Rūkymas ir sveikata
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
PEDAGOGIKOS FAKULTETAS
Referatas
Rūkymas ir sveikata
Klaipėda
2006 m.
Turinys
1. Įvadas 3
2. Aprašomoji dalis 4
2.1. Tabakas ir jo paplitimo istorija 4
2.2. Rūkymo psichologija 5
2.3. Rūkymo poveikis organizmui 6
2.4. Kaip kovojama prieš rūkymą? 10
3. Išvados 12
4. Naudota literatūra 13
Įvadas
Rūkymas – tabako (ir popieriaus) sausasis terminis distiliavimas veikiant aukštai temperatūrai, kuri degančiame papiroso gale ar pypkėje siekia 300oC.
Rūkymas labiausiai paplitusi narkomanijos rūšis. Kad rūkyti nesveika, žino kiekvienas, tačiau kuo tai iš tiesų gresia, daugelis nė neįtaria. Kaip ir kitų narkotikų vartojimas, rūkymas yra nenatūralus, žmogaus prigimčiai priešingas veiksmas, kurį sąlygoja socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Rūkymą sudaro tabako ddeginimas ir kvėpavimas dūmais per burną. Rūkymo įprotis susiformavo ir buvo laikomas demokratišku dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Prieš tai tabakas buvo uostomas arba kramtomas. Šiandien tabako rūkymas suprantamas kaip cigaretės, cigarai arba pypkės.
Cigarečių rūkymas sukelia priklausomybę nuo tabako, dėl ko galima susirgti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiniais, širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimais, chronišku bronchitu.
Darbo tikslas: išsiaiškinti rūkymo poveikį ir žalą žmogaus sveikatai.
Aprašomoji (analitinė) dalis
Šiuo metu rūkymas yra labai aktuali mūsų visuomenės problema. Rūko visi, kas tik užsinori – tėvai, seneliai, paaugliai.
Rūkymas vvidutiniame amžiuje iki 10 kartų padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios kliniškai pasireiškia nestabilia krūtinės angina, ūmiu miokardo infarktu, smegenų bei periferinių kraujagyslių ligomis, aortos aneurizma. Cigarečių rūkymas taip pat didina staigios mirties riziką esant hipertenzijai, hipercholesterolemijai, gliukozės ttolerancijos sutrikimui bei cukriniam diabetui. Rūkymas siejamas ir su kai kurių psichikos ligų būklės pablogėjimu. Nikotinas, būdamas psichotropine medžiaga ir įtakodamas neuromediatorių veiklą, pablogina depresijos eigą, ir atvirkščiai – depresija sergantys ligoniai yra mažiau motyvuoti ir sunkiau meta rūkyti. Sergantiems depresija ir rūkantiems pacientams 40 proc. padidėja tikimybė susirgti išemine širdies liga ir iki 60 proc. išauga mirties rizika. Ta pati tendencija stebima ir vyrams, ir moterims.
Tabakas ir jo paplitimo istorija
Tabakas (lotyniškas pavadinimas Nicotiana tabakum) – bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis. Tabako tėvynė – tropinė Amerika. Tabako vaisius – dėžutė, pilna labai smulkių pilkšvai rudų sėklų. Auginamas daigais, derlius – lapai, nuskabomi per kelis kartus. Paskui tie lapai ruošiami, vytinami, fermentuojami, džiovinami ir siunčiami į ttabako fabrikus, kur juos atitinkamai susmulkina ir gamina cigaretes, papirosus ir t.t.
Europos tabakas pasidarė žinomas po to, kai 1496 metais grįžę antrosios Kolumbo ekspedicijos dalyviai parvežė jų sėklų. Tabako plitimas labai paspartėjo tada, kai jį pakartotinai atvežė į Europą – iš Brazilijos į Prancūziją. Tada ir pradėjo vis plačiau naudoti.
