Bausmių vykdymo sistemos reforma

1. Bausmių vykdymo sistemos reforma.

2. VRM ir TM bendradarbiavimas.

3. Pataisos darbų įstaigų administracijos veikla susidarius įstaigoje ypatingai situacijai:

a) nuteistiesiems paskelbus badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus;

b) specialios priemonės, jų naudojimo tikslas ir ribos;

c) šaunamojo ginklo panaudojimo tikslas, pagrindai ir tvarka.

4. Lygtinis paleidimas iš pataisos darbų įstaigos.

5. Paleidimo iš pataisos darbų įstaigų tvarka.

1. Bausmių vykdymo sistemos reforma

Bausmių vykdymo sistemos reforma susideda iš teisinės ir organizacinių dalių. Teisinę reformos dalį sudaro naujų Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų, su jais susijusių įstatymų bei kitų teisės aktų parengimas ir priėmimas. BBaudžiamajame kodekse nustatomos bausmių rūšys ir apibrėžiamas jų turinys, tuo tarpu Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja visų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas.

Remiantis Europos Tarybos standartais, nuteistųjų teisinę padėtį (teises, laisves ir pareigas) privalo nustatyti tik Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti įstatymai, o Vyriausybės nutarimai reglamentuoja tik teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimo tvarką. Naujajame Bausmių vykdymo kodekse atsisakoma nereikalingų teisių ir laisvių (pvz., dėvėti nuosavus drabužius ir pan.) ribojimų ir numatoma daugiau pozityvių pareigų, kurios leistų nuteistiesiems daryti įtaką savo teisinei ppadėčiai pagal principą: geras elgesys – daugiau teisių ir lengvatų, blogas elgesys – mažiau lengvatų.

Reformos metu daugiausia dėmesio skiriama laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Esminiai pakeitimai siejami su nuteistųjų klasifikavimu, skatinimo priemonių pagausinimu, profesinio rengimo ir mokymo perorientavimu.

Nuteistųjų klasifikavimas turi sudaryti pprielaidas jiems pataisyti, todėl kaip klasifikavimo kriterijus būtina įtvirtinti ne tik asmens amžių, lytį padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, bet ir mokymo poreikį, socialinius ryšius bei elgesį.

Išplečiamas nuteistųjų laisvės atėmimu skatinimo priemonių sąrašas įtraukiant į jį trumpalaikes išvykas iš pataisos įstaigų bei lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą taikymo ribos plečiamos trumpinant būtiną atlikti bausmės laiką ir mažinant nuteistųjų, kuriems netaikoma ši priemonė, skaičių. Įstatymuose numatoma pataisos įstaigų pirmenybė gauti valstybinius užsakymus, subsidijos privačioms struktūroms, aprūpinančioms nuteistuosius darbu, supaprastinta gamybos priemonių atnaujinimo ar pakeitimo tvarka.

Organizacinę reformos dalį sudaro Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reiklų ministerijos perdavimas Teisingumo ministerijai. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos tampa civiline įstaiga; jos kompetencija ir funkcijos pplečiamos sudarant realias galimybes daryti įtaką bausmių vykdymo politikai. kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai tampa kalėjimų pareigūnais. Jiems nustatomos tokios pat socialinės garantijos kaip ir vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir pakeliamas tarnybinis atlyginimas.

Kalėjimų departamentui priskiriamos teritorinės pataisos darbų inspekcijos.

Kalėjimų departamentas tampa atsakingas už visų bausmių (išskyrus baudą ir turto konfiskavimą) ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą.

Keičiami Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų santykiai su Vidaus reikalų ministerija ir policija. Pataisos įstaigų apsaugą perima profesionalūs Kalėjimų departamento pareigūnai, ppavaldūs įstaigos direktoriui. Vidaus reikalų sistemos padaliniai vykdo kardomųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimą į teismą arba bausmė atlikimo vietą, padeda masinių riaušių metu pataisos įstaigų administracijai, o policija ieško ir sulaiko pabėgusius ar negrįžusius nuteistuosius. Visais atvejais, kai pataisos įstaigoje būtina panaudoti fizinę jėgą, specialiąsias priemones ar ginklus, sprendimą priima pataisos įstaigos direktorius arba Kalėjimo departamento vadovybė.

