klampi cemento tešlai, skiediniui ar betonui suteikia plastiškumo.Koloidinė masė pamazu tankėja, todėl mažėja jos plastiškumas ir prasideda portl. kietėjimas . Didž. Įtaką stiprumui turi kietėjantis kalcio hidrosilikatas( ilgainiui hidratuojasi ir vidinė grūdelių dalis, todėl vandens kiekis mažėja, cementas tankėja ir didėja jo stiprumas).Sukietėjusi sist. Yra didž. Stiprumo, jei naujai susidariusių junginiųkrista-lai yra gana dideli.

7.5.Savybės. 1.Vandens sąnaudos.Jos būna iki 28proc.nuo cemento masės.Kuo mažesnės vandens sąnaudos, tuo cementas yra tankesnis ir stipresnis.2. rišimasis. Tešla turi pradėti rištis ne vėliau kaip po 45 min,baigtis ne veliau kaip po 12val.Rišimosi trukmė priklauso nuo cemento smulkumo, vand .ir cemento santykio, temper.,laikymo sąlygų.3. stipru-mas.Nustatomas po 28 parų kietėjimo.Cemento markės:400,500,550,600.Stiprumas gniužd. gerokai didesnis už stipr.lenk. Geriaiusiai cementas kietėja vandeny.Cemento stiprumas ir kietėjimo greitis cheminės, minerologinės sud.,smulkumo,laikymo sandėlyje trukmės ir t.t.4.Šilumos išsiskyri-mas.Kietėjant cementui skiriasi šiluma, nes klinkerio mineralų hidratacijos ir hidrolizės yra egzotermi-nės.5.Tūrio kitimas. Kietėjančio cementinio akmens tūris kinta.Priežastys: temper.padidėjimas rišantis bei kietėjant,džiūvimas ore;aplinkos tem-per.pakeitimas;vykstantys fizikiniai,cheminiai reiškiniai; vandens įsiurbimas.

7.6.Specialieji portlandc. Greitai kietėjantis part.(prideda miner.priedų),naudojamas gelž-bet.konstr.gaminti;plastifikuotas part.(tai cementas, į kurį pridedama plastifikuojančių priedų) gaminamas bet .atsparus vandeniui,šalčiui,stiprus; hidrofobinis portl.(cementas,į kurį pridedama dažniausiai rūgščių;priedai sudaro vandenį atstumiančią plėve-lę)naudojamas gaminti betoną hidrotechninėms statyboms, keliams,apdailai(atsparus šalčiui);baltieji ir spalvotieji portl.:baltasis(gaminamas iš grynų žaliavų,t.y.iš molio;markės:400,500)ir spalvotie-ji(gaunamas iš bbalto,malant pridedant aktyviųjų mi-ner.medž.(dažai),markės:300,400,500);apdailai.Keliams naudojamas(dedamas aukštakrosnių šlakas; markės:400,500);pucolaninis portl.(atsparus vande-niui ir drėgmei;kaip užpildas bet.ir gelž-bet.konstr.gaminti);aliuminatinis portl.(greitai kietėjanti hidr.riš,medž.,kurioje vyrauja kalcio aliuminatai; naudojamas kaip užpildas bet.konstr.,aukštos markės bet.gaminti);Plėtrieji ir nesitraukiantys portl.(plėtrieli-tai hidr.riš.medž.,kurių tūris,kietėjant vandeny didėja,o ore nekin-ta.:1)vandens nepraleidžiantis plėtrusis cemen-tas;2)gipso aliuminatiniscem.;3)plėtrusis portlandce-mentis;4)vandens nepraleidžiantis nesitraukiantis cem.);gipso cemento pucolaninė medž.(sudaryta iš statybinio arba aukštaverčio gip-so,portlandcemento,aktyviųjų min.priedų.naudojamas kaip užpildas akytajam betonui).

8.BETONAI

Betonas – dirbtinis akmuo, gaunamas sujungus įvairios granulometrijos užpildus mineraliniu arba organiniu rišikliu. Pagrind. betono sudėtinės dalys: oras, H2O, smulkinti akmenys ir smėlis. Betonas yra ekonomiška medž., nes jis gaminamas iš pigų vietinių žaliavų. Didž. betono privalumas – ilgaam-žiškumas. Betonai klasifikuojami pagal: tankuma, užpildų rūšį ir standumą, pagal rišamosios medž. rūšį ir kietėjimo sąlygas ir paskirtį.