Tabako rūkymas europiečiams buvo naujas paprotys, ir Kolumbo ekspedicijos dalyviai su nuostaba žiūrėjo, kaip indėnai kažkokio augalo lapus susuka, uždega ir įkvepia dūmus.
Rūkymo žalą kai kurie europiečiai suvokė iiš karto. Tačiau nežiūrint to, Europoje tabakas labai greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Taip atsitiko todėl, kad tuometinė medicina labai mažai turėjo gydymo priemonių, žmonės vylėsi aptikti kokį nors vaistą, kadangi tuo metu siautė maras, sifilis ir panašiai. XIX a. pabaigoje manyta, kad rūkymas kenkia tik labai nervingiems, išsekusiems, nusilpusiems žmonėms. Medicinos vadovėlyje, išleistame Bazelyje 1625 metais, apie tabaką rašyta šitaip: „ Šita gyduolė apvalo gomurį ir praskaidrina galvą, malšina skausmą ir nugina nuovargį; slopina dantų sopėjimą; saugo žmones nuo maro; išvalo utėles; gydo rožę, pūlinius, įsisenėjusias žaizdas.”
Po kiek laiko tabakas pasidarė madingas – iš pradžių kaip uostomieji milteliai, paskui kaip rūkalai.
Konservatyvesnėje Anglijoje valdžios atstovai tabaką už karto pasmerkė – gal todėl, kad pirmieji atsivežė tuometiniai mirtini Anglijos priešai – ispanai ir platino ilgamečiai varžovai Europoje – prancūzai. Tabako rūkymą pradėjo smerkti ir katalikų bažnyčia, tačiau tabako draudimas gyvavo neilgai.
Tabaku prekiauti pasidarė gana pelninga, ir jo pasėliai vis plėtėsi, užimdami vis naujus plotus. Kartu augo ir tabako vartojimo „ kultūra “: pasidarė madingos elegantiškos uostomojo tabako dėžutės, išrastos pypkės, tabokinės ir panašiai.
Galų gale tabakas pasidarė tradicine žemės ūkio kultūra, kur jo pasėliams skiriamos vienos geriausių dirvų, o tabako gaminiai tvirtai įėjo į daugelio žmonių buitį.
Rūkymo psichologija
Apsinuodijęs nikotinu, žmogus bbūna: apkvaitęs, prislopintas, labai išblyškęs, jam dreba rankos ir kojos, pila šaltas prakaitas, spengia ausyse, krenta kraujospūdis. Tokioje būklėje, dėl kvėpavimo paralyžiaus, žmogus gali ir numirti. Jei viskas baigiasi gerai, paprastai apima miegas, keletą dienų po apsinuodijimo, žmogus jaučia bendrą išglebimą, galvos skausmus ir pasišlykštėjimą tabaku. Tiesa, pavojingas apsinuodijimas pasitaiko dažniausiai tik tada, kai rūkantieji ima lenktyniauti, kas surūkys daugiau cigarečių ar papirosų. Dauguma jaunų žmonių, paragavę pirmosios cigaretės dūmo, tampa rūkaliais. Pats pavojingiausias amžius – tarp 14 ir 17 metų. Paaugliai labai dažnai pasiduoda draugų įtakai. Pirmoji cigaretė niekada nebūna maloni, tačiau surūkius keletą pakelių atsiranda įprotis, ilgainiui žmogus tampa ir psichologiškai, ir fiziškai priklausomas nuo nikotino. Dažniausiai, ypač po pirmos pažinties su tabaku, viskas baigiasi apsinuodijimo simptomais, irgi gana nemaloniais, arba mažesniais negalavimais – pykinimu, galvos svaigimu ir skausmu, pagreitėjusiu širdies plakimu.