Išplečiamas ir decentralizuojamas pataisos įstaigų veiklą kontroliuojančių institucijų sąrašas. Į šį sąrašą įeina Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija, Seimo kontrolieriai, prokurorai, teismai, Komisija prieš žiaurų elgesį ir Europos žmogaus teisių komisija (teismas). Nuteistiesiems suteikiama teisė pasirinkti instituciją, į kurią jie galėtų kreiptis dėl tikro (tariamo) teisių ar laisvių pažeidimo.

2. VRM ir TM bendradarbiavimas, sąveika vykdant kriminalines bausmes

Vykdant reformą, pataisos reikalų departamentas iš VRM buvo perduotas TM, gavo naują pavadinimą – Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos.

Nuo 2000 09 01 VRM vykdo šiuos įsipareigojimus:

1) organizuoja ir atlieka kalinamųjų ir nuteistųjų asmens konvojavimą į areštinės, kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietas, teismų buveines ir sveikatos priežiūros įstaigas;

2) organizuoja pajėgas masinėms riaušėms užkardyti arba likviduoti kalinimo ir laisvės atėmimo vietose;

3) parengia VR sistemos Kalėjimo departamentui pavaldžių įstaigų specialius planus, numatančius bendrus veiksmus užkardant masines riaušes bei ramdant kalinius ir nuteistuosius.

Be to, VRM ir TM bendru įsakymu (2000 06 12 Nr.303/163) buvo ppatvirtintos instrukcijos:

1. ”Policijos vykdytų priežiūros funkcijų perdavimo kalėjimų departamentui prie TM tvarkos ir bendradarbiavimo pereinamuoju laikotarpiu instrukcija, pagal kurią teritoriniai policijos komisariatai perdavė KD prie TM pataisos inspekcijoms asmenų, nuteistų pataisos darbais be laisvės atėmimo (BK 29 str.); kuriems bausmės vykdymas atidėtas (BK 471 str.), lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų (BK 242, 543 str.) priežiūros bylos. PK kaupia informaciją apie šių kategorijų asmenis. Apylinkės inspektoriai, įrašę duomenis apie šių kategorijų asmenis į informacijos apie apylinkę bylas, kontroliuoja šiuos asmenis, domisi grįžusių iš laisvės atėmimo vietų (iki teistumo išnykimo) asmenų, teistų už sunkius nusikaltimus, taip pat vadovo pavedimu asmenų, kuriems pagal Organizuoto nusikaltimo užkardymo įstatymą teismo yra paskirti įpareigojimai elgesiu, ryšiais, užimtumu.

2. Institucija, kuri nustato asmens konvojavimo tvarką į areštines, teismų buveines, laisvės atėmimo vietas bei asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

3. Institucija ”informacijos apie nusikaltimus ir ypatingus įvykius, įvykusius KD prie LR TM pavaldžiose įstaigose, perdavimo policijos įstaigoms tvarka”, pagal kurią, įvykus KD pavaldžioje įstaigoje nusikaltimui ar ypatingam įvykiui, įstaigos budėtojas nedelsdamas praneša apie tai policijos komisariato budėtojui, kurio aptarnaujamojo teritorijoje yra ši įstaiga.

3. Pataisos darbų įstaigų administracijos veikla, susidarius įstaigoje ypatingai situacijai.

a) Pataisos darbų įstaigų administracijos veiksmai, nuteistiesiems paskelbus badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus

Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo ppavaduotojas, nuteistiesiems paskelbus badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus, privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus priežastis, nuteistųjų keliamus reikalavimus bei jų teisėtumą. Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo pavaduotojas privalo apie tai nedelsdamas pranešti prokurorui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.

Jei nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos darbų įstaigos viršininkas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pasiūlyti neteisėtus veiksmus nutraukti.