8.1.Pagal tankuma: 1.ypač tankūs2. tankūs 3. lengvi 4.ypač lengvi

Pagal užpildų slankumą:

1.Smulkiagrūdžiai (dalelių skersmuo iki 10mm) 2.Stambiagrūdžiai (10-150mm)

Pagal paskirtį:

1.Konstrukciniai (pagr.savybė stiprumas)

2.konstrukciniai-termoizoliaciniai (t.b.ssstiprūs ir gerai izoliuoti šilumą)

3.termoizoliaciniai(turi turėti geras termoizoliacines sąvybes)

4.hidrotechniniai (t.b. stiprus, nelaidus H2O, atsparūs šalčiui, bei agresyviam H2O)

5.Kelių betona(t.b. atsparūs H2O, šslčiui, dilimui, smūgiams, temp.svyravimams, drėgmės svyravi-mams, stiprūs)

6.dekoratyviniai

7.chemiškai atsparūs

8.atsparūs kaitrai

8.2.Betonų rišamoji medžiaga

Dažnai naudojami portlandcementai ir įv. cementai

Betonų užpildai

Natūralus akmuo, žvyras, smėlis, įv. Polimerai. Užpildai yra įv. Granulometrinės sudėties. Betonas gaminamas su smulkiais (smėlis) ir stambiais (žvirgždas, skalda) užpildais.

Smulkieji užpildai – pagr. smėlis. Smėlis – biri, natūrali medžiaga, sudaryta iš ddalelių, kurių skers-muo 0,14-5,0mm. Geriausiai betonui tinka pirminiai smėliai, kurių dalelės yra kampuotos, šiurkštesnio paviršiaus su cementiniu akmeniu geriau sukimba. Smėlio granulometrinė sudėtis nustatoma sijojant pro sietų rinkinį. Sietų rinkinys: 10; 5; 2,5; 1,25; 0,63; 0,375; 0,14mm.granulometrinei sudečiai nustatyti imamas 1kg smėlio, sitai sudedami ant kito eilės tvarka ir sijojama. Anat kiekvieno sieto likęs smėlis vad. Daline liekana, pasveriamas ir apskaičiuojamas-tos tos frakcijos % kiekis. Po to apsk.ir visa pilnoji liekana. Ji gaunama sudėjus to sieto dalių liekanas su dalinių retesnių sietų

liekanomis.Dalinė liekana apskaičiuojama pagal formulė:ai=(mi/m)*100%

a1-dalinė liekana

mi- dalinė liekana i-tojo sieto

m- masė prieš bandymą

Pilnoji liekana yra apskaičiuojama: Ai=a2.5+.+ai(%)

Žinant sietų visas liekanas apskaičiuojamas skalumo modulis: Ms=A2.5+A1.25+.+A0.14/100

Pagal stambumą smėliai skirstomi: Stambūs (Ms>2,5) vid.stambumo (Ms=2.5-1), smulkius (Ms=2-1.5), l.smulkius (Ms=1.5-1). Iš skalumo modulio negalima spresti ar smelis tinka betonui gaminti, to paties stambumo modulio smėlis g.b. skirtingo tuštumin-gumo, bei skirtingo lyginamojo grūdelių paviršiaus. Tankiausi smeliai sudaromi is skirtingu frakciju.Kuo didesne frkciju ivairove,tuo geresnesnes smeluio savybes.Tokio smelio visos liekanos procentine sudetis turi buti uzstrichuotoje,granuliometrines sudeties grafiko dalyje.Grafikas: 7graf

Stambieji uzpildai:Stambiaisiais uzpildais vad.uzpildai kuriu daleliu didumas yra 5-70mm.Pagal daleliu forma uzpildai skirstomi: zvirgzdas skalda

Gamtinis zvigzdo ir smelio misinys-zvyras,jis buna pirminis ir antrinis.Prminis yra astribriaunis ir smulkiosios jo daleles vad. Gagzdu.Antrinio zvyro stmbiosios daleles vad zvigzdu

Zvyras frakciuonuojamas

i smeli ir zvirgzda .Skalda gaunama sutrupinus stmbiasias zvirgzdo daleles.

