sveikatos ugdymo konspektas

SVEIKATA

A. Sveikas asmuo yra tas, kuris nerūko, alkoholį vartoja mažais kiekiais ir retai (arba išvis nevart.), sveikai maitinasi, bent tris kartus per savaitę sportuoja, retai serga, užsigrūdinęs.

B. Sveika šeima yra ta, kuri dažnai vaikšto pas daktarus ir pastoviai tikrina savo sveikatą, nerūko, mažai geria, nsveikai maitinasi, sportuoja.

C. Sveika bendruomenė yra ta, kuri..

D. Sveika mityba yra tokia, kuri nekenkia organizmui, bet tik jį..

E. Sveika darbo vieta yra tokia, kuri.

F. Sveika aplinka yra tokia, kuri.

G. Sveiki mokymo kursai yra tie, kurie.

PSO – PPasaulinė Sveikatos Organizacija pateikia tokį sveikatos apibrėžimą.

Sveikata – visapusė: fizinė, dvasinė (pagrindinė), socialinė, protinė, emocinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas. Į sveikata žiūrima okolistiniu požiūriu t.y. ji suprantama, kaip visuma susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių ir jei kas nors atsitinka vienai sričiai neišvengiamai paveikiama ir kita.

Fizinę sveikatą lemia geras mūsų kūno funkcionavimas ir visų organizmo sistemų sveikumas (nervų, kvėpavimo, virškinimo, dauginimosi).

Protinė sveikata susijusi su būdais, kuriais mes renkame žinias iš įvairiausių šaltinių ir kaip gebame jjomis pasinaudoti (debilumas).

Emocinė sveikata padeda suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti (svarbu patirti kuo daugiau gerų jausmų).

Socialinė sveikata atspindi santykius su šeima, draugais, bendradarbiais ir kitais žmonėmis. Svarbu išmokti bendravimą palebgvinančių įgūdžių.

Dvasinė sveikata yra gyvybiškai svarbi bendrai mūsų ssveikatai, susijusi su mūsų būties esme, su tuo ką mes vertiname, ir kas iš tikrųjų mums rūpi. Ji yra žmogaus egzistencijos šerdis.

NUO KO PRIKLAUSO SVEIKATA. SVEIKATĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

1. Gyvensena (elgesys) – paties žmogaus gebėjimas saugoti ir tausoti sveikatą (darbo ir poilsio rėžimas, sveika mityba, priklausomybių nebuvimas).

2. Aplinka, kuri apima: fizinę apl. (oro, vandens užterštumas), socialinę apl. (būstas, ar turi už ką pavalgyt ir t.t.), psichologinę apl.(šeima).

3. Paveldėjimas (biologiniai organizmo ypatumai). 10- 15% žmogus paveldi polinkių sirgti tam tikromis ligomis nebūtinai dauno sindromu ir t.t. jie gali ir nepasireikšti tai priklauso nuo gyvenimo būdo..

Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 66m

Vidutinė moterų gyvenimo trukmė – 76,9m (šito žinot per egzą nereik)

SVEIKATOS STIPRINIMO SĄVOKA

Vienas iš išskirtiniausių šiuolaikinės sampratos bruožų yra visuomenės, jos struktūrų, bbei individų atsakomybė už savo ir kitų sveikatą bei aktyvus dalyvavimas sprendžiant kitų ir savo sveik. problemas. Šis bruožas papildo cholistinės sveik sampratą ir parodo, kad žmonės turi neišsenkamų palimybių stiprint savo sveik. Sveikatos stiprinimas – procesas, suteikiantis žmonėm daugiau galimybių rūpintis savo sveik ir ją gerinti. Sveik stiprinimo veiklos sferos yra šios:

1. aplinka padedanti gerinti jūsų sveik.

2. bendruomenės įtraukimas į sveik stiprinimą.

3. visuomenės politika padedanti stiprint sveik.

4. individualios sveik stiprinimas bei sveik įgūdžiai.

5. sveikatos priežiūros tarnybų orientavimas į ligų pprofilaktiką ir sveik. stiprinimą.

PRAKTINĖ SVEIKATOS STIPRINIMO VEIKLA

Praktinė sveik stiprinimo veikla jungia tris tarpusavyje susijusias temas: sveik ugdymą, ligų profilaktiką, sveik saugą. Šios susijusios sferos rodo sveik ugdymo galimybes, kurios yra susijusios. Sveik negali padėt tik medikai.

Sveikatos ugdymas – kryptingos ir sąmoningos pastangos gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus, įtvirtinti teigiamą požiūrį į sveik ir ją stiprinančius veiksnius, formuoti sveiko elgesio įgūdžius. Sveik ugdymas ypač svarbus vaikystėje ir paauglystėje , kai formuojasi žmogaus pasaulėjauta ir elgsenos stereotipai. Įpročiai dar netvirti todėl ugdymas labai prasmingas.

SVEIKATOS RAIDA

Žmogaus sveikata kinta visą gyvenimą. Įvairiausi veiksniai daro įtaką iki apvaisinimo arba net iki jo. Jie gali ne tik žaloti, bet ir stiprint. Nėsčiosios būklė, naujagimio svoris, sveik vaikystėje, tėvų gyvenimo sąlygos jų socialinė bei ekonominė padėtis labai susijusi su suaugusiųjų gyventojų sveik Vaikystėje sveik labiausiai priklauso nuo šeimos funkcionavimo, kuris susijęs su jos narių gabumais, įsitikinimais, vertybėmis ir patirtimi. Vaikai, kurie jaučiasi mylimi, vertinami ir glaudžiai susiję su šeima daug dažniau save vertina teigiamai, turi stipresnių savigarbos, vidinės darnos jausmą ir kokybišką gyvenimą. Tėvų galimybės sudaryti teigiamą aplinką vaikams labai priklauso nuo jų pačių ryšių su socialinės paramos sistema ir vaidmens šioje sistemoje. Tėvų nesugebėjimas materialiai ir psichologiškai rūpintis vaikais yra pagr sveikatą žalojantis vveiksnys. Šeima moko vaikus kaip reaguoti į stresą, nesekmes, formuoja pažiūras į rūkymą, alkoholio vart., mitybą. Tėvų tarpusavio santykiai tampa pavyzdžiu, kuriuo vėliau sekama mokantis bendrauti su kitais žmonėmis.

Ikimokykliniame amžiuje 3-6 vaikas jau turi įvairių įgūdžių, kuriuos gavo šeimoje. Šis etapas praeina sėkmingai jei suaugusieji nevaržo vaiko iniciatyvos, leidžia jam bėgiot, bandyt, išsigalvoti visokių žaidimų, NE sako tik tada, kai labai reikia. Tada vaikas nepraranda iniciatyvos, pasitiki savo jėgomis, formuojami tinkami sveik įgūdžiai, palankus elgesys. Tačiau iš kitos pusės vaikas turi aiškiai suprasti, kur yra riba.

Žmogaus gyvensenos pagrindai susiformuoja vaikystėje ir vėliau reikia labai daug pastangų norint jas pakeisti. Sveik ugdymas susideda iš artimiausios aplinkos stebėjimo, konkrečių sveik dalykų suvokimo ir būtent mokykla padeda susisteminti ir apibendrinti praktiškai įgytą vaikų žinojimą.

MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS VERTINIMO KRITERIJAI

Grombachas pasiūlė vaikų sveikatos būklę vertinti pagal 4 kriterijus:

1. Lėtinių ligų buvimas tyrimo metu; (gali visą gyvenimą kankinti, bet gali ir išvis nepasireikšti) (cukrinis diabetas, bronchitas, epilepsija, sinusitas ir t.t.).

2. Vaiko išsivystimo t.y. fizinio (ūgio ir svorio santykis tam tikrai amžiaus grupei) ir neuropsichinio (ar atitinka savo bendraamžių intelektą)

3. Pagrindinių organizmo sistemų funkcinė grupė t.y. pagal klinikinių tyrimų (kraujo tyrimai, rentgenas, šlapimo tyrimai) ir funkcinių (pulsas po fizinio krūvio, kraujospūdis, kraujo gyvybinis oras: galim įkvėpt apie 55-6litrus vyrai, apie 3.5-4litrus moterys)

4. Organizmo atsparumas nepalankiems aplinkos poveikiams laipsnis 9pagal ūminių ligų dažnumą ir lėtinių ligų paūmėjimus) t.y. imunitetas.

1 grupė – sveiki, gerai fiziškai ir protiškai išsivystę vaikai be kūno defektų ar funkcinių sveikatos sutrikimų. Jų geras organizmo atsparumas, retai serga ūminėmis ligomis.

2gr. – mokiniai, kurie neserga jokia lėtine lig, bet turi kokių nors funkcinių org. sutrikimų ar kūno defektų, netrukdančių kasdienei veiklai; pvz; nutukę, netaisyklingos laikysenos, sutrikusios jėgos, menko fizinio pajėgumo, persirgę sunkiomis infekcinėmis ligomis (difterija, raudoniukė, vėjaraupiai). Taip pat tie, kuriems gresia rizika susirgt kuria nors liga.

3gr. – mokiniai sergantys lėtinėmis ligomis, turintys sunkių fizinių trūkumų (liekamieji traumų reiškiniai). Normaliai prisitaikantys prie darbinės veiklos ir normalių sąlygų mokykloje.

4gr. – mokiniai sergantys lėtinėmis ligomis, turintys morfologinių sutrikimų, kurie jiems sunkina kasdienę veiklą (kraujotakos, inkstų, plaučių ir kt. org. nepakankamumai).

5gr. – sunkūs ligoniai turintys I arba II invalidumo grupę ir jiems skiriamas lovos ar namų rėžimas.

MEDICININĖS FIZINIO PAJĖGUMO GRUPĖS

Į šias grupes skirstoma pagal šiuos kriterijus:

1. moksleivio sveikatos būklė,

2. fizinis išsivystimas,

3. svarbiausių organų funkcinė būklė,

4. fizinis parengtumas.

Medicininės fizinio parengimo grupės:

A. Parengiamoji. Tai moksleiviai turintys nedidelių sveik sutrikimų 2,3 gr. taip pat moksleiviai, kurie laikinai persirgo kokia nors infekcine liga (pvz; apendicitu). Jiems nerekomenduojama: dalyvauti varžybose, sporto būreliuose). Pagerėjus jų

sveik jie gali pereiti į pagrindinę fizinio parengimo grupę.

B. Specialioji. Šiai grupei priskiriami 3,4gr. vaikai. Mankštinasi pagal specialią kūno kult. programą ir lanko gydomuosius kursus. Jiems negalima peršalti, kilnoti sunkių daiktų, šokinėti, būtina stiprinti pilvo raumenis, buvimas vandenyje ribojamas iki 10min. Sergant nervų sistemos ligomis negalima: vaikščiot lygiagretėmis, šokinėt per ožį, vaikščiot ant buomo. Kai sutrikusi rega nerekomenduojami šuoliai. Pagerėjus perkelti galima iš pradžių tik į parengiamąją grupę.

C. Pagrindinė. Šiai grupei priklauso visiškai sveiki vaikai. Jie gali dalyvauti sporto ššventėse ir t.t.

SLAUGYTOJO FUNKCIJOS. MEDICINOS SESERS FUNKCIJOS

1. Organizuoja ir kontroliuoja visų moksleivių sveik kasmetinį patikrinimą.

2. Kiekvienais mokslo metais iki lapkričio 1d. išanalizuoja gautus iš medicinos įstaigų duomenis apie moksleivių sveikatos būklę. Esant sutrikimams pataria tėvams kreiptis į šeimos gydytoją.

3. Ūmių ligų ir traumų atvejais suteikia pirmąją medicinos pagalbą, iškviečia greitąją, siunčia pas šeimos daktarą, atleidžia nuo pamokų vienai dienai, praneša direktoriui ir tėvams.

4. Pildo kortelę ir laiku nukreipia moksleivius pasitikrinti sveikatą.

5. Atsako už suteiktų medicinos paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją.

čia ššiaip ne į tema; bakterinis susirgima spasireiškia pūliais

SLAUGYTOJOS FUNKCIJOS SVEIKATOS UGDYMO SRITYJE

1. Dalyvauja mokyklos narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinėje darbo grupėje kartu su grupe aptaria iškilusias prevencinio darbo sunkumus, kuria veiklos planus ir numato priemones.

2. Kartu su pedagogais, kklasių auklėtojais ugdo moksleivių sveikos gyvensenos ir socialinius gebėjimus, moko pirmosios medicinos pagalbos, sveikos gyvensenos, konsultuoja mokytojus, moksleivius ir tėvus sveik ugdymo stiprinimo ir ligų prevencijos klausimais.

3. Teikia medicininę pagalbą per mokyklos sporto varžybas.

4. Už informacijos susijusios su sveikata konfidencialumą, padarytas profesines bei etikos klaidas, bei žalą vaikų sveikatai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

ORGANIZMO RAIDOS DĖSNINGUMAI

Vaiko organizmas nuolat auga ir vystosi. Augimas ir vystymasis nėra tas pats; augimas tai kiekybinis organizmo kitimas pasireiškiantis atskirų kūno matmenų ir masės didėjimu, vystymasis tai kokybinė organų ir audinių diferencijacija ir f-jų tobulėjimas.

Augimas ir vystymasis vyksta pagal 6 objektyvius dėsningumus:

1. augimo ir vystimosi tempų netolygumas; skirtumas tarp biologinių (sulėtėjimas: greičiau pavargsta ir kalendorinių amžių. Kartais biologinis amžius pralenkia kalendorinį: šiuo atveju reikalingas didesnis mmedikų dėmesys.

2. augimo ir vystymosi priklausomybė nuo lyties. Mergaitės 2-3m. pralenkia vaikinus. Mergaitai brendimau 13-14m. Berniukam 14-15m.