Nuteistiesiems, nevykdantiems šio pasiūlymo, įstaigos viršininko motyvuotu nutarimu gali būti taikomos nuobaudos bei pagal planinę vienos dienos išlaikymo normą iš jų asmeninių sąskaitų išskaitomos išlaidos maitinimui ir kitiems poreikiams tenkinti.

Nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką, atveju įstaigos viršininkas turi teisę laikinai, pranešęs prokurorui, sustabdyti:

§ nuteistųjų laiškų siuntimą bei gautų laiškų, siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda įteikimą nuteistiesiems;

§ pasimatymų suteikimą nuteistiesiems;

§ nuteistųjų skambinimą telefonu;

§ maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą;

§ paskatinimo priemonių bei lengvatų skyrimą nuteistiesiems.

b) Specialiosios priemonės, jų naudojimo tikslas ir ribos

Pataisos darbų įstaigose gali būti naudojamos specialiosios priemonės – antrankiai, tramdomieji marškiniai, guminės lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai bei kita technika.

Specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus naudojamos, įspėjami.

Specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, išnykus jų panaudojimo pagrindui.

Pataisos darbų įstaigų pareigūnai, turintys specialųjį ar karinį laipsnį, gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius, gumines lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei dujas, skirtas asmens apsaugai, šiais atvejais:

§ siekdami apginti pataisos darbų įstaigų darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduodami įkaitus;

§ siekdami sulaikyti nuteistąjį, padariusį teisėtvarkos pažeidimą, jei jis nevykdo pataisos darbų įįstaigos darbuotojo teisėtų reikalavimų arba priešinasi jėga;

§ siekdami atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;

§ kilus masinėms riaušėms ar grupiniams tyčiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką.

Minėtąsias priemones, išskyrus antrankius, draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu.

Tarnybiniai šunys pataisos darbų įstaigose gali būti naudojami šiais atvejais:

§ saugant pataisos darbų įstaigos teritoriją;

§ konvojuojant nuteistuosius;

§ apžiūrint pataisos darbų įstaigos draudžiamas zonas ir šalia esančią teritoriją;

§ tikrinant atvykstančias ir išvykstančias iš ppataisos darbų įstaigos transporto priemones bei gabenamus krovinius;

§ ieškant paslėptų narkotinių ir toksinių priemonių;

§ vykdant pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;

§ siekiant apginti pataisos darbų įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei, kai kitų priemonių panaudojimas negelbėjo.

Tarnybinius šunis draudžiama nnaudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jei patys užpuola arba priešinasi ginklu.

Masinio riaušių arba masinio pasipriešinimo pataisos darbų įstaigos administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys įstaigos vidaus tvarką, Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu prieš nuteistuosius gali būti naudojami vandensvaidžiai, specialios paskirties dujos, šarvuočiai bei kita technika.

Minėtąsias priemones draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.

Vandensvaidžiai gali būti panaudoti ir pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu.

c) Šaunamojo ginklo panaudojimo tikslas, pagrindai ir tvarka

Šaunamieji ginklai pataisos darbų įstaigose gali būti naudojami, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos aarba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybių.

Šaunamieji ginklai naudojami be perspėjimo šiais atvejais:

§ atremiant ginkluotą pataisos darbų įstaigos užpuolimą;

§ kai nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pataisos darbų įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų pataisos darbų įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;

§ kai nuteistieji bando pabėgti, panaudodami transporto priemones, arba bėga iš judančių transporto priemonių;

§ sulaikant besipriešinantį ginklu nuteistąjį;

§ sulaikant nuteistąjį, bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui;

§ masinio pabėgimo iš pataisos darbų įstaigos metu.

Šaunamieji ginklai naudojami ppo perspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais atvejais:

§ saugomų objektų, pataisos darbų įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;

§ nežinomiems asmenims bandant neteisėtai patekti į pataisos darbų įstaigos teritoriją arba pabėgti iš jos;

§ nuteistajam bandant pabėgti iš pataisos darbų įstaigos arba persekiojant bėgantį nuteistąjį.

