Profilaktiniai sveikatos tikrinimai, tvarka ir apskaita

TURINYS

ĮVADAS 3

1. SVEIKATOS PATIKRINIMŲ SVARBA 4

1.1. Tikslai 4

2. DARBDAVIO, DARBUOTOJO IR GYDYTOJO PAREIGOS PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ METU 5

3. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ TVARKA 6

3.1. Kaip vyksta profilaktiniai darbuotojų sveikatos patikrinimai? 7

3.2. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai, už kuriuos moka pats darbuotojas, darbdavys ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys 8

4. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMAS 9

5. NEEILINIAI SVEIKATOS TIKRINIMAI 12

IŠVADOS 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

PRIEDAI 15

ĮVADAS

Kad ir kokia būtų įmonės veiklos sritis, svarbiausia vertybė turi būti įmonėje dirbantis žmogus – jo sveikatos išsaugojimas. Sveikas darbuotojas – puikiai atliekamo darbo garantas. Organizacijose, kuriose kenksmingos ir pavojingos darbo sąlygos, darbdaviai suinteresuoti tikrinti darbuotojų sveikatą, kad išvengtų nelaimingų atsitikimų. Profilaktiniai ssveikatos tikrinimai ypač svarbūs darbuotojams, jeigu yra rizika susirgti profesine liga.

Medicininė patikra atliekama dviem etapais: pirmajame – bendrosios praktikos (šeimos) gydytojas pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją įvertina bendrą kiekvieno darbuotojo sveikatos būklę: apklausia, surenka anamnezę, pamatuoja kraujospūdį, įvertina klausos, regėjimo parametrus, psichikos, nervų sistemos veiklą. Šiuo etapu bendrosios praktikos slaugytoja paima kraują, siekiant atlikti bendrą ir/ar biocheminį kraujo tyrimus tiems darbuotojams, kuriems per paskutinius dvylika mėnesių jis nebuvo atliktas, surenka arba išdalina asmens sveikatos knygeles. Kiekvienam dirbančiajam uužvedama asmens medicininė kortelė, padaromi įrašai joje. Antrajame – interpretuojami atlikti kraujo tyrimai, įrašomos atitinkamos atžymos Asmens sveikatos knygelėse ir medicininėse kortelėse. Šiuo etapu šeimos gydytojas informuoja, kokių gydytojų specialistų konsultacija ar papildomi tyrimai būtini vienam ar kitam dirbančiajam.

Darbo oobjektas – profilaktiniai sveikatos tikrinimai.

Darbo tikslas – aprašyti profilaktinius sveikatos tikrinimus, jų tvarką ir apskaitą.

Darbo uždaviniai:

1. Pristatyti profilaktinių sveikatos tikrinimų svarbą;

2. Aprašyti gydytojo, darbuotojo ir darbdavio pareigas profilaktinių sveikatos tikrinimų metu;

3. Aprašyti profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarką;

4. Pristatyti profilaktinių sveikatos tikrinimų apmokėjimo tvarką;

5. Aprašyti neeilinius sveikatos tikrinimus.

Darbo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, įstatyminių teisės aktų analizė

1. SVEIKATOS PATIKRINIMŲ SVARBA

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos 60-osios asamblėjos patvirtintame profesinės sveikatos veiksmų plane konstatuota, kad darbuotojų sveikata yra svarbiausia sąlyga gamybos produktyvumui ir ekonominiam vystymuisi užtikrinti. Buvo metas, kai niekas nekreipė dėmesio į darbuotojų profilaktinius sveikatos patikrinimus. Darbdaviui svarbiausia – atliktas darbas, darbuotojui – turėti darbą ir gauti atlyginimą. Tačiau požiūris pasikeitė. Darbdaviai jau supranta, kad sveikas darbuotojas – puikiai atliekamo darbo garantas. Privalomasis profilaktinis sveikatos tikrinimas – vienas patikimiausių būdų užbėgti uuž akių profesinėms ligoms bei išvengti nelaimingų atsitikių darbe. Profesinei sveikatai išsaugoti labai svarbu yra asmenų, kontaktuojančių su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais ar dirbančių pavojingus darbus, sveikatos tikrinimai. Šie patikrinimai – viena iš svarbiausių priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu šiai inspekcijai, be kita ko, pavesta kontroliuoti, kaip darbdaviai teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus.