3. atskirų organų ir sistemų augimo bei vystymosi heterochroniškumas (terminų nesytapimas). Lytiniai organai ima vystytis per anksti (normal: merg 9m, bern 11m) (nenormolu – po16m (sulėtėjęs)). Skirtingos sistemos vystosi skirtingu laiku.

4. organų ir funkcinių ssistemų biologinis potencialas: jei nuo 4 metų vaiką leistumėm i mokyklą jam pakenktumėm (krūvis turi būti ne maksimalus, o optimalus).

5. augimo ir viystymosi determinacija genetiniais ir išoriniais faktais. (žmogaus jėga, ppulso dažnis, gyvenimo būdas); kai kurias f-jas galime pakeisti (bet pvz; mažas ūgis nepakeičiamas).

6. akceleracija; požymiai:

a) spartesnis vaikų augimas ir ankstesnė morfologinė stabilizacija..nes pvz; tėvai ilgai vaiką moko namie..bet tai taip pat sukuria ir socialines problemas, nes vaikas neina į mokyklą, nemoka bendrauti ir t.t.).

b) ankstesnis vaikų brendimas (skeleto kaulėjimas, dantų prasikalimas, lytinių liaukų veikla)

c) galutinių kūno matmenų padidėjimas.

FAKTORIAI VEIKIANTYS AUGIMĄ IR VYSTYMĄSI

Endogeniniai:

1. genetiniai faktoriai (rasė: europidai, mongolidai, negridai; konstitucija – žmogaus sudėjimas)). Chromosominės paveldimos ligos (pvz; dauno liga atsilieps ūgiui).

2. nėštumo ir gimdymo (motinos elgesys nėštumo metu; motinos ligos: bendros, susijusios su nėštumu, infekcinės, gimdymo komplikacijos).

Egzogeniniai:

1. gamtiniai:

a) biotiniai (mityba, gimdymo eilė ( stipriausias pirmas vaikas), vaikų skaičius šeimoje, ligos: ūminės, lėtinės);

b) abiotiniai (klimatas ir mikroklimatas, oras, dirvožemis, vanduo, saulė, magnetinės bangos.

2. socialiniai:

a) hipodinamija – mažas fizinis aktyvumas.

b) urbanizacija – kėlimasis į miestus.

c) domestikacija – žmonės gyvena butuose.

d) informacijos srautas (dėl to vaikai psichiškai auga).

e) protinio darbo intensyvumas.

f) buitinės sąlygos.

g) pajamos vienam asmeniui.

h) transporto išsivystymas.

i) gyventojų migracija.

j) gyvenimo tempų pagreitėjimas.

NEIGIAMI TECHNIKOS IR TRANSPORTO VEIKSNIAI

 Triukšmas (vargina nervų sistemą)

 Oro užterštumas (mašinos)

 Traumatizmas (

NEIGIAMI CHEMIJOS PRAMONĖS VEIKSNIAI

 Apsinuodijimai

 Alergijos

 Organizmo atsparumo sumažėjimas

NEIGIAMI MIGRACIJOS IR TURIZMO VEIKSNIAI

 Klimato pakitimai

 Mitybos pakitimai

 Galimybė susirgti vietinėmis infekcinėmis ligomis

GYVENIMO TEMPŲ PAGREITĖJIMO NEIGIAMI VEIKSNIAI

 Nesugebėjimas persijungti iš vienos veiklos į kitą

 Nesugebėjimas adaptuotis

 Neurozės, ddepresijos

 Vaistų ir narkotikų vartojimas

ŽMOGAUS AMŽIAUS PERIODIZACIJA

I. Intrauterinis – iki 40 savaičių:

1. gemalo iki 8 sav.

2. vaisiaus 9- 40 sav.

II. Ekstrauterinis:

1. augimas – brendimas:

a) naujagimystė 0 – 6 -10 – 28d.

b) kūdikystė 6 – 28d. – 1m.

c) I-oji vaikystė 4 – 7m.

berniukai mergaitės

d) II-oji vaikystė 8 – 12m. 8 – 11m.

e) paauglystė 13 – 16m. 12 – 15m.

f) Jaunystė 17 – 21m. 16 – 20m.

2. stabilizacijos etapas:

vyrai moterys

a) subrendusio amžiaus I periodas 22 – 35m. 21 – 35m (geriausias gimdymo laikas)

b) subrendusio amžiaus II periodas 36 – 60m. 36 – 55m.

c) pagyvenęs 61 – 75m. 56 – 75m.

3. involiucijos etapas:

a) senatvė 76 – 90m.

b) ilgaamžystė virš 90m.

Čia šiaip: psichologine prasme vaikinai pasiduoda labiau nei merginos neigiamiem aplinkos poveikiam. Mūsų karta yra fiziškai silpnesnė nei ankstesnės kartos, nes daug daugiau patogumų..

MOKYKLINIS SUBRENDIMAS IR JO ESMĖ

Vaikas turi turėti fizinių ir protinių sugebėjimų.

Vaikai praeina komisiją (prieš mokyklą), kuri patikrina tiek fizinę, tiek psichinę vaiko būklę. Nes jei vaikas į mokyklą nueis per anksti tai sutrikdys jo emocinę būklę. Negerai vaiką leisti nei per anksti, nei per vėlai.

Mokyklos brandumas skirstomas į:

1. socialinių, emocijų brandumą (teigiamas savęs vertinimas ir savigarba, savikontrolė ir susivaldymas, mokėjimas bendrauti).

2. intelektinė branda (aktyvus domėjimasis pasauliu, jautrumas vaizdams ir ggarsams, atminties ir loginio mąstymo pradmenys, išlavėjusi kalba, gebėjimas įsivaizduoti, bandymai kurti).

3. vaiko nuostata ir pasirengimas tapti moksleiviu (domėjimasis knygomis, nusiteikimas eiti į mokyklą, judesių tikslumas, plaštakos funkcinis brandumas, fizinė branda (ji vertinama pagal fizinio išsivystymo lygį, augimo tempą, kūno proporcijas, dantų dygumą).

Brandumas mokykloje nustatomas tiriant 5-erių metų vaikus ir jei 5 – 6metų vaikas fiziškai vystosi harmoninga t.y. per metus paauga ne mažiau kaip 4cm, kūno proporcijos atitinka standartus ir jis turi bent vieną nuolatinį dantį jis laikomas biologiškai brandžiu t.y. jo biologinis amžius atitinka kalendorinį.

Jeigu ūgis ir svoris patenka į tą patį koridorių arba gretimą fizinis išsivystimas yra HAN (harmoningas), jei skiriasi daugiau nei vienu koridorium NHA (neharmoningas). Jei ir ūgis ir svoris arba vienas iš jų patenka į I arba VIII kraštutinis HAK (harmoningas kraštutinis).

Kūno proporcijos įvertinamos pagal filipinų metodą. Vaikas atsistoja tiesiai ir kaire ranka bando paliesti dešnę ausį (už nugaros).

Psichomotinė būklė yra įvertinama Kerno Yraseko testu. Vaiko prašo nupiešti žmogeliuką, duodama nukopijuoti įvairias raides. Šis testas parodo plaštakos išsivystymo bei judesių koordinacijos lygį, vaiko orientaciją erdvėje.

Motometrinis Ozereckio testas “iškirpk ratą”.

JUDAMASIS APARATAS

Jį sudaro kaulai ir raumenys.

Naujagimiai turi apie 270 kaulų.

Suaugę apie 200.

Vaiko kaulai – elastingi ir lankstūs, o su amžiumi daugėja neorganinių medžiagų todėl jie pasidaro

trapūs.

Griaučių funkcijos:

1. apsauginė (krūtinės ląsta saugo plaučius, širdį; stuburas saugo nugaros smegenis; dubuo saugo dauginimosi organus; kaukolės griaučiai saugo galvos smegenis).

2. atraminė (prie griaučių tvirtinasi raumenys, padeda kūnui išlaikyti pastovią formą).

3. judamoji (prie jų tvirtinasi raumenys)

4. kraujo gamyba

5. dalyvauja medžiagų apykatoje

Čia šiaip: ilgiausi kaulai – blauzdikauliai

GRIAUČIŲ RAIDA

Kaulų vystymasis prasideda antrą gemalo vystymosi mėnesio pabaigoje ir baigiasi 18 – 25m. gyvenimo metais.

Kaulų vystymosi pagrindas yra kaulėjimo taškų atsiradimas, juose embriono jungiamojo audinio ląstelės virsta kauline medžiaga gaminančiomis ląst. ir pradeda ggaminti kaulinę medžiagą, kurioje pradeda kauptis kalcinės druskos.

Čia šiaip: ląst – audinys: a) raumeninis (visi kūno raum.) b) nervinis (nervų sist. c) dengiamasis ( epitelinis, dengia visą kūno paviršių iš išorės ir vidaus) c) jungiamasis (kraujas, kaulai, kremzlės, raisčiai, limfa) d) organai (oda, širdis).

Šie taškai plečiasi į visas puses ir tokiu būdu vyksta kaulėjimo procesas. Visi griaučių kaulai išsivysto vidutiniškai iš 806 kaulėjimo taškų iš kurių apie 270 atsiranda iki gimimo. Kaulėjimo procesas vyksta ne vienodais tempais: iki 7metų jis vvyksta intensyviai; mokyklinio amžiaus pradžioje stebimas kaulėjimo apmirimas, o lytinio brendimo metu vėl suintensyvėja ir galutinai susiformuoja kaulų ertmės. Šių taškų atsiradimas yra svarbus rodiklis įvertinant vaiko vystymąsi ir nustatant jo biologinį amžių.

Kaulas storėja, nes jį dengiančio antkaulio vidinis sluoksnis ggamina kaulinę medžiagą, kuri kaupiasi aplink kaulą. Kaulas ilgėja epifizinių kremzlių dėka. Ilgiesiems kaulams ilgėjant tarp jų vidurinės dalies ir galų lieka kremzlės, kurios iš pradžių būna storos, o vėliau ardomos raudonųjų kaulų čiulpų plonėja. Jų vietoje gaminasi kaulinė medž. Su amžiumi epifizinė kremzlė pranyksta ir susidaro vientisas kaulas, kuris jau nepailgėja. Epifizinės kremzlės labai svarbios diagnozuojant augimo pabaigą jei jų yra žmogus auga jei ne sustoja (augimas pasibaigia).

Kaulų augimo bei kaulėjimų procesų greitis priklauso nuo: paveldėjimo, rasės, klimato, mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekio maiste, judėjimo aktyvumo ir vidinės sekrecijos liaukų veiklos.

Kaulą sudaro: 50% vandens, riebalai, organinės medž., neorganinės medž.

Kietoji medž. kauluose dingsta senatvėje.

Vaikų stuburui kenkia pagalvės (ir dar gali uždusti..).

Kai lūžta kaulas reikia padaryti jį nelanksčiu, tik tada vežti.

LAIKYSENA

Laikysena &– įprasta žmogaus padėtis stovint, sėdint, dirbant.

Taisyklinga laikysena – tokia, kai žmogus be ypatingų pastangų sugeba stovėti tiesiai šiek tiek pakelta galva.šiek tiek pakeltais pečiais.

Laikysena yra ne įgimtas dalykas, o ji yra išugdoma. Ji priklauso nuo žmogaus įpročių. Laikysena gali sutrikti dėl silpnų raumenų Jei raumenys nestiprūs įprastoj padėtį jie neišlaiko stuburo.

Fiziologinės stuburo kreivės yra matomos iš šono. Vaikai jų neturi (vėliau atsiranda).

Fiziologinės stuburo kreivės:

1. Lordozė (stuburo išlinkimas į priekinę dalį):

a) kaklo

b) juosmens

2. Kifozė (išlinkimas į užpakalinę dalį):

a) krūtinės

b) kryžkaulio

Naujagimio slankstelių ir kremzlių santykis. Vaiko kremzlės – putlesnės, o suaugusiojo kremzlių diskai suplokštėja.

Laikysenos deformacijos priežastys:

1. įgytos (rachitas, stuburo tuberkuliozė); jos yra dažnesnės.

2. įgimtos (jungiamojo audinio silpnumas, stuburo tuberkuliozė (sugriauti stuburo slanksteliai), hipoginezija (silpni raumenys, jie tinkamai nepalaiko stuburo)).

Stuburo deformacija:

1. skoliozė (stuburas iškrypęs į šoną). Jos diagnozavimo būdai: a) statymas prie sienos b) statymas prie tinklelio. Šią stuburo deformaciją reikia gydyti arba operuoti.

2. kifozė (stuburo linkiai yra dideli).

3. lordozė (išlenkimas juosmens srityje).

4. kifoskaliozė (ir atgal ir į šoną).

5. plokščiapėdystė; plokščiapadžiai skundžiasi skausmais kojose, pavargstastovint, gali skaudėti stuburą; Priežastys: a) įgimtos, b) įgytos (traumos, paralyžiai, statinės priežastys: per didelis svoris, bloga avalynė, silpni raumenys ir raisčiai.

Reikia vitamino d, patogios avalynės (pakulnė 2cm), masažų, pratimų.

RAUMENYS

Raumenų masės priklausomybė nuo amžiaus:

Naujagimis – 23%

8m. – 27%

12m. – 28%

15m. – 23%

18m. – 44%

Raumenų jėgos priklausomybė nuo amžiaus:

18 – 19m. – 100%

8 – 9m. – 30%

13 – 14m. – 60%

60m. – 40%

Judëjimas glaudžiai susijęs su kalba, dėmesiu, mąstymu, vegetacine organizmo veikla.

