Teisės kursinis
TURINYS
1. Tikslai…………………………3
2. Įžanga…………………………4
3. Apskričių viršininkų administracijų 2002 m. veiklos apibendrinta ataskaita……5
4. Pagrindiniai pokyčiai apskričių viršininkų administracijų veikloje 2002 metais……5
5. Apskričių misija ir strateginiai tikslai……………………6
5.1 Valstybės valdyme………………………..7
5.2 Regioninės plėtros srityje………………………7
5.3 Žemės ūkio ir žemėtvarkos srityje……………………7
5.4 Sveikatos apsaugos srityje………………………8
5.5 Socialinės apsaugos srityje…………………….8
5.6 Švietimo srityje…………………………8
5.7 Civilinės saugos srityje…………………………8
5.7.1 Apskrities civilinės saugos valdymo schėma………………9
5.8 Kultūros, sporto srityse……………………….9
6. Apskričių viršininkų administracijų 2002 m. vykdytos programos………9
7. Artimiausio laikotarpio planuojamos preoritetinės kryptys…………13
8. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas……………..15
8.1 Bendrosios nuostatos……………………..15
8.2 Apskrities viršininkas ir jo kompetensija……………….16
8.3 Valstybės valdymo institucijos apskrityje………………….21
8.4 Apskrities viršininko santykiai su savivaldybių ir valstybės valdymo institucijomis…21
8.5 Apskrities viršininko veiklos organizavimas……………..22
9. Išvados…………………………23
10. 1. Priedas…………………………24
11. Naudota literatūra……………………….26
UŽDAVINIAI
• Aptarti Lietuvos respublikos žmogaus audinių, lastelių iir organų donorystės ir transplantacijos įstatymą
• Aptarti katalikų bažnyčios požiūrį į organų donorystę ir transplantaciją
• Aptarti organų donorystę ir transplantacija lietuvoje, bei jos humaniškumą, moralę
• Aptarti sveikatos apsaugos ministerijos vykdomą programą (“donorystė ir organų transplantacija”)
• Aptarti Lietuvos civilinio kodekso straipsnį (Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą), bei jo sąsajas su organų donoryste ir transplantacija
• Aptarti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, dėl asmens sutikimo ar nesutikimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai
• Atlikti tyrimą, kurio pagrindinis tikslas, išanalizuoti ir palyginti LLietuvos bei kitų Europos valstybių donorystės ir transplantacijos statistiką
ĮŽANGA
Fizinis asmuo yra neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam – be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar ttyrimai. Šia pagrindinia nuostata darbo autorius vadovausis analizuodamas organų donorystės ir transplantacijos problemas Lietuvoje.
Šiame darbe, darbo autorius remsis Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, sveikatos apsaugos ministro įsakymu, bandys analizuoti ir aptarti pagrindinius organų donorystės ir transplantacijos įstatymus kitus teisės aktus, jų atitikimą žmogaus moralės normoms, etikai, humaniškumui. Darbo autorius aptars ir analizuos katalikų bažnyčios požiūrį į organų donorystę ir transplantacija beis bandys susieti katalikų bažnyčios požiūrį su civiliniu kodeksu bei kitais teisės aktais. Jis aptars sveikatos apsaugos vykdomą programą, kuria bandoma suaktyvinti visuomenę, organų donorystės ir transplantacijos problemai spresti Lietuvoje. Bandys atskleisti donorystės problemų priežastis ir įstatimo spragas, kurios trukdo efektyviai vykdyti donorystę ir transplantaciją.
Darbo autorius atliks tyrimą, kuriuo pateiks organų donorystės ir transplantacijos statistiką Lietuvoje, bei kitose Europos vvalstybėse.
Apibendrinta apskričių viršininkų administracijų 2002 m. metinės veiklos ataskaita parengta, remiantis apskričių viršininkų pateiktomis 2002 m. metinės veiklos ataskaitomis. Apibendrinta bei atskirų apskričių viršininkų ataskaitos pateikiamos, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2003 m. sausio 21 d. pavedimą Nr. 10-490, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 727 patvirtintą formą.
Nuo 2001 m. apskričių viršininkai savo veiklą vykdo, vadovaudamiesi strateginiais veiklos planais, parengtais remiantis patvirtinta strateginio planavimo metodika. Ši sistema įdiegta, siekiant racionaliau planuoti ir panaudoti bbiudžeto lėšas.
Parengtuose 2002-2004 m. strateginiuose planuose apskritys apibrėžė savo misiją, strateginius tikslus, kurių įgyvendinimui numatė vykdyti atskiras programas. Asignavimai 2002 m. apskričių veiklai buvo skirti, remiantis programiniu principu, t.y., paskirstyti vykdomoms programoms.
