Valstybės vykdomos smulkiam ir vidutiniam verslui politikos ypatumai
TURINYS
Įvadas…………………………3
1. Smulkaus ir vidutinio verslo samprata……………………….4
2. Valstybės pagalba SVV …………………………5
2.1 Mokesčių lengvatos…………………………6
2.2 Finansinė parama…………………………7
2.3 Verslo inkubatoriai…………………………8
3. Valstybės nuostatos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros srityje…………..11
Išvados…………………………12
Naudota literatūra…………………………13ĮVADAS
Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui, todėl jo plėtotė yra viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos krypčių. Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės (SVV) sukuria daugiau kaip 60 proc. BVP. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės skatinimas yra vvienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos uždavinių. Smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) jautriausiai reaguoja į visus verslo aplinkos pakitimus. Jos nukenčia pirmosios, jeigu jas prislegia per didelė biurokratija. Taip pat jos pirmosios suklesti dėl iniciatyvų, paskatinimų ir sėkmės pripažinimo.
Smulkių ir vidutinių įmonių sampratą ir plėtotę reglamentuoja Lietuvos Resublikos įstatymai, apibržia LR nuostatai. Mano darbo tikslas trumpai apžvelgti SVV įmonių Lietuvoje teisinę būklę, valstybės priemonės skatinančias smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Lietuvoje.
Pagrindinai šio darbo uždaviniai apžvelgti valstybės pagalbos fformas, teikiamas lengvatas smulkiam ir vidutiniam verslui mokesčių ir verslo finansavimo šaltinių srityse. Išsiaiškinti kokios institucijos ir kokias paslaugas teikia pradedantiems verslą ir esamiems verslininkams, susidūrusiems su informacijos ir patirties stoka.1. Smulkaus ir vidutinio verslo samprata
Jau nuo 2003 metų sausio 11 dienos įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įstatymo pakeitimas (kurio tikslas – suderinti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, atitinkančius Europos Komisijos rekomenduojamą mikro, smulkių ir vidutinių įmonių sampratą). Pagal jį smulkaus ir vidutinio verslo subjektais yra laikomos vidutinės įmonės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Iki 2002 12 31 galiojusį Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą SVV subjektais buvo laikomos vidutinės, smulkios įmonės, mikroįmonės bei fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu. Paketus įstatymą, SVV subjektai yra apibrėžiami plačiau. Įvardijami ir gamybine bei komercine veikla besiverčiantys asmenys.(Žin., 11998, Nr.109-2993)
Pagal 1998metų Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą įmonių skirstymas į vidutines, mažas ir mikroįmones vyko pagal vidutinį sąrašinį metinį darbuotojų skaičių. Pagal dabar veikiantį įstatymą įmonių skirstymas priklauso ir nuo metinių įmonės pajamų bei turto balansinės vertės.
1 lentelė
Įmonės tipas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas
(įsigaliojo nuo 2003 01 01)
Vidutinė įmonė Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:
• dirba mažiau kaip 250 darbuotojų;
• metinės pajamos neviršija 138 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mmln. Lt;
• yra savarankiška.*
Maža (iki 2002 12 31 – smulki) įmonė Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:
• dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;
• metinės pajamos neviršija 24 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. Lt;
• yra savarankiška.*
Mikroįmonė Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:
• dirba mažiau kaip 10 darbuotojų;
• metinės pajamos neviršija 7 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. Lt;
• yra savarankiška.*
Šaltinis: www3.lrs.lt
*Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės įmonės. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV.
Turimas smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusas prarandamas, jei ūkio subjekto metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys neatitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimo sąlygų. Laikoma, kad subjektas tampa smulkaus ir vidutinio verslo subjektu (vidutine įmone, maža įmone ar mikroįmone) arba tokį statusą praranda nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo dienos. ( SVV plėtros įstatymo pakeitimas Nr. IX-1142 2 str.)2. Valstybės pagalba SVV
Valstybės pagalba SVV subjektams (nurodytame smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme) teikiama pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir vidutinio vverslo plėtros programas ir finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei piniginių fondų lėšų. Rengiant ir įgyvendinant šiuos projektus, prioritetas teikiamas mažoms įmonėms (tarp jų ir mikroįmonėms).
Pagrindinės teikiamos valstybės pagalbos formos yra:
mokesčių lengvatos, rinkliavų lengvatos;
finansinė parama: lengvatinių kreditų teikimas, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas į smulkias ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybės sertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti;
įmonių savininkų, įmonių organų narių bei darbuotojų konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis;
verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių parkų steigimas ir jų teikiamos paslaugos;
Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytos kitos pagalbos formos.