Pakartotinai imantis cigaretės, nikotino toksinis veiksmas pamažu mažėja ir į pirmą vietą iškyla malonus, jaudinantis tabako poveikis. Rūkymas žmogui pasidaro malonus. Kaip tik šitoje, antroje rūkymo pomėgio vystymosi fazėje, tabako dūmai pasidaro malonūs. Nuo tol jau rūkantieji trokšta anojo tvaiko, dvokiančios bjaurasties, paskanauti ir su netikėliais. Įvyksta visoms narkomanijoms būdingas reiškinys: įvairūs nemalonūs su narkotiko vartojimu susiję dalykai, kaip būsimos euforijos signalai, pasidaro geidžiami. Šioje fazėje tabako vvartojimas, pats pasidaro įprastas, trokštamas ir būtinas. Žmogaus gyvenimo būdą, elgesį, mąstymą užvaldo įsakmus poreikis, dar ir dar kartą gauti narkotiką.
Trečioje tabako vartojimo fazėje, žmogus pamažu ima suvokti, kad dėl šio užsiėmimo jis patiria ne tik malonumą, bet ir žalą bei didelių nepatogumų. Žmogui reikia atlikti darbą, o nerūkydamas žmogus negali susikaupti. Pats rūkymas nuo darbo atitraukia, nekalbant apie tai, kad dėl rūkymo sumažėja sugebėjimas lengvai ką nors išmokti, viską atsiminti, tiksliai apskaičiuoti, todėl negalėdamas ilgai išbūti susikaupęs, žmogus dar ir dar kartą užsirūko. Stimuliuojantį poveikį jam daro ir pats užsirūkymo momentas. Galų gale ant stalo priešais tokį žmogų išauga nuorūkų krūva, o kambarys paskęsta dūmų debesyse.
Patalpoje vis mažiau belieka deguonies, todėl ima skaudėti galvą, apima protinis nuovargis, kurį rūkorius stengiasi įveikti užsitraukdamas vis naują dūmą, o tai dar labiau pablogina jo padėtį.
Ilgoje kelionėje, kai rūkyti draudžiama, rūkoriui atsiranda nesulaikomas ir vis didėjantis noras užsirūkyti, todėl jis pradeda galvoti ne apie reikalą, o apie rūkymą.
Rūkorius pripranta prie kurios nors vienos rūšies tabako gaminių ir, kai reikia tenkintis kita rūšimi, kamuojasi dėl visokių nemalonių pojūčių: kosulio, dusimo, nemalonaus skonio burnoje.
Ilgainiui daugeliui žmonių rūkymas jau nebeteikia jokių malonių pojūčių ir virsta varginančia priederme. Šioje rūkymo fazėje pasireiškia įvairios komplikacijos ir
atsiranda mintis, kad bene laikas būtų mesti rūkyti.
Taip pat labai nukenčia išorė: atsiranda blyškumas, pagelsta oda ir dantys, moterims pašiurkštėja balsas, didėja neigiami vidiniai pokyčiai įvairiuose organuose ir sistemos.
Rūkymo poveikis organizmui
Tabako dūmuose yra 4000 cheminių junginių. Kenksmingos medžiagos yra:
1.Nikotinas – lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, kuri labai veikia nervų sistemą ir skatina kraujagyslių spazmus, pagreitina aterosklerozės atsiradimą. Mokslininkai Poseltas ir Reimanas pirmą kartą gryną nikotiną išskyrė 1828 metais. Grynas nikotinas – skaidrus, aliejingas, aštraus skonio skystis.
2.Anglies monoksidas. Šios ddujos yra bekvapės, bespalvės ir nuodingos. Jos susijungia su hemoglobinu ir taip pablogina audinių aprūpinimą deguonimi, todėl ląstelių funkcijos sutrinka.
3.Dervos priskiriamos stipriausiems A klasės kancerogenams, kurie sukelia vėžį. Į jų sudėtį įeina tokios kancerogeninės medžiagos kaip benzenas, toluenas, naftalinas, ksilenas bei kiti policikliniai angliavandeniai. Ant cigarečių pakelių gamintojai paprastai nurodo maždaug 10 miligramų dervų kiekį, bet praktinių testų metu buvo nustatyta, jog faktiškai jis būna dvigubai ar net trigubai didesnis.