Kaip betono uzpildai galui buti naudoja-mi:gamtines,magmines uolie-nos:granitas,diabazas,sieenitai.Tankiosios nuosedines uolienis:dolomitai,kietos klintys,smiltainis.

Tinkamiausias betonui uzpildas-skalda(suteikia geras stiprumui savybes).Stambiuju uzpiuldu granulomet-rine sudetis nustatoma,sijojent pro sietus,kuriu akuciu diametras:5;10;20;40;50;60mm.Nusijojus nustatoma daline ir visa sietu liekana.Stambiausiu daleliu skersmuo:Dmax gaunamas pagal akuciu skersmeni to sieto,kurio pilna liekana yra ne didesne kaip 5% nuo sijoto uzpildo mases,.Smulkiausiu daleliu skersmuo Dmin yra nustatomas pagal akuciu skersmeni to sieto,nuo kuriu praejo ne daugiu kaip 5% uzpil-do.Betonui gaminti naudojamas stmbesniu uzpildu sudetis turi bbuti tokia, kad smulkiausiu daleliu skersmuo Dmin ir visa liekana butu nuo 95-100%.Vidutiniu ir stambiu butu 0-5%.Stambaus uzpildo pilnos likanos procentine sudetis turi buti uzbruksniuotoje grnuliometrijos sudeties grafiko dalyje.Grafikas:

Stambiu ir smulkiu uzpildu itaka betono stiprumui yra skirtinga.Daugiusia betono stiprumas priklauso nuo stambiu uzpildu savybiu,t.y.todel kad stambiu uzpildu daleles sudaro stambu pagrinda ir turi itakos betono itempimu pubudziui,deformacijoms bei pleisejimui del isoriniu apkrovu. Nuo smulkiu uzpildu priklauso kiek reikia vandens betonui ir kokios bus betono misinio tech savybes.

Vanduo:jis turi buti ssvarus ir be drusku, be priemaisu, kurios stabdytu betono kietejima (rugstis, sulfatai)

Priedai: betono priedus galima suskirstyti i 1.reguliuojncius betono misiniu reologines savybes. 2. kurie ispucia betona (dujodarai ir putoksliai.). 3. priedai kurie mazina daleliu drekstamuma ir didina patvaruma agresyvioje aplinkoje ((tai yra rugstys druskos).

8.3.Betonu misiniu savybes. Risamosios medz., uzpildu vandens ir speceliuju priedu misiniai, kol is ju dar nera suformuoti gaminiai vad. betonu misi-niais. Jie turi tenkinti siuos reikalavimus: 1.t.b. stabilus (transportuojant, iskraunant, formuojant t.b. homogeniski, nepakite) 2. t.b. klojingi (formuojami ir tankinami turi gerai uzpildyti formas bei tarpus tarp armaturos strypu). Betono misinio stabilumas priklauso nuo rislumo. Kuo mazesnis rislumas tuo greiciau jis issisluoksniuoja. Tai bloga sav. Misiniu rislumas dideja didinant cemento kieki, smulkiuju uzpildu kieki, mazinant cemento ir vandens santyki. Betono misiniu klojingumas nusakomas slankumu ar standumu. Slankumas, tai misinio savybe pasklist veikiant savajai masei.

Betono stiprumas: jis nustatomas po 28paru. Stiprumui gniuzdant yra suformuojami kubeliai, o stiprumui lenkiant sijeles. Esant dregmei (sntykinei) 90-100%.

Betono markes: nuo 550-800,(50,70,100 ir t.t. kas 50 iki 800)

Betono stiprumas priklauso nuo cemento rusies, smulkumo, uzpildo kiekio, priedu rusies ir kiekio. Betono misiniu paruosimo ir tankinimo technologijos ir kietejimo salygos: betonas kieteja kaip cementas: is pradziu greitai, po to letai. Kietejimo trukme priklauso nuo cemento rusies ir kietejimo salygu (aplinka ir temp.)