Ataskaitose apibrėžta apskrities misija, strateginiai tikslai, nurodomos vykdytos programos, šių programų tikslai, uždaviniai, šiems uždaviniams įgyvendinti planuotos priemonės, uždavinių įvykdymas pagal jiems nustatytus vertinimo kriterijus, neįvykdymo priežastys ir problemos, taip pat artimiausio laikotarpio, t.y., 2003-2004 m. planuojamos veiklos prioritetinės kryptys.
PAGRINDINIAI POKYČIAI APSKRIČIŲ VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJŲ VEIKLOJE 2002 m.
2002 metais apskričių viršininkų administracijų veikloje vyko tam tikri pokyčiai, susiję su veiklą reglamentuojančių teisinių aktų pakeitimu, taip pat naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo priėmimu:
1. Nuo 2002 m. balandžio 1 d. savivaldybėms buvo perduotos vykdyti kai kurios funkcijos žemės ūkio srityje, atitinkamai apskričių viršininkų administracijose buvo panaikinti žemės ūkio ir melioracijos skyriai.
2. Savivaldybėms buvo perduota kai kurių statybos leidimų išdavimo funkcija, atitinkamai sumažintas finansavimas bei etatai apskričių viršininkų administracijose.
Pakeista tipinė apskrities viršininko administracijos struktūra. Po nuolat vykdytų pertvarkymų senoji struktūra nebeatitiko tikrovės. Apskričių viršininkams įstatymu suteikta teisė patiems tvirtinti AVA struktūrą.
3. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos perduoti apskričių viršininkų administracijų Kaimo plėtros programų skyriai.
4. Buvo rengiami ir atnaujinami regionų plėtros pplanai.
5. Suformuotas Ignalinos AE tikslinis regionas, įsteigta šio regiono taryba bei agentūra.
6. Klaipėdos, Tauragės, Marijampolės ir Utenos apskritys įgyvendino PHARE 2000 ESS programą, jos administravimui užtikrinti apskričių viršininkų administracijose buvo suformuotos Regioninės projektų įgyvendinimo institucijos.
APSKRIČIŲ MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI
Apskričių viršininkų administracijų misiją apibendrintai galima išreikšti taip:
Siekti subalansuoto ekonominio, socialinio, aplinkosauginio ir kultūrinio visuomenės gerbūvio augimo visame regione, socialinių ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, profesionaliai įgyvendinant valstybės politiką švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės globos, teritorijų planavimo, žemėtvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, žemės ūkio, regioninės plėtros ir kitose srityse, racionaliai panaudojant turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, taikant naujas metodologijas ir mokslo pasiekimus.
Apskričių viršininkų administracijų strateginiai tikslai nustatyti pagal atskiras jų veiklos sritis. Apibendrinus galima išskirti tokius strateginius tikslus:
Valstybės valdyme:
Užtikrinti tinkamą apskrities viršininko administracijos funkcionavimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, administracinių gebėjimų ugdymą, vykdant apskrities viršininkui įstatymais priskirtas funkcijas;
koordinuoti apskrities įstaigų veiklą ir įgyvendinti valstybines programas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus strateginius tikslus (prioritetus) 2002-2004 metams;
• sudaryti sąlygas visiems piliečiams gauti juos dominančią informaciją, teikti savo pasiūlymus ir kritiką, užtikrinti realų piliečių dalyvavimą įvairaus lygio sprendimų priėmime.
Regioninės plėtros srityje:
užtikrinti apskrities subalansuotą socialinę ir ekonominę plėtrą, vykdant regiono plėtros politiką;
• vykdyti funkcijas, susijusias su pparamos iš Europos Sąjungos fondų gavimu ir panaudojimu;
stiprinti regiono įvaizdį panaudojant apskrities galimybes;
• užtikrinti sėkmingą tarpregioninį bendradarbiavimą.
Žemės ūkio ir žemėtvarkos srityje:
• užbaigti žemės reformos vykdymą, atkuriant piliečiams nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą;
• skatinti žemės ūkio subjektų ir kaimo bendruomenės narių dalyvavimą Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programose, kuo efektyviau panaudoti SAPARD programos lėšas;
Sveikatos apsaugos srityje:
• įgyvendinti valstybės politiką sveikatos priežiūros srityje, užbaigti sveikatos reformą, siekti, kad sveikatos priežiūros įstaigos teiktų kokybiškas paslaugas gyventojams;
• vykdyti pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų gyventojams teikiamų paslaugų administravimą;
restruktūrizuoti apskrities sveikatos įstaigų tinklą, siekti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų.
