Mokesčiai, reglamentuojantys individualios įmonės veiklą

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Verslo vadybos fakultetas

Įmonių ekonomikos ir vadybos katedra

Verslo pagrindai

Mokesčiai, reglamentuojantys individualios įmonės veiklą

Vitalija Gucalaitė

vv4/02

Vilnius 2004

Turinys

Įvadas…………………………3

Pelno mokestis………………………..3

Pridėtinės vertės mokestis…………………….4

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavomo įstatymą…………………..5

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis……………6

Žemės mokestis………………………..7

Akcizas…………………………7

Mokestis už aplinkos teršimą…………………….8

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos……………….8

Įmokos į Garantinį fondą…………………….9

Azartinių lošimų mokestis…………………….10

Cukraus mokestis……………………….10

Mokestis už valstybinius gamtos išteklius……………….11

Valstybės rinkliava……………………….11

Valstybinio socialinio draudimo įmokos……………….12

Prekių apyvartos mokestis…………………….13

Mokesčių apskaičiavimas……………………..14

Mokesčių deklaravimas………………………14

Mokesčių mokėtojų registravimas………………….14

Mokesčių mokėjimas………………………14

Lietuvos mokesčių sistema ir Europos Sąjunga……………..15

Išvados…………………………16

Naudota literatūra……………………….16

Įvadas

2004 metų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota 158 553 įmonės oorganizacijos. Iš jų individualių įmonių buvo įregistruota 76 090 (iš jų veikiančių 27898, t.y. ≈37%). Anksčiau individualių įmonių veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, tačiau šiuo metu individualių įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas (Įsigalioja nuo 2004 01 01/Valstybės žinios’2003 Nr.112-4991)

Mokesčius, reglamentuojančius individualios įmonės veiklą nustato Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas (Įsigalioja nuo 2004 05 01/Valstybės žinios’2004 Nr.63-2243)

Mokesčiai, reglamentuojantys individualios įmonės veiklą:

1. Pelno mokestis

2. Pridėtinės vertės mokestis

3. Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavomo įstatymą

4. Įmonių ir oorganizacijų nekilnojamojo turto mokestis

5. Žemės mokestis

6. Akcizas

7. Mokestis už aplinkos teršimą

8. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

9. Įmokos į Garantinį fondą

10. Azartinių lošimų mokestis

11. Cukraus mokestis

12. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

13. Valstybės rinkliava

14. Valstybinio socialinio draudimo įmokos

1) Pelno mokestis

Įstatymas, nustatantis mokesčio administravimą – LR Pelno mokesčio (Įsigalioja nuo 2002 01 01/Valstybės žinios’2001 Nr.110-3992).

Pagal ššį įstatymą 15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama:

• Individualių įmonių (toliau IĮ) apmokestinamasis pelnas;

• pajamos iš paskirstytojo pelno.

IĮ, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną turi teisę taikyti vieną iš šių taisyklių

1. IĮ kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą;

2. IĮ, kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. (apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną)

Šios aukščiau minėtos 1-2 taisyklės netaikomos:

1. IĮ, kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yyra ir kitų IĮ dalyviai;

IĮ, kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose (individualiose (personalinėse) įmonėse, tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse (pasitikėjimo) ūkinėse bendrijose),

2. ir IĮ, kuriose IĮ dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

3. IĮ, kuriose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

4. IĮ, kuriose tie patys ddalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).

Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę.

Aktualūs įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2001 m. gruodžio20 d. Nr. IX-675

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 08 23/Redakcija aktuali nuo 2004 08 23/ )

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šis Įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčių tvarką.

2. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

2) Pridėtinės vertės mokestis

Pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimo tvarką reglamentuoja LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751 (Įsigalioja nuo 2002 07 01/Valstybės žinios’2002 Nr.35-1271).

Pagal šį įstatymą Standartinis PVM tarifas – 18 procentų PVM tarifas.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis.

0 procentų PVM tarifas taikomas Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais.

Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:

1. keleivių vežimo paslaugoms

2. knygoms, laikraščiams, žurnalams (išskyrus smurtinius, erotinius, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto)

3. vaistams, kūdinkių maistui

4. viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;

5. ekologiškai švariems mmaisto produktams ir t.t.