1.1. Tikslai

Privalomojo sveikatos patikrinimo tikslas:

• įvertinti, ar įsidarbinantys bei dirbantys aasmenys gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis darbo sąlygomis;

• apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo;

• įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės;

• siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas.

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai organizuojami tada, kai darbuotojai darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, (t. y. esant kenksmingai darbo aplinkai ar atliekant pavojingus darbus), taip pat atsižvelgiant į darbuotojų amžių (kai dirba nepilnamečiai), jų fiziologinę būseną (nėščios, neseniai pagimdžiusios), darbuotojų darbo sąlygų specifiškumą (transportas, aviacija, kt.) ir pan.

2. DARBDAVIO, DARBUOTOJO IR GYDYTOJO PAREIGOS PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ METU

Darbdavys:

Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos pasitikrinimų grafiką; su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Siųsdamas asmenį tikrintis sveikatą darbdavys privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (F Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) arba Asmens medicininę knygelę (F Nr. 048/a) (dirbančiajam). Asmens medicininėje knygelėje būtina nurodyti darbuotojo vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais; kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje; pavojingus darbus konkrečioje darbo vietoje. Atleidžiant darbuotoją iš darbo, darbdavys turi pasilikti F Nr. 048/a patvirtintą kopiją, o F Nr. 048/a originalą atiduoti darbuotojui, kkuris įsidarbindamas privalo jį pateikti naujam darbdaviui.

Darbuotojas:

Darbuotojo pareiga yra įmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą. Atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui privalomi, yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Prieš privalomą profilaktinį asmens sveikatos tikrinimą, darbuotojas gydytojui turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, darbdavio užpildytą F Nr. 047/a arba F Nr. 048/a.

Gydytojas:

Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, į Asmens medicininę knygelę įrašo išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip) arba „dirbti negali“. Gydytojo įrašytos išvados yra privalomos darbdaviui ir darbuotojui.

3. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ TVARKA

Privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus reglamentuoja DK (Darbo Kodeksas), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei 1999 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 544 (2000 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 1145 redakcija). Profilaktiniai sveikatos tikrinimai ypač svarbūs, kai darbuotojams yra rizikos susirgti profesine liga. Profilaktiškai sveikatą tikrintis privalo ne tik kenksmingose ir pavojingose sąlygose, tačiau ir įvairiose paslaugų teikimo srityse dirbantys asmenys. Darbas kompiuteriu, automobilio vairavimas, statiška pečių juostos padėtis darbo metu ir pan. taip pat priskiriami rizikos grupei. Tikrinti (taip pat ir bausti), kaip vykdomi šie įstatymų aktai, turi teisę Darbo inspekcija.

Profesijų, darbų, kuriuos dirbdami asmenys privalo įsidarbinant ir vėliau periodiškai tikrintis sveikatą, sveikatos patikrinimų tvarka nustatyta LR sveikatos apsaugos mministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 “Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose” (Žin.,2000, Nr. 47-1365). Dažniausiai sveikata tikrinama kas 12 arba kas 24 mėnesius, priklausomai nuo specialybių.

Nesilaikant šių įstatymų darbdaviui numatyta bauda nuo 500 iki 5000 litų. Tačiau ne viskas vertinama pinigais – žmogaus sveikata bei gyvybė neturi kainos. Apie tai turėtų pamąstyti kiekvienas darbdavys, reikalaudamas produktyvaus darbo ir puikių rezultatų.