Lūžiai judesių vystymęsi:

1m. – antigravitaciniai judesiai

7m. – adaptacija antigravitaciniams krūviams (sėdėti mokykloj)

11 – 13m. – judesių involiucija (dėl lytinio brendimo)

18 – 20m. galutinis judesių susiformavimas

20 – 25m. – tobuli judesiai

virš 25m. – adaptacija dideliems fiziniams krūviams

Hipokinezija

Hipokinezija – nepakankamas judrumas, sumažėjęs judėjimas, sumažėjus žmogaus raumenų jėga dėl nnepakankamo veiklumo.

Hipokinezija skirstoma:

1. buitinę (dėl patogaus gyvenimo būdo)

2. priverstinę (moksleiviai ir studentai priversti sedėt ir mokytis)

3. profesinę (pvz; darbas prie kompo, vairuotojo)

4. nozogeninę (sergant įvairiomis judamojo aparato ligomis)

5. gerontologeninę (dėl senatvės)

6. eksperimentinę

Hipokinezijos pasekmės:

1. sumažėjęs energijos eikvojimas

2. ATF sintezės sumažėjimas

3. raumenų jėgos ir darbingumo sumažėjimas

4. kūno masės sumažėjimas; metabolizmas (medž. apykaita raumenyse)

5. raumenų jautrumo sutrikimas

6. judesių koordinacijos sutrikimas

7. impulsų iš proprio receptų sumažėjimas

8. kraujagyslių tonuso sumažėjimas

9. širdies masės sumažėjimas

10. širdies kraujagyslių sistemos detreniruotumas

11. kalcio, fosforo apykaitos kauluose sutrikimas (atsiranda dėl to, kad išsiskiria daugiau kalcio su šlapimu, o dėl to sumažėja kaulų tvirtumas)

12. aferentinės impuleacijos sutrikimas

13. nervų sistemos mitybinės f-jos sutrikimas

14. reaktyvumo sumažėjimas

Hiperkinezija

Hiperkinezija – daug rečiau pasitaikantis reiškinys, kurio priežastys – sportinio pasirengimo formavimas (treniruotės, varžybos)

Sporto esmė –

Sportas gali būti:

1. profesionalus

2. megėjiškas

Hiperkinezijos pasekmės: per daug energijos išeikvojama, netolygus raumenų augimas ir vystymasis, širdies ritmo sutrikimas.

Fizinis aktyvumas (FA) – kūno judesiai, kuriuos atliekant sunaudojama daugiau energijos negu ramybės būsenoj. Kiekvieno žmogaus fizinį aktyvumą lemia jo pagrindinė veikla.

Veikla gali būti:

1. aktyvi (žaidimai, plaukiojimas, slidinėjimas, vaikščiojimas)

2. pasyvi (knygos, TV, kompas)

Jei didžiąją laiko dalį užima pasyvi veikla, sutrinka kraujotaka, silpnėja raumenys, vystosi netaisyklinga laikysena.

Fizinis aktyvumas priklauso nuo amžiaus, lyties, mokymosi ar darbo trukmės, buities sąlygų, individualių pomėgių ar savybių.

Svarbiausi fizinio aktyvuma principai:

1. perkrovimo principai ((kad sustiprėtų raumenys taip pat ir širdis (jei norim padidint raumens ištvermę) reikia didesnio krūvio nei kasdien..

2. specifiškumo principas (t.y. lankstumui, raumenų jėgai reikia specifinių prat.)

Kiekvienam fizinio pajėgumo komponentui reikia (lankstumui, ištvermei) reikia specialių prat. Pradėjus dirbti su viena raumenų grupe reikie baigti, o tada tik pradėt mankštinti kitą.

Progreso principas. Jis susijęs su perkrovimo principu ir reiškia, kad fizinio pajėgumo didėjimas turi būti optimalus (nei per greitai, nei per lėtai)

Kad fiziniai prat. būtų naudingi reikia:

1. atlikti pakankamai dažnai

a) kasdien aktyvus gyvenimo būdas

b) 3-5 kartus per sav. tempimo pratimai, joga, svorių kilnojimas, atsilenkimai, atsispaudimai.

Kuo rečiau pasyvus poilsis!!

2. intensyvumas (fiziniai prat. turi būti ne per lengvi)

3. laikas (prat. atlikimo trukmė) mankšta turi trukti ne trumpiau kaip 15min.

FIZINIO AKTYVUMO FORMOS

Fizinių pratimų paskirtis yra lavinti visus raumenis, padėti geriau pasisavinti maisto medžiagas.

Fiziniai prat. pagal poveikį skirstomi:

1. pasitempimo prat.: lenkimasis į šonus (pusiausvyrai); šuoliukai, pritūpimai, bėgimas, ėjimas, lenkimasis pirmyn atgal, liemens sukimas spasilenkus, rankų, kojų mostai (kvėpavimui, kraujotakai); pečių lankop raumenų atpalaidavimas (padeda atsipalaiduot); koordinacijos, tikslumo ir dėmesio ugdymas (susikaupimo, parengia organizmą darbui)

2. aerobinės sporto šakos: ėjimas, bėgimas, plaukimas, tenisas, futbolas, krepšinis, dviratis (gerina kvėpavimą ir kraujo apytakos sistemų veiklą, retai būni piktas, geresnis virškinimas)

3. raumenų tempimas (raumenys išlieka lankstūs, plastiški, paruošti darbui, be didesnės

įtampos gali pereit prie pasyvios būsenos ar energingų judesių)

4. grūdinimasis t.y. saulės vonios, vandens procedūros.

Grūdinimasis vasara

Kaitinamasi 5-10min po truputį laikas didinamas (max. 2-3val.). Saulės spinduliai gerina medž. apykaitą, daro organizmą atsparesniu ivairioms ligoms. kaitintis negalima nuo 11-15val.

Vandens procedūros pradedamos apsitrinimu. Apsitrinama kempine. Vandens temperatūra 33-35C. Trukmė 25-30sek. Kas dvi, tris dienas mažint temp. 1-2 laipsniais kol pasiekiama vandentiekio temperatūra. Apsipylimas masažuoja odą, pakelia nervų sistemos tonusą (nerekomenduojama silpnesnės nervų sistemos ir padidėjusio kraujospūdžio žmogui). Naudinga grūdinti gerklę. Ryte ir vakare sskalauti 25-20C temp. vandeniu ir kas 10 dienų temp. mažinti. Naud. maudymasis (grūdintis vasarą ir visus metus 2-3 kartus per sav. vandens telkiniuose).

Stipriausia grūdinimosi forma – maudymasis žiemą!

5. mankšta; jos paskirtis – kuo greičiau pažadint, bet nenuvargint organizmą ir parengti darbui. Mankštinamasi gerai išvėdintoj patalpoj arba lauke. Apšilimas 4-5min krūvis didinamas..baigti kvėpavimą gerinančiais prat 3-4 min.

IMUNITETAS

Imunitetas tai organizmo savybė apsiginti nuo infekcinės ligos sukelėjų arba jų išskiriamų nuodų, toksinų.

Imunitetas gali būti:

1. Rūšinis; susiformavęs evoliucijos eigoje, įgimtas ir priklauso nuo ppaveldėtų genetinių veiksnių.

2. Nespecifinis (dirbtinis); nespecifinį imunitetą lemia organizmo fiziologinės f-jos ir barjerai, kurie neleidžia užkratui patekti, o patekusį sunaikinantys. Šias f-jas atlieka: oda (trukdo mikrobams patekt į vidų), gleivinės, skrandis, kepenys, limfinė sistema (uždegiminė reakcija infekcijos patekimo vietoje).

3. Specifinis iimunitetas – atsparumas, tik tam tikrai infekcijai. Jo pagrindas – specifinių antikūnių susidarymas veikiant tam tikriems antigenams.

Imunitetas skirstomas į:

1. Natūralų:

a) natūralus aktyvus imunitetas susidaro persirgus kokia nors liga (persirgus gripu po 1 metų vėl gali kartotis).

b) natūralus pasyvus imunitetas įgyjamas jam gavus specialius antikūnius.

2. Dirbtinis:

a) dirbtinis aktyvus imunitetas sudaromas siekiant apsaugoti nuo tam tikros ligos skiepijant (vakcinuojant). 1-5metams susidaro imunitetas kai kam dar ilgiau. Yra kombinuotos vakcinos t.y. nuo kelių ligų. Vakcinuojama yra įvairiais būdais.

b) dirbtinis pasyvus imunitetas sudaromas įleidus į organizmą jau gatavus antikūnius imuniniu serumu ar imuno globalino pavidalu.

KVĖPAVIMAS. JO REIKŠMĖ

KVĖPAVIMO ORGANŲ LIGOS. JŲ PREVENCIJA

Nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, gerklė (trachėja t.y. 10-12cm vamzdelis, storis 2-2,5cm), bronchai, plaučiai.

Kvėpuoti reikia per nosį, nes nosyje plaukeliai padeda sulaikyti dulkes, nosyje sušyla ooras, o gleivinė jį sudrėkina.

čia šiaip: nosis galima sakyti yra filtras

Kvėpavimo takus sudaro kremzlės. jos reikalingos, nes kvėp. takai subliukštų ir oras neįeitų.

Dvi pagrindinės kvėpavimo fazės yra įkvėpimas ir iškvėpimas.

Įkvepiant ir iškvėpiant dalyvauja šie raumenys: diafragma (kai iškvėpiam diafragma pakyla), tarpšonkauliniai raumenys……….

Kvėpavimą reguliuoja kvėpavimo centras, kuris yra pailguosiuose raumenyse.

Kai kraujyje sumažėja deguonies kiekis, o padidėja CO2 nerviniai impulsai siunčiami į ilguosius smegenis ir gaunamas signalas įkvėpti.

Naujagimiai per min. 40-50 kartų

Kūdikiai 30-40 kartų

Mokyklinio amžiaus vaikai 16-20 kartų

Jaunuoliai 14-16 kartų

Suaugusieji 110-14 kartų

Visas oro kiekis, kurio gali būti 2-5 litrų yra vadinamas gyvybine plaučių talpa t.y. didžiausias oro tūris, kurį galime įkvėpti ir iškvėpti. Plaučių oro talpa priklauso nuo fizinio parengtumo, amžiaus.

Įprastai įkvėpiamo oro tūris yra 0.5l ir vadinamas įkvėpiamuoju oru. Oro tūris, kurį galima papildomai įkvėpti po ramaus įkvėpimo yra 2.5l po ramaus iškvėpimo dar galima papildomai iškvėpti 1.5l oro. Tai vadinama rezervine oro talpa, o oro kiekis (1.5l) liekantis plaučiuose maksimaliai iškvėpus vadinamas liekamąja plaučių talpa.

KVĖPAVIMO SUTRIKIMAI. LIGOS. JŲ PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA

Kvėpavimo organų ligos statistikos duomenimis sudaro 35% visų ligų. Dažniausios yra:

1. Infekcinės ligos (jos sukelia slogą, sinusitą, plaučių uždegimą, gripą, tuberkuliozę, trachėjitą ir t.t.)

2. Bronchinė astma (alerginės kilmės)

3. Plaučių emphizema (išsipūtimas) (plaučių vėžys, plaučių uždegimas, embolija (kraujagyslės užkišimas krešuliu).

Svarbiausios priežastys sukeliančios šias ligas:

1. didėjantis oro užterštumas kenksmingomis medžiagomis;

2. mažų gyvūnėlių laikimas butuose (alerginės);

3. nenatūralios cheminės medžiagos (dezodorantai, rūkymas (80% plaučių vėžio atvejų sukelia rūkymas; vyrai serga dažniausiai));

4. maisto konservantai (priedai).

Profilaktinės priemonės:;

1. ištisus metus sistemingai grūdintis;

2. mankštintis;

3. vengti peršalimo, o pajutus pirmuosius simptomus gyditis;

4. vengti dulkių;

5. nerūkyti;

6. neuostyti nežinomų medžiagų;

7. naudotis apsaugos priemonėm bendraujant su ligoniu;

8. daugiau būti gryname ore (ypač sveikas – pūšynų oras);

9. išsiaškinti kam esam alergiški ir stengtis išvengti alergenų.

KRAUJAS IR KRAUJODARA

Kraujo turime apie 52l.

Kraujas atlieka ššias f-jas:

1. transforminę;

2. apsauginę;

3. reguliuoja kūno temp.;

4. išnešioja hormonus.

Kraujas nėra vienalytis. Jį sudaro:

1. Kraujo plazma (ją sudaro kraujo serumas ir fibrinogenas (dalyvauja krešėjime))

2. Kraujo ląstelės

a) eritrocitai; jie gaminami kaulų čiulpuose gyvena 120 dienų, o tada suardomi blužnyje, kepenyse. Jų nusėdimo greitis: vyrų 3-9ml/h, mot. 7-12/h, naujagimio 0.5/h.

b) leukocitai;

c) neutrofilai; jie pirmieji atvyksta į infekcijos vietą, kontaktuoja su bakterijomis ir jas sunaikina.

d) eozinofilai; jie nukenksmina baltyminės kilmės toksinus; t.y. alergija.

e) bazofilai; gamina specialias medžiagas, kurios būtinos galutiniams infekcijos židinio likvidavimams.

f) monocitai; naikina žuvusius leukocitus.

g) limfocitai; T limfocitai suranda, atpažįsta ir sunaikina į organizmą patekusius svetimus mikroorganizmus( 1 T limfocitas nužudo 1 bakteriją), B limfocitai gamina antikūnius, o O limfocitai gali virsti į B arba T.

h) trombocitai; jei jų yra per daug kraujas nekreša.

Kraujodaros organai – raudonieji kaulų čiulpai, blužnis (gamina kraują ir jį kaupia), limfmazgis (kakle, pažastyse).