Taip pat šaunamieji ginklai gali būti naudojami Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu masinių riaušių ar masinio pasipriešinimo pataisos darbų įstaigos administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, kurie šiurkščiai pažeidžia pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitomis priemonėmis nutraukti minėtų veiksmų nėra galimybių.

Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti tais atvejais, kai gali nukentėti pašaliniai asmenys arba netoliese yra lengvai užsidedančių ar sprogstančiųjų medžiagų saugyklos.

Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.

Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes nedelsiant pranešama prokurorui.

4. Lygtinis paleidimas iš pataisos darbų įstaigų

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs ddoru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai.

Teismas, lygtinai paleisdamas nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustato vieną arba kelias iš šių pareigų:

1) draudimą išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;

2) draudimą lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;

3) draudimą išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo;

4) pareigą registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį;

5) pareigą gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.

Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymas

Lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami:

1) asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;

2) asmenys, kuriems mirties bausmė malonesnė arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys;

3) asmenys, kurie neatlikę visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo anksčiau lygtinai atleisti nuo šios bausmės prieš teminą ir nneatliktos bausmės dalies metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą;

4) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus pataisos įstaigose;

5) asmenys, laikomi kalėjime ar pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka

Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės lėšomis savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nusiunčia nuteistojo gyvenamosios vietos pataisos inspekcijai potvarkį dėl nutarties vykdymo.

Pataisos įstaigos administracija ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo nutarties lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų gavimo privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją vietą. Nuteistasis privalo atvykti į gyvenamąją vietą per paliepime išvykti nurodytą kelionės laiką ir užsiregistruoti pataisos inspekcijoje.

Lygtinai paleistų iš pataisos įtaigų asmenų teisės ir pareigos

Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys tyri Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams įstatymų nustatytas teises ir pareigas su šiais apribojimais:

1) darbingi asmenys privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai pataisos inspekcijai;

2) asmenims gali būti uždrausta išeiti iš namų tam tikru laiku arba lankytis tam tikrose vietose, jeigu tai nesusiję su darbu;

3) asmenims gali būti uždrausta išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo;

4) asmenims gali būti nustatyta pareiga registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki

keturių kartų per mėnesį. Kiek kartų registruotis pirmaisiais trimis mėnesiais po paleidimo, nustato teismas, vėliau – pataisos inspekcijos vadovas, atsižvelgdamas į paleisto nuteistojo elgesį.

Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų atsakomybė už darbo drausmės, viešosios tvarkos ir nustatytų elgesio taisyklių pažeidimą

Lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos asmeniui, kuris pažeidžia darbo drausmę ar viešąją tvarką, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta drausminė ar administracinė atsakomybė, gali būti pritaikytos poveikio priemonės – įspėjimas arba papeikimas.

Jeigu darbingas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo vengia ddirbti arba sistemingai ar piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę, taip pat jeigu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia viešąją tvarką ar jam nustatytas pareigas, policija, siekdama užkirsti kelią vengimui vykdyti teismo nutartį, jį gali sulaikyti ne ilgiau kaip penkioms paroms. Pataisos inspekcija gali perduoti medžiagą teismui, kad būtų sprendžiama dėl tokio asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Jeigu dėl nežinomų priežasčių ilgiau kaip tris paras darbingo lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos aasmens nėra darbe ar jeigu toks asmuo nustatytu laiku nesugrįžo į darbo vietą iš atostogų ar komandiruotės, darbdavys privalo tuoj pat pranešti apie tai pataisos inspekcijai.

Itin piktybiškų viešosios tvarkos ir nustatytų pareigų pažeidimų sąrašą sudaro Teisingumo ministerija.

Lygtinai paleistiems iš ppataisos įstaigų asmenims skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos

Lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims už dorą elgesį, stropų darbą, o nepilnamečiams – ir už gerą mokymąsi pataisos inspekcijos vadovas gali skirti šias paskatinimo priemones:

1) padėką;

2) paskirtos nuobaudos panaikinimą prieš terminą;

3) prašyti teismą panaikinti vieną arba kelias numatytas pareigas.

Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų priežiūrą atlieka pataisos inspekcija. Pataisos inspekcija tvarko visų šių asmenų personalinę įskaitą, prireikus padeda įsidarbinti darbingiems asmenims, skiria paskatinimus ir nuobaudas, teikia duomenis policijai dėl nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškos.

5. Paleidimo iš pataisos darbų įstaigų tvarka

Atlikę laisvės atėmimo bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės laiko dienos pirmoje pusėje, o kitais pagrindais paleidžiami – tą dieną, kurią bausmės vykdymo institucija gauna reikiamus dokumentus. Jeigu dokumentai gaunami likus ne daugiau kaip trims valandomis iiki darbo dienos pabaigos, nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą.

Mėnesiais skaičiuojamos bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio dieną, o jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi, – paskutinę to mėnesio dieną.

Jeigu bausmės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną.

Paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys dokumentai.

Paleidžiamo asmens prašymu charakteristika išsiunčiama jo nurodytai institucijai.

Bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas privalo išaiškinti ppaleidžiamam asmeniui jo teises ir pareigas.

Paleidžiami nepilnamečiai pasiunčiami pas tėvus arba globėjus (rūpintojus) ar artimuosius giminaičius. Nepilnamečius privalo lydėti bausmė vykdymo institucijos darbuotojas, tėvai, globėjai (rūpintojai) arba artimieji giminaičiai.

Laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje laikomas sergantis asmuo, kuriam reikalinga stacionarinė medicinos pagalba, paleidimo dieną jo rašytiniu sutikimu už valstybės lėšas pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą. Apie pervežimą nedelsiant pranešama paleidžiamo ligonio sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.

Laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje laikomas sunkiai sergantis asmuo, kurio paleidimo dieną pagal gydytojų išvadą negalima pervežti į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą, paliekamas laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje. Jeigu šis asmuo nesutinka pasilikti, pataisos įstaigos administracija privalo nedelsdama iškviesti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovus bei ligonio sutuoktinį, sugyventinį arba artimuosius giminaičius. Jeigu paleidžiamas asmuo ir toliau nesutinka pasilikti laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje, jo ir (arba) jo sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų giminaičių rašytiniu sutikimu pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą.

Paleidžiamų iš pataisos įstaigų asmenų kelionės į jų gyvenamąją vietą išlaidas apmoka bausmę vykdžiusi institucija. Asmenys aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei pagal nustatytas normas. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir llėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai.

Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims gali būti skiriama vienkartinė negrąžinama iki vieno MGL dydžio pašalpa.

Paleidžiamiems neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims jų prašymu turi būti suteiktai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta socialinė parama. Neturinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos ar areštinės administracija pasiunčia į internatus arba perduoda šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims globoti ar rūpintis.

Literatūra:

1. LR Seimo 1998 06 25 nutarimas Nr.VIII-810 ”Dėl Teisinės sistemos reformos metmenų ir jų įgyvendinimo”. V.Ž., 1998 m. Nr.61

2. LR Tarnybos kalėjimų departamento prie LR TM statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. 2000 04 18 Nr.VIII-1625, V.Ž., 2000 m. Nr.39

3. LR Pataisos darbų kodeksas

4. LR Bausmių vykdymo kodeksas

5. LR VRM ir LR TM 2000 06 12 įsakymas Nr.303/163 ”Dėl LR tarnybos kalėjimų departamente prie LR TM statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo vykdymo”

6. LR TM 2000 08 16 įsakymas Nr.172 ”Dėl pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo”. V.Ž. 2000 m. Nr.72

7. KD prie LR TM direktoriaus ir Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2001 12 28 įsakymas Nr.114/641 ”Dėl informacijos pasikeitimo tarp kalėjimų departamentui prie TM ir PD prie VRM pavaldžių įstaigų. V.Ž. 2002 m. Nr.1

8. Policijos apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos instrukcija. V.Ž. 2001 m. Nr.88