Jeigu PVM mokėtojas per šiame Įstatyme nustatytą terminą nepateikė PVM deklaracijos, už tą laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma didinama (grąžintina iš biudžeto PVM suma mažinama) 1 procentu.

Aktualūs šio įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2002 m. kovo5 d. Nr. IX-751

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 08 23/Redakcija aktuali nuo 2004 08 23/ )

14 straipsnis. Apmokestinimo momentas

Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

15 straipsnis. Apmokestinamoji vertė

3) Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais. Į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami:

1) visi mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus patį PVM;

2) su prekės tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (tokių kaip: pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė;

3) bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai.

3) Atskaitymai nuo pajamų ppagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą.

Įstatymas, nustatantis mokesčio administravimą – LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Įsigalioja nuo 2002 01 01; Nauja redakcija nuo 2002 01 01/Valstybės žinios’2000 Nr.92-2873).

Pagal šį įstatymą

0,48 proc. pajamų moka – IĮ, išskyrus tas, kurios verčiasi prekybos veikla, suskystintųjų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu;

0,3 proc. pajamų – IĮ, kurios verčiasi prekybos veikla;

0,1 proc. pajamų – IĮ, kurios verčiasi suskystintųjų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu;

Atskaitymai į Programos sąskaitą apskaičiuojami nuo kiekvieno mėnesio pajamų. 0,48 proc. dydžio atskaitymus nuo pajamų į Programos sąskaitą moka visos IĮ, išskyrus

• IĮ, kurių pajamos iš prekybinės veiklos sudaro 50 proc. arba daugiau visų pajamų;

• IĮ, kurių pajamos iš suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimo sudaro 50 proc. arba daugiau visų pajamų;

0,1 proc. dydžio atskaitymus į Programos sąskaitą moka IĮ, kurių pajamos iš suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimo sudaro 50 proc. arba daugiau visų ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) pajamų.

0,3 procento dydžio atskaitymus į Programos sąskaitą moka IĮ, kurių pajamos iš prekybinės veiklos per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) sudaro 50 procentų arba daugiau visų pajamų.

4) Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis

Nekilnojamojo turto mokesčio administravimą reglamentuoja LR Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Įsigalioja nuo 1995 01

01/Valstybės žinios’1994 Nr.59-1156). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys (tame tarpe ir IĮ), kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę, orlaivius ir laivus) Lietuvos Respublikoje.

Mokestis kiekvienais metais apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto tų metų sausio 1 dienos mokestinę vertę

.Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant mėnesiu, einančiu po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas įgytas nuosavybės teise. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiems mmokėjimo terminams.

Praradus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, mokestis neskaičiuojamas nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės teisė į turtą buvo prarasta.

Pagal 5 straipsnį “Mokesčio lengvatos” nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, esantis bankrutavusios įmonės balanse;

Nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra turtas, biudžetą.

Aktualūs įstatymo straipsniai:

ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 20 d. Nr.I-565

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 15/Redakcija aktuali nuo 2004 05 01/ )

4 straipsnis. Mokesčio tarifas

Metinis mokesčio tarifas – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

5) Žemės mmokestis

Įstatymas, reglamentuojantis mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką – Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (Įsigalioja nuo 1992 06 25/Valstybės žinios’1992 Nr.21-612).

Aktualūs įstatymo straipsniai:

ŽEMĖS MOKESČIO

ĮSTATYMAS

(Lietuvos Respublikos Seimas/1996 04 30/Redakcija aktuali nuo 1996 04 30/ )

1 straipsnis. Žemės mokesčio objektas yra pprivati žemė.

2 straipsnis. Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės

savininkai.

3 straipsnis. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento

žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

6) Akcizai

2001-10-30 Akcizų įstatymas (toliau – Įstatymas, Įsigalioja nuo 2002 07 01; Nauja redakcija nuo 2004 05 01/Valstybės žinios’2001 Nr.98-3482) reglamentuoja mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką. Pagal šį įstatymą

Akcizų objektas yra šios prekės:

Alkoholiniai gėrimai. Tabako gaminiai, kava, šokoladas, aukso ir sidabro dirbiniai, benzinas, žibalas, prabangūs lengvieji automobiliai, elektros energija, cukrus (įskaitant cukrų, esantį produktuose), skysti parfumerijos bei kosmetikos preparatai, suskystinos dujos, skirtos automobilių transportui.