Kraujo ir kraujodaros ligos jų prevencija:

1. Mažakraujystė arba anemija. Jos priežastys yra kai kurių maisto medžiagų (ypač geležies) trūkumas arba tų medž. nepasisavinimas. Išsivysto, kai netenkame daug kraujo po operacijų, po gimdymo, esant gausiom menstruacijom.

Mažakraujystė – tai būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų arba hemaglobino. Šiai ligai būdinga: odos sausumas, nuovargis, odos blyškumas, greitesnis pulsas, mažesnis aktyvumas, apetito stoka, didesnis miego poreikis. Profilaktika: valgyti įįvairų maistą, menstruacijų metu vartoti geležies preparatus (fenolas).

2. Hipertonija – padidėjęs kraujospūdis (sistolinis 90-140 norma, diastolinis 60-90 gyvsidabrio stulpelio). Turi įtakos genai, paveldimumas. Padidina riziką rūkymas, nutukimas, maistas turintis daug riebalų, sūrus maistas.

3. Hipotomija – daugiau lemia genai.

4. Ateroskliarozė – cholesterolio susikaupimas po arterijų vidinės sienelės danga. Profilaktika: vengti maisto, kuriame yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio ir valgyti daug vaisių, daržovių.

5. Insultas – tai širdies ir kraujagyslių smūgis, kai galvoje trūksta nedidelė kraujagyslė arba ją užkemša krešulys. Insultą sukelia stresas.

6. Infarktas – širdies smūgis, ištinkantis užsikimšus vainikinei arterijai. Rizikos faktorius yra rūkymas, stresas.

SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI

1. Nuosaikumas (nepersivalgyti);

a) baltymų norma (nei per daug, nei per mažai)

b) vitaminai (jei per mažai susilpnės imunitetas)

c) daržovės

d) skaidulos (morkos, kopūstai)

2. Įvairumas (su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų, bet nė vienas maisto produktas neturi visų medž. Taigi maistas turi būti įvairus)

3. Subalansuotumas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių ir vitaminų medž. santykis.

Santykis: riebalų 1

baltymų 1

angliavandenių 4 (pagrindinis energijos šaltinis)

kalcio 1 kalcio 1

fosforo 1,3 magnio 0,5

SVEIKOS MITYBOS TAISYKLĖS

1. Valgyti reikia kuo įvairesnį maistą. Kasdien iš įvairių maisto produktų grupių.

2. Būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Jei kūno svoris viršija normalų, padidėja rizika sirgti ateroskleroze, infarktu, nėštumo patologija, komplikacijos gimdymo metu

(vaikų silpnesnė imuninė sistema).

Kūno svoris vertinamas ir kūno masės indeksu KMI.

KMI = svoris kg

ūgis m(kvadratu)

Jei KMI mažiau nei 18,5 kūno svoris yra nepakankamas (rizika susirgti tam tikromis ligomis).

Jei KMI 18,5 – 24,99 svoris yra normalus.

Jei 25 – 29,99 I laipsnio nutukimas (nedidelis antsvoris, bet būtina susirūpinti svoriu!).

Jei 30 – 39,99 II laipsnio nutukimas.

Daugiau nei 40 – III laipsnio nutukimas.

Esant II ir III laipsnių nutukimams yra didelė rizika susirgti medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ligomis.

Nutukimas – tai per didelis rriebalų susikaupimas riebalinėse ląstelėse ar riebalinių ląstelių skaičiaus padidėjimas. Nutukimas atsiranda dėl netinkamos mitybos, mažo fizinio krūvio, medžiagų apykaitos sutrikimų.

3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų ir cholesterolio. Riebalai yra sotieji ir nesotieji. sočiuosius gaunam iš gyvulinių aliejų (riebus sūris, nenugrieptas pienas), o nesočiuosius iš augalinių aliejų.

Didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių aterosklerozei. Per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis kraujyje neturi viršyti 300 miligramų. Cholesterolio yra visur: smegenyse, odoje, kepenyse, širdyje. Cholesterolis yra lląstelės sudedamoji dalis; jis svarbus hormonų gamyboje, gaminant tulžies rūgštį. Cholesterolis yra gerasis (jo gauname su augaliniais aliejais) ir blogasis (su gyvuliniais). Rūkyma smažina gerojo cholesterolio ir didina blogojo konentraciją kraujyje. Dėl to galima susirgti širdies kraujagyskių ligomis. Nedidelis kiekis aalkoholio gali padidinti gerojo cholesterolio kiekį. Gerai aliejus (alyvuogių, rapsų).

4. Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių ir grūdų produktų. 55 – 60% energijos turi patekti angliavandenių pavidalu (grūdais, duona, daržovėm). Grūdų vartojimas praktiškai neribojamas su jais gauname maistinių skaidulų ir angliavandenių.

5. Vartoti kuo mažiau cukraus ir saldumynų. Dėl cukraus mažėja gerojo cholesterolio kiekis t.y. aterosklerozės rizika didėja.

6. Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos. Ji yra padidėjusio kraujospūdžio rizikos veiksnys. Per dieną ne daugiau kaip 5 gramai druskos.

7. Riboti alkoholio vartojimą. Nuolatinis ir gausus jo vartojimas kenkia: smegenims, kepenims, didina kraujospūdį, didina riziką susirgti kasos uždegimu, o tuo pačiu ir cukriniu diabetu.

Mitybos rėžimas

Mitybos rėžimas – tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto pasiskirstymas atskirų valgymų metu.

Mitybos rėžimą reguliuoja alkis. Nesotumo jausmas aateina po 15-20min. Maitinimosi laikas tarp pusryčių, pietų ir vakarienės turi būti ne daugiau nei 5 – 6val. Valgyti reikėtų 3 – 4 kartus per dieną.

čia šiaip: baltymai tai pienas, mėsa, kiaušiniai

Rekomenduojama valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę.

Kiekvieno valgymo metu išsiskiria skrandžio seilės, tulžies ir kasos sultys. Todėl labai svarbu, kad susidarytų įprotis valgyti tuo pačiu metu. Žmonės, kurie nevalgo pusryčių, turi silpnesnę imuninę sistemą. Pusryčiai ir pietūs turi sudaryti 2/3, o vakarienė 1/3. Po vakarienės turi praeiti ne mažiau kaip ddvi val., tik tada galima eiti miegoti.

Sveikatos mitybos piramidė

Riebalai, cukrus (retai)

Pienas (2-3porc.; stikl. pieno, jogurto)….Žuvis ir jos prod., kiaušiniai (2-3porc.)

Daržovės (3-5porc.; kopūstai!)….angliavandeniai…….Vaisiai (2-4porc.)

Grūdai, makaronai, bulvės (5-11porc.; 1porc.= 100gr.; angliavandeniai)

Kad mityba būtų sveika rekomenduojama kasdien rinktis produktų iš visų 6 grupių. Daugiausia valgyti produktų iš piramidės bazinių grupių, o mažiausia iš viršutinės.

Vyresniems, pasyvesniems, turintiems antsvorį reikėtų valgyti min porcijų, o sveikiems max.

Suaugusiam žmogui reikia 2,5- 3litrų skysčių. Riboti turėtų žmonės turintys padidėjusį kraujospūdį ir inkstų nepakankamumą.

Jei žmogaus mityba atitiks sveikos mitybos principus, remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis, bei sveikos mitybos rekomendacijomis, jei bus prisilaikoma mitybos rėžimo tai mityba bus ne tik sveika, bet ir sveikatinanti.

Maisto priedai ir jų galimas poveikis sveikatai

Maisto priedai – medžiagos, kurios nėra naudojamos, kaip atskiri maisto produktai, bet, kurios įdėtos į maisto produktus techologiniais tikslais (gamybos, pakavimo, gabenimo, laikymo) tampa tokių maisto produktų sudėtine dalimi.

Maisto priedai skiriami į 4 kategorijas:

1. Dažikliai:

E – Europa

a) naturalūs (E163 antocianas, E140 chlorofilai, E162 burokėlių sultys, E101 vitaminas B2, E100 kurkuminas (iš imbiero))

b) dirbtiniai (E102, E104, E110, E173 aliuminis)

2. Dirbtiniai saldikliai. T.y. kai nėra cukraus, bet saldu. (E420, E421 kramtoma guma, E950, E951, E954).

3. Antioksidantai (E300, E302 vitaminas c, E306, E309 vitaminas E)

ir konservantai (E200, E2002, E2003). T.y. mmedžiagos, kurios pailgina maisto produkto vartojimo laiką.

4. Kiti maisto priedai:

a) drėgmę palaikančios medžiagos;

b) emulsikliai;

c) glazūravimo medž.;

d) pakavimo dujos;

e) kietinimo medž;

f) medž. prieš putojimą;

g) stabilizatoriai;

h) lipnumą reguliuojančios medžiagos;

i) kildinančios tešlą medž.;

j) užpilai.

Maisto teršalai ir jų galimas poveikis sveikatai

Didžiausią dalį maisto teršalų sudaro:

1. švinas (pavojinga), gyvsidabris (žuvis kaupia; jei visą laiką , tik žuvį valgysi prisikaups; pavojinga), cinkas, varis, geležis, kadmis (grybai kaupia; pavojinga).

2. pesticidai – cheminės medžiagos naudojamos norint ką nors sunaikinti. Pasižymi mutageniniu, teratageniniu, alergizuojančiu, imunitetą sipninančiu poveikiu, sytrikdo lytinę veiklą.

3. nitratai

MAISTO MEDŽIAGOS

Baltymai – (statybinė medžiaga) padeda susidaryti ir atsinaujinti visiems organizmo audiniams. Baltymai yra nepakeičiama maisto medžiaga. Baltymai:

a) keratinas (įeina į plaukų, nagų struktūrą)

b) kalogenas (įeina į odos sudėtį)

c) proteinas

d) hemaglobinas (perneša deguonį)

e) antikūniai (kovoja su infekcija

f) insulinas (reguliuoja cukraus kiekį kraujyje)

Angliavandeniai teikia energiją (protiniam darbui, fiziniam darbui, gyvybiniams procesams).

Riebalai teikia energiją, juose tirpsta A,B,E,K vitaminai. Jei per daug riebalų, jie pradeda kauptis ląstelėse. Riebalai gali virsti angliavandeniais, o angliavandeniai riebalais.

VITAMINAI

Vitaminas A – regėjimui, augimui, odos atsinaujinimui, organizmo atsparumui; pieno prod.

Vitaminas C – organizmo atsparumui, augimui, hemaglobino sintezei (gamybai); citrusiniai vaisiai, sultys, kopūstai, kiviai, melionai.

Vitaminas B1 – žadina apetitą, skatina virškinimą, gerina nervų sistemos veiklą, reikalingas fermentinėms reakcijoms. Gauname su kiauliena, pupelėm, žirniais, rugeliu, daigintais kviečiais.

Vitaminas B2 padeda ląst. įįsisavinti deguonį, išlaikyti gerą regėjimą, lygią odą, gerina kaulų čiulpų f-ją (gamina kraujo ląst.); duona, kruopos, salotos.

Vitaminas E – odai (išlaiko gražią odą), plaukams, nagams, hormonų apykaitai; gauname su augaliniais aliejais, daigintais kviečiais, duona.

Vitaminas D – kaulams stiprinti, augimui, organizmo atsparumui; 15 min. saulėj pabūti, žuvų taukai.

Vitaminas PP – audinių kvėpavimui, nervų sistemai; duona, ankštiniai pipirai,

paukštieena, jautiena, riešutai.

LIGOS SUSIJUSIOS SU MITYBA

1. Cukraligė

Riboti saldumynus, riboti riebų maistą, reguliariai valgyti.

2. Nutukimas

Sausas maistas, nereguliari mityba.

3. Infarktas

4. Padidėjęs kraujospūdis

Sausas maistas, nereguliari mityba. Jei mažėja kūno svoris susinormalizuoja ir kraujospūdis.

5. Vėžys (krūties, storosios žarnos, skrandžio)

Nes krūtis yra riebalinis audinys. Kuo didesnė krūtis, tuo didesnė rizika susirgti.

6. Dantų ėduonis, kariesas

Turime 32 dantis.

Dantų valymo principai. Valyti ne mažiau kaip 2 kartus 2 – 4min. Valoma sukamaisiais judesiais. Kiekvieną kart gerai išsivalius dantis gerai išskalauti. Dantų šepetėlį keist kas 2mėn. Tinkamai maitintis. Nėštumo metu nėščioji neturi valgyti daug saldumynų. Reikia valgyt pieno produktų. Vaikų pieninius dantis reikia gydyt!! Suaugus vengti nikotino, dažnai pakramtyti žalių daržovių.

Nemalonaus kvapo padeda atsikratyti skalavimas citrinų sultimis. Kai emalį pažeidžia bakterijos l. skauda.

Valgymo sutrikimai

1. Padidėjęs apetitas

Atsiranda sutrikus skydliaukės f-jai, esant cukriniam diabetui, persivalgant.

2. Sumažėjęs apetitas

T.y vėžio, depresijos požymis. taip pat susirgus ūminėmis ligomis.

3. Nervinė anoreksija

Savanoriškai ribojamas valgymas virstantis net

badavimu.

4. Bulimija

Valgoma beveik normaliai, bet vėliau išvemiama.

Moksleivių mitybos klaidos

a) Negauna visų reikalingų maisto medžiagų

b) Badavimas/ dietos

c) Nevalgo mėsos

d) Valgo daug saldumynų

e) Negauna visų grupių vitaminų

f) Valgo skubėdami

čia šiaip: odai gerai – šaltalankiai, erškėčiai; atsparumas nuo infekcijų – pomidorai, svarainiai, serbentai; daug energijos – grūdai, košės, juoda duona.

REGOS SENSORINĖ (JUTIMINĖ) SISTEMA.