Socialinės apsaugos srityje:
• plėsti teikiamų socialinių paslaugų mastą, teikti kokybišką paramą ir globą socialiai remtiniems asmenims stacionariose apskrities globos įstaigose;
• globoti, mokyti ir rengti integracijai į visuomenę našlaičius ir vaikus su negalia, užtikrinti jiems lygias galimybes įsigyti išsilavinimą; užtikrinti jų mokymo tęstinumą;
Švietimo srityje:
• vykdyti bendrosios švietimo politikos įgyvendinimo priežiūrą apskrities švietimo įstaigose;
• organizuoti asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, tobulinti ugdymo procesą, gerinti ugdymo sąlygas;
• vykdyti institucinę vaikų globą ir organizuoti specialųjį ugdymą bei socialinę globą specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams;
• optimizuoti ugdymo įstaigų tinklą demografiniu ir socialiniu aspektais, integruojant švietimo, kultūros ir kitas
institucijas;
Civilinės saugos srityje:
• užtikrinti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos funkcionavimą apskrityje, optimalų apskrities išteklių panaudojimą ūkio gyvybingumui palaikyti, ekstremalių situacijų židiniams lokalizuoti bei jų padariniams šalinti, ruošti visuomenę praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais.
Apskrities civilinės saugos valdymo schėma:
Kultūros, sporto srityse:
• įgyvendinti regioninius kultūros projektus, dalyvauti valstybinėse, tarptautinėse programose bei projektuose, siekiant suaktyvinti regiono kultūros institucijų tarpusavio bendradarbiavimą;
• užtikrinti etninės kultūros vertybių globą ir regiono savitumą; kelti krašto kultūros įvaizdį; padidinti kultūros, meno ir sporto paslaugų sklaidą aapskrityje, suteikti gyventojams platesnes galimybes tenkinti savo kūrybos poreikius ir ugdyti vietos etnines tradicijas.
APSKRIČIŲ VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJŲ 2002 M. VYKDYTOS PROGRAMOS
2002 metais apskritys iš viso vykdė 51 programą, kurioms buvo skirta 325,7 mln. Lt (neįtraukta melioracijos ir dirvų kalkinimo programa, kurios vykdymas buvo nutrauktas nuo 2002 m. balandžio 1 d., perdavus kai kurias žemės ūkio funkcijas vykdyti savivaldybėms). Lyginant su 2001 m., vykdytų programų skaičius išaugo, tam įtakos turėjo specialiųjų programų įvedimas. Specialiosios programos atitinka pagrindines (pvz., “Specialioji socialinių ppaslaugų plėtros globos įstaigose programa”), tačiau jų vykdymas finansuojamas iš surenkamų už teikiamas mokamas paslaugas lėšų.
Visas apskričių vykdytas programas galima suskirstyti į šias grupes:
I. Programos, kurias vykdė visos apskritys (2002 m. skirta asignavimų suma – 246252,3 tūkst. LLt., 75,6 proc. visų asignavimų):
1. Vaikų našlaičių, sutrikusio intelekto vaikų globa ir mokymas – skirta 89370,7 tūkst. Lt.
2. Socialinių paslaugų plėtra globos įstaigose – skirta 82932,2 tūkst. Lt.
3. Žemės reforma – skirta 29699,5 tūkst. Lt.
Valstybės valdymas – skirta 21039,8 tūkst. Lt.
4. Žemės ūkio institucijų išlaikymas – skirta 19688,2 tūkst. Lt.
5. Civilinės saugos sistemos veiklos organizavimas – skirta 3521,9 tūkst. Lt.
II. Programos, kurias vykdė keletas apskričių (2002 m. skirta asignavimų suma – 41708,5 tūkst. Lt., 12,8 proc. visų asignavimų):
7. Vaikų gydymas ir reabilitacija – 6 apskritys, skirta 30689 tūkst. Lt.
8. Programa patikėjimo teise valdomo valstybės turto teisinei registracijai atlikti – 6 apskritys, skirta 264 tūkst. Lt.
9. Sergančių vaikų mokymas – 5 apskritys, skirta 4475,5 tūkst. Lt.
10. Sporto medicinos plėtra –– 5 apskritys, skirta 2730 tūkst. Lt.
11. Priklausomybės ligų gydymas – 4 apskritys, skirta 3203 tūkst. Lt.
12. Visuomenės sveikatos ugdymas – 4 apskritys, skirta 347 tūkst. Lt.
III. Specialiosios programos, atitinkančios bendras programas (9 programos, bendra asignavimų suma – 16005,5 tūkst. Lt., 4,9 proc. visų asignavimų), vykdė nuo 2 iki 9 apskričių.
IV. Kitos programos, kurias vykdė atskiros apskritys, priklausomai nuo jų specifinių poreikių (30 programų, bendra asignavimų suma – 21754,3 tūkst. Lt., 6,7 proc. visų asignavimų), vykdė 1-2 apskritys. <
Visų apskričių vykdytoms programoms buvo apibrėžti tokie tikslai, uždaviniai bei uždaviniams įgyvendinti vykdytos priemonės:
Programa “Vaikų našlaičių, sutrikusio intelekto vaikų globa ir mokymas”
Tikslas: apskrities švietimo ir globos įstaigose vykdomo ugdomojo proceso, finansinės-ūkinės veiklos užtikrinimas, socialinių buitinių sąlygų gerinimas.
Uždaviniai:
1. Organizuoti vaikų našlaičių ir be tėvų globos likusių vaikų globą ir ugdymą.
2. Globoti ir ugdyti sutrikusio intelekto vaikus.
Priemonės: globotinių, aptarnaujančio personalo išlaikymas; pastatų, įrenginių eksplotacija; pastatų renovacija.
Programa “Socialinių paslaugų plėtra globos įstaigose”
Tikslas: Socialinės globos bei globotinių socialinės integracijos užtikrinimas.
Uždavinys: Teikti pensionatų globotiniams socialines paslaugas, sudaryti tinkamas sąlygas socialinei ir medicininei reabilitacijai.
Priemonės: Pensionatuose teikiamos būsto, maitinimo, buitinės, medicinos, darbo terapijos, švietimo laisvalaikio užimtumo, kultūrinės, socialinės paslaugos; personalo kvalifikacijos kėlimas, materialinės bazės stiprinimas.
Programa “Žemės reforma”
Tikslas: Nuosavybės teisės piliečiams į turėtą žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimas, laisvo valstybinės žemės fondo tvarymas.
Uždavinys: įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomoti ar suteikiant naudotis valstybine žeme.
Priemonės: žemėnaudų ženklinimas vietovėje ir bylų dėl valstybinės žemės pardavimo paruošimas.
Programa “Valstybės valdymas”
Tikslas: Valstybės valdymo organizavimas apskrityje.
Uždavinys: įgyvendinti valstybės politiką socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijų planavimo, žemės naudojimo bei žemės ūkio ir kitose srityse, vykdyti rregiono plėtros programas.
Priemonės: veiklos efektyvumo didinimas, viešųjų paslaugų teikimas gyventojams, efektyvus ir tikslingas išlaidų naudojimas, veiklos kontrolės užtikrinimas.
Programa “Žemės ūkio institucijų išlaikymas”
Tikslas: Efektyvus žemės ūkio institucijų veiklos koordinavimas, siekiant spartesnio žemės reformos įgyvendinimo.
Uždavinys: Užtikrinti žemėtvarkos skyrių funkcionavimą, tobulinti žemės ūkio valdymo struktūrą, užtikrinti personalo išlaikymą.
Priemonės: žemės reformos darbų vykdymas, žemės kadastro duomenų tikslinimas, piliečių skundų ir prašymų žemės grąžinimo klausimais nagrinėjimas, informacijos, susijusios su žemės reformos klausimais ir nuosavybės teisių atkūrimu teikimas suinteresuotoms institucijoms.
Programa “Civilinės saugos sistemos veiklos organizavimas”
Tikslas: užtikrinti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos funkcionavimą apskrityje, ruošti visuomenę praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais.
Uždavinys: Mokyti vadovus, darbuotojus civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas bei gyventojus veiksmų ekstremalių situacijų atvejais.
Priemonės: apskrities civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano parengimas ir tikslinimas; seminarų, pratybų, treniruočių ir mokymų organizavimas; sąveikos planų su karinėmis struktūromis parengimas; rekomendacijos savivaldybėms dėl civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planų sudarymo.
Apibendrintas apskričių viršininkų administracijų vykdytų programų įvertinimas pateiktas 1 priede.
ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PLANUOJAMOS PREORIRETINĖS KRYPTYS
Apibendrintai galima išskirti tokias artimiausio laikotarpio prioritetines kryptis, kurios atitinka atskiras apskrities viršininko administracijos veiklos sritis:
• regiono plėtros planų atnaujinimas;
• apskrities teritorijos bendrojo plano rengimas;
• partnerystės ryšių su kitais regionais palaikymas, kuriamos įvairios bendradarbiavimo abipus sienos formos;
Žemės privatizacijos darbų miestuose oorganizavimas ir tolimesnis vykdymas, žemės reformos organizavimas ir koordinavimas kaimo vietovėse, laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymas; esant pakankamam finansavimui, siekiama iki 2005 metų atkurti nuosavybės teises visiems piliečiams, pateikusiems prašymus į turėtą žemę, mišką, vandens telkinius;
kuo palankesnių socialinių- pedagoginių vaikų ugdymosi sąlygų sudarymas, diegiant efektyvius metodus šiame procese;
apskrities viršininko administracijos specialistų kvalifikacijos kėlimas, siekiant užtikrinti kokybišką apskrities viršininko administracijai numatytų funkcijų vykdymą;
valstybinių socialinės globos įstaigų reorganizavimo strategijos įgyvendinimas;
Sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimas: daugiaprofilinių stacionarų vidinė restruktūrizacija, dienos stacionaro paslaugų plėtra, pirminės sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas, ambulatorinės slaugos plėtra;
• Phare 2000 ESS programos Verslo plėtros fondo ir Žmogiškųjų išteklių plėtros fondų administravimas ir priežiūra (tiksliniuose regionuose);
• Tobulinant civilinės saugos sistemos veiklos organizavimą didesnis dėmesys bus skiriamas darbuotojų kvalifikacijai.
Atskiros apskritys yra išskyrusios ir kitas, specifines prioritetines kryptis artimiausiam laikotarpiui, atsižvelgdamos į specifinius poreikius.
Kai kurios prioritetinės kryptys yra susijusios su apskričių viršininkų veiklą reglamentuojančių bei kitų teisinių aktų pakeitimais:
1. Įgyvendinant naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo nuostatas, 2003 m. ypač svarbu, kad apskritys parengtų bei atnaujintų regionų plėtros planus, pagal VRM numatytą ir suderintą grafiką. Tai reikalinga, rengiant įstatyme numatytus regioninės plėtros planavimo dokumentus šalies mastu.
2. Tuo atveju, jei Seimas
priims Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio pakeitimą, apskričių viršininkams bus suteikti nauji įgaliojimai informacinės visuomenės plėtros srityje. Šiuo atveju bus aktualus apskrities informacinės visuomenės plėtros programos parengimas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APSKRITIES VALDYMO
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio 15 d. Nr.I-707
Vilnius
(Lietuvos Respublikos 1996 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. VIII-33 pakeista straipsnių numeracija ir žodžiai „apskrities valdytojas“ pakeisti į „apskrities viršininkas“ (Žin., 1996, Nr.
126-2938)
BENDROSIOS NUOSTATOS
Apskrities valdymo organizavimas
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą
jam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.
Apskrities valdymo teisiniai pagrindai
Apskrities valdymas organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais,
Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei kitų valstybės valdymo institucijų teisės aktais.
Apskrities lėšos
Apskrities valdymui organizuoti ir viršininko funkcijoms įgyvendinti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto bei kitų finansavimo šaltinių.
APSKRITIES VIRŠININKAS IR JO KOMPETENCIJA
Apskrities viršininkas
Apskrities viršininką skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu.
Apskrities viršininku gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Apskrities viršininkas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti
valstybinėse, visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokio atlyginimo, išskyrus pagal pareigas nustatytąjį bei užmokestį už kūrybinę veiklą.
Apskrities viršininko atlyginimą nustato Vyriausybė.
Apskrities viršininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms.
Apskrities viršininkas turi pavaduotoją. Jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, apskrities viršininkas turi du pavaduotojus. Apskrities viršininko pavaduotojus skiria
ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities viršininko pavaduotojams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir apskrities viršininkui.
Apskrities viršininko uždaviniai
Apskrities viršininko uždaviniai yra:
1) įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir
apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
2) koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant
regionines programas;
3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Apskrities viršininko įgaliojimai švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais
Apskrities viršininkas:
1) įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus aukštąsias mokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto, socialinės paramos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip pat specialiųjų
socialinių paslaugų institucijas;
2) atsako už šio straipsnio 1 punkte nurodytų valstybinių įstaigų funkcionavimą ir jų išlaikymą;
3) organizuoja bendrosios valstybinės švietimo, kultūros ir socialinės politikos vykdymo ppriežiūrą;
4) rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus;
5) kontroliuoja socialinių paslaugų teikimą apskričiai priklausančiose socialinių paslaugų teikimo įstaigose;
6) kartu su teritorinėmis darbo biržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemas.
Apskrities viršininko įgaliojimai sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais
1. Apskrities viršininkas:
1) organizuoja Vyriausybės patvirtintų valstybinių sveikatos strategijų ir sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimą apskrityje;
2) analizuoja apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę, jos pokyčius, juos lemiančius veiksnius ir teikia Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskrities savivaldybėmis suderintus pasiūlymus dėl apskrities gyventojų sveikatos išsaugojimo, atgavimo ir stiprinimo;
3) suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskričių ligonines, taip pat nustatytas ir įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą antrinės sveikatos priežiūros specializuotas stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas;
4) organizuoja valstybinių privalomųjų sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje, regioninių visuomenės sveikatos ugdymo ir neinfekcinių ligų bei traumų profilaktikos programų rengimą ir jų įgyvendinimą;
5) bendradarbiauja su apskrities savivaldybėmis formuojant savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybas ir organizuojant jų veiklą;
6) įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais teikia siūlymus Vyriausybei skelbti apskrities teritoriją ar jos dalį pavojaus ar žalos visuomenės sveikatai rajonu;
7) turi kitus įstatymų nustatytus įgaliojimus sveikatos priežiūros klausimais.
Apskrities viršininkas:
1) organizuoja apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą, dalyvauja jjų derinimo procedūroje;
2) kaupia ir tvarko teritorijų planavimo duomenų banką bei teritorijų planavimo duomenų registrą, teikia informaciją kitų lygių duomenų bankams;
3) teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam ir specialiesiems planams rengti;
4) nustatyta tvarka rengia sąlygas apskrities ir savivaldybių teritorijų planavimo dokumentams;
5) nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinės priežiūros vykdymą; nustatyta tvarka išduoda statybos leidimus (išskyrus tuos, kurių išdavimas įstatymų pavestas savivaldybės administracijos direktoriui);
6) nustatyta tvarka organizuoja teritorijų planavimo priežiūrą;
7) koordinuoja savivaldybių ir valstybės institucijų veiklą vykdant geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka organizuoja šių darbų
valstybinės priežiūros vykdymą;
8) atlieka kultūros vertybių ir paminklų apsaugą, tvarko jų apskaitą ir organizuoja paminklotvarkos priežiūrą;
9) atlieka apskričiai priskirtų objektų statybos užsakovo funkcijas.
Apskrities viršininkas:
1) tvarko laisvos valstybinės žemės fondą, išskyrus žemę, perduotą valdyti savivaldybių institucijoms;
2) įgyvendina žemės reformą;
3) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja žemės servitutų nustatymą ir žemės naudojimo valstybinį reguliavimą bei žemės naudojimo valstybinę kontrolę;
4) koordinuoja, organizuoja ir įgyvendina regionines kaimoplėtros programas;
5) neteko galios
6) organizuoja valstybinės melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių priežiūros vykdymą;
7) neteko galios
8) parduoda ar kitaip perleidžia privačion nuosavybėn valstybinę žemę, išskyrus pprivatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus žemės sklypus, atstovauja valstybei perleidžiant privačią žemę valstybės nuosavybėn bei valstybei pagal įstatymus ar testamentą paveldint žemę;
9) sprendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus.
PASTABA: Iki LR 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681 (Žin., 2001, Nr. 112 4088) įsigaliojimo (2002 m. balandžio 1 d.) apskričių viršininkai negali pertvarkyti rajonų žemės ūkio skyrių ir mažinti šiems skyriams asignavimus.
Apskrities viršininkas:
1) organizuoja veiklą apskričiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauja valdant kitas valstybės saugomas teritorijas (išskyrus rezervatus);
2) pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus gamtos išteklių naudojimo limitams nustatyti;
3) rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicijų projektus, organizuoja, koordinuoja jų įgyvendinimą;
4) pagal savo kompetenciją organizuoja vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų tvarkymą bei vandens telkinių valdymą;
5) pagal savo kompetenciją atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;
6) organizuoja ekologinį švietimą.
Apskrities viršininko įgaliojimai kitais klausimais
Apskrities viršininkas, neviršydamas savo įgaliojimų:
1) nagrinėja fizinių bei juridinių asmenų pareiškimus bei prašymus ir priima dėl jų sprendimus. Viršininko sprendimai gali būti apskųsti įstatymų nustatyta tvarka;
2) analizuoja apskrities socialinę, ekonominę ir ekologinę būklę bei jos pokyčius ir apie tai praneša gyventojams;
3)
registruoja visuomeninių organizacijų, kurių veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurių buveinės yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje esančioje miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus;
4) kontroliuoja saugaus eismo priemonių valstybinių programų įgyvendinimą visoje apskrities teritorijoje;
5) neteko galios
6) organizuoja stichinių nelaimių, avarijų padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbus;
7) steigia, reorganizuoja, likviduoja valstybės įmones, valdo apskričių viršininkams perduotų įmonių valstybei priklausančias akcijas;
8) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atstovauja valstybei akcinėse bendrovėse ar uždarosiose akcinėse bbendrovėse, kuriose valstybei priklausančių akcijų valdytojas yra Valstybės turto fondas ar kita valstybės institucija;
9) teikia Vyriausybei Apskrities administracinių ginčų komisijos narių kandidatūras, tarp jų – ir pirmininko kandidatūrą;
10) Regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka vykdo regionų plėtros institucijos funkcijas.
Apskrities viršininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytus įgaliojimus.
Apskrities viršininko teisės
Apskrities viršininkas, vykdydamas jam priskirtus įgaliojimus, turi teisę:
1) teikti pasiūlymus su apskrities teritorija susijusiais klausimais valstybinėms ir tarpregioninėms programoms rengti bei išvadas dėl parengtų valstybinių ir tarpregioninių programų projektų;
2) teikti pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės valdymo institucijoms apskrities raidos klausimais;
3) dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose svarstant su apskrities viršininko kompetencija susijusius klausimus, taip pat apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių bbei savivaldybių institucijų posėdžiuose;
4) prireikus kviesti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių vadovų pasitarimus ir jiems pirmininkauti;
5) gauti iš kitų valstybės valdymo ir apskrities savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją savo kompetencijos klausimais;
6) įstatymų nustatytais atvejais imtis papildomų priemonių gyventojų bei jų turto saugumui užtikrinti, tvarkai apskrityje palaikyti;
7) sudaryti ekspertų komisijas jo kompetencijai priskirtiems klausimams analizuoti ir išvadoms pateikti;
8) kooperuoti savivaldybių lėšas numatomiems bendriems darbams apskrityje atlikti, kai yra susitarta;
9) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu;
10) nustatyta tvarka rengti konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
11) pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių regionų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
VALSTYBĖS VALDYMO IINSTITUCIJOS APSKRITYJE
Valstybės valdymo institucijos apskrityje
Valstybės valdymo institucijos pagal savo veiklos pobūdį Lietuvos Respublikos Seimui arba Vyriausybei leidus gali steigti apskrityje sau pavaldžias valdymo įstaigas ir organizacijas.
Valstybės valdymo institucijoms pavaldžios valdymo įstaigos ir organizacijos apskrityje veikia pagal šių institucijų patvirtintus nuostatus.
APSKRITIES VIRŠININKO SANTYKIAI SU SAVIVALDYBIŲ IR VALSTYBĖS
VALDYMO INSTITUCIJOMIS
Apskrities viršininkas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas ir vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Vyriausybės nutarimus bei kitus teisės aktus, bendradarbiauja su savivaldybių ir valstybės valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis vvaldymo įstaigomis bei organizacijomis apskrityje.
Valstybės valdymo institucijos, įsteigtos apskrityje pagal šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, nėra pavaldžios apskrities viršininkui. Šios įstaigos ir organizacijos privalo pranešti
apskrities viršininkui apie savo veiklą apskrityje.
Apskrities viršininkas praneša atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimui ar Vyriausybei apie valstybės valdymo institucijų padalinių apskrityje veiklą ir sprendimus, jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų arba pažeidžia piliečių ar organizacijų teises. Jei ginčijamo sprendimo nepanaikina ar nepakeičia jį priėmęs valstybės valdymo institucijos padalinys ar aukštesnioji valstybės valdymo institucija, galutinį sprendimą priima Vyriausybė.
Apskrities viršininkas inicijuoja regiono plėtros tarybos sudarymą. Regiono plėtros tarybos sudarymo tvarką bei funkcijas nustato Regioninės plėtros įstatymas.
APSKRITIES VIRŠININKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
Apskrities viršininko administracija
Apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms įgyvendinti formuoja administraciją ir jai vadovauja.
Apskrities viršininko administracija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir apskrities pavadinimu.
Apskrities viršininko administracijos struktūrą ir jos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus apskrities viršininko administracijos tipinę
struktūrą ir jos tipinius nuostatus.
Apskrities viršininko įgaliojimai administravimo srityje
Apskrities viršininkas:
1) organizuoja administracijos darbą ir atsako už jos veiklą;
2) teikia Vyriausybei apskrities lėšų sąmatos projektą;
3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų jam pavaldžių įstaigų vadovus, administracijos departamentų, skyrių ir padalinių vadovus;
4) neviršydamas nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo, tvirtina administracijos pareigybių sąrašą;
5) šaukia regionų plėtros tarybos pirmąjį posėdį ir vadovauja tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką ir patvirtina savo nuostatus;
6) vykdo kitus Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus. Kai apskrities viršininko nėra, jo pareigas eina apskrities viršininko pavaduotojas.
Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai
Apskrities viršininkas leidžia įsakymus ir kitus teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi.
Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai gali būti naikinami įstatymų nustatyta tvarka.
IŠVADOS
Pagrindiniai pokyčiai apskričių viršininkų administracijų veikloje sudarė palankias salygas racionaliau ir papraščiau atlikti darbą apskrityse.
Pagrindinė ir svarbiausia apskrities misija apibendrinant galime išreikšti taip: Siekti subalansuoto ekonominio, socialinio, aplinkosauginio ir kultūrinio visuomenės gerbūvio augimo visame regione, socialinių ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, profesionaliai įgyvendinant valstybės politiką švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės globos, teritorijų planavimo, žemėtvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, žemės ūkio, regioninės plėtros ir kitose srityse, racionaliai panaudojant turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, taikant naujas metodologijas ir mokslo pasiekimus.
Apskrityse yra vykdoma begalės programų, kuriomis siekiama pagerinti ekonomini ir socialinį šalies gerbuvį.Tik ne visos jos duoda norimą rezultatą. Bet taip pat kitos programos atneša daug naudos.
Apibendrintai galima išskirti tokias artimiausio laikotarpio prioritetines kryptis, kurios atitinka atskiras aapskrities viršininko administracijos veiklos sritis:
• regiono plėtros planų atnaujinimas;
• apskrities teritorijos bendrojo plano rengimas;
• partnerystės ryšių su kitais regionais palaikymas, kuriamos įvairios bendradarbiavimo abipus sienos formos;
1 PRIEDAS
2002 m. apskričių viršininkų administracijų vykdytų bendrųjų programų įvertinimas
Programa Pagrindiniai vertinimo kriterijai Programų įvykdymo įvertinimas
Vaikų našlaičių, sutrikusio intelekto vaikų globa ir mokymas Vieno vaiko išlaikymui skiriama išlaidų suma. 8 apskritys įvykdė pagal vertinimo kriterijus.
2 apskritys nepateikė vertinimo kriterijų.
Socialinių paslaugų plėtra globos įstaigose Išlaidos vienam įstaigos gyventojui.
Pensionatuose gyvenančių asmenų skaičius.
Atestuotų socialinių darbuotojų skaičius. 8 apskritys įvykdė pagal vertinimo kriterijus.
2 apskritys nepateikė vertinimo kriterijų.
Žemės reforma Teisių į žemę atkūrimo procentas nuo pretendentų skaičiaus.
Plotas žemės, kurioje įvykdyti žemės reformos darbai.
Išlaidų suma, tenkanti vienai kadastrinei vietovei.
Priimtų sprendimų dėl nuosavybės atkūrimo skaičius.
Žemės, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, plotas.
Parduotos žemės plotas. 5 apskritys įvykdė pilnai
3 apskritys įvykdė iš dalies
1 apskritis nenurodė įvykdymo pagal kriterijus
1 apskritis nenurodė vertinimo kriterijų
Valstybės valdymas Išlaidų suma vienam etatiniam darbuotojui.
Personalo mokymui ir kvalifikacijos kėlimui skirtų dienų skaičius.
Priimtų prašymų skaičius.
Siunčiamų raštų skaičius. 4 apskritys įvykdė pilnai.
3 apskritys įvykdė dalinai.
3 apskritys nenurodė vertinimo kriterijų.
Žemės ūkio institucijų išlaikymas Išlaidos vienam etatiniam vienetui.
Priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę skaičius.
Priimtų žemės ūkio pasėlių deklaracijų skaičius.
Žemėtvarkos projektų patikrinimo proc. 6 apskritys įvykdė pilnai.
2 apskritys dalinai.
2 apskritys nenurodė vertinimo kriterijų.
Civilinės saugos sistemos veiklos organizavimas Apmokytų klausytojų skaičius.
Pratybų ir treniruočių skaičius.
Išlaidų suma
vienam darbuotojui.
Kvalifikaciją kėlusių darbuotojų skaičius. 7 apskritys įvykdė pilnai.
2 apskritys nenurodė įvykdymo pagal kriterijus.
1 apskritis nenurodė vertinimo kriterijų.
NAUDOTA LITERATŪRA
LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKRITIES VALDYMO ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio 15 d. Nr.I-707 Vilnius
http://www.top100.lt/
http://www.seimas.lt/