Kai kurie akcizų tarifai: nedenatūruotam etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams

3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą; alui (už produkto hektolitrą) – 7 litai už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais; variklių bbenzinui – 1250 litų už toną; ne senesniems kaip 5 metų prabangiems automobiliams – 15 procentų kainos, viršijančios 60 tūkst. litų;

Akcizus į biudžetą moka išvardytų prekių, gamintojai ir importuotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Už suskystintas dujas, skirtas automobilių transportui

akcizą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka į biudžetą moka įmonės, turinčios licenciją verstis mažmenine prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis automobilių transportui, taip pat kitos įmonės – už savo reikmėms panaudotas suskystintas dujas, skirtas automobilių transportui, jei už jas akcizas nesumokėtas.

Aktualūs įstatymo sstraipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

A K C I Z Ų

ĮSTATYMAS

1994 m. balandžio 12 d. Nr.I-429

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2002 04 02/Redakcija aktuali nuo 2002 04 02 iki 2002 06 30/ )

4 straipsnis. Apmokestinamoji vertė

Apmokestinamąją vertę sudaro:

1) Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių – prekių pardavimo kaina be akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio;

2) importuojamų prekių – prekių muitinės vertės ir muito suma.

7) Mokestis už aplinkos teršimą

Mokesčio administravimą nustato LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Įsigalioja nuo 2000 01 01; Nauja redakcija nuo 2003 01 01/Valstybės žinios’1999 Nr.47-1469). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojai yra ne tik juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš stacionarių taršos šaltinių, tačiau ir gaminių gamintojai bei importuotojai, teršiantys aplinką gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis (nuo 2003-01-01).

Aktualūs įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ

ĮSTATYMAS

1999 m. gegužės 13 d. Nr. VIII-1183

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 15/Redakcija aktuali nuo 2004 05 01/ )

6 straipsnis. Teršalų ir gaminių bei pakuotės apmokestinimo ir tarifų nustatymo tvarka

1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai.

2. Apmokestinamųjų gaminių sąrašas ir mokesčio už aplinkos teršimą šių gaminių atliekomis tarifai pateikti Įstatymo 3 priedėlyje.

3. Apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifai pateikti Įstatymo 4 priedėlyje.

8) Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Įmokas reglamentuoja LR Sveikatos draudimo įstatymas ((Įsigalioja nuo 1997 01 01; Nauja redakcija nuo 2003 01 01/Valstybės žinios’1996 Nr.55-1287, Valstybės žinios’1996 Nr.99 (atitaisymas))

Aktualūs įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 22/Redakcija aktuali nuo 2004 04 22/ )

17 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos iš darbuotojams, apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos moka ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus gali šių įmokų ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įmokų nemokėti, jeigu šie ūkinės bendrijos nariai ar individualios (personalinės) įmonės savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir įregistravę likviduojamos ūkinės bendrijos ar individualios (personalinės) įmonės statusą Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai yra atleisti iš darbo.

9) Įmokos į Garantinį fondą

Mokesčio administravimą nustato LR GGarantinio fondo įstatymas (Įsigalioja nuo 2000 10 01/Valstybės žinios’2000 Nr.82-2478). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojomis yra visos individualios įmonės (taip pat viešos įstaigos, bankai, išskyrus Lietuvos banką, kredito unijos).

Garantinio fondo steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Garantinis fondas yra pinigų fondas. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, bei buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat Garantinio fondo administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.

Įmokos į Garantinį fondą yra 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka:

1) įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis;

2) įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.

Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis.

Mokestis mokamas kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos.

10) Azartinių lošimų mokestis

Mokesčio administravimą reglamentuoja LR Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymas. Aktualūs įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LOTERIJŲ IR AZARTINIŲ LOŠIMŲ MOKESČIO

Į S T A T Y

M A S

2001 m. gegužės17 d. Nr. IX-326

Vilnius

Loterijų ir lošimų mokestį moka juridiniai asmenys, organizuojantys loterijas pagal Loterijų įstatymą ir organizuojantys azartinius lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą.

3 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

Loterijų ir lošimų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis.