REGOS STURIKIMAI, JŲ PREVENCIJA

Šviesos jutimas; pradedame jausti šviesą, kai tik gimstam.

Forminis daiktų matymas:

a) 2-3 mėn. natūraliai maitinamas kūdikis atpažįsta mamos krūtį

b) 4-6 mėn. pradeda pažinti mamos ir dažniausiai jį supančių žžmonių veidus

c) 7-10 mėn. skiria geometrines figūras (kubą, kvadratą)

d) 2-ais gyvenimo metais skiria pieštus paveikslėlius

e) 6-7 metų susiformuoja tobulas daiktų formos įvertinimas

Formos jutimo matas – regos atstumas.

Spalvų juslė. Naujagimiai spalvų neskiria. Šis sugebėjimas atsiranda 2-6 mėn. ir intensyviai formuojasi 2-siais gyvenimo metais. Pirma skiria raudoną, paskui mėlyną. Visiškai susiformuoja spalvų juslė 8-9 metais.

Dažnesnės akių ligos ir pagrindinės regos sutrikimo priežastys

1. Įgimtos, paveldimos

Katarakta (vyzdys – pilkos spalvos; jei vyzdys vakarais blizga žaliai, augliai; pasitaiko 1 iš 4000 naujagimių)

Gliaukoma (akies kraujospūdžio padidėjimas; aakių obuoliai dideli, ragena padrumstėjus)

2. Uždegiminės

Konjungtivitas – vokų junginių uždegimas; akių puliavimas, sulipimas; vaikam negalima liest akių rankomis, dažniau plauti rankas, naudotis savo rankšluosčiu.

Keratitas – akies ragenos uždegimas; akys ašaroja, skauda, bijo šviesos, gali pablogėti rega; galima susirgti persirgus gripu, ddifterija, angina ir t.t.

3. Traumos

Kai akį pažeidžia reikia nieko nedaryt, tik kuo greičiau vežt pas daktarą. Jei chemijos patenka į akis pvz; dezodoranto, reikia 10-15 plauti vandeniu. Jei dulkių patenke, reikia stumti į nosies pusę.

4. Refrakcijos ydos ir žvairumas

Akies refrakcija – jos optinės sistemos laužiamoji galia. Optinę sistemą sudaro: ragena, lęšiukas, stiklakūnis. 3-4 metų regos normalus aštrumas 0,7-0,8; 5-6 metų regos norm. aštrumas 0,8-0,9; nuo 7 metų regos norm. aštrumas – 1.

Toliaregystė – toli mato, o arti nemato (kai skaito).

Trumparegystė – arti mato, o toli nemato (kai į lentą).

Astigmatizmas – šviesos spinduliai susikerta ne viename, o keliuose taškuose; regėjimas neryškus, miglotas.

Žvairumas – įgimtas ir

Mokyklos patalpų apšvietimas

a) Natūralus

Vertinama pagal langų, stiklo ir grindų ploto santykį 1m(kvad) langų stiklo

4-5 m(kvad) ggrindų

Medžiai nuo mokyklos pastato turi būti ne arčiau kaip 10metrų, ant palangių neturi būti gėlių, knygų. Langai turi būti į pietus arba į vakarus, iš išorės valomi 2 kartus per metus, o iš vidaus 2 kartus per mėnesį.

b) Dirbtinis

Geriausios yra kaitrinės lemputės lempų sk.x lempų galia

grindų ploto m(kvad)

Norma: kaitinamosiomis lemp. 48W/m2. Jos turi nemirksėti, netraškėti ir turi būti vienodos spalvos.

KLAUSOS ANALIZATORIUS

Mes turime 5 analizatorius. Kiekvieną analizatorių sudaro 3 dalys: receptoriai (tinklainė), nervas (regos nervas), centrinė nervų sistemos dalis (pakaušio zzona).

Klausos analizatorius reaguoja į garso stiprumą, tono aukštį, kryptį, ūžesius.

Klausos suvokimas

Klausos analizatorius yra garsas. Garso bangos susiformuoja keičiantis oro tankumui ir virpesiams, kurie sukelia į visas puses nuo jį sukeliančio šaltinio. Oro bangos patenka į klausomąją landą tada į būgnelį, kuris garsą sustiprina arba susilpnina. Būgnelio virpesiai virpina klausomuosius kauliukus, kurie virpesius perduoda į vidinės ausies skysčius (kanalai ir sraigė); skystis virpina receptorius (klausos ląstelės), ……..

Mes jaučiame virpesius, kurių dažnis yra nuo 16-20 tūkst. hercų.

Mažiausia garso jėga, kurią jaučiame vadinama garso slenksčiu. 6-9m vaikas, kai ta jėga yra 17-24 decibelai; 10-12m kai 14-19 decibelų; suaugęs kai 10-12 decibelų.

Triukšmas

Jei viršija 140DB garsų jau nebeskiriame. Ilgai veikiant stipriems garsams jautrumas garsui sumažėja, o pabuvus tyloje didėja t.y. adaptacija prie garso.

Vaikam turi įtakos bendravimas, kalbos mokymasis, dainavimas, muzikos klausymasis. Todėl būtina mokyti kalbos, taisyklingos tarties, pratintis klausyti miško ošimo, paukščių čiulbėjimo. Stiprūs garsai žaloja vidinę ausį, silpnina klausą, gali būti kurtumo priežastimi (180DB mirtinas). Triukšmas veikia vegetacinę nervų sistemą, sutrikdo miegą, veikia lytinių liaukų veiklą (suaktyvėja).

Pastovus triukšmas kenkia žmogaus sveikatai.

Triukšmas mokykloje neturi viršyti 35DB. Tam kad sumažinti triukšmą mokytojai turi su vaikais bendrauti tyliai, tyliai klausyti muzikos, sporto sale turi būti atokiau, mokykla negali stovėti prie judrios gatvės.

UOSLĖS ANALIZATORIUS

Viršutinė dalis – receptoriai. AApatinė dalis – uodžiamasis nervas (centrinės nervų sistemos dalis)

ODOS ANALIZATORIAI

Receptoriai odoje yra skirtingi: vieni priima lietimą, kiti spaudimą, temperatūrą, skausmą. Taigi ir nervai yra skirtingi.

Lietimo receptoriai išsidėstę nevienodai. Daugiausia yra rankų pirštuose 110-1351 cm3. Mažiausia yra nugaros, šlaunų, blauzdų srityje 7-40cm3. Lietimo receptoriam būdinga greita adaptacija. Maksimalus jautrumas išsilaiko iki 35-45 metų; po to jau būna nebejautrūs.

Spaudimo receptoriai išsidėstę pačiame odos paviršiuje arba gilesniuose odos sluoksniuose. Ji niekada nesiadaptuoja (nepripranta). Net po ilgai trukusio spaudimo poveikis išlieka.

Skausmo receptoriai su amžiumi mažėja, o vaikai turi daugiau.

Temperatūros receptoriai. Šalčio recept yra daugiau, o šilumos mažiau. Atskiros kūno dalys šių receptorių turi nevienodai. Prie šalčio, karščio prisitaikome.

Skonio receptoriai. Tai svogūnėliai, kurie yra liežuvio speneliuose. Mes jaučiame skonio rūšį (kartus, saldus, sūrus, rūgštus).

MŪSŲ VEIKLĄ REGULIUOJA NERVŲ IR ENDOKRININĖ SISTEMOS

Trijų rūšių liaukos:

1.Išorės sekreto liaukos; egzokrininės (ašarų, riebalų, seilių, prakaito (vandens ir druskų perteklius), skrandžio). Jos turi latakėlius ir sekretą išskiria į išorę.

2.Vidinės sekrecijos liaukos; endokrininės. Jos neturi ištekamųjų latakėlių ir išskiria hormonus į kraują. Hormonai – biologiškai aktyvios medžiagos, kurių net nedideli kiekiai reguliuoja organizmo veiklą.

3. Mišrios liaukos. Jos išskiria sekretą į išorę ir hormonus į kraują:

a) sėklidės; į išorę išskiria sėklą, o į vidų hormonus (androgeną, testosteroną).

b) kiaušidės; į išorę kiaušinėlį, o į vvidų……..

c) kasa;

LYTIS. LYČIŲ DIFERENCIJACIJA

Lytis tai yra požymių, nuo kurių priklauso dauginimasis ir giminės, rūšies pratęsimas visuma. Šie požymiai vadinami lytiniais.

Lytiniai požymiai:

1. Pirminiai (lyties organai)

2. Antriniai (kūno sudėjimas, plaukuotumas, balso tembro ypatumai (išryškėja brendimo metu)

Rūšies išsaugojimo arba lytinio instinkto dėka gyvybė nenutrūksta (dėl to lytinis instinktas turi būti didelis).

Įvairovė didina rūšies pratęsimo tikimybę dėl to gamtoj yra ne viena

rūšis.

Individai yra dviejų lyčių todėl, kad taip saugiau, patogiau ir geriau pratęsti giminę ir saugot palikuonį.

Lyties formavimosi tarpsniai (lygiai)

Apvaisinimo metu sisilieja x/y arba x/x chromosomos. Berniukų gimsta daugiau, bet miršta greičiau.

Mes turime 46 chromososmas (23 spermatozoidus ir 23 kiaušinėlius).

xy (mot) – genetinis – xx (vyr)

androgenai – gametinis – estrogenai

vyriška kūno sandara – somatinis (kūno) – moteriška kūno sandara

sėklidės – gonadinis (lytinės liaukos) – kiaušidės

Psichinė lytis t.y. savo lyties suvokimas prasideda 2 – 3 metų vaikui. Ir visaverčiai psichiniai lyčiai turi reikšmės chromosominė arba genetinė, gonadinė ir somatinė lytis. Tam dar labai daug įtakos turi visa aplinka (informacija ir draugai). Tam tikrai lyčiai būdinga elgsena, pareigos, teisės, vyriškumas ir moteriškumas įvairiose tautose, kultūrose suvokiami labai skirtingai.

MERGAIČIŲ LYTINIS BRENDIMAS

Brendimas Lietuvoje prasideda 11-16 metų. Negerai jei prasideda anksčiau nei 11 ir baigiasi vėliau nei 16m.

Mėnesinės rodo, kad brendimas tik įpusėjo. Apie 9-10 metus hipofizė

pradeda gaminti vis daugiau augimą ir brendimą skatinančių hormonų. Dėl hormonų sparčiai auga tiek vidiniai, tiek išoriniai lyties organai. Keičiasi kūno sudėjimas ir stebimas augimo šuolis (per metus 6-10 cm). Kai pastebimi šie pakitimai, po 2-3 metų prasideda mėnesinės. Mėnesinės vidutiniškai prasideda 13-14 metais.

Mėnesinių pradžią lemia: paveldėjimas, socialiniai ir ekonominiai faktoriai (geresnėmis sąlygomis gyvenant mėn. prasideda anksčiau), ligos. Lietuvoje dažniausiai mėnesinių ciklas visiškai susinormalizuoja ir mergaitė visiškai subręsta 18-20m. Mėnesinės – ne liga! O lytinės sistemos sveikumo ženklas.

Ankstyvas paauglių nėštumas ppavojingas dėl šių priežasčių:

1. didelė savaiminio persileidimo arba priešlaikinio gimdymo tikimybė;

2. sąlygos vaisiui augti ir formuotis yra nepakankamos dėl visų sistemų ir organų nesubrendimo;

3. nėštumas nesubrendusios mergaitės organizmui – didelis fizinis krūvis ir dėl to gali pablogėti paauglės sveikata;

4. mergaitė yra fiziškai ir morališkai nepasiruošusi vaiko auginimui;

5. sumažėja galimybės įgyti išsilavinimą ir gauti gerą darbą.

Lytinis ciklas

Ciklo trukmė 22-35d. Paauglystėje 20-45d. (normalu). Vidutinė ciklo trukmė yra 28d.

gleivinė

atsinaujina

7 21

1/28

Visas ciklas vadinamas lytiniu ciklu.

6-13 diena – ggimdos gleivinės atsinaujinimas ir vešėjimas (gaminama daugiau estrogenų, bręsta folikulai). Dominuojantis folikulas bręsdamas didėja, gimdos gleivinė sustorėja, sudaromos kuo geresnės sąlygos apvaisinti. Gausėja….

Jei ciklas 28d. tai maždaug 14 dieną įvyksta ovuliacija t.y. kiaušinėlis subręsta ir plyšta, patenka į pilvo ertmę ((jis lieka gyvybingas 24val.).

15-20dieną padaugėja progesterono; slopinamas kitų kiaušinėlių brendimas, gimda ruošiama apvaisintam kiaušinėliui priimti. Kiaušintakiai pagauna kiaušinėlį ir jis per 4-6 dienas slenka į gimdą……

20-28d. daugėja progesterono, laikosi padidėjusi kūno temperatūra ir jei kiaušinėlis per ovuliaciją nebuvo apvaisintas, tai apie 20-21d. jis suardomas ir išsiurbiamas į gimdos gleivinę. Hormonų itin sumažėja, gimdos gleivinė dėl to pradeda nykti, kraujagyslės susitraukia ir 28d. prasideda naujas ciklas.

Spermatozoidai gyvybingi 7paras.

PSICHIKOS KITIMAI BRENDIMO METU

Žmogaus psichika pradeda formuotis nuo gimimo. Kūdikiai pažįsta pasaulį lytėdami visus daiktus burna.

Nuo pat gimimo vaikas turi patirti kuo daugiau švelnumo. Tai sudaro sąlygas palankiai vystyti jo jausmus. čia šiaip: blogai pagal griežtą grafiką sodint ant puodo, maitinti ir t.t. nes tai žeidžia jo psichiką.