Betonu patvarumas:t.y. savybe ilga laika islikti tinkamu eksplotacinemis salygomis kai veikia saltis, dregme, vejas, saule ir agresyvi aplinka. Betono atsparumas salciui: pagal tai betonas skirstomas i markes: F yra atsparumo ssalciui bandymo ciklo skaicius po kuriu bandiniai pradejo irti ir ju stipris gniuzdant sumazejo ne daugiau kaip 5%. Sunkiojo betono: F50;F100; F120; F150; F200; F300. lengvojo betono: F10; F25; F35; F50;F100; F200.

Betono sudeties parinkimas:betonas turi buti tokios sudeties ,kad po numatytos kietejimo trukmes jis butu stiprus.Cementinio betono sudeti galima parinkti naudojantis formulemis,lentelemis ir grafikais.Visais atvejais pagr. Veiksmai butu tokie:1)Apsk vandens ir cemento santykis;2)Nustatomas vandens kiekis ;3)Apsk cemento kiekis:4)apsk stambiu ir smuliu priedu kiekis.

8.4.Akytieji betonai.:Jie yra vieni is lengvuju betonu. Jie klasifikuojami pagal akytos strukt sudarymo buda,risamosios medz rusi ,kietejimo buda ir paskirti.Pagal akytos strukt susidarymo buda skirstomi i duju ir putu betonus.Akytojo betono gamybos technolohija sudaro sios operaci-jos:1.Komponentu malimas 2.betono misinio paruosimas 3.Formu uzpildymas misiniu 4.Dirbiniu islaikymas 5.Dirbiniu kietejimas autoklavuose 6.galutinis dirbiniu formavimas .

Putu betonas:gaunamas is anksto paruostas putas sumaisius su skiediniu.Tokio betono strukt priklauso nuo putu kokybes.Putas sudaro : oro burbuliukai atskirti vienas nuo kito putokslio vandeninio tirpalo plevelemis.Sumaisytos su skiediniu putos kietas daleles islaiko 2-3 val. Tuo metu kietos misinio daleles skverbiasi i putas.Sukietejus risamajai medziagai susidaro skurdus betonas.

Putoksliai:*Kliju kanifolijos putoksliai-jis gaunamas is givuliniu kliju kanifolijos ir natrio.Ilgai maisant siuos komponentus gaunamos putos.putokslio kiekis nuo misinio mases 12%.*Saponito putokslis-jis gaminamas is saponito dervos ir vandens.jo dedama iki 15% mmisinio mases.*Aliminio sulfoneoftelininis putokslis .jo dedama 20%.*Hidroizoliuoto Kraujo ir gelezies sulfato putokslis.Jo dedama 6%.

Pastatu betono misinys ruosiamas spec.3bugnu maisituvuose.Bugnuose yra sumontuoti horizontalus velenai su mentelemis.Viename virsutineme bugne ruosemas skiedinys ,o kitame putos .Paruostas skiedinys ir putos supilami i apacioje esanti bugna ,kurime 2-3min intensyviai maisoma.Paruostas misinys ispilstomas i formas ir islaikomas jose kol betonas pasieks min. Stipruma .po to nukeliamas i autoklavas.Sukietinti dirbiniai isimami is formu ir galutinai suformuojami.