4.Dirginančios medžiagos – aldehidai, ketonai, fenolai ir kt. Jos pakenkia bbronchų gleivinę ir sukelia lėtinį bronchitą.
Cigaretė gaminama iš cilindrinio popierinio vamzdelio, kuris paprasati būna trumpesnis negu 10 cm ir 10 mm skersmens, su susmulkintu rūkomuoju tabaku. Parduodamose cigaretėse paprastai būna iš celiulozės acetato arba medvilnės pagaminti filtrai, kurie turi ssulaikyti dervą.
Rūkymas ir vėžys. 1795 metais Sommering pirmasis paskelbė, kad rūkymas gali būti vėžio priežastis. Sergamumas plaučių vėžiu didėja dėl cigarečių rūkymo. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės – gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio ir tabako rūkymo yra stiprus ryšys. Tabako rūkymas daro mažiau įtakos skrandžio, inkstų, kepenų, nosies ertmės vėžio ir mieloidinės leukemijos atsiradimui.
Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio. Apskaičiuota, kad rūkant 10 cigarečių per dieną, sergamumas sudaro apie 55 ligos atvejus 100000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių – 300 atvejų 100000 žmonių. Lietuvos vyrų sergamumas trachėjos ir plaučių vėžiu sudaro 80 ligos atvejų 100000 žmonių ir iki pastarųjų metų didėjo apie 2 proc. kasmet. Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys, rūkyti ppradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Apskritai tabako rūkymas didina plaučių vėžio riziką 10 kartų. Rūkymas gali būti viena iš gimdos kaklelio vėžio priežasčių.
Rūkymas – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius. Pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos, iš kurių grėsmingiausia yra koronarinė širdies liga, nusinešanti daugiausia gyvybių. Koronarinę širdies ligą sukelia kraujagyslių aterosklerozė. Žinomi trys reikšmingiausi koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir dislipidemija (pagausėjęs cholesterolis).
Rūkymas – didysis nepriklausomas koronarinis širdies ligos ir kitų aterosklerozinių lligų rizikos veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad daugiau kaip 60 proc. rūkalių tuo netiki. Koronarinė širdies liga – tai širdį maitinančių koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsniško siaurėjimo ir užsikišimo procesas.
Rūkymas skatina ne tik širdies, bet ir kitų kraujagyslių aterosklerozę:
• padvigubėja smegenų insulto rizika;
• siaurėja kojų kraujagyslės;
• gali atsirasti pilvo aneurizma;
• venose gali susiformuoti trombai, kurie gali atitrūkti ir patekti į gyvybiškai svarbius organus.
Kiekvieną kartą užtraukiant cigaretės dūmą, į organizmą patenka apie 50 mg. nikotino, kuris yra galingas nervų sistemos stimuliatorius.
Rūkymo poveikis gliukozės apykaitai. Gliukozės apykaitos sutrikimai nulemia cukrinio diabeto atsiradimą. Sergantieji 2 tipo cukrinio diabeto forma kelis kartus dažniau patiria pavojingų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų – miokardo infarktą, insultą ir kt.
Nustatyta, kad rūkaliams padidėja kortizolio ir augimo hormono sekrecija. Žinoma, kad šie hormonai blogina jautrumą insulinui. Be to parūkius organizme aptinkame daugiau laisvųjų riebalinių rūgščių ir glicerolio, nurodančių lipolizės riebaliniame audinyje suaktyvėjimą.
Taigi, rūkymas neigiamai veikia įvairias medžiagų apykaitos grandis, pablogina sveikatą ir padidina lėtinių ligų atsiradimo riziką.
Rūkymo įtaka virškinamajam traktui. Rūkant didėja sergamumas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Sergamumas opalige tiesiogiai susijęs su surūkomų cigarečių skaičiumi. Rūkantiesiems opos blogiau gyja ir dažniau recidyvuoja. Įrodyta, kad rūkant didėja skrandžio sulčių rūgštingumas, mažėja kraujotakos greitis skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinėse.