Lyties suvokimas prasideda dažniausiai nuo 2-3 mmetų. 2-5 metų vaikui sustiprėja domėjimasis lyties organais. 4-5 metų žaisdami (tėtį, mamą, gydytoją) dažnai juos nagrinėja. Apie 5-6 metus supranta savo lyties nekintamumą, pradeda suvokti bruožus, kurie būdingi tam tikrai lyčiai.

4-6 metais edipo kompleksas (mergaitės idealas yra tėtis, o berniuko mama).

čia šiaip: vaiką reikia išmokyti visur belstis..(į toletą, tėvų ar sesių miegamajį)

LYTINIAI PSICHIKOS SKIRTUMAI

Psichikos skirtumai išryškėja brendimo metu. Paauglystėje psichika kinta. Vaikas turi atitrūti nuo suaugusiųjų globos. Draugų nuomonė dažnai yra svarbesnė nei tėvų.

Jei tėvai nemoko paauglių priimti sprendimų, nnesudaro jiem galimybių vystyti savo atsakomybės jausmą (turės problemų ateityje).

Paauglystės požymiai:

1. padidėjęs dirglumas

2. kinta elgesys

3. greičiau pavargsta

4. nesuvokia, kaip elgtis nei su kitais, nei su savim

5. pyktis

6. nuotaikų ir jausmų nepastovumas

Paauglystė dažniausiai praeina nusistovėjus visų organizmo f-jų pusiausvyrai. Pradeda suprasti ko nori, kaip priimti sprendimus.

Vaiko protestas priš tėvus ir mokytojus yra normalus. Reikia nesakyti nedaryk to arto., o rodyti savo pavyzdžiu!!!

LYTINIS BRENDIMAS SUKELIA DAUG RŪPESČIŲ

1. Fiziniai kūno pokyčiai. (labai kenkia kritika)

2. Atsiskyrimas nuo tėvų (psichologine prasme), nuotaikų kaita, dirglumas.

3. Sustiprėjęs lytinis potraukis.

LYTIŠKAI PLINTANČIOS LIGOS (LPI)

I. Virusinės LPI; neišgydomos; kai virusas įgyjamas jis pasilieka visam gyvenimui ir visą gyvenimą kels problemų (kiek kels priklauso nuo atsparumo).

a) Žmogaus papilomos virusas (ŽKV); perduodamas per odos kontaktą; nebūtinas lytinis aktas; labai užkratus; lokalus (vietinis); labai daug žmonių juo serga, bet net nežino; jei žmogus yra turėjęs daugiau nei 2 partnerius tikėtina, kad turi ŽKV; kurkas pavojingesnios vyrams, o užsikretusios moterys 90% tikėtina, kad sirgs gimdos kaklelio vėžiu.

b) Lytinės karpos; gali susidaryti ant varpos, lytinių lūpų, makšties sienelių arba ties analine anga; karpos įvairios, spalva nuo rusvos iki rudos.

c) Lyties pūslėlinė arba herkasas; ant lūpų arba ant lyties organų; jei žmogus turi šį virusą, jis gali simptomų nejausti; jei žmogaus imuninė sistema nusilpsta, trūksta medž. ggali reikštis labai dažnai.

d) Hepatitas B; pasaulyje nešioja daugiau kaip 40mln. žmonių; jis sukelia kepenų vėžį; motinos gali perduoti kūdikiam ir daugeliui jų išsivysto kepenų cirozė; aštuoniskart dažniau užsikrečiama nei ŽIV; galima skiepitis.

e) ŽIV (žmogaus imuno deficito virusas), AIDS.

Pirmieji ŽIV atvejai JAV 1981m.; dėl prostitucijos, narkotikų ir t.t.

Lietuvoje pirmas atvejis užregistruotas 1983m.

STADIJOS:

1. ŽIV inkubacinis periodas; trukmė 2-6 sav.

2. ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas (aukšta temp.,padidėja limfmazgiai, išberia); trunka 1-2sav.; šis virusas išsivysto 70% procentų užsikrėtusiųjų.

3. besimptomis ligos periodas, kai praeina ūmus periodas; gali trukti nuo kelių (ŽIV I tipas) iki keliolikos (ŽIV II tipas) metų.

4. simptominė ŽIV infekcija – AIDS. Tai yra paskutinė ŽIV stadija. Trunka nuo kelių metų iki daugiau.kol ištinka mirtis.

ŽIV virusas plinta per: (visus org. skysčius,didžiausia koncentracija įsčiose, spermoje)

1. lytinius santykius (80% užsikrėtusiųjų), labiau pažeidžiamos moterys ir jauni vaikai,

2. per kraują (vartojant intraveninius narkotikus, kraujo perpilimai, darant tattoo, kraujo ritualus, organų transplantacija),

3. iš motinos įsčių tikimybė 13-30%, jei iš anksto nustatoma.

Neplinta per: seiles, šlapimą, vabzdžių įkandimus.

ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams ir šalčiui. ŽIV greitai miršta virinamas, paveiktas spiritu, chloru, rūgštimi.

ŽIV sunaikina žmogaus imuninę sistemą ir tada žmogaus gali mirti nuo paprasto gripo, plaučių uždegimo ir t.t.

Lietuvoje nustatyta apie 900 atvejų; daugiausia užsikrėtusių tarp narkomanų.

II Bakterinės LPI; ggali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų; jei aptinkamos ankstyvoje stadijoje ir gydomos antibiotikais dažnai išgydomos.

a) Gonorėja; apsikrečiam apsikeičiant kūno skysčiais (per lytinį aktą)

Požymiai vyrams: skauda šlapinantis, pradeda tekėti pūlingos išskyros.

Pož. moterims gali nebūti arba gimdos kaklelio uždegimas dėl kurio atsiras baltos pūlingos išskyros iš makšties.

b) Chlamidiozė; apsikrečiama lytinio akto..

Vyrams nežymūs nepatogumai šlapinantis, po 2 dienų nuo užsikrėtimo vandeningos išskyros iš varpos, sėklidžių uždegimas. Moterims jokių požymių (tai yra nevaisingumo priežastis).

c) Sifilis; galima užsikrėsti ir buitiniu būdu

Stadijos:

1. po 3 sav. neskausmingas šąšas ant lyties organo, negydant po 1-2sav. savaime užgyja; infekcija toliau lieka kūne

2. karštis, bėrimas, raumenų skausmas, sumažėję limfmazgiai.

3. pažeidžia smegenis ir kitus organus ir baigiasi mirtimi.

d) Bakterinė vaginozė; kaip grybelis, kai išskyrų padidėja

e) Trichomonozė; parazitai gali išsivystyt sėklidžių…

BENDROS ŽINIOS APIE LYTIŠKAI PLINTANČIAS INFEKCIJAS

1. Lytinių infekcijų sukelėjai paprastai gyvena žmogaus kūne, o patekę į aplinką žūsta.

2. Perduodamos intymaus lytinio kontakto metu, gimdymo metu, nėštumo.

3. Moterims gresia didesnis pavojus nei vyrams užsikrėsti LPI ir pasekmės sunkesnės.

4. Žmogus gali sirgti LPI ir apie tai nežinoti, nes fizinių požymių nėra.

RIZIKA UŽSIKRĖSTI LPI PADIDINA:

1. ankstyvus lytinis gyvenimas (labiau pažeidžiama gleivinė)

2. daug lytinių partnerių (daugiau nei du)

BENDRI LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ POŽYMIAI

Odos pokyčiai vyram: žaizdelės, pūslelės, patinimai ir išbėrimai aplink lyties org., poreikis dažnai

šlapintis, šlapinantis dirgina ir skauda, niežti ir degina lytinius organus.

Odos pokyčiai moterim: pilvo skausmai, išskyros iš lytinių org., nemalonus kvapas iš lytinių org.,

Ištinusios lytinės liaukos ir karštis.

LYTINIS UGDYMAS MOKYKLOJE

Pagrindinės lytinio ugdymo kryptys:

1. Populiacinis ugdymas. Jo pagrindas – gimimų skaičiaus reguliavimas, atsakomybės už naujos gyvybės pradėjimą išugdymas. Supažinimas su kontracepcija. (JAV)

2. Seksualinis švietimas. Seksualinis gyvenimas nesiejamas su santuoka ir šeima. Pagrindinis tikslas – išmokyti saugiai mėgautis lytinio gyvenimo malonumais, todėl svarbiausia supažindinti su efektyviomis kontraceptinėmis priemonėmis, padedančiomis išvengti nepageidaujamo nnėštumo. (Švedija)

3. Bendražmogiškų santykių ir bendravimo įgūdžių ugdymas. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į bendravimo įgūdžių tarp skirtingų lyčių lavinimą. Mokėjimą pasakyti NE nenorimiems lytiniems santykiems. (Suomija, Danija, Didžioji Britanija)

4. Ruošimas santuokai ir šeimos gyvenimui. Lytinis ugdymas pateikiamas dorovinio ugdymo kontekste. Šeima išskiriama, kaip kiekvieno žmogaus didžiausia vertybė ir tikslas. (Lietuva, Lenkija, Italija, Prancūzija, Portugalija)

Lytinio ugdymo programos, filosofinės idėjos

Abstinencijos programos:

 laikymasis seksualinės abstinencijos eleminuoja, bet kokią riziką, susijusią su seksualiniais santykiais

 ikivedybiniai seksualiniai santykiai negalimi

 jokios prezervatyvų ar kitos kontracepcijos priemonių propagandos.; supažindinama tik su nnatūraliu šeimos planavimu.; mokoma pažinti savo vaisingumą

 vienintelis teisingas pasirinkimas – susilaikymas

Dvigubos moralės:

 ir susilaikymas ir saugus lytinis gyvenimas

 ikivedybiniai santykiai galimi, tai kiekvieno asmeninis reikalas; seksualinių santykių nereikia, jei dar nesi pasiruošęs, nesi atsakingas

 supažindinama su kontracepcija

Saugaus lytinio elgesio:

 suteikiama daug informacijos apie apsisaugojimo nnuo nėštumo priemones

 seksualiniai santykiai galimi; pabrėžiama seksualinė laisvė

 nepateikiamos dorovinės santuokos vertybės

Kai kalbame apie seksą:

1. normalu jausti diskomfortą

2. mokiniai jaučia mokytojo diskomfortą

3. iš anksto pasitreniruot naudoti terminus

4. išskirkite kokios temos tinkamos jūsų klasei

5. pritaikykite pamokas taip, kaip yra reikalinga

PSICHINĖS VEIKLOS TIPAI

Žmogaus nervinė veikla turi individualių savybių dėt to absoliučiai identiškose sąlygose veikiant analogiškiems dirgikliams žmonės elgiasi nevienodai. Tai priklauso nuo daugelio nervų sistemos savybių ir didelė dalis tų savybių yra paveldėta. Hipokratas ir Pablovas visus nervinės veiklos tipus suskirstė į 4 grupes:

Pagal Hipokratą:

1. sangvinikas (grupės siela)

2. flegmatikas (užsispyręs.)

3. cholerikas ( impulsyvus)

4. melancholikas (ramus, meniškos prigimties)

Pagal Poblovą:

Pagal nervinių procesų jėgų veikimą į silpnus ir stiprius.

Pagal pusiausvyrą į su pusiausvyra ir be pusiausvyros.

Jų skirstymai beveik sutampa. Hipokrato melancholikas, tai Pablovo silpnas tipas. Cholerikas &– stiprus be pusiausvyros tipas; flegmatikas – stiprus su pusiausvyra, inertiškas; sangvinikas – stiprus su pusiausvyra, judrus. Sakyti, kad kuris nors tipas yra negeras blogai. Nervinio veiklos tipo negalima pakeisti. Prie jo galima, tik prisitaikyti.

PSICHINĖS SVEIKATOS SUTRIKIMAI IR PREVENCIJA

Tai yra įgimti arba ankstyvoje vaikystėje įgyti sutrikimai. Vėliau tokie sutrikimai atsirasti negali. Dažniausiai tarp tokių ligų pasitaiko psichinio vystymosi atsilikimas (oligofrenija). Pagrindinės jos atsiradimo priežastys: paveldėjimas, tėvų alkoholizmas, traumos ar ligos motinos nėštumo metu arba pirmaisiais vaiko gimimo metais. Yra 3 llaipsniai.

Sunkiausia yra idiotija. Idiotai į aplinką nereaguoja arba reaguaja neadekvačiai: jų poelgiai sutrikę, veiksmai intuityvūs, emocijos primityvios, jie negali mokytis.

Vidutinis laipsnis – imbecilumos. Jie į aplinką reaguoja, turi mechaninę atmintį, gali sukaupti žinių, tačiau jų žodynas skurdus, kalba defektyvi. Gali būti prieraišūs arba žiaurūs.

Lengviausias atsilikimo laipsnis – debilumas. Debilai nesavarankiški, vengia naujovių, savo poelgių neapgalvoja yra neryžtingi. Tarp jų būna stropių, darbščių ir tingių bevalių. Jie mokosi pagal adaptuotas programas.

Asmenybė ir charakterio sutrikimai

Šie sutrikimai dažniausiai pasireiškia paauglystėje ir vadinami psichopatijos. Jos gali būti įgytos ir įgimtos. Priežastys įvairios, o viena iš jų – auklėjimas. Jei vaikas auklėjamas žiauriomis priemonėmis gali atsirasti psichopatija pasireiškianti žiaurumu, agresija. Jei vaikui nieko neleidžiama daryti išsivysto psichoasteminė psichopatijos forma. Jei vaikas auga vienas gali atsirasti isterinio tipo priepuoliai

Psichopatinės charakterio akcentuacijos

Tai lengvo pobūdžio asmenybės ir charakterio sutrikimai atsiradę susidarius tam tikrom sąlygom (bijo ką nors keisti).