Duju betonas:gaminamas is risamosios medziagos ,smulkiai sumalto kvarcinio smelio,dujodaro ir vandens.Dujodarui gaminti naud.aliuminio pud-ra(92% aliuminio).Jam reaguojant su kalcio hidroksi-du issiskiria vandenilis,jo dujos is klampios misinio mases nepajegia issiskirti todel ispucia nesukietejusi betono misini.Pries pradedant skirtis vandeniliu misinys supilamas i formas,kad susidarytu geros kokybes akyta struktura ,vandenilio issiskirimo proceso pabaigoje betono misinys turi speti pasiekti reikiama stipruma.Jei baigiantis skirtis dujoms betonas bus nepakamkamai stiprus suslugs.Jei misinys stipruma igis per anksti,betonas prades pleiseti.Gaminant duju betona butina suderinti duju issiskyrimo ir betono kietejimo greiti,todel reguliuo-jamas misinio slankumas,temperatura, vandenilio iskirimo greitis.Vandenilio issiskyrimo greitis letinamas ir gretinamas nuo risamuju medziagu kiekio.Ispylus misini i formas vandenilis turi pradeti skilti ne anksciau kaip po 10min ,baigti ne veliau kaip po 30min.Duju betono fizines mechanines savybes priklausu nuo aliuminio pudros kiekio ir jos pasiskirstymo misinyje tolygumo.kuo daugiau issiskiria vandenilio ,tuo aakytesnis betonas.kuo smulkesni Al pudros milteliai,tuo mazesnis ir tolygiau issidesciusios poros,tuo geresnis betono fizines ir mechanines savybes. Akytajai duju betonui strukturai sudaryti vietoj al pudros milteliu gai buti naudojama vandenilio peroksidas. Duju betonu misinys gaminamas dauju betonu maisytuvu.jei komponentai yra paruosti slapiu budu, tai pirmiausia yra supilamas slamas ir vanduo, o po to risamoji medz. Maisoma 3min. Kol gaunamas vienalytis misinys.po to supilama al pudra ir maisoma 2min. Paruosta duju betonu misini reikia per 2min. Supilti i formas. Duju betono dirbiniu gamyklose paruostos formos yra isilgai sudedamos duju betonu maisytuvo judejimo keliu. Paruostas misinys ispilstomas i formas 90% nuo formos aukscio. Dirbiniai laikomi juose 8val. Kad prieitu reikiamo stiprumo, po to spec. irenginiu nupjaunamas virs formos iskiles duju betonas. Duju betonu gamykloje Viko maisytuvuose misiniai praskysta ir gerai susimaiso paruostas betono misinys supilamas i formas, paliekamas kieteti, po to atiduodamas i autoklavus. Pati pazangiausia laikoma akytojo betono pjaustymo technologija. Formoje su nuimamais bortais suformuojamas blokas, jis kietinamas 700temp. Kol pasiekiamas reikiamas betono stiprumas. Po to nuimami sonai ir tas blokas supjaustomas i reikaimo dydzio gaminius, paduoda-mas i autoklava. Akytjie betonai dazniausiiai naudojami kaip termoizoliacine medz. Apsildanti isores ir vidaus sienas.

Akytuju betonu siluminis apdorojimas: jie apdorojami zemo slegio gam. 900temp 95%

santikine dregme. Norint gauti gera betona, kaitinimo trukme yra: putu betono iki 24val., duju betono- iki 20val. Efektingiausias gaminiau apdorojimas yra apdoroji-mas siluma ir dregme. Sutinimo autoklavuose rezimas priklauso nuo betonu sudeties gaminiu storio.

8.5.Spec.betonai

1.hidrotechniniai betonai: is ju statomi statiniai, kuriuos pastoviai veikia vanduo. Jie turi buti tankus, atsparus salciui, vandeniui. Is ju statomos uztvankos, jie gaminami is sulfatams atsparaus portlandcemento ir uzpildu.

2. keliu betonas. T.b. stiprus, atsparus dilimui, atsparus salciui, dinaminiai apkrovai, atmosferos poveikiui. Jis gaminamas is keliams naudojamo portlandcemento.

3. RRugstims atsparus betonas.jis gaminamas is rugstims atsparaus portlandcemento ir rugstims atsapariu uzpildu: kvarcinio smelio, bazalto. Uzpildas sudaromas is 3frakciju: skaldos, nusumalto ir malto smelio. Jis naudojamas kaip apsauginis sluoksnis chemines pramones irenginiams.

4. kaitrai atsparus betonas. Is jo statomi dumtrau-kiai, iv. siluminiai agregatai. Jis gaminamas is aliuminatinio cemento, portlandcemento ir skystojo stiklo.

5. dekoratyvinis betonas. Jis naudojamas pastatu, bei ivairiu statiniu apdailai. Jis gaminamas is baltojo ir spalvotojo portlancemento. T.b. ilgaamzis, stiprus, atsparus aplinkos poveikiui.

Betono savybes.

*Stiprumas gniuzdant ir lenkiant. *tankumas *pralaidumas vvandeniui * atsoparumas salciui, jis priklauso nuo cemento rusies, uzpildu kokybes, betono akytumo, poru pobudzio. *betono korozija, tai betono irimas eksplotacijos metu veikiant ivairiems aplinkos poveikiams. Korozija vyksta kai i betona prasiskverbia cemento atzvilgiu agresyvios medz.