Šią pagalbą gali gauti ne visi SVV subjektai. . IX-1142 SVV įstatymo 5 straipsnyje apibrėžiama, kad valstybės parama negali pasinaudoti valstybės ir savivaldybės įmonės, įmonės, kuriose daugiau kaip 1/2 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso valstybei ar savivaldybei taip pat įmonės, kurių paskutinių finansinių metų pajamos iš valstybės neremtinos veiklos sudaro daugiau kaip 1/3 visų paskutinių finansinių metų įmonės pajamų. Šis apribojimas netaikomas tais atvejais, kai suteikiama valstybės pagalba bus panaudota konkrečiai veiklai pradėti ar plėtoti ir ši veikla nėra valstybės neremtina veikla. ( SVV plėtros įstatymo pakeitimas Nr. IX-1142 3-5 sstr.2.1 Mokesčių lengvatos
Mokesčiai tai sistema nuo kurios negali atsiriboti beveik nė vienas gyventojas, tuo labiau turint vienoki ar kitoki verslą. Galbūt tai ir viena priežasčių, kodėl likviduojamų įmonių skaičius tampa vis didesnis.
Vienas iš pagrindinių įmonės mokesčių – pelno mokestis. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas numato, kad visos įmonės privalo mokėti pelno mokestį nuo pajamų, uždirbtų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Visų įmonių pelnas apmokestinamas, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Taip pat šiame įsstatyme numatyta ir mažesnis mokesčio tarifas (13%), kurį galima pritaikyti mažoms įmonėms, kurių vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Lt. Įmonės, kuriose per mokestinį laikotarpį darbuotojų, priklausančių Socialinių įmonių įstatyme nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, per mokestinį laikotarpį įmonė nevykdo veiklos, įtrauktos į valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašą, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų įmonės pajamų ir įmonės, mokestinio laikotarpio paskutinę dieną turi socialinės įmonės statusą apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Šios nuostatos bus taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, Žin., 2004, Nr. 96-3520).
Gyventojų pajamų mokestis
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, jog gyventojų pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 proc. Dauguma gyventojų moka 33 proc. pajamų mokestį. Pajamų mokesčio 15 proc. tarifą gali taikyti gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla be verslo liudijimo. Tačiau šia galimybe gali pasinaudoti tik tie gyventojai, kurie savo sprendimu iš individualios veiklos pajamų neatima tam tikrų atskaitymų.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yyra išskiriamos pajamos, kurios yra neapmokestinamos. Su SVV susijusios neapmokestinamosios pajamos yra tos, kurios yra gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos. (Gyventojų pajamų mokestis, 2002 m. Nr. IX-1007. 6str,17str.)
Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Standartinis LR nustatytas PVM tarifas yra 18 procentų. Tokioms prekėms ir paslaugoms kaip keleivių vežimas, vaistai ir medicinės prekės, ekologiškai švarūs maisto produktai yra taikomas lengvatinis 5 procentų tarifas. Kitas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tinklų statybos bei teritorijų ttvarkymo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis. PVM neapmokestinamos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo ir mokymo paslaugos, kultūros ir sporto paslaugos, darudimo iir pan. (PVM nuostatų įstatymas.Valstybės žinios’2002 Nr.51-1939).
Iki šių metų gruodžio 11 dienos neapmokestinami žemės ūkio paslaugos kaip: pieno, gyvulių ir kitų žemės ūkio žaliavų perdirbimas, žemės dirbimas, sėja, pasėlių priežiūra, derliaus nuėmimas. (“Dėl PVM neapmokestinamų paslaugų žemės ūkiui sąrašas”. 2002, Nr 178)
Valstybinis socialinis draudimas.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme privalomai socialinį draudimą turi mokėti: individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. (“Valstybinio socialinio darudimo. įstatymas”IX-1748, 2003-10-07).
Be šių privalomų mokesčių, kai kurioms įmonėms (jei tai reglamentuoja teisės aktai) tenka mokėti tokius mokesčius kaip nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis, akcizai, rinkliavos iir t.t. Mokesčių įstatymai yra nuolat keičiami ir pildomi, teikian įvairias išimtis ir lengvatas, tad įmonės vadovui būtina sekti savo įmonę ličiančią teisinę aplinką.2.2 Finansinė parama
Verslininkui, ketinančiam pradėti verslą ar plėsti jau veikiantį, dažnai kyla verslo finansavimo problema. Įprasčiausias verslo finansavimo būdas yra banko paskola. Tačiau iš verslininkų, norinčių gauti paskolą, bankai reikalauja užstato avansu, t. y. iš pradžių bankui įkeičiamas turtas ir tik po to išduodama paskola. Be to, banko reikalavimu įkeičiamo turto vertė, atsižvelgiant į įkeičiamo turto ppatrauklumą bankui, gali būti iki 1,5 karto didesnė nei prašoma paskolos suma.