Neurozė. Jos priežastys ir prevencija

Neurozės ir psichopatijos ir kitų psichiniai sutrikimai skiriasi tuo, kad neurotikas puikiai supranta savo būklę ir ieško būdų tai būklei pakeisti. Neurotikai teisingai vertina tikrovę, teisingai žiūri į savo mąstymą ir elgesį. Vaikų ir paauglių neurozė, tai dažniausiai tarp moksleivių pasitaikantys fiziniai sutrikimai. Jei pasireiškia galvos skausmas, greitesnis nuovargis, blogesnė dėmesio koncentracija, nemiga, aakių skausmai. Sunkesniais atvejais atsiranda įvairios baimės, padidėjęs nervingumas, dirglumas, gali atsirasti trūkčiojimas, veido raumenų trukčiojimai.

Priežastys: nepakankamas miegas, perkrovimas darbais, blogas miegas, nieko neveikimas, blogas psichologinis klimatas namuose, mokykloje.

Neurozių profilaktika – geras paros ir mokymosi rėžimas.

MOKINIŲ PROTINIS DARBINGUMAS

Organizuojant mokinių dienos rėžimą būtina atsižvelgti į galvos smegenų žievės jautrumą, kuris tam tikromis paros val., savaitės dienomis yra nevienodas. Dėl to ir protinis darbingumas nevienodas.

Protinis darbingumas – gebėjimas atlikti protinio darbo reikalaujančias užduotis, atitinkančias tam tikrą amžiaus tarpsnį.

Daugumos sveikų vaikų didelis galvos smegenų žievės jautrumas rytais ir dieną sumažėja po pietų; labai mažas jautrumas vakare. Tiriant vaikų paros darbingumą nustatyta, kad jo kitimo kreivė primena M raidę. Tokią kreivę vadiname fiziologine darbingumo kreive. Jai būdingi 2 fiziologinių f-jų suaktyvėjimo periodai tarp 10-12 ir 16-18val.

Per darbo dieną mokinių darbingumas kinta taip:

a) žemesnių klasių moksl. 1 pam. jis didėja, 2 pam pradeda mažėti ir labai sumažėja 4 pam.

b) vidutiniųjų ir aukštųjų kl. moksl. geriausias darbingumas per 2-3 pam., 4pam. jis mažėja, 5 pam. sukaupus visas jėgas gali padidėti, o 6 sumažėja.

1 pam turi įjungti į darbą (muzika, dailė), 2-3 pam sunkesni dalykai (reikalaujantys protinio darbo), 4 pam. stabilizuoti protinį aktyvumą (kūno kultūra).

Per savaitę moksleivių darbingumas kinta taip pat. Nedarbingiausios dienos 1-5-nio. DDarbingiausios 2-3-nio. Ketvirtadienį darbingumas pradeda mažėti.

Per mokslo metus darbingiausias laikotarpis yra spalio, lapkričio mėn. Gruodį pradeda mažėti ir mažėja iki mokslo metų pabaigos. Sudarant rėžimą mokiniams sunkiausias, svarbiausias darbas turi būti numatomas darbingiausiomis paros valandomis, savaitės dienomis ir mokslo metų mėnesiais.

Protinis darbingumas priklauso nuo: amžiaus, buitinių sąlygų, gabumų ir pomėgių, mokytojo (kaip asmenybė; ar sudomina, moka išaiškinti), sveikatos būklės, aplinkos, metų laikų, motyvacijos (nusiteikimo).

NUOVARGIS IR PERVARGIMAS

Nuovargis – normali fiziologinė būklė, laikinas darbingumo ir pagr. org. sistemų f-jų sumažėjimas, kuris nutraukus veiklą praeina. Tai laikinas jaudinimo ir slopinimo procesų santykio sutrikimas galvos smegenų žievėje.

Nuovargis – grįžtamas procesas, nulemtas objektyvių priežasčių. Jis sukelia slopinimą galvos smegenų žievėje. Šis slopinimas yra biologiškai būtinas, kad organizmas neišsektų. Nuovargio požymiai rodo, kad darbą būtina nutraukti. Žmogaus valios pastangomis nuovargio jausmą mes galime nuslopinti, bet tai jo nepašalina, o tik atitolina.

Nuovargio požymiai:

1. darbo produktyvumo sumažėjimas (daroma daugiau klaidų, reikia daugiau laiko)

2. sustiprėja motorinis aktyvumas (nenusėdi vietoj), atsiranda išsiblaškymas, neramumas

3. pablogėja fiziologinių f-jų reguliacija (širdies ritmo, judesių koordinacijos)

Pervargimas – organizmo būsena, kai pailsėjus nuovargio reiškiniai nepraeina.

Pervargimo požymiai:

1. ryškus ir ilgas darbingumo sumažėjimas

2. neuropsichiniai sutrikimai (sutrinka miegas, atsiranda baimės jausmas, isterija, galvos skausmas, tapimas viskam abejingu, susilpnėjusi atmintis ir dėmesys)

3. pastovūs organizmo vegetacinių f-jų pasikeitimai (apetito netekimas, padažnėjęs

širdies ritmas)

4. organizmo atsparumo sumažėjimas neigiamų aplinkos faktorių poveikiui

Nuovargio ir pervargimo profilaktikos priemonės:

1. tinkamas darbo ir poilsio rėžimas;

2. higienos reikalavimus atitinkantis darbo grafikas;

Rėžimas t.y. tam tikra taisyklių sisitema. Dienos rėžimas tai yra tikliai nustatyta žmogaus gyvenimo būdo, poilsio, miego,mitybos tvarka, bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti. Tai pagrindinė pervargimo profilaktika. Laikantis dienos rėžimo susidaro vadinamas dinaminis stereotipas. Jo esmę sudaro tai, kad žmogus veikiant vienam signalui gali atgaminti daugelį paros ritmo sąlyginių refleksų.

Artinantis naujam rėžimo eelementui, galvos smegenų žievės atitinkamame centre prasideda jaudinimas, o veikiančiame centre slopinimas. Organizmas savaime persitvarko naujai veiklai. Darbas palengvėja 30%. Vadinasi fiziologinė rėžimo esmė – sukurti laiko, vietos ir kitus sąlyginius refleksus, kurių grandinę sudaro dinaminį žmogaus stereotipą. O dinaminio stereotipo formavimas dienos rėžimu sudaro galimybę tinkamai ir ekonomiškai paskirstyti paros laiką, greičiau įsitraukti į darbą ir per trumpesnį laiką jį atlikti. Higieninę rėžimo esmę sudaro tai, kad tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio rėžimas sudaro galimybę tinkamai paskirstyti paros laiką, ggreičiau įsitraukti į darbą, per trumpesnį laiką jį atlikti. Higieninę rėžimo esmę sudaro tai, kad tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio rėžimas pagerina žmogaus darbingumą, nenuvargina organizmo ir saugo sveikatą.

MOKINIO DARBO IR POILSIO ORGANIZAVIMO HIGIENOS PRINCIPAI

1.Racionalus komponentų išdėstymas (mokymasis, mityba, poilsis, aasmens higiena).

2. Komponentų trukmės fiziologinis pagrįstumas (10-12kl. moksl. gali ruošti pam ne daugiau 2-3val per dieną; poilsis: aktyvus, pasyvus; miegas: suaugęs mažiausiai 8val, pradinukas 11val.)

3. derinimas su veiklos, paros, poilsio bioritmais (org. veiklos svyravimai (suaktyvėjimai, sumažėjimai))

MOKINIO DARBO IR POILSIO KOMPONENTŲ POBŪDĮ, TRUKMĘ IR IŠDĖSTYMĄ LEMIA ŠIE VEIKSNIAI:

I gr. Individualūs, priklausantys nuo:

a) vaiko amžius

b) lyties

c) sveikatos

d) pomėgių

e]protinio darbingumo stereotipo

IIgr. Socialiniai, ekonominiai:

a) šeimos tradicijos ir higienos kultūra

b) pajamos

c) buities sąlygos

d) regiono nacionaliniai ypatumai

e) regiono socialinė ir ekonominė sankloda (dienos rėžimas,dienotvarkė)

MIEGAS. MIEGO HIGIENA

Miegas t.y. būtinas gyvybinis procesas, kurį reguliuoja tarpinės ir vidinės smegenys.

Miegant sumažėja raumenų tonusai, išsijungia sąmonė, keičiasi vegetacinės f-jos (sulėtėja kvėpavimas, keičiasi kraujospūdis, retėja pulsas).

Trečdalį gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas, o kasmet apie 600val. sapnuoja (per metus apie 1600 sapnų).

Kelis kkartus per naktį pereinamas kelių skirtingų miego fazių ciklas:

1 fazė – negilus miegas; trukmė – 2min. ( jo metu žmogaus fiziologinės f-jos sulėtėja).

2 fazė; trukmė 20min. (būdingas periodiškai sustiprėjantis smegenų elektrinis aktyvumas.

3 fazė – pereinamoji.

4 fazė – pereinamoji iš 2 fazės į 4 fazė.

3, 4 fazės tai yra REM miegas dar vadinamas paradoksaliuoju (kūnas viduje yra aktyvus, o išorėje atrodo ramus (tuo metu sapnuojama)).

5 fazė – gilaus miego fazė.

MIEGO HIGIENA

Eiti miegoti ir keltis visada tuo pačiu metu, net savaitgaliais ir ppoilsio dienomis.

Nemiegoti ilgiau nei reikia.

7metų – 12h/parą

8-10 m. – 10.30-11h/parą

11-14m. – 9.5h/parą

16-18m. – 8-8.30h/parą

Suaugę vidutiniškai 8h.

Vakare sumažinti arba negerti kavos, tonizuojančių gėrimų, juodos arbatos, nerūkyti, valgyti 2-2.30val. prieš miegą (jei l. norisi valgyt galima vaisių). Prieš miegą likus 2val. nesportuotu, kas nesužądinti organizmo. Vengti streso, triukšmo, rūpesčius, baimę palikt.

Lovos čiužinys turi būti nei per kietas, nei per minkštas, o pagalvė kuo žemesnė. Prieš miegą reikia išvėdinti kambarį (optimali temp. 16C).

Prieš miegą išsimaudyti šiltoje vonioje, pasiklausyti ramios muzikos, pamedituoti.

Miego metu išsiskiria hormonas MELATONINAS. Kuo jo yra daugiau tuo geriau miegama. Jo kiekį galima padidinti valgant avižas, ryžius, bananus, kukurūzus, pomidorus ir miežius.

Miegas – viena svarbiausių pasyvaus poilsio formų, atstatančių organizmo jėgas kitos dienos darbui, būtinas nervų sistemai pailsėti. Geriausiai miegant pailsima 22-24val.

PRIKLAUSOMYBĖS. JŲ CHARAKTERISTIKA IR PREVENCIJA MOKYKLOJE

Natūr: kanapės, aguonos, durnaropės, grybai, kaktusai.

Organinės ir neorganinės kilmės medžiagos, veikiančios psichika ir keičiančios organizmo būseną, nuotaiką, klausos ir regos pojūčius, elgesį, bei sukeliančios fizinę ir psichinę priklausomybę vadinamos psichoaktyviomis medžiagomis arba narkotikais.

Legalios medž.: kava, cigaretės, alkoholis, raminamieji (pagal receptą).

Psichoaktyviosios medž. (narkotikai) skirstomos į rūšis:

1. Slopinamosios

a) raminamieji arba migdomieji vaistai; ramina org, aktyvumo f-jas ir nervų sistemą, padeda užmigti ir sumažina nerimą, (jei vartojama kartu su alkoholiu, gali sukelti mirtį) sulėtina kkvėpavimą, kelioms valandoms nuima skausmą ir nerimą.

b) alkoholis; mažos alkoholio dozės išjudina gerėją todėl, kad sulėtina smegenų centrų, kurie kontroliuoja spaudimų priėmimą, veiklą. Mažos alkoholio dozės sulėtina simpatinės nervų sistemos aktyvumą.

c) opioidai; juos naudojant smegenys nebegamina endorfinų (linksmumo hormono) ir tada vėl nori, kad galėtum pasijust laimingas

2. Stimuliatoriai arba skatinamieji; laikinai suaktyvina nervų sistemos f-jas ir nervų sistemos veiklą, dažnina širdies ir kvėpavimo ritmą, sumažina apetitą, nes padidina gliukozės kiekį kraujyje, padidina energiją, pasitikėjimą savimi.

Tai yra kofeinas, nikotinas, amfetaminas, kokainas.

Tai medž., kurios aktyvina org. ir dėl to jį išsekina (atsiranda pervargimas, galvos skausmai, irzlumas, depresija).

Nuo kokaino gali sutrikti emocijos, kilti įtarumas, traukuliai, sutrikti kvėpavimas, ištikti širdies smūgis.

3. Haliucinogenai arba psichodelikai; iškreipia suvokimą ir sukelia juntamuosius vaizdinius (prasidedančius nuo paprastų geometrinių figūrų (grotelių, voratinklių, spiralės)) pabaigoje junta, kad atsiskiria nuo kūno, regi vaizdinius tarsi jie būtų tikri (gali sužalot kitą žmogų, nušokti nuo stogo, nes įsivaizduos, kad yra paukščiu ir t.t.). Visos šios medž. veikia smegenų sinaksėse. Skatina ar slopina neuromediatorių (smegenų cheminių procesų perdavėjas) aktyvumą.

Visos šios psichoaktyviosios medžiagos sukelia priklausomybę!!!

Narkomanas t.y. asmuo priklausomas nuo narkotinių medžiagų.

Narkomanija – tai liga, pasireiškainti potraukiu nuolat vartoti narkotikus, kai sutrinka žmogaus fizinė ir psichinė būklė.

Narkotikų vartojimo priežastys:

1. Biologinės priežastys; teigiama, kad ddėl įgimtos nevisavertės neuromediatorių veiklos genetiškai pakitus smegenų chemijai atsiranda potraukis psichoaktyvioms medžiagoms.