9.GELŽBETONINIAI DIRBINIAI

t.y. medz., kuri ssudaryta is betono ir jame esancios armaturos. Pagal armavimo buda ir armaturos bukle gelzbetoniniai gaminiai buna paprastai ir itemptai armuoti. Armatura galima itempti pries sukietejant betonui ir betonui sukietejus. Pirmuoju atveju armatura itempiama, t.y. itvirtinama formos galuose. Po to uzbetonuojama ir kai betonas sukieteja ji yra atleidziama. Antruoju atveju armuojant sukietejusi betona armatura itempiama i betone palikta kanala ir jos galai spec detalemis uztvirtinami konstrukcijos galuose. Po to kanalas uzpildomas skiediniu, kuris sukietedamas sukimba su armatura ir betonu. Taip gaunama monolitiska gelzbetonio konstrukcija. Surenkamos gelzbetonio konstrukcijos detales skirstomos pagal: *armavimo buda i paprastai ir itemptai armuotas. *pagal turio mase gelzbetonio konstrukcijos g.b. pagamintos is labai sunkaus, sunkaus, lengvo ir ypac lengvo betono. *pagal betono rusi. G.b. gali buti pagaminti is ccementinio betono, akytojo betono, spec.betono. *pagal vidine struktura, detales g.b. pilnavidures, tusciavidures, vienasluoks-nes, daugiasluoksnes. *pagal paskirti, kai g.b. gaminiai naudojami: visuomeniniu pastatu statybai. Ivairios paskirtie objektams naudojami tokie gelzb. gaminiai: 1.gelzb. poliai 2.tusciaviduriai ir istisiniai surenkamuju pastatu elementai. 3.gelzb kolonos. 4.gb.sijos ir santvaros. 5. briaunuotos ir plokscios perdangu plokstes.6.stambiaploksciu namu isoriniu sienu pertvaru ir perdangu plokstes. 7. gb. Duru ir langu saramos. 8.gb.laiptatakiai, aiksteles, laiptu pakopos, balkonu plokstes, palanges. 9.saligatviu borteliai ir ivairios plyteles.

Gb pastatu ir statiniu dalys gali bbuti surenkamos arba monolitines. Surenkamosios gaminiu dalys gamina-mos gamyklose arba statybos aikstelese, monolitines – statybos aikstelese.

Surenkamuju betoniniu ir gelzbet. Dirbiniu gaminiu gamyba:

Susideda is siu procesu: 1.betono misinio paruosimas (medz.dozavimas, medz.maisymas) 2.armaturos dirbiniu paruosimas. Paprastos gb. konstrukcijos armuojamos atskirais strypais, susietais tinklais, ploksciais ir erdviniais strypais. 3.dirbiniu formavi-mas. Gb.dirbiniai formuojami formose, kurios buna kilnojamos ir stacionarines, plokscios ir profilines, horizontalios ir vertikalios, surenkamos ir nesuren-kamos. Tankinimas atliekamas pluki-mo,centrifugavimo, presavimo ir vibravimo budais. 4.dirbiniu kietinimas. Kietinami atmosferos slegyje, temp. Iki 1000. arba naturaliomis salygomis. Gami-niai sutinami ivairaus tipo kamerose arba stenduose.

Monolitiniu konstrukciju betonavimas

Monolitines konstrukcijos betonuojamos ten kur jos bus eksplotuojamos, i statybos vieta atvezamas misinys ir armatura., kurie yra paruosti gamyklose, monolitinio gelzbetonio gamybos procesa sudaro gelzb. Konstrukcijos, klojiniu ruosimas, armaturos sudejimas, betonavimas ir kietejancio betono prieziura.

10.Statybiniai skiediniai

Tai sukietėjęs rišamosios tešlos smulkių tinkamos granulometrinės sudėties užpildų ir priedų mišinys. Jie pagal gamybai panaudotas rišamasias medž. Skirstomi į grupes:SI, SII, SIII, SIV, SV.

Gaminami tokie gamykliniai stat. Skiedinių mišiniai: 1)sausieji; 2)nebaigti ruošti mišiniai; 3)šlapieji.