LR priimtame įstatyme „Dėl Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo, Smulkaus ir vidutinio verslo mikrokreditavimo, Smulkaus ir vidutinio verslo rizikos kapitalo investavimo ir dalinio paskolų palūkanų dengimo smulkaus ir vidutinio verslo subjektams administravimo veiklos” nuostatų patvirtinime garantijos paskoloms suteikiamos, kurios turi būti skirtos investicijoms ar apyvartinėms lėšoms, reikalingoms smulkiam ar vidutiniam verslui plėtoti, skolininkas į ketinamą plėtoti investicijų projektą turi investuoti ne mažiau kaip 20 procentų nuosavų lėšų ar kito turto. Taip pat skolininko investicijų projektas turi būti Bendrovės pripažįstamas finansiniu požiūriu pagrįstu (atsiperkančiu) bei kredituotinu, o pairinkta veikla neturi būti LR vyriausybės patvirtintame valstybės neremtinos veiklos rūšių sąraše.(Dėl SVV paskolų garantijų teikimo, SVV moikrokreditavimo, SVV rizikos kapitalo investavimo ir dalinio paskolų palūkanų dengimo SVV subjektams administravimo veiklos nuostatų patvirtinimo pakeitimas 2003m Nr. 30).
Siekdama padėti verslininkams išspręsti užstato problemą skolinantis iš banko perspektyviam verslui finansuoti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 įsteigė garantijų instituciją – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri pradėjo veikti nuo 2002 m. pradžios.( http://www.svv.lt)
INVEGA paskolų palūkanų dengimą administruoja sutarties su Ūkio ministerija pagrindu. Paskolų palūkanos dengiamos iš SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos ir (ar) kkitų specialiųjų programų lėšų. Iš dalies dengiamos tik paskolų, kurioms INVEGA suteikė garantijas, palūkanos. SVV subjektui dengiama 50 proc. bankui sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 proc. paskolos palūkanų normos. (http://www.invega.lt)
Kitas galimas finansavimo šaltinis – lengvatiniai kreditai. Mažų ir vidutinių įmonių veiklai finansuoti atidarytos lengvatinio kredito linijos iš Europos Sąjungos (ES), Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko bei kitų užsienio valstybių bankų lėšų. Ją gali gauti įmonės, kurių paskola skirta gamybiniams pastatams ir įrangai įsigyti, gamybiniams pastatams rekonstruoti, įrangai atnaujinti ir remontuoti, nematerialiajam turtui (patentams, licencijoms) įsigyti, apyvartiniam kapitalui, kitoms verslo plėtrai būtinoms išlaidoms finansuoti. (www.svv.lt)
2.3 Verslo inkubatoriai ir verslo informacijos centrai
Verslo inkubatorius pagal 2004 metų SVV įstaigų finansavimo įstatymo pakeitimą (Nr. 4-66 ) apima tokias paslauga kaip nuomojamų patalpų panaudojimą, verslo informacijos, konsultacijų, mokymo paslaugas inkubuojamiems verslo subjektams. Iš Ūkio ministerijos subsidijuojamų lėšų turi būti organizuojamos informacijos sklaidos renginiai, suteikti konsultacinių ir mokymo paslaugų. (SVV įstaigų finansavimo įstatymo pakeitimas.2004. Nr. 4-66)
Yra dvi verslo inkubatorių rūšys:
gamybiniai – paslaugas teikiantys inkubatoriai (toliau – gamybiniai – paslaugų inkubatoriai). Vienas iš jų steigėjų turi būti miesto ar rajono savivaldybės taryba. Juose inkubuojami verslo subjektai, kurie vykdo gamybinę veiklą, užsiima mažmenine prekyba, teikia paslaugas;
Valstybės remiami gamybiniai – paslaugų verslo iinkubatoriai steigiami įvertinus nedarbo lygį būsimoje verslo inkubatoriaus veiklos teritorijoje, prioritetą teikiant vietovėms, kuriose nedarbo lygis didesnis nei šalies vidurkis. Atsižvelgiama ir į paslaugų verslui infrastruktūros plėtotės lygį bei vers.lumo lygį (įmonių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų) būsimoje verslo inkubatoriaus veiklos teritorijoje. Be to, naujo verslo inkubatoriaus steigimu turi būti suinteresuota savivaldybė arba apskrities viršininko administracija, kuri verslo inkubatoriaus veiklos pradžioje 2-3 metus turi skirti finansavimą įstaigos veiklai vykdyti.