2. Paveldima psichologinė priklausomybė.

3. Psichologinės priežastys: nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumo, noras išsiskirti iš kitų, pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis, vienišumo jausmas, vidiniai, emociniai išgyvenimai ir konfliktai (žmonės matantys tik baltą juodą ir krypsta į kraštutinumus), žemas savęs vertinimas, jausmų reguliavimas, suaugusio elgesio mėgdžiojimas (paaugliai).

4. Socialinės priežastys: netinkamas auklėjimas (per didelė kontrolė arba per maža, nepilna šeima, nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas), dvasinės ir fizinės traumos (fizinė, psichinė, seksualinė prievarta), draugystė su narkot. vartojančiais ar norinčiais išbandyti bendraamžiais, neteisingas požiūris į narkotikus (galvoja, kad kartą pabandys ir baigs), smalsumas, noras patirti nematytus vaizdinius, mada, nenoras mokytis, neužimtumas, alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas.

PRIKLAUSOMYBĖS VYSTYMASIS

Pagal narkotikų vartojimo dažnumą, bei priklausomybės nuo jų vystymąsi skiriami šie narkotikų vartojimo etapai:

1. Eksperimentinis; asmuo pavartojęs 1 ar 2 kartus po to gali jų nevartoti, tačiau tai nereiškia, kad jis netaps narkomanu.

2. Nereguliarus; narkotikus vartoja ne nuolatos, vystosi psichinė priklausomybė.

3. Reguliarus, piktnaudžiavimas; narkotikai vartojami nuolat, išsivysto psichinė ir fizinė priklausomybė.

4. Priklausomybė; stiprus fizinis, psichinis potraukis vartoti narkotikus.

Tolerancija t.y. susilpnėjusi organizmo reakcija į tą patį narkotinės medžiagos kiekį. Taigi norėdamas pajusti tokį patį efektą žmogus turi vartoti vis didesnę narkotinės medž. dozę. Narkotikų teikiamas malonumas mažėja,

žmogų pradeda kankinti abstinencijos sindromai. Abstinencijos sindromui būdingas nenugalimas potraukis pavartoti narkotikų. Išsivysto vegetaciniai, somatiniai, neuropsichiniai sutrikimai, kurie trunka nuo kelių val iki kelių sav. Ligonis būna dirglus, sutrinka širdies ritmas, pasireiškia skausmo priepuoliai, pakyla temperatūra, skauda galvą, teka seilės, kamuoja nerimas, košmarai, svaigsta galva, pykina, vemia, pila prakaitas, sutrinka tuštinimosi sistema, krečia drebulys, laužia kaulus, sąnarius, sutirnka sąmonė, prasideda traukuliai, haliucinacijos, apima nerimas, mirties baimė.

Iš visų norinčių mest pavyksta tik 2%.

PSICHINĖ IR FIZINĖ PRIKLAUSOMYBĖS

Psichinė priklausomybė pasireiškia potraukiu ką nors vvartoti. Noras svaigintis užvaldo mintis.

Pasibaigus narkotikų poveikiui žmogus nebegali sugrįžti į normalią būseną. Tarp paauglių pasireiškia grupinis psichinis potraukis.

Psichinė priklausomybė vystosi pirmiau nei fizinė. Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotikas tampa būtinas organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti. Ji pasireiškia ryškais fizinais ir psichinais sutrikimais. Pakinta visos žmogaus organizmo f-jos. Kraują turi nuolat cirkuliuoti individuali narkotinė dozė. Pakinta adrenalino (hormonas, kuris išsiskiria streso metu ir parengia org. veiklai), insulino, astrogeno (horm., kuris reguliuoja mot. ciklą), dopamino (stiprina ir dažnina širdies ssusitraukimą, stiprina kraujospūdį, gerina inkstų kraujotaką, suteikia malonumą, mažina skausmą), seratonino (reguliuoja kraujospūdį, lemia nuotaiką, lytinį potraukį, numalšina skausmą), acetilcholino (stimuliuoja atmintį, normalizuoja raumenų veiklą, jautriai reaguoja į nikotiną) veikla ir ląst. jautrumas šioms medžiagoms.

NARKOTIKŲ POVEIKIS SMEGENIMS

Visi priklausomybę sukeliantys narkotikai aaktyvina pasitenkinimo taką galvos smegenyse, atmintis užfiksuoja malonius pojūčius todėl norisi tai pakartoti. Šiame procese dalyvauja neuromediatorius ir dopaminas. Žmogaus įpratusio vartoti narkot. medžiagas smegenys yra kitokios. Jos fiziškai ir chemiškai skiriasi nuo normalių. Jose įvyksta virtinė pasikeitimų ir šių medžiagų vartojimas virsta būtinybe. Kokainas, tabakas, amfetaminas, alkoholis, heroinas, amfetaminas pakeičia smegenyse malonumo pojūčio grandinę. Pavartojus narkotikų padaugėja neuromediatorių, jų antplūdis stiprina ir pailgina malonumo grandinę.Pavartojus narkotikų padaugėja neuromediatorių, jų antplūdis stiprina ir pailgina malonumo grandinę suteikdamas apsvaigimo pojūtį. Į smegenis patekę narkot. veikia neuromediatorius ir sturikdo jų natūralią sintezę.

NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ RŪŠYS. jŲ POVEIKIS IR PADARINIAI

Kofeinas.

Fiziniai pakitimai organizme: didina kraujospūdį, dažnian pulsą, silpnina širdies raumenį, apsunkin ainkstų veiklą, oda įgauna rausvai pilkšvą atspalvį, pagelsta dantys.

Psichiniai pakitimai: stimuliuoja galvos ssmegenų žievę, todėl pagerėja mąstymas, nuotaika, sumažėja nuovargis, mieguistumas. Ilgainiui piktnaudžiaujant susilpnėja dėmesys, padidėja nervingumas, dirglumas, sutrinka miegas.

Nikotinas t.y. bespalvis skystis; grynas nevart; mirtina dozė 50-160miligramų.

Fiziniai pakitimai org.: padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, sumažėjęs angliavand. poveikis dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje.

Psichiniai pakitimai: suaktyvėjusi proto veikla, budrumas, pykčio protrūkiai.

Greitai pasireiškiantys padariniai: atsiranda traukuliai, pakinta mąstymas, dėmesio koncentracija, sutrinka pusiausvyra ir koordinacija, išsiplėčia akių vyzdžiai, pagreitėja kvėpavimas, pakyla temperatūra, pašiurpsta oda, džiūsta burna, padidėja lytinis potraukis.Ilgalaikio vartojimo padariniai: plaučių vėžys, insultas, infarktas, iimuniteto susilpnėjimas, organizmo išsekimas ir pervargimas, dantų gedimas, plaučių trombozė, kepenų atrofija, impotencija ir frigidiškumas, psichozė, depresija, agresyvus elgesys.

Alkoholis.

Fiziniai organizmo pakitimai: sutrikusi kraujotaka ir dėl to pamėlęs veidas, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, pažeistos kepenys ir skrandžio gleivinė, pagausėja šlapimo išsiskyrimas, sutrikusi medžiagų apykaita, žudomos nervinės ląstelės, susiaurėjęs regėjimo laukas, sutrikusi klausa.

Psichiniai org. pakitimai: mažos dozės slopina galvos smegenų žievės slopinimo procesus, žmogus daug kalba, energingas. Didelės dozės paralyžuoja jaudinimo centrus, netenkama gebėjimo mąstyti, prarndama atmintis, žmogus nesiorentuoja laike, erdvėje, atsiranda nerimas, psichozė, baimė, sumenkėja intelektas.

Greitai pasireiškiantys padariniai: susitrakia ir nereaguaja į šviesą akių vyzdžiai, džiūsta burna, sulėtėja pulsas, kvėpavimas, sumažėja kraujo spaudimas, pakinta laiko ir atstumo suvokimas, sutrinka judesių koordinacija, perdozavus ištinka šokas.

Ilgalaikio vartojimo padariniai: kepenų cirozė, vėžys, org. išsekimas, stiprūs sąnarių skausmai, širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimai, inkstų nepakankamumas, impotencija, menstruacijų ciko sutrikimas, frigidiškumas, psichozės, depresijos.

Raminamieji ir migdomieji vaistai (be gydytojo recept.)

Greitai pasireiškiantys padariniai: greitai svaigsta ir skauda galva, gali vaidentis akyse, suglembe raumenys, nestabilūs judesiai, nepastovi nuotaika.

Piktnaudžiaujant po kelių mėnesių vystosi tolerancija (vis daugiau), didelės dozės sukelia haliucinacijas, sąmonės praradimą, apsinuodijimą.

Ilgalaikio vart. padariniai: retas paviršutinis kvėpavimas, dažnas pulsas, žemas kraujospūdis, širdies raumens distrofija, abejingumas darbui, pareigoms, susilpnėjusi atmintis, sutrikęs mąstymas, emocinis nepastovumas, pykčio priepuoliai, sutrikusi hormonų ggamyba (adrenalino, nor adrenalino), kepenų cirozė.

Anaboliniai steroidai – tai vaitų preparatai reikalingi raumenų sustiprinimui.

Greit pasireiškiantys padariniai: putlus kūnas, patinęs veidas, bėrimai ant veido, nugaros, pečių, slenka plaukai, linguojanti eisena, pykina, skauda skrandį.

Ilgo vart. padariniai: augliai kepenyse, slopinama augimo hormonų gamyba, sunyksta ilgųjų kaulų augimo zonos, nenormaliai išauga galūnės, lūpos, smakras, užkalkėja kraujagyslės, depresija, emocinis nepastovumas, agresyvumas, polinkis į smurtą, padidėjęs lytinis potraukis, bet sumažėjęs pajėgumas, sėklidžių atrofija, pažemėja balsas, padidėja smakro plaukuotumas, išsivysto nevaisingumas, sutrinka menstruacijų ciklas.

NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ PIRMINĖ PREVENCIJA

Prevencija lot.- užbėgimas už akių.

Pirminė prevencija tai priemonės , kurios ugdo vaikų ir jaunimo atsparumą neigiamiems gyvenimo reiškiniams dar prieš susiduriant su jais.

Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos vartojimo tikslai:

1. Suteikti reikiamų žinių apie pasekmes.

2. Formuoti brandžias vertybines nuostatas. Ugdytinos šios vertybinės nuostatos: pasitikėjimas savimi bei pagalba kitiems, atsakomybė už savo veiksmus, teisingumas, sąžiningumas, tvirtas charakteris, sveikos gyvensenos prioritetas.

3. Formuoti asmeninius ir socialinius įgūdžius bei sveikos gyvensenos poreikį.

a) sprendimų priėmimas, gyvenimo įgūdžiai (pats priima sprendimus).

b) problemos sprendimas (pats)

c) kritinis ir kūrybinis mąstymas

d) empatija (kito atjauta, gebėjimas save įsivaizduoti kito vietoje)

e) savęs pažinimas (visų savo gerų ir blogų savybių pažinimas)

f) emocijų valdymas

g) streso įveikimas

DAŽNIAUSIOS PREVENCIJOS KLAIDOS

Netinkamai pateikiama inf. apie narkotikus ir jų vartojimą (tik sužadinamas smalsumas.

1. Pateikiama informacija, kaip vartoti narkotikus, kaip pasigaminti.

2. Propaguojamas saugus vartojimas.

3. Sudaroma nuostata, kad narkotikų vartojimas yra neatskiriama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalis.

4. Formuojamas supratimas, kad narkomanija yra lengvai išgydoma liga (iš norinčių išsigydo tik 2%).

5. Suformuojamas neigiamas požiūris į narkotikus vartojančius žmones, jų šeimos narius.

PAGRINDINĖS KLAIDŲ PRIEŽASTYS:

1. Prevencijos programos turi būti pritaikytos pagal mus, o ne nusikopijuotos iš kitų Europos šalių.

2. Prevencija suprantama, kaip paskaita, kur pateikiama tik informacija.

3. Prevencija atlieka nepasiruošę žmonės. (blogai kai pask. skaito buvę narkomanai..visi mano, kad jis išgijo tai ir aš išgysiu.)

KAIP SUPRASTI, KAD ASMUO VARTOJA NARKOTIKUS

 Dažna ir staigi nuotaikų kaita.

 Vaikas tampa priešišku, nebendrauja, nesilaiko šeimos taisyklių, laiku nepareina namo.

 Asmuo negali susikaupti, sunkiai susikoncentruoja, pablogėja atmintis, tampa abejingas pomėgiams, nebesidomi veikla, kuria anksčiau domėjosi

 Atsiranda neįprastų kvapų, dėmių, žymių ant kūno.

 Paraudusios akys, slogos reiškiniai, veido paraudimas ar pabalimas.

 Asmuo švaisto pinigus, skolinasi, iš namų dingsta daiktai.

Kaip elgtis tėvam, kai įtaria, kad vaikas vartoja narkotikus

Negalima griebtis prievartos. Iškart kreiptis į specialistus.

Kaip tėvams apsaugoti vaikus..

1. Surasti jiems laiko.

2. Nekritikuoti vaiko asmenybės.

3. Tėvai turėtų sukurti šeimos taisykles ir iš anksto aptarti, kas bus jei jų nesilaikys. (pranešt, kai užtrunka ir t.t.)

4. Savo elgesiu tėvai turi rodyti pavyzdį (jie yra autoritetas).

5. Tėvai turėtų nuoširdžiai gilintis į vaiko problemas ir bandyti jas spręsti kartu.

6. Negailėt pagyrimų.

7. Šeima turėtų leisti

viską vieningai (kai vienas tėvas sako taip, o kitas ne labai blogai).