Gana reikšmingas rūkymas yra kkasos ligoms, kepenų, tulžies latakų ir tulžies pūslės funkcijai. Rūkančiųjų mirtingumas nuo kepenų cirozės komplikacijų yra 5 kartus didesnis nei niekada nerūkiusiųjų.
Rūkymas ir plaučių ligos. Rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchitinės astmos ir plaučių vėžio, rizikos veiksnių. Rūkantis žmonės lėtiniu bronchitu 5.5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji.
Rūkančių tėvų vaikai taip pat dažniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma ir plaučių vėžiu. Rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių ligų yra didesnis negu nerūkančiųjų. Mirtingumas didesnis tų rūkančiųjų, kurie surūko daugiau cigarečių, pradeda ankščiau rūkyti ir giliau įkvėpia dūmus.
Simptomai:
• Dusulys;
• Apetito stoka;
• Kūno masės mažėjimas;
• Krūtinės skausmas;
• Kosulys;
• Skrepliavimas;
• Nežymus karščiavimas;
• Silpnumas;
• Nuovargis;
• Atsikosėjimas krauju.
Pavojus susirgti kvėpavimo organų ligomis ypač padidėja, jei rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis.
Rūkantiesiems greičiau vystosi kvėpavimo takų uždegimas – išsiskiria daugiau akroleino ir acetalchido. Pastarasis sukelia kvėpavimo takų gleivinės uždegimą. Plaučių ligomis daugiau serga pasyvūs rūkaliai, tai yra žmonės, kuriems tenka būti prirūkytoje aplinkoje.
Cigaretės dūmai kenksmingi visiems kas juos įkvepia, taigi ir nerūkantiems žmonėms.
Tabako dūmai yra dviejų rūšių: pagrindiniai ir šalutiniai. Pagrindiniai dūmai yra tie, kuriuos rūkorius įtraukia ir išpučia, o šalutiniai, – kurie kyla nuo pypkės, cigaro ar cigaretės galo.
Rūkymo poveikis nėščiosioms. Moterys greičiau įpranta rūkyti ir joms sunkiau mesti. Rūkymas ypač pavojingas nnėščiosioms, nes cigaretė suerzina ir padidina vaisiaus širdies plakimą, sumažina deguonies kiekį. Vaisius lėčiau auga, didėja komplikacijų galimybė – gimsta mažesnio svorio, kūdikis su mažesnėmis smegenimis. Taip pat rūkančios moterys 2 – 3 kartus dažniau persileidžia ar pagimdo negyvus vaikus nei nerūkančios.
Kojų gangrena. Pradžioje ligos simptomai labai neaiškūs: kojos pasidaro jautrios šalčiui, pabąla oda, tirpsta pirštai. Vėliau dėl nepakankamo kojų aprūpinimo krauju pradedama kartkartėmis šlubuoti. Dėl blogo aprūpinimo krauju keliamos kojos pėdos oda staiga pabąla, o nuleidžiamos pamėlsta.
Rūkymas taip pat pablogina skonio pojūtį; teigiama, kad jis pagreitina veido raukšlėjimąsi, kai kurie tyrimai rodo, kad pablogėja ir klausa.
2 – 3 surūkytos cigaretės dirginančiai veikia centrinę nervų sistemą, išplečia smegenų kraujagysles: smegenų apytaka pagerėja, dėl to juntamas žvalumas. Tačiau žvalumo būklė tęsiasi keletą minučių, kraujagyslės susitraukia ir savijauta keičiasi. Prasideda kraujagyslių spazmas, kuris tęsiasi 20 – 30 minučių. Rūkant vieną cigaretę po kitos, dėl nuolatinio dirginimo nervinės ląstelės išsenka.