5 straipsnis. Loterijų ir lošimų mokesčio tarifas ir dydis

1. Organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 5 procentų mokesčio tarifas.

2. Organizuojant bingo, totalizatorių ir lažybas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 15 procentų mokesčio tarifas.

3. Organizuojant lošimus automatais, stalo llošimus, nustatomas fiksuotas loterijų ir lošimų mokesčio dydis už kiekvieną lošimo įrenginį:

1) už A kategorijos lošimo automatą – 1800 litų per mokestinį laikotarpį;

2) už B kategorijos lošimo automatą – 600 litų per mokestinį laikotarpį;

3) už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 12 000 litų per mokestinį laikotarpį.

11) Cukraus mokestis

Mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimo tvarką reglamentuoja LR cukraus mokesčio įstatymas Nr. IX-728 (Įsigalioja nuo 2002 07 01/Valstybės žinios’2002 Nr.15-551). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojais yra Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir jjuridiniai asmenys, importuojantys į Lietuvą ir Lietuvoje gaminantys cukrų ir produktus, kuriuose esantis cukrus yra cukraus mokesčio objektas. Be to, cukraus mokestį minėti asmenys turi mokėti ir realizuodami cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas.

Cukraus mokestis turi būti sumokėtas įį valstybės biudžetą iki kito mėnesio 30 dienos.

Cukraus mokesčiu neapmokestinami eksportuojami produktai.

Aktualūs įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CUKRAUS MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2002 m. sausio24 d. Nr. IX-728

Vilnius

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

Cukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą), mokesčio tarifas – 0,01 lito už 1 procentą cukraus kilograme produkto. Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytuose produktuose esantį cukraus kiekį (procentais), nuo kurio skaičiuojamas šiame straipsnyje nustatytas tarifas, nustato Vyriausybė

12) Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

Mokesčio administravimą nustato LR Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (Įsigalioja nuo 1991 03 21/Valstybės žinios’1991 Nr.11-274).

Aktualūs straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIŲ UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS

Į S T A T Y M A S

(Žin., 1991, Nr. 11-274)

(Lietuvos Respublikos Seimas/2003 06 10/Redakcija aktuali nuo 2003 06 10/ )

2 straipsnis. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai aasmenys, įstatymų nustatyta tvarka išgaunantys Lietuvos Respublikos valstybinius gamtos išteklius.

II. Mokesčių tarifai ir jų nustatymo tvarka

3 straipsnis. Juridiniai ir fiziniai asmenys moka nustatyto dydžio mokesčius pagal paimtų arba potencialiai galimų išgauti (sunaudoti) gamtos išteklių kiekį ir kokybę.

13) Valstybės rinkliava

Rinkliavų administravimą nustato LR Rinkliavų įstatymas (Įsigalioja nuo 2001 01 01/Valstybės žinios’2000 Nr.52-1484, Valstybės žinios’2000 Nr.53 (atitaisymas)).

Aktualūs straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RINKLIAVŲ

ĮSTATYMAS

2000 m. birželio13 d. Nr. VIII-1725

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 15/Redakcija aktuali nuo 2004 05 01/ )

Valstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos iinstitucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų (toliau – institucijos), išskyrus teismus, teikiamas paslaugas.

4 straipsnis. Valstybės rinkliavos objektai

1. Valstybės rinkliava imama už:

1) civilinės būklės aktų registravimą civilinės metrikacijos įstaigose, įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimą bei papildymą ir dokumentų, patvirtinančių įrašą civilinės būklės akte, išdavimą;

2) išduodamus dokumentus dėl pilietybės, išvykimo į užsienį ir atvykimo į Lietuvos Respubliką bei gyvenimo joje, dėl užsieniečių įdarbinimo, taip pat dokumentą, patvirtinantį asmens gyvenamąją vietą;

3) licencijos (leidimo) verstis licencijuojama veikla išdavimą arba perregistravimą;

4) kitas institucijų teikiamas paslaugas.

2. Konkretų valstybės rinkliavos objektų sąrašą nustato Vyriausybė.

3. Institucijos neturi teisės reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų atlyginti už suteiktas paslaugas kitaip, negu sumokėti pagal šį įstatymą nustatytą valstybės rinkliavą.