Statybinių skiedinių mišinių gamyba

1.Šlapiųjų mišinių gamyba susideda iš gabalinių kalkių gesinimo, kalkių pieno ar tešlos, smėlio, cemento dozavimo, maišymo ir transportavimo į statybos aikšteles. 2.Sausųjų mišinių gamyba susideda iš medž. Paruošimo, dozavimo, maišymo, pakavimo. Jų žaliavos: rišamoji mmedž., užpildas – kvarcinis smėlis. Pagal tankumą skiediniai skirstomi į sunkiuosius (ρ>1500kg/m), lengvuosius (ρ<1500). Pagal paskirtį skirstomi į rūšis: 1.mūrijimo; 2.tinkavimo; 3.spec. skiedinius: 1)apdailos ir dekoratyviniai; 2)šilumą izoliuojantys; 3)atsparūs ugniai; 4)atsparūs rūgštims; 5)atsparūs kaitrai; 6)nepralaidūs vandeniui; 7)akustiniai; 8)statybiniai skiediniai grindims.

Statybinių skiedinių savybės:

1.stiprumas (markės: S0,4; S1; S2,5; S5; S7,5; S10; S15; S20; kas 10 iki 100); 2. Atsparumas šalčiui (markės: F10; 15; 25; 35; 50; 75; 100 ir > iki 200); 3. Plastiškumas – tai skiedinio, veikiamo svorio ar išorinių jėgų, gebėjimas pasiskleisti paviršiuje.; 4. Vandens nepralaidumas – kuo skiediny daugiau riš. Medž. Bei dispersinių priedų, tuo jis geriau sulaiko vandenį.

10.1.Mūro ir tinko skiediniai

Mūro skied. Gaminami iš portlandcemento, kalkių, klinčių ar kreidos, smėlio ir priedų. Mūro darbams naudojami 4 rūšių skied.: 1. Cementiniai – jais mūrijamos pastatų dalys, kurios eksploatuojamos drėgnoje aplinkoje. 2. Cemento-kalkių skied. – jais mūrijamos antžeminės ir požeminės statyb. Konst-rukcijos. 3. Cemento-molio skied. 4. Kalkiniai skied. – susideda iš kalkių tešlos, smėlio ir vandens, jais mūrijamos antžeminės konstrukcijos.

Tinko skiediniai skirstomi į paprastojo ir dekoratyvi-nio tinko skied. Tinko skied. Naudojami: 1. Išorės sienoms ir didelio drėgnumo vidaus patalpoms tinkuoti. Čia naud. Skied.: a)cemento – cementas ir smėlis; b)sudėtiniai skied. – cementas, kalkių tešla, smėlis. 2. Vidaus ppatalpoms tinkuoti: a)kalkių mišiniai – kalkės ir smėlis; b)mišrūs – cementas, kalkių tešla, smėlis; c)kalkių, statybinio gipso mišiniai – kalkės, statyb. Gipsas, smėlis. Įprasto tinko sluoksnis ~20mm. Tinkas daromas iš 3 sluoksnių: 1.paruošiamasis (3-5 mm); 2.išlyginamasis (iki 12mm); 3.dengiamasis (2-7mm).

10.2.Apdailos ir dekoratyviniai skiediniai

Apdailos skied.- tai toks skied., iš kurio padaryto tinko nereikia papildomai dailinti ir dažyti. Šie skied. Susideda iš riš. Medž., užpildų ir pigmentų. Rišamo-sios medž. – tai cementas, kalkės, gipso riš. Medž. Užpildai: smulkus smėlis, kreida ir įv. Mineralai. Pigmentai: spalvoti, sausi, vandeny ir organiniuose tirpikliuose netirpūs milteliai. Jie praskiesti kreida ar kt. Milteliais, kurie vad. Sausaisiais dažais. Pigmentai pagal kilmę, spalvą ir sudėtį yra klasifikuojami. Pagal kilmę: 1.mineraliniai natūralieji pigmentai – tie, kurie randami gamtoj. 2.mineraliniai dirbtiniai – gaunami taikany cheminį būdą. 3.organiniai natūralieji – gyvulinės ar augalinės kilmės. 4.organiniai dirbtiniai – gaunami iš akmens anglies degos. Pagal spalvą: 1.baltieji – kalkių tešla, kreida, kaolinas, gipsas, fosfogipsas, hidratinės kalkės. 2.geltonieji – natūrali ochra, raudonasis geležies oksidas. 3.žalieji – chromo oksidas, vario žalieji oksidai, cinko žalieji oksidai. 4.mėlynieji – geležies mėlynieji oksidai. 5.juodieji – grafitas, suodžiai. 6.metaliniai – aliuminio milteliai, cinko milteliai, auksinė bronza. Apdailos ir dekoraty-vinio tinko gamybos etapai: 1.uždedamas išlygina-masis sluoksnis iš paprasto tinko mišinio, 2.jam