Rūkymas skirstomas į aktyvų ir pasyvų. Pasyvus rūkymas – tokia būsena, kai nerūkantieji priversti kvėpuoti rūkančiųjų pučiamais tabako dūmais. Vadinasi, rūkorius daro žalą ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių sveikatai. Nerūkantieji, kuriems tenka ilgai būti prirūkytose patalpose, dažnai skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, širdies plakimus, silpnumu.
Čia išvardintos ligos yra gerai žinomos medicinoje,
bet juk dar yra tokių ligų, kurios iki galo neištirtos ir neaišku, kas lemia jų atsiradimą. Todėl manau, kad ateityje paaiškės dar daugiau rūkymo padarinių sveikatai.
Kaip kovojama prieš rūkymą?
ES priėmė dvi svarbias direktyvas dėl tabako: vieną dėl jo sudėties ir ženklinimo etiketėmis, o kitą dėl reklamos ir rėmimo. Europos Parlamentas padarė nemažai direktyvos dėl ženklinimo pakeitimų, ypatingai dėl įspėjimų apie žalą sveikatai ant cigarečių pakelių apimties ir turinio. Tačiau jis taip pat stipriai rėmė direktyvos dėl tabako reklamos projektą. Dėl aabiejų teisės aktų aršiai kovojo lobistų grupės, o kova dėl tabako reklamą reglamentuojančios direktyvos dar nesibaigė: galutinį sprendimą priims ES Teisingumo.
Viešose vietose kabo tokie skelbimai: “Rūkyti draudžiama”, “Prašome nerūkyti” ir panašiai. Čia kyla klausimas, ar tai veiksminga, nes dažnai rūkantieji, ypač jaunimas, į tokius užrašus dėmesio nekreipia.
Dabar yra įvairių nikotino pakaitalų.
Pleistrai su nikotinu. Jų galima nusipirkti vaistinėse be recepto. Toks pleistras užklijuojamas kur nors ant odos ir visą dieną pamažu išskiria nikotiną, kuris pamažu patenka į kraują, jo koncentracija išlieka vvisą laiką pastovus.
Kramtomoji guma su nikotinu. Parduodamas be recepto. Į organizmą nikotinas patenka per burnos gleivinę.
Nosies purškiklis. Šis purškiklis parduodamas vaistinėse su receptu. Purškiant į nosį tirpalą iš buteliuko, nikotinas pasisavinamas greičiausiai.
Apie šių priemonių naudingumą esama skirtingų nuomonių. Norint sužinoti, aar jos tikrai naudingos reikia kiekvienam individualiai pabandyti ir nuspręsti. Tačiau reikia žinoti, jog nikotino pakaitalai taip pat turi šalutinį poveikį. Jie netinka vartoti nėščioms moterims ir žmonėms, sergantiems širdies kraujagyslių ligomis.
Patarimai kaip mesti rūkyti:
1. Mažinti cigarečių skaičių;
2. surūkyti tik puse cigaretės;
3. kasdien vėlinti pirmosios cigaretės užsidegimą 1 valanda;
4. iš pat pradžių nuspręsti, kiek tą dieną cigarečių surūkysite;
5. pasistengti, kad „po ranka” būtų ne cigaretė, o stiklinė sulčių;
6. nerūkyti automatiškai;
7. laikyti cigaretę priešingoje rankoje nei esantį įprotį, cigarečių pakelį laikyti vis kitoje vietoje;
8. nepirkti cigarečių dėžėmis. Palaukti kol cigarečių pakelis bus tuščias, tik tuomet pirkti kitą;
9. padaryti rūkymą nemaloniu;
10. jei mėgstate rūkyti su draugais, rūkykite vieni. Pastatykite savo kėdę į nepatogią vietą, kurioje negalėtumėte galvoti nieką kitą tik apie cigaretes ir jų neigiamą poveikį;
11. rinkti savo nuorūkas į didelį sstiklinį indą, kad matytumėte kiek šiukšlių jūs sukuriate.