14) Valstybinio socialinio draudimo įmokos

Įmokas reglamentuoja LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Įsigalioja nuo 1991 06 20/Valstybės žinios’1991 Nr.17-447).

Aktualūs įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO

Į S T A T Y M A S

(Lietuvos Respublikos Seimas/2003 11 18/Redakcija aktuali nuo 2004 01 01/ )

3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys

Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys:

1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;

2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;

3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. <

4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms.

34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokos

1.Drausdamas asmenis, darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas.

2. Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga.

3. Individualios (personalinės) įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus ir nuomininkus, tikrosios ūkinės bendrijos – už jų narius, komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, o asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą,valstybinio socialinio draudimo įmokas už save moka patys:

1) individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių, taip pat asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų. Šiame punkte išvardyti asmenys papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju, jei individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų nnarių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų;

7. Įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

8. Pertvarkomų individualių (personalinių) įmonių savininkų, nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai nustatoma pagal jų pačių pertvarkymo dieną valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotas pajamų sumas už mokestinį laikotarpį iki pertvarkymo.

36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojas (draudėjas) pats apskaičiuoja ir sumoka valstybinio socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Įmokų galima nemokėti tuo atveju, jei individuali įmonė yra likviduojama

* Prekių apyvartos mokestis

Mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimo tvarką reglamentuoja Prekių apyvartos mokesčio įstatymas Nr. IX-896 (Žin., 2002, Nr. 56-2229),

2004-04-01 Prekių apyvartos mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. IX-2095 (Žin., 2004, Nr. 55-1889) nuo 2004-05-01 Prekių apyvartos mokesčių įstatymas pripažintas netekusiu galios.

Mokesčių apskaičiavimas

 Pagal

galiojančius įstatymus mokesčių mokėtojai patys turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti beveik visus mokesčius. Tai atlikti padės AVMI (apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų) darbuotojai konsultuodami, išleisdami lankstinukus, paaiškinimus, įstatymų komentarus bei rengdami seminarus.

 AVMI darbuotojai apskaičiuoja žemės mokestį ir šio mokesčio mokėtojams siunčia užpildytas deklaracijas. Jeigu Jums priklauso šio mokesčio lengvatos, svarbu, kad laiku pateiktumėte papildomą informaciją apie save, tam, kad būtų išvengtą nesusipratimų.

Mokesčių deklaravimas

 Deklaraciją turite pateikti konkretaus mokesčio įstatymo ir atitinkamos mokesčio deklaracijos pildymo ir teikimo taisyklių nustatyta tvarka.

 AVMI reikia teikti tinkamai uužpilytas spaustuviniu būdu pagamintas mokesčių deklaracijų formas arba VMI prie FM interneto svetainėje skelbiamų deklaracijų formas (www.vmi.lt)

 Deklaracijos gavimo AVMI data laikoma ne ta data, kurią deklaracijas priimanti AVMI darbuotojas pažymi deklaracijoje. Pažymėta data turi sutapti su mokesčių mokėtojo deklaracijos pateikimo data. Kai deklaracija atsiunčiama paštu, deklaracijos gavimo data yra laikoma jos išsiuntimo data, kuri nustatoma pagal pašto antspaudą.

 Deklaraciją AVMI galite pateikti tokiais būdais:

 Betarpiškai įteikti AVMI darbuotojui,

 Įmesti į AVMI patalpose specialiai tam skirtas dėžes,

 Atsiųsti klasikiniu paštu,

 Jau yra galimybė pateikti dalį deklaracijų fformų elektroniniu būdu, o dabar jau pradeda veikti elektroninio deklaravimo sistema.

 Jeigu mokesčių įstatymuose nenustatyta kitaip, tai AVMI turi būti pateikiamas vienas deklaracijos egzempliorius. Jei jums patiems reikalingas vienas deklaracijos egzempliorius, galite pateikti du deklaracijos egzempliorius, kuris vienas su AVMI darbuotojo žžyma bus grąžintas Jums.

Mokesčių mokėtojų registravimas

 Mokesčių mokėtojai Mokesčio mokėtojų registre registruojami apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniuose skyriuose.