Profilaktinio sveikatos patikrinimo metu nustačius pakitimų, pacientui siūloma atlikti išsamesnius tyrimus, būtinus diagnozei patikslinti ir reikalingam gydymui paskirti. Anksti diagnozavus bet kokią ligą įmanoma jai užkirsti kelią taip išsaugant sveikatą ir gyvybę.

Asmenys, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai įmonėje sudaryto sveikatos tikrinimo grafiko nustatytu laiku. Jauni asmenys privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir dirbdami tikrintys kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų. Profilaktiniai sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku ir už tą laiką darbdavys moka darbuotojams vidutinį darbo užmokestį. Darbdavys, besilaikantis LR įstatymų, privalo sudaryti sąlygas darbuotojams pasitikrinti sveikatą.* Įmonėje turi teisę dirbti tik laiku sveikatą pasitikrinę asmenys. Darbuotojo atsisakymas nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, jis nušalinamas nuo darbo ir už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, darbo užmokestis

nemokamas.

Vairuotojų mėgėjų (1 grupės A, A1, B, B1 kategorijų transport priemonės) profilaktinis sveikatos tikrinimas vyksta kas 10 metų. Vairuotojų profesionalų (2 grupės, visų kategorijų transport priemonės) profilaktinis sveikatos tikrinimas vyksta kas 2 metus.

Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali vairuoti atitinkamos kategorijos mechanines transporto priemones. Vairuotojo, turinčio galiojančią Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažymą, sveikata gali būti tikrinama anksčiau, siunčiant policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį arba asmeniui pageidaujant.

Naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo ppasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant, o dirbdami tikrintis periodiškai pagal įmonėje, įstaigoje, organizacijoje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką.

Jeigu darbas susijęs su rizika, pavojingų kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, tai sveikata tikrinama priimant į darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, sveikata tikrinama periodiškai.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims, jų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai, darbai gali būti skiriami tik atsižvelgus į LR VVyriausybės 2003 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 340 patvirtintą Kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą (Žin., 2003, Nr. 29-1184). Kai pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio, o jeigu ppakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį jos sutikimu į kitą darbą toje pačioje darbovietėje ir mokėti ne mažesnį kaip iki perkėlimo į kitą darbą gautą vidutinį darbo užmokestį.

DK 278 str. numatyta ir kitokių šio klausimo sprendimo būdų: nėščios, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną (jei tai yra įmanoma).

Nesant galimybės nėščią moterį perkelti į kitą darbą, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

Darbuotojų, ppasitikrinusių sveikatą, žurnale registruojama darbuotojo sveikatos patikrinimo data ir sekančio sveikatos pasitikrinimo data. Darbuotojas, pasitikrinęs sveikatą pasirašo tam skirtoje grafoje (1 priedas).

3.1. Kaip vyksta profilaktiniai darbuotojų sveikatos patikrinimai?

Sveikatos patikrinimus atlieka bendrosios praktikos gydytojas (šeimos gydytojas). Jis/ji įvertina bendrą kiekvieno darbuotojo sveikatos būklę: apklausia, surenka anamnezę (išsiaiškina įvairius klausimus, susijusius su ligomis), pamatuoja kraujospūdį, klauso širdies tonus, plaučius, įvertina klausos, regėjimo parametrus, psichikos, nervų sistemos veiklą ir kt..

Bendrosios praktikos slaugytoja paima kraują, siekiant atlikti bendrą ir/ar biocheminį kraujo tyrimus. Galiausiai šeimos gydytojas iinformuoja, ar tam tikrų gydytojų specialistų konsultacija, papildomi tyrimai reikalingi konkrečiam darbuotojui.

Bendrasis darbuotojo sveikatos patikrinimas apima:

• Šeimos gydytojo konsultaciją

• Regėjimo ištyrimą

• Klausos ištyrimą

• Bendrą kraujo tyrimą

• Kraujospūdžio matavimą

• Širdies tonų klausymą

• Plaučių klausymą

• Psichikos, nervų sistemos veiklos įvertinimą

Atsižvelgiant į konkrečius profesinės rizikos faktorius gali reikėti atlikti šiuos papildomus tyrimus:

• Širdies elektrokardiogramą

• Krūtinės ląstos rentgenogramą

• ir kt.

3.2. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai, už kuriuos moka pats darbuotojas, darbdavys ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys

Išankstiniai (prieš pradedant darbą) ir periodiniai (darbo metu, ar kai veikla tęsiama) profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

• Laivyno darbuotojams

• Geležinkelio darbuotojams

• Vairuotojams

• Asmenims, norintiems pradėti dirbti ir dirbantiems galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus)

• Darbų ir veiklos sričių, kuriose įsidarbinant ir dirbantiems privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamų ligų.

Periodiniai profilaktiniai sveikatos tikrinimai apmokami iš darbdavio lėšų:

• Laivyno darbuotojams

• Geležinkelio darbuotojams

• Aviacijos darbuotojams

• Vairuotojams

• Asmenims, norintiems pradėti dirbti galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus).

• Darbų ir veiklos sričių, kuriose įsidarbinant ir dirbant privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamų ligų.

4. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMAS

Iš įsakymo dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose:

I. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS

50. 1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

51. 1.1. nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai;

52. 1.2. vaikų ir paauglių;

53. 1.3. stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių;

54. 1.4. stojančiųjų į krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas Krašto apsaugos ir VVidaus reikalų ministerijų nustatyta tvarka;

55. 1.5. sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas (išskyrus profesionalus);

56. 1.6. neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės;

57. 1.7. dispanserizuotųjų (atskira tvarka);

58. 1.8. vairuotojų mėgėjų;

59. 1.9. norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą;

60. 1.10. vykstančiųjų į užsienį;

61. 1.11. aviatorių mėgėjų;

62. 1.12. išankstiniai (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodiniai (darbo metu ar kai veikla tęsiama) profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

63. 1.12.1. laivyno darbuotojų;

64. 1.12.2. geležinkelio darbuotojų;

65. 1.12.3. aviacijos darbuotojų;

66. 1.12.4. vairuotojų;

67. 1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus);

68. 1.12.6. darbų ir veiklos sričių, kuriose įsidarbinant ir dirbant privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų;

69. 1.13. kiti profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

70. 1.13.1. gydytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų, norinčių gauti licenciją ar perregistruoti jos galiojimą;

71. 1.13.2. asmenų, norinčių būti advokatais;

72. 1.13.3. asmenų, atvykusių tikrintis savo noru, profilaktiniai sveikatos tikrinimai (tarp jų – asmenų, norinčių susituokti);

II. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMO TVARKA

76. 2. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1–1.3 ir 1.5–1.7 ir 1.13 punktuose, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau vadinami – apdraustaisiais), apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

77. Sporto medicinos centruose profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami pagal šio įsakymo 5 priedą „Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas“, ir tokių tikrinimų išlaidos dengiamos iš llėšų, skirtų šiems centrams išlaikyti.

78. 3. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.4 punkte, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose apmokamos iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti.

79. 4. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.8–1.11 punktuose, apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 07 30 įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“.

80. 5. Išankstinių (prieš pradedant darbą) ir periodinių profilaktinių 1.12 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų paslaugos apmokamos šia tvarka:

81. 5.1. įsidarbinant (1.12 papunktis) numatytos šios tvarkos prieduose pirminės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, 1.12.1–1.12.5 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros specializuotos darbo medicinos paslaugos apmokamos iš darbdavio lėšų pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;

82. 1.12.6 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų (darbų ir veiklos sričių, kuriems privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų) antrinės sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;

83. 5.2. periodinių

sveikatos tikrinimų (1.12 papunktis) išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.

Profilaktinis sveikatos tikrinimas1

Paslaugos pavadinimas Kaina, Lt

Profilaktinis sveikatos tikrinimas: Įsidarbinantiems Dirbantiems

Norinčių įsigyti civilinį ar tarnybinį ginklą, ar pratęsti jam turimą leidimą 13,80

vairuotojų profesionalų 58,80 67,20

Vairuotojai mėgėjai, norintys įsigyti ar turintys vairuotojo pažymėjimą, sveikatos tikrinimas prieš vairuotojo teisių įsigijimą bei vėliau periodiškai nustatyta tvarka 13,80

Civilinės aviacijos darbuotojų 268,80 351,12/

159,60**

Laivyno darbuotojų 99,12 149,52

Geležinkelio darbuotojų 18,48 45,36

Darbuotojų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (esant sveikatai kenksmingų veiksnių poveikio rizikai ar dirbančių pavojingus darbus):

darbuotojų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (vairuotojų, elektrikų, sargų, kūrikų, ugniagesių) 21,84 36,96

darbuotojų, dirbančių kenksmingų cheminių veiksnių rizikos sąlygomis 6,72 31,92

darbuotojų, dirbančių kkenksmingų biologinių veiksnių rizikos sąlygomis – 23,52

darbuotojų, dirbančių kenksmingų pramoninių aerozolių rizikos sąlygomis 18,48 38,64

darbuotojų, dirbančių kenksmingų fizikinių veiksnių rizikos sąlygomis 8,40 25,20

darbuotojų, dirbančių kenksmingų fizinių perkrovų darbą 10,08 25,20

darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamų ligų (maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų gamyba, sveikatos priežiūros darbai, vaikų mokymas, paslaugos gyventojams, paukščių priežiūra paukštynuose, kt.) 11,76

8,40

*moka pats darbuotojas, darbdavys ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys

**atliekant visapusišką medicinos ekspertizę; atliekant dalinę medicinos ekspertizę

Paslaugų kainos nustatytos vadovaujantis šiais teisės aktais (su visais vėlesniais jų pakeitimais iir papildymais):

2005m. gruodžio 5d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo” Nr. V-943;

1 Lietuvos Respublikos sveikatos aapsaugos ministro 2000m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301 “Dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų”

Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkoje, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 (Žin., 1999, Nr. 67-2175) reglamentuota, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) gali indeksuoti paslaugų kainas. Paslaugų kainos gali būti indeksuojamos ne didesniu, nei nustatyta tvarka apskaičiuotu, koeficientu ir tvirtinamos ASPĮ vadovo. Kiekviena ASPĮ gali perskaičiuoti paslaugų kainas taikydama mažesnį, nei apskaičiuotas, koeficientą.

5. NEEILINIAI SVEIKATOS TIKRINIMAI

Gydytojai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį, siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas, pajutęs neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai.

Dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo galimybės ddirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.

IŠVADOS

Asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai. Profilaktiškai sveikatą tikrintis privalo ne tik kenksmingose ir pavojingose sąlygose, tačiau ir įvairiose paslaugų teikimo srityse dirbantys asmenys. Vaikų (iki 18 metų) mokymas, ugdymas ir auklėjimas taip pat įtraukiamas į sąrašą darbų, kuriuos leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinant, ar neserga užkrečiamomis ligomis.

Taip pat reikėtų paminėti, kad darbuotojams, kuriems dėl ddarbo privaloma pasitikrinti sveikatą, už sugaištą tikrinimuisi darbo laiką mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku ir už šį laiką moka darbdavys.

Darbdavys privalo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai. Taigi, norėdamas tinkamai įvykdyti savo pareigą, darbdavys turi apmokėti ne tik už darbuotojų sugaištą darbo laiką, bet ir už pačias periodinio sveikatos tikrinimo paslaugas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

poliklinika.panevezioligonine.lt

riesesklinika.lt

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, nepertraukiamo mokymo centras, Panevėžio filialas – SAUGAUS IR SVEIKO DARBO ORGANIZAVIMAS

vipsauga.lt