technologiniai inkubatoriai. Vienu iš jų steigėjų turi būti mokslo ir/ar studijų institucija. Technologiniuose inkubatoriuose inkubuojami ūkio subjektai, teikiantys taikomųjų tyrimų, mokslo naujovių, inovacijų panaudojimo versle paslaugas, kuriantys naujus produktus ar kaip kitaip komercializuojantys intelektinę produkciją. (www.svv.lt)
Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Verslo inkubatoriuje gali būti inkubuojami šie ūkio subjektai: gyventojai, įsigiję verslo liudijimą, šio verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, mikroįmonės, mažos ir vidutinės įmonės. Sprendimą dėl įmonės priėmimo į inkubatorių priima verslo inkubatoriaus taryba. (SVV įstaigų finansavimo įstatymo pakeitimas.2004. Nr. 4-66)
Kiekvienais metais ūkio ministras patvirtina metinius tinklo įstaigų finansavimo normatyvus. Remiantis šiais normatyvais tinklo įstaigoms
gali būti iš dalies padengiamos išlaidos kurios yra įtrauktos į įstatymą, kuriame yra nurodytos teikiamų verslo inkubatorių bei verslo informacijos centrų paslaugos.
Vadovaudamiesi pastaruoju įsakymu, verslo inkubatoriai vykdo paslaugų verslui programą, kuri numato patalpų, techninės bei biuro įrangos nuomą lengvatinėmis sąlygomis, verslo informacijos sklaidos renginių organizavimą bei verslo informacijos, konsultacijų, mokymo paslaugų teikimą inkubuojamoms įmonėms ir kitiems regiono verslininkams.( Žin. 2003,Nr.22-929)
Verslo informacijos centrai – tai centrai teikiantys tokias paslaugas kaip Verslo informacijos paslaugas, verslo informacijos sklaidos renginius, konsultacijų paslaugas, mokymo paslaugas.
Verslo iinformacijos paslaugos – tai informacijos teikimas žodžiu ar raštu apie verslo pražią, verslo planavimą, rinkodarą, įmonės valdymą, finansų analizė, kontrolė ir valdymas, finansinių šaltinių, partnerių paieška taip pat personalo valdymas ir pan.
Verslo informacijos sklaida – tai verslo informacijos, sėkmingų verslo pavyzdžių platinimas susitikimų su verslininkais ar verslininkus vienijančių organizacijų atstovais konferencijų, seminarų ir kitų renginių metu.
Konsultacijos suteikia galimybę klientui aptarti problemas, susijusias su verslo pradžia ir plėtra. Konsultacija gali būti suteikiama vietoje arba vykstant pas klientą (įmonėms). Jeigu konsultacija kklientui teikiama vietoje, vienos konsultacijos trukmė negali būti ilgesnė kaip 1 valanda.
Mokymo paslaugos – tai klientų grupėje mokymas. Optimalus rekomenduojamas grupės dydis – 10–20 klientų. Į mokymo programą turi būti įtrauktos temos kaip ir verslo informacijos paslaugose. Mokymo metu paslaugų tteikėjai turi pateikti dalomąją medžiagą. Mokymo kursai gali trukti 6–40 val.
Kiekvienais metais ūkio ministras patvirtina metinius tinklo įstaigų finansavimo normatyvus. Remiantis šiais normatyvais tinklo įstaigoms gali būti iš dalies padengiamos išlaidos kurios yra įtrauktos į įstatymą, kuriame yra nurodytos teikiamų verslo inkubatorių bei verslo informacijos centrų paslaugos, taip pat įvairios su paslaugų teikimu ir turto nuoma susijusios išlaidos, kurios yra nurodomos normatyvuose. (“Dėl paslaugų SVV įstaigų finansavimo. 2003 m. Nr. 4-75). 3. Valstybės nuostatos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros srityje
Smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų konkurencingumo augimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas ir vienas pagrindinių darbo vietų kūrimo šaltinių. Pagal LR priimtą ilgalaikės raidos strategiją, SVV plėtroje svarbiausias dėmesys bus skiriamas palankios teisinės, ekonominės, institucinės ir informacinės aplinkos ssukūrimui.