Sveikatos pokyčiai, kurie vyksta metus rūkyti:
• Po 20 min. kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi;
• po 8 val. kraujyje dvigubai sumažėja nikotino ir anglies monoksido, normalizuojasi įsotinamas deguonis;
• po 24 val. anglies monoksidas jau pašalintas iš organizmo, plaučiai jau pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo susidariusių audinių irimo;
• po 48 val. nikotino organizme nebėra, žymiai pagerėja uoslės ir skonio jutimai;
• po 72 val. kvėpuoti darosi lengviau, nes prasideda bronchų relaksacija;
• 2-12 sav. , 3-9 mėn. pagerėja organizmo kkraujotaka, sumažėja kosulys, dusulys, lengvėja kvėpavimas, nes 10 proc. pagerėja plaučių funkciniai rodikliai;
• po 5 metų dvigubai sumažėja širdies priepuolio tikimybė;
• po 10 metų dvigubai sumažėja plaučių vėžio tikimybė, širdies priepuolio tikimybė tokia pat kaip ir niekada nerūkiusio.
Išvados
Rūkymas yra liga, su kuria reikia kovoti, tačiau efektyvių priemonių prieš šią ligą nelabai yra. Daugelis mano, jog rūkymas gali sukelti tik vėžį, tačiau net nenumano, jog yra ir daugiau ligų, kurios kartais nepagydomos ir kurias taip pat sukelia rūkymas.
Rūkymas sukelia priklausomybę, todėl galvoti, kad „kada noriu-tada rūkau“, yra absurdiška. Reikia žinoti ir tai, kad jokia „sveika gyvensena“ nebeatitaiso rūkymo padarytos žalos, todėl nekenkime aplinkiniams ir netrumpinkime gyvenimo sau, todėl atplėšdami naują cigarečių pakelį geriau paklauskime savęs: “Ką aš darau? Kodėl aš rengiuosi nudyti savo organizmą? Nejaugi aš toks bevalis, kad sąmoningai žaločiau savo ir aplinkinių veikatą?”.
Reikia pripažinti,kad paaugliai rūkys tol, kol aplinkui matys rūkančius tėvus, draugus, tol ir jie patys neatsisakys cigaretės dūmo. Rūkymas kenkia ne tik rūkančiąjam, bet ir drauge esantiems nerūkantiems draugams. Gal atėjo laikas, kai rūkantys tėvai turi susirūpinti ne tik savo, bet savo vaikų sveikata? Juk vaikai visų pirmiausia elgiasi taip, kaip jų tėvai.
Nemanau, kad įvairūs nikotino pakaitalai padės žmogui atsikratyti potraukio rūkyti, jei jis pats to nnenorės. Norint mest rūkyti, reikia turėti tvirtą valią. Po pirmojo nepasisekusio bandymo mest rūkyti, reikia nenuleisti rankų ir ieškoti kitų patikimesnių būdų, jei tikrai nori atsisakyti šio blogo įpročio. Pirmiausia rūkantiesiems, kurie nori atsisakyti šios ligos, siūloma susipažinti su visa literatūra apie rūkymą, gal tai pakeistų jų požiūrį į rūkymą ir daugiau sužinotų apie rūkymo žalą pačiam organizmui.
.
Literatūros sąrašas
1. Alo Ž. P. 50 būdų, kaip išvengti kvėpavimo organų ligų ir kaip lengviau nuo jų pagyti. Kaunas. Šviesa. 1995
2. Elsner D. Patikimas būdas mesti rūkyti. Alma littera.2005
3. Jagodinskis V. Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą. Kaunas. Šviesa. 1986
4. Medicinos enciklopedija M – Ž, II dalis, Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994
5. Sud. Minius V. ir Brusokas K. Šeimos daktaras (3 leidimas). Vilnius. Avicena. 1997
6. Moncevičiūtė – Eringienė E. Rūkymas, alkoholis, imunitetas ir vėžys. Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų rinkinys. 1994
7. http://www.vilniausvsc.lt/gyvenimo_budas/3_rukymas.htm
8. http://www.sveikas.lt/patarimai3.asp?id=77