sukietėjus dedamas apdailos ar dekoratyvinis tinkas, kuris gali būti daromas iš 2 ar 3 sluoksnių.

Vandeniui nepralaidūs skied.

Jie naud. Rūsio sienų ir grindų, pamatų, balkonų ir įv. Baseinų apsaugai nuo vandens. Šie skiediniai sudaryti iš cemento, smėlio ir hermetizuojančių priedų: kalcio nitratas, natrio aliuminatas, aliuminio chloridas ir įv. Druskų mišiniai.

11. STATYBINIAI METALAI

Metalais vad medž, kurių pagr požymiai yra blizge-sys, didelis laidumas šilumai ir elektrai, plastiškumas, stiprumas ir didelis tankis.

Metalų panaudojimas.Iš jo gaminama gelžbetonio armatūra, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, metalinės tiltų iir perdangų konstrukcijos, pramoninių pastatų karkasai, skarda, apdailos tvirtinimo detalės ir kt.

Metalai skirstomi į juoduosius ir spalvotuosius. SPALVOTIEJI – tai neturintys Fe lydiniai. JUODIE-JI – Fe ir C lydiniai, kuriuose yra nedideli kiekiai priemaišų (Si, Mg, Ni, chromas). Pagal C kiekį juodieji metalai skierstomi į ketų ir plieną.

KETUMI vad Fe lydynys, kuriame C yra 2-4%. Ketuje esantis Si, P, S, Manganas turi įtakos jo savybėms. S ir P didina trapumą. Chromo, Ni, Mg, Al ir Si priedas padidina ketaus atsparumą kkarščiui, korozijai ir sumažina jo dilumą.

PLIENAI – konstrukcinė medž.Bendra jų gamybos schema: krosnyse ketus perdirbamas į plieną, supilstomas į luitadėžes, iš jų sustingęs į luitus plienas perduodamas į valcavimo ir kalimo skyrius, kuriuose iš jo gaminami rūšiniai gaminiai ar ruoši-niai. SStatyboje naudoj įv plieno profiliai, armatūra, lakštai dažniausiai valcuojami iš didelių plieno luitų. Valcavimas – plieno apspaudimas ir kartu ištęsimas tarp 2 besisukančių velenų (standžių ir masyvių). Plienai valcuojami juos įkaitinant iki 1100-1300 C.Jiems neleidžiama ataušt mažiau kaip 800C. toks padirbimas vad karštuoju. Armatūriniai strypai valcuojami karštai periodinio profilio valcais. Šir strypai g.b.sustiprinti termiškai arba šaltojo ištempi-mo būdu. Taip gaminama didesnio skersmens armatūrinė viela. Mažesnio skerspjūvio armatūrinė viela gaminama šaltojo traukimo būdu, t.y.pratraukiama pro spec apspaudžiamuosius įrenginius, kurie vad filjeriais. Šaltai apspausta viela sukietėja. Liejimo būdu gaminama vandentiekio ir kanalizacijos armatūra, tvorelės, stat mašinų dalys. Iš pradžių pgl brėžinius pagaminama liejimo įranga, metalas liejamas į formas, po to išimamas iš formų sustingęs ir galutinai mechaniškai apdorojamas, t.y. tekinamas, frezuojamas, gręžiamas iir g.b. drožiamas.

Spalvotųjų metalų profiliai – presuojami.

11.1. METALŲ KOROZIJA

Korozija vad aplinkos veikiamo metalo paviršinis