Viena iš smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės krypties yra naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimas. Norima, kad būtų sukurta SVV registravimo sistema internete, kad būtų preinama verslininkams. Labai svarbu išspręsti įmonių finansavimo problemas, kad kuo daugiau verslininkų turinčių puikių idėjų galėtų pasinaudoti lengvatiniais kreditais, rizikos kapitalo fondais, paskolų draudimu, ES struktūrinių fondų parama. Tokiu būdu atsiras ir didesnis naujoves diegiančių įmonių skaičius.
Kita smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kryptis yra skatinti ir remti nacionalines tyrimų programas, skirtas žinių ir technologijų kkomerciniam pritaikymui. Šių programų vykdymas turėtų paskatinti technologinį skirtingo dydžio įmonių kooperavimąsi nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tai būtina norint kartu su ES šalimis sukurti tarptautines informacines ir paramos verslui sistemas.
Vis dėl to galima teigti, kad pagrindinis valstybės uždavinys yra suderinti visusteisinius ir ne teisinius aspektus integruojant tris verslo plėtros lygius. Tai yra suderinti nacionalinę smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa, institucijų palaikymą ir plėtrą bei verslininkų ir verslo lygio palaikymą ir plėtrą.(LR semo nutarimas “Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos”.2002m. IX-1187)
IŠVADOS
Verslo būklės gerinimas neįsivaizduojamas be valstybės kišimosi, reglamentuojamų teisės aktų. Šiuo metu sudarant įvairius ekonomikos plėtros strateginius planus daug diskutuojama, kokią pagalbą verslininkui gali suteikti valdžios institucijos. Vis dėl to paskutiniųjų metų likviduojamų įmonių skaičius ypač padidėjo. Jau nuo 2002 iki 2003 metų likviduojamų įmonių skaičius padidėjo nuo 6269 iki12907. Tai turėtų tapti viena pagrindinių valstybės politikos dėmesio centru ekonomikos plėtros srityje, nes tokios įstatymų teikiamos lengvatos kaip mažesnis pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms ar mažesnis pridėtinės vertės tarifas tam tikroms prekėms ir paslaugoms nėra labai efektyvios siekiant aukštos SVV plėtros.
Daugeliui pagalba SVV asocijuojasi su mokesčių mažinimu. Lietuvos ūkis stengiasi SVV nukreipti kuo arčiau ES šalių SVV plėtros strategijos kryptimi, kur smulkiam ir vidutiniam verslui valstybės parama pirmiausia suprantama kaip ggeresnių kreditavimo sąlygų sudarymas. Lietuva jau sudarė sąlygas lengvatiniam kreditui gauti bei pasinaudoti paskolų garantijų teikimu, tačiau tuo ne daug kas naudojasi. Tam būtina rasti priežasčių, kad sukurtos institucijos ne tik pasiimtų valstybės finansavimą bet ir būtų sulaukiama rezultatų.
LR įstatymai, teisės aktai liečiantys smulkų ir vidutinį verslą nuolat kinta. Nors ir labai stengiamasi sukurti kuo efektyvesnę teisinę sistemą, tačiau žvelgiant į metinius įsteigtų ir likviduojamų įmonių skaičius galima daryti išvadas, kad spragų teisinėje sistemoje dar yra.
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Žin., 1998, Nr.109-2993.
2. Žin. 2003,Nr.22-929.
3. SVV plėtros įstatymo pakeitimas Nr. IX-1142 2 str.
4. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, Žin., 2004, Nr. 96-3520.
5. PVM nuostatų įstatymas.Valstybės žinios’2002 Nr.51-1939.
6. Dėl SVV paskolų garantijų teikimo, SVV moikrokreditavimo, SVV rizikos kapitalo investavimo ir dalinio paskolų palūkanų dengimo SVV subjektams administravimo veiklos nuostatų patvirtinimo pakeitimas 2003m Nr. 30.
7. Gyventojų pajamų mokestis, 2002 m. Nr. IX-1007.
8. Dėl PVM neapmokestinamų paslaugų žemės ūkiui sąrašas. 2002, Nr 178.
9. Valstybinio socialinio draudimo .įstatymas. IX-1748, 2003-10-07.
10. LR semo nutarimas “Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos”.2002m. IX-1187.
11. Dėl paslaugų SVV įstaigų finansavimo. 2003 m. Nr. 4-75.
12. SVV įstaigų finansavimo įstatymo pakeitimas.2004. Nr. 4-66
13. www.svv.lt
14. www.invega.lt
15. www.lrinka.lt