Mokesčių mokėjimas

 Jūs turite mokestį reglamentuojančiame įstatyme nustatytais terminais jį sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą

 Mokėjimų dokumente Jūs turite nurodyti įmokų kodą. Kodai yra paskelbti VMI prie FM interneto svetainėje, juos galite rasti bankuose, AVMI stenduose.

 Jums prireikus, pagal raštišką prašymą AVMI galėsite gauti įmokų suderinimo aktą, kuriame bus informacija apie Jūsų deklaruotus ir sumokėtus mokesčius, taip pat bus nurodytos mokesčių permokos (nepermokos), delspinigių, baudų sumos ir pan.

Lietuvos mokesčių sistema ir Europos Sąjunga

Pasak Pauliaus Milčiaus, valdžia išnaudojo fejerverkams visą paraką, ir jo nebeliko šalies interesams ginti. Seimo valdančioji dauguma nusprendė, kad jai nerūpi, ar Lietuva pati spręs, kokius mokesčius privalo mokėti šalies įmonės ir gyventojai, ar ttai nustatys Europos Sąjunga.

Senosios Europos valstybių vadovai pried kurį laiką prakalbo, jog ES naujokės iš Rytų per daug sau leidžia, nustatydamos mažesnius nei Vakaruose mokesčius. Socialdemokratas Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis pasipiktino, kodėl, tarkime, Lietuvos įmonės moka mažesnį pelno mokestį. Jam antrina ir Švedijos premjeras – irgi socdemas – Joranas Peršonas. Nedaug bereikia, kad jų pasipiktinimas pavirstų ir konkrečiais veiksmais. Ir taip būtinai nutiks, jei ES bus nuspręsta suvienodinti visus pagrindinius mokesčius.

Lietuvos Seimas neseniai nusprendė, kad jam neverta kištis į šią ssvarbią šalies ekonomikai diskusiją. Daugiausia valdančiųjų socialdemokratų balsais buvo atmestas opozicijos siūlymas rekomenduoti Vyriausybei Europos Sąjungoje vykdyti savarankišką pajamų ir pelno mokesčių politiką. Socdemai bemaž vienbalsiai tvirtino, jog lietuviai turėtų tik geisti suvienodintų europinių mokesčių.

Tačiau Lietuvos ekonomikos augimą daugiausia lemsne gausiai į biudžetą surenkami mokesčiai, o tai, kiek pinigų parduotuvėse išleis gyventojai ir kiek į savo veiklą investuos pačios šalies įmonės. Šie du veiksniai tiesiogiai priklauso ir nuo gyventojų pajamų bei įmonių pelno mokesčių dydžio. Pastarasis – įmonių pelno mokestis – Lietuvoje iš tiesų yra vienas mažiausių Europoje. Vis dėlto, mažesniais mokesčiais džiaugsimės tik tol, kol juos nustatyti galime patys.

Mokesčių palyginimas

PVM Pajamų Pelno Socialinio draudimo

Lietuva 18 33 (15) 15 31+3

Latvija 18 25 19

(numato 15) 26,1+9

Estija 18 26

(numato 24) 0 33

Lenkija 22 19-30-40 27 17,6+18,5

Rusija 20

(numato 18) 13 24 35,6

Čekija 22 32 31 35+12

Airija 21 42 12,5 11+4

Išvados

Lietuvos įmonių veiklą reglamentuoja 14 mokesčių, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas. Kiekvienos individualios įmonės valdytojai turi patys susižinoti kokius mokesčius ir kada jie turi sumokėti. Visą informaciją apie mokesčių mokėtojus, pačius mokesčius, bei jų mokėjimo terminus galima rasti Valstybinės Mokesčių inspekcijos tinklalapyje adresu www.vmi.lt, arba kreiptis į apskrities Mokesčių inspekciją, kur kvalifikuoti darbuotojai suteiks visą reikalingą informaciją.

Naudota literatūra:

Buškevičiūtė E., Mokesčių sistema, Kaunas, Technologija, 2003

Žvirblis A., Mokesčių žinynas, Vilnius, Zuma, 1998

Vainienė R., Laisvoji rinka, 2003 Nr.3

Gerika K., Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004 Nr.10

www.vmi.lt

www.tax.lt

www.lrs.lt

www.svv.lt

www.lrinka.lt

www.euro.lt

www.euroverslas.lt

www.lzinios.lt