Mobilieji telefonai ir sveikata

Visiems, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais, atėjo neramūs laikai. Pernai vieno Anglijos laikraščio antraštė klykė: ,,Mobilusis telefonas nužudė mano vyrą!” Vasario mėnesį kai kas ėmė tvirtinti, jog korinio ryšio telefonai sąlygoja trumpalaikį atminties praradimą, o kovo mėnesį britų ,,tabloidas” visą pirmąjį puslapį paskyrė piešiniui, tariamai vaizduojančiam, kaip mobilieji telefonai “virina” smegenis.

Nėra jokių įrodymų, kad mobilieji telefonai sukelia vėžį ar kokį nors kitą žmogaus negalavimą.

Yra gauti keli intriguojantys rezultatai, rodantys, kad korinio telefono ryšio aparatai gali keistai, tradicinės rradiacinės biologijos požiūriu, kas yra sunkiai paaiškinama, įtakoti gyvuosius audinius. Ir tiktai tuomet, kai į šių eksperimentų iškeltus klausimus bus atsakyta, mes galėsime išsiaiškmti, ką iš tikrųjų mobilieji telefonai padaro mūsų galvoms.

Vienas iš keisčiausių efektų yra ,,atminties praradimas”. Alanas Peerce ir jo kolegos iš Bristolio universiteto (Anglija) prikabino prie bandomųjų savanorių kairiųjų ausų po nedidelį prietaisą, imitavusį analoginių ir skaitmeninių mobiliųjų telefonų spinduliuojamas mikrobangas. Savanoriai vienodai gerai atsimindavo kompiuterio ekrane parodytus žodžius ir vaizdus, kai prietaisas būdavo įjungtas ir kai iišjungtas. Peerce sako, kad jis negali tvirtinti, jog, telefoną laikant prie ausies metų metais, efektas bus toks pat. Bet jis iškart atmetė svarstymus, jog telefonas gali betarpiškai paveikti žmogaus atpažinimo sugebėjimus. Mobilieji telefonai neturi jokios įtakos trumpalaikei atminčiai. Bet mikrobangos ssukėlė visiškai nelauktą poveikį- žmonių reakcijos į ekrane pasirodžiusius žodžius trukmė sumažėjo. Ekrane parodžius ,,taip” ir ,,ne”, tie savanoriai, kurių prietaisai buvo įjungti, reikiamą mygtuką paspausdavo greičiau. Pagerėjimas buvo nežymus – apie 4 proc., jei prietaisas spinduliavo tokią pat galią, kaip analoginis telefonas, bet tai negalėjo būti eksperimento paklaida, nes šis rezultatas pasikartojo tiriant dvi savanorių grupes.

Teoriškai mikrobangos išvis neturėtų veikti smegenų.

Preece svarsto, kad reakcijos trukmės pagerėjimas gal yra susijęs su elektrinių signalų, sklindančių smegenų žieve ir rišančių už regejimą ir kalbą atsakingas smegenų sritis, pagreitėjimu. Tačiau jis nenuvokia, kodėl turėtų taip atsitikti.

Davidas de Pomerai iš Notinhemo universiteto, apšvitindavo mikrobangomis pasirinktas nematodų kirmėles, dėl jų evoliucijos ir biologiškai gero ląstelių išsivystymo.

Vienoje eksperimentų serijoje buvo aptikta, jog lervos, kurios buvo visą nnaktį apspinduliuojamos mikrobangomis, mažiau rangėsi ir 5 proc. sparčiau augo už neeksponuotąsias.

De Pomerai tvirtina, kad jokio pagrindo kilti panikai dėl tyrimų rezultatų su nematodais nėra. ,,Skaičiuojant proporcingai gyvenimo trukmei, nematodai per naktį gauna tiek mikrobangų, kiek žmogus galėtų sukaupti per dešimtmetį“, -sako jis.

De Pomerai taip pat stengiasi suprasti, kaip mikrobangos galėtų paveikti nematodų biologiją. Jis jau turi tam tikrų liudijančių duomenų, kad apspinduliuotųjų kirmėlių ląstelėse yra gaminami ,,šilumos smūgio baltymai. Nepaisant savo pavadinimo, šie baltymai ląstelėse yra gaminami visada, kai ttik jas veikia bet koks baltymus žeidžiantis stresas, ne vien karštis. De Pomerai bandymuose sukurta šiluma buvo per daug maža jų gamybai stimuliuoti, todėl jis mano, kad mikrobangos sukelia kažkokį kitą stresą.

Henry Lai iš Sietlo universiteto (JAV) vadovaujama grupė. Tvirtina, jog mikrobangomis apspinduliuotų žiurkių organizme susidaro natūralios skausmą slopinančios medžiagos, vadinamos endorfinais, dažniau prisiriša prie alkoholio ir stipriau reaguoja į morfijų ar barbitūratus. Jo grupė taip pat turi įrodymų, kad mikrobangos išlaisvina žiurkėse streso hormono kortikotropino gamybos valdymo faktorių, o smegenyse sutrikdo acetylcholino, neurotransmiterio, atsakingo, be visa ko, už atmintį ir budrumą, srautus.

Nors ir pagarsėjęs savo pasisakymais apie mobiliųjų telefonų keliamus pavojus, prisipažįsta, jog negalįs tvirtinti, kad telefonai galėtų būti atsakingais dėl alkoholizmo ar užmaršumo. Henry Lai- sako, kad mobiliuosius telefonus kartais dėl visa ko vertėtų išjungti, pa-vyzdžiui, oro uostų mechanikams atliekant labai svarbius lėktuvo priežiūros darbus.

Atliekant kitą eksperimentą buvo nustatyta, jog mikrobangos labiausiai veikia smegenų dalies hipokampo ląsteles. Žmogaus hipokampas yra per daug giliai smegenyse, kad jį galėtų paveikti mobiliųjų telefonų spinduliuojamos bangos. Be to, kiti eksperimentai rodo, kad jokio pavojaus atminčiai mikrobangos nesukelia. Vieno eksperimento metu, buvo parodyta, kad mikrobangomis apšviestose nervų ląstelių sinapsėse procesai, kurie siejami su atminties susidarymu, vyksta ne lėčiau, o greičiau.

Bene svarbiausias argumentas, verčiantis sskeptiškai žiūrėti į visus panašius nuogąstavimus, yra tas, kad net labiausiai neraminančio rezultato nepavyko pakartoti net per keturis metus po jo paskelbimo. 1995 m. pareiškė, jog iš žiurkių smegenų paimtoje DNR rasta daug trūkių, panašių į tuos, kokie atsirado pažeidus DNR vėžį sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis ar intensyvia rentgeno spinduliuote.

,,Jei tai tiesa, turėtume visiškai kitaip pasižiūrėti į viską, ką žinome apie radiacijos įtaką“, -sako Josephas Roti, onkologas iš Vašingtono universiteto Sent Luise, Misurio valstijoje.

1997 m. Adelaidės ligoninės (Australija) mokslininkai sugaišo 18 mėnesių ap-spinduliuodami peles esant skaitmeninio telefono skleidžiamų mikrobangų lygiui.Visų nustebimui, apspinduliuotose pelėse rasta dukart daugiau limfomų nei gyvuliukuose, kurie radiacija nebuvo bandomi.

Po to šį eksperimentą bandė pakartoti dar trys grupės, bet nė vienai nepavyko rasti panašaus padažnėjusių susirgimų vėžiu įrodymo.

Williamas Ross Adey su kolegomis (Veteralų medicinos centras, Loma Linda, Kalifomija) nustatė, kad po dvi valandas kasdien mikrobangomis apšvitintos pelės smegenų augliais sirgo žy-miai rečiau nei neapšvitintos.

Ir šio tyrimo niekam nepavyko pakartoti. Nieko dar tiksliai nėra įrodyta dėl mobiliųjų telefonų daromos žalos ar